EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 12 21

COM(2016) 831 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Trečioji pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita

I.    ĮVADAS

Tai trečioji mėnesinė pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita; joje apžvelgiami pokyčiai, susiję su dviem pagrindiniais ramsčiais: kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei jų rėmimo priemonių naudojimu, taip pat mūsų apsaugos nuo šių grėsmių ir atsparumo joms didinimu. Niekingas ir pasibjaurėtinas gruodžio 19 d. išpuolis Berlyne ir kiti siaubingi 2016 m. išpuoliai vėl priminė mūsų pažeidžiamumą ir būtinybę toliau dirbti kartu, kad sustiprintume bendrą saugumą ir apsaugotume mūsų laisves ir gyvenimo būdą. Per šį ataskaitinį laikotarpį pasiekta konkreti pažanga pažabojant teroristų ir juos remiančių asmenų veikimo galimybes. Šioje ataskaitoje aptariamas naujas šiandien priimtas dokumentų dėl kovos su teroristų finansavimu rinkinys; tai, kad patvirtintas šis dokumentų rinkinys, – svarbus žingsnis apribojant galimybę naudotis finansiniais ištekliais, kuriais remiamas terorizmas. Siekdama dar labiau suvaržyti teroristų veikimo galimybes, Komisija taip pat tobulina informacijos mainų mechanizmus – ji priėmė pasiūlymų dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) efektyvumo ir veiksmingumo stiprinimo rinkinį. Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu taip pat pasiekta svarbi pažanga, susijusi su pagrindiniais ES teisėkūros dokumentais dėl kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir dėl saugumo prie mūsų sienų stiprinimo. Europos Parlamentas ir Taryba jau pasiekė politinį susitarimą dėl Kovos su terorizmu direktyvos, Šaunamųjų ginklų direktyvos peržiūros ir Šengeno sienų kodekso peržiūros siekiant sudaryti sąlygas vykdyti sistemingą ES piliečių patikrą.

Svarbi pažanga padaryta ir kovojant su internetu plintančia radikalizacija. Antrajame aukšto lygio ES interneto forumo susitikime pagrindinės interneto platformos paskelbė apie iniciatyvą dėl dalijimosi maišos duomenimis (angl. hash-sharing initiative), kuria dalyvaujančioms bendrovėms suteikiama galimybė naudoti maišos duomenis (angl. hashes) su terorizmu susijusiam turiniui aptikti siekiant užtikrinti, kad jis būtų pašalintas visam laikui. Tikimasi, kad naujoji priemonė dar labiau apribos teroristinių organizacijų prieigą prie vienos iš pagrindinių priemonių, kurią jos naudoja propagandai, verbavimui ir radikalizacijai vykdyti. Šiame forume Komisija, siekdama padėti pilietinės visuomenės partneriams padidinti veiksmingo alternatyvaus turinio internete apimtį, taip pat paskelbė apie pradedamą įgyvendinti Pilietinės visuomenės galimybių didinimo programą, kuriai skirtas 10 mln. EUR finansavimas.

Esminių pokyčių įvyko ir kai kuriose kitose srityse. Atsižvelgdama į tai, kad nepaprastai svarbu visapusiškai ir laiku įgyvendinti ES keleivio duomenų įrašo (PNR) direktyvą, Komisija, siekdama pateikti valstybėms narėms rekomendacijų, pristatė PNR direktyvos įgyvendinimo planą. Komisija taip pat pristatė Europos kovos su kelionės dokumentų klastojimu stiprinimo veiksmų planą. Šiame veiksmų plane valstybėms narėms pateikiama veiklos rekomendacijų, kaip išspręsti didėjančią kelionės dokumentų klastojimo (įskaitant tapatybės registravimą, dokumentų išdavimą, jų gamybą ir kontrolę) problemą. Galiausiai, siekdama padėti apsaugoti piliečius ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, Komisija mūsų energetikos tinklų saugumo klausimą aptarė lapkričio 30 d. priimtame energetikos sąjungos dokumentų rinkinyje. Šio dokumentų rinkinio paskirtis – padėti valstybėms narėms atlikti rizikos vertinimą, pasirengti grėsmėms ir valdyti su Sąjungos elektros energijos sistemomis susijusias krizes.

II.    NAUJI KOVOS SU TERORIZMU IR ORGANIZUOTU NUSIKALSTAMUMU ES TEISĖS AKTAI

Teroristiniai nusikaltimai

Po įtemptų derybų Europos Parlamentas ir Taryba lapkričio 17 d. pasiekė politinį susitarimą dėl Komisijos 2015 m. gruodžio mėn. pasiūlymo dėl Kovos su terorizmu direktyvos 1 . Tai nepaprastai svarbus žingsnis pirmyn kovojant su teroristais ir jų rėmėjais. Direktyvoje įtvirtinami esami ES teisės aktai ir tarptautiniai standartai 2 dėl teroristinių nusikaltimų kriminalizavimo ir įtraukiami „nauji“ su terorizmu susiję nusikaltimai, įskaitant teroristų finansavimą ir vykimą į kitą šalį teroristiniam nusikaltimui įvykdyti arba dalyvauti mokymo stovykloje, taip pat grįžimą iš tokios veiklos, mokymo paslaugų teikimą arba gavimą. Tai vienas svarbiausių kovos su užsienio teroristais kovotojais elementų. Direktyvoje taip pat pateikiama nuostatų dėl terorizmo aukų konkrečių reikmių tenkinimo teikiant informaciją, paramą ir apsaugą. Šiuo metu Europos Parlamentui ir Tarybai reikia greitai oficialiai priimti direktyvos tekstą, o valstybės narės turės ją įgyvendinti per 18 mėnesių.

Šaunamųjų ginklų kontrolė

Komisijai 2015 m. lapkričio mėn. pateikus pasiūlymą, po pakartotinių Europos Parlamentui ir Tarybai skirtų raginimų 2016 m. gruodžio 13 d. buvo pasiektas teisėkūros institucijų politinis susitarimas dėl ES šaunamųjų ginklų direktyvos 3 peržiūros. Tai ypač svarbus žingsnis pirmyn siekiant panaikinti galimybę teisėtai įsigyti kovinių puolamųjų ginklų. Atnaujintoje direktyvoje išplėstas draudžiamų ginklų, kuriems taikoma griežčiausia A kategorijos kontrolė, sąrašas – į jį įtraukti automatiniai ginklai, perdirbti į pusiau automatinius ginklus, ir pusiau automatiniai ginklai su pritvirtintomis didelės talpos apkabomis ir dėtuvėmis. Ateityje nebebus įmanoma šių ginklų nusipirkti arba jais prekiauti – tai bus leidžiama tik labai tiksliai apibrėžtai licencijos savininkų grupei, pvz., muziejams arba šauliams sportininkams, ir jiems bus taikomi griežti saugumo ir stebėsenos reikalavimai. Pirmą kartą bus nustatyti ilgųjų ir trumpųjų vamzdinių pusiau automatinių ginklų apkabų dydžio apribojimai, o visos pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys turės būti pažymėtos ir užregistruotos 4 .

Komisija stiprina teisėtai laikomų šaunamųjų ginklų kontrolę ir kartu dirba siekdama sustiprinti kovą su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, ypač Vakarų Balkanuose, kaip numatyta 2015–2019 m. veiksmų plane. Gruodžio 16 d. surengtas ministrų susitikimas su Vakarų Balkanų šalių atstovais buvo svarbus žingsnis šiuo klausimu; be to, ES ir Vakarų Balkanų šalys, siekdamos pabrėžti veiksmus, kurių reikia imtis, kad Europoje ir Vakarų Balkanų šalyse būtų galima veiksmingiau kovoti su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, patvirtino bendrą pareiškimą.

Komisija taip pat sugriežtino priemones dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų, kad teroristams būtų dar sunkiau įsigyti žaliavų, naudojamų neteisėtai sprogmenų gamybai. Reglamente (ES) Nr. 98/2013 pateiktos suderintos medžiagų arba mišinių, kurie galėtų būti neteisėtai naudojami neteisėtai sprogmenų gamybai, tiekimo, įvežimo, laikymo ir naudojimo taisyklės siekiant apriboti plačiosios visuomenės galimybes jų įsigyti ir užtikrinti, kad būtų atitinkamai pranešta apie įtartinus sandorius visoje tiekimo grandinėje. Siekiant kontroliuoti sprogmenų pirmtakų naudojimą, priimti trys deleguotieji reglamentai 5 – dėl aliuminio miltelių, magnio miltelių ir magnio nitrato. Šiuose reglamentuose nustatytas griežtas įpareigojimas teikti medžiagų, laikomų pirmtakais, pardavimo ataskaitas, kad būtų sutrukdyta jas nukreipti neteisėtai savadarbių sprogmenų gamybai.

Sistemingi patikrinimai kertant sieną

Jau vykdomi sistemingi atvykstančių trečiųjų šalių piliečių dokumentų ir saugumo patikrinimai atitinkamose duomenų bazėse, tačiau, vykdant tikslinę Šengeno sienų kodekso 6 reformą, dėl kurios teisėkūros institucijos susitarė gruodžio 5 d., nustatoma, kad atitinkamose duomenų bazėse turi būti privalomai sistemingai tikrinami ES piliečiai. Be to, nuo šiol išvykstančių trečiųjų šalių piliečių duomenys taip pat turės būti sistemingai tikrinami Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), taip pat Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje. Šis pakeitimas padės nustatyti visus ieškomus asmenis, dėl kurių pateiktas įspėjimas, įskaitant užsienio teroristus kovotojus.

III.    KOVOS SU TERORISTŲ FINANSAVIMU STIPRINIMO VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS

Siekdama sutrukdyti taikyti įvairias teroristų lėšoms rinkti ir perkelti naudojamas priemones, Komisija 2016 m. vasario mėn. pateikė išsamų kovos su terorizmo finansavimu stiprinimo veiksmų planą 7 . Šiandien Komisija, siekdama įgyvendinti veiksmus, kuriuos ji įsipareigojo užbaigti iki 2016 m. pabaigos, priėmė naują pasiūlymų rinkinį. Įgyvendinant siūlomas priemones, nusikaltėliams bus sunkiau finansuoti savo veiklą, taip pat bus lengviau atsekti jų finansinius sandorius, sustabdyti jų veiklą ir juos nuteisti. Šiomis priemonėmis visų pirma siekiama užkirsti kelią su terorizmu ir nusikaltimais susijusiam pinigų plovimui ir neteisėtam grynųjų pinigų judėjimui – tai padaryti siekiama geriau vykdant turto įšaldymą ir konfiskavimą ir ieškant būdų, kaip geriau aptikti ir atsekti teroristų finansinių srautų judėjimą.

1.Pinigų plovimo kriminalizavimas ir neteisėto grynųjų pinigų judėjimo aptikimas

Kad kompetentingos institucijos galėtų nusikaltėlius ir teroristus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir suimti, joms reikalingos atitinkamos baudžiamosios teisės nuostatos. Siūlomoje direktyvoje dėl pinigų plovimo kriminalizavimo 8 bus pateikta išsami pinigų plovimo pažeidimų sąvokos apibrėžtis ir nurodytos visoje ES taikytinos sankcijos. Šia direktyva bus sustiprinta esama kovos su pinigų plovimu sistema. Taip pat ja bus užtikrinta, kad ES vykdytų šioje srityje prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Varšuvos konvenciją 9 , ir atitinkamas Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas ir taip padėtų pašalinti esamas kliūtis, trukdančias vykdyti tarpvalstybinį teisminių institucijų ir policijos bendradarbiavimą kovojant su pinigų plovimu, ir užtikrinti geresnį vykdymą. Galiausiai šiuo pasiūlymu turėtų būti užkirstas kelias nusikaltėliams naudotis nacionalinės teisės aktų skirtumais savo užmačioms įvykdyti, taip pat jis turėtų būti veiksminga atgrasomoji priemonė.

Dėl visų šių priežasčių siūlomame reglamente dėl kovos su neteisėtu grynųjų pinigų judėjimu 11 išplečiama esamo Grynųjų pinigų kontrolės reglamento taikymo sritis, į ją įtraukiant grynųjų pinigų gabenimą krovininiu transportu arba paštu; taip pat bus sudarytos sąlygos institucijoms imtis veiksmų mažesnių grynųjų pinigų sumų gabenimo atvejais, jei yra neteisėtos veiklos įtarimų. Pasiūlyme taip pat nustatoma, kad prievolė deklaruoti taikoma ir auksui (kuris gali būti naudojamas kaip vertės neprarandantis turtas), ir numatoma taikyti deklaravimo pareikalavus sistemą (vadinamąją informacijos atskleidimo sistemą), pagal kurią būtų deklaruojami paštu ir krovininiu transportu gabenami grynieji pinigai.

2.Turto įšaldymas

Turto įšaldymas – veiksminga priemonė, kurią taikant galima sutrukdyti teroristams naudotis lėšomis ir jų gauti, taip pat pakirsti jų pajėgumą veikti. Veiksmingai konfiskuojant lėšas, ilgainiui teroristų organizacijos netenka pajamų šaltinių, taip pat nusikaltėliai netenka galimybės naudotis neteisėtai įgytu turtu.

Įšaldymo ir konfiskavimo priemonių taikymas vykstant teismo procesui

Vienas iš būdų tai padaryti – vykstant teismo procesui įšaldyti ir konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Taip ilgainiui teroristų organizacijos netenka pajamų šaltinių, taip pat nusikaltėliai netenka galimybės naudotis neteisėtai gautu turtu.

Siekdama papildyti 2014 m. Direktyvą dėl konfiskavimo ir įšaldymo 12 (joje nustatytos nusikalstamu būdu įgyto turto įšaldymo ir konfiskavimo būtiniausios taisyklės) ir Kovos su terorizmu direktyvą (joje į nusikaltimų sąrašą įtraukiama atskira nusikalstama veika – teroristų finansavimas), dėl kurios neseniai susitarta, Komisija pateikė pasiūlymą dėl Reglamento dėl nusikalstamu būdu įgyto turto įšaldymo nutarimų ir nutarimų jį konfiskuoti tarpusavio pripažinimo 13 . Šiuo pasiūlymu bus sudaryta galimybė, vykstant baudžiamajam procesui, tarpvalstybiniu lygmeniu veiksmingiau, netaikant jokių tarpinių formalumų įšaldyti ir konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Visomis šiomis priemonėmis bus užtikrintos geresnės galimybės teismo sprendimu įšaldyti ir konfiskuoti su terorizmu ir nusikaltimais siejamą turtą. Tai ypač svarbu, nes baudžiamojo proceso metu turtą įšaldant teismo sprendimu taikoma daugiau apsaugos priemonių nei taikant administracines jo įšaldymo priemones.

Administracinės turto įšaldymo priemonės

Aptikusios su terorizmu ir nusikaltimais susijusių finansinių sandorių, valdžios institucijos gali juos atsekti ir prireikus užblokuoti, taip pat įšaldyti atitinkamą turtą. Turto įšaldymas administracinėmis priemonėmis – laikina prevencinė priemonė, kuri, jei baudžiamasis procesas nepradėtas, gali būti taikoma siekiant sutrukdyti įtariamiems teroristams naudotis lėšomis ir jų gauti. 

Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) reikalauja, kad valstybės narės parengtų nuostatas, kurias įgyvendinant būtų galima nedelsiant įšaldyti su terorizmu susijusių asmenų arba subjektų turtą. Kadangi kelios valstybės narės nėra nustačiusios turto įšaldymo režimo ir kadangi kai kurių valstybių narių taikomas nacionalinis režimas nėra iki galo parengtas arba yra neveiksmingas, kilo abejonių dėl visiško tarptautinių reikalavimų laikymosi. Neseniai parengtoje analizėje 14 FATF laikosi nuomonės, kad 14 ES valstybių narių yra nepajėgios taikyti turto įšaldymo priemonių asmenims, kuriuos FATF vadina ES vidaus teroristais 15 . Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, SESV 75 straipsniu ES suteikta aiški kompetencija prireikus, siekiant laisvės, saugumo ir teisingumo srities tikslų, tvirtinti administracines priemones dėl fizinių ir juridinių asmenų, asmenų grupių ir nevalstybinių subjektų. Vasario mėn. veiksmų plane Komisija įsipareigojo įvertinti, ar reikia sukurti papildomą administracinę ES gyvenančių teroristų turto įšaldymo sistemą.  

Kalbant apie esamą grėsmę saugumui Europoje, šiuo metu didžiausia grėsmė Europos saugumui ir toliau yra džihadistų skatinamas terorizmas 16 , o vertinant bendrą kitų teroristų grupių grėsmę (esant tik kelioms išimtims) rizika išlieka maža 17 . Todėl šiuo metu laikoma, kad sistemos, kuri būtų kuriama pagal SESV 75 straipsnį, teikiama pridėtinė vertė teisėsaugos ir kovos su terorizmu požiūriu būtų maža.

Be to, dabartinei tarptautinio terorizmo keliamai grėsmei yra taikomos esamos ES teisės nuostatos. Taikant ES turto įšaldymo režimus, priimtus įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), galima įšaldyti su terorizmu susijusias lėšas ir kitą turtą. Neseniai šie režimai buvo atnaujinti ir pirmą kartą valstybėms narėms suteikta galimybė nepriklausomai nustatyti įvairias priemones, įskaitant su ISIL („Da'esh“) ir „Al-Qaeda“ susijusių asmenų turto įšaldymą 18 . Taikant naująją sistemą, galima užblokuoti asmenų ir subjektų, susijusių su šiomis organizacijomis arba dalyvaujančių veikloje (pvz., finansavimo, mokymo, verbavimo), kuria skatinama vykdyti teroro aktus, taip pat keliaujančių ES nepriklausančiose šalyse arba vykstančių į ES dalyvauti ISIL („Da'esh“) arba „Al-Qaeda“ veikloje, lėšas. Šie režimai taikomi trečiųjų šalių piliečiams ir ES piliečiams, susijusiems su tarptautiniu terorizmu. Tai reiškia, kad ES gali užblokuoti bet kurio su šiomis grupuotėmis susijusio Europoje veikiančio teroristo turtą.

Taikant sugriežtintą baudžiamosios teisės sistemą, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, suteikiama daugiau galimybių užblokuoti su terorizmu susijusias kitų ES veikiančių grupuočių lėšas, taip pat galioja daugiau apsaugos priemonių, nei taikant administracines turto įšaldymo priemones, ir suteikiama galimybė greitai imtis efektyvių veiksmų.

Atsižvelgdama į ribotą papildomą vertę, kurią būtų galima sukurti vykdant teisėsaugos veiklą pagal naują sistemą, patvirtintą pagal SESV 75 straipsnį, taip pat į tai, kad esamos priemonės jau yra taikomos tenkinant dėl esamos grėsmės kylančias reikmes, ir į geresnes ES baudžiamosios teisės sistema užtikrinamas galimybes įšaldyti su terorizmu susijusį turtą, Komisija mano, kad šiuo metu nereikia imtis papildomų veiksmų. Tačiau Komisija toliau labai atidžiai stebės terorizmo grėsmės ES pokyčius ir reguliariai peržiūrės, ar būtina nustatyti kitų SESV 75 straipsniu paremtų priemonių.

3.Teroristų finansavimo sekimas

Veiksmų plane dėl kovos su teroristų finansavimu atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai reikia aptikti finansiniais sandoriais vykdomą lėšų judėjimą arba nustatyti teroristų tinklus ir šalininkus, labai padeda finansinės žvalgybos padaliniai ir sekimo sistemos, pvz., ES ir JAV terorizmo finansavimo sekimo programa (TFSP). Tačiau esamus pajėgumus reikėtų sustiprinti, kad būtų galima juos naudoti ir nustatant sudėtingas didelio masto finansavimo operacijas, ir palyginti nebrangias teroristines operacijas, finansuojamas taikant naujus metodus, kuriuos sekti sunku. Be to, nepaprastai svarbu reaguoti skubiai, nes, naudodamiesi šiuolaikinėmis finansinėmis paslaugomis, teroristai gali sparčiai perkelti lėšas iš vienos vietos į kitą. Akivaizdu, kad reikia pagerinti bendradarbiavimą ir finansinės bei teisėsaugos žvalgybos duomenų mainus. Tarptautinių sandorių sekimas pagal ES ir JAV terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) susitarimą veikia sklandžiai. Atlikusi poveikio vertinimą, 2013 m. lapkričio mėn. komunikate Komisija priėjo prie išvados, kad sukurti vien į ES orientuotą sistemą (vadinamą terorizmo finansavimo sekimo sistema, arba TFSS), kuri atkartotų TFSP funkcijas, būtų neproporcinga ir tai papildomos vertės neatneštų.

Tačiau kadangi teroristų finansavimo modelis sparčiai kinta, vis tiek vertėtų išnagrinėti poreikį sukurti ES ir JAV TFSP papildančių mechanizmų, kad būtų pašalintos visos galimos spragos (t. y. kad būtų įtraukti sandoriai, kuriems ES ir JAV TFSP susitarimas netaikomas (konkrečiai – Europos Sąjungoje atliekamiems mokėjimams eurais) ir kurių kitaip atsekti gali būti neįmanoma).

Pirma, nuo 2013 m. padėtis pasikeitė: terorizmo grėsmė pasikeitė ir teroristų naudojami finansiniai ištekliai dažnai yra mažesni, jie nebūtinai perduodami per pervedimo sistemas, pvz., sistemą, kuriai taikoma ES ir JAV TFSP. Taip pat atsirado daug naujų mokėjimo priemonių, todėl teroristai gali finansuoti savo veiklą naujais būdais.

Po diskusijų su Europolu ir valstybėmis narėmis galima daryti išvadą, kad Europos sistema, papildanti ES ir JAV TFSP, galėtų padėti kompetentingoms institucijoms, netikrinant daugybės duomenų bazių (daugiausia jose laikoma tik nacionalinio lygmens informacija) ir nepatiriant susijusios rizikos, kad gali būti nepastebėta esminė informacija, gauti išsamesnę informaciją apie atitinkamus finansinius sandorius, kurie šiuo metu nenustatyti. Taikant šią sistemą, taip pat būtų galima kartu su kitų valstybių narių institucijomis atlikti tos informacijos kryžminę patikrą. Kartu taikant kitas žvalgybos priemones, ji galėtų padėti, vykstant tyrimui, anksčiau nustatyti įtariamuosius siekiant užkirsti kelią išpuoliams, suteikti naudingos žvalgybinės informacijos iš karto po išpuolio, padėti greičiau nustatyti nusikaltimo vykdytojų ir jų rėmėjų tapatybę ir pateikti svarbių įrodymų, kad būtų galima teroristus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Tačiau Europos papildomos sistemos teikiamą pridėtinę vertę reikėtų įvertinti atsižvelgiant ir į kitus aspektus. Tuo tikslu reikėtų visų pirma įvertinti: i) riziką, kylančią dėl tam tikros teroristų finansavimo formos, kuri būtų pasirinkta, ir numatytos priemonės proporcingumą; ii) didelės apimties informacijos rinkimo iš įvairių subjektų ir jos apdorojimo sudėtingumą techniniu požiūriu, taip pat galimybes ir sąnaudas bei ekonominį poveikį šiems subjektams; iii) poveikį pagrindinėms teisėms, visų pirma – teisei į privatumo apsaugą ir teisei į asmens duomenų apsaugą.

Vienas iš svarbiausių uždavinių būtų nustatyti tokios sistemos taikymo sritį, konkrečiai – kokias mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugas būtų galima įtraukti ir kokių subjektų, valdančių finansinę informaciją, būtų galima reikalauti teikti informaciją į šią sistemą.

Net jei sistema būtų taikoma tik bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) elektroniniams pervedimams, ji vis tiek suteiktų tam tikrą pridėtinę vertę teisėsaugos srityje: dauguma Europoje susibūrusių teroristų grupuočių tam tikrų pajamų gauna iš teisėtų šaltinių (dažniausiai lėšų gauta naudojantis oficialia bankų sistema) ir naudojasi banko sąskaitomis ir kredito kortelėmis tiek kasdienei ekonominei veiklai vykdyti, tiek su išpuoliais susijusioms išlaidoms padengti. Potencialūs duomenų teikėjai būtų finansinių pranešimų paslaugų teikėjai ir automatizuoti tarpuskaitos namai, tačiau būtų galima įtraukti ir kredito įstaigas. Vis dėlto, nors SEPA sandoriams taikoma sistema būtų įgyvendinama remiantis esama reguliavimo sistema ir bendrais standartais, ji būtų netaikoma sandoriams, ES vykdomiems ne eurais ir naudojant kitas mokėjimo priemones.

Išplėtus taikymo sritį siekiant taikyti sistemą kita valiuta vykdomiems sandoriams, taip pat mokėjimams kredito, debeto ir išankstinio mokėjimo kortelėmis, e. piniginės paslaugų teikėjams, piniginėms perlaidoms arba mokėjimams virtualia valiuta, teisėsaugos institucijoms būtų galima suteikti dar didesnę pridėtinę vertę. Išplėtus taikymo sritį, taip pat reikėtų tvarkyti daug papildomų duomenų ir įtraukti daug paslaugų teikėjų ir tai galėtų turėti papildomą didelį poveikį sistemos sąnaudoms ir proporcingumui.

Atsižvelgdama į šiuos svarstymus, Komisija toliau vykdys vertinimą ir svarstys teroristų finansavimui sekti skirtos Europos sistemos, kuria būtų papildoma esama TFSP, sukūrimo galimybes, taip pat svarstys tų galimybių poveikį pagrindinėms teisėms. Kadangi su šia sistema susiję klausimai yra techniniu ir teisiniu požiūriu sudėtingi, bus reikalingos nuodugnios konsultacijos su finansinių paslaugų teikėjais. 2017 m. vasarą Komisija pateiks nustatytų faktų ataskaitą.

Kalbant apie ateitį, 2017 m. bus toliau dirbama siekiant visiškai įgyvendinti kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planą, visų pirma užtikrinant galimybę sustiprinti muitinių įgaliojimus kovoti su teroristų finansavimu; bus pateiktas pasiūlymas dėl kovos su teroristų finansavimu lėšomis, gautomis prekiaujant prekėmis ir neteisėtai prekiaujant kultūros prekėmis, ir išnagrinėtos prieigos prie banko sąskaitų registrų suteikimo teisėsaugos ir kitoms valdžios institucijoms galimybės. Komisija ragina teisėkūros institucijas nedelsiant suteikti prioritetą jau pateiktiems teisėkūros dokumentams ir susitarti dėl peržiūrėtos Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 19 .

IV.    INFORMACINIŲ SISTEMŲ STIPRINIMAS IR TRŪKUMŲ ŠALINIMAS

Valstybių narių vykdomi efektyvūs ir sistemingi informacijos mainai ir tvirtos, tarpusavyje sujungtos informacinės sistemos yra svarbiausios mūsų gynybos pajėgumų, skirtų kovai su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, stiprinimo priemonės. Komisija deda pastangas, kad būtų imamasi atitinkamų darbų, – ji užtikrina, kad valstybės narės geriau įgyvendintų esamas priemones, ir pati sparčiau dirba siekdama sukurti 2016 m. balandžio mėn. inicijuotas tvirtesnes ir pažangesnes sienų kontrolės ir saugumo informacines sistemas 20 . Taip siekiama užtikrinti, kad kompetentingos institucijos sistemingai iš įvairių turimų informacinių sistemų gautų reikiamą informaciją, kad galėtų spręsti esamus su saugumu susijusius uždavinius.

Vienas iš pagrindinių informacijos valdymo ES lygmeniu gerinimo aspektų – esamų sistemų trūkumų šalinimas ir tų sistemų veiksmingumo optimizavimas. Šiuo tikslu Komisija pateikė keletą pasiūlymų, kuriais siekiama padidinti Šengeno informacinės sistemos (SIS) – šiuo metu pačios svarbiausios ir plačiausiai naudojamos informacijos mainų priemonės 21 – efektyvumą ir veiksmingumą. Nuodugniu vertinimu pagrįstais naujais Komisijos pasiūlymais 22 siekiama pagerinti šios sistemos funkcines galimybes, kad jos atitiktų veiklos poreikius.

Pasiūlymu bus pagerintas ir išplėstas SIS naudojimas, taip pat teisėsaugos institucijoms bus teikiama didesnė pridėtinė vertė; be to, bus sustiprintos kompetentingų ES agentūrų, pvz., Europolo ir Eurojusto, teisės gauti prieigą prie informacijos. Šiuo pasiūlymu bus išplėstos kai kurios esamos perspėjimų kategorijos ir patikrinimų rūšys – bus nustatyta nauja perspėjimų kategorija „nenustatyti ieškomi asmenys“ ir pateikiami prevenciniai perspėjimai dėl vaikų, kuriems yra kilusi didelė pagrobimo rizika. Pasiūlymu taip pat bus nustatytas įpareigojimas sukurti SIS perspėjimą, kuris būtų pateikiamas, jei asmuo yra ieškomas dėl teroristinio nusikaltimo. Be to, pasiūlymu bus užtikrintas geresnis priimtų sprendimų dėl šalyje neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo vykdymas – bus nustatyta nauja pranešimų, susijusių su sprendimais dėl grąžinimo, kategorija. Pasiūlymas taip pat padės užtikrinti, kad prie išorės sienos būtų veiksmingai laikomasi trečiųjų šalių piliečiams nustatyto draudimo atvykti, – tai bus pasiekta nustačius privalomą šių piliečių duomenų įtraukimą į SIS. Pasiūlymu sistema bus papildyta naujomis funkcinėmis galimybėmis, pvz., bus galima veiksmingiau naudoti duomenis (pvz., veido atvaizdą ir pirštų atspaudus). Juo taip pat bus padidintas duomenų saugumas ir į SIS įrašytų duomenų kokybė; pvz., bus nustatyti vienodi vietos pareigūnams skirti reikalavimai dėl saugaus SIS duomenų apdorojimo.

Pasiūlymu bus sustiprinta duomenų apsauga – bus nustatyta papildomų apsaugos priemonių siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų renkami, apdorojami ir naudojami tik tiek, kiek būtina, visiškai laikantis ES teisės aktų ir gerbiant pagrindines teises, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

Bus ne tik gerinamas esamų sistemų veikimas, bet ir toliau dirbama siekiant užtikrinti geresnę informacinių sistemų tarpusavio sąveiką. Pirmininko J.-C. Junckerio 2016 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį ir 2016 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose nurodoma, kad svarbu pašalinti esamus informacijos valdymo trūkumus ir pagerinti esamų informacinių sistemų sąveikumą ir sujungiamumą. Šiuo metu Komisijos aukšto lygio ekspertų grupė informacinių sistemų ir sąveikumo klausimais vertina, kaip būtų galima tai pasiekti. Aukšto lygio ekspertų grupė laikosi daugiadisciplinio tarpžinybinio bendradarbiavimo metodo, apibrėžto Europos saugumo darbotvarkėje, įskaitant ES muitų sąjungos valdymo reforma numatytas galimas sąsajas su sienų valdymo informacinėmis sistemomis ir teisėsaugos institucijomis bei muitinėmis.

Siekdama paspartinti įgyvendinimą, gruodžio 21 d. Aukšto lygio ekspertų grupė informacinių sistemų ir sąveikumo klausimais pateikė pirmininko tarpinę ataskaitą ir pasiūlymą sukurti vieną bendrą paieškos portalą, per kurį vietos teisėsaugos ir sienų valdymo institucijos galėtų vienu metu vykdyti paiešką esamose ES duomenų bazėse ir informacinėse sistemose. Baigus kurti sistemos sąsają, kurią Europolas šiuo metu kuria kartu su valstybėmis narėmis, valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat galėtų vienu metu vykdyti tokias paieškas Europolo duomenų bazėse. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama duomenų kokybės svarba ir pateikiama rekomendacijų, kaip pagerinti ES sistemų duomenų kokybę.

Aukšto lygio ekspertų grupė savo galutinę ataskaitą pateiks 2017 m. pirmą pusmetį. Remdamasi šiais nustatytais faktais ir diskusijomis su Europos Parlamentu bei Taryba, Komisija apsvarstys, kokiomis priemonėmis būtų galima dar labiau padidinti ES informacinių sistemų sąveikumą ir jų veiksmingumą siekiant pašalinti esamą grėsmę saugumui.

IV. IŠVADA

Siekdama tikros ir veiksmingos saugumo sąjungos, Komisija toliau įgyvendins Europos saugumo darbotvarkę ir apie tolesnę pažangą praneš sausio mėnesį. Sausio mėn. ataskaitoje daugiausia dėmesio bus skiriama ES gynybos pajėgumų stiprinimui, taip pat Aukšto lygio ekspertų grupės informacinių sistemų ir sąveikumo klausimais tarpinės ataskaitos įgyvendinimui.

(1)  COM(2015) 625 final.

(2)  Įskaitant Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomą protokolą ir Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) standartus.

(3)  KOM(2006) 93 galutinis.

(4)  2016 m. gruodžio 20 d. COREPER posėdyje dėl Šaunamųjų ginklų direktyvos teksto, dėl kurio susitarė teisėkūros institucijos, Komisija paskelbė deklaraciją, kurioje apgailestavo, kad Parlamentas ir Taryba nepritarė kai kurioms pradinio pasiūlymo, kuriuo nustatyti ryžtingesni veiksmai, be kita ko, pasiūlyta visiškai uždrausti pusiau automatinius ginklus, dalims.

(5)  C(2016) 7647 final, C(2016) 7650 final ir C(2016) 7657 final.

(6)  COM(2015) 670 final.

(7)  COM(2016) 050 final.

(8)  COM(2016) xxx.

(9)  2005 m. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo, CETS Nr. 198, [kurioje reikalaujama, kad šalys kriminalizuotų vykdant įvairius pirminius nusikaltimus (pateikiamas pirminių nusikaltimų kategorijų sąrašas) gautų pajamų plovimą ir pagalbinę veiklą; turėtų būti neatsižvelgiama į tai, ar pirminiam nusikaltimui buvo taikoma šalies, kurioje įvykdytas pinigų plovimo nusikaltimas, baudžiamoji jurisdikcija, ir turėtų būti reikalaujama, kad šalys užtikrintų, kad, teisiant už pinigų plovimą, nebūtų reikalaujama, kad jau būtų priimtas arba būtų tuo pačiu metu priimamas nuosprendis dėl pirminio nusikaltimo ir kad būtų jau nustatytas tikslus pirminis nusikaltimas].

(10)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2005:309:0009:0012:lt:PDF.

(11) COM(2016) xxx.

(12)  Direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje.

(13)  COM(2016) 826.

(14)  Darbo grupės faktų nustatymo iniciatyvos rezultatai, FATF/PLEN(2015)36.

(15)  Tačiau, Komisijos nuomone, nacionalinėje arba tarptautinėje teisėje nėra pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima vidaus terorizmą atskirti nuo tarptautinio terorizmo.

(16)  „Grupuotės „Islamo valstybė“ modus operandi pokyčių pakartotinė peržiūra“ (angl. Changes in Modus Operandi of IS revisited); Europolas, 2016 m. gruodžio 2 d.

(17)  Ataskaita dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje (TE-SAT) 2016 m., Europolas.

(18)  Tarybos sprendimas (BUSP) 2016/1693 dėl ribojamųjų priemonių ISIL („Da'esh“) ir „Al-Qaida“ ir su jomis susijusiems asmenims, grupėms, susivienijimams ir subjektams, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2002/402/BUSP, ir 2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/1686, kuriuo nustatomos papildomos ribojamosios priemonės, taikomos ISIL („Da'esh“) ir „Al-Qaida“ bei su jomis susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms.

(19)  https://ec.europa.eu/priorities/sites/beta-political/files/joint-declaration-legislative-priorities-2017_en.pdf.

(20)  Žr. 2016 m. balandžio 6 d. Komunikatą „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“, COM(2016) 205 final.

(21)  2015 m. nacionalinės kompetentingos institucijos beveik 2,9 mlrd. kartų SIS tikrino asmenų ir objektų duomenis ir daugiau nei 1,8 mln. kartų apsikeitė papildoma informacija.

(22)  COM(2016) 883.