EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 11 30
COM(2016) 860 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS
Švari energija visiems europiečiams
1.Įvadas
Energetikos sąjunga yra vienas iš dešimties J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų. Siekiant modernizuoti ES ekonomiką, ji įgyvendinama kartu su kitomis pavyzdinėmis iniciatyvomis, tokiomis kaip bendroji skaitmeninė rinka, kapitalo rinkų sąjunga ir Investicijų planas Europai, kad Europoje būtų kuriamos darbo vietos, augtų ekonomika ir investicijos.
Šis dokumentų rinkinys atveria galimybę kartu paspartinti perėjimą prie švarios energijos, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Pagal šį dokumentų rinkinį kasmet nuo 2021 m. turėtų būti papildomai sutelkiama iki 177 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų, todėl per ateinantį dešimtmetį BVP augimas galės padidėti iki 1 proc. ir galės būti sukurta 900 000 naujų darbo vietų. Be to, 2030 m. ES ekonomikos taršos anglies dioksidu intensyvumas gali būti 43 proc. mažesnis negu dabar, o atsinaujinantieji ištekliai gali sudaryti maždaug pusę ES elektros energijos gamybai naudojamų išteklių derinio.
1 pav. Energetikos sąjungos ir klimato politikos įnašas į ekonomikos modernizavimą
„Paryžiaus susitarimas yra pirmas tokio pobūdžio susitarimas ir, jei ne Europos Sąjunga, jis nebūtų įmanomas. Šiandien mes ir vėl buvome pavyzdys ir įrodėme, kad drauge Europos Sąjunga gali pasiekti apčiuopiamų rezultatų“, – teigė Jeanas-Claude’as Junckeris 2016 m. spalio 4 d. ES ratifikuojant Paryžiaus susitarimą.
Energetikos sektorius yra svarbus Europos ekonomikai: energijos kainos turi įtakos visos ekonomikos konkurencingumui, energijos išlaidos sudaro vidutiniškai 6 proc. metinių namų ūkio išlaidų. Sektoriuje dirba beveik 2,2 mln. darbuotojų, kuriuos įdarbina daugiau nei 90 000 įmonių visoje Europoje, ir jis sukuria 2 proc. pridėtinės vertės. Be to, jo pamatas yra klestinti apdirbamoji pramonė, kuri tiekia būtiną įrangą ir teikia reikiamas paslaugas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir efektyvaus energijos vartojimo produktus ir paslaugas visoje Europoje steigiasi naujos įmonės, kurios europiečiams kuria darbo vietas ir užtikrina ekonomikos augimą. Energetikos sąjungos poveikis užimtumui juntamas ne vien energijos tiekimo pramonėje. Pavyzdžiai, daugiau nei milijonas darbuotojų tiesiogiai ar netiesiogiai dirba su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusiuose sektoriuose, o apie vieną milijoną – su efektyviu energijos vartojimu susijusiame sektoriuje.
Energetikos sąjunga yra svarbiausia ES priemonė ir įnašas siekiant pasaulyje visapusiškai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Praėjusių metų gruodžio mėn. ES padėjo sudaryti Paryžiaus susitarimą, o 2016 m. lapkričio 4 d., nepraėjus nė metams, šis pirmas pasaulinis susitarimas dėl klimato kaitos švelninimo įsigaliojo, nes ES jį sparčiai ratifikavo. Paryžiaus susitarime aiškiai nurodyta, kokia linkme reikia su užmoju kreipti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio inovacijas. Dabar svarbiausia įgyvendinti su Paryžiaus susitarimu susijusius didelio užmojo ES įsipareigojimus dėl klimato kaitos, o tai didžia dalimi priklauso nuo to, kaip sėkmingai bus pereinama prie švarios energetikos sistemos, nes du trečdaliai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama gaminant ir vartojant energiją.
Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad perėjimas prie švarios energetikos sistemos būtų naudingas visiems europiečiams. Visi vartotojai, neišskiriant pažeidžiamų ar energijos nepriteklių kenčiančių asmenų, turėtų jaustis įtraukti ir pajusti apčiuopiamą naudą, galėdami gauti saugesnės, švaresnės ir konkurencingesnės energijos, kuri yra vienas pagrindinių energetikos sąjungos tikslų. Komisija jau paskelbė Energetikos sąjungos pagrindų strategiją, pasiūlymus dėl dujų tiekimo saugumo, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir su ja susijusių pastangų pasidalijimo taisyklių, pasiūlymus dėl žemės naudojimo ir miškininkystės ir mažataršio judumo strategiją.
Kaip numatyta Komisijos 2017 m. darbo programoje, šiandien Komisija skelbia teisės aktų pasiūlymus ir palankių sąlygų sudarymo priemones, kurių tikslas – modernizuoti ekonomiką ir skatinti investicijas į sektorius, susijusius su švaria energija.
Šio dokumentų rinkinio teisės aktų pasiūlymais ir palankių sąlygų sudarymo priemonėmis siekiama paspartinti, transformuoti ir konsoliduoti ES ekonomikos perėjimą prie švarios energijos, kartu kuriant darbo vietas, užtikrinant augimą naujuose ekonomikos sektoriuose ir formuojant naujus verslo modelius.
Pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų išdėstytos energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, elektros energijos rinkos modelio, energijos tiekimo saugumo ir energetikos sąjungos valdymo taisyklės.
Pateiktu dokumentų rinkiniu siekiama trijų pagrindinių tikslų:
pirmenybę teikti energijos vartojimo efektyvumui;
pasiekti pirmavimą pasaulyje atsinaujinančiosios energetikos srityje;
sudaryti tinkamas sąlygas vartotojams.
Tarp priemonių, kuriomis siekiama sudaryti palankias sąlygas, yra iniciatyvos paspartinti švarios energijos inovacijas ir renovuoti Europos pastatus, ir priemonės, kuriomis: skatinamos viešosios ir privačiosios investicijos ir siekiama geriausių ES biudžeto naudojimo rezultatų; skatinamos pramonės atstovų vykdomos konkurencingumo stiprinimo iniciatyvos; švelninamas perėjimo prie švarios energijos poveikis visuomenei; įtraukiami įvairūs subjektai, pirma, valstybių narių institucijos, vietos ir miestų valdžios institucijos, antra, įmonės, socialiniai partneriai ir investuotojai; didinamas Europos pirmavimas švarios energijos technologijų ir paslaugų srityje, kad ji galėtų padėti trečiosioms šalims pasiekti savo politikos tikslus.
Šis dokumentų rinkinys turėtų būti laikomas ES pastangomis pirmauti siekiant visiems užtikrinti pažangesnę ir švaresnę energiją, įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, skatinti ekonomikos augimą ir investicijas, siekti lyderystės technologijų srityje, kurti naujas užimtumo galimybes ir didinti piliečių gerovę.
Siekiant įgyvendinti ES klimato ir energetikos 2030 m. tikslus, 2020–2030 m. kasmet reikės maždaug 379 mlrd. EUR investicijų, daugiausiai į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir infrastruktūrą. Aktyviausiai investuoti turėtų ES bendrovės. Todėl daug priklauso nuo ES bendrovių gebėjimo inovuoti. ES yra numačiusi kasmet 27 mlrd. EUR skirti viešiesiems ir privatiesiems moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms su energetikos sąjunga susijusiose srityse, taigi jai patogu pasinaudoti šia pertvarka kaip konkrečia pramonės ir ekonomikos galimybe.
Vykdant šiandien Komisijos pasiūlytą politiką, pramonės gamyba statybos sektoriuje galėtų išaugti iki 5 proc., inžinerijos, geležies ir plieno sektoriuose – iki atitinkamai 3,8 ir 3,5 proc., o tai reikštų 700 000 papildomų darbo vietų statybų, 230 000 inžinerijos ir 27 000 geležies ir plieno sektoriuose.
2.Pirmenybė energijos vartojimo efektyvumui
Efektyvus energijos vartojimas visiems yra prieinamiausias energijos šaltinis. Pirmenybę teikti energijos vartojimo efektyvumui reiškia nepamiršti, kad pigiausias ir švariausias energijos išteklius yra energija, kurios nereikia gaminti ar vartoti. Tai reiškia užtikrinti, kad į energijos vartojimo efektyvumą būtų atsižvelgiama visoje energetikos sistemoje, t. y. aktyviai valdyti paklausą siekiant optimizuoti energijos vartojimą, mažinti vartotojų išlaidas ir priklausomybę nuo importo, o investicijas į energijos vartojimo efektyvumą laikyti ekonomiškai efektyvia mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos kūrimo priemone. Tai sudarys sąlygas iš rinkos pašalinti perteklinius gamybos, ypač iš iškastinio kuro, pajėgumus.
Komisija persvarstė ES energijos vartojimo efektyvumo tikslą, kaip to prašė 2014 m. spalio mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba, ir mano, kad ES turėtų nustatyti ES lygmeniu privalomą tikslą – 30 proc. iki 2030 m. Tikimasi, kad, šitaip padidinus tikslą, bus papildomai sukurta iki 70 mlrd. EUR bendrojo vidaus produkto ir 400 000 darbo vietų ir dar labiau sumažės ES išlaidos iškastinio kuro importui, palyginti su 2014 m. sutartu mažiausiu 27 proc. tikslu.Padidinus tikslą, ES taip pat bus lengviau pasiekti 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių tikslus.
Komisija siūlo po 2020 m. palikti galioti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nurodytas energijos taupymo prievoles, pagal kurias energijos tiekimo ir skirstymo įmonės turi kasmet sutaupyti 1,5 proc. energijos. Ši priemonė davė pirmuosius vaisius: ji pritraukė privačiųjų investicijų ir padėjo atsirasti naujiems rinkos dalyviams, tokiems kaip energijos paslaugų teikėjai, įskaitant energijos paklausos valdymo paslaugų teikėjus (agregatorius), todėl ji turėtų toliau skatinti pokyčius po 2020 m. Naujas elektros energijos rinkos modelis padės toliau kurti sąlygas vartotojams lygiomis teisėmis dalyvauti rinkoje.
Pastatams tenka 40 proc. viso energijos suvartojimo, ir apie 75 proc. iš jų energija vartojama neefektyviai. Pastatuose efektyviai vartoti energiją trukdo investicijų stygius ir įvairios kliūtys. Nors pastatai reguliariai prižiūrimi ir gerinami, dažnai nesiimama investuoti į energijos taupymą, nes vyksta konkurencija dėl menkų kapitalo išteklių, trūksta patikimos informacijos ir kvalifikuotų darbuotojų arba kyla abejonių dėl galimos naudos. Jei išliks dabartinis pastatų renovavimo tempas (maždaug 1 proc.), praeis šimtas metų, kol pastatų fondas bus moderniai atnaujintas ir pastatai beveik nevartos energijos.. Švarios energijos pastatuose toli gražu ne vien taupoma energija: juose patogiau gyventi ir didesnė gyvenimo kokybė, į juos galima integruoti atsinaujinančių išteklių, energijos kaupimo ir skaitmenines technologijas, jie gali būti susieti su transporto sistema. Investicijos į švarios energijos pastatų fondą gali skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.
Investicijų į viešuosius pastatus, tokius kaip ligoninės, mokyklos ir biurai, intensyvumas taip pat priklauso nuo to, ar bus prieinamas privatusis finansavimas, ir nuo privačių energetines paslaugas teikiančių bendrovių, siūlančių novatoriškų mechanizmų, tokių kaip sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo. Energijos taupymas taip pat gali būti naudingas viešiesiems biudžetams, nes kasmet tokių viešųjų pastatų energijai išleidžiama maždaug vienas milijardas eurų. Tačiau, siekiant palengvinti efektyvaus energijos vartojimo investicijas į viešąjį turtą, viešojo sektoriaus investicijų ir turto renovacijos statistinio vertinimo taisyklės turėtų būti skaidrios ir aiškios. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, analizuodama valstybinio sektoriaus finansų apskaitos taisyklių poveikį sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo rinkai, ir iki 2017 m. pavasario pabaigos patobulins tokios partnerystės statistinio vertinimo gaires.
Iš dalies pakeitus Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir sugriežtinus nuostatas dėl pastatų renovacijos ilgalaikių strategijų siekiant iki amžiaus vidurio sumažinti pastatų fondo priklausomybę nuo iškastinio kuro, paspartės pastatų renovacijos tempas. Pasiūlymu sugriežtinus energinio naudingumo sertifikavimą projektų vykdytojai ir investuotojai gaus geresnės informacijos: bus skelbiama informacija apie eksploatacinį viešųjų pastatų energijos suvartojimą, o viešosios paramos intensyvumas bus susietas su pasiektu energijos taupymo lygiu. Pasiūlyme valstybės narės raginamos investuoti atsižvelgiant ir į energijos nepriteklių kenčiančius asmenis, nes energijos vartojimo efektyvumas yra vienas geriausių būdų šalinti pamatines energijos nepritekliaus priežastis.
Siekiant prisidėti prie ES mažataršio judumo strategijos įgyvendinimo ir didinti elektros energijos naudojimą transportui, Pastatų energinio naudingumo direktyvoje bus reikalaujama įrengti elektros įkrovimo prieigą. Esamų pastatų atveju ši nuostata nuo 2025 m. bus taikoma tik komerciniams pastatams su daugiau kaip 10 automobilių stovėjimo vietų. Naujų pastatų ar kapitaliai renovuojamų pastatų atveju nuostata bus taikoma gyvenamiesiems pastatams su daugiau kaip 10 automobilių stovėjimo vietų įpareigojant atlikti parengiamuosius kabelių klojimo darbus ir komerciniams pastatams su daugiau kaip 10 automobilių stovėjimo vietų įpareigojant įrengti elektros įkrovimo prieigą. Ši nuostata gali būti netaikoma MVĮ ir viešosios valdžios institucijoms, pastarosioms dėl to, kad joms jau taikoma Alternatyviųjų degalų direktyva, jei jų įkrovimo prieiga viešai prieinama. Siekiant padidinti transporto veiksmingumą ir populiarinti skaitmeninius judumo sprendimus, į šį dokumentų rinkinį taip pat įtraukta ES sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų diegimo strategija.
Siekdama dar labiau paspartinti pastatų renovaciją ir prisidėti prie švarios energijos pastatų fondo kūrimo Komisija pradeda Europos pastatų iniciatyvą (I priedas), kurioje numatytas „pažangus išmaniųjų pastatų finansavimas“. Glaudžiai bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB), ši iniciatyva gali iki 2020 m. pritraukti papildomus 10 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų lėšų siekiant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo pastatuose, padėti parengti bankams priimtinų projektų didelio masto bazę ir sukurti energijos vartojimo efektyvumo platformą kiekvienoje valstybėje narėje. Iniciatyva taip pat siekiama didinti pasitikėjimą švarios energijos pastatų rinka: investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams bus suteikta galimybė susipažinti su techninės kokybės ir finansinės veiklos duomenimis apie daugiau nei 7 000 Europos pramonės ir efektyvaus pastatų energijos vartojimo projektų ir vyks derybos su finansų sektoriumi dėl sutarus taikomos investicijų į švarios energijos pastatus garantų sistemos, kad rinka galėtų vykdyti tiksliau orientuotą ir labiau standartizuotą tokių projektų finansavimą. Tai labai pagerins gyvenimo ir darbo sąlygas, bus naudinga klimatui, padės sutaupyti energijos, kurti darbo vietas ir investuoti. Europos pastatų iniciatyva suteiks postūmį Europos statybos pramonei, kuriai kyla nemažai ekonominių ir visuomenės iššūkių. Pastatų energijos vartojimo efektyvumas gali būti vienas iš sektoriaus ir jo darbuotojų modernizavimo veiksnių.
Energijai imlūs pramonės sektoriai, pavyzdžiui, plieno ir automobilių pramonė, turės toliau dėti pastangas didinti energijos vartojimo efektyvumą. Sumažėjus energijos išlaidoms, tokios investicijos paprastai atsiperka. Nauji sektoriai, tokie kaip gynybos sektorius, turi nemažai iki šiol nepanaudotų energijos vartojimo efektyvumo galimybių, todėl sutaupius išlaidų teigiamą poveikį tiesiogiai patirs viešieji biudžetai.
Ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas toliau labai padės vartotojams sutaupyti energijos ir išteklių, o Europos pramonei – rasti verslo galimybių. Rūpestingai apsvarsčiusi, Komisija nusprendė politiką labiau kreipti į gaminius, kurie gali padėti sutaupyti daugiausiai energijos ir labiausiai prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo.
Komisija priėmė dokumentų rinkinį, kurį sudaro 2016–2019 m. Ekologinio projektavimo darbo planas ir keletas su konkrečiais gaminiais susijusių priemonių. Ekologinio projektavimo darbo plane išdėstyti artimiausių trejų metų Komisijos prioritetai, įskaitant galiojančių su konkrečiais gaminiais susijusių priemonių peržiūrą, kad jos neatsiliktų nuo technologinės plėtros, ir svarstymą, ar tikslingas galimas kitų gaminių reglamentavimas siekiant panaudoti likusias galimybes. Visos Ekologinio projektavimo darbo plano priemonės kartu gali padėti per metus sutaupyti iš viso daugiau nei 600 TWh pirminės energijos 2030 m., o maždaug tiek pirminės energijos per metus suvartoja vidutinio dydžio valstybė narė. Taip Europa užsitikrins tolesnį pirmavimą pasaulyje gaminių energijos vartojimo efektyvumo standartų srityje, o vartotojai ir įmonės toliau gaus ekonominės ir aplinkosauginės naudos.
3.Pasaulinės lyderystės atsinaujinančiosios energetikos srityje pasiekimas
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje dirbo daugiau nei 1 100 000 darbuotojų, ir Europa tebepirmauja pasaulyje vėjo energijos srityje. 43 proc. visų pasaulyje įrengtų vėjo jėgainių pagamino keli didžiausi Europos gamintojai. Saulės ir vėjo energijos technologijų kaštų mažėjimą nulėmė didelio užmojo ES politika. Todėl atsinaujinantieji energijos ištekliai atpigo ir tapo labiau prieinami visame pasaulyje. Nors Europa užleido didžiausios saulės baterijų plokščių modulių gamintojos pozicijas importuojamos produkcijos gamintojams, didžiausia saulės baterijų plokščių įrengimo pridėtinės vertės dalis (> 85%) sukuriama Europoje.
Didžiausi su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susiję Europos darbdaviai veikia vėjo, saulės fotovoltų ir kietosios biomasės sektoriuose. Tiesa, fotovoltinės technologijos pramonėje darbo vietų sumažėjo: fotovoltų sektoriuje sumažėjus gamybos pajėgumams, užimtumas jame 2014 m. tik vos viršijo trečdalį 2011 m. lygio. Dauguma su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusių ES darbo vietų buvo vėjo energijos sektoriuje. 2005–2013 m. vėjo energijos sektoriaus apyvarta išaugo aštuonis kartus; apskaičiuota, kad jos pajamos ES sudaro apie 48 mlrd. EUR. Per tą patį laikotarpį, 2005–2013 m., ES vėjo energijos sektoriaus darbuotojų skaičius išaugo penkis kartus, ir visas su vėjo energetika susijusių darbuotojų skaičius 2014 m. siekė apie 320 000. Komisija taip pat prisidės prie pramonės atstovų iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti ES pirmavimą pasaulyje atsinaujinančiųjų išteklių ir apskritai švarių technologijų srityse.
Europos Vadovų Taryba nustatė ES tikslą – 2030 m. bent 27 proc. ES suvartojamos energijos turi būti iš atsinaujinančiųjų išteklių. Mažiausias tikslas yra privalomas ES lygmeniu, tačiau į privalomus nacionalinio lygmens tikslus jis nebus perskaičiuotas. Vietoje to, valstybės narės įsipareigos prisidėti naudodamosi integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato planais, numatytais valdymo pasiūlyme, kaip kolektyviai pasiekti ES tikslą. Tarpusavio spaudimas regioninėse konsultacijose dėl planų, Komisijos galimybė teikti rekomendacijų ir visa politikos struktūra, nustatyta kitais šio rinkinio teisės aktais, turėtų skatinti valstybes nares prisiimti daugiau įsipareigojimų ir vengti piktnaudžiavimo. Jei Komisija nustato, kad galbūt trūksta užmojo ar atsirado įgyvendinimo spragų, ypač atsinaujinančiųjų išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, ji gali imtis reikiamų priemonių, kad neleistų atsirasti jokiems trūkumams ir juos pašalintų. Ateityje tikslo dydis bus peržiūrėtas pagal ES tarptautinius įsipareigojimus.
Augimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje turėtų lemti novatoriškiausios technologijos, kurias taikant išmetama gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Prognozuojama, kad pasaulinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimų, suderintų su ilgalaikiais priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais, rinka 2014–2035 m. sieks maždaug 6 800 mlrd. EUR ir turės didelį augimo potencialą, ypač už Europos ribų. Pastaraisiais metais investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos turtą sudarė daugiau kaip 85 proc. investicijų į gamybą, ir didžioji jų dalis yra investicijos į žemesniosios įtampos lygmens, konkrečiai skirstomųjų tinklų lygmens, energijos gamybą. Naujaisiais pasiūlymais siekiama toliau stiprinti šią tendenciją, pavyzdžiui, šalinant kliūtis savarankiškai energijos gamybai.
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir pasiūlymai dėl naujo elektros energijos rinkos modelio sudarys reglamentavimo sistemą, kurioje visoms technologijoms bus sudarytos vienodos sąlygos neatsisakant mūsų klimato ir energetikos tikslų. Pereinant prie švarios energijos sistemos ypač svarbus vaidmuo teks elektros energijai. Iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminamos elektros energijos dalis padidėjo iki 29 % ir sudarys maždaug pusę ES elektros energijos gamybai naudojamų išteklių derinio. Daugiausiai jos gaunama iš nepastovių šaltinių, tokių kaip vėjas ir saulė. Didelė jos dalis bus gauta necentralizuotai prisijungiant prie skirstymo tinklo. Siekiant šiam procesui sudaryti palankias sąlygas, rinkos taisyklės turi būti pritaikytos, kad būtų galima prisiderinti prie nepastovumo ir užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą. Taigi nauja reglamentavimo sistema užtikrins, kad elektros energijos rinkoje būtų visapusiškai atsižvelgta į atsinaujinančiuosius išteklius ir kad rinkai taikomos nuostatos nebūtų diskriminuojančios atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu.
Siekiant geriau prisitaikyti prie didėjančios atsinaujinančiųjų išteklių (dažniausiai nepastovių) dalies, didmeninės rinkos turi plėtotis toliau, ir visų pirma jose turi galioti tinkamos trumpesnio laiko prekybą leidžiančios taisyklės, kad būtų atsižvelgta į gamybos iš nepastovių išteklių poreikius. Gerai integruotose trumpalaikėse elektros energijos rinkose leidžiant prekiauti likus mažiau laiko iki tiekimo taip pat bus skatinamas tiek su gamyba, tiek su paklausa ar kaupimu susijęs rinkos lankstumas. Be to, rinkos taisyklės bus pritaikytos taip, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojai galėtų visapusiškai dalyvauti ir gauti pajamų visuose rinkos segmentuose, įskaitant sistemos paslaugų rinkas.
Prioritetinis persiuntimas toliau galios esamiems įrenginiams, nedideliems atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiams, parodomiesiems projektams. Kitiems įrenginiams, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos, bus taikomos trečiosios šalies naudojimosi be diskriminacijos taisyklės. Be to, turėtų likti kuo mažiau atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo suvaržymų.
Naujosios taisyklės leis elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojams vis didesnę pajamų dalį gauti rinkoje. Tačiau rinkos pajamos gali iki galo nepadengti didelių su atsinaujinančiaisiais ištekliais susijusių kapitalo išlaidų, ypač naujoms technologijoms. Investuotojams reikia nuspėjamos politikos. Todėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje išdėstyti atsinaujinančiųjų išteklių rėmimo principai, kurie bus taikomi po 2020 m. siekiant užtikrinti, kad subsidijos, jei jų reikia, būtų ekonomiškai efektyvios ir kuo mažiau iškraipytų rinką.
Siekiant sėkmingai integruoti atsinaujinančiuosius išteklius, toliau reikės patikimų perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrų ir gerai sujungto Europos tinklo. Europos elektros tinklas yra saugiausias pasaulyje, tačiau iki 2030 m. reikės didelių investicijų. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis regionuose (Baltijos energijos rinkos jungčių planas, Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupė, Pietvakarių Europa ir Šiaurės jūra), kad pagrindinės infrastruktūros plėtra vyktų sklandžiau. Ji taip pat sudarė ekspertų grupę, kurios užduotis – konsultuoti formuluojant 2030 m. jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinius rodiklius ir jo siekiant.
Siekiant bendro atsinaujinančiųjų išteklių tikslo nepakankamai panaudojamos šildymo ir vėsinimo galimybės. Šildymo ir vėsinimo strategijoje išdėstytas bendras požiūris. Dabartiniais pasiūlymais valstybės narės bus skatinamos didinti šildymo ir vėsinimo energijos dalį, kuri gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, o centralizuoto šildymo ir vėsinimo operatoriai – įsileisti į savo tinklus konkurenciją, ir bus skatinama naudoti daugiau, pavyzdžiui, šilumos siurblių.
Bioenergija sudaro didelę mūsų atsinaujinančiųjų išteklių energijos derinio dalį. Taip bus ir ateityje. Ji užtikrina užimtumą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, pakeičia iškastinį kurą ir prisideda prie energetinio saugumo.
Pažangių alternatyviųjų transporto degalų plėtra bus skatinama suteikiant maišymo įgaliojimus degalų tiekėjams, o maistinės kilmės biodegalų įnašas siekiant ES atsinaujinančiųjų išteklių tikslo palaipsniui mažės. Kitas naujas svarbus elektros energijos rinkos sistemos tikslas yra remti transporto elektrifikavimą. To siekti padės su mažmeninėmis elektros energijos rinkomis susijusios nuostatos.
Kietoji biomasė, kuri šiuo metu ES naudojama šilumos ir elektros energijos gamybai, didžia dalimi yra vietinis ir regioninis išteklius, gaunamas kaip šalutinis miškų pramonės produktas, ir šiuo metu apskritai palankus klimatui. Tačiau nerimaujama, kad jei jos bus naudojama daugiau, pasekmės klimatui gali pablogėti. Norint užtikrinti ilgalaikę naudą klimatui, reikės visų pirma riboti papildomą neigiamą poveikį miškams.
Reikia daugiau sinergijos tarp žiedinės ekonomikos ir įvairių biomasės naudojimo būdų, ypač dėl to, kad iš medienos gali būti gaunama ne tik energija, bet ir įvairių didesnės pridėtinės vertės produktų. Siekiant, kad ši sinergija būtų visapusiška, viešąją paramą (finansavimo ar lengvatinės prieigos prie tinklo forma) reikėtų skirti tik už efektyvų biomasės pavertimą energiją, išskyrus atvejus, kai esama tinkamai pagrįstų elektros energijos tiekimo saugumo argumentų.
Šiuo metu didžioji dalis šilumai ir elektros energijai gaminti naudojamos biomasės gaunama miškuose. Visoje ES ir už jos ribų miškai ir jų valdymo praktika labai skiriasi. ES valstybės narės priėmė nacionalinės teisės aktus dėl darniojo miškų ūkio ir bendradarbiauja, pavyzdžiui, konferencijoje FOREST EUROPE. Keletas valstybių narių, kurios importuoja didelius kiekius biomasės energijos gamybai, taip pat yra sukūrusios specialias biomasės tvarumo schemas. Komisijos pasiūlyme numatyta, kad jos tai daryti galės toliau. Europos Komisija taip pat nesiliaus rėmusi tvarų medienos mobilizavimą ES kaimo plėtros politikos priemonėmis. Šiuose lygmenyse taikomi darniojo miškų ūkio paramos praktiniai veiksmai vienas kitą papildo.
Todėl Komisija siūlo išplėsti esamų ES tvarumo kriterijų taikymo sritį, kad ji apimtų visų tipų bioenergiją. Siūlomas naujas požiūris į miškų biomasę, pagrįstas galiojančiais teisės aktais dėl darniojo miškų ūkio ir tinkama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų biomasės kilmės šalyje naudojant žemę ir miškų sektoriuje, kiekio apskaita. Biomasės gamybos ir naudojimo energijai gauti pokyčiai bus stebimi ir peržiūrimi įgyvendinant energetikos sąjungos valdymą.
4.Tinkamų sąlygų vartotojams sudarymas
Vartotojai yra svarbus energetikos sąjungos veiksnys. Energija yra būtiniausia prekė, be jos neįmanoma visapusiškai dalyvauti šiuolaikinės visuomenės gyvenime.
Pereinant prie švarios energijos reikia sąžiningai atsižvelgti ir į tuos sektorius, regionus ar pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, kurie nukenčia nuo energetinio pokyčio.
Komisija siūlo reformuoti energijos rinką taip, kad vartotojai įgytų galių ir galėtų geriau kontroliuoti su energija susijusius pasirinkimus. Įmonėms tai reiškia didesnį konkurencingumą. Piliečiams tai reiškia geresnį informavimą, galimybes aktyviau dalyvauti energijos rinkoje ir labiau kontroliuoti energijos išlaidas.
Pirmas žingsnis siekiant, kad energetikos sąjungoje būtų labai atsižvelgiama į vartotojus, – tai teikti jiems geresnę informaciją apie energijos suvartojimą ir išlaidas. Pasiūlymais vartotojams bus suteikta teisė gauti pažangiuosius skaitiklius ir aiškias sąskaitas ir sudarytos lengvesnės tiekėjo keitimo sąlygos. Pasiūlymais taip pat bus atpigintas tiekėjo keitimas, nes bus atsisakyta sutarties nutraukimo mokesčių. Naudodamiesi sertifikuotomis palyginimo priemonėmis vartotojai gaus patikimos informacijos apie galimus pasiūlymus. Pasiūlymuose bus numatyti patikimesni energinio naudingumo sertifikatai su nuoroda į pažangumo laipsnį.
Kaip šio dokumentų rinkinio dalį, Komisija skelbia antrąją dvimetę energijos išlaidų ir kainų ataskaitą, kad būtų daugiau skaidrumo. Energijos kaina turi įtakos žmonių pasirenkamam energijos deriniui, namų ūkių išlaidoms ir Europos konkurencingumui. ES priklausomybė nuo importo siekia 74 proc., todėl ji lieka pasauliniu mastu nustatomų iškastinio kuro kainų svyravimo įkaite. Pastaraisiais metais dėl pokyčių pasaulyje ES išlaidos energijos importui sumažėjo 35 proc., o ekonomika gavo postūmį augti. Didmeninės elektros energijos kainos pasiekė žemiausią lygį per 12 metų, dujų kainos nuo 2013 m. krito 50 proc., o naftos kainos – beveik 60 proc. nuo 2014 m. Kainų skirtumai, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, sumažėjo.
Namų ūkiams galutinių naudotojų kainų tendencijos kitokios. Krintančias energijos kainas atsvėrė augančios tinklų sąnaudos ir valdžios sektoriaus mokesčiai ir rinkliavos, nes pagal energiją dažnai nustatoma mokesčio bazė valdžios sektoriaus pajamoms, kurių labai reikia. Mažmeninės elektros energijos kainos augo maždaug 3 proc. per metus nuo 2008 m., o mažmeninės dujų kainos – 2 proc. Todėl energijos sąnaudos šiek tiek išaugo ir beveik pasiekė 6 proc. namų ūkių išlaidų.
Šiuo dokumentų rinkiniu iš dalies pakeitus reglamentavimą ir pereinant nuo centralizuotos konvencinės gamybos prie decentralizuotų, pažangių ir tarpusavyje sujungtų rinkų, vartotojams taip pat pasidarys paprasčiau gaminti energiją patiems, ją kaupti, ja dalytis, ją vartoti ar parduoti atgal rinkai tiesiogiai arba susibūrus į energijos kooperatyvus. Vartotojai galės tiesiogiai ar per energijos paklausos valdymo paslaugų teikėjus siūlyti apkrovos atsaką. Tokias sąlygas vartotojams sudarys naujos pažangios technologijos: jei jie norės, jie galės kontroliuoti ir aktyviai valdyti savo energijos vartojimą ir kartu didinti komfortą. Dėl šių pakeitimų namų ūkiams ir įmonėms bus lengviau labiau įsitraukti į energetikos sistemą ir reaguoti į kainų signalus. Tuo tikslu taip pat reikia panaikinti didmeninių ir mažmeninių kainų viršutines ribas, kartu užtikrinant visapusišką ir tinkamą pažeidžiamų namų ūkių vartotojų apsaugą. Naujais teisės aktų pasiūlymais taip pat bus atverta galimybių naujoms novatoriškoms įmonėms pasiūlyti daugiau geresnių paslaugų. Tai palengvins inovacijas ir skaitmeninimą, o Europos bendrovėms bus lengviau efektyviai vartoti energiją ir kurti mažo anglies dioksido kiekio technologijas.
Energijos nepriteklius yra didžiulė problema visoje ES. Ji atsiranda dėl mažų pajamų ir neefektyvaus energijos vartojimo būstuose. 2014 m. mažiausias pajamas gaunantys namų ūkiai ES energijai skyrė beveik 9 proc. visų savo išlaidų. Tai 50 proc. daugiau negu prieš dešimtmetį ir gerokai daugiau, nei skiria vidutinis namų ūkis. Šiame dokumentų rinkinyje išdėstomas naujas požiūris į pažeidžiamų vartotojų apsaugą: be kita ko, numatyta pagalba ir valstybėms narėms, kad remdamos investicijas į energijos vartojimo efektyvumą jos sumažintų energijos kainas vartotojams. Komisijos pasiūlymuose dėl energijos vartojimo efektyvumo valstybių narių prašoma atsižvelgti į energijos nepriteklių ir dalį efektyvaus energijos vartojimo priemonių prioriteto tvarka įgyvendinti energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose. Valstybių narių ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos taip pat turėtų prisidėti prie energijos nepritekliaus šalinimo. Taigi, įgyvendindamos energetikos sąjungos valdymo procesą valstybės narės turi stebėti energijos nepriteklių ir apie jį teikti ataskaitas, o Komisija padės keistis geriausia patirtimi. Be to, norėdama suteikti daugiau galių vartotojams ir juos apsaugoti, Komisija siūlo tam tikras procedūrines garantijas iki vartotojų atjungimo. Komisija taip pat kuria Energijos nepritekliaus observatoriją, kuri teiks geresnius duomenis apie problemą, siūlys jos sprendimus ir padės valstybėms narėms kovoti su energijos nepritekliumi.
5.Palankių sąlygų sudarymo priemonės
ES jau dabar labai stipriai remia perėjimą prie švarios energijos ir trijų pagrindinių prioritetų – pirmenybės energijos vartojimo efektyvumui, ES pirmavimo pasaulyje atsinaujinančiųjų išteklių srityje ir tinkamų sąlygų vartotojams – įgyvendinimą. Tačiau reikia nuveikti daugiau.
Viena vertus, reikia sukurti ES reglamentavimo po 2020 m. sistemą, todėl teikiami pasiūlymai dėl rinkos modelio, energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių ir valdymo, kurie papildo Komisijos jau paskelbtas iniciatyvas dėl klimato politikos ir mažataršio judumo.
ES taip pat turi palengvinti perėjimą prie švarios energijos, taikydama kitas savo priemones. Pavyzdžiui, reikia naudoti įvairių sričių ES politiką: veiksmingai užtikrinti ES teisės aktų vykdymą, veiksmingai ir nuosekliai skirstyti ES lėšas ir skatinti partnerystę su suinteresuotaisiais subjektais.
Prie švarios energijos nebus pereita, jei veiklos nesiims įvairūs suinteresuotieji subjektai, atstovaujantys pilietinei visuomenei ir regioninėms bei vietos institucijoms. Miestai, regionai, įmonės, socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai turi aktyviai įsitraukti į energetinės pertvarkos diskusijas, visų pirma dėl integruotų energetikos ir klimato planų, kad juose būtų tinkamai atsižvelgta į skirtingų teritorijų poreikius.
Veikla, kurios reikia imtis, ilgainiui keisis. Kasmet energetikos sąjungos būklės ataskaitoje Komisija apžvelgs, kaip įgyvendinami kartu su šiuo dokumentų rinkiniu paskelbti veiksmai, kuriais skatinama pereiti prie švarios energijos, ir prireikus numatys naujų veiksmų.
Siekdama didinti Europos konkurencingumą ir skatinti švarios energijos technologijų diegimą, Komisija, kaip šio dokumentų rinkinio dalį, pristato iniciatyvą dėl spartesnio švarios energijos inovacijų skatinimo. Šioje iniciatyvoje nurodyta nemažai konkrečių priemonių, kuriomis siekiama reglamentavimo, ekonominę ir investavimo aplinką padaryti patogią švarios energijos technologijų ir sistemų inovacijoms. Iniciatyvai įgyvendinti naudojamas Europos strateginis energetikos technologijų planas ir dabar vykdoma Strateginė transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė. Jai taip pat iškelta keletas integruotų su moksliniais tyrimais, inovacijomis ir konkurencingumu susijusių prioritetų, padėsiančių siekti šio dokumentų rinkinio strateginių tikslų. Tokie aiškesni prioritetai padės tikslingai nukreipti didelę programos „Horizontas 2020“ išteklių dalį (bent 2 mlrd. EUR) ir duos kryptį viešajai paramai ir privačiosioms investicijoms visoje ES. Be to, Komisija išbandys naują finansavimo metodą, siekdama remti itin rizikingas didelio poveikio inovacijas švarios energijos srityje ir stiprinti Europos inovacijos ir technologijos instituto, ypač atitinkamų žinių ir inovacijos bendrijų, veiklą, kad suaktyvėtų verslumas, o rinka noriau priimtų novatoriškus mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus energijos vartojimo sprendimus.
Norint, kad didėtų ekonomikos augimas ir būtų kuriamos darbo vietos, ES pramonė turi aktyviausiai siekti perėjimo prie švarios energijos. Komisija rems pramonės atstovų iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti ES pirmavimą pasaulyje švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų sprendimų srityse. Šiomis iniciatyvomis turėtų būti siekiama stiprinti pramonės ryšius visoje vertės grandinėje ir įtraukti ūkinės veiklos nevykdančius subjektus, tokius kaip socialiniai partneriai ir vartotojų organizacijos. Komisija taip pat tarsis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ar reikia sukurti švarios energijos pramonės forumą, į kurį skirtingų šakų (energetikos, transporto, gamybos, skaitmeninių technologijų ir t. t.) atstovai būtų sukviesti drauge svarstyti, kaip gauti daugiau naudos iš ES pramonės perėjimo prie švarios energijos ir didinti mūsų pasaulinį konkurencingumą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Valstybėms narėms taip pat reikia reaguoti į socialinį poveikį ir poveikį įgūdžiams bei pramonei, atsirasiantį pereinant prie švarios energijos, ir atsižvelgti į jį savo nacionaliniuose energetikos ir klimato planuose. Komisija nagrinės, kaip geriau prisidėti prie pertvarkos anglies ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose. Tuo tikslu ji bendradarbiaus su šių regionų subjektais, teiks gaires, ypač apie tai, kaip pasiekti ir naudoti turimas lėšas ir programas, ir skatins keistis gerąja patirtimi, be kita ko, tikslinių platformų diskusijose dėl pramonės veiksmų gairių ir perkvalifikavimo poreikių.
Žvelgiant plačiau, Komisija suteiks platformas sektoriams ir darbuotojams, kad įgūdžiai būtų pritaikyti pagal perėjimo prie švarios energijos poreikius. Atsižvelgdama į Europos įgūdžių darbotvarkės pirmų bandomųjų schemų patirtį automobilių ir jūrinių technologijų sektoriuose, Komisija 2017 m. parengs naujus metmenis, skirtus sektoriniam bendradarbiavimui dėl įgūdžių atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir statybos sektoriuje mažo anglies dioksido kiekio technologijų klausimais.
Dokumentų rinkiniu taip pat didinamos ES pastangos naikinti neveiksmingas iškastinio kuro subsidijas pagal tarptautinius G 7 ir G 20 ir Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus. Likusi vis dar didelė viešoji parama naftai, angliai ir kitam kurui, dėl kurio išmetama daug anglies dioksido, toliau iškreipia energijos rinką, mažina ekonomikos veiksmingumą ir stabdo investicijas į perėjimą prie švarios energijos ir inovacijas. Reformuojant rinkos modelį bus panaikintas dujoms, angliai ir durpėms skirtas pirmenybinis persiuntimas ir apribotas mechanizmų, kurie dažnai sieti su anglimi, pajėgumų poreikis. Komisija taip pat pradės reguliariai stebėti iškastinio kuro subsidijas Europos Sąjungoje ir tikisi, kad valstybės narės naudos savo energetikos ir klimato planus kaip priemonę stebėti, kaip naikinamos iškastinio kuro subsidijos. Komisija atliks ES energijos mokesčių vertinimą pagal programą REFIT, kad nustatytų galimus tolesnius veiksmus, be kita ko, kaip priemonę panaikinti iškastinio kuro subsidijas.
ES išorės ir vystomojo bendradarbiavimo politika yra svarbi prie perėjimo prie švarios energijos visame pasaulyje prisidedanti priemonė. Ji padeda dalyvauti šiame procese ES partneriams kaimyninėse šalyse ir besivystančiose pasaulio šalyse.
Komisija stiprina energijos vartojimo efektyvumo srities bendradarbiavimą su Vakarų Balkanų šalimis, Turkija ir pietinėmis bei rytinėmis kaimyninėmis šalimis. Pradėti pirmieji keturi bandomieji efektyvaus energijos vartojimo investicijų statybos sektoriuje didinimo projektai, ir 2017 m. galbūt jie bus vykdomi ir kitose šalyse partnerėse. Be to, atitinkamuose kaimynystės ir pasirengimo narystei priemonėse ES numatys dar didesnį efektyvaus energijos vartojimo pastatuose finansavimą.
Afrika yra privilegijuota ES partnerė, Afrikos ir ES energetikos partnerystė sudaro sąlygas kartu bendradarbiauti energetikos klausimais. ES taip pat pritaria Afrikos atsinaujinančiųjų energijos iniciatyvai.
Europos įmonės gali naudotis šiomis galimybėmis ir pasiūlyti savo kompetenciją: eksportuoti ir investuoti į efektyvų energijos vartojimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energetiką pasaulinėse konkurencinėse rinkose. ES siekia, kad Pasaulio prekybos organizacijoje būtų sudarytas didelio užmojo susitarimas dėl aplinkosaugos prekių. Savo dvišaliais prekybos susitarimais ES siekia liberalizuoti prekyba aplinkosaugos prekėmis ir paslaugomis ir palengvinti prekybą ir investicijas į energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių.
II priede „Perėjimo prie švarios energijos skatinimas“ nurodoma keletas sričių, kuriose artimiausiu metu galima veikti aktyviau, tikslingiau arba gerinant sinergiją, kad Europoje būtų remiamas darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos. Tai taip pat padės valstybėms narėms vykdyti savo 2020 m. įsipareigojimus energetikos ir klimato srityje ir leis joms siekti daugiau, kai reikės ekonomiškai efektyviai nusistatyti 2030 m. tikslus, o kartu padrąsins kitus viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus aktyviau dalyvauti perėjimo prie švarios energijos procese.
6.Išvados
Visus 2015 ir 2016 m. Komisijos pateiktus su energetikos sąjunga susijusius teisės aktų pasiūlymus Parlamentas ir Taryba turi laikyti prioritetu. Šią nuostatą 2016 m. kovo mėn. pabrėžė ir Europos Vadovų Taryba, ir jai pritarė Europos Parlamentas. 2017 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos posėdyje bus peržiūrėta pažanga.
Europos Parlamentas ir Taryba turėtų užtikrinti bendrą šio dokumentų rinkinio ir ankstesnių Komisijos pasiūlymų, pavyzdžiui, dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, pastangų pasidalijimo, žemės naudojimo ir mažataršio judumo, derėjimą.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 11 30
COM(2016) 860 final
PRIEDAS
Spartesnis švarios energijos technologijų diegimas pastatuose
prie
EUROPOS KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI
Švari energija visiems europiečiams
Šiandien Komisijos paskelbtoje iniciatyvoje pripažįstamas itin svarbus pastatų vaidmuo užtikrinant Europos perėjimą prie švarios energijos.
Iniciatyva, kurioje dėmesys sutelkiamas į mūsų gyvenamąsias ir darbo vietas, siekiama nustatyti visapusišką, integruotą strategiją, pagal kurią energijos vartojimo efektyvumui būtų teikiama pirmenybė, padedama ES užtikrinti pirmaujančią poziciją pasaulyje atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje ir sudaromos tinkamos sąlygos vartotojams, siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti savo 2020 ir 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus.
Tokios integruotos strategijos nauda yra aiški:
-sutelkti investicijas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir skatinti augimą bei darbo vietų kūrimą, kartu skatinant inovuoti ir ugdyti įgūdžius;
-sudaryti sąlygas taupyti energiją ir taip sumažinti eksploatavimo sąnaudas bei užtikrinti piliečiams sveikesnes gyvenimo ir darbo sąlygas;
-mažinti energijos nepriteklių, ypatingą dėmesį skiriant socialinio būsto ir viešųjų pastatų, kurių energijos vartojimo efektyvumas yra mažas, problemai spręsti;
-palaipsniui decentralizuoti Europos energetikos sistemą, pastatuose naudojant tvariąją energiją;
-pastatus sujungti su susietąja energijos, saugojimo, skaitmenine ir transporto sistema, kuri padės Europai įgyvendinti mažataršio judumo strategiją;
-suteikti galių namų ūkiams, įmonėms ir energijos bendruomenėms;
-prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo.
Vien statybų sektoriuje Europoje yra 18 mln. tiesioginių darbo vietų ir sukuriama 9 proc. BVP.
Europos statybų sektorius turi galimybių padėti įveikti ne vieną ekonominį ir socialinį iššūkį, susijusį, kaip antai, su darbo vietų kūrimu ir ekonomikos augimu, didėjančia urbanizacija, socialiniais tinklais ir skaitmenine komunikacija, demografiniais pokyčiais ir globalizuotomis vertės grandinėmis, ekologinėmis problemomis, ir kartu įveikti su energetika ir klimato kaita susijusius iššūkius. Pastatai gali būti viena iš šio sektoriaus ir jo darbo jėgos modernizavimo varomųjų jėgų.
ES jau dabar pirmauja pasaulyje pastatų inovacijų sistemų srityje. Dar labiau sustiprinti šią pirmaujančią poziciją ir kuo labiau išnaudoti palankią reguliavimo sistemą galima integruojant energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos saugojimo sritis ir pastatus sujungiant su skaitmenine ir transporto sistemomis.
Šiuo metu pastatams tenka 40 proc. visos Europoje suvartojamos energijos. Maždaug 75 proc. pastatų energija vartojama neefektyviai. Šiuo metu per metus renovuojama 1 proc. pastatų. Jei ir toliau bus renovuojama tokiu pačiu tempu, prireiks maždaug šimto metų pastatų priklausomybei nuo iškastinio kuro panaikinti ir pasiekti žemą anglies dioksido lygį, koks yra išskiriamas moderniuose pastatuose.
Kad būtų išnaudotas tvariosios energijos potencialas pastatuose, reikia šalinti įvairias socialines, finansines, technines kliūtis arba spręsti administracines problemas. Pavyzdžiui, nors pastatai yra reguliariai prižiūrimi arba gerinami, dažnai investicijoms į tvariąją energiją neskiriama dėmesio, nes dėl kapitalo, kuris yra ribotas, varžomasi su kitomis reikmėmis, trūksta patikimos informacijos ir kvalifikuotų darbuotojų arba kyla abejonių dėl galimos naudos.
Be to, daugelis projektų rengėjų vis dar susiduria su kliūtimis norėdami padidinti būtinas pradines savo projektų išlaidas ir neturi prieigos prie patrauklių ir pakankamų finansavimo produktų rinkoje galimybių. Šį rinkos nepakankamumą iš esmės lemia nepakankamas finansuotojų ir investuotojų supratimas apie investicijų į tvariąją energetiką, ypač susijusių su energijos vartojimo efektyvumo didinimu, riziką, daugeriopą naudą bei teikiamas verslo galimybes. Be to, įgyvendinimo išlaidas didina tai, kad investicijų apimtis yra nedidelė ir trūksta kompleksinių sprendimų, o dėl nepakankamų gebėjimų ir įgūdžių parengti bankams priimtinus projektus finansavimo paklausa yra maža.
Tvariosios energetikos politika turėtų padėti vartotojams lengviau imtis šių investicijų ir sukurti palankesnes investavimo sąlygas. Renovuodami savo namus vartotojai turėtų turėti galimybę pasirinkti veiksmingesnius sprendimus, pagrįstus skaidria, aiškia ir laiku gaunama informacija apie vartojimą ir susijusias sąnaudas. Renovuodamos viešuosius pastatus, tokius kaip ligoninės, mokyklos, socialinis būstas ar biurai, valdžios institucijos turėtų turėti galimybę naudotis patraukliais finansavimo sprendimais ir naujoviškomis energetikos paslaugomis, pvz., sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo.
Būtina ne tik sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, visų pirma pagal pasiūlymą persvarstyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Europos pastatų energinio naudingumo direktyvą, bet ir imtis papildomų veiksmų siekiant paskatinti sparčius realiosios ekonomikos pokyčius ir dabar spręsti finansavimo klausimą.
1.
Pažangus išmaniųjų pastatų finansavimas
Pastatų renovavimas užtikrinant tvariosios energijos vartojimą – tai sritis, kurioje projektų telkimas ir valstybės garantijos gali padaryti didžiulį poveikį. Pagal Investicijų planą Europai esminį vaidmenį pritraukiant privačių lėšų siekiant didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą atlieka Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) 2.0.
Jau dabar energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ESIF projektuose tenka svarbus vaidmuo. Pavyzdžiui, didžioji dalis iki šiol finansuoti patvirtintų energetikos projektų (kurie sudaro 22 proc. visų 154 mlrd. EUR vertės investicijų) yra susiję su energijos vartojimo efektyvumo sritimi ir atsinaujinančiosios energijos sektoriumi. Atsižvelgdama į ESIF sėkmę Komisija pasiūlė jo galiojimą pratęsti iki 2020 m. pabaigos ir reikalauti, kad bent 40 proc. ESIF projektų, susijusių su infrastruktūra ir inovacijomis, prisidėtų prie klimato, energetikos ir aplinkosaugos srities veiksmų atsižvelgiant į 21-osios Klimato kaitos konferencijos tikslus. Tai puiki proga konkrečiais veiksmais pritraukti viešųjų ir privačiųjų lėšų siekiant paremti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos. Parama Europos strateginių investicijų fondo lėšomis gali papildyti arba gali būti derinama su kitų ES fondų, be kita ko, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, parama dotacijų arba finansinių produktų pavidalu.
2014–2020 m. laikotarpiu Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas investuos 17 mlrd. EUR į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose ir gyvenamuosiuose pastatuose bei įmonėse, ypatingą dėmesį skirdami MVĮ. Tai tris kartus daugiau nei per ankstesnį laikotarpį ir tai patvirtina, jog valstybės narės ir regionai energijos vartojimo efektyvumui teikia didelę svarbą ir įsipareigoja jo siekti. Šios lėšos gali pritraukti daug didesnę nacionalinio viešojo ir privačiojo sektoriaus bendro finansavimo lėšų sumą, kuri galėtų siekti maždaug 27 mlrd. EUR. Vienas iš Investicijų plano Europai tikslų yra bent jau padvigubinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansinių priemonių naudojimą, siekiant sutelkti papildomą privačiojo sektoriaus finansavimą ir padėti sukurti gerai veikiančias rinkas. Valstybės narės ir regionai jau planuoja investuoti beveik 6,4 mlrd. EUR pagal finansines priemones siekiant anglies dioksido mažinimo tikslų, visų pirma energijos efektyvumo srityje – tai yra daugiau nei aštuonis kartus daugiau, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu.
Pagal Investicijų planą Europai ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus Komisija pradės iniciatyvą siekdama toliau didinti viešojo sektoriaus subjektų, energetinių paslaugų bendrovių, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių bei namų ūkių investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir pažangiuosius pastatus. Glaudžiai bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB) ir valstybėmis narėmis pagal šią naują iniciatyvą iki 2020 m. gali būti pritraukta dar 10 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų lėšų energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui didinti. Tai turėtų būti daroma per finansų tarpininkus ir nacionalines investicijų į energijos vartojimo efektyvumą platformas, siekiant sutelkti projektus, sumažinti investicijų į energijos vartojimo efektyvumą riziką ir optimizuoti viešųjų lėšų, įskaitant visų pirma Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų, jas derinant su Europos strateginių investicijų fondo lėšomis, panaudojimą. Dar palankesnės sąlygos taip derinti lėšas (tai yra įmanoma jau šiuo metu) bus sudarytos siūlomais Finansinio reglamento ir Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimais. Valstybės narės, visų pirma tos, kuriose didesnis energijos intensyvumas ir kurios priklauso nuo išorės energijos, yra raginamos dalyvauti šioje iniciatyvoje ir prie jos prisidėti. Dalijimasis rizika tarp ES ir nacionalinių viešųjų ir privačiųjų lėšų fondų galutiniams paramos gavėjams suteiks patrauklesnių finansavimo galimybių. Be to, problemos sprendimas ES mastu teikia kelis reguliavimo ir administracinius privalumus, pavyzdžiui, susijusius su valstybės pagalba, viešaisiais pirkimais, bendro finansavimo įsipareigojimais, taip pat atskaitomybe ir ex ante vertinimais. Svarbu tai, kad, vertindama viešuosius finansus pagal Stabilumo ir augimo paktą, Komisija palankiai vertins ir valstybių narių vienkartinius įnašus į temines ar daugiašales investavimo platformas pagal ESIF.
Didelė dalis šių lėšų bus naudojama miestuose ir regionuose – priimdami sprendimus, susijusius su statybų kodeksais ir miestų planavimu, vietos ir regionų subjektai atlieka labai svarbų vaidmenį remiant švarios energijos vartojimą pastatuose. Tokiomis iniciatyvomis kaip Merų paktas dėl klimato ir energetikos miestai ir regionai raginami imtis veiksmų siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinti atsparumą ir užtikrinti prieigą prie švarios ir visiems įperkamos energijos.
I kriterijus. Veiksmingesnis viešojo finansavimo lėšų naudojimas
Tikslas – kuo geriau išnaudoti turimas viešojo finansavimo lėšas panaudojant finansines priemones, kuriomis šalinamos nustatytos rinkos nepakankamumo problemos, ir geriau skirstant dotacijas pažeidžiamiems vartotojams. Šiuo tikslu Komisija:
a.Sukurs nacionalinėmis investavimo platformomis (atsižvelgiant į galimą regioninį aspektą) paremtus tvariosios energijos finansavimo modelius, parengtus kaip numatyta ESIF reglamente ir laikantis ES valstybės pagalbos taisyklių, siekiant pritraukti papildomą privatųjį finansavimą pastatams renovuoti.
Bankų vaidmuo finansuojant vartotojų ir įmonių investicijas ES yra svarbesnis nei kitose išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Nors bankai vis aktyviau veikia naujosiose energetikos rinkose, ypač didelės apimties atsinaujinančios energijos rinkoje, jie retai energijos vartojimo efektyvumą laiko atskiru rinkos segmentu. Dėl to trūksta tinkamų ir prieinamų komercinių finansavimo produktų, skirtų investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ar atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose didinti. Siekdama išspręsti šią problemą Komisija parengė novatorišką finansavimo schemą – Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonę (EVEPFP), finansuojamą pagal programą LIFE ir valdomą EIB. Šios bandomosios schemos sėkmę įrodo daug didesnis, nei planuota iš pradžių, sverto poveikis, ir tai rodo investicijų į energijos vartojimo efektyvumą skatinimo potencialą, jei užtikrinamas dalijimasis rizika, teikiama techninė pagalba, o EIB teikia kredito linijas dalyvaujančioms finansų įstaigoms. Patirtis, įgyta įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonę, dar labiau paskatins per investavimo platformas derinti Europos strateginių investicijų fondo lėšas su kitais viešojo finansavimo šaltiniais, įskaitant, jei tinkama, Europos struktūriniais ir investicijų fondais.
Remdamasi šia patirtimi Komisija rems lanksčių energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo platformų kūrimą nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis. Per šias platformas gali būti teikiamos visapusiškos paslaugos ir sudarytos sąlygos vietos bankams, finansų tarpininkams, energetikos paslaugų įmonėms ar kitiems subjektams sutelkti investicijas siekiant daugeliui galutinių paramos gavėjų suteikti patrauklius tvariosios energetikos finansavimo produktus platformos apimamose srityse. Visų pirma subjektams, kurie nori finansuoti tvariosios energetikos investicijų portfelius, gali būti siūlomos trys viena kitą papildančios priemonės:
-patobulintas EIB skolos finansavimas iš Europos strateginių investicijų fondo, siekiant padidinti tų subjektų finansavimo pajėgumą (tai sustiprintų dėmesį į tvariosios energijos naudojimą pastatuose pagal Europos strateginių investicijų fondą 2.0);
-rizikos pasidalijimo mechanizmas, kuriuo siekiama sumažinti portfelinių investicijų į tvariosios energiją naudojimą pastatuose riziką ir sudaryti patrauklesnes skolinimo galutiniams paramos gavėjams sąlygas. Šis mechanizmas galėtų būti naudojamas kartu su vietoje prieinamais fondais, be kita ko, Europos struktūriniais ir investicijų fondais;
-techninė patirtis ir pagalba siekiant vykdyti skolinimo programas, parengtas bendradarbiaujant su Europos investavimo konsultacijų centru (be kita ko, pagal tokias priemones kaip ELENA, JASPERS, „fi-compass“), ir naudojant kitus nacionalinius arba regioninius finansavimo šaltinius.
Siekdama paremti šio modelio ir kitų susijusių tvariosios energetikos priemonių diegimą Komisija ištirs galimybes perskirstyti turimas ES lėšas, pavyzdžiui, techninei pagalbai.
b.Energinio naudingumo principu grindžiamos sutartys. Energinio naudingumo principu grindžiamų sutarčių vaidmuo didinant vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose turi didėti, nes jomis kompleksiškai sprendžiami renovacijos klausimai, įskaitant finansavimą, darbų atlikimą ir energijos valdymą. Tam tikromis aplinkybėmis jos taip pat gali sudaryti sąlygas investuoti į energijos vartojimo efektyvumą nedidinant valstybės skolos, o tai yra labai svarbu su biudžeto apribojimais susiduriančioms vyriausybėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms, visų pirma kiek tai susiję su socialiniu būstu, ligoninėmis ar mokyklomis. Viešojo sektoriaus investicijų ir turto renovavimo statistinio vertinimo taisyklės turėtų būti skaidrios ir aiškios, siekiant palengvinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias investicijas į viešąjį turtą. Eurostatas išnagrinės, kaip spręsti su energijos vartojimo efektyvumu susijusių investicijų poveikio valstybės skolai ir deficitui klausimą. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nagrinėja viešojo sektoriaus apskaitos taisyklių poveikį sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo rinkai ir atitinkamai iki 2017 m. pavasario pabaigos atnaujins savo gaires dėl tokių partnerysčių statistinio vertinimo.
c.Pagalbos viešųjų fondų valdytojams kuriant ir diegiant finansines priemones teikimas. Be paramos, teikiamos per Europos investavimo konsultacijų centrą, „fi-compass“ arba Energijos ir valdymo institucijų tinklą, Komisija surengs keletą regioninių gebėjimų stiprinimo renginių, kuriuose dalyvaus pagrindiniai sprendimų priėmėjai ir suinteresuotieji subjektai. Pirmasis Baltijos regionui skirtas seminaras įvyko šių metų lapkričio mėn. Rygoje.
d.Be to, Komisija parengė lengvai pritaikomą modelį, skirtą Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansinių priemonių daliai didinti – parengtą naudoti energijos vartojimo efektyvumo priemonę. Valstybės narės aktyviai rengė finansines priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumui didinti, visų pirma siekiant įgyvendinti tikslą 20 proc. ESI fondų lėšų skirti investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, pasitelkiant finansines priemones. Tačiau kai kurios valstybės narės vėluoja šioje srityje ir, jei būtų daugiau naudoti parengtų priemonių, tai galėtų padėti užpildyti šią spragą.
Kartu teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlyme dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos numatyta priemonių, kuriomis siekiama susieti viešosiomis lėšomis teikiamas finansines paskatas su sutaupytu energijos kiekiu.
II kriterijus. Projektų telkimas ir pagalba projektams rengti
Kad ši iniciatyva būtų sėkminga, būtina sudaryti finansuoti tinkamų didelio masto projektų rezervą, iš kurio projektai būtų finansuojami pasitelkiant investavimo platformas ir finansų priemones. Tačiau daugeliui projektų rengėjų – valdžios institucijų, fizinių asmenų ar įmonių – trūksta gebėjimų ir pajėgumų parengti, įgyvendinti ir finansuoti plataus užmojo projektus, skirtus švarią energiją vartojantiems pastatams. Todėl Komisija:
a.bendradarbiaudama su Europos investavimo konsultacijų centru sustiprins ES lygmeniu taikomas projektų rengimo pagalbos priemones
, tokias kaip ELENA. Tuo siekiama didinti investicinių projektų rezervą, remti finansinių priemonių diegimą, priartėti prie projektų rengėjų, visų pirma iš Rytų ir Vidurio Europos, dar labiau įtraukti miestus bei vietos subjektus ir skatinti perspektyvių sprendimų, įskaitant naujoviškas technologijas, finansavimą ir organizavimo strategijas, telkimą ir įsisavinimą rinkoje. Komisija padidins ES projektų rengimo pagalbos priemonių biudžetą nuo 23 mln. EUR 2015 m. iki 38 mln. EUR per metus nuo 2017 m. Numatoma, kad 2016–2017 m. ES projektų rengimo pagalbos biudžetas pritrauks iki 3 mlrd. EUR investicijų į tvariosios energijos naudojimą pastatuose;
b.skatins valstybes nares sukurti specialius projektų rengėjams skirtus vietos ar regioninius vieno langelio principu veikiančius kontaktinius centrus, kuriuose klientams būtų teikiamos visos paslaugos: nuo informacijos teikimo, techninės pagalbos, finansinės paramos organizavimo ir teikimo iki sutaupytų lėšų stebėsenos. Šios priemonės turėtų padėti sudaryti didesnį vietoje parengtų projektų rezervą ir užmegzti tvirtą bei patikimą partnerystę su vietos subjektais (pvz., MVĮ, finansų įstaigomis ir energetikos agentūromis), o svarbiausia – susieti finansavimo pasiūlą su paklausa. ES rems šių vieno langelio principu veikiančių kontaktinių centrų kūrimą ir pakartotinį diegimą užtikrindama keitimąsi gerąja patirtimi pagal iniciatyvą „Manag'Energy“, skirdama finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“ ir ES projektų rengimo pagalbos priemones arba, kai tinkama, teikdama finansavimą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų.
Kartu papildomą postūmį grupuoti mažos apimties projektus suteiks siūlomas Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnyje valstybėms narėms nustatytų energijos taupymo įpareigojimų pratęsimas.
III kriterijus. Rizikos mažinimas
Finansų įstaigos ragina
investuotojus ir finansuotojus geriau suvokti tikrąją rinkos duomenimis ir veiklos rezultatais pagrįstą investicijų į tvariosios energijos naudojimą pastatuose riziką ir naudą. Bankai turėtų palaipsniui pripažinti pagrindinius veiksnius, pavyzdžiui, mažesnę energijos taupymo paskolų mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę arba turto vertės prieaugį dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo, ir tai turėtų atsispindėti jų finansavimo produktų kainoje. Taip pat svarbu sukurti specialius tvariosios energijos naudojimo pastatuose finansavimo produktus, siekiant skatinti sukurti antrinę (refinansavimo) rinką ir padidinti privataus kapitalo dalyvavimą. Siekdama paremti šį rinkos pokytį Komisija:
a.sukuria Energijos vartojimo efektyvumo rizikos mažinimo platformą, kurioje galima susipažinti su daugiau nei 5 000 Europos pramonės ir pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektų techniniais ir finansiniais veiklos rezultatais. Projektų rengėjai, finansuotojai ir investuotojai raginami toliau pildyti šią atvirą duomenų bazę ir naudotis jos teikiamomis lyginamosios analizės ir tarpusavio mokymosi galimybėmis;
b.glaudžiai bendradarbiaus su viešosiomis ir privačiosiomis finansų įstaigomis, pramonės atstovais ir sektoriaus ekspertais siekiant parengti bendrai sutartą investicijų į tvariosios energijos naudojimą pastatuose garantijų sistemą. Šią iniciatyvą bendrai parengs Energijos vartojimo efektyvumo finansų įstaigų grupė11 ir ją įgyvendinti numatoma 2017 m. Ji padės finansų įstaigoms į savo verslo praktiką įtraukti svarbiausią su energija susijusių priemonių teikiamą naudą, kartu mažinant sandorių sąnaudas ir didinant investuotojų pasitikėjimą. Šie veiksmai taip pat padės išnaudoti žaliosios hipotekos rinkos potencialą.
Be to, į teisėkūros pasiūlymą dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos įtraukta priemonių, skirtų privačiojo sektoriaus investuotojams suteikti galimybę gauti daugiau geresnės informacijos, įskaitant patikimesnius pastatų energinio naudingumo sertifikatus, faktinio viešuosiuose pastatuose suvartojamo energijos kiekio duomenų rinkinius, ir toliau kurti ilgalaikių renovacijos veiksmų planus, kuriais būtų galima vadovautis priimant investicinius sprendimus.
Komisija taip pat įsteigia ES pastatų stebėsenos centrą, skirtą informacijai apie ES pastatus ir jų energinę renovaciją centralizuotai rinkti. Tai suteiks galimybę naudotis parama rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant politiką ir susijusias finansines priemones.
2.
Statybų sektorius
Komisija paragins statybų sektoriaus suinteresuotuosius subjektus aptarti, kokie yra investicijų į tvariosios energiją naudojimą pastatuose iššūkiai ir tų investicijų teikiamos galimybės ir kaip jas būtų galima dar labiau skatinti. Tai papildo Darnių statybų aukšto lygio trišalio forumo darbą, susijusį su 2020 m. statybų strategija.
Vadovaudamasi Europos įgūdžių darbotvarke Komisija deda pastangas siekdama padėti išspręsti su įgūdžiais susijusias problemas. Atsižvelgdama į patirtį, įgytą vykdant šiais metais pradėtas bandomąsias schemas, 2017 m. Komisija pradės įgyvendinti naujus vadinamuosius sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planus, vienas kurių taip pat bus susijęs su statybų sektoriumi ir jame daugiausia dėmesio bus skiriama energijos vartojimo efektyvumui ir skaitmeniniams įgūdžiams. Atsižvelgiant į tai bus kuriamos sąsajos su Komisijos įgūdžių stiprinimo iniciatyva, kuria siekiama pagerinti statybų sektoriaus darbuotojų įgūdžius, susijusius su energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos technologijomis, jų diegimu ir valdymu.
Naujų pastatų statyba ar pastatų renovavimas siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą teikia galimybę persvarstyti statybų ir griovimo veiklą, siekiant atsižvelgti į platesnius efektyvaus išteklių naudojimo aspektus. Pagal žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį Europos Komisija kitais metais pateiks ES sistemą, siekiant įvertinti bendrą pastatų aplinkosauginį veiksmingumą. Tokia sistema turėtų būti taikoma siekiant skatinti žiedinę ekonomiką apstatytoje aplinkoje, be kita ko, ją taikant didelio masto taikomuosiuose projektuose, Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose ir nacionalinėje politikoje ir teisės aktuose. Be to, Europos Komisija nagrinėja galimybes, kaip paremti iniciatyvas, skirtas investicijoms į naują ir (arba) naujovišką statybų ir griovimo atliekų perdirbimo infrastruktūrą atsiliekančiuose regionuose skatinti, atsižvelgiant į tikslą iki 2020 m. pagal Atliekų pagrindų direktyvą įgyvendinti pakartotinio naudojimo, naudojimo ir perdirbimo 70 proc. tikslą. Tokios investicijos galėtų būti remiamos Europos strateginių investicijų fondo lėšomis. Šiuo metu yra steigiama speciali žiedinės ekonomikos projektams skirta platforma. Be to, Komisija parengė Statybų ir griovimo atliekų tvarkymo protokolą, siekdama padėti suinteresuotiesiems subjektams atliekas tvarkyti aplinkai nekenksmingu būdu ir padidinti jų perdirbimo galimybes. Žvelgiant į ateitį, Europos Komisija šiuo metu taip pat rengia darnaus pastatų projektavimo principus ir taisykles, kad vykdant statybų ir griovimo veiklą susidarytų mažiau atliekų ir būtų skatinamas medžiagų perdirbimas. Visos šios iniciatyvos padės savo ruožtu sumažinti su statybinėmis medžiagomis susijusį energijos suvartojimą ir sąnaudas.
Pagerinus rinkų veikimą reikia išnaudoti statybų sektoriaus augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą. Statybų sektoriaus tinkamumo patikros rezultatai bus naudojami siekiant užtikrinti geresnį susijusių vidaus rinkos ir energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų derėjimą. Pavyzdžiui, kai tinkama, dėl ekologinio projektavimo reglamentų atsirandantys reikalavimai turėtų būti įtraukti į tiems patiems produktams pagal Statybos produktų reglamentą taikomus suderintus standartus, siekiant gamintojams suteikti vieną bendrą sistemą, pagal kurią jie galėtų bandyti savo produktus. Kadangi statybos produktų vidaus rinka vis dar yra susiskaldžiusi, šiuo metu vyksta konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, kurios galbūt lems Statybos produktų reglamento peržiūrą per šios Komisijos kadenciją.
Europos Komisija ir toliau rems inovacijas skatindama pažangių technologinių produktų ir procesų kūrimą vykdant sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę dėl efektyviai energiją vartojančių pastatų. Tikimasi, kad, vykdant šią viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, bus išrastos technologijos, būtinos siekiant padidinti Europos statybų pramonės tvarumą ir konkurencingumą.
Ši iniciatyva galėtų būti remiama laikantis pažangaus požiūrio į viešuosius pirkimus, kuriuo skatinama priimti novatoriškus mažo anglies dioksido kiekio sprendimus įgyvendinant pramonės inicijuojamas standartizavimo iniciatyvas, tokias kaip „SustSteel“. Kai šie standartai bus parengti, juos galės naudoti statybų sektorius, kad įvykdytų savo tvarumo tikslus. Šis požiūris iš principo gali būti taikomas ir kitiems statybos produktams ir suteiktų galimybę sektoriui įvertinti savo pastangas ir veiksmingiau platinti savo produktus.
Naujosiomis viešųjų pirkimų direktyvomis (galiojančiomis nuo 2016 m. pavasario) sustiprintos ir optimizuotos visos esamos inovacinės priemonės: funkciniai kriterijai, variantai, kokybės aspektai techninėse specifikacijose ir skyrimo kriterijai. ES taip pat prisideda prie inovacijų finansavimo vykdant viešuosius pirkimus iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir pagal programą „Horizontas 2020“. To rezultatas – įgyvendinama nemažai novatoriškų projektų. Įdomus pavyzdys yra tarpvalstybinis projektas PAPIRUS (apimantis Vokietiją, Ispaniją, Italiją ir Norvegiją), kuriuo siekiama skatinti priimti, įgyvendinti ir patvirtinti novatoriškus tvarios statybos sprendimus, vykdant viešuosius pirkimus ir daugiausia dėmesio skiriant energijos beveik nevartojantiems pastatams. Be to, Komisija paskelbė biuro pastatų projektavimui, statybai ir valdymui skirtų savanoriškų žaliojo viešojo pirkimo kriterijų dokumentą, kuriame pateikiama įvairių rekomendacijų, kaip įsigyti ekologišką, efektyviai energiją vartojantį biurų pastatą
.
Skaitmeninės technologijos gali padėti padidinti statybos procesų ir pastatų eksploatavimo energijos vartojimo efektyvumą, taip prisidedant prie mūsų energijos taupymo tikslų. Todėl Komisija padeda nustatyti bendrus viešųjų pirkimų principus ir taisykles, susijusius su pastatų charakteristikų, įskaitant jų energinį naudingumą (statinio informacinis modeliavimas), skaitmeninimu. Tai prisidėtų prie bendros skaitmeninio pastatų žurnalo sistemos parengimo bei specialių MVĮ skirtų veiksmų ir sudarytų sąlygas gerokai lengviau keistis informacija ir remti sprendimų priėmimą prieš statybos projektų įgyvendinimą, juos įgyvendinant ir įgyvendinus, išvengti konkuruojančių nacionalinių strategijų susiskaidymo ir sumažinti MVĮ sąnaudas. Be to, pagal PPO sutartį dėl viešųjų pirkimų ir dvišalius susitarimus ES užtikrina, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir konkurencingai, nediskriminuojant ES prekių, paslaugų ar tiekėjų.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 11 30
COM(2016) 860 final
PRIEDAS
Perėjimo prie švarios energijos skatinimo veiksmai
prie
EUROPOS KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI
Švari energija visiems europiečiams
Trumpos ir vidutinės trukmės laikotarpiu poveikį turės dauguma šiame dokumente aptariamų veiksmų. Apžvelgdama metinę energetikos sąjungos būklę, Komisija pateiks šių veiksmų įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus nustatys naujų veiksmų kryptį.
1. Socialiai teisingos permainos ir nauji įgūdžiai
Energija yra ypač svarbi prekė ir paslauga, kuri absoliučiai būtina norint visapusiškai dalyvauti šiuolaikinės visuomenės gyvenime. Jau įdiegta įvairių priemonių, tačiau nemažai jų taip pat turės būti įgyvendinama siekiant, kad perėjimas prie švarios energijos būtų teisingas ir vyktų atsižvelgiant į jo poveikį, lemiantį sektorių, regionų ar pažeidžiamų visuomenės narių, kuriems pertvarka turėjo neigiamą poveikį, pokyčius.
Šiuo atžvilgiu pagrindinės priemonės yra Europos struktūriniai ir investicijų fondai, įskaitant Europos socialinį fondą, kurių lėšomis remiamas sektorių ir regionų, kuriems daromas poveikis, prisitaikymas ir perėjimas prie naujų verslo modelių bei darbo profilių. 2014–2020 m. iš Europos socialinio fondo bus suteikta bent 1,1 mlrd. EUR dydžio parama, skirta tobulinti švietimo ir mokymo sistemoms, kurios yra būtinos įgūdžiams bei kvalifikacijoms pritaikyti ir naujoms darbo vietoms kurti su energetika bei aplinka susijusiuose sektoriuose. Be 5,2 mlrd. EUR dydžio Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo paramos, skirtos būsto energijos vartojimo efektyvumo srities investicijoms, Europos socialinis fondas taip pat skirs lėšų kai kurioms valstybėms narėms, kad jos sumažintų energijos nepriteklių. Kai kurios valstybės narės nusprendė šią paramą skirti socialiniam būstui ir sunkumų patiriantiems namų ūkiams ir taip prisidėti prie to, kad būtų įgyvendinamos ilgalaikės priemonės, kuriomis sprendžiama beveik 1 mln. namų ūkių energijos nepritekliaus problema. Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra viena pagrindinių įperkamesnės energijos užtikrinimo ir kovos su energijos nepritekliumi priemonių. Be teisės aktuose siūlomų priemonių, Komisija taip pat įsteigs Energijos nepritekliaus observatoriją ir jai paves rengti patikimus statistinius duomenis apie energetikos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių kiekvienoje valstybėje narėje ir prisidėti prie gerosios praktikos sklaidos.
Iš kaimo plėtros politikai skirtų lėšų remiami specialūs žinių perdavimo, įgūdžių įgijimo ir novatoriškų sprendimų priėmimo skatinimo veiksmai, susiję su efektyviu energijos vartojimu ir gamyba. Pavyzdžiui, tikimasi, kad 2014–2020 m. mokymus su energetika susijusiose srityse išklausys 99 000 paramos gavėjų (daugiausia ūkininkų ir miškų ūkio paskirties žemės turėtojų).
Kaip konkrečią solidarumo paramos pereinant prie švarios energijos priemonę Komisija pasiūlė skirti išteklių tam, kad būtų patenkinti ypač dideli papildomų investicijų poreikiai mažesnes pajamas gaunančiose valstybėse narėse, – tai ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos peržiūros dalis. Naujojo modernizavimo fondo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas investuoti į energetikos sistemų modernizavimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Be to, siūloma ir toliau platinti 10 % valstybių narių aukcione parduodamų leidimų, – tai bus naudinga kai kurioms mažesnes pajamas gaunančioms valstybėms narėms. Galiausiai, Komisija taip pat siūlo valstybėms narėms, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais gautas pajamas panaudoti darbuotojams, kurie vis mažiau nuo iškastinio kuro priklausančios ekonomikos sąlygomis yra priversti keisti profesinę veiklą, perkelti į kitas darbo vietas ir jų įgūdžiams ugdyti.
Šias priemones turėtų papildyti speciali iniciatyva, kurią įgyvendinant bus skiriama didesnė ir labiau diferencijuota parama perėjimui prie švarios energijos daug anglies naudojančiuose ir didelį anglies dioksido kiekį išskiriančiuose pramoniniuose regionuose. Ja siekiama pagreitinti su energetikos pertvarka susijusių struktūrinių regiono pokyčių planavimą ir keitimąsi patirtimi su kitais regionais, kuriuose padėtis yra panaši, ir (arba) suteikti papildomą postūmį šiam procesui. Pirmiausia Komisija sutelks šiuos regionus, kad būtų galima aptarti galimus planavimo procesus, būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir išnagrinėta, kurias paramos priemones galima taikyti.
Regionams reikiamą pagalbą galima skirti taikant ES sanglaudos politikoje numatytą pažangiosios specializacijos modelį, visų pirma pasitelkiant specialias platformas. Principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas procesas, kuriame dalyvauja pirmiausia pramonės subjektai ir mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srities bendruomenė, taip pat viešosios valdžios institucijos, gali sudaryti sąlygas kiekvienam regionui parengti ir įgyvendinti energetikos pertvarkos strategiją.
Perėjimas prie švarios energijos suteikia progą kurti tvarias darbo vietas. Vis dėlto tam, kad pertvarka būtų sėkminga, reikia sudaryti sąlygas darbuotojams persikvalifikuoti, tinkamiau planuoti ir numatyti pokyčius bei įgūdžius, be to, tokius įgūdžius geriau derinti su rinkos poreikiais. Europos socialinis fondas gali remti šias pastangas visais asmens gyvenimo etapais, pradedant vaikų informavimu mokyklose ir baigiant parama atitinkamiems įgūdžiams bei švarios energijos srities verslumui ugdyti, taip pat socialine įtrauktimi užtikrinant tinkamą karjerą. Europos įgūdžių darbotvarkėje Komisija pristatė iniciatyvą (Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planą), kurią įgyvendinant padedama įveikti tokius su įgūdžiais susijusius iššūkius ir spręsti įgūdžių trūkumo konkrečiuose ekonomikos sektoriuose problemą. Atsižvelgiant į patirtį, susijusią su šiais metais pradėtais įgyvendinti bandomaisiais planais (visų pirma automobilių pramonės ir jūrų technologijų sektoriuose), tokios schemos leidžia spręsti su perėjimu prie švarios energijos susijusių įgūdžių poreikio problemą. Tebetęsiamame jūrų sektoriui skirto Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje plane jau numatyta jūros vėjo ir vandenynų energija, o antrajame įgyvendinimo etape jis gali būti ypač svarbus pavyzdys tokiems sektoriams, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija ar statyba.
Vertinant įgūdžių poreikius ir numatant bei valdant pokyčius esminis vaidmuo tenka socialiniams partneriams. Jie jau dalyvauja ES lygmeniu atliekant su energetikos sąjunga susijusį darbą, bet taip pat reikia, kad jie aktyviai dalyvautų ne tik šiame procese, bet ir diskusijose dėl integruotų nacionalinių energetikos ir klimato planų.
|
Siekiant remti socialiai teisingą perėjimą prie švarios energijos ir naujus įgūdžius:
Komisija išnagrinės, kaip geriau paremti prie švarios energijos pereinančius daug anglies naudojančius ir didelį anglies dioksido kiekį išskiriančius regionus. Šiuo tikslu ji plėtos partnerystę su šių regionų subjektais, teiks gaires, visų pirma dėl finansavimo galimybių ir galimybės pasinaudoti esama fondų parama bei programomis, taip pat per tikslines platformas skatins keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir diskutuoti dėl pramonės planų ir persikvalifikavimo poreikių;
valstybės narės turėtų naudotis integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato planais, siekdamos įvertinti perėjimo prie švarios energijos poveikį socialinei sričiai, įgūdžiams ir pramonei;
atsižvelgdama į patirtį, susijusią su bandomosiomis schemomis, 2017 m. Komisija pradės įgyvendinti du naujus naujųjų technologijų sektoriui skirtus sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planus, kurių taikymo sritis apims atsinaujinančių išteklių energiją plačiąja prasme bei statybų sektoriuje ir kuriuose daugiausia dėmesio bus skiriama mažo anglies dioksido kiekio technologijoms;
Komisija ragina valstybes nares aktyviai įtraukti socialinius partnerius į diskusijas dėl energetikos pertvarkos, visų pirma aptariant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus.
|
2. ES finansavimas realiosios ekonomikos labui
Energetikos pertvarka turės būti finansuojama tiek privačiųjų investicijų, tiek viešųjų finansų lėšomis; viešieji finansai pritrauks privačiąsias investicijas, be to, bus šalinama rinkos nepakankamumo problema. Palankesnes sąlygas privačiosioms investicijoms sudarys šį teisės aktų rinkinį sudarantys pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir pasiūlymas pertvarkyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Pagrindiniai veiksniai, padėsiantys įveikti investavimo sunkumus, bus veiksmingos energetikos ir anglies dioksido rinkos, taip pat reguliavimo stabilumas ir politikos skaidrumas.
Be to, kaip matyti iš Europos strateginių investicijų fondo veiklos, prie to, kad būtų remiamas perėjimas prie švarios energijos, vis daugiau prisidedama pasinaudojant ES finansinėmis priemonėmis. Fondas toliau sėkmingai imasi priemonių, kad iki 2018 m. vidurio į realiąją ekonomiką sutelktų bent 315 mlrd. EUR papildomų investicijų. Paskutiniais duomenimis, jų suma siekė 154 mlrd. EUR. Prasidėjus antram Europos strateginių investicijų fondo etapui, Komisija pasiūlė padidinti ir pratęsti fondo paramą. Siūloma, kad bent 40 % investicijų į infrastruktūrą ir inovacijas sudarytų klimato, energetikos ir aplinkos sritims reikšmingos investicijos ir kad jomis būtų prisidedama prie to, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai.
Atsižvelgiant į ES tikslą klimato politikai skirti bent 20 % 2014–2020 m. ES biudžeto lėšų, siekiant energetikos sąjungos tikslų didelę reikšmę turi ir pertvarkyta sanglaudos politika, kuriai skirta 68,8 mlrd. EUR finansinių asignavimų. Šiuos asignavimus papildys bendros nacionalinės viešųjų ir privačiųjų finansų lėšos; numatoma bendra jų suma yra 92 mlrd. EUR. Be to, įgyvendinant kaimo plėtros programas remiamos tikslinės investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą (beveik 6 mlrd. EUR). Nors iš pirmųjų sanglaudos politikos fondų veiklos požymių matyti, kad 2016 m. padaryta įgyvendinimo pažanga, dabar reikia imtis skubių veiksmų, kad kai kuriose valstybėse narėse šių fondų parama būtų įgyvendinama greičiau. Komisija valstybės narėms toliau teiks techninę paramą įgyvendinimo klausimais.
Prie tokio finansavimo įgyvendinimo spartinimo taip pat prisidės paprastesnės ir lankstesnės taisyklės, kurias Komisija pasiūlė nustatyti atlikusi 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą. Atlikdama šią peržiūrą Komisija pradėjo labiau paprastinti ES fondus reglamentuojančias taisykles. Ja, be kita ko, sudaromos palankesnės sąlygos derinti Europos strateginių investicijų fondo paramą su ES parama, gauta iš kitų šaltinių, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus. Vienas tikslas – sustiprinti Europos strateginių investicijų fondo lėšų įsisavinimą mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose. Pasinaudodamos Europos struktūrinių ir investicijų fondų parama valstybės narės ir regionai jau planuoja pagal anglies dioksido mažinimo srities finansines priemones daugiausia energijos vartojimo efektyvumo tikslais investuoti beveik 6,4 mlrd. EUR. Tai daugiau nei aštuonis kartus didesnė išmokų suma nei 2007–2013 m. laikotarpiu, o iš pirmųjų požymių matyti, kad pažanga jau daroma. Be to, siekdama didinti naudojimąsi finansinėmis priemonėmis, Komisija teikia valstybėms narėms paramą per konsultacinių paslaugų platformą fi-compass, taip pat standartines priemones įprastomis sąlygomis, kurios yra suderinamos su Europos struktūrinių ir investicijų fondų reglamentais ir valstybės pagalbos taisyklėmis ir kuriomis siekiama suderinti viešuosius ir privačiuosius išteklius.
Vienas sėkmingo projekto pasinaudojant Europos strateginių investicijų fondo parama kartu su Europos struktūrinių ir investicijų fondų parama pavyzdys – tai Aukštutinės Prancūzijos regiono investicijų platforma, iš kurios matyti, kaip įvairūs viešieji ir privatieji subjektai gali sutelkti bendrąsias ir ekspertines žinias ir kaip, siekiant paskatinti dideles privačiojo sektoriaus investicijas į mažo anglies dioksido kiekio energijos projektus, galima sutelkti skirtingų fondų paramą. Kitas pavyzdys – Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (PF4EE), pagal kurią per vietos komercinius bankus teikiamas skolos finansavimas su rizikos užtikrinimu ir taip bankams sudaromos tinkamesnės sąlygos finansuoti efektyvaus energijos vartojimo pastatuose ir MVĮ projektus. Be to, pagal ją teikiama speciali ekspertų pagalba, kuri suteikia galimybę vietos bankams kurti naujus klientų poreikiams pritaikytus efektyvaus energijos vartojimo finansavimo produktus ir jais prekiauti.
Įgyvendinant Mažiau taršaus transporto priemonę bus naudojamasi finansinėmis priemonėmis ir bus derinamos dotacijos ir paskolos, siekiant taikyti novatoriškas mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kuriomis greitinamas perėjimas prie mažataršio judumo. Galimas miestų ir turistinių autobusų atnaujinimo rinkos potencialas yra apie 3 500 transporto priemonių, arba 875 mln. EUR papildomų investicijų per metus.
|
Siekdama dar labiau didinti investicijas, kuriomis remiamas perėjimas prie švarios energijos, ir pereiti prie kitų rūšių investicijų:
šiandien Komisija pradeda pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą (žr. I priedą), skirtą remti investicijoms į švarią energiją naudojančius pastatus. Įgyvendinant šią iniciatyvą 2017 m. visose valstybėse narėse bus remiamas investavimo platformų, kurios leistų derinti viešojo finansavimo lėšas, kūrimas ir rinkos dalyviams patrauklių finansavimo produktų diegimas rinkoje. Be to, bus sustiprinta techninė pagalba, kad būtų toliau plėtojami ir telkiami smulkaus masto projektai, ir bus pradėti įgyvendinti investicijų į efektyvų energijos vartojimą rizikos šalinimo veiksmai;
vykdydama Investicijų planą Europai, Komisija neseniai pradėjo bandomuosius projektus, kuriais ES lygmeniu siekiama labiau suvienodinti su įvairių strateginių investicijų į infrastruktūrą projektais susijusių procedūrų terminus. Pirmuoju etapu bandomieji projektai įgyvendinami Belgijoje ir Slovakijoje. Remdamasi šių projektų vertinimo rezultatais, 2017 metais Komisija šią patirtį pritaikys ir kitose valstybėse narėse, siekdama visoms valstybėms narėms sukurti veiksmingą vieno langelio principu veikiantį mechanizmą, kuris į vieną bendrą investicijų politikos grupę sutelktų visas atsakingas Komisijos tarnybas, įskaitant jos atstovybes valstybėse narėse;
Komisija ragina valstybes nares paspartinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų naudojimą, kad būtų remiamas perėjimas prie švarios energijos;
2016 m. gruodžio 1 d. Komisija kartu su Europos investicijų banku pradeda įgyvendinti Mažiau taršaus transporto priemonę, kuria siekiama remti investicijas į švarų, efektyviai energiją vartojantį transportą ir integruotą energetikos bei transporto infrastruktūrą.
|
3. Tinkamų paskatų investuoti į perėjimą prie švarios energijos nustatymas
Atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba efektyvaus energijos vartojimo priemonių diegimas yra imlus kapitalui. Kad iš sumažėjusių sąskaitų už energiją būtų galima gauti naudos, o ateityje – pajamų, tam reikia išankstinių investicijų, kurių forma – namų ūkių santaupos, įmonių nuosavas kapitalas arba skolinančiųjų įstaigų teikiamas skolos finansavimas.
Dabartinės ekonomikos sąlygos, kai kapitalo sąnaudos nedidelės, yra palankios didesnio masto privačioms investicijoms skatinti ir kapitalo išlaidoms nukreipti į švarią energiją, energetiškai efektyvius sprendimus ir tvarų turtą. Tai galimybė piliečiams, įmonėms, viešosios valdžios institucijoms ir investuotojams gauti didesnę kapitalo grąžą nei iš santaupų.
Siekiant remti šį svarbų pokytį, kai pradedama investuoti į perėjimą prie švarios energijos, valstybių narių integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato planai, kurie sudaro energetikos sąjungos valdymo sistemą, dėl kurios šiandien Komisija teikia pasiūlymą, taip pat bus naudojami kaip investicijų planai, kuriuose bus numatytos reikalingos viešosios ir privačiosios investicijos į perėjimą prie švarios energijos.
Dar vienas svarbus veiksnys, skatinantis privačiąsias investicijas į perėjimą prie švarios energijos, – tai palanki ir nuosekli ekonominių paskatų struktūra. Veiksminga anglies dioksido kainodara ir laipsniškas iškastinio kuro subsidijų panaikinimas yra labai svarbūs siekiant pašalinti žalingus rinkos iškraipymus, internalizuoti įprastos veiklos sąlygomis atsirandančias aplinkosaugos ir socialines sąnaudas ir padėti įkainoti susijusią įvairių investavimo galimybių riziką.
Komisija jau pateikė pasiūlymą dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformos laikotarpiu po 2020 m. ES taip pat remia apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų kūrimą dvišalio bendradarbiavimo pagrindu, taip pat dalyvavimą daugiašalėse iniciatyvose su tarptautiniais partneriais ir jų finansavimą.
Atsižvelgdama į įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir į G 7 bei G 20 susitikimuose prisiimtus įsipareigojimus, ES jau ėmėsi keleto konkrečių priemonių iškastinio kuro subsidijoms panaikinti; vis dėlto tebeteikiama didelė viešoji pagalba naftai, anglims ir kitų rūšių daugiau anglies dioksido išskiriančiam kurui ir toliau iškraipo energetikos rinką, kelia neveiksmingos ekonomikos problemą ir varžo investicijas į perėjimą prie švarios energijos ir inovacijas.
Remiantis paskiausios šiandien paskelbtos Komisijos ataskaitos dėl energijos kainų ir išlaidų, kuri sudaro šio dokumentų rinkinio dalį, ES tiesioginės iškastinio kuro subsidijos elektrai ir šildymui 2012 m. sudarė 17,2 mlrd. EUR, o atskirai apskaičiuotos iškastinio kuro subsidijos transporto sektoriuje – 24,7 mlrd. EUR. Remiantis 2015 m. Tarptautinio valiutos fondo atliktais skaičiavimais, įskaičius išorės sąnaudas ES iškastinio kuro subsidijos siekia 300 mlrd. EUR. Palyginti su jų suma pasaulio mastu, kuri sudaro daugiau kaip 4,8 trln. EUR, ši dalis yra gana maža, tačiau Europos Sąjungai tai didelė ekonominė našta. Kadangi šiuo metu naftos ir dujų kainos yra žemos, galima laipsniškai panaikinti iškastinio kuro subsidijas ir mokesčių lengvatas nesukeliant neigiamo poveikio socialinei gerovei.
|
Siekiant padėti perorientuoti finansinius srautus į perėjimą prie švarios energijos:
kad užtikrintų, jog finansų sistema galėtų ilguoju laikotarpiu tvariai finansuoti ekonomikos augimą ir išvengti susisaistymo su didelį teršalų kiekį išmetančia infrastruktūra ir turtu, Komisija įsteigė aukšto lygio ekspertų grupę ir jai pavedė iki 2017 m. pabaigos pateikti rekomendacijų, kaip plėtoti tvarų finansavimą;
atsižvelgdama į šiandien paskelbtą ataskaitą dėl energijos kainų ir išlaidų, Komisija didins skaidrumą. Ji toliau kas dvejus metus atidžiai stebės energijos kainas bei išlaidas ir atliks įdėmesnę iškastinio kuro subsidijų stebėseną remiantis G 7 ir G 20 susitikimuose ES prisiimtais įsipareigojimais panaikinti neveiksmingas iškastinio kuro subsidijas;
2017 m. pagal programą REFIT Komisija atliks ES energijos mokesčių srities teisinės bazės vertinimą, kad nustatytų, kokių tolesnių veiksmų reikia imtis, be kita ko, dedant pastangas panaikinti iškastinio kuro subsidijas;
remdamosi integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato planais, valstybės narės galės nustatyti, kokių reikia investicijų į perėjimą prie švarios energijos. Valstybės narės taip pat turėtų šiuos planus naudoti atlikdamos iškastinio kuro subsidijų laipsniško panaikinimo stebėseną;
atlikdama 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairių peržiūrą Komisija taip pat išnagrinės, kaip tos taisyklės kartu su valstybės pagalbos investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas taisyklėmis sudaro sąlygas valstybėms narėms skatinti su atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis ir sprendimais susijusias inovacijas.
|
4. Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas
Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra ypač svarbūs remiant Europos konkurencingumą bei pirmaujančią padėtį pasaulyje pažangiųjų atsinaujinančių išteklių energijos technologijų ir efektyvaus energijos vartojimo sprendimų srityje ir suteikia galimybę vėliau juos sėkmingai integruoti į visas ekonomikos sritis. Europos Sąjunga dalyvauja 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje pradėtoje iniciatyvoje „Misija – inovacijos“, kuri telkia šalis, įsipareigojusias per 5 metus du kartus padidinti investicijas į švarios energijos mokslinius tyrimus.
Kartu su šiuo dokumentų rinkiniu Komisija teikia pasiūlymą dėl specialios spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo strategijos. Šioje strategijoje numatyta tinkamesnė prioritetų nustatymo tvarka ir konkretūs veiksmai, kuriais užtikrinama, kad mažo anglies dioksido kiekio inovacijos būtų įgyvendinamos platesniu mastu ir sparčiau patektų į rinką. Tokiu būdu taikant šią iniciatyvą bus išbandytas bet koks naujas horizontalusis požiūris į inovacijas ir konkurencingumą.
Skatindama švarios energijos inovacijas, iš perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos Europa gali gauti daugiausia naudos – ji gali sudaryti sąlygas užtikrinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas dėl intensyvesnio eksporto ir įmonių steigimo, be to, integruodama skaitmeninius sprendimus, suteikti galių piliečiams.
Skatinant ES inovacijas ir didinant konkurencingumą pasaulyje, svarbų vaidmenį atlieka ir pramonės iniciatyvos. Jos jau dabar yra svarbus parengto Strateginio energetikos technologijų plano elementas. Keletas gerų tokių pramonės iniciatyvų pavyzdžių yra susiję su saulės energijos ir pažangiųjų elektros energijos tinklų bei kaupimo sektoriais. Kitas geras pavyzdys – Vandenynų energijos strateginis veiksmų planas, kuriuo, kuo labiau mažinant technologijų riziką, siekiama užtikrinti kuo didesnes privačiąsias ir viešąsias investicijas į vandenynų energiją.
Energetikos sąjungos strategijoje Europos Komisija paskelbė iniciatyvą dėl atitinkamų duomenų, analizės ir įžvalgų kaupimo ir galimybės jais naudotis. Taip Komisijai pirmiausia būtų suteikta galimybė patikimai įvertinti bendrą ES švarios energijos technologijų veikimą ne tik mokslinių tyrimų ir inovacijų, bet ir rinkos dalies, importo ir eksporto, užimtumo, ekonomikos augimo ir investicijų aspektais. Šis konkurencijos vertinimas turėtų būti atnaujinamas kaskart apžvelgiant energetikos sąjungos būklę ir nustatant pagrindinius prioritetus, o veiksmai turėtų būti atitinkamai peržiūrimi.
|
Siekdama skatinti Europos konkurencingumą ir švarios energijos technologijų diegimą:
Komisija šiandien teikia spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo iniciatyvą kartu su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis gerinama su švarios energijos technologijomis bei sistemomis susijusių inovacijų reguliavimo, ekonominė ir investavimo aplinka ir kuriose nustatyti pagrindiniai naudojimosi ES finansinėmis priemonėmis ir programomis, įskaitant programą „Horizontas 2020“, prioritetai;
Komisija rems pramonės iniciatyvas, kuriomis remiama ES pirmaujanti padėtis pasaulyje švarios energijos technologijų srityje, stiprinami pramonės subjektų ryšiai visoje vertės grandinėje ir įtraukiami neekonominiai subjektai, kaip antai socialiniai partneriai ir vartotojų organizacijos. Be to, Komisija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais aptars poreikį įsteigti švarios energijos pramonės forumą; jis telks įvairių sektorių (energetikos, transporto, gamybos ir skaitmeninių technologijų) subjektus ir optimizuos perėjimo prie švarios energijos naudą ES pramonės subjektams;
Komisija dirbs kartu su pramonės subjektais, mokslinių tyrimų bendruomene ir kitais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, kad surinktų patikimų strateginių duomenų apie ES veiklos rezultatus pasaulyje ir jos konkurencinę padėtį mažo anglies dioksido kiekio energijos ir energetiškai efektyvių sprendimų srityje. Šis konkurencijos vertinimas bus nuolat atnaujinamas.
|
5. Fizinės infrastruktūros, reikalingos laisvam energijos srautui ir perėjimui prie švarios energijos remti, kūrimas
Šiuo metu Europos energetikos sistema yra pereinamajame etape. Kad elektros energijos tinklai galėtų patenkinti elektros paklausą, didėjančią dėl esminių visos energijos vertės grandinės pokyčių ir vis dažniau naudojamo energijos rūšių derinio integruojant iš kintamo pajėgumo atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą energiją, juos reikia atnaujinti ir modernizuoti. Be to, mažataršiam judumui remti reikalinga speciali infrastruktūra.
Nors trumpuoju laikotarpiu pirmenybė teikiama siekiui užtikrinti tinkamą energijos vidaus rinkos veikimą kuriant trūkstamas jungtis, kad būtų pasiektas dabartinis tikslas iki 2020 m. sukurti 10 % jungčių, sprendžiant keleto valstybių narių izoliacijos problemą ir šalinant vidaus trukdžius, dabar planuojama energetikos infrastruktūra turi būti suderinama ir su ilgesnio laikotarpio politikos sprendimais, įskaitant perėjimą prie mažataršio judumo.
Tai taip pat reiškia, jog reikia užtikrinti, kad į energijos vartojimo efektyvumą būtų atsižvelgiama planuojant visą energetikos sistemą – būtų aktyviai valdoma paklausa, siekiant sumažinti energijos vartojimą, vartotojams tenkančias išlaidas ir priklausomybę nuo importo, o investicijos į efektyvaus energijos vartojimo infrastuktūrą būtų laikomos ekonomiškai efektyviu būdu siekti mažo anglies dioksido kiekio žiedinės ekonomikos. Nustatyta, kad investicijos į vis išmanesnę ir lankstesnę infrastruktūrą yra viena iš galimybių, kurios neteks gailėtis.
|
Siekdama remti fizinės infrastruktūros, reikalingos perėjimui prie švarios energijos ir laisvam energijos srautui užtikrinti, kūrimą:
apžvelgdama metinę energetikos sąjungos būklę, Komisija įvertins bendro intereso projektus, kuriuos vėluojama įgyvendinti arba kurių vykdymas atidėtas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas juos įgyvendinti. Ji tų problemų vertinimą taip pat gali pateikti valstybėms narėms skirtose rekomendacijose, visų pirma susijusiose su energetikos klausimų aukšto lygio darbo grupių nustatytais bendro intereso projektais;
2017 metais atlikdama numatytą TEN-E reglamento peržiūrą, Komisija įvertins galimybę patobulinti reguliavimo sistemą, kad paskatos užbaigti bendro intereso projektus būtų dar didesnės;
Komisija įsteigė ekspertų grupę ir jai pavedė teikti technines rekomendacijas, kaip tikslo sukurti 15 % elektros jungčių įgyvendinimą būtų galima ekonomiškai efektyviai pasiskirstyti regiono, šalies ir (arba) pasienio jungčių lygmeniu. 2017 m. rudenį Komisija šiuo klausimu pateiks ataskaitą ir sudarys 3-ią Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą.
|
6. Skaitmeninimas
2015 m. gegužės mėn. Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija siekiama sukurti tinkamą aplinką ir sąlygas diegti pažangius skaitmeninius tinklus ir paslaugas, be kita ko, energetikos sektoriuje.
Tam, kad vartotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos, reikės novatoriškų įmonių, kurios, siekdamos siūlyti naujų produktų ir paslaugų (decentralizuotą elektros energijos gamybą, energetikos valdymo sistemas, pažangiuosius įrenginius ir pažangiuosius valdiklius, taip pat nedidelio masto saugyklas, įskaitant elektromobilius), kuriais aktyviems vartotojams teikiama parama ir padedama optimizuoti energijos vartojimą (energijos suvartojimo mažinimą ir perėjimą prie kitų rūšių energijos) tokiu būdu sutaupant lėšų, naujas energijos technologijas derintų su skaitmeninėmis technologijomis (dideliais duomenų rinkiniais, debesijos kompiuterija ir pan.) ir judriojo ryšio technologijomis (5G). 2016 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė peržiūrėti ES telekomunikacijų taisykles, kad, skatinant investicijas į labai didelio pajėgumo tinklus, būtų tenkinami vis didėjantys europiečių ryšio poreikiai. Be to, Komisija pristatė 5G veiksmų planą, kuriame pateiktas bendras ES grafikas, kaip iki 2020 metų koordinuotai įdiegti komercinius 5G tinklus.
Kartu reikia spręsti klausimus, susijusius su galimybe gauti duomenų, privatumu bei duomenų apsauga ir kibernetiniu saugumu, taip pat atvirųjų standartų bei sąveikumo problemas. Šios problemos jau pradėtos spręsti 2016 m. balandžio mėn. Komisijai priėmus Komunikatą dėl Europos pramonės skaitmeninimo. Šiame komunikate taip pat paskelbta nauja Europos debesijos iniciatyva turi potencialą tapti naujosios energetikos duomenų sistemos pagrindu.
Tampa vis svarbiau užtikrinti, kad energijos tiekimo sistemos būtų apsaugotos nuo kibernetinės rizikos ir grėsmių, nes energetikos sistemų pagrindinės infrastruktūros veikimas vis labiau grindžiamas informacijos bei ryšių technologijomis ir duomenų srautu. Šiuo metu Energetikos ekspertų kibernetinio saugumo platforma analizuoja konkrečius energetikos infrastruktūros saugumo poreikius ir šiuo klausimu Komisijai pateiks rekomendacijų.
|
Įgyvendindama Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją:
Komisija rengia iniciatyvą, kuria skatinama Europos duomenimis grindžiamos ekonomikos pažanga. Šioje iniciatyvoje kartu su pasiūlymu dėl energijos rinkos modelio bus sprendžiami duomenų lokalizavimo klausimai, taip pat tokios naujos problemos, kaip nuosavybė ir atsakomybė, (pakartotinis) panaudojimas, prieiga ir sąveikumas, ir jie bus ypač svarbūs duomenims, kurie reikalingi energetikos procesui vykdyti ir naujoms energetikos paslaugoms teikti;
Komisija šiuo metu atlieka e. privatumo direktyvos peržiūrą, kad ją suderintų su priimtomis naujomis duomenų apsaugos taisyklėmis. Ši peržiūra bus svarbi tvarkant su pažangiu energijos vartojimu susijusius duomenis;
remdamasi teigiamais pažangiųjų elektros energijos tinklų standartų kūrimo rezultatais, 2017 m. Komisija pradės dvejų metų trukmės projektą, kurį vykdant bus parengti bendri saugių ryšių standartai, atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams užtikrinsiantys laisvą su energija susijusių duomenų srautą. Komisija rezultatus paskelbs iki 2018 metų pabaigos;
2017 m. Komisija įsteigs Pažangiųjų elektros energijos tinklų darbo grupei pavaldžias suinteresuotųjų subjektų darbo grupes reguliavimo apkrova, energetikos srities kibernetinio saugumo ir bendro vartotojo duomenų formato tinklų kodeksams parengti. 2017 m. pavasarį Komisija pateiks ataskaitą dėl grupių struktūros, įgaliojimų ir darbo planavimo, o galutiniai rezultatai bus paskelbti iki 2018 m. pabaigos;
remdamasi Energetikos kibernetinio saugumo ekspertų grupės darbo rezultatais, 2017 metais Komisija sukurs konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais platformą ir prireikus iki 2017 m. pabaigos pasiūlys atitinkamų priemonių;
imdamasi tolesnių veiksmų, susijusių su mažataršio judumo strategija, Komisija priims Bendradarbiavimu pagrįstų pažangiųjų transporto sistemų diegimo ES strategiją, kad sudarytų sąlygas tokias sistemas iki 2019 m. įdiegti visoje ES ir pagreitinti perėjimą prie bendradarbiavimu pagrįsto, susieto ir automatizuoto kelių transporto.
|
7. Išorės matmuo
Išorės ir vystymosi politika yra svarbios priemonės, kuriomis remiamas perėjimas prie švarios energijos visame pasaulyje ir padedama ES šalims partnerėms bei kaimyninėms šalims įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus.
Tai reiškia aktyvesnį ES dalyvavimą daugiašalėse iniciatyvose ir skatinimą siekti tvirtesnės bei įtraukesnės visuotinės energetikos struktūros pagal ES diplomatijos energetikos srityje veiksmų planą. ES yra aktyvi narė daugiašalio aukšto lygio pasaulinio ministrų forumo švarios energijos klausimais, kurio paskirtis – propaguoti švarios energijos technologijos skatinimo politiką ir programas, keistis įgyta patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir skatinti perėjimą prie pasaulinės švarios energijos ekonomikos. Komisija užtikrins, kad ES dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir toliau būtų integrali dialogo bei bendradarbiavimo energetikos klausimais dalis.
Pasiūlyme dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi Komisija nurodė, kad pagrindinė varomoji jėga – tai darnūs veiksmai energetikos ir klimato srityje. Darbotvarkėje iki 2030 m. ir ypač 7 bei 13 darnaus vystymosi tiksluose „Įperkama ir švari energija“ ir „Klimato politika“ pripažįstama, kad energetika yra ypač svarbi sudarant sąlygas vystymuisi ir reikšminga priimant sprendimus dėl tvarios planetos. ES strateginis požiūris į energiją vystomojo bendradarbiavimo politikos srityje grindžiamas trimis pagrindiniais prioritetais: i) spręsti nepakankamos prieigos prie energijos problemą; ii) didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir iii) prisidėti prie kovos su klimato kaita. Atsižvelgdama į reikiamų investicijų dydį, ES suintensyvins bendradarbiavimą su viešojo ir privačiojo sektoriaus partneriais, kad įgyvendintų prieigos prie energijos, efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos tikslus. Tai bus daroma kartu trečiosioms šalims teikiant ES paramą kovai su klimato kaita ir mažo anglies dioksido kiekio bei klimato kaitai atspariai ekonomikai kurti, atsižvelgiant į ES pirmaujančią padėtį pasaulyje mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Kad būtų skirtas integruotas finansinis paketas investicijoms už ES ribų finansuoti, Komisija pasiūlė Europos išorės investicijų planą. Įgyvendinant šį planą, būtų sukurtas Europos darnaus vystymosi fondas, teikiama techninė pagalba tvariems projektams rengti ir investuotojams pritraukti, taip pat parengtos įvairios techninės pagalbos programos, skirtos investicijoms didinti ir politikos aplinkai gerinti atitinkamose šalyse, visų pirma didinti privačiąsias ir viešąsias investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką.
Energetika yra vienas pagrindinių ES bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis klausimų, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant reguliavimo sistemos reformoms, skatinimui naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir efektyviam energijos vartojimui. Tai taikoma ir energijos bendrijai, kuriai ES padeda kurti regioninę energijos rinką laikantis ES reguliavimo standartų. Pietinėse kaimyninėse šalyse tebekuriama Europos ir Viduržemio jūros regiono elektros energijos ir dujų rinka, o rytinėse kaimyninėse šalyse vykdant projektą EU4Energy teikiama parama energetikos sektoriaus reformoms. Kiekviena reforma siekiama sukurti palankią investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir efektyvų energijos vartojimą aplinką. Visų pirma, teikdama paramą, ES padeda kurti atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kuria bus prekiaujama tarpvalstybiniu mastu, reguliavimo sistemą.
Vienas iš sėkmingų projektų pavyzdžių – didžiausia pasaulyje saulės elektrinė Varzazate, kuri iki 2030 m. tieks pusę viso Marokui reikalingo atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekio ir kurios pagamintą elektros energiją galbūt bus galima eksportuoti į ES ir rytines šalis.
Efektyvaus energijos vartojimo srityje ES stiprina bendradarbiavimą su Vakarų Balkanų šalimis, Turkija ir pietinėmis bei rytinėmis kaimyninėmis šalimis. Kartu su tarptautinėmis finansų įstaigomis Komisija statybų sektoriuje padidins investicijas į efektyvų energijos vartojimą, pradedant Ukraina, Gruzija, Serbija ir Tunisu – keturiomis šalimis, kuriose vykdomas bandomasis projektas.
ES Afriką laiko privilegijuota partnere, o Afrikos ir ES energetikos partnerystė yra jungtinio bendradarbiavimo energetikos srityje pagrindas. ES taip pat remia Afrikos atsinaujinančiosios energijos iniciatyvą – tai Afrikos įgyvendinama iniciatyva, kuria siekiama iki 2020 m. Afrikos atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumą padidinti 10 GW, o iki 2030 m. sutelkti Afrikos atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą, kuris siektų 300 GW. Siekiant panaudoti Afrikos turimą tvarios energijos potencialą, daugiausia dėmesio bus skiriama energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumų didinimui, tarpvalstybinių jungčių tobulinimui ir energetikos sektoriaus valdymui.
Būdama Pasaulio prekybos organizacijos narė, ES taip pat aktyviai skatina prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimą, nes jis gali būti naudingas aplinkai. Siekdama sudaryti plataus užmojo susitarimą dėl aplinkosaugos prekių, ji glaudžiai bendradarbiavo su 16 kitų Pasaulio prekybos organizacijos narių, kurių prekybos aplinkosaugos prekėmis apimtis sudaro didelę dalį pasaulinės prekybos. Be to, dvišaliuose prekybos susitarimuose ES siekia iš pat pradžių liberalizuoti prekybą aplinkosaugos prekėmis ir paslaugomis, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas prekybai bei investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą.
Manoma, kad dėl padidėjusių prekybos srautų aplinkosaugos prekės, paslaugos ir technologijos sparčiai išplis visame pasaulyje ir padės pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. ES yra pasaulio lyderė aplinkosaugos prekių importo ir eksporto srityje. 2013 m. ES į „žaliąjį“ sąrašą įtrauktų prekių eksportas siekė 146 mlrd. EUR (maždaug 8 % viso ES eksporto), o importas – 70 mlrd. EUR. Europos įmonės turėtų siekti toliau plėtoti ir eksportuoti savo inovacinį išradingumą ir praktinę patirtį.
Galiausiai, Komunikate dėl vandenynų valdymo išdėstyti veiksmai, kurie padės Europos vandenynų energijos sektoriui konkuruoti visame pasaulyje vienodomis sąlygomis.
|
Įgyvendindama įsipareigojimą padaryti perėjimą prie švarios energijos vienu iš pagrindinių tikslų, kuriais ES prisideda prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo:
Komisija ragina abi teisėkūros institucijas kuo greičiau priimti Išorės investicijų plano teisės aktų rinkinį;
Komisija teiks pirmenybę energetikai – tai bus vienas pagrindinių 2017 m. lapkričio mėn. Abidžane vyksiančio 2017 m. Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo klausimų;
2017 m. pavasarį Komisija surengs aukšto lygio apskritojo stalo verslo forumą dėl investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kad būtų gerinamas supratimas bei informuotumas apie Komisijos pastangas bei privačiojo sektoriaus poreikius, susijusius su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją Afrikoje;
2017 m. pavasarį Komisija, bendradarbiaudama su tarptautinėmis finansų įstaigomis, įvertins keturiose šalyse vykdomus bandomuosius projektus, kuriais siekiama statybų sektoriuje didinti investicijas į efektyvų energijos vartojimą, kad juos su laiku būtų galima pradėti vykdyti ir kitose šalyse;
siekiant didėjantį efektyvaus energijos vartojimo pastatuose finansavimą integruoti į energetikos, klimato ir darbo vietų kūrimo investicijas, 2017 m. bus atlikta Europos kaimynystės politikos daugiametės strateginės kaimynystės programos ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonės laikotarpio vidurio peržiūra;
Komisija toliau dės pastangas, kad siekiant sumažinti prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidas būtų sudarytas susitarimas dėl aplinkosaugos prekių ir paslaugų (PPO).
|
8. Valdymas ir partnerystės siekiant veiksmingai įgyvendinti tikslus
Energetikos pertvarka negali būti paremta principu „iš viršaus į apačią“. Jai įgyvendinti reikia, kad politikos veiksmų imtųsi įvairių lygmenų (vietos, regionų, nacionalinės, ES ir tarptautinės) valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai. Energetikos sąjungos valdymas padės užtikrinti, kad politika būtų suderinta, o energetikos ir klimato tikslai, visų pirma tikslai iki 2030 m., būtų įgyvendinami visoje ES.
Perėjimas prie švarios energijos nebus sėkmingas, jei įvairūs pilietinės visuomenės ir regionų bei vietos lygmens suinteresuotieji subjektai nesiims veiksmų. Unikali ES padėtis leidžia jai perėjimą prie švarios energijos įtraukti į visų sektorių veiklą ir visus valdymo lygmenis. Todėl bus svarbu, kad miestai, regionai, įmonės, socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai įsitrauktų į integruotų nacionalinių energetikos ir klimato planų rengimo ir įgyvendinimo procesą.
Vykdydamos regionų bendradarbiavimą, valstybės narės ES energetikos ir klimato tikslus galės įgyvendinti veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai. Šį rinkinį sudarantys pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų sudarys palankesnes sąlygas regionams bendradarbiauti. Komisija parengs valstybėms narėms skirtas regionų bendradarbiavimo gaires, kuriose remiamasi esamomis bendradarbiavimo struktūromis ir supaprastinamas regionų bendradarbiavimas, susijęs su penkiais energetikos sąjungos matmenimis.
Atsižvelgdama į tai, kad faktiškai pokyčiai daugiausia vyks miestuose ir miestų bendruomenėse, ES ypač didelį dėmesį skiria šiuos pokyčius skatinantiems veiksniams. 2016 m. suintensyvėjo veikla, kuria sudaromos palankesnės sąlygos imtis veiksmų miestų lygmeniu: priimtas Amsterdamo paktas, kuriuo nustatoma ES miestų darbotvarkė, pradėta pasaulinio Merų pakto iniciatyva, be to, Komisija sukūrė internetinį vieno langelio principu veikiantį mechanizmą, skirtą vietos valdžios institucijoms, ieškančioms konkrečios informacijos apie ES miestų iniciatyvas, įskaitant informaciją apie perėjimą prie švarios energijos. Merų paktas dėl klimato ir energetikos, ES pavyzdinė miestų kovos su klimato kaita veiksmų iniciatyva, įgauna vis didesnį pagreitį ir dabar į vis platesnę jos taikymo sritį patenka ir klimato kaitos padarinių švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir galimybė gauti švarios ir įperkamos energijos. Šiuo metu Komisija šį sėkmingą pasaulinio Merų pakto modelį bando pritaikyti Šiaurės Amerikoje ir Meksikoje, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, Japonijoje, Kinijoje, Indijoje, Pietryčių Azijoje ir Užsachario Afrikoje. Turėtų būti padidintas miestuose ir regionuose įgyvendinamų plataus užmojo perėjimo prie švarios energijos projektų matomumas, be to, daugiau panašių projektų būtų galima įgyvendinti visoje Sąjungoje, be kita ko, 2017 m. rengiant susitikimus dėl energetikos sąjungos.
Didelį potencialą prisidėti prie šios pertvarkos, pavyzdžiui, efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bei tvarios bioenergijos srityse, turi ir kaimo vietovės.
Perėjimo prie švarios energijos bandomųjų iniciatyvų platformos ir tarptautiniai pavyzdžiai gali būti salos ir salų regionai, kaip antai El Hieras – vieno iš ES atokiausių regionų (Kanarų salų) sala, kurioje visa elektros energija gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Komisija norėtų padėti paspartinti geriausių turimų technologijų diegimą ir naudojimą salose ir salų regionuose, įskaitant keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su finansavimo ir teisiniu bei reguliavimo režimu, taip pat transportui skirta energija. Pirmiausia reikia sutelkti pačias salas, nepaisant jų dydžio, geografinių sąlygų ar padėties.
|
Siekdama remti perėjimo prie švarios energijos paprastinimą:
Komisija ragina miestus, regionus, įmones, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus aktyviai įsitraukti į diskusijas dėl energetikos pertvarkos, visų pirma aptariant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus, kad būtų numatyti sprendimai, kuriais būtų adekvačiai atsižvelgta į įvairių teritorijų poreikius;
kad sudarytų palankesnes sąlygas veiksmingai ir rezultatyviai siekti energetikos sąjungos tikslų, 2017 m. Komisija parengs valstybėms narėms skirtas regioninio bendradarbiavimo gaires;
2017 m. pirmą pusmetį Komisija Valetoje surengs aukšto lygio susitikimą, kuriame aptars su švaria energija susijusias salų galimybes ir problemas. Juo bus pradėtas paramos saloms pereiti prie švarios energijos procesas.
|