Briuselis, 2016 12 07

COM(2016) 941 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ŠVIETIMO TOBULINIMAS IR MODERNIZAVIMAS


Švietimo tobulinimas ir modernizavimas

Kokybiškas švietimas visiems

1. Švietimas – strateginis mūsų visuomenės ir ekonomikos vystymosi veiksnys

Europos gerovę ir gyvenseną lemia didžiausias jos turtas – žmonės. Kintančioje visuomenėje ir pasaulinėje konkurencinėje aplinkoje kokybiškas švietimas turi lemiamos svarbos užtikrinant tolesnę ES socialinę sanglaudą, konkurencingumą ir tvarų ekonomikos augimą. Kad būtų įmanoma pasiekti su darbo vietų kūrimu, ekonomikos augimu, investicijomis ir konkurencingumu susijusius tikslus, drauge užtikrinant socialinį teisingumą, labai svarbu investuoti į jaunimą. Kokybiškas švietimas visiems – viena geriausių visuomenės investicijų.

Kokybiškas švietimas visiems – socialinės sanglaudos ir atviros visuomenės pagrindas. Kokybiškas švietimas – tai ne vien ekonominė investicija. Kokybiškas švietimas yra ypatingai svarbus piliečio asmeniniam, socialiniam ir profesiniam tobulėjimui bei jo galimybėms turėti darbą. Be to, tai vienas veiksmingiausių socialinės ir ekonominės nelygybės mažinimo ir socialinės įtraukties didinimo būdų. Norint pasiekti šiuos tikslus reikia užtikrinti, kad švietimo sistemos būtų prieinamos ir teiktų vienodas galimybes visiems piliečiams, kad ir kokia būtų jų kilmė, o jų rezultatai būtų kokybiški.

Europos švietimo ir mokymo sistemų rezultatai – gana geri. Už švietimo ir mokymo sistemas iš esmės atsako pačios valstybės narės. Visos jos jau ne vienus metus vykdo reikšmingas reformas ir tarpusavio vertinimą. Tobulindama švietimo sistemas Europa yra padariusi nemenką pažangą. Tą galima pasakyti, pavyzdžiui, apie aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunuolių procentinę dalį: jau beveik pasiektas strategijoje „Europa 2020“ iškeltas tikslas, kad aukštąsias mokyklas baigtų 40 proc. jaunuolių. Be to, 2005–2015 m. 30 proc. sumažinta mokyklos nebaigiančių asmenų dalis. Dabar šio rodiklio ES vidurkis yra 11 proc.

Vis dėlto nurimti nederėtų. Naujausi EBPO tyrimo PISA 1 duomenys rodo, kad nemažai penkiolikmečių per prastai skaito, moka matematiką ir gamtos mokslus; labiausiai nerimą kelia tai, kad naujausi rezultatai yra prastesni už 2012 m. rezultatus. Tarpvalstybiniai duomenys rodo, kad kai kurios valstybės narės turi siekti, kad mokinių, kurių pagrindiniai gebėjimai yra labai menki, būtų mažiau (kai kuriose valstybėse narėse tokių mokinių yra daugiau kaip 30 proc.). Užimtumo srityje reikia daryti didesnę pažangą, kad būtų pasiektas ES nustatytas tikslas, pagal kurį 2020 m. darbą turi turėti 82 proc. jaunų absolventų. Šiuo metu šis rodiklis tėra 77 proc. Didelį susirūpinimą kelia ir tai, kad daug jaunuolių meta mokslus neįgiję jokios oficialios kvalifikacijos. Visų pirma tai pasakytina apie iš kitų šalių atvykusius jaunuolius: net 19 proc. jų nebaigia mokyklos. Tai akivaizdžiai rodo, kad būtina gerinti švietimo ir mokymo sistemų veikimą ir rezultatus. Pastarųjų metų pabėgėlių antplūdis taip pat reikalauja spartaus reagavimo ir veiksmingos integracijos strategijos.

Kokybiškas švietimas turėtų būti užtikrintas visiems besimokantiems asmenims. Tai, kad didelė prastai besimokančių asmenų dalis yra iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos, kelia itin didelį rūpestį. Kitas svarbus uždavinys – visoje ES, įskaitant atokius regionus, teikti vienodos kokybės švietimo paslaugas. Reikia siekti išvengti švietimo sistemų atskirties pavojaus. Švietimas teikia unikalią galimybę įveikti socialinius ir ekonominius skirtumus, šalinti lyčių stereotipus ir užtikrinti, kad nei vienas žmogus nepatirtų atskirties. Tačiau dabartinės Europos švietimo sistemos nėra pakankamai veiksmingos, kad būtų galima išnaudoti šį potencialą.

Reikia modernizuoti švietimo sistemas ir nuolat gerinti švietimo kokybę. Globalizacija ir technologijų pokyčiai teikia naujų galimybių tiek švietimo sistemoms, tiek darbo rinkoms. Tik ketvirtadalis Europos mokinių turi mokytojus, gerai išmanančius skaitmenines technologijas 2 . Skaitmeninių technologijų įsigalėjimas keičia darbo rinką ir reikalauja naujoviškų gebėjimų. Tačiau drauge skaitmeninės technologijos siūlo naujų mokymosi būdų, jei tik suteikiama pakankamai prieigos galimybių. Kad šios tendencijos duotų naudos, švietimo ir mokymo sistemos turi geriau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes. Kokybiškas švietimas yra būtinas, kad jaunimas įgytų žinių, išsiugdytų įgūdžius, suformuotų požiūrį ir mąstyseną, padedančius jiems naudotis naujomis galimybėmis. Mokykloms sunkiai pavyksta išugdyti pakankamus svarbiausius gebėjimus, pavyzdžiui, skaitmeninius, verslumo, socialinius ar pilietinius gebėjimus. Šią problemą būtina spręsti. Švietimo kokybės gerinimas – visoms valstybėms narėms aktualus tikslas. Net tos šalys, kurios jau pasiekė neblogų rezultatų, neturėtų užmigti ant laurų. Užtikrinti aukštą švietimo kokybę – niekad nesibaigiantis darbas: tam reikia nuolatinio dėmesio, tobulinimo ir prisitaikymo.

Reikia didinti švietimo veiksmingumą. Kokybiškos ir įtraukios švietimo sistemos turi savo kainą – joms reikia adekvataus finansavimo. Investicijos į švietimą kaip ekonomikos augimą skatinančios viešosios išlaidos turi potencialo didinti socialinį teisingumą, skatinti novatorišką ir konkurencingą ekonomiką, kurioje būtų daugiau patrauklių užimtumo galimybių. 2014 m. viešųjų išlaidų realioji vertė pirmą kartą per trejus metus padidėjo ir pasiekė 4,9 proc. BVP 3 . Vis dėlto nėra jokių garantijų, kad viešųjų išlaidų didinimas automatiškai užtikrina geresnius rezultatus. Iš tiesų palyginus PISA rezultatus ir viešąsias išlaidas ikimokykliniam ir mokykliniam ugdymui išryškėja didžiuliai valstybių narių gebėjimo veiksmingai panaudoti šiuos išteklius skirtumai. Tai rodo, kad labai svarbu didinti veiksmingumą, t. y. kuo geriau išnaudoti turimus ribotus išteklius kokybei, lygybei ir rezultatams gerinti.

Reikia dėti daugiau politinių pastangų veiksmingiau investuoti į jaunimą.
Šiame komunikate siekiama išryškinti esminį švietimo vaidmenį ir nustatyti valstybių narių pastangų konkrečiuose sektoriuose (2 skyrius) arba švietimo sistemoje apskritai (3 skyrius) rėmimo būdų. Šis komunikatas – didesnio dokumentų, kuriais siekiama remti jaunimą, rinkinio dalis. Atnaujintos pastangos tobulinti ir modernizuoti švietimą yra glaudžiai susijusios su 2016 m. birželio mėn. priimta „Nauja Europos įgūdžių darbotvarke“ 4 ir iš dalies ja grindžiamos. Šių iniciatyvų veiksmai papildo ir sustiprina vieni kitus.

2. Geresnė ES parama valstybėms narėms modernizuojant mokyklinį ugdymą ir aukštąjį mokslą

ES gali prisidėti prie valstybių narių reformų, kuriomis modernizuojamas mokyklinis ugdymas ir aukštasis mokslas. 2017 m. Komisija pateiks konkrečių iniciatyvų, kuriomis būtų sprendžiamos pagrindinės mokyklinio ugdymo ir aukštojo mokslo problemos. Šios iniciatyvos bus rengiamos visapusiškai laikantis subsidiarumo principo ir glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, besimokančių asmenų asociacijomis, mokytojais, mokyklų vadovais ir tėvais, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

2.1. Mokyklinis ir ankstyvasis ugdymas

Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra

Kokybiškas ankstyvasis ugdymas ir priežiūra turi lemiamos svarbos formuojant asmens raidos ir tolesnio mokymosi pagrindus. Pirmieji gyvenimo metai yra be galo svarbūs kognityvinių ir nekognityvinių gebėjimų formavimuisi. Pašalinti bet kokius ankstyvojo vystymosi trūkumus vėlesniais gyvenimo etapais yra labai sunku. Taigi kokybiškas ugdymas, kurį asmuo gauna ankstyvoje vaikystėje, yra tvirtas pagrindas, visą vėlesnį gyvenimą padedantis įgyti naujų gebėjimų.

Kokybiškas ankstyvasis ugdymas – veiksmingas socialinio teisingumo skatinimo būdas. Jis padeda spręsti mokyklos nebaigimo ir prasto mokymosi problemas ir atlieka svarbų vaidmenį šalinant mokytis trukdančias nepalankias sąlygas, o vaikams iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos suteikia daugiau socialinio judumo galimybių. Be to, kokybiškos ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugos yra palyginti nebrangios ir gerokai veiksmingesnės nei bet kokie taisomieji veiksmai vėlesniais gyvenimo etapais. Todėl visi bandymai patobulinti švietimą ir padidinti švietimo sistemų veiksmingumą turėtų būti grindžiami ankstyvojo ugdymo analize.

Labai svarbu – kokybė ir prieigos galimybės. Valstybės narės jau beveik pasiekė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje „ET 2020“ nustatytą tikslą, pagal kurį ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugas turėtų gauti 95 proc. vaikų; 2014 m. šio rodiklio ES vidurkis buvo 94,3 proc. 5 . Vis dėlto palankių sąlygų neturinčių šeimų ir mažumų vaikų, gaunančių šias paslaugas, dalis yra nepakankama 6 . Ankstyvojo ugdymo ir priežiūros teigiamas poveikis lygioms galimybėms ir socialiniam judumui juntamas tik tada, kai ugdymo ir priežiūros paslaugos yra prieinamos visiems, įperkamos ir kokybiškos. Norint pasiekti šį tikslą reikės tolesnių patobulinimų. Visų pirma būtina investuoti į kvalifikuotus ir tinkamai parengtus ugdytojus ir parengti tokius ugdymo planus, kurie stimuliuotų vaikus ir skatintų mokymosi procesą.

Komisija toliau rems valstybes nares, kad jos teiktų kokybiškas ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugas, ir dės daugiau pastangų, kad padėtų joms mokytis vienoms iš kitų ir nustatyti gerąją patirtį. Taip bus užtikrintas optimalus vaikų perėjimas iš ankstyvojo ugdymo sistemų į pradines mokyklas.

Mokyklinis ugdymas

Europa turi plėtoti ir atnaujinti mokyklinio ugdymo sistemą. Daugeliui mokyklinio ugdymo sistemų sunku tinkamai reaguoti į didelius ir sudėtingus mūsų visuomenės ir ekonomikos pokyčius. Mokyklos turi prisitaikyti prie naujų veiklos aplinkybių, įskaitant skaitmeninio amžiaus keliamus iššūkius ir didėjančią mokinių įvairovę. Šie aspektai reiškia, kad būtina ne tik pritaikyti mokymo programas, bet ir taikyti įvairesnius ir visų besimokančių asmenų reikmes atitinkančius mokymo(si) metodus. Priklausymas tai pačiai švietimo sistemai nebūtinai reiškia lygias galimybes. Toje pačioje švietimo sistemoje gali būti didelių kokybės skirtumų. Dėl šių iššūkių daromas vis didesnis spaudimas mokyklinio ugdymo sistemų valdymui, kad puoselėjant tvarias inovacijas būtų skatinamas kokybiškesnis švietimas ir įtrauktis. Europa turi užtikrinti, kad skaitmeninė atskirtis nedidėtų ir kad visiems būtų suteikta tinkama prieiga prie skaitmeninių išteklių ir infrastruktūros.

Glaudus mokyklų ir jų aplinkos ryšys leidžia geriau prisitaikyti prie konkrečių vietos aplinkybių. Tokios sąsajos padeda mokykloms stiprinti bendradarbiavimą su vietos bendruomene, o jaunuoliams užtikrina prasmingesnę mokymosi patirtį už mokyklos ir formaliojo švietimo ribų. Tinkama mokyklos autonomiškumo ir atskaitomybės pusiausvyra padeda tobulinti švietimo sistemas ir gauti kokybiškus rezultatus.

Labai svarbūs yra kokybiškas mokymas ir mokyklų lyderystė. Vienas iš svarbiausių kokybės, socialinių aspektų ir mokyklų veiksmingumo gerinimo veiksnių – didesnė parama mokytojams ir mokyklų vadovams. Mokytojai atlieka lemiamą vaidmenį perteikiant žinias ir bendras vertybes mokiniams iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos ir remiant juos. Kad mokytojai galėtų įveikti šiuos sudėtingus uždavinius, reikia strateginių investicijų į veiksmingą mokyklų lyderystę ir mokytojo profesiją, kuri grindžiama puikiu pirminiu parengimu, komandiniu darbu ir kvalifikacijos kėlimu visą profesinį gyvenimą. Į pirminio ir tęstinio mokytojų rengimo programas reikia įtraukti skaitmeninių gebėjimų ir kompetencijų ugdymą, o šį procesą turi remti mokyklų vadovai.

Komisija:

- remdamasi 2016 m. PISA duomenimis ir bendradarbiaudama su EBPO, parengs politines išvadas ir parems ES ir nacionalinio lygmens politikos, kuria gerinamas išteklių naudojimo mokyklose veiksmingumas, plėtotę;

- kaip paskelbta „Naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje“, peržiūrės 2006 m. Mokymosi visą gyvenimą svarbiausių gebėjimų sistemą, kad būtų atnaujintos dabartinės apibrėžtys, ji būtų pritaikyta prie naujų visuomenės ir ekonomikos reikmių ir vėl būtų atkreiptas dėmesys į mokymosi rezultatus ir skatinamas besimokančių asmenų gebėjimų gerinimas;

- rems verslumu grindžiamą mąstyseną ir įgūdžius (iniciatyvumą, kūrybiškumą, novatoriškumą, atsakomybę) ir verslumo ugdymą švietimo sistemoje, specialiomis priemonėmis ragindama valstybes nares padėti visiems besimokantiems asmenims dar pirminio švietimo etapu įgyti su verslumu susijusios patirties;

- kaip paskelbta „Naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje“, aktyviau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, interesų grupėmis ir pramone Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijoje, įskaitant programos „ET 2020“ skaitmeninių įgūdžių darbo grupę, kad būtų nustatyti skaitmeninio švietimo uždaviniai ir įgyvendinta geroji patirtis;

- pasiūlys politikos programą ir Tarybos rekomendaciją dėl socialinės įtraukties ir bendrų vertybių rėmimo švietimo ir savaiminio mokymosi priemonėmis projektą, taip teikiant paramą ir gaires valstybėms narėms;

- aktyviai rems mokytojų rengimą ir tolesnį profesinį tobulėjimą veiksmingo bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, puoselėjimo srityje;

- skatins integracinį švietimą toliau plėtojant Europos priemonių rinkinį mokykloms ir programų „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“ lėšų bei mokyklų aljanso integracijai skatinti lėšų panaudojimą, kad būtų skatinama įtraukiojo mokymosi geroji patirtis (pavyzdžiui, migrantų vaikų integracija ir bendrų vertybių puoselėjimas);

- pasiūlys tikslinių ir novatoriškų tarpusavio mokymosi veiksmų, kad būtų galima vieniems iš kitų mokytis mokyklų valdymo politikos (kokybės užtikrinimo, optimalaus išteklių naudojimo, besimokančių asmenų kryptingumo švietimo sistemoje);

- pasinaudos Europos socialinio fondo (ESF) tarptautiniais tinklais, visų pirma Mokymosi ir įgūdžių tinklu, kad būtų dalijamasi gerąja patirtimi. Tokie tinklai suteikia tarptautinio tarpusavio mokymosi galimybių ir padeda valstybėms narėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams patobulinti savo politiką ir praktiką valdant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas mokymosi ir gebėjimų ugdymo srityje;

- skatins naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus švietimo ir mokymo sistemoms modernizuoti, geresnei prieigai prie kokybiško švietimo užtikrinti ir mokyklos nebaigimo problemai spręsti;

- toliau plėtos „eTwinning“ ir „School Education Gateway“, kad paremtų konstruktyvius mokytojų ir kitų švietimo specialistų mainus mokyklinio ugdymo srityje.

2.2. Aukštasis mokslas

Europa turi dėti daugiau pastangų aukštojo mokslo modernizavimo srityje.
Galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą pastarųjų metų plėtra – neabejotinai viena svarbiausių Europos sėkmės istorijų. Vis dėlto aukšto lygio gebėjimų poreikių visuomenėje ir ekonomikoje tenkinimas tebelieka sunkiu uždaviniu Europos universitetams ir kitoms aukštosioms mokykloms. Neseniai Komisijos surengtų viešų konsultacijų 7 rezultatai rodo, kad, nepaisant daugelio meistriškumo pavyzdžių ir aukštųjų mokyklų personalo, studentų ir kitų suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimų, vis dar nepašalinta absolventų faktinių gebėjimų ir gebėjimų, kurių reikia sėkmingai veiklai, neatitiktis.

Dėstymo kokybė – vienas svarbiausių aukštojo mokslo kokybės gerinimo veiksnių. Reikia dėti daugiau pastangų didinant investicijas į pedagoginį dėstytojų rengimą; ši sritis vis dar tradiciškai laikoma mažiau vertinga nei moksliniai tyrimai. Visų pirma reikia didinti aukštųjų mokyklų dėstytojų prestižą ir gerinti dėstymo kokybę. Šiuo tikslu reikia siekti pažangos plėtojant ir pripažįstant kokybišką dėstymą ir atlyginant už jį. Be to, profesionalių dėstymo paslaugų reikia ir dėl nuolat augančios studentų įvairovės. Dėstytojai turi būti gerai pasirengę ir išmokyti dirbti su įvairių socialinių grupių, lūkesčių ir poreikių studentais.

2017 m. Komisija pateiks įvairių aukštojo mokslo srities iniciatyvų. Aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkė padeda valstybėms narėms, švietimo įstaigoms, dėstytojams ir studentams gerinti švietimą ir mokymą visoje ES. Kad paklotų tvirtesnį būsimų darbų pagrindą, Komisija 2017 m. pateiks atnaujintą ir patobulintą aukštojo mokslo darbotvarkę 8 , kurią parengs atsižvelgdama į 2016 m. pradžioje įvykusių viešų konsultacijų dėl ES bendradarbiavimo prioritetų rezultatus.

Komisija:

- padės aukštosioms mokyklos ugdyti tokius jaunuolių įgūdžius ir gebėjimus, kokių reikia šiuolaikinėje visuomenėje; tai bus daroma remiant aktyvesnį bendradarbiavimą veiksmingų programų rengimo ir geros politikos srityje. Kaip yra paskelbusi „Naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje“ ir siekdama pagerinti aukštojo mokslo politikos ir praktikos duomenų bazę, Komisija drauge su valstybėmis narėmis didins duomenų apie absolventų (įskaitant profesinių mokyklų absolventus) įsidarbinimą ir socialinius rezultatus prieinamumą (absolventų karjeros stebėseną);

- didins aukštųjų mokyklų indėlį regiono inovacijų srityje plėtojant daugiau ir stipresnių ryšių tarp universitetų, įmonių ir kitų organizacijų, be kita ko, per Europos struktūrinius ir investicijų fondus įgyvendinant pažangiosios specializacijos strategijas, atveriančias kelius iš aukštojo mokslo į darbo rinką;

- gerins mokslinių tyrimų ir dėstymo sąveiką, kad dėstymas būtų grindžiamas naujausiomis žiniomis, tinkamai vertinamas ir kad studentai, baigdami studijas, būtų įgiję stiprių analitinių ir problemų sprendimo įgūdžių;

- remdama adekvačias ir veiksmingas investicijas į aukštąjį mokslą ir valstybių narių valdžios institucijas, daugiausia dėmesio 2017 m. skirs trims sritims:

    lėšų panaudojimo aukštajam mokslui peržiūrai, kurią atliks išorės ekspertai ir kuri bus koordinuojama su šioje srityje jau vykdoma EBPO veikla; rezultatų tikimasi 2018 m. pradžioje;

   platesnei tarpusavio konsultacijų programai finansavimo sistemų kūrimo srityje, grindžiamai sėkmingais Čekijos bandomaisiais projektais ir Slovėnijoje šiuo metu pradedama veikla;

   tyrimams siekiant padidinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų panaudojimo veiksmingumą aukštojo mokslo rėmimo srityje. Jungtinio tyrimų centro vykdomi ir programos „Erasmus+“ lėšomis finansuojami tyrimai apims aukštojo mokslo indėlio į pažangiosios specializacijos strategijas analizę ir konkrečias gaires regioninėms institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams dėl veiklos optimizavimo siekiant maksimalaus poveikio. Ši iniciatyva bus pradėta dviejuose bandomuosiuose regionuose, vėliau, atsižvelgiant į rezultatus, ketinama ją išplėsti.

3. Didesnė parama valstybėms narėms skatinant švietimo sistemų reformas

Švietimas politinėje darbotvarkėje turi užimti svarbią vietą. Pastangos gerinti švietimo kokybę ir rezultatus turi būti grindžiamos informuotumo apie šių veiksmų skubumą didinimu. Kadangi daugelis kokybiško švietimo rezultatų daro poveikį kitoms politikos sritims – socialinei, užimtumo, ekonomikos, saugumo politikai, pilietiškumui, – būtina į švietimo sistemų reformas žvelgti platesniu žvilgsniu. Aukščiausio politinio lygmens debatai gali suteikti paskatą skirti daugiau dėmesio švietimo sistemų kokybei ir imtis veiksmų šioje srityje.

Švietimo reformos turėtų būti vykdomos pagal Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą. Jau šiuo metu užimtumo politikos gairėse 9 yra nuostatų dėl švietimo reformų skatinimo, švietimo klausimai įtraukti ir į Europos semestro procesą. Pagal Europos semestrą sukaupta duomenų bazė galėtų būti dar labiau sustiprinta, jei būtų geriau išnaudojamos analitinės ataskaitos „Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis“. Be to, būtų galima išanalizuoti, kaip geriau panaudoti EBPO sukauptus duomenis apie gebėjimus kaip rodiklius arba lyginamuosius standartus vertinant švietimo rezultatų kokybės gerinimo srityje daromą pažangą. 

Reikia remti valstybių narių reformų pastangas. Už švietimo ir mokymo sistemų plėtotę atsako pačios valstybės narės. Norint modernizuoti ir patobulinti švietimo sistemas reikia ekspertinėmis žiniomis grindžiamų reformų. ES lygmeniu galima padėti didinti sprendimus valstybėse narėse priimančių asmenų politinį informuotumą teikiant palyginamus duomenis, stiprinant duomenų bazę, atliekant analizę ir lyginamąjį vertinimą, remiant tarpusavio mokymąsi, dalijantis gerąja patirtimi ir teikiant tikslinę paramą, remiantis dabartiniu bendradarbiavimu su keliais vidaus ir išorės duomenų teikėjais, įskaitant EBPO.

Reikia gerinti įvairių politikos sričių bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į švietimo ir kitų politikos sričių tarpusavio sąsajas, reikėtų stiprinti įvairių politikos sričių subjektų bendradarbiavimą. Tai, be kita ko, galėtų būtų bendros politinės diskusijos, siejant švietimą su ekonomikos, finansų, užimtumo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir įtraukties (įskaitant trečiųjų šalių piliečių integraciją) politika. Be to, švietimas atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią radikalizacijai, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus 10 . Toks bendradarbiavimas taip pat labai prisidėtų prie duomenų bazės papildymo informacija apie švietimo gerinimo veiksnius.

Reikia skirti daugiau dėmesio veiksmingumui. Politinėms pastangoms padidinti švietimo sistemų veiksmingumą praverstų švietimo ir kitų sričių (visų pirma socialinės įtraukties, užimtumo, ekonomikos politikos, viešųjų finansų) ekspertų žinios. Bendras tikslas – pasiekti geresnių rezultatų. Novatoriškas elementas – bendradarbiavimas, pavyzdžiui, su Ekonominės politikos komitetu, Užimtumo komitetu ar Socialinės apsaugos komitetu. Remdamosi teigiama patirtimi sveikatos ir ilgalaikės priežiūros srityje, Komisijos tarnybos galėtų drauge su Ekonominės politikos komitetu (ir kitais atitinkamais subjektais) parengti švietimo politikos ir sistemų, jų veiksmingumo ir rezultatų analizę. Tokia veikla taip pat galėtų būti prisidedama prie glaudesnio Tarybos padalinių (Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos, Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos, Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos) bendradarbiavimo.

Komisija:

- sukurs nesudėtingą internetinę prieigą prie gerosios patirties pavyzdžių, iliustruojančių rezultatyviausią švietimo srities veiklą; ši vartotojams patogi vieno langelio principu veikianti prieiga bus grindžiama dabartinėmis internetinėmis priemonėmis ir jas papildys;

- rems nuolatines valstybių narių pastangas prisitaikyti prie skaitmeninių technologijų įsigalėjimo švietimo sistemose;

- pasiūlys patobulintų ir atnaujintų valstybių narių politikos rėmimo priemonių vykdant tarpusavio konsultacijas, kuriose dalyvaujantys šios srities specialistai iš nacionalinių administracijų teiktų išorės konsultacijas šaliai, prašančiai pagalbos švietimo reformų srityje;

- gerins duomenų bazę (visų pirma naudodamasi metiniais „Švietimo ir mokymo stebėsenos biuleteniais“) ir gerins analizės kokybę (pavyzdžiui, skatindama įvairių politikos sričių subjektų bendradarbiavimą ir įtraukdama tokius subjektus kaip Ekonominės politikos komitetas), kad pašalintų žinių apie gerai veikiančių sistemų kriterijus spragas.

4. Išvada

Norint modernizuoti švietimą ir gerinti jo kokybę, reikia reformų. Už sprendimą imtis tokių reformų atsako pačios valstybės narės. Drauge visos valstybės narės turi bendrą interesą daryti pažangą įgyvendinant švietimo reformas ir siekiant geresnių rezultatų, kurie duotų naudos visai Europai: didintų socialinę sanglaudą ir teisingumą, ekonomikos augimą, užimtumą, inovacijas ir konkurencingumą.

ES gali prisidėti prie valstybių narių pastangų. Šiame komunikate nustatyta, kad švietimo tobulinimas ir modernizavimas yra vienas iš ES darbotvarkės prioritetų. Jame išdėstyti tiksliniai ES lygmens veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie valstybių narių reformų įgyvendinimo ir padedama kurti bendrą viziją, pagal kurią kokybiškas švietimas visiems taptų realybe.

(1)

http://www.oecd.org/pisa/.

(2)

 Survey of Schools: ICT in Education Benchmarking Access, Use and Attitudes to Technology in Europe’s Schools (https://ec.europa.eu/digital-single-market/sites/digital-agenda/files/KK-31-13-401-EN-N.pdf).

(3)

Už šio ES vidurkio slypi dideli valstybių narių skirtumai. Valstybių narių išlaidos švietimui kaip procentinė BVP dalis svyruoja nuo 3 proc. iki 7,2 proc.

(4)

COM(2016) 381 final, „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“. Šia darbotvarke siekiama padėti daugiau žmonių įgyti geresnių įgūdžių, geriau išnaudoti turimus gebėjimus ir gerinti duomenų apie įgūdžius rinkimą ir informavimą.

(5)

2016 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis (ec.europa.eu/education/monitor).

(6)

J. Bennet, 2012 m., Early childhood education and care (ECEC) for children from disadvantaged backgrounds: Findings from a European literature review and two case studies.

(7)

SWD(2016) 195 final.

(8)

2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatas „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011) 567 galutinis).

(9)

SESV 146 straipsnyje nustatyta, kad užimtumą valstybės narės laiko bendru reikalu ir savo veiklą šiuo atžvilgiu derina Taryboje. Laikydamasi SESV 148 straipsnio, Taryba rengia gaires, į kurias valstybės narės turi atsižvelgti įgyvendindamos savo užimtumo politiką.

(10)

Žr. komunikatą „Radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimas“ (COM(2016) 379).