Briuselis, 2016 09 19

COM(2016) 580 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl teiginių apie kosmetikos gaminius pagrindimo pagal bendruosius kriterijus


1.Įvadas

Europos kosmetikos pramonė yra dinamiška ir konkurencinga. 25 proc. visų į Europos rinką kasmet išleidžiamų kosmetikos gaminių yra nauji gaminiai. Europos kosmetikos mažmeninės rinkos apimtis siekia 77 mlrd. EUR, todėl Europa yra pasaulinio kosmetikos sektoriaus lyderė. Trečdalis visų kosmetikos gaminių eksportuojama ir parduodama visame pasaulyje.

Kosmetikos gaminių spektras yra labai platus ir apima įvairių kategorijų gaminius: šampūnus, kvepalus, plaukų dažus, įdegio kremus, dantų pastą bei dezodorantus. Kadangi ES rinkoje prieinama daugybė kosmetikos gaminių (daugiau nei 1 mln. skirtingų produktų), labai svarbu vartotojams teikti konkrečią, suprantamą ir patikimą informaciją, pagrįstą bendrai priimtinais metodais, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus, palyginti gaminius ir atrasti tinkamiausius produktus pagal savo poreikius.

Teiginiai apie gaminius ir jų reklama yra pagrindiniai būdai informuoti vartotojus apie gaminių savybes, kad jie galėtų pasirinkti geriausius gaminius pagal savo poreikius bei lūkesčius. Šiais laikais kiekvienas ES rinkoje esantis gaminys kaip nors aprašomas ir tokie aprašai laikomi teiginiais apie gaminius.

Teiginiai apie gaminius taip pat yra kosmetikos įmonių naudojama rinkodaros priemonė, padedanti išsiskirti iš konkurentų, todėl tokie teiginiai gali padėti vidinei rinkai ir skatinti inovacijų diegimą bei įmonių konkurenciją.

Kad teiginiai apie kosmetikos gaminius atitiktų savo paskirtį, svarbu turėti efektyvią sistemą, kuri suteiktų galimybę užtikrinti, kad teiginiai būtų sąžiningi ir neklaidintų vartotojų atsižvelgiant į kontekstą bei rinkodaros priemones, kuriuos naudojant teiginiai pateikiami (nesvarbu, ar jie išspausdinti, teikiami kaip televizijos reklama ar per bet kokią naują mediją, pvz., internetą ar išmaniuosius telefonus).

Kad būtų galima tai užtikrinti, rinką prižiūrinčios kompetentingos institucijos turi turėti galimybę patikrinti visus teiginius pagal ES lygiu suderintus bendrus kriterijus. Komisija priėmė bendrus teiginių apie kosmetikos gaminius pagrindimo kriterijus Reglamentu (ES) 655/2013 ( toliau – Reglamentas dėl teiginių) 1 . Be to, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 (toliau –Kosmetikos gaminių reglamentas) 2 Komisija iki 2016 m. liepos 11 d. turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl teiginių naudojimo pagal priimtus bendruosius kriterijus.

Pagrindinis šios ataskaitos tikslas – įvertinti teiginių apie kosmetikos gaminius atitiktį teisiniams reikalavimams pagal priimtus bendruosius kriterijus ir nurodyti taisomąsias priemones, kurių Komisija bei valstybės narės turi imtis, jei reikalavimų nesilaikoma.

2.ES teisės aktai, taikomi teiginiams apie kosmetikos gaminius

2.1.Kosmetikos gaminių reglamento 20 straipsnis

Su kosmetikos gaminiais susiję teiginiai (toliau – teiginiai apie kosmetikos gaminius) yra ekonominės veiklos vykdytojo rinkodaros pranešimai, savanoriškai teikiami ant gaminių pakuočių arba rinkodaros ar reklaminėje medžiagoje. Kaip nurodyta Kosmetikos gaminių reglamento 20 straipsnyje, teiginiai apie kosmetikos gaminius yra tekstas, pavadinimai, prekių ženklai, paveikslėliai ir vaizdiniai ar kiti ženklai, kuriais kosmetikos gaminių etiketėse, išleidžiant į rinką ir reklamose tiesiogiai ar netiesiogiai apibūdinamos gaminio savybės ar funkcijos. Tokie teiginiai neapima kosmetikos gaminių informacijos, pvz., apibrėžtos Kosmetikos gaminių reglamento 19 straipsnyje, kurią privaloma pateikti gaminio etiketėje.

Pagal 20 straipsnį draudžiama teigti, kad kosmetikos gaminiai (aprašyti Kosmetikos gaminių reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte) turi savybių ir funkcijų, kurių iš tiesų jie neturi.

Tačiau 20 straipsnis taikomas ne visiems kosmetikos gaminių rinkodaros teiginiams. Pavyzdžiui, teiginiams, kurie nėra susiję su gaminio savybėmis bei funkcijomis ir kuriems netaikomas Kosmetikos gaminių reglamentas (pvz., teiginiams apie pakuotę ar kainą), taikomi kiti ES teisės aktai, pvz., Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, angl. UCUPD) 3 bei Direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (Klaidinančios ir lyginamosios reklamos direktyva, angl. MCAD)  4 .

Todėl šioje ataskaitoje terminas „teiginiai apie kosmetikos gaminius“ nurodo tik teiginius, kuriems taikomas Kosmetikos gaminių reglamento 20 straipsnis.

Svarbiausias Kosmetikos gaminių reglamento 20 straipsnio įgyvendinimo etapas buvo bendrųjų kriterijų, taikomų teiginiams apie kosmetikos gaminius, priėmimas. 5 Šie kriterijai paskelbti 2013 m. liepos 11 d. Reglamente dėl teiginių ir įsigaliojo iš karto 6 .

2.2.Bendrieji teiginių apie kosmetikos gaminius pagrindimo kriterijai

Pagrindinė bendrųjų kriterijų paskirtis – užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, ypač nuo klaidinančių teiginių apie kosmetikos gaminius. Bendrieji kriterijai yra ES lygio gairės, kuriomis gali remtis įmonės, o rinkos kontrolės sprendimus priimančios valstybių narių kompetentingos institucijos gali jais pasinaudoti kaip gerokai patikimesniu teisiniu pagrindu. Todėl į juos reikia atsižvelgti atliekant bet kokią tolesnę analizę. Pasinaudodamos bendraisiais kriterijais, kompetentingos institucijos gali daug lengviau patikrinti teiginius apie kosmetikos gaminius.

Bendrieji kriterijai taikomi teiginiams, pateiktiems kaip tekstas, pavadinimai, prekių ženklai, paveikslėliai ir vaizdiniai ar kiti ženklai, kuriais etiketėje, išleidžiant į rinką ir reklamose tiesiogiai ar netiesiogiai apibūdinamos gaminio savybės ar funkcijos. Jie taikomi visiems teiginiams, neatsižvelgiant į naudojamos rinkodaros priemonės būdą ar tipą, teiginyje nurodytas gaminio funkcijas ir tikslines grupes.

Šeši bendrieji kriterijai – teisinė atitiktis, tiesa, pagrindimas įrodymais, sąžiningumas, teisingumas ir pagrįstų sprendimų priėmimas.

2.3.Horizontalieji ES teisės aktai, taikomi teiginiams apie kosmetikos gaminius

2.3.1.Kosmetikos gaminių reglamento ir Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos ryšys

Kosmetikos gaminių reglamento ir Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu paskirtis yra panaši – apsaugoti vartotojus nuo klaidinančių teiginių, kurie gali apimti ir teiginius apie kosmetikos gaminius, jei tokie teiginiai gali būti laikomi komercinės veiklos dalimi, kaip apibrėžta pagal Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą.

Kosmetikos gaminių reglamento nuostatos turi viršenybę prieš Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos nuostatas kaip lex specialis ir apibrėžia konkrečius nesąžiningos komercinės veiklos aspektus. Šis principas aiškiai apibrėžtas Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje: jeigu Direktyvos nuostatos prieštarauja kitoms Bendrijos taisyklėms, reglamentuojančioms konkrečius nesąžiningos komercinės veiklos aspektus, pastarosios turės viršenybę ir bus taikomos tiems konkretiems aspektams. Tai išsamiau paaiškinta Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 10 konstatuojamojoje dalyje: Atitinkamai ši direktyva taikoma tik tais atvejais, kai nėra konkrečių Bendrijos teisės nuostatų, reglamentuojančių konkrečius nesąžiningos komercinės veiklos aspektus, tokius kaip informaciniai reikalavimai ir informacijos teikimo vartotojui taisyklės 7 .

Dėl priimtų bendrųjų kriterijų bei papildomų gairių Kosmetikos gaminių reglamentas tapo tikslesniu, išsamesniu ir sektoriui geriau pritaikytu pagrindu, pagal kurį pirmiausia turi būti vertinami 20 straipsnyje apibrėžti teiginiai apie kosmetikos gaminius.

2.3.2.Kosmetikos gaminių reglamento ir Klaidinančios ir lyginamosios reklamos direktyvos ryšys

Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos paskirtis – apsaugoti prekiautojus nuo klaidinančios reklamos bei nustatyti sąlygas, kuriomis leidžiama lyginamoji reklama. Nors konkrečiais atvejais Klaidinančios ir lyginamosios reklamos direktyvoje aprašoma panaši veikla, kaip ir Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje, remiantis Klaidinančios ir lyginamosios reklamos direktyva veikla vertinama pagal poveikį konkurentams.

O Kosmetikos gaminių reglamento 20 straipsnyje neskiriama vartotojų ir konkurentų apsauga.

Nors Kosmetikos gaminių reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad reikia apsaugoti vartotojus nuo klaidinančių teiginių, 20 straipsnis taikomas ne tik vartotojų apsaugai. Teisingumas įtrauktas į bendruosius kriterijus kaip pagrindinis principas, kuriuo siekiama apsaugoti konkurentų interesus ir sąžiningą prekybą.

Tačiau, nors tikslai ir panašūs, Klaidinančios ir lyginamosios reklamos direktyva taikoma plačiau nei Kosmetikos gaminių reglamento 20 straipsnis ir neapsiriboja gaminių funkcijomis bei savybėmis. Klaidinančios ir lyginamosios reklamos direktyva gali būti taikoma bet kokiai reklamai, kuria skatinamas gaminių tiekimas.

2.4.Teiginių apie kosmetikos gaminius savireguliavimas

Reklamos srities savireguliavimas vykdomas jau seniai, bendradarbiaujant trims pagrindinėms reklamos pramonės šalims (reklamuotojams, agentūroms bei žiniasklaidai) ir laikantis konkrečių veiklos bei elgesio taisyklių ir kodeksų. Šie kodeksai patikėti savireguliavimo organizacijoms, kurios yra atsakingos už jų kūrimą, peržiūrą, įgyvendinimą ir vykdymą.

Komisijos geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinyje 8 nurodoma, kad savireguliavimo priemonės yra svarbios ir papildo reglamentavimo priemones. Šiuose dokumentuose skatinama vadovautis savireguliavimo ir bendro reguliavimo gerosios praktikos principais, kuriuos sukūrė Europos komisijos savireguliavimo ir bendro reguliavimo praktikos bendruomenė 9 . Be to, savireguliavimas skatinamas ir teisės aktuose, pvz., Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje 2 straipsnio f punkte.

Savireguliavimo sistemos padeda pramonės atstovams papildomai apsaugoti vartotojus, nes skatinant reklamuoti atsakingai didinamas vartotojų pasitikėjimas prekių ženklais.

2012 m. Europos kosmetikos gaminių asociacija „Cosmetics Europe“ išleido atsakingo reklamavimo ir rinkodaros pranešimų chartiją bei pagrindinius principus 10 , taikomus kosmetikos gaminių reklamai Europos Sąjungoje. Chartija ir pagrindiniai principai palaipsniui pritaikomi nacionaliniuose reklamavimo kodeksuose tiek, kiek tai tinkama.

Laikydamasis įsipareigojimų, prisiimtų pagal chartiją ir pagrindinius principus, 2015 m. Europos reklamos standartų aljansas (angl. EASA) atliko pirmuosius stebėsenos darbus šešiose Europos šalyse: Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir JK. Savireguliavimo organizacijos išanalizavo iš viso 1 861 kosmetikos gaminių reklamą (įskaitant 577 televizijos ir 1 284 spausdintas reklamas), transliuotą ar išleistą 2014 m. rugsėjo mėn., 2015 m. kovo mėn. ir 2015 m. birželio mėn. EASA ataskaitoje 11  nurodoma, kad atitiktis visiems taikomiems reklamavimo kodeksams ir įstatymams siekia 91 proc., o atitiktis bendriesiems kriterijams – taip pat 91 proc., taigi matyti, kad kosmetikos pramonė laikosi įsipareigojimo reklamuoti atsakingai.

Nors savireguliavimas nepakeičia reglamentavimo, chartija ir pagrindiniai principai taikomi plačiau nei nacionalinės bei Europos teisės ir reglamentavimo sistemos. Jie papildo bendrųjų kriterijų sąrašą papildomomis nuostatomis, susijusiomis su visuomenės interesais.

3.Valstybių narių rinkos priežiūros veiksmai, susiję su teiginiais apie kosmetikos gaminius

3.1.Įvadas

Kosmetikos gaminių reglamento 22 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės turi prižiūrėti, ar laikomasi Reglamento nuostatų, atlikdamos į ES rinką išleidžiamų kosmetikos gaminių kontrolę. 2014 m. liepos mėn. Komisija nusiuntė raštą visoms valstybėms narėms ir paragino patikrinti teiginius apie kosmetikos gaminius vykdant rinkos priežiūros kontrolę. Valstybių narių buvo paprašyta pateikti kontrolės rezultatus iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Kad ataskaita būtų parengta tinkamai, Komisija paprašė valstybių narių rinkos priežiūros institucijų vadovautis toliau nurodytais principais.

1. Tikslas

Rinkos priežiūra turi būti atliekama laikantis Kosmetikos gaminių reglamento 20 straipsnio. Ypač svarbu patikrinti teiginių naudojimą pagal bendruosius kriterijus. Veiksmų dėl kosmetikos gaminių reikia imtis išaiškinus ribinius atvejus, susijusius su medicininiais prietaisais ar gaminiais.

Kadangi 20 straipsnis taikomas plačiai, Komisijos ataskaitoje pirmenybė bus teikiama teiginiams apie kosmetikos gaminius, kurie neatitinka bendrųjų kriterijų ir galėjo turėti neigiamos įtakos vartotojo sveikatai.

Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos turi naudotis bendraisiais kriterijais bei papildomomis gairėmis vykdydamos kontrolę ir tikrindamos, ar teiginiai gali klaidinti vartotoją.

2. Taikymo sritis

Reikia patikrinti teiginius, pateiktus visomis formomis (tekstą, ženklus, simbolius ir kt.) bei visomis priemonėmis (pakuočių etiketėse, televizijos reklamose, spausdintose reklamose ir kt.). Negalima apsiriboti tik ant pakuočių pateiktais tekstiniais teiginiais.

3. Laikotarpis

Rinkos kontrolės veiksmai, susiję su rinkos priežiūra, turi būti atlikti per vienus kalendorinius metus (kad būtų galima patikrinti sezoninius gaminius).

4. Metodai

Kompetentingos institucijos turi pranešti Komisijai, kiek kartų vykdyta kontrolė ir kiek teiginių neatitiko kriterijų.

Jei bendrųjų kriterijų neatitinkančių teiginių aptikta ant pakuočių, reikia patikrinti, ar bendrieji kriterijai buvo taikomi, kai gaminys buvo pateiktas rinkai, t. y. ar jis pateiktas rinkai prieš 2013 m. liepos 11 d. ar po šios datos.

Jei įtariama, kad teiginiai neatitinka kriterijų, reikia kreiptis į atsakingą asmenį dėl paaiškinimo ir pateikti atitinkamas ataskaitas.

Duomenis pateikė 21 valstybė narė. Tai rodo, kad nacionalinės viešosios sveikatos priežiūros institucijos pasinaudojo bendraisiais kriterijais ir susijusiomis gairėmis vertindamos teiginių apie kosmetikos gaminius atitiktį. Įgyvendinus Kosmetikos gaminių reglamentą, bendraisiais kriterijais reguliariai naudojamasi vykdant rinkos priežiūrą, įskaitant atvejus, kai atsakingas asmuo ar platintojas išleidžia gaminį į rinką. Kai kurios valstybės narės taip pat pasinaudojo papildomais ES gairių dokumentais 12 .

Kai kurios valstybės narės ne tik naudojasi ES gairėmis dėl teiginių apie kosmetikos gaminius, bet ir vadovaudamosi ES lygio sistema pačios sukūrė papildomų nacionalinių gairių bei išsamesnių instrukcijų ir paaiškinimų pagal konkretų socialinį, kultūrinį bei kalbinį kontekstą.

Ypač svarbu atsižvelgti į šalies kontekstą, kad būtų galima įvertinti, kaip vidutinis vartotojas galėtų suprasti tam tikrus teiginius apie gaminius. Be to, ES teisinėje sistemoje neatsižvelgiama į etinius kriterijus, tokius kaip skonis bei padorumas, ir jie išimtinai reglamentuojami valstybių narių įstatymais. Šie kriterijai vertinami pagal valstybės narės konkretų kalbinį, socialinį ir kultūrinį kontekstą 13 .

Kai kurios šalys skiria daugiau dėmesio tam tikriems bendriesiems kriterijams, pvz., teisinei atitikčiai, tiesai, pagrindimui įrodymais ir sąžiningumui. Kitos šalys atliko išsamią analizę tik pagal teisinės atitikties, teisingumo ir pagrįstų sprendimų priėmimo kriterijus. Kadangi tam tikrais atvejais buvo sudėtinga gauti gaminio informacijos bylas iš atsakingų asmenų, esančių ne toje pačioje šalyje, informacija tik iš dalies patikrinta pagal kai kuriuos kriterijus, pvz., tiesą, pagrindimą įrodymais ir sąžiningumą.

Atlikdamos patikrą, visos valstybės narės skyrė daugiausia dėmesio teiginiams apie sveikatą, nes Komisija patarė atkreipti dėmesį į teiginius, kurie gali kelti pavojų vartotojų sveikatai, jei neatitiktų kriterijų ir būtų klaidinantys.

3.2.Valstybių narių institucijų naudoti metodai

Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos vertino gaminius, siūlomus jų nacionalinėse rinkose.

Rengiant ataskaitą, patikra buvo atliekama kaip reguliarios rinkos priežiūros dalis arba specialiai tikrinant gaminius vietoje. Daugelyje valstybių narių buvo lankomi platintojai, atsakingi asmenys, gamybos bei mažmeninės prekybos vietos, el. parduotuvės ir didmeninės prekybos vietos. Kai kuriose valstybėse narėse patikrintos ir importuotojų bei eksportuotojų vietos.

Valstybės narės patikrino teiginius, teikiamus įvairiomis formomis: per televiziją, radiją, bendrąją ir specializuotą spaudą, internetą, pakuotėse, reklaminiuose lankstinukuose, brošiūrose, žurnaluose ir svetainėse (tam tikrų prekių ženklų svetainėse bei svetainėse apie sveikatą). Taip pat patikrinti tam tikri socialiniai tinklai, kurių tikslinę auditoriją sudaro skirtingos vartotojų grupės. Valstybės narės taip pat patikrino gaminius, parduodamus įprastose ir nevaistinius gaminius parduodančiose vaistinėse.

Daugelis pavyzdinių analizuotų gaminių pasirinkta todėl, kad jie buvo apibūdinami šių kategorijų teiginiais:

teiginiais apie ingredientus (pvz., „senėjimą lėtinantis“);

teiginiais apie gaminio efektyvumą (pvz., „odos kremas, apsaugantis nuo saulės“);

teiginiais, kuriais pabrėžiama, kad nenaudojamos tam tikros medžiagos (pvz., „be kvapiųjų medžiagų“);

teiginiais apie gaminio tinkamumą tam tikram odos tipui (pvz., „hipoalerginis“, „jautriai ar atopinei odai“);

teiginiais, kad gaminys turi ne tik kosmetinę paskirtį, bet ir yra naudingas sveikatai ar turi kitų pranašumų (pvz., kalbant apie įdegio kremus ar intymios higienos gaminius).

Valstybės narės peržiūrėjo gaminių informacijos bylas, saugos įvertinimo dokumentus ir teiginius apie gaminius, pvz., tekstą, vaizdus, simbolius, prekių ženklų pavadinimus ir gaminių pavadinimus. Be to, moksliniais metodais patikrinta, ar pavyzdinių gaminių sudėtyje iš tiesų yra nurodytas ingredientas.

Kai kurios valstybės narės taip pat stebėjo pranešimus apie rimtus nepageidaujamus poveikius, kaip nurodyta Kosmetikos gaminių reglamento 23 straipsnyje ir Skubių pranešimų sistemoje (RAPEX). 14  

3.3.Valstybių narių vykdomos rinkos priežiūros rezultatai

Remiantis 21 valstybės narės pateiktais duomenimis, 2014 ir 2015 m. iš viso išanalizuoti 38 995 teiginiai apie kosmetikos gaminius. Iš 38 995 teiginių 3 730 (10 proc.) neatitiko kriterijų. Kriterijus atitinkančių ir jų neatitinkančių teiginių procentas gerokai skiriasi atsižvelgiant į gaminio platinimo priemonę. Kai kuriose valstybėse narėse 70 proc. kriterijų neatitinkančių teiginių aptikta internete, tik 17 proc. aptikta ant pačių gaminių, o 13 proc. aptikta brošiūrose.

3.3.1.Gaminio efektyvumas

16 valstybių narių iš 21 atsakiusios valstybės nurodė, kad aptiko pagrindimo įrodymais ir sąžiningumo kriterijų pažeidimų: buvo teigiama, kad gaminys turi funkciją, kuriai įrodyti nepakako duomenų, prieinamų tyrimų negalima atkurti ir nėra tvirtų mokslinių įrodymų. Tai buvo pastebėta ir atvejais, kai buvo teigiama, kad galutinis gaminys turi vienos iš medžiagų funkciją. Kadangi medžiagos koncentracija gaminyje yra maža, nepavyko užtikrinti jos efektyvumo ir nepakako įrodymų, kad gaminys turi funkciją, kurią nurodė gamintojas. Tokių gaminių pavyzdžiai – gaminiai, kurie, kaip teigiama, apsaugo nuo saulės arba kurių sudėtyje nėra alergenų. Tokie teiginiai buvo laikomi nesąžiningais.

3.3.2.Medicininės savybės ir teiginiai apie galimybę išgydyti bei terapinį poveikį

10 valstybių narių aptiko teiginių apie kosmetikos gaminio medicininį poveikį, kurie pažeidžia tokius kriterijus kaip pagrįstų sprendimų priėmimas, sąžiningumas, pagrindimas įrodymais ir teisinė atitiktis. Valstybės pabrėžė, kad buvo sunku atskirti ir klasifikuoti ribinius gaminius, t. y. nustatyti, ar gaminys yra kosmetinis produktas ar vaistas arba medicininis prietaisas.

Į bendruosius kriterijus turi būti atsižvelgiama, tik jei nustatoma, kad gaminys yra kosmetinis produktas, kaip aprašyta Kosmetikos gaminių reglamento 2 straipsnyje 15 . Priešingu atveju kyla tam tikrų pavojų, pavyzdžiui, neteisingai palaikyti gaminius kriterijų neatitinkančiais kosmetikos gaminiais, nors iš tiesų jie yra medicininiai prietaisai arba vaistai. Todėl rinkos priežiūros patikromis reikia tikrinti tik kosmetikos gaminius išsprendus klausimus dėl ribinių medicinos prietaisų ar medicininių gaminių.

Daugelis valstybių narių nustatė, kad teiginiai apie medicininį poveikį pavojingiausiai klaidina vartotojus. Kosmetikos gaminio terapiniu poveikiu ir medicininėmis savybėmis tikintys vartotojai gali uždelsti kreiptis į gydytoją bei gydytis. Tokiuose klaidinančiuose teiginiuose buvo minimas terapinis poveikis odai, kraujo apytakai, gilesniems audiniams, raumenims, sąnariams, venoms ar riebaliniams audiniams, uždegimo slopinamoji funkcija ir gydomosios savybės. Teigta, kad gaminiai turi medicininių funkcijų ar gydomąjį arba biocidinį poveikį, nors atsakingas asmuo negalėjo pateikti šių teiginių įrodymų.

3.3.3.Leidžiamų ingredientų nebuvimas

10 valstybių narių nurodė, kad patikrinti teiginiai neatitinka teisingumo kriterijaus, nes jais sumenkinami leidžiami ingredientai. Tokių teiginių pavyzdžiai – „be parabenų“ arba „be aliuminio“.

Teigta, kad 20 proc. stebėtų kosmetikos gaminių yra be kokios nors medžiagos, o daugelis jų esą yra „be parabenų“. Šis teiginys yra patrauklus vartoti rinkodaros tikslais, nes jis atkreipia žiniasklaidos dėmesį. Tačiau valstybės narės teigė, kad jis neatitinka teisingumo kriterijaus, nes juo sumenkinami teisiškai leidžiami ingredientai.

Kita vertus, daugelis valstybių narių nurodė, kad teiginiai apie tokių ingredientų kaip alkoholis, eteriniai aliejai ar muilas nebuvimą nepažeidžia kriterijų, nes vartotojui būtina galimybė pasirinkti nenaudoti šių ingredientų dėl tam tikrų priežasčių, pvz., religijos ar alergijos.

3.3.4.Uždraustų ingredientų nebuvimas

Kai kurios valstybės narės nurodė, kad teiginiai, kuriuose pabrėžiamas draudžiamų ingredientų nebuvimas arba ES kokybės standartų ir gamybos gerosios praktikos standartų laikymasis, buvo laikomi neatitinkančiais teisinės atitikties kriterijaus. Tokie teiginiai gali supainioti vartotojus ir padidinti konkurencingumą prieš kitus gamintojus, kurie taip pat laikosi Kosmetikos gaminių reglamento, tačiau to nepabrėžia.

3.3.5.Teiginiai apie hipoalergines savybes

7 valstybės narės pranešė apie atvejus, kai buvo teigiama, kad gaminys yra hipoalerginis, tačiau nebuvo šį teiginį pagrindžiančių dokumentų ar įrodymų. Kai kurios nacionalinės institucijos pranešė apie teiginius dėl plaukų dažų: buvo teigiama, kad dažuose yra ingredientų, kurie dažant plaukus apsaugo nuo odos problemų (arba sumažina alergijos riziką). Tačiau šiuose gaminiuose buvo rezorcinolio ir parafenilendiamino, kurie yra gerai žinomi alergenai. Teiginiai, kuriais nepakankamai įvertinama rizika dėl alerginių reakcijų, galimų naudojant šiuos plaukų dažus, yra pavojingi žmonių sveikatai ir gali trukdyti vartotojams priimti informacija pagrįstą sprendimą naudoti gaminį.

3.3.6.Teiginiai apie ingredientų buvimą ar nebuvimą gaminyje, nors jų aptikta arba neaptikta

5 valstybės narės pranešė apie klaidingus teiginius, kad gaminyje yra koks nors ingredientas. Tokie teiginiai pažeidžia tiesos kriterijų.

3.3.7.„Nebandyta su gyvūnais“ ir triušio logotipas

4 valstybės narės nustatė pagrindimo įrodymais kriterijaus pažeidimo atvejų, kai buvo teigiama, kad gaminiai „nebandyti su gyvūnais“ (pateiktas triušio logotipas ar tekstas), tačiau atsakingas asmuo negalėjo įrodyti, kad visi kosmetiniai ingredientai nebuvo bandyti su gyvūnais. Kosmetikos gaminių reglamentu nuo 2013 m. draudžiama naudoti su gyvūnais išbandytus kosmetikos produktus ar medžiagas galutinėje kosmetikos gaminio sudėtyje.

3.4.Taisomosios priemonės aptikus pažeidimų

Remiantis valstybių narių pateiktais duomenimis, aptikus, kad teiginiai neatitinka bendrųjų kriterijų, imtasi įvairių taisomųjų priemonių. Dažniausiai pranešta apie toliau nurodytas taisomąsias priemones.

Atsakingam asmeniui, importuotojui arba gamintojui raštu pateiktos rekomendacijos, kuriomis nurodyta nepardavinėti gaminio ir prekyba juo uždrausta, kol gaminys neatitiks reikalavimų. Šios priemonės taip pat imtasi prieš el. parduotuves, kuriose parduodami kriterijus pažeidžiantys kosmetikos gaminiai.

Atsakingo asmens paprašyta pakeisti teiginį reklamoje, teikiamoje ne tik ant gaminio, bet ir žiniasklaidoje bei internete.

Atsakingam asmeniui nurodyta atlikti retrospektyvius tinkamumo odai bandymus su konkrečia tiksline grupe.

Atsakingam asmeniui nurodyta atlikti naujus tyrimus siekiant surinkti pakankamai įrodymų, kurie retrospektyviai pagrįstų teiginius.

Kai kurios valstybės narės pritaikė pinigines sankcijas.

Pastebėjus vertimo klaidų, paprašyta pataisyti etiketę.

Atsakingiems asmenims priminta apie įstatymus arba įsakymus.

Siekiant užtikrinti, kad etiketė būtų pataisyta, pakartotinai vykdyti rinkos priežiūros veiksmai arba prieš pakartotinai priimant gaminius į rinką buvo prašoma pateikti atitinkamus dokumentus su įrodymais.

4.Išvados

Dabartinė Europos reglamentavimo sistema, taikoma teiginiams apie kosmetikos gaminius ir jų reklamai, yra visapusiška ir užtikrina aukšto lygio vartotojų apsaugą. Be to, ji suteikia Europos kosmetikos pramonei galimybę konkuruoti ES viduje ir pasaulyje.

Remiantis valstybių narių pateiktomis ataskaitomis, 90 proc. analizuotų teiginių apie kosmetikos gaminius atitinka bendruosius kriterijus, nurodytus Reglamente (ES) 655/2013.

Reikia paminėti, kad bendruosius kriterijus galima taikyti tik gaminiams, kurie atitinka Kosmetikos gaminių reglamente pateiktą kosmetikos gaminių aprašą, ir kai išsprendžiami klausimai dėl ribinių medicininių prietaisų ar medicininių gaminių. Valstybės narės turi kiekvienu atveju nuspręsti, ar produktas yra kosmetikos gaminys.

Daugelis kriterijų neatitinkančių teiginių klaidingai nurodė kosmetikos gaminio funkcijas ir efektyvumą. Be to, nacionalinės institucijos nurodė, kad buvo sudėtinga kontroliuoti teiginius apie kosmetikos gaminius, kuriais teigiama, jog gaminys esąs hipoalerginis ar jo sudėtyje nesama tam tikrų ingredientų (kurie yra leidžiami), nes nebuvo aišku, kaip reglamentuoti tokius teiginius. Tokie teiginiai laikomi menkinamaisiais, nes jie vartotojui sudaro neigiamą įspūdį apie leidžiamą ingredientą, kurio saugumas įrodytas moksliniais tyrimais.

Visos duomenų šiai ataskaitai pateikusios valstybės narės sutiko, kad reikia patikslinti teiginius apie kokios nors medžiagos nebuvimą ar gaminio hipoalergines savybes. Tai būtų galima atlikti pasinaudojant esamu teiginių priežiūros darbo pogrupiu ir abi problemas apibrėžiančiais ad hoc techniniais dokumentais.

(1)  2013 m. liepos 10 d. Reglamentas (ES) Nr. 655/2013, kuriuo nustatyti bendrieji teiginių apie kosmetikos gaminius pagrindimo kriterijai, ESOL L 190/31, 2013 m. liepos 11 d.
(2)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių, ESOL L 342/59, 2009 m. gruodžio 22 d.
(3)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, ESOL L 149/22, 2005 m. birželio 11 d.
(4)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, ESOL L 376/21, 2006 m. gruodžio 27 d.
(5)  Bendruosius kriterijus sukūrė Kosmetikos gaminių priežiūros darbo grupės teiginių priežiūros darbo pogrupis, kurio paskirtis – įgyvendinti Kosmetikos gaminių reglamento 20 straipsnį. Darbo pogrupiui vadovauja Komisija ir jį sudaro valstybių narių bei kosmetikos pramonės, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), bei Europos vartotojų organizacijos BEUC atstovai.
(6)  Kad bendrieji kriterijai būtų darniai taikomi, Komisija ir teiginių priežiūros darbo pogrupis taip pat sukūrė teisiškai neįpareigojančias gaires, prieinamas Komisijos svetainėje (http://ec.europa.eu/growth/sectors/cosmetics/legislation/index_en.htm). Gairių I priede išsamiai aprašyti bendrieji kriterijai, apibrėžti Reglamente dėl teiginių, ir nurodyti pavyzdiniai teiginiai (jų sąrašas nėra baigtinis). II priede pateikti geriausios praktikos pavyzdžiai, konkrečiai susiję su įrodymais, kuriais pagrindžiami teiginiai apie kosmetikos gaminius.
(7)  Taip pat žr. 3.3.3 skirsnį, kuriame aprašomas Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimas ir taikymas, SEC(2009) 1666 final, p. 54.
(8) http://ec.europa.eu/smart-regulation/index_en.htm Europos komisijos geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinys, 2016 m. balandžio 13 d.: .
(9)   https://ec.europa.eu/digital-agenda/best-practice-principles-better-self-and-co-regulation .
(10)   https://www.cosmeticseurope.eu/publications-cosmetics-europe-association/guidelines.html?view=item&id=87 .
(11)  „Cosmetics Europe“ ir Europos reklamos standartų aljansas: kosmetikos reklamos auditas, 2015 m.
(12)  Tokių dokumentų pavyzdžiai – Kosmetikos gaminių reglamento taikymo srities vadovas (EB) Nr. 1223/2009 (2 straipsnio 1 dalies a punktas) (1.0 versija, 2013 m. lapkričio mėn.) arba Kosmetikos gaminių direktyvos 76/768 taikymo srities atskyrimo nuo Vaistų direktyvos 2001/83 taikymo srities gairės 2001/83: http://ec.europa.eu/growth/sectors/cosmetics/products/borderline-products/index_en.htm.
(13)  Žr. Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 7 konstatuojamąją dalį ir Komisijos gairių dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos įgyvendinimo bei taikymo 1.6 skirsnį, SEC(2009) 1666 final, p. 12.
(14)  Skubių pranešimų sistema (RAPEX) suteikia 31 Europos šaliai ir Komisijai galimybę greitai pasikeisti informacija apie pavojingus nemaistinius gaminius, kurie kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugumui: http://ec.europa.eu/consumers/consumers_safety/safety_products/rapex/index_en.htm.
(15)  Kosmetikos gaminys yra bet kokia medžiaga arba mišinys, skirtas išorinėms žmogaus kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims ar burnos ertmės gleivinei, norint tik arba daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti, išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus.