EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 10 04

COM(2016) 646 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų

{SWD(2016) 323 final}
{SWD(2016) 324 final}

1.Įvadas

Jaunimo reikalai – vienas iš pagrindinių ES politinės darbotvarkės prioritetų. Įgyvendinant ES jaunimo politiką, itin daug dėmesio skiriama visų jaunuolių socialinės įtraukties didinimui, aktyvesniam jų dalyvavimui demokratiniame ir pilietiniame gyvenime ir paprastesniam perėjimui prie suaugusiųjų gyvenimo, visų pirma integracijai į darbo rinką 1 .

2013 m., per krizę, kuri padarė didelį neigiamą poveikį jaunimo užimtumui, valstybės narės įsipareigojo vadovautis visapusišku požiūriu ir kovą su jaunimo nedarbu laikyti išskirtiniu ir neatidėliotinu tikslu.

Todėl, siekiant visiems jaunuoliams iki 25 metų per keturis mėnesius nuo darbo praradimo arba formaliojo švietimo įstaigos baigimo pateikti po kokybišką darbo, tęstinio mokymosi, pameistrystės arba stažuotės pasiūlymą, buvo nustatyta Jaunimo garantijų iniciatyva 2 . Jaunimo garantijų iniciatyva, sudarant palankesnes sąlygas pereiti nuo mokyklos prie darbo ir investuojant į jaunimo galimybes įsidarbinti, taip pat siekiama užtikrinti, kad dėl kvalifikacijos praradimo nesumažėtų augimo potencialas, taip pat socialinė sanglauda, ir nebūtų traukiamasi iš darbo rinkos, nes dėl to kiltų didelis pavojus Europos ekonomikai, ypač tuomet, kai visuomenė sparčiai senėja.

Kartu su Jaunimo garantijų iniciatyva taip pat imtasi keleto kitų ES iniciatyvų. 2013 m., siekiant gerinti pameistrystės Europoje kokybę, didinti pasiūlą ir gerinti jos įvaizdį, pradėta įgyvendinti Europos pameistrystės aljanso iniciatyva. 2014 m. kovo mėn. patvirtinta Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos. Šiomis iniciatyvomis, skatinant kokybiškus verslo ir švietimo sektoriaus partnerystės ryšius, grindžiamas 2015 m. Europos jaunimo paktas.

Praėjus trejiems metams nuo Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo pradžios, ES jaunų bedarbių skaičius sumažėjo 1,4 mln., taip pat gerokai sumažėjo nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET jaunuolių) skaičius, nors valstybių narių rezultatai šioje srityje skiriasi.

1 paveiksle pateikiama informacija apie labai nevienodą ES jaunimo nedarbo lygį 2016 m. pradžioje ir pabrėžiama, kuriose valstybėse narėse nuo 2013 m. jis sumažėjo labiausiai. Nuo 2013 m. jaunimo rezultatai įsitraukimo į darbo rinką srityje buvo geresni už kitų amžiaus grupių rezultatus. Nors galbūt reikėtų atsižvelgti ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, didesnį ciklinį jaunimo jautrumą makroekonominei aplinkai, pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą remiamos struktūrinės darbo rinkos ir švietimo bei mokymo politikos reformos padėjo pasiekti šiuos rezultatus. 

1 pav. Jaunimo nedarbo lygis ES 2016 m. ir pokyčiai 2013–2016 m.

Jaunimo (15–24 m.) nedarbo lygis Pokyčiai nuo 2013 m. pirmojo ketvirčio iki 2016 m. antrojo ketvirčio	Jaunimo nedarbo lygis 2016 m. antrąjį ketvirtį

Jaunimo garantijų iniciatyva visoje ES tapo tikrove. Ji buvo sparčiai įgyvendinama nuo 2014 m. Nuo tada į Jaunimo garantijų iniciatyvos programas įsitraukė daugiau kaip 14 mln. jaunuolių, ir atitinkamu metu vidutiniškai buvo užregistruojama beveik po 2 mln. jaunuolių 3 . Apytiksliai 9 mln. jaunuolių, pasinaudodami Jaunimo garantijų iniciatyva, priėmė darbo, mokymosi, stažuotės arba pameistrystės pasiūlymus.

2013–2015 m. daugumoje valstybių narių patvirtinta daug jaunimui skirtų darbo rinkos reformų. Jaunimo garantijų iniciatyva ne tik padėjo proporcingai didinti jaunimui skirtų pasiūlos ir paklausos priemonių skaičių, bet ir veikė kaip stipri politikos varomoji jėga imtis reformų. Taip, skatinant investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir didesnę visų valstybių narių konvergenciją, ši iniciatyva labai padėjo įgyvendinti struktūrines politikos formavimo reformas ir diegti inovacijas. Ji taip pat padėjo stiprinti darbo rinkos ir švietimo sektoriaus partnerystės ryšius. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, reikia labiau stengtis remti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius jaunuolius, t. y. nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius jaunuolius, kuriems šie patobulinimai davė mažiausiai naudos.

Pasitelkus Europos socialinį fondą (ESF) ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI), Jaunimo garantijų iniciatyvai paremti sutelkta didelė ES finansinė parama. JUI pradėta įgyvendinti 2013 m.; jai buvo skirta 6,4 mlrd. EUR finansinių išteklių, siekiant pirmą kartą tiesioginę ir tikslinę paramą teikti nedirbantiems ir švietimo arba mokymo programose nedalyvaujantiems jaunuoliams, gyvenantiems regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc. Dabartinė Komisija nusprendė sparčiau įgyvendinti JUI ir 2015 m. beveik 1 mlrd. EUR padidino valstybėms narėms skiriamą išankstinį finansavimą. Komisija, remdamasi pradiniais rezultatais ir poreikių iki 2020 m. vertinimu, jau pasiūlė pratęsti JUI finansavimą, iš ES biudžeto jai skiriant dar 1 mlrd. EUR; tokią pat sumą turėtų sudaryti ESF asignavimai reikalavimus atitinkančioms valstybėms narėms. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu iš ESF, be JUI, bus skirta ne mažiau kaip 6,3 mlrd. EUR tiesioginių investicijų jaunimo integracijai į darbo rinką visoje Europoje remti.

Nuo 2013 m. Europos investicijų bankas vykdo dviejų ramsčių programą „Įgūdžiai ir darbo vietos. Investicijos į jaunimą“ (angl. Skills and Jobs – Investing for Youth) 4 . Pagal „Investicijų į įgūdžius“ ramstį remiamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą (pavyzdžiui, su darbu susiję įgūdžiai ir mokymas darbo vietoje, taip pat profesinis mokymas, studentų paskolos ir judumo programos). 2013–2015 m. EIB pagal šį ramstį paskirstė beveik 7 mlrd. EUR. Be to, pagal „Jaunimui skirtų darbo vietų“ ramstį suteikiama galimybių gauti finansavimą, kai jaunimas įdarbinamas MVĮ. Nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. paramą gaunančioms MVĮ paskirstyta daugiau kaip 26 mlrd. EUR.

2013 m. ES valstybių ar vyriausybių vadovai paragino Komisiją 2016 m. pateikti „Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vykdymo ataskaitą“ 5 .
Šis komunikatas – tai Komisijos atsakas į šį raginimą; jis taip pat atspindi Tarybos 6 , Europos Parlamento 7 , socialinių partnerių ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų perduotus pranešimus. Jame peržiūrimi veiksmai, kurių imtasi valstybėse narėse ir ES lygmeniu Jaunimo garantijų iniciatyvai ir JUI įgyvendinti.

Šiame komunikate, atsižvelgiant į tai, kad tam tikroms valstybėms narėms prireikė daugiau laiko būtiniems procesams ir struktūroms įdiegti, kad būtų galima visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones, įvertinami pirmieji rezultatai ir nustatomos kilusios problemos 8 .

2.Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva praėjus trejiems metams nuo jų įgyvendinimo pradžios

2.1.Greitas politikos įgyvendinimas visoje Europoje

Nustatytos nacionalinės Jaunimo garantijų iniciatyvos programos...

Jaunimo garantijų iniciatyva – tai struktūrinė reforma, kuri, precedento neturinčiu mastu suderinus stiprią politinę varomąją jėgą, daug finansinių JUI ir ESF išteklių ir patikimus ES lygmeniu taikomus stebėsenos mechanizmus, buvo greitai įgyvendinta visoje ES.

Visos valstybės narės konkrečiuose Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planuose apibrėžė savo strateginį požiūrį 9 . Į planus jos įtraukė ir trumpalaikes priemones, kuriomis nedelsiant reaguojama į aukštą jaunimo nedarbo ir neveiklumo 10 lygį, ir ilgesnio laikotarpio struktūrinių reformų, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pereiti nuo mokyklos prie darbo, viziją. Įgyvendinimo etapas pradėtas 2014 m., kartu laipsniškai plėtojant pagrindines priemones.

Pagrindiniai Jaunimo garantijų iniciatyvos ypatumai 11 Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą užtikrinama, kad visiems jaunuoliams iki 25 metų per keturis mėnesius nuo darbo praradimo arba formaliojo švietimo įstaigos baigimo būtų pateikiama po kokybišką darbo, tęstinio mokymosi, pameistrystės arba stažuotės pasiūlymą. Jaunimo garantijų iniciatyva taikoma visiems nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams (NEET jaunuoliams). Vis dėlto NEET jaunuoliai sudaro nevienalytę grupę, kurią dar galima padalyti į dvi plačias kategorijas: nedirbančius, bet aktyviai darbo ieškančius, ir neaktyvius, t. y. darbo neieškančius, jaunuolius. Neaktyvumą gali nulemti daug įvairių veiksnių, įskaitant pareigas šeimai ir sveikatos problemas, taip pat atgrasymą ir nepakankamas paskatas registruotis kaip bedarbiams 12 . Nacionalinių Jaunimo garantijų iniciatyvos programų koordinavimo klausimai daugeliu atvejų priskiriami už užimtumą atsakingų ministerijų kompetencijos sričiai, o valstybinės užimtumo tarnybos paprastai atlieka pagrindinių informacijos centrų funkcijas. Beveik trečdalyje valstybių narių į šį procesą įtraukti alternatyvūs paslaugų teikėjai (įskaitant prekybos ir pramonės rūmus, pramonės įmones ir amatininkų dirbtuves, jaunimo centrus, švietimo įstaigas ir paslaugų teikėjus bei savivaldybes), o trijose valstybėse narėse jaunuoliai gali registruotis naudodamiesi specialiomis internetinėmis Jaunimo garantijų iniciatyvos platformomis. Nors daugumoje valstybių narių daugiausia dėmesio skiriama jaunimui iki 25 metų, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje, trylika valstybių narių išplėtė šios iniciatyvos taikymo sritį, į ją įtraukdamos asmenis iki 30 metų. Daugumoje valstybių narių, atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją, nustatytas keturių mėnesių pasiūlymo pateikimo terminas. Tipiniai Jaunimo garantijų iniciatyvos pasiūlymų pavyzdžiai yra, be kita ko: 1.darbas atviroje darbo rinkoje (subsidijuojamas arba nesubsidijuojamas), savarankiškas darbas, remiamas teikiant pradedančiosioms įmonėms skirtas ir specialias subsidijas; 2.mokymosi galimybės, įskaitant su darbu susijusį mokymą, reintegraciją į nuoseklią švietimo sistemą, pereinamojo laikotarpio kursus šiai reintegracijai palengvinti, antrą galimybę mokytis; 3.pameistrystė ir 4.stažuotės.

... kurios kartu su didesne konvergencija padėjo gerokai sumažinti jaunimo nedarbo lygį ir NEET jaunuolių skaičių...

2013 m. buvo lūžio taškas, kuomet pasikeitė pagrindinių rodiklių tendencijos (žr. toliau pateikiamą 2 paveikslą). Nuo 2013 m. gerokai pagerėjo jaunimo dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai. Iki 2015 m. metinis jaunimo nedarbo lygis ES vidutiniškai sumažėjo 3,4 procentinio punkto iki 20,3 proc., o NEET jaunuolių skaičius – 1 procentiniu punktu iki 12 proc. Nuo 2014 m., kuomet pasikeitė jaunimo darbo rinkos tendencijos, daugumoje ES valstybių narių sumažėjo ir jaunimo nedarbo lygis, ir NEET jaunuolių skaičius. Vis dėlto kai kuriose valstybėse narėse, kuriose 2013 m. NEET jaunuolių skaičius buvo didžiausias, visų pirma Italijoje ir Rumunijoje, NEET jaunuolių skaičiaus kitimo tendencijos pasikeitė nedaug. Apskritai atrodo, kad ES lygmeniu NEET jaunuolių skaičius sumažėjo todėl, kad jie nusprendė toliau mokytis arba įsidarbino, tiesa, šiuo požiūriu esama valstybių narių skirtumų.

2 pav. Užimtumo lygis, nedarbo lygis, NEET jaunuolių skaičius, švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų skaičius ir nedarbo lygis ES 2008–2015 m.

Jaunimo garantijų iniciatyva padėjo padidinti jaunimo paklausą darbo rinkoje ir sustiprinti darbo vietų kūrimo priemones. Dauguma valstybių narių, įgyvendindamos Jaunimo garantijų iniciatyvą, naudojosi įdarbinimo subsidijomis, kurias daugeliu atvejų finansavo ES. Tokios programos buvo veiksmingesnės dar ir todėl, kad daugiau dėmesio buvo skiriama įdarbinimo subsidijomis remiamų jaunuolių orientavimui ir mokymui bei tolesniems jų veiksmams.

... todėl imtasi svarbių politikos reformų ir politikos kūrimo proceso inovacijų...

Jaunimo garantijų iniciatyva veikė kaip stipri politikos varomoji jėga – ji papildė taikomas makroekonomines priemones ir kitas politikos kryptis, skirtas jaunimo užimtumui skatinti. Prieš patvirtinant Tarybos rekomendaciją, daugelis valstybių narių jau buvo įdiegusios daug įvairių atitinkamos jaunimo užimtumo politikos priemonių. Vis dėlto, įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, daugiau dėmesio skiriama ankstyviems intervenciniams veiksmams ir neregistruotiems NEET jaunuoliams 13 , o tai turi įtakos politikos formavimui ir įgyvendinimui. Be to, kadangi pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą reikalaujama susieti atitinkamas paslaugas ir programas ir per konkretų laikotarpį užtikrinti jų veikimą, taip pat sistemiškai palaikomi partnerystės ryšiai, ji daugelyje valstybių narių veikė kaip pokyčių varomoji jėga. 2013–2015 m. valstybės narės iš viso patvirtino 132 jaunimui skirtas darbo rinkos reformas – iš to matyti, kad jaunimo užimtumo politikai skiriama daug dėmesio 14 .

Pagal tai, kokiu mastu Jaunimo garantijų iniciatyva paskatino vykdyti reformas, valstybes nares galima suskirstyti į tris grupes. Sudarant šias grupes atsižvelgiama į skirtingus atskaitos taškus – į valstybių narių institucinę ir makroekonominę aplinką Tarybos rekomendacijos patvirtinimo metu 15 .

- A grupė (sparčiau įgyvendinamos reformos). Keliose valstybėse narėse, ypač tose, kuriose kyla didelių sunkumų ir kurios gauna didelę ES finansinę paramą (BE, BG, FR, HR, HU, IT, LT, LV, PL, PT, SI), Jaunimo garantijų iniciatyva suteikė naują postūmį ir padėjo sparčiau įgyvendinti politikos pokyčius, nors įgyvendinimo etapai gali skirtis.

-B grupė (tvirtesnė politikos sistema). Valstybėse narėse, kurios jau taikė išsamias ir Tarybos rekomendaciją iš esmės atitinkančias priemones (AT, DE, DK, EE, FI, IE, LU, MT, NL, SE, UK), laipsniškai plėtojant arba pritaikant esamas priemones, Jaunimo garantijų iniciatyva padėjo sustiprinti jau įtvirtintas politikos kryptis.

-C grupė (iki šiol reformos įgyvendinamos ribotai). Dėl įvairių veiksnių, įskaitant mažesnę pagrindinėms priemonėms priskirtą svarbą, vėlavimą jas įgyvendinti arba jų nenuoseklumą, taip pat dėl dėmesio sutelkimo į anksčiau įgyvendintas programas pokyčiai buvo riboti (CY, CZ, EL, ES, RO, SK).

Informacija apie konkrečių šalių iki šiol pasiektus laimėjimus, pagrindines priemones, neišspręstas problemas ir, jeigu taikoma, JUI įgyvendinimą pateikiama prie šio komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 16 .

Jaunimo garantijų iniciatyva padėjo pašalinti vidaus kliūtis įvairiose politikos srityse ir užmegzti perspektyvius partnerystės ryšius. Visų pirma dėl postūmio, atsiradusio valstybėms narėms patvirtinus Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus, imta geriau koordinuoti veiksmus užimtumo, švietimo ir jaunimo politikos sektoriuose. Užmegzti nauji partnerystės ryšiai su socialiniais partneriais ir jaunimo tarnybomis, įskaitant jaunimo organizacijas. Visų pirma jaunimo organizacijos buvo įtrauktos į nacionalinių Jaunimo garantijų iniciatyvos programų kūrimo ir įgyvendinimo procesus, nors jų dalyvavimo lygis valstybėse narėse nebuvo vienodas.

Svarbios pameistrystės ir stažuočių reformos padėjo jaunimui geriau pasirengti atitikti darbo rinkos poreikius ir ugdytis atitinkamus įgūdžius, taip pat labiau įtraukti verslo bendruomenę. Pusė valstybių narių ėmėsi teisinių pokyčių (arba pranešė apie planus jų imtis), kad savo nacionalinę sistemą suderintų su 2014 m. patvirtinta stažuočių kokybės sistema 17 . Beveik visos valstybės narės, atsižvelgdamos į 2013 m. liepos mėn. pradėtą įgyvendinti Europos pameistrystės aljanso iniciatyvą, ėmėsi veiksmų, siekdamos gerinti pameistrystės kokybę ir didinti jos programų pasiūlą arba patrauklumą. Buvo labai svarbu užsitikrinti verslo bendruomenės dalyvavimą, todėl prisiimta naujų įsipareigojimų, pavyzdžiui, pagal Europos jaunimo paktą (žr. 3.3 skyrių).

Dauguma valstybinių užimtumo tarnybų ėmė tikslingiau teikti savo paslaugas ir padidino jaunimui teikiamų paslaugų pasiūlą; du trečdaliai valstybinių užimtumo tarnybų nustatė konkrečius savo jaunimui skirtų paslaugų tikslus 18 . Itin daug dėmesio skirta struktūrų pertvarkymui ir geresniam profesinio orientavimo pritaikymui prie asmenų poreikių. Taip pat, 2014 m. daugiau kaip pusėje valstybinių užimtumo tarnybų organizavus specialų mokymą, sustiprinti darbuotojų gebėjimai. Be to, valstybės narės, įtraukdamos trumpas mokomosios arba darbinės praktikos programas, išplėtė paramos teikimo sritį ir nustatė daugiau laipsniškos asmenų, kuriuos sunkiausia pasiekti, integracijos metodų.

Daug dėmesio skyrus ankstyviems intervenciniams veiksmams ir neregistruotiems NEET jaunuoliams, išryškintos esamos paslaugų teikimo spragos ir pastangos sutelktos į informavimo veiklą. Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, dauguma valstybių narių ragino jaunimą registruotis Jaunimo garantijų iniciatyvos paslaugų teikėjų įstaigose, o du trečdaliai valstybinių užimtumo tarnybų dalyvavo vykdant informavimo veiklą. Siekti šių tikslų padėjo informuotumo, prieinamumo ir paslaugų įvairovės didinimas: buvo ne tik surengtos registracijos internetu ir tikslinės kampanijos, bet ir įsteigti vieno langelio principu veikiantys informacijos centrai ir mobiliosios ar decentralizuotos tarnybos, taip pat pradėta aktyviai bendradarbiauti su įvairesniais partneriais. Nors rezultatai tampa akivaizdūs, į Jaunimo garantijų iniciatyvos programas dar neįtraukiami visi darbo netekę ar mokyklą metę jaunuoliai.

Politikos priemonių arba reformų, kurių imtasi įgyvendinant nacionalines Jaunimo garantijų iniciatyvos programas, pavyzdžiai 2013 m. gegužės mėn. Belgijoje, Briuselio regione, pradėta įgyvendinti „Pereinamojo laikotarpio stažuočių“ programa, skirta darbo ieškantiems ir menkai išsilavinusiems jaunuoliams. Pagal ją daugiausia dėmesio skiriama visų pirma konsultuojamajam ugdymui ir tolesniems veiksmams. Praėjus dvylikai mėnesių nuo stažuočių pabaigos, teigiamų rezultatų (įskaitant įsidarbinimą ir grįžimą į švietimo sistemą) pasiekė 73 proc. stažuotojų ir tik 47 proc. kontrolinės grupės asmenų. Bulgarijoje, siekiant užmegzti ryšius su neregistruotais NEET jaunuoliais jų aplinkoje ir paskatinti juos imtis aktyvių veiksmų, 2015 m. sudarytas jaunimo tarpininkų tinklas. Jaunimo tarpininkai padeda jaunuoliams bendradarbiauti su socialines, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitas paslaugas teikiančiomis valdžios institucijomis. 2015 m. gegužės–gruodžio mėn. jaunimo tarpininkai pakonsultavo 5 078 jaunuolius. 2015 m. Suomijoje 35-iose savivaldybėse pradėjo veikti vieno langelio principu grindžiami informacijos centrai, kurie daugiausia buvo finansuojami ESF lėšomis ir kuriems buvo skirtas papildomas nacionalinis finansavimas. Jų paskirtis – pagerinti ir supaprastinti jaunimui iki 30 metų skirtas paslaugas, teikiant asmenines konsultacijas ir rekomendacijas, padedant valdyti savo gyvenimą, planuoti karjerą ir ugdytis socialinius įgūdžius ir teikiant paramą švietimo ir užimtumo srityje. Italijoje, įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, paskatinta imtis pokyčių, kuriuos atspindėjo platesnio masto pagal Darbo vietų aktą pradėtos įgyvendinti reformos. Dalyvauti šioje programoje užsiregistravusių jaunuolių skaičius nuolat didėjo ir 2016 m. kovo 1 d. viršijo milijoną. Latvijoje, įgyvendinant projektą „Žinok ir daryk“, remiama savivaldybių lygmeniu vykdoma informavimo veikla. Šiuo projektu siekiama nustatyti neregistruotus 15–29 metų NEET jaunuolius ir juos paskatinti aktyviai grįžti į švietimo, darbo arba mokymo sistemą. Šio projekto, kuris pradėtas įgyvendinti 2015 m. rudenį ir kuriam skirta ESF lėšų, tikslas – paremti 5 260 jaunuolių. Slovėnijoje, įgyvendinant 2015 m. „Pirmojo iššūkio“ programą, siekiama padėti ne mažiau kaip 2 859 15–29 metų jaunuoliams grįžti į darbą penkiolika mėnesių taikant įdarbinimo subsidijuojant priemones, kurios finansuojamos JUI ir ESF lėšomis. Ispanijoje atliktos didelės struktūrinės pameistrystės sistemos reformos, dėl kurių vos per trejus metus (2013–2016 m.) pameistrių skaičius išaugo nuo 4 000 iki 15 000. Tuo pačiu laikotarpiu įmonių, dalyvaujančių pameistrystės mokymo programose, skaičius išaugo nuo vos 500 iki 5 600.

... ir imta teikti daugiau pasiūlymų...

Nuo 2014 m. sausio mėn. Jaunimo garantijų iniciatyvos programose dalyvauja 14 mln. jaunuolių. Apytiksliai 9 mln. jaunuolių priėmė pateiktus pasiūlymus, iš kurių dauguma buvo darbo pasiūlymai 19 . 2015 m. beveik du trečdaliai jaunuolių pasitraukė iš Jaunimo garantijų iniciatyvos programų todėl, kad priėmė darbo, mokymosi, stažuotės arba pameistrystės pasiūlymus. Iš visų per keturis mėnesius pateiktų pasiūlymų dauguma buvo darbo (70,2 proc.), paskui – mokymosi (13,6 proc.), stažuočių (12,1 proc.) ir pameistrystės (4,1 proc.) pasiūlymai (žr. 3 paveikslą).

3 pav. Palankiai vertintinas pasitraukimas iš programos pagal pasiūlymo rūšį 2015 m. (proc.)

Šaltinis – Europos Komisija, Jaunimo garantijų iniciatyvos stebėsenos dokumentas 20 .

Sėkmingo Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksniai Praėjus trejiems metams nuo Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo pradžios, sėkmingam jos programų įgyvendinimui užtikrinti labai svarbūs šie veiksniai: -tvirtas institucinis pagrindas ir veiksmų koordinavimas vidaus lygmeniu; -informavimo strategijos, kuriomis siekiama pritraukti daugiau jaunimo prisijungti prie Jaunimo garantijų iniciatyvos programų; -vienas bendras informacijos centras, padedantis teikti konkrečias prie asmens poreikių pritaikytas paslaugas; -kliūčių, kylančių pereinant iš švietimo sektoriaus į darbo rinką, šalinimas remiantis partnerystės principu; -šiuolaikinės profesinio rengimo ir mokymo sistemos, padedančios ugdyti darbo rinkoje reikalingus įgūdžius, ir -aktyvus darbdavių dalyvavimas.

... nors dar daug reikia nuveikti, siekiant visiems jaunuoliams užtikrinti paramą Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonėmis.

Nepaisant šių teigiamų pokyčių, reikia labiau stengtis remti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius jaunuolius, t. y. NEET jaunuolius, kuriuos paprastai (netgi prieš krizę) buvo sunkiausia pasiekti ir kuriems ligšioliniai patobulinimai davė mažiausiai naudos. Tai ypač tinka kalbant apie išgyvenančius skurdą, socialinę atskirtį, negalią ar diskriminavimą, įskaitant asmenis, priklausančius etninėms mažumoms ar kilusiems iš migrantų, prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams. NEET jaunuolių skaičius iš esmės mažėja todėl, kad mažėja ne neaktyvių ir nuo darbo rinkos atskirtų, o darbo ieškančių NEET jaunuolių skaičius. 2013 m. darbo ieškančių NEET jaunuolių skaičius ES buvo didesnis už neaktyvių NEET jaunuolių skaičių, o 2015 m. šių dviejų kategorijų rodikliai tapo vienodi. Iš to matyti, kad, įgyvendinant atitinkamą politiką, galbūt buvo greičiau remiami bedarbiai NEET jaunuoliai, bet, norint veiksmingai grąžinti neaktyvius NEET jaunuolius į užimtumo, švietimo ar mokymo sistemą, reikia daugiau laiko. Vis dėlto kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Kipre, Vengrijoje ir Portugalijoje, neaktyvių NEET jaunuolių skaičius sumažėjo.

2.2.Jaunimo garantijų iniciatyva remiamų struktūrinių pokyčių poveikio požymiai

Norint išnagrinėti, kokį poveikį įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva daro jaunimo rezultatams darbo rinkoje, reikia atlikti jaunimo padėties darbo rinkoje prieš įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą analizę ir patyrinėti, kaip jaunimo darbo rinka pasikeitė nuo 2013 m., kai pasirodė pirmieji atsigaunančios ekonomikos požymiai 21 .

Neatsižvelgiant į tai, kad šiuos rezultatus privalu vertinti atsargiai, nes santykinai geresnius šių rodiklių rezultatus iš dalies taip pat gali nulemti didesnis ciklinis jaunimo jautrumas makroekonominei aplinkai, iš šios analizės rezultatų iš tikrųjų matyti, kad Jaunimo garantijų iniciatyva remiami struktūriniai patobulinimai buvo vienas iš svarbių veiksnių. Nors tuo laikotarpiu suaugusiųjų nedarbo lygis ir sumažėjo, visoje ES, taip pat daugumoje valstybių narių jaunimo nedarbo lygis mažėjo sparčiau negu suaugusiųjų nedarbo lygis. Visų pirma teigiamų rezultatų pasiekta Belgijoje, Kroatijoje, Kipre, Čekijoje, Suomijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir JK.

Kaip nurodyta 2015 m. Užimtumo komiteto peržiūros išvadose ir 2016 m. Komisijos šalių ataskaitose, iš Europos semestro proceso matyti, kad beveik visos valstybės narės, kurioms 2013 ir 2014 m. buvo pateiktos su jaunimu susijusios konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, daro tvarią pažangą.

Be to, daugelyje priede išvardytų išorės ataskaitų ir vertinimų pripažinta įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą sukurta pridėtinė vertė.

2.3. JUI finansinė parama – pokyčių varomoji jėga

Daugumoje valstybių narių sėkmingas Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas buvo remiamas sutelkiant ES lėšas visiems nacionalinių Jaunimo garantijų iniciatyvos programų ir susijusių struktūrinių reformų aspektams. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu kartu iš JUI ir ESF į jaunimo integracijos į darbo rinką priemones tiesiogiai investuojama ne mažiau kaip 12,7 mlrd. EUR.

Pagrindiniai Jaunimo užimtumo iniciatyvos ypatumai 22 Įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuriai skirta 6,4 mlrd. EUR Sąjungos finansinių išteklių, tiesiogiai remiami nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys jaunuoliai regionuose, kuriuose 2012 m. jaunimo nedarbo lygis buvo didesnis kaip 25 proc. Ji papildo ESF, kurio lėšomis remiami tiek asmenys, tiek struktūrinės pagrindinių sistemų ir paslaugų reformos. 20 JUI reikalavimus atitinkančių šalių yra: BE, BG, CY, CZ, EL, ES, FR, HR, HU, IE, IT, LV, LT, PL, PT, RO, SI, SK, SE ir UK. Siekiant padėti sparčiau įgyvendinti JUI lėšomis finansuojamus veiksmus, visi JUI skirti ES biudžeto ištekliai paskirstyti pirmiesiems dviem 2014–2020 m. finansinio ciklo metams (2014–2015 m.). Keletas didžiausią paramą gaunančių valstybių narių paragino didinti finansinį likvidumą, kad būtų galima lengviau greitai pradėti įgyvendinti JUI veiksmus. Todėl buvo iš dalies pakeistas ESF reglamentas 23 , ir 2015 m. Komisija, kaip papildomą išankstinį finansavimą, valstybėms narėms skyrė apie 1 mlrd. EUR.

JUI yra pagrindinis Jaunimo garantijų iniciatyvos finansavimo šaltinis...

Visose 20-yje reikalavimus atitinkančių valstybių narių JUI yra pagrindinė Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo priemonė. Kai kuriais atvejais ja naudojamasi daugumai arba visoms Jaunimo garantijų iniciatyvos programų priemonėms remti. Pavyzdžiui, Ispanijoje 80 proc. visų veiksmų, kurių imamasi pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, finansuojama JUI lėšomis. Kitose valstybėse narėse JUI yra papildomas finansavimo šaltinis, naudojamas kitiems finansavimo šaltiniams papildyti.

Valstybės narės naudojasi JUI pagrindiniams veiksmams, susijusiems su Jaunimo garantijų iniciatyva, remti. Tokiais atvejais daug dėmesio skiriama pirmosios darbo patirties suteikimui, stažuotėms, pameistrystei ir kokybiškam švietimui bei mokymui. Be to, daugiau kaip pusė visų reikalavimus atitinkančių valstybių narių remia jaunus verslininkus arba siūlo naudotis judumo darbo ir mokymo tikslais priemonėmis. Kai kuriose valstybėse narėse 24 JUI lėšomis remiamos finansinės priemonės – jaunuoliams teikiamos paskolos ir garantijos, kad jie galėtų pradėti dirbti savarankiškai ir kurti savo verslą.

JUI yra tinkamai orientuota, nes skirta konkretiems regionams ir konkrečioms jaunimo grupėms (pavyzdžiui, iš darbo rinkos ir švietimo bei mokymo sistemų išstumtiems jaunuoliams). Nustatyti konkretūs rezultatų rodikliai, kurie veikia kaip papildoma geresnės veiksmų kokybės varomoji jėga ir padeda užtikrinti, kad, palyginti su kitais ES lėšomis remiamais veiksmais, imantis intervencinių veiksmų pagal JUI, būtų labiau orientuojamasi į rezultatus. Be to, keliose valstybėse narėse atlikus nacionalinius įvertinimus paaiškėjo, kad JUI paskatino daug daugiau dėmesio skirti individualizuotai pagalbai.

... ir buvo sparčiai plėtojama tiek aprėpties, tiek finansinio įgyvendinimo srityje...

Iki šiol JUI veiksmais paremta daugiau kaip 1,4 mln. jaunuolių 25 . Nors parengti sėkmingų rezultatų ataskaitas galima tik užbaigus intervencinius veiksmus, iš daugybės nacionalinių vertinimų 26 jau matyti, kad JUI intervenciniais veiksmais pasinaudojęs jaunimas turi daug daugiau galimybių susirasti darbą arba paskui tęsti studijas (pavyzdžiui, CY, EL, FR, IT, LV, PL, SE). Svarbu tai, kad valdymo institucijos taip pat yra įsitikinusios, kad JUI tikslai bus pasiekti. Be to, kai kuriose valstybėse narėse dėl išaugusio jaunuolių susidomėjimo taikomos priemonės yra daug paklausesnės, nei tikėtasi.

Šiuo metu daugumoje valstybių narių JUI priemonės įgyvendinamos tinkamai. Įgyvendinant JUI, didelė pažanga padaryta antrąjį 2015 m. pusmetį ir ypač 2016 m. Iki 2016 m. liepos mėn. pabaigos reikalavimus atitinkančios valstybės narės atrinko veiksmus, kurių vertė siekia daugiau kaip 4 mlrd. EUR ir kurie arba jau vykdomi, arba turėtų būti pradėti vykdyti artimiausiu metu. Palyginti su 2016 m. kovo mėn., šių veiksmų vertė beveik 2 mlrd. EUR didesnė. Pusė šių valstybių narių panaudojo beveik visą savo JUI skirtą biudžetą. Be to, iki 2016 m. liepos mėn. pabaigos paramos gavėjai paprašė JUI valdymo institucijų skirti 800 mln. EUR kompensacijoms. Kalbant apie Komisijos valstybėms narėms grąžinamas išlaidas, iki 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigos valstybės narės paprašė grąžinti 682 mln. EUR su JUI susijusių išlaidų. Komisija jau patenkino daugiau kaip 70 proc. šių mokėjimų prašymų (kiti mokėjimai vykdomi). Įdiegus JUI struktūras, ši iniciatyva vis sparčiau įgyvendinama daugelyje valstybių narių. Dabar svarbiausia – toliau ir prireikus sparčiau įgyvendinti JUI veiksmus.

... nors iš pradžių įgyvendinimas vėlavo...

Nors asignavimai buvo sutelkti pirmiesiems dviem programavimo laikotarpio metams, pradinis JUI įgyvendinimo etapas neatitiko politinių lūkesčių greitai pradėti taikyti priemones. Taip atsitiko daugiausia todėl, kad valstybės narės nebuvo pakankamai pasirengusios kurti ir pradėti taikyti atitinkamų jaunimo užimtumo priemonių, taip pat dėl ilgo naujuosius reikalavimus atitinkančių įgyvendinimo sistemų diegimo proceso.

Nauji Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) sistemoje nustatyti įpareigojimai, kurie taip pat taikomi JUI, buvo svarbus veiksnys, nulėmęs lėtą jos įgyvendinimo pradžią. Visų pirma valstybės narės vėlavo įdiegti stebėsenos sistemas ir programos valdymo struktūras. Šis procesas teisinėje sistemoje buvo apibrėžtas kaip „institucijų skyrimas“. Vis dėlto dabar daugumos iš JUI remiamų veiksmų programų „institucijų skyrimo“ procesas jau baigtas.

Valstybės narės jaunimo užimtumo priemones finansuoja tiek 2007–2013 m., tiek 2014–2020 m. programavimo ciklo lėšomis. Dėl lygiagretaus jų įgyvendinimo atsirado pajėgumų problemų, susijusių su išlaidų patikrinimu ir jų patvirtinimu Komisijai.

Todėl keletas valstybių narių negalėjo pasinaudoti 2015 m. JUI skirtu papildomu 930 mln. EUR išankstiniu finansavimu 27 . Vis dėlto jos tebesinaudoja turimomis 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšomis. Iš didelio jaunuolių, kuriems jau taikomos JUI priemonės, skaičiaus taip pat matyti, kad veiksmų plėtra iš esmės nebuvo itin sutrikdyta. Bet kuriuo atveju daugiau kaip pusė valstybių narių laikosi nuomonės, kad 2015 m. išmokėtas 30 proc. padidintas išankstinis finansavimas padarė teigiamą poveikį. Taip valdymo institucijoms buvo sudarytos sąlygos daugiau lėšų skirti esamiems projektams ir (arba) pradėti vykdyti daugiau naujų projektų 28 .

... ESF lėšos papildo JUI ir padeda remti struktūrines priemones...

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu iš ESF, be JUI, bus skirta ne mažiau kaip 6,3 mlrd. EUR tiesioginių investicijų jaunimo integracijai į darbo rinką remti.

Be to, 2014–2020 m. mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimui, mokymuisi visą gyvenimą ir profesiniam rengimui bei mokymui valstybės narės skyrė apytiksliai 27 mlrd. EUR. Jaunimas taip pat yra viena iš pagrindinių tikslinių ESF investicijų į verslumą ir savarankišką darbą, kurių bendra suma viršija 2 mlrd. EUR, grupių.

Be to, atsižvelgiant į poreikius ir galimybes, nurodytus nacionalinėse ir (arba) regioninėse veiksmų programose, Europos regioninės plėtros fondo lėšomis bus galima remti švietimo ir mokymo infrastruktūros plėtrą, verslumą ir jaunimui skirtas verslo kūrimo priemones 29 .

Galiausiai EFS lėšomis tiek JUI reikalavimus atitinkančiose, tiek jų neatitinkančiose valstybėse narėse taip pat remiamos valstybių narių valstybinių užimtumo tarnybų struktūrinės reformos, būtinos sėkmingam Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimui užtikrinti. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ši suma siekia apytiksliai 1 mlrd. EUR.

Pirmiau minėtos ESF investicijos – tai didelę reikšmę turintis papildomas finansavimas, kuris yra labai svarbus siekiant Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinti ne tik 20-yje JUI reikalavimus atitinkančių šalių, bet taip pat visose 28-iose valstybėse narėse.

... bet poreikiai išlieka dideli, todėl reikia daugiau lėšų jaunimo patekimui į darbo rinką remti.

Keliems ES regionams vis dar reikia pagal JUI teikiamos paramos. Įvertinus naujausius (2015 m.) metinius jaunimo nedarbo duomenis, siekiant nustatyti JUI reikalavimus atitinkančius regionus, matyti, kad 14 iš 20 šiuo metu reikalavimus atitinkančių valstybių narių šiandien vis dar turėtų teisę gauti JUI paramą. Be to, nesikeičia ir valstybės narės, kuriose jaunimo nedarbo lygis regionuose yra aukščiausias (40–50 proc.). Kelios valstybės narės (visų pirma Italija, Portugalija ir Prancūzija) pažymėjo, kad, jų nuomone, labai svarbu toliau įgyvendinti JUI, kad būtų galima pasiekti plataus užmojo politikos tikslus, kuriuos jos išsikėlė kovos su jaunimo nedarbu srityje, ir kad jos jau išnaudojo visus turimus JUI išteklius.

Todėl Komisija, atsižvelgdama į tai, kad daugelyje regionų jaunimo nedarbas nuolat didelis, o pirmieji iniciatyvos įgyvendinimo rezultatai teikia vilčių, pasiūlė 2017–2020 m. pradinį JUI asignavimą papildyti 1 mlrd. EUR, kad nuo iniciatyvos įgyvendinimo pradžios bendra asignavimo suma siektų 8,4 mlrd. EUR (atitinkamas dar vieno 1 mlrd. EUR dydžio finansavimas turi būti skirtas iš Europos socialinio fondo) 30 . Be to, kaip paskelbta 2017 m. daugiametės finansinės programos techniniame patikslinime 31 , Komisija taip pat dalyvavo diskusijose su valstybėmis narėmis, kurioms sanglaudos politikos paketų patikslinimas naudingiausias, siekdama skirti papildomas sumas, inter alia, priemonėms, skirtoms jaunimo nedarbo klausimui spręsti.

3.Įvairių ES lygmeniu taikomų priemonių sutelkimas valstybėms narėms remti ir pažangai stebėti

3.1.Didelis politinis postūmis ir ES politikos parama

ES lygmeniu taikomos priemonės padėjo didinti pajėgumus įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programas...

Didelis politinis postūmis kartu su ES politikos parama ir tarpusavio mokymosi mechanizmais padėjo valstybėms narėms įdiegti tinkamą institucinę sistemą ir pasimokyti iš viena kitos patirties. 2013–2014 m. per tris specialius susitikimus Berlyne, Paryžiuje ir Milane valstybių ar vyriausybių vadovai dar kartą patvirtino šioje srityje prisiimtus įsipareigojimus. Šios jaunimo užimtumo konferencijos padėjo sutvirtinti bendrą atsakomybės jausmą ir pasikeisti visoje Europoje sukaupta patirtimi bei sumanymais, kaip būtų galima skatinti kurti jaunimui skirtas darbo vietas ir užtikrinti, kad jaunoji karta įgytų geresnių įgūdžių ir kvalifikacijos ateities iššūkiams atremti. 2013 m. birželio mėn. socialiniai partneriai susitarė dėl Jaunimo užimtumo veiksmų plano ir šioje srityje ėmėsi įvairių veiksmų 32 .

Europos užimtumo strategijos Tarpusavio mokymosi programa, atlikus keletą tarpusavio vertinimų, padėjo patobulinti tarptautinį mokymąsi 33 . Nacionalinių Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorių tinklas padeda sudaryti palankesnes sąlygas nuolat keistis informacija 34 . Jaunimo garantijų iniciatyvai pirmenybė teikiama ir Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo darbotvarkėje 35 , taip padedant stiprinti šių tarnybų gebėjimus jaunuoliams teikti prie jų poreikių pritaikytas paslaugas.

Specialios politikos priemonės labai padėjo valstybėms narėms spręsti konkrečias problemas. Komisija sukūrė Jaunimo garantijų iniciatyvos interneto svetainę 36 , surengė darbo seminarą Jaunimo garantijų iniciatyvos programų rengimo ir įgyvendinimo klausimais ir aukšto lygio konferenciją, taip pat 2013–2014 m. teikė specialias konsultacijas pameistrystės ir stažuočių programų rengimo klausimais. Nuo 2015 m., įgyvendinant bendrą Komisijos ir TDO projektą, speciali parama teikiama nacionalinių gebėjimų įvertinti ir įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programas stiprinimui. Europos Parlamento prašymu, Komisija 2013 m. taip pat tiesiogiai vadovavo 18-ai bandomųjų Jaunimo garantijų iniciatyvos projektų septyniose valstybėse narėse 37 . Be to, 2015 m. Komisija, siekdama skatinti jaunuolius registruotis vietos paslaugų teikėjų įstaigose, parengė informavimo ir sąmoningumo ugdymo srities priemonių rinkinį ir jį išbandė keturiose valstybėse narėse. 2016–2017 m. dar devynioms kitoms valstybėms narėms bus padedama vykdyti informavimo veiklą.

... o valstybėms narėms – iš esmės imtis JUI lėšomis finansuojamų intervencinių veiksmų.

Vos tik patvirtinusi JUI programavimo tvarkos teisinę sistemą, Komisija parengė specialų rekomendacinį dokumentą dėl JUI įgyvendinimo ir pateikė išsamias JUI intervencinių veiksmų stebėsenos ir vertinimo gaires.

2014 ir 2016 m. kartu su valdymo institucijomis buvo surengti du specialūs techniniai seminarai JUI klausimu, kurie padėjo greičiau paskirti valdant JUI lėšomis remiamas programas dalyvaujančias institucijas. Su valdymo institucijomis apie JUI stebėsenos ir vertinimo tvarką buvo nuolat diskutuojama ESF komiteto, ESF techninės darbo grupės ir ESF vertinimo partnerystės posėdžiuose.

3.2.Patikima stebėsenos sistema. Pažangos stebėjimas ir parama nuolatiniam tobulinimui

Visapusiška ES lygmeniu įdiegta stebėsenos sistema padeda valstybėms narėms stebėti, kaip įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva. Todėl šis klausimas yra vienas iš didžiausių politinės darbotvarkės prioritetų ir galima nuolat tobulinti nacionalines programas.

Sprendžiant struktūrines problemas, susijusias su Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimu aukščiausiu lygmeniu, Europos semestras atlieka pagrindinį vaidmenį. Padaryta pažanga kasmet vertinama Komisijos šalių ataskaitose ir Užimtumo komitetui (angl. EMCO) atliekant daugiašalės priežiūros peržiūrą. 2014 m. pateikta gerokai daugiau konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kaip būtų galima palengvinti perėjimą nuo mokyklos prie darbo – dauguma valstybių narių gavo po su jaunimu susijusią rekomendaciją. 2015 ir 2016 m. pateikta mažiau su jaunimu susijusių rekomendacijų. Taip atsitiko todėl, kad sumažėjo jaunimo nedarbas, o valstybės narės padarė pažangą įgyvendindamos rekomenduojamas reformas – tai atspindi Europos semestro racionalizavimo procesą (su jaunimu susijusių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų ir įgyvendinimo pažangos apžvalga pateikiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente).

Komisijos padedamas, Užimtumo komitetas parengė plataus užmojo Jaunimo garantijų iniciatyvos stebėsenos rodiklių sistemą 38 . Šiame komunikate pateikiami dviejų duomenų rinkimo ciklų (2014 ir 2015 m.) rezultatai.

Pirmiau nurodyta veikla – tai atsakas į Europos Audito Rūmų rekomendaciją įdiegti visapusišką stebėsenos sistemą.

2016 m. kovo mėn. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdyje dalyvavę už užimtumą atsakingi ministrai patvirtino Užimtumo komiteto „Pagrindines gaires dėl tolesnės veiklos, susijusios su Jaunimo garantijų iniciatyva laikotarpiu po 2016 m.“ Jie pabrėžė teigiamus rezultatus ir paragino prisiimti nuolatinius politinius įsipareigojimus spręsti su partnerystės ryšiais, NEET jaunuolių įtrauktimi ir stebėsena susijusias problemas 39 .

Kalbant apie JUI veiksmingumo ir efektyvumo stebėseną, į taikomą reglamentavimo sistemą įtraukti konkretūs JUI rezultatų rodikliai, todėl ją įgyvendinant daugiau dėmesio skiriama rezultatams. Palyginti su ESF projektais, visas JUI sukūrimo ir intervencinių veiksmų nukreipimo į konkrečius regionus, kuriuose jaunimo nedarbo lygis aukščiausias, bei atitinkamas tikslines šiuose regionuose gyvenančias grupes procesas yra tikra naujovė. Be to, taikant konkrečius JUI rezultatų rodiklius, galima tiesiogiai atsekti finansavimo paramos ir tikslinės grupės pasiektų rezultatų sąsają.

3.3.Tikslinės iniciatyvos, kuriomis skatinama teikti kokybiškus pasiūlymus

Pastangos suteikti daugiau pameistrystės ir stažuočių galimybių ir skatinti jaunimo verslumą ir judumą padėjo didinti pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą teikiamų pasiūlymų skaičių. Jas būtų galima toliau stiprinti. Nuo 2013 m., kai buvo pradėta įgyvendinti Europos pameistrystės aljanso iniciatyva, siekiant gerinti pameistrystės kokybę, didinti pasiūlą ir gerinti jos įvaizdį, suburta 31-a nacionalinė vyriausybė ir 120 suinteresuotųjų subjektų, kurie kartu sutelkė 250 000 mokymo ir darbo galimybių. 2014 m. patvirtinta stažuočių kokybės sistema tapo svarbiu šios srities orientyru. 2015 m. lapkričio mėn. kartu su Europos ĮSA tinklu pradėta įgyvendinti Europos jaunimo paktą. Jo tikslas – per kitus dvejus metus užmegzti 10 000 geros kokybės verslo ir švietimo sektoriaus partnerystės ryšių ir pasiūlyti 100 000 naujų kokybiškų pameistrystės ir stažuotės arba pradedantiesiems skirto darbo galimybių. Daugumoje valstybių narių jaunimo verslumas remiamas valstybinėms užimtumo tarnyboms įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos intervencinius veiksmus, kai kuriais atvejais – įgyvendinant pavienes programas arba projektus.

Įgyvendinant iniciatyvą „Tavo pirmasis EURES darbas“, tikslinė parama teikiama užimtumui ir mokymui Europos mastu skatinti. Siekiant remti jaunimo judumą, šią iniciatyvą būtų galima toliau stiprinti. 2011–2014 m. pagal šią programą, kurios bendras biudžetas siekė apie 12 mln. EUR, įdarbintas 4 251 asmuo.

Siekiant papildyti esamą trumpalaikę (vidutiniškai – 3 savaičių trukmės) programą, neseniai pradėta įgyvendinti bandomąjį projektą, kuriuo siekiama patikrinti pameistrių judumą valstybėse narėse ilgesniu laikotarpiu (6–12 mėn.), kad, remiantis padarytomis išvadomis, vėliau būtų galima sukurti nuolatinę programą.

Europos pameistrystės aljansas Europos pameistrystės aljansas – tai daugybės įvairių suinteresuotųjų subjektų (valstybių narių, socialinių partnerių, prekybos ir pramonės rūmų, įmonių, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų, profesinių organizacijų, jaunimo organizacijų ir regionų) iniciatyva, kuria siekiama gerinti pameistrystės kokybę, didinti pasiūlą ir gerinti jos įvaizdį Europoje. Didesnis pameistrių judumas – taip pat vienas iš svarbių šios iniciatyvos klausimų. Komisija teikia finansinę paramą skelbdama specialius kvietimus teikti paraiškas pagal programą „Erasmus+“ ir kitomis priemonėmis. Pagal šią aljanso iniciatyvą parengtas 2016 m. veiksmų planas, į kurį įtraukta dvylika pagrindinių tais metais įgyvendintinų veiksmų.

Stažuočių kokybės sistema 2014 m. kovo mėn. patvirtinta Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos. Ji padėjo remti kokybiškų stažuočių organizavimo pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą procesą. Šia iniciatyva siekiama gerinti stažuočių kokybę (tiek atviroje rinkoje, tiek taikant aktyvios darbo rinkos politikos priemones), nustatant 22 kokybės aspektus, kurie tiesiogiai perkeliami į nacionalinės teisės aktus arba socialinių partnerių susitarimus. Šie kokybės aspektai visų pirma susiję su mokymosi turiniu, darbo sąlygomis ir finansinių sąlygų bei samdos praktikos skaidrumu. Išsami veiksmų, kurių valstybės narės ėmėsi įgyvendindamos stažuočių kokybės sistemą, apžvalga pateikiama specialiame prie šio komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

3.4.Jaunimo garantijų iniciatyva tarptautinėje darbotvarkėje

Jaunimo garantijų iniciatyvai daug dėmesio skirta tarptautiniu lygmeniu, nes ši iniciatyva – tai dalis naujo visą ES apimančio požiūrio į kovą su aukštu jaunimo nedarbo lygiu; šis klausimas rūpi ir kitiems pasaulio regionams. Už darbo ir užimtumo klausimus atsakingi ministrai tiek G 20, tiek Azijos ir Europos susitikime pripažino, kad Jaunimo garantijų iniciatyva yra pagrindinė struktūrinė reforma, skirta sisteminiam perėjimui nuo mokyklos prie darbo užtikrinti. TDO ir EBPO, siekdamos įgyta patirtimi pasidalyti su ES nepriklausančiomis šalimis, pristatė ankstyvuoju Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo etapu įgytos patirties pavyzdžius. Be to, tikimasi, kad visoje ES įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva padės pirmą kartą pasiekti kiekybinį G 20 lygmeniu prisiimtą jaunimo užimtumo srities tikslą, t. y. iki 2025 m. G 20 šalyse 15 proc. sumažinti jaunimo, kuriam gresia didžiausias pavojus visam laikui likti darbo rinkos nuošalyje, skaičių.

Tolesnį impulsą pasauliniu mastu suteikė 2015 m. priimta Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT). 8-asis DVT tikslu konkrečiai siekiama skatinti įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, užimtumo ir tinkamų darbo vietų visiems užtikrinimą; jis aprėpia siekį iki 2020 m. ženkliai sumažinti nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių skaičių, sykiu stengiantis iki 2030 m. užtikrinti visišką ir našų užimtumą bei tinkamas darbo vietas visiems, įskaitant jaunimą.

Jaunimo garantijų iniciatyva gali suvaidinti svarbų vaidmenį formuojant ES požiūrį į šių tikslų siekimą.

4.Greitesnis Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas ir jos išplėtimas. Per pirmuosius trejus įgyvendinimo metus įgyta patirtis

4.1.Visapusiško ir tvaraus įgyvendinimo užtikrinimas

Norint užtikrinti, kad iki šiol atliktas darbas būtų naudingas, labai svarbu prisiimti nuolatinius politinius įsipareigojimus Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinti kaip ilgalaikę struktūrinę reformą ir jai skirti finansinę paramą. Daugelyje valstybių narių ji dar neseniai visapusiškai įgyvendinta, nes daug priemonių pareikalavo esminių reformų ir plataus masto partnerystės ryšių: reikėtų paspartinti iniciatyvų plėtrą ir užtikrinti visapusišką jų taikymą, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų visiškai įgyvendinta. Norint sparčiau įgyvendinti šią iniciatyvą, reikės, be kita ko, toliau stengtis vykdyti stebėseną, supaprastinti esamus duomenų rinkimo procesus, įveikti technines kliūtis ir gerinti pagal bendrą rodiklių sistemą surenkamų duomenų kokybę.

4.2.Didesnė neregistruotų NEET ir žemos kvalifikacijos jaunuolių įtrauktis

Jaunimo garantijų iniciatyva ir pirmieji atsigaunančios ekonomikos požymiai turi būti naudingi visiems jaunuoliams. Vis dėlto, nors valstybės narės ir labai stengėsi plėtoti informavimo veiklą, pažeidžiamiausias jaunimas, įskaitant žemos kvalifikacijos ir neregistruotus NEET jaunuolius, nėra viena iš didžiausių paramos gavėjų grupių.

Norint išspręsti šią problemą, reikės ne tik surasti veiksmingesnį informavimo metodą, bet ir išplėsti intervencinius veiksmus, kurių imamasi teikiant keturių rūšių Jaunimo garantijų iniciatyvos pasiūlymus. Nors keturių mėnesių terminas yra būtinas greitam aktyvinimui užtikrinti, su daugybe įvairių kliūčių susiduriantys jaunuoliai, prieš priimdami pasiūlymus, neretai turi atlikti sudėtingas, ilgas ir individualizuotas procedūras. Norint geriau patenkinti tokių jaunuolių poreikius, būtina išplėtoti tęstinio mokymosi pasiūlymus, įtraukiant laipsnišką integraciją ir aktyvesnę įvairių partnerių teikiamą paramą.

4.3.Gebėjimų stiprinimas ir pasiūlymų kokybės gerinimas

Geresnis veiksmų koordinavimas vidaus lygmeniu ir gebėjimų stiprinimas padės sutvirtinti daug vilčių teikiančius partnerystės ryšius ir siekti geresnių rezultatų. Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, valdžios institucijos pradėjo tvirčiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su suinteresuotaisiais subjektais. Vis dėlto didelė šios iniciatyvos aprėptis taip pat padėjo atskleisti ankstesnes spragas. Iniciatyvos procesus daugiausia skatina už užimtumą atsakingos ministerijos, o švietimo įstaigos ir (arba) jaunimo organizacijos įsitraukia mažiau. Be to, kadangi reikia atlikti daug įvairių užduočių, kilo problemų dėl nepakankamų partnerių ir visų pirma valstybinių užimtumo tarnybų gebėjimų.

Norint jaunimui pateikti daugiau kokybiškų pasiūlymų, tebėra labai svarbu stiprinti švietimo paslaugų teikėjų ir darbdavių bendradarbiavimą. Nors valstybės narės siekia užtikrinti darbdavių dalyvavimą, iki šiol pastarieji praktiškai gana ribotai įsitraukia į šios iniciatyvos įgyvendinimo procesus. Tai daugiausia lemia sudėtinga makroekonominė aplinka, taip pat darbo jėgos paklausos ir pasiūlos derinimo sunkumai, vangus dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant programas ir ribotas struktūrizuotas bendradarbiavimas su valstybinėmis užimtumo tarnybomis. Aktyvesnis darbdavių dalyvavimas taip pat padėtų geriau numatyti būsimą kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.

Būtina įdiegti geresnes priemones, siekiant užtikrinti, kad jaunimas gautų aukštos kokybės pasiūlymus. Problemų kyla dėl to, kad pasiūlymai galioja trumpą laiką, taip pat dėl to, kad tęstinio mokymosi pasiūlymai ne visada yra pasiektų mokymosi rezultatų (pavyzdžiui, minimalaus pagrindinių gebėjimų lygio) arba kvalifikacijos pripažinimo garantija. Kitų problemų atsiranda dėl to, kad neužtikrinamas pakankamas stažuočių pasiūlymų atviroje rinkoje samdos, trukmės ir pripažinimo skaidrumas. Nors pasiūlymų kokybė pirmiausia priklauso nuo nacionalinės darbo rinkos, ją taip pat lemia tai, ar ir kokiu mastu „kokybiški“ pasiūlymai yra apibrėžti ir teikiami praktiškai. Pavyzdžiui, jei kokybiškas pasiūlymas apibrėžtas tiesiogiai arba netiesiogiai, jo apibrėžtyje paprastai skiriama dėmesio rezultatų tvarumui 40 ir asmeniniam jaunuolio pasitenkinimui. Tik kelios valstybės narės nustatė minimalius kokybės kriterijus, įskaitant skirtus Jaunimo garantijų iniciatyvai stebėti.

Šiuo metu Komisija kartu su TDO nustato pagrindinius kokybiško Jaunimo garantijų iniciatyvos pasiūlymo aspektus. Ši veikla – tai dalis Komisijos atsako į Audito Rūmų rekomendaciją skatinti užtikrinti didesnį Jaunimo garantijų iniciatyvos pasiūlymų kokybiškumą. Be to, Komisija išnagrinės galimybę, Užimtumo komitete nagrinėjant Jaunimo garantijų iniciatyvos stebėsenos klausimus, aptarti kokybės kriterijų standartus.

5.Tolesni veiksmai. Jaunimo garantijų iniciatyvos įtvirtinimas ir visų Jaunimo užimtumo iniciatyvos išteklių sutelkimas

Europos gerovė ir raida grindžiamos didžiausiu jos turtu – jos žmonėmis.
Europos Komisija ėmėsi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui, investicijoms ir socialiniam teisingumui Europos Sąjungos darbotvarkėje būtų skiriama daugiausia dėmesio, ir kovai su nedarbu, visų pirma jaunimo nedarbu, priskyrė didžiausią svarbą.

Nepaisant pastaruoju metu pagerėjusios padėties, jaunimo nedarbo ir neveiklumo lygis vis dar viršija prieš krizę buvusį lygį, todėl šioje srityje reikalingos nuolatinės pastangos. Jaunimo garantijų iniciatyva sudarė sąlygas veiksmingiau padėti jaunimui pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką.

Dabar pirmiausia reikėtų siekti visapusiškai išplėtoti nacionalines Jaunimo garantijų iniciatyvos programas, užtikrinant greitesnį jų įgyvendinimą ir taikymo srities išplėtimą, taip pat spręsti kilusias problemas ir kurti veiksmingesnius JUI ir ESF lėšomis remiamus intervencinius veiksmus. Šis komunikatas padeda užtikrinti šį procesą, nes jame įvardijami pagrindiniai sėkmės veiksniai ir nustatomos sritys, kuriose būtina imtis tolesnių veiksmų. Komisija toliau rems valstybių narių tarpusavio mokymosi ir keitimosi geriausios patirties pavyzdžiais procesus.

Valstybės narės iki 2018 m. toliau naudosis JUI parama, jeigu dar bus likusių 2014–2015 m. finansavimo lėšų. Kad būtų galima toliau įgyvendinti JUI, Komisija, atlikdama 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos peržiūrą 41 , pasiūlė 2017–2020 m. pradinį JUI asignavimą papildyti 1 mlrd. EUR. Tokio pat dydžio suma turi būti skirta iš Europos socialinio fondo. Vienas svarbiausių Komisijos uždavinių tebėra užtikrinti, kad nuo 2017 m. jaunimo užimtumo sričiai būtų skiriama pakankamai papildomų ES finansavimo išteklių.

Kaip nurodyta 2016 m. ketinimų rašte, Komisija ketina stiprinti pastangas apskritai labiau remti jaunimą, ir Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonės, kaip platesnio masto jaunimui skirtų iniciatyvų rinkinio dalis, turėtų visapusiškai padėti pasiekti šį tikslą.

Pavyzdžiui, Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris, 2016 m. rugsėjo 14 d. skaitydamas pranešimą apie Sąjungos padėtį, paskelbė, kad bus sukurtas Europos solidarumo korpusas. Šio korpuso veikla bus grindžiama pagrindinėmis ES dalyvavimo ir solidarumo vertybėmis; jis socialiai orientuotiems jaunuoliams iki 30 metų – nesvarbu, ar jie naudojasi Jaunimo garantijų iniciatyvos programomis, – suteiks galimybių padėti kitiems asmenims ir juos palaikyti bei įgyti naujų įgūdžių ir patirties tiek savo gimtojoje šalyje, tiek kitoje valstybėje narėje.

Kalbant apie pameistrystę, įgyvendinant bandomąjį ilgesnio laikotarpio pameistrių judumo projektą, bus įgyta būtinų žinių ir patirties, kuriomis remiantis artimiausiu metu bus galima sukurti nuolatinę programą. Be to, nustatyta pameistrystės kokybės sistema papildytų esamą strategiją, kuria siekiama didinti pameistrystės vertę ir jos patrauklumą tiek jaunuoliams, tiek įmonėms.

Ši jaunimo politikos darbotvarkė, visų pirma aktyvios paramos ilgalaikei integracijai į darbo rinką principas ir įsipareigojimas ugdyti jaunuolių įgūdžius bei kelti kvalifikaciją, yra svarbi platesnio masto Komisijos pastangų skatinti didesnę konvergenciją valstybėse narėse ir tarp jų dalis. Tai – taip pat Europos socialinių teisių ramsčio, dėl kurio šiuo metu vyksta aktyvios konsultacijos ir kurį Komisija pristatys kitais metais, loginis pagrindas.

Priedas. Jaunimo garantijų iniciatyvos išorės ataskaitos ir vertinimai

- „Kiti Jaunimo garantijų iniciatyvos aspektai. Po pirmųjų įgyvendinimo metų padarytos išvados“. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo aiškinamasis dokumentas, parengtas 2015 m. liepos 16–17 d. Liuksemburge vykusiam neoficialiam EPSCO tarybos posėdžiui (angl. Beyond the Youth Guarantee. Lessons learned in the first year of implementation. Background document prepared by Eurofound as a contribution to the informal EPSCO meeting, 16-17 July 2015, Luxembourg), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas, 2015 m.

- „Jaunimo garantijų iniciatyvos partnerystės ryšių išbandymas. Europos Parlamento parengiamųjų veiksmų dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos ataskaita“ (angl. Piloting Youth Guarantee Partnerships on the Ground. A Report on the European Parliament Preparatory Action (EPPA) on the Youth Guarantee), Europos Komisija, 2015 m.

- „Valstybinių užimtumo tarnybų Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo priemonių sąrašas“ (angl. Catalogue of PES measures for the implementation of the Youth Guarantee), Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas, 2014 m.

- „Valstybinių užimtumo tarnybų NEET jaunuolių informavimo ir aktyvinimo praktikos ataskaita“ (angl. Report on PES practices for the outreach and activation of NEETs), Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas, 2015 m.

- „Valstybinių užimtumo tarnybų Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ataskaita (2015 m. liepos mėn.)“ (angl. Report on PES implementation of the Youth Guarantee, July 2015), Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas, 2015 m.

-„Valstybinių užimtumo tarnybų Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ataskaita (2016 m. rugsėjo mėn.)“ (angl. Report on PES implementation of the Youth Guarantee, September 2016) (netrukus bus paskelbta), Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas, 2016 m.

- „Praėjus metams nuo Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo pradžios. Politinis nuovargis ar veiksmų požymiai?“ (angl. One year after the youth guarantee: policy fatigue or signs of action?), Europos politikos centro informacinis politikos dokumentas Nr. 27, autorės Claire Dhéret ir Martina Morosi, 2015 m. gegužės mėn.

- „Jaunimo užimtumo politikos europeizacija. Lyginamoji regioninės Jaunimo garantijų iniciatyvos politikos projektų analizė“ (angl. Towards a europeanisation of youth employment Policies? A comparative analysis of regional Youth Guarantee policy designs), Europos politikos centro teminių klausimų dokumentas Nr. 81, autorės Claire Dhéret ir Julie Roden, 2016 m. rugsėjo mėn.

- „Jaunimo organizacijos ir Jaunimo garantijų iniciatyva Europoje. Strateginis dialogas su pilietine visuomene“ (angl. Youth Organisations and the Youth Guarantee in Europe, Strategic Dialogue with civil society), Europos jaunimo forumas, 2014 m.

- „Jaunimo garantijų iniciatyvos programa Europoje. Ypatumai, įgyvendinimas ir iššūkiai“ (angl. The Youth Guarantee programme in Europe: Features, implementation and challenges), TDO, 2015 m.

- „Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas vietos lygmeniu. Naujos europinės patirties išvados“ (angl. The local implementation of Youth Guarantees: Emerging lessons from European Experiences), EBPO, 2014 m.

(1) Europos Komisijos 2015 m. ES jaunimo reikalų ataskaita, ES leidinių biuras, Liuksemburgas.

(2)  2013 m. balandžio 22 d., 2013/C 120/01.

(3)  Atkreipkite dėmesį, kad šie skaičiai grindžiami duomenimis, surinktais naudojantis Jaunimo garantijų iniciatyvos rodiklių sistema, ir 2016 m. prognozėmis. Išsamūs duomenys pateikiami pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vykdymo (SWD (2016) 323).

(4) http://www.eib.org/projects/priorities/investing-for-youth/index.htm?lang=en. Daugiau informacijos galima rasti adresu  

(5)  EUCO 104/2/13.

(6) 2016 m. kovo mėn. Taryba pažymėjo, kad Jaunimo garantijų iniciatyva „tam tikrais atvejais suveikė kaip stipri politikos varomoji jėga“ ir kad „siekiant, kad iki šiol atliktas darbas būtų naudingas, ypač svarbus yra nuolatinis politinis įsipareigojimas Jaunimo garantijų iniciatyvos, kaip ilgalaikės, struktūrinės reformos, atžvilgiu“ (Europos Sąjungos Taryba, dok. Nr. 6154/16).

(7) Europos Parlamentas primygtinai ragino „valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą“ (2015/2351(INI)).

(8)  Išsamesnė informacija pateikiama pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (SWD (2016)323).

(9) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1161&langId=en  .

(10) Asmuo yra ekonominiu požiūriu neaktyvus, jeigu jis nėra darbo jėgos dalis. Taigi neaktyvūs jaunuoliai arba nedirba, arba nesiekia dirbti, o tai reiškia, kad jie nedirba ir nėra prieinami darbo rinkai arba neieško darbo .

(11) Informaciją apie konkrečias šalis galima rasti prie Komisijos tarnybų darbinio dokumento pridedamose šalių suvestinėse.

(12) 2016 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaita „NEET jaunimo įvairovės tyrimas“ (angl. Exploring the diversity of NEETs), ES leidinių biuras, Liuksemburgas.

(13) Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, terminu „registruoti NEET jaunuoliai“ apibūdinami nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys jaunuoliai, užsiregistravę Jaunimo garantijų iniciatyvos paslaugų teikėjų įstaigose (paprastai – valstybinėse arba regioninėse užimtumo tarnybose).

(14) Šaltinis – Europos Komisija, LABREF duomenų bazė.

(15) Kaip pabrėžiama LABREF duomenų bazėje, grupės sudaromos visų pirma remiantis su jaunimu susijusių priemonių skaičiumi 2013–2015 m. Paskui rezultatai buvo peržiūrėti atsižvelgiant į išsamesnę kokybinę analizę, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo padėčiai ir priemonių aprėpčiai (remiantis Užimtumo komiteto informacija, Europos Komisijos šalių ataskaitomis, Europos užimtumo politikos observatorijos nacionalinių ekspertų analize).

(16) Papildomą informaciją apie konkrečias šalis galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje adresu http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1161&langId=en.

(17) 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos (2014/C 88/01).

(18) Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas, Valstybinių užimtumo tarnybų Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ataskaita, 2015 m.

(19) Pasiūlymas priimamas tuomet, kai jaunuolis iš tikrųjų pradeda naudotis pasiūlymu, kurį jis anksčiau gavo ir kuriam pritarė, t. y. pradeda dirbti, toliau mokytis arba dalyvauti pameistrystės ar stažuotės programoje.

(20) Rezultatai atspindi Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo padėtį ir kitus su duomenimis susijusius klausimus, todėl galima tik ribotai palyginti pavienių šalių duomenis.

(21) Ši analizė grindžiama duomenimis, kurie išsamiau pateikiami techniniame dokumente – 2016 m. Europos Komisijos „Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ES valstybėse narėse 2013–2015 m. rezultatų analizėje“ (netrukus bus paskelbta).

(22) Informaciją apie konkrečias šalis galima rasti pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento B priede.

(23) Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013.

(24) Italijoje tokiai veiklai skirta 64,6 mln. EUR, Bulgarijoje – 23,5 mln. EUR.

(25) ESF valdymo institucijų informacija, kurią Komisija ad hoc surinko 2016 m. liepos mėn.

(26) Valstybės narės, atsižvelgdamos į reglamentavimo sistemą, pirmuosius nacionalinius JUI vertinimus pateikė 2015 m. pabaigoje. Antruosius nacionalinius vertinimus valstybės narės turi pateikti iki 2018 m. pabaigos.

(27) Laikantis Reglamento (ES) 779/2015, OJ L 126/1, 2015 5 21.

(28) Europos Komisija, „Pirmieji Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo rezultatai“, 2016 m.

(29) http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/atlas/. Informaciją apie kiekvienos valstybės narės ir (arba) regiono programas, finansuojamas ERPF lėšomis, galima rasti adresu

(30) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra (tikslinimas)“, COM(2016) 603.

(31) 2016 m. birželio 30 d. 2017 m. finansinės programos techninis patikslinimas pagal BNP pokyčius ir sanglaudos politikos paketų patikslinimas (Tarybos reglamento Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 6 ir 7 straipsniai), COM(2016) 311.

(32) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=521&langId=en&agreementId=5314.   

(33) Mokyklos nebaigimo prevencija ir perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką supaprastinimas taip pat buvo vieni iš tarpusavio mokymosi darbotvarkės švietimo ir jaunimo reikalų politikos sričių prioritetų.

(34) http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=11490&langId=en  .

(35) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1100&langId=en  . Visų pirma šis tinklas kasmet stebi, kaip valstybinės užimtumo tarnybos įgyvendina Jaunimo garantijų iniciatyvą.

(36)   http://ec.europa.eu/social/youthguarantee .

(37) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1099&langId=en  .

(38) Užimtumo komitetas, Jaunimo garantijų iniciatyvos stebėsenos rodiklių sistema, dok. Nr. INDIC/10/12052015/EN-rev.

(39)

Pagrindinės gairės dėl tolesnės veiklos, susijusios su Jaunimo garantijų iniciatyva laikotarpiu po 2016 m., apimančios Užimtumo komiteto ataskaitą dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo dabartinės padėties, dok. Nr. ST 6154 2016 INIT.

(40) Vadovaujantis rezultatais grindžiamu požiūriu, laikomasi nuomonės, kad apskritai pasiūlymas yra kokybiškas, jeigu juo pasinaudojęs asmuo sugeba pakankamai įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai reiškia, kad, priėmęs tokį pasiūlymą, asmuo vėl netampa bedarbiu ar neaktyviu asmeniu; taigi, ar pasiūlymas yra kokybiškas, galima įvertinti iš jo rezultatų.

(41) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra (tikslinimas)“, COM(2016) 603.