EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2016 03 08

COM(2016) 127 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio

{SWD(2016) 50 final}
{SWD(2016) 51 final}

1. Įvadas

2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamente Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris savo pranešime apie Sąjungos padėtį pranešė apie Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimą. Ši iniciatyva yra priskiriama Komisijos veiksmams, kuriais siekiama stipresnės ir teisingesnės ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) 1 , ir Komisijos 2016 m. darbo programai.

Savo kalboje Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris sakė: „turime aktyviau kurti sąžiningą ir iš tiesų europinę darbo rinką. <…> Todėl šioje srityje noriu sukurti Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo būtų atsižvelgiama į Europos visuomenių ir darbo pasaulio tikrovės pokyčius ir kuris galėtų būti naujosios euro zonos konvergencijos kelrodis. Europos socialinių teisių ramstis turėtų papildyti tai, ką jau bendrai esame pasiekę ES darbuotojų apsaugos srityje. Tikiuosi, kad šiame procese socialiniai partneriai atliks labai svarbų vaidmenį. Manau, kad tikslinga šią iniciatyvą pradėti euro zonoje ir leisti prie jos prisijungti kitoms norinčioms ES valstybėms narėms.“

Šiame komunikate nurodoma, kaip toliau plėtoti Europos socialinių teisių ramstį. Jame pagrindžiama dabartinė iniciatyva, aptariamas jos vaidmuo, mastas ir pobūdis bei pradedamos plataus masto konsultacijos siekiant gauti grįžtamosios informacijos. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas diskusijai prie šio komunikato pridedami pirmi preliminarūs ramsčio apmatai. Be to, prie komunikato pridedami du Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai: pirmame apibūdinamos pagrindinės ekonomikos, darbo rinkos ir visuomenės tendencijos, kuriomis yra grindžiamas šis ramstis ir į kurias šis ramstis turėtų padėti atsižvelgti, o antrame dokumente atkreipiamas dėmesys į svarbiausius ES acquis aspektus 2 . 

2. Kodėl reikalingas Europos socialinių teisių ramstis

2.1. Labai konkurencinga socialinė rinkos ekonomika

ES lygmens veiksmai atspindi kertinius Sąjungos principus ir jie grindžiami įsitikinimu, kad ekonominė plėtra turėtų lemti didesnę socialinę pažangą ir sanglaudą ir kad socialinė politika taip pat turėtų būti laikoma naudingu veiksniu, padedančiu mažinti nelygybę, kurti kuo daugiau darbo vietų ir sudarančiu sąlygas klestėti Europos žmogiškajam kapitalui. Šio įsitikinimo pagrįstumą patvirtina užimtumo ir socialinės srities rezultatai. Geriausių ekonominių rezultatų pasiekusios valstybės narės yra parengusios ambicingesnę ir veiksmingesnę socialinę politiką, kuri yra ne vien tik jų ekonominės plėtros rezultatas, bet plėtojama kaip kertinis jų augimo modelio elementas. Svarbiausias vaidmuo tenka socialinės gerovės sistemoms ir darbo rinkos institucijoms, kurios padeda atlikti jų vaidmenį ir kurti darbo vietas.  

Kaip rodo 2016 m. metinės augimo apžvalgos rezultatai, tokiu požiūriu vadovaujamasi visoje dabartinės Komisijos ekonominėje darbotvarkėje. Komisija ypatingą dėmesį skiria struktūrinėms reformoms, investicijoms ir atsakingai fiskalinei politikai skatinti – ji aiškiai pabrėžė socialinio aspekto ir socialinio teisingumo svarbą.

Pagal subsidiarumo principą už užimtumo ir socialinės politikos formavimą pirmiausia yra atsakingos valstybės narės. Ši politika apima darbo teisę ir socialinės gerovės sistemų organizavimą. Tokia kompetencija yra pripažinta ES sutartyse – jose nuo pat Europos ekonominės bendrijos įkūrimo jau buvo numatyta, kad ES papildo valstybių narių veiksmus. Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje atspindėtas šis bendras tikslas siekti „Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu“.

Todėl Europos bendrosios rinkos kūrimas ir stiprinimas buvo neatskiriamai susijęs su ES socialinės srities acquis plėtojimu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, sumažinti socialinio dempingo riziką arba riboti lenktynes dėl žemesnių socialinių standartų ir palengvinti ekonominę bei socialinę integraciją. Dėl šios priežasties nuo 1990 m. užimtumo ir socialiniams klausimams buvo skiriama daugiausia dėmesio per ES lygmens ekonominės politikos koordinavimo procesą, dabar vadinamą Europos semestru. Tokia logika yra grindžiamas Europos socialinių teisių ramstis, kuris leidžia pasiekti dviejų tikslų – įveikti krizę bei žvelgti plačiau ir siekti stipresnės ir teisingesnės ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS).

2.2. Įveikti krizę ir žvelgti plačiau

Europa atsigauna po giliausios krizės per pastaruosius kelis dešimtmečius – visos valstybės narės ir visa ES bando įveikti politines, ekonomines ir socialines pasekmes ir siekia nuspėti būsimus pokyčius. Europos visuomenei ir ekonomikai krizė padarė akivaizdų didelį neigiamą poveikį. Socialinės gerovės sistemos padėjo šiek tiek sušvelninti šį poveikį, tačiau išaugo nedarbas, didelė gyventojų dalis susiduria su skurdo rizika, viešieji finansai yra pernelyg išeikvoti, o šalių ekonomikos rezultatai yra labai skirtingi. Daug metų žmonės ir visuomenė ypač kenčia dėl didelio nedarbo – šiuo metu beveik 22 mln. asmenų vis dar yra be darbo ir jo ieško (euro zonoje – beveik 17 mln. asmenų), iš jų 10 mln. asmenų darbo ieško jau ilgiau kaip metus.

Be to, kai kurias svarbias ilgalaikes tendencijas krizė iš dalies užmaskavo, o kitas išryškino. Keletas tokių tendencijų pavyzdžių: socialinių struktūrų, šeimos ir darbo modelių pokyčiai; ilgesnis ir įvairesnis profesinis gyvenimas; didesnė darbo jėgos įvairovė ir naujų darbo formų plitimas; didėjančio išsilavinimo lygio ir didėjančios gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties paradoksas; didėjanti nelygybė; nauji poreikiai ir galimybės dėl ilgėjančios tikėtinos gyvenimo trukmės ir senėjančios visuomenės; technologiniai pokyčiai ir visuomenės bei ekonomikos skaitmeninimas.

Palyginti su XX a. smarkiai pasikeitė iššūkių, su kuriais susiduriama profesinėje srityje ir platesnėje visuomenėje, mastas ir pobūdis, be to, esama daug naujų ir būsimų tendencijų, prie kurių Europai reikės prisitaikyti. Tenka rimtai persvarstyti socialinės politikos tikslus ir pajėgumus juos įgyvendinti. Šiuo atveju Europai labai svarbu sugebėti pasiekti, kad darbo rinkos bei socialinės gerovės sistemos gerai veiktų ir būtų sąžiningos – tik tuomet ji galės padidinti našumą, konkuruoti pasaulio mastu, padidinti socialinę sanglaudą ir toliau gerinti piliečių gyvenimo lygį.

Tokie svarstymai įgauna svarbos ne tik tarptautiniu mastu, bet ir kiekvienoje valstybėje narėje 3 . Nepaisant netikrumo dėl ateities, daugėja įrodymų ir esama bendro sutarimo dėl to, kad būtina labiau susieti ekonomikos, socialinės srities ir aplinkosaugos vystymąsi, bei dėl to, kad nelygybė stabdo ekonominį vystymąsi ir kad būtina sukurti įtraukesnį ekonomikos augimo modelį, kaip nurodyta 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų patvirtintuose darnaus vystymosi tiksluose ir ne kartą pasakyta G20 išvadose. Ši pasaulinė darbotvarkė didžiąja dalimi grindžiama įvairiais moksliniais tyrimais, kuriuos atliko tarptautinės organizacijos, kaip antai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Pasaulio bankas, Tarptautinė darbo organizacija ir Tarptautinis valiutos fondas.

Šiuose leidiniuose pabrėžiama, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra labai svarbus ilgalaikį ekonomikos augimą, lygybę ir socialinę pažangą siejantis veiksnys. Juose taip pat patvirtinama, kad pajamų skirtumai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį potencialiam ekonomikos augimui – dėl jų atsivertų dar didesnė praraja tarp nelygių galimybių, būtų menkiau ugdomi įgūdžiai, stabdomas socialinis ir profesinis judumas. Pažangios ekonomikos šalyse, kurių gerovė grindžiama našumo didėjimu ir jų gebėjimu diegti naujoves, socialinės ir ekonominės srities rezultatai yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

Šiuolaikinė socialinė politika turėtų būti grindžiama investicijomis į žmogiškąjį kapitalą, pagrįstomis lygiomis galimybėmis, socialinės rizikos prevencija ir apsauga nuo šios rizikos, veiksmingomis socialinės apsaugos sistemomis ir paskatomis dalyvauti darbo rinkoje, kad būtų užtikrintas deramas žmonių gyvenimas, bet kuriuo gyvenimo etapu jie galėtų pakeisti savo asmeninį bei profesinį statusą ir galėtų visapusiškai atskleisti savo talentą.

2.3. Siekti stipresnės ir teisingesnės ekonominės ir pinigų sąjungos

Euro zona, remdamasi pastarųjų metų krizės patirtimi, pradėjo tolesnės integracijos ir konsolidacijos procesą. Šis procesas neišvengiamai apima ir socialinę dimensiją. Penkių pirmininkų pranešime apie Europos EPS sukūrimą 4 pabrėžiama, kad „Europa turėtų siekti gauti socialinį trigubą A reitingą“ ir kad „EPS sėkmei būtina, kad darbo rinkos ir gerovės sistemos visose euro zonos valstybėse narėse veiktų gerai ir teisingai“. Pranešime primenama, kad vieno visiems tinkančio modelio nėra, tačiau pabrėžiama, kad iššūkiai valstybėse narėse dažnai yra panašūs. Jame taip pat raginama daugiau dėmesio skirti užimtumo ir socialinės srities rezultatams platesniu mastu plėtojant konvergencijos didinimo procesą, kad visoje euro zonoje būtų sukurtos atsparesnės ekonominės struktūros.

Tai yra būtina ne tik dėl politinių ar socialinių, bet ir ekonominių sumetimų – pastarojo pusantro dešimtmečio patirtis rodo, kad ilgai išliekantis disbalansas vienoje ar keliose valstybėse narėse gali kelti riziką visos euro zonos stabilumui, o dėl nesugebėjimo ištaisyti susidariusios padėties atsiradę papildomi skirtumai gali pareikalauti dar daugiau išlaidų. Po 2007–2008 m. krizės euro zonoje išryškėjo nemenki skirtumai, nes kai kurios šalys nuo šios krizės nukentėjo itin smarkiai. Šiems skirtumams sumažinti reikia laiko. Žvelgiant į ateitį akivaizdu, kad euro zonos sėkmė labai smarkiai priklausys nuo nacionalinių darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų efektyvumo bei nuo ekonomikos gebėjimo sušvelninti sukrėtimus ir prie jų prisitaikyti.

Gerai veikiančiose ir įtraukiose darbo rinkose reikia veiksmingai derinti lankstumo ir saugumo aspektus – taip jose gali būti pasiektas aukštas užimtumo ir gebėjimo prisitaikyti lygis. Susijusi „lankstumo ir užimtumo garantijų“ sąvoka nėra nauja, tačiau dėl krizės padarinių ir dėl kintančios darbo aplinkos atėjo laikas peržiūrėti šią sąvoką, kad ją būtų galima kuo geriau pritaikyti praktikoje. Bendrovės suinteresuotos nuspėjama ir teisiškai apsaugota verslo aplinka – taip jos gali ne tik pritraukti kvalifikuotų ir našiai dirbančių darbuotojų, bet ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių rinkos sąlygų. Darbuotojams rūpi turėti patikimą darbą ir stabilias pajamas, suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu, o taip pat įveikti naujus iššūkius ir gebėti prisitaikyti per visą profesinį gyvenimą ir nuolat tobulinti įgūdžius, kurių gali prireikti ateityje. Bedarbiai ir neaktyvūs asmenys dažnai siekia patekti į darbo rinką tokiu būdu, kad jie nebūtų priversti dirbti kvalifikacijos nereikalaujančius, prastai apmokamus darbus arba netektų pagrindinių socialinių teisių. Visų pirma euro zonoje esama ekonominio ir visuomenės suinteresuotumo geriau ugdyti ir naudoti įgūdžius, gebėti greičiau reaguoti ir įgyti didesnio atsparumo, užtikrinti socialinę sanglaudą ir sąžiningai bei veiksmingai paskirstyti teises, pareigas ir pajamas, įskaitant ir tarp skirtingoms kartoms priklausančių žmonių.

Tuo tarpu dėl didelio nedarbo, senėjančios visuomenės, viešiesiems finansams daromo spaudimo ir būtinybės kuo labiau sumažinti kitų valstybių narių patiriamą šalutinį makroekonominio disbalanso poveikį daugiau dėmesio imta skirti nacionalinių socialinės gerovės sistemų veiksmingumo klausimui, į kurį žvelgiama keliais aspektais: pirma, atsižvelgiant į kintančius visuomenės poreikius, įskaitant poreikį mažinti skurdą, vertinamas tokių sistemų tinkamumas ir fiskalinis tvarumas; antra, vertinamas jų indėlis kuriant darbo vietas tiek iš darbdavio, tiek iš darbo ieškančio asmens perspektyvos, ir sistemomis numatytos paskatos dirbti, gerinti žmonių įgūdžius bei gebėjimus visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime; ir trečia, vertinamas aspektas, kuris yra itin svarbus euro zonai – tai sistemų gebėjimas sušvelninti makroekonominius sukrėtimus ir atlikti automatinio stabilizavimo funkciją. Viešųjų finansų patikimumas labai priklauso nuo didelio užimtumo, mažo nedarbo ir tinkamų socialinės gerovės sistemų, o dėl pernelyg didelio atotrūkio tarp darbo rinkų ir socialinės srities rezultatų gali iškilti grėsmė euro zonos veikimui. Siekiant pagerinti biudžeto priežiūrą ES lygmeniu, be kita ko, pradėjus svarstyti apie viešųjų finansų (didelė jų dalis skiriama socialinės gerovės sistemoms) kokybę, daugiau dėmesio imta skirti klausimams, susijusiems su valstybės pajamų ir išlaidų teisingumu bei veiksmingumu.

2.4. Remtis įvairia patirtimi

Plėtojant Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvą galima pasiremti įvairia patirtimi ir praktika – Europoje esama pasaulio mastu geriausių pavyzdžių daugelyje sričių, o problemų sprendimo būdai yra gerai žinomi. Tačiau dabartiniai iššūkiai yra dideli, todėl nederėtų tenkintis esamais pasiekimais ir nekeisti dabartinės padėties. Daug įžvalgų galima padaryti stebint įvairiose pasaulio šalyse vykstančius sparčius pokyčius.

Nors reikia pripažinti, kad skirtingų valstybių narių padėtis labai skiriasi, socialinių teisių ramsčio iniciatyva galėtų būti grindžiama ir bendromis nacionalinėmis, europinėmis bei tarptautinėmis vertybėmis ir principais. Tokios vertybės ir principai užima svarbią vietą pamatiniuose dokumentuose, kaip antai Europos Sąjungos sutartyje, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, Pagrindinių teisių chartijoje bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, ir tokiuose tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Europos Tarybos priimtoje Socialinėje chartijoje ir TDO rekomendacijose.

Tokie dokumentai dažnai aprėpia įvairias sritis – juose apibrėžiami bendrieji principai arba minimalūs standartai, kurie sudaro pagrindą tolesniems žingsniams nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu. Tad, atsižvelgiant į sparčius socialinės, teisinės ir ekonominės aplinkos pokyčius, Europoje svarbiausias uždavinys nebūtinai yra pripažinti teises, veikiau jas faktiškai perimti ir įgyvendinti.

Komisija jau daug metų teikia iniciatyvas, kad būtų sparčiau sprendžiami aktualiausi prioritetiniai klausimai ir būtų atnaujinamas ES acquis. Šios pastangos atitinka geresnio reglamentavimo logiką – tai nereiškia, kad reglamentavimo mastas yra mažesnis, bet kad taikant šį reglamentavimo metodą visapusiškai atsižvelgiama į tiesioginį ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai vietos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad kiekvienos iniciatyvos tikslai būtų pasiekti tinkamiausiu būdu. Per savo kadenciją Komisija paskirstė 2014–2020 m. numatytas Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas – apie 20 % šių lėšų mobilizuojama per Europos socialinį fondą. Ji ėmėsi ir įvairių kitokio pobūdžio veiksmų:

per Europos semestrą koordinuojant ekonominę politiką daugiau dėmesio skyrė socialiniams aspektams, vykdydama vadinamąją makroekonominio disbalanso procedūrą naudojo socialinius rodiklius, propagavo „socialines gaires“ ir įvertino naujos Paramos stabilumui Graikijoje programos socialinį poveikį;

integravo socialinius tikslus į pavyzdines iniciatyvas, pvz., Investicijų planą Europai, Energetikos sąjungą ir bendrąją skaitmeninę rinką;

pristatė strateginį įsipareigojimą siekti lyčių lygybės 2016–2019 m.;

skyrė išankstinę finansinę paramą valstybėms narėms, kad nustatytų Jaunimo garantijų iniciatyvą, pagal kurią būtų numatyta, kad visiems jaunesniems nei 25 metų jaunuoliams per keturis mėnesius po formaliojo švietimo įstaigos baigimo arba darbo netekimo būtų pateiktas kokybiškas konkretus pasiūlymas;

parengė valstybėms narėms skirtas gaires dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką;

pasiūlė Europos prieinamumo aktą, kad bendroje rinkoje pagrindiniai gaminiai ir paslaugos taptų prieinamesni neįgaliesiems;

pasiūlė persvarstyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą, siekiant skatinti laikytis vienodo užmokesčio už vienodą darbą toje pačioje vietoje principo.

Vykstant konsultacijoms dėl šios iniciatyvos 2016 m. toliau bus tęsiami veiksmai, susiję su keliais papildomais aspektais: iš naujo skatinama suderinti dirbančių tėvų profesinę veiklą su asmeniniu gyvenimu, įgyvendinama Europos įgūdžių darbotvarkė ir nuodugniai įvertinamos 24 direktyvos dėl darbuotojų sveikatos ir saugos – tai turėtų padėti įvertinti jų aktualumą, veiksmingumą ir nuoseklumą siekiant išlaikyti aukštą darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos užtikrinimo lygį, atsižvelgiant į naujas rizikos rūšis, ir tuo pačiu supaprastinti ir modernizuoti galiojančius teisės aktus ir sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas jų laikytis. Šie pavyzdžiai rodo, kad ES socialinėje srityje gali teikti paramą, nustatyti gaires ir veiksmų pagrindą, ir imtis tolesnių veiksmų, kurių gali prireikti sukūrus socialinių teisių ramstį.

Kitas svarbus šios Komisijos prioritetas – visais lygmenimis skatinti socialinį dialogą. Po 2015 m. kovo mėn. vykusios aukšto lygio konferencijos dėl naujos socialinio dialogo pradžios ES socialiniai partneriai iš įvairių pramonės sektorių susitarė dėl bendros išsamios užimtumo analizės ir bendros 2015–2017 m. darbo programos. Pradėtos derybos dėl atskiro bendrojo susitarimo dėl vyresnių žmonių aktyvumo, rengiamos bendros išvados dėl profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimo klausimo, o suburta darbo grupė nagrinėja, kaip jų nariai įgyvendino ankstesnius atskirus bendruosius susitarimus. ES sektorinio lygmens socialiniai partneriai, atstovaujantys 43 skirtingiems sektoriams ir 75 % darbo jėgos, toliau vykdė savo atitinkamas bendrąsias darbo programas.

3. Europos socialinių teisių ramsčio vaidmuo, apimtis ir teisinis pobūdis

Šios iniciatyvos tikslas – nustatyti tam tikrus pagrindinius principus, kuriais siekiama remti gerai veikiančias bei sąžiningas darbo rinkas ir socialinės gerovės sistemas. Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris nurodė, kad ši iniciatyva bus plėtojama euro zonoje ir prie jos galės prisijungti kitos to norinčios ES valstybės narės.

Tad Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyva bus grindžiamas ir papildomas esamas ES socialinės srities acquis, o į ją įtraukti principai bus daugiausia orientuoti į euro zonos poreikius ir iššūkius. Formuojamas socialinių teisių ramstis turėtų tapti orientacine dalyvaujančių valstybių narių užimtumo ir socialinės srities rezultatų stebėjimo priemone, skatinančia vykdyti reformas nacionaliniu lygmeniu ir tapsiančia atnaujinto euro zonos konvergencijos proceso kelrodžiu.

3.1. Dabarties ir ateities realijas atitinkančių principų apmatai

Šio komunikato priede pateikiami svarstyti pirmieji preliminarūs iniciatyvos apmatai. Principai buvo atrinkti dėl jų svarbos dalyvaujančių valstybių narių ekonominiams ir socialinės srities rezultatams.

Apmatų struktūrą sudaro trys pagrindinės temos:

lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, įskaitant įgūdžių tobulinimą, mokymąsi visą gyvenimą ir aktyvų užimtumo rėmimą, kad būtų didinamos užimtumo galimybės, lengvinamas darbuotojų profesinio statuso keitimas ir gerinamos asmenų galimybės įsidarbinti;

tinkamos darbo sąlygos, kad butų sukurta tinkama ir patikima darbuotojų ir darbdavių teisių ir pareigų pusiausvyra, taip pat lankstumo ir saugumo aspektų pusiausvyra, kad būtų lengviau kurti darbo vietas, priimti darbo pasiūlymus, kad bendrovės galėtų lengviau prisitaikyti ir kad būtų skatinamas socialinis dialogas;

tinkama ir tvari socialinė apsauga, taip pat galimybė naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant vaikų priežiūros, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, kad būtų užtikrinamas orus gyvenimas ir apsauga nuo rizikos, o asmenys galėtų visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir apskritai visuomenėje.

Nustatyta keletas politikos sričių, kurioms priskiriami įvairūs principai. Šie principai grindžiami ES ir kituose susijusiuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis teisėmis ir jais siekiama kuo išsamiau aptarti jų įgyvendinimo būdus. Formuluojant šiuos principus remiamasi dabartinėmis ES lygmens gairėmis, susijusiomis, pvz., su ekonominės politikos koordinavimu, ir atsižvelgiama į naujausias tendencijas.

Kiekvienu iš šių principų apibrėžiama padėtis atskirose Europos valstybėse gerokai skiriasi – reikia įveikti daug tiek didelių, tiek mažų praktinių sunkumų. Dažniausiai tai yra skirtingi asmenų, bendrovių ir visuomenės interesai, galimi kompromisai tarp trumpalaikių ir ilgalaikių sprendimų, dėl darbo sąvokos ribų išsitrynimo atsirandančios vadinamosios pilkos zonos ir klausimas „kas už ką moka?“, priklausomai nuo to, koks finansavimas yra numatytas – viešasis ar valstybinis. Dar vienas iššūkis – kaip sukurti tokius naujus standartus ir praktiką, kurie atitiktų dinamiškos ekonomikos poreikius ir leistų toliau didinti atskirų regionų ir valstybių narių konvergenciją.

Socialinių teisių ramsčio iniciatyvos ir susijusių diskusijų esmė – ne slėpti šiuos skirtumus ir įtampas, bet, atsižvelgus į kintančią darbo aplinką ir skirtingas padėtis įvairiose Europos šalyse, pažvelgti į jas kitomis akimis ir rasti kitų problemų sprendimo būdų. Tokiu būdu socialinių teisių ramstis turėtų padėti modernizuoti, išplėsti ir sustiprinti profesinėje srityje ir visuomenėje aktualias socialines teises – būtų sudaromos palankesnės sąlygos jomis pasinaudoti ir būtų skatinama taikyti praktiką, galinčią atnešti naudos asmenims, bendrovėms ir visai visuomenei.

3.2. Papildoma nauda euro zonos šalims ir visai ES

Ramstyje neatkartojamas ir neperformuluojamas ES acquis, bet išsamiau nurodomi principai ir įsipareigojimai, kurie gali padidinti euro zonos konvergenciją. Kaip socialinių teisių ramstis nepakeičia dabartinio acquis, taip ir čia siūlomi principai nepakeičia įtvirtintų teisių. Jais siekiama vertinti nacionalinės užimtumo ir socialinės politikos rezultatus ir ateityje siekti didesnio jų suderinamumo.

Tačiau šios iniciatyvos rengimo laikotarpis taip pat turėtų būti proga peržiūrėti galiojantį acquis. Dabartinis acquis buvo sukurtas palaipsniui skirtingais etapais, vienos jo sritys yra išplėtotos geriau nei kitos. Konsultacijos dėl socialinių teisių ramsčio yra gera proga peržvelgti visą dabartinį acquis, įvertinti jo aktualumą atsižvelgiant į naujas tendencijas ir tinkamu lygiu įvardyti galimas būsimų veiksmų sritis.

Toks įvertinimas turėtų leisti atsakyti į šiuos klausimus: ar yra acquis įgyvendinimo trūkumų, ar ES lygmeniu įtvirtintose socialinėse teisėse esama esminių spragų, kaip būtų galima paaiškinti įgyvendinimo trūkumus ir (arba) spragas? Dėl šios priežasties visos valstybės narės galės dalyvauti socialinių teisių ramsčio iniciatyvos rengimo metu vyksiančiose konsultacijose, kurios taip turėtų padėti ne euro zonos valstybėms apsispręsti, ar prisijungti prie šios iniciatyvos.

Socialinių teisių ramsčio formavimas papildys kitas dedamas pastangas sustiprinti EPS 5 – šis darbas turėtų padėti rengti Baltąją knygą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos ateities, kuri turėtų pasirodyti 2017 m. pavasarį. Penkių pirmininkų pranešime apie Europos EPS sukūrimą pabrėžiama būtinybė plėtoti konvergencijos procesą siekiant atsparesnių ekonomikos struktūrų ir būtinybė užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu tokie procesai taptų labiau privalomi. Tai būtų galima pasiekti susitarus dėl bendrų aukšto lygio standartų, kuriuose, be kita ko, didelis dėmesys būtų skiriamas darbo rinkoms.  

Galiausiai dėl paties socialinių teisių ramsčio teisinio pobūdžio reikės atsižvelgti į jo aprėptį
ir teisinius apribojimus ES ir euro zonos lygmeniu. Pavyzdžiui, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnyje Sąjungai aiškiai nesuteikta kompetencija priimti teisės aktus dėl darbo užmokesčio.

Nors formuojant socialinių teisių ramsčio iniciatyvą gali būti svarstomos kelios priemonės, kaip antai rekomendacija, Komisija pageidaus įtraukti Parlamentą, Tarybą ir kitas ES institucijas, ir užtikrinti plačią paramą iniciatyvai įgyvendinti.

4. Konsultacijų tikslai

Socialinių teisių ramsčio sukūrimas yra proga geriau įvertinti esamas socialines teises, konkrečius euro zonos poreikius, kintančias darbo aplinkos realijas ir būtinas visų lygmenų reformas. Todėl konsultacijų procesas turėtų būti kuo platesnis.

4.1. Numatomi rezultatai

Konsultacijomis siekiama trijų pagrindinių tikslų:

pirmas tikslas – įvertinti šiuo metu galiojantį ES acquis; visų pirma konsultacijos turėtų padėti nustatyti, kokiu mastu paisoma šiuo metu galiojančių teisių ir ar jos tebėra aktualios kovojant su dabarties ir ateities iššūkiais, ir (arba) sužinoti, ar reikėtų numatyti naujus teisių užtikrinimo būdus;

antras tikslas – apsvarstyti naujas darbo modelių ir visuomenės tendencijas, atsirandančias dėl demografinių tendencijų, naujų technologijų ir kitų profesiniam gyvenimui ir socialinėms sąlygoms svarbių veiksnių poveikio; turėtų būti skatinama nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius ir socialinių inovacijų srityje įgytą patirtį;

trečiasis tikslas – sužinoti nuomonę apie paties Europos socialinių teisių ramsčio apmatus ir gauti grįžtamosios informacijos. Per konsultacijas turėtų būti aptarta socialinių teisių ramsčio aprėptis, turinys ir jo vaidmuo plėtojant EPS socialinę dimensiją, atspindėti konkretūs euro zonos poreikiai, aptarta čia siūlomų principų specifika ir nagrinėjami su jais susiję iššūkiai. Konsultacijos taip pat turėtų padėti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms nuspręsti, ar prisijungti prie socialinių teisių ramsčio.

Konsultacijos turėtų būti užbaigtos 2016 m. gruodžio mėn., kad, remdamasi jų rezultatais, Komisija 2017 m. pradžioje galėtų pateikti galutinį pasiūlymą dėl socialinių teisių ramsčio.

4.2. Pasirengimas diskusijoms

Per ateinančius mėnesius Komisija aktyviai palaikys ryšį su kitomis ES institucijomis, nacionalinėmis institucijomis ir parlamentais, profesinėmis sąjungomis ir verslo asociacijomis, NVO, socialinių paslaugų teikėjais, akademine bendruomene ir plačiąja visuomene. Valstybėse narėse Komisija diskusijas rengs per jose esančias atstovybes.

ES socialiniai partneriai bus pakviesti aktyviai dalyvauti formuojant socialinių teisių ramstį. Komisija taip pat paprašys, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas pateiktų savo nuomonę.

4.3. Susisteminta grįžtamoji informacija

Be viešųjų konsultacijų, pagal kiekvieną numatytą rezultatą bus suformuotos trys darbo sritys, kurių rezultatais bus remiamasi per diskusijas:

ES socialinės srities acquis apžvalga;

būsimi darbo srities ir socialinės gerovės sistemų iššūkiai ir galimybės;

Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvos, kuria siekiama stipresnės ir teisingesnės EPS, vaidmuo.

Komisija, siekdama gauti grįžtamosios informacijos, iki 2016 m. pabaigos Komisija surengs Europos konferenciją.

4.4. Diskusijoms skirta informacija

Konsultacijoms sukurta speciali svetainė: http://ec.europa.eu/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights  

Ten pateikiama tokia informacija:

šis komunikatas ir prie jo pridedami tarnybų darbiniai dokumentai;

Komisijos tarnybų parengtas faktų suvestinių rinkinys, kuriame pateikiami išsamesni ekonominiai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys į ramsčio apmatus (kaip komunikato priedą) įtrauktas sritis;

veiksmai, priklausantys kiekvienai pirmiau paminėtai darbo sričiai;

ES ir nacionalinio lygmens susitikimų ir renginių, kurie yra numatyti artimiausiais mėnesiais, sąrašas.

5. Konsultacijų klausimai

Komisija ragina visas suinteresuotąsias šalis atsakyti į šiame komunikate pateiktus klausimus ir pateikti papildomas pastabas iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Tai galima padaryti užpildant internetinį klausimyną, pateiktą pirmiau nurodytame specialiame tinklalapyje, ir siunčiant informaciją šiuo e. paštu:

EMPL-EUROPEAN-PILLAR-OF-SOCIAL-RIGHTS@ec.europa.eu  

arba paštu:

EUROPEAN COMMISSION

Directorate-General Employment, Social Affairs and Inclusion

Rue Joseph II, 27 – 00/120

B-1049 BRUXELLES 6  

Toliau pateikiami Europos Komisiją dominantys klausimai:

Apie socialines sąlygas ir ES socialinės srities acquis

1.Kokie, jūsų manymu, yra aktualiausi užimtumo ir socialiniai prioritetai?

2.Kaip būtų galima paaiškinti užimtumo ir socialinių sąlygų skirtumus atskirose Europos valstybėse narėse?

3.Ar ES acquis tebėra aktualus ir ar manote, kad būtų galima imtis papildomų ES veiksmų?

Apie darbo aplinkos ir socialinės gerovės sistemų ateitį

4.Kokios, jūsų manymu, tendencijos lems didžiausius pokyčius?

5.Kokie pagrindiniai pavojai ir galimybės galėtų būti siejami su šiomis tendencijomis?

6.Ar galėtumėte kaip sektinus pavyzdžius įvardyti kokias nors esamas arba būsimas politikos sritis, institucijas ar bendrovių praktiką?

Apie Europos socialinių teisių ramstį

7.Ar pritariate čia išdėstytam požiūriui, kuriuo būtų vadovaujamasi formuojant Europos socialinių teisių ramstį?

8.Ar pritariate čia pasiūlytai socialinių teisių ramsčio aprėpčiai, sritims ir principams? Ar esama kokių nors tinkamai neišreikštų arba neįtrauktų aspektų?

9.Ar galite nurodyti, kurios sritys ir principai yra svarbiausi atnaujintam euro zonos konvergencijos procesui?

10.Kaip jie turėtų būti apibrėžti ir kaip į juos reikėtų atsižvelgti praktikoje? Visų pirma, ar galite įsivaizduoti, kaip tam tikrose srityse bus laikomasi minimalių standartų arba lyginamųjų rodiklių ir ar tai duos papildomos naudos, jeigu taip, kuriose?

Taip pat galima pateikti pastabas dėl kiekvienos siūlomo socialinių teisių ramsčio srities – reikia užpildyti vieną iš labiau specializuotų internetinių klausimynų, kurie pateikti konsultacijų svetainėje.

(1)

2014 m. liepos 15 d. Politinės gairės būsimai Europos Komisijai, „Nauja pradžia Europai.
Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“.

(2)

 2016 m. kovo 8 d. Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai „Pagrindinės ekonominės, užimtumo ir socialinės tendencijos ir Europos socialinių teisių ramstis“ (SWD (2016) 51), ir „ES socialinės srities acquis“ (SWD(2016) 50).

(3)

 Žr. pvz., TDO (2015 m.), The future of work centenary initiative; EBPO (2016 m.), Policy forum on the future of work; Bertelsmann Stiftung (2015 m.), Redesigning European welfare states – Ways forward; Bundesministerium für Arbeit und Soziales (2015 m.), Green Paper: Re-Imagining Work. Work 4.0; Pasaulio ekonomikos forumas (2016 m.), The Future of Jobs: Employment, Skills and Workforce Strategy for the Fourth Industrial Revolution; EBPO, TVF, Pasaulio bankas ir TDO (2015 m.), Income inequality and labour income share in G20 countries: Trends, Impacts and Causes.

(4)

„Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“, 2015 m. birželio mėn. Jeano-Claude’o Junckerio pranešimas, parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Donaldu Tusku, Jeroenu Dijsselbloemu, Mario Draghi’u ir Martinu Schulzu. Prancūzija ir Vokietija bendrai prisidėjo prie šio pranešimo – jos pabrėžė, kad tam tikrose srityse, pvz., aktyvios darbo rinkos politikos ir socialinės apsaugos sistemų srityse būtina stiprinti bendradarbiavimą ir nustatyti tikslesnes bendrąsias gaires. Taip pat žr. The Social Dimension of Economic and Monetary Union (2015 m.), Europos politinės strategijos centras.

(5)

COM(2015) 600, 2015 m. spalio 21 d. „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“.

(6)

Visa gauta informacija bus skelbiama internete, nurodant respondentų tapatybę, nebent jie nesutiktų, kad jų asmens duomenys būtų skelbiami, nes tai pažeistų jų teisėtus interesus. Tokiu atveju nuomonė gali būti skelbiama anonimiškai. Kitu atveju nuomonė skelbiama nebus ir į jos turinį iš esmės nebus atsižvelgta.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2016 03 08

COM(2016) 127 final

PRIEDAS

Pirmi preliminarūs Europos socialinių teisių ramsčio apmatai

pridedamas prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio

{SWD(2016) 50 final}
{SWD(2016) 51 final}

Turinys

I SKYRIUS. LYGIOS GALIMYBĖS IR GALIMYBĖ ĮSIDARBINTI

1.Gebėjimai, švietimas ir mokymasis visą gyvenimą

2.Lanksčios ir apsaugotos darbo sutartys

3.Profesinės veiklos keitimas saugiomis sąlygomis

4.Aktyvus užimtumo rėmimas

5.Lyčių lygybė ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

6.Lygios galimybės

II SKYRIUS. TINKAMOS DARBO SĄLYGOS

7.Įdarbinimo sąlygos

8.Atlyginimai

9.Darbuotojų sauga ir sveikata

10.Socialinis dialogas ir darbuotojų įtraukimas

III SKYRIUS. TINKAMA IR TVARI SOCIALINĖ APSAUGA

11.Integruotos socialinės išmokos ir paslaugos

12.Sveikatos priežiūra ir ligos išmokos

13.Pensijos

14.Bedarbio pašalpos

15.Minimalios pajamos

16.Neįgalumo išmokos

17.Ilgalaikė priežiūra

18.Vaikų priežiūra

19.Būstas

20.Galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis

Aiškinamosios pastabos

Šiame priede pateikiami visuomenei susipažinti skirti pirmieji preliminarūs Europos socialinių teisių ramsčio apmatai. Kuriama socialinių teisių ramsčio iniciatyva skirta euro zonai, tačiau prie jos savanoriškai galėtų prisijungti ir kitos valstybės narės.

Šis ramstis grindžiamas socialiniais tikslais ir teisėmis, įtvirtintais ES pirminėje teisėje, kurią sudaro Europos Sąjungos sutartis (ES sutartis), Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Pagrindinių teisių chartija ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Kad būtų užtikrintas pakankamai platus konsultacijų pagrindas, socialinių teisių ramsčio iniciatyva apima ir sritis, kuriose ES kompetentinga priimti teisės aktus, ir kitas sritis, už kurias pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms ir kuriose ES atlieka tik pagalbines ir papildomąsias funkcijas. Kuriant iniciatyvą taip pat remtasi šalių patirtimi ir tarptautiniais teisės šaltiniais.

Ramsčio apmatais nesiekiama iš naujo formuluoti teisių ar keisti jau įtvirtintas teises, kurių toliau paisoma. Šias teises siekiama papildyti nustatant daugiau bendrų esminių principų, kurių dalyvaujančios valstybės narės turėtų laikytis įgyvendindamos užimtumo ir socialinę politiką, ypatingą dėmesį skiriant euro zonos poreikiams ir uždaviniams. Priimta socialinių teisių ramsčio iniciatyva turėtų tapti orientacine dalyvaujančių valstybių narių užimtumo ir socialinės srities rezultatų stebėjimo priemone, skatinančia vykdyti reformas nacionaliniu lygmeniu, ir atnaujinto euro zonos konvergencijos proceso kelrodžiu.

Pateikti principai sugrupuoti pagal 20 politikos sričių, kurios yra tinkamai veikiančių ir sąžiningų darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų pagrindas. Principais atsižvelgiama į ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat į įvairią padėtį Europoje ir kintančias sąlygas vietos lygmeniu. Šiais principais siekiama spręsti problemas, kylančias kuriant stipresnę ir teisingesne ekonominę ir pinigų sąjungą, visų pirma atsižvelgti į būtinybę didinti konkurencingumą, skatinti aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, užtikrinti tinkamą minimalią socialinę apsaugą, iki galo išnaudoti žmonių potencialą, užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir didinti ekonomikos struktūrų pajėgumus prisitaikyti ir jų atsparumą.

Pateikiami principai taikomi dirbantiems arba neaktyviems ES piliečiams ir teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams, atsižvelgiant į kiekvieno principo formuluotę. Vykstant šioms konsultacijoms laikinai vartojama tokia termino „darbuotojas“ apibrėžtis: asmuo, kuris tam tikrą laiką kito naudai ir šiam nustačius darbo laiką, vietą ir pobūdį, jo vadovaujamas teikia paslaugas, už kurias gauna darbo užmokestį.

Savarankiškai dirbantys asmenys reiškia visus asmenis, kurie vykdo savarankišką veiklą, už kurią jie gauna atlygį. Dirbantys asmenys reiškia ir darbuotojus, ir savarankiškai dirbančius asmenis. Vykstant konsultacijoms gali prireikti patikslinti šių terminų taikymo sritį.

Principai pasirinkti ir suformuluoti, be kita ko, remiantis dabartinėmis Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro gairėmis, ES antrine teise ir privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais, kai tokių yra. Kad su kiekvienu principu susijusi padėtis būtų geriau suprantama, apmatuose nurodomi pagrindiniai neišspręsti uždaviniai, galima papildoma principo laikymosi nauda ir, kai taikoma, lentelėse primenamos pirminėje teisėje įtvirtintos susijusios teisės. Vykstant konsultacijoms principai turėtų būti plačiai aptarti ir ištobulinti, kad 2017 m. būtų užbaigtas rengti pasiūlymas dėl Europos socialinių teisių ramsčio.

I SKYRIUS. LYGIOS GALIMYBĖS IR

GALIMYBĖ ĮSIDARBINTI

1.Gebėjimai, švietimas ir mokymasis visą gyvenimą

Pagrindinių kalbos, raštingumo, mokėjimo skaičiuoti bei naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis įgūdžių – pirmųjų mokymosi pagrindų – tebetrūksta didelei visų amžiaus grupių gyventojų daliai. Siekiant kokybiškesnių ir tinkamesnių švietimo rezultatų, turi būti didinamas švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas bei teisingumas ir jos turi būti labiau priderintos prie darbo rinkos ir visuomenės poreikių. Nuo ekonominių išteklių nepriklausančias vienodas galimybes įgyti pagrindinių gebėjimų ir bendrųjų kompetencijų pirminio švietimo sistemoje turi papildyti tinkamos galimybės suaugusiems įgyti pagrindinių gebėjimų ir bendrųjų kompetencijų visais gyvenimo etapais. Dėl senėjančios visuomenės, ilgesnio profesinio gyvenimo ir išaugusios trečiųjų šalių piliečių imigracijos būtina imtis papildomų kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi visą gyvenimą veiksmų, kad būtų sėkmingai prisitaikyta prie technologijų pokyčių ir sparčiai kintančių darbo rinkų.

  

a.Visi asmenys turi turėti galimybę bet kuriuo gyvenimo etapu naudotis kokybiškomis švietimo ir mokymo paslaugomis, kad įgytų tinkamus pagrindinius gebėjimus ir bendrąsias kompetencijas, leidžiančius aktyviai dalyvauti visuomenėje ir darbo rinkoje. Žemos kvalifikacijos jaunuoliai ir darbingo amžiaus suaugusieji turi būti skatinami tobulinti įgūdžius.

2.Lanksčios ir apsaugotos darbo sutartys

Lanksčios sutartys gali padėti lengviau įsidarbinti ir skatinti keisti profesinę veiklą, drauge užtikrinant, kad darbdaviai galėtų prisiderinti prie paklausos pokyčių. Dėl skaitmeninės ekonomikos keičiasi darbo modeliai ir atsiranda naujų darbo formų, pvz., savarankiškas darbas. Tai gali atverti įvairesnių galimybių patekti į darbo rinką ir padėti išlaikyti užimtumą. Tačiau skirtingoms darbo sutartims būdingi dideli įdarbinimo sąlygų skirtumai.

Be to, esama vadinamųjų pilkų zonų, pvz., priklausomas arba fiktyvus savarankiškas darbas, dėl kurių atsiranda neaiški teisinė padėtis ir kliūtys naudotis socialine apsauga. Dėl tokių reiškinių gali didėti darbo nesaugumas ir (arba) būti kuriamos dvilypės, fragmentuotos darbo rinkos, lemiančios mažesnį našumą ir skatinančios atskirtį. Nenuolatinis darbas gali didinti nesaugumo pavojų, nes užtikrinama prastesnė apsauga nuo atleidimo iš darbo, mažesnis atlygis, mažiau galimybių naudotis socialinės apsaugos paslaugomis ir mokytis. Pereinant prie sutarčių, kuriomis nustatomos lygiavertės garantijos ir išlaidos, būtų galima užtikrinti, kad laikinas darbas atvertų stabilaus ir saugaus užimtumo galimybių, drauge didinant darbo rinkų atsparumą sukrėtimams.

a.Turi būti garantuojamas vienodas požiūris, neatsižvelgiant į darbo sutartį, nebent skirtingas požiūris pateisinamas objektyviomis priežastimis. Turi būti užkertamas kelias netinkamiems mažų garantijų ir nenuolatinio darbo santykiams ir piktnaudžiavimui jais.

b.Lanksčios darbo sąlygos gali padėti patekti į darbo rinką ir leisti darbdaviams sparčiai prisitaikyti prie paklausos pokyčių, tačiau turi būti užtikrinamas perėjimas prie neterminuotų sutarčių.

3.Profesinės veiklos keitimas saugiomis sąlygomis

Žmonių profesinis gyvenimas įvairėja: dirbama keliose darbo vietose, keičiasi darbo formos, daromos karjeros pertraukos, didėja darbo jėgos judumas ir keičiama profesinė veikla. Siekiant išnaudoti visą technologijų pokyčių ir sparčiai kintančių darbo rinkų potencialą, būtina spartesnė ir didesnė parama keičiant darbą ir profesinę veiklą, taip pat parama nuolat kelti kvalifikaciją visais profesinio gyvenimo etapais.

Kvalifikacijos kėlimui būtinos darbuotojų, įmonių ir visuomenės investicijos. Kai kurios socialinės apsaugos teisės, pvz., profesinės pensijos, bedarbio pašalpos, sveikatos draudimas arba teisės mokytis, ne visada gali būti lengvai perkeliamos keičiant darbą, jomis negalima naudotis arba jų kaupti pradedant savarankišką veiklą. Priešingai, kai kurios darbo ieškančių asmenų arba neaktyvių asmenų teisės neturėtų atgrasyti nuo grįžimo į darbo rinką arba savo verslo pradėjimo.

a.Visi darbingo amžiaus asmenys turi turėti galimybę naudotis prie individualių poreikių pritaikyta pagalba ieškant darbo ir turi būti skatinami dalyvauti mokymuose bei kelti kvalifikaciją, kad būtų gerinamos jų galimybės įsidarbinti arba pradėti verslą ir sparčiau būtų keičiamas darbas arba profesinė veikla.

b.Turi būti užtikrinamas socialinių teisių ir teisių į mokymąsi, įgytų vykdant profesinę veiklą, išsaugojimas ir perkėlimas, kad būtų lengviau pakeisti darbą ir profesinę veiklą.

SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia didinti užimtumą. SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos, kovos su socialine atskirtimi ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimo srityse.

4.Aktyvus užimtumo rėmimas

Nuolatinio, pasikartojančio ir ilgalaikio nedarbo, visų pirma jaunimo ir žemos kvalifikacijos darbuotojų, problema turi būti sprendžiama teikiant tinkamą ir tikslinę (re)integracijos į darbo rinką paramą, taip pat taikant priemones, kuriomis skatinama įgyti gebėjimų ar darbo patirties ir kelti kvalifikaciją, kad būtų keičiama profesija. Galimybės skubiai ir veiksmingai pasinaudoti tokiomis priemonėmis gali padėti užkirsti kelią atskirčiai darbo rinkoje ir socialinei atskirčiai.

a.Visi jaunuoliai iki 25 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo turi gauti kokybišką pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką arba stažuotę.

b.Turi būti užtikrinama, kad registruotiems ilgalaikiams bedarbiams būtų siūloma atlikti išsamų individualų vertinimą ir teikti konsultacijas, taip pat kad ne vėliau nei jų nedarbo laikotarpis pasieks 18-os mėnesių ribą būtų siūlomas grįžimo į rinką susitarimas, į kurį įtrauktas individualus paslaugų pasiūlymas, kuriuo siekiama padėti rasti darbą, ir nuoroda į vieno langelio principu veikiančią įstaigą.

SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia didinti užimtumą. SESV 153 straipsnyje taip pat nustatyta, kad Sąjunga nustato būtiniausius reikalavimus, taip pat remia ir papildo valstybių narių veiklą iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos srityje.

5.Lyčių lygybė ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

Moterų, palyginti su vyrų, užimtumo lygis tebėra gerokai žemesnis, o dirbančių ne visą darbo dieną, dirbančių prasčiau apmokamuose sektoriuose ir gaunančių mažesnį valandinį atlyginimą yra daugiau nei vyrų, nors moterų išsilavinimas yra geresnis. Siekiant užtikrinti vienodas vyrų ir moterų galimybes būtina remti moterų užimtumą, kuris dėl senėjančios darbo jėgos tampa ekonomine būtinybe.

Galimybių išeiti tinkamų vaikų ir kitų priklausomų šeimos narių priežiūros atostogų ir naudotis priežiūros paslaugomis trūkumas gali paskatinti už priežiūrą atsakingus asmenis, daugiausia moteris, atsisakyti darbo arba grįžti į darbo rinką. Esama įvairių moterų dalyvavimo darbo rinkoje kliūčių: tinkamos profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimo politikos nebuvimas, fiskalinės paskatos antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui nedirbti arba pernelyg didelis darbo jėgos apmokestinimas, gajūs stereotipai, susiję su studijų kryptimis ir profesija.

Savarankiškai dirbantys asmenys arba ne visą darbo dieną dirbantys ir nuolatinio darbo sutarčių neturintys darbuotojai turi nevienodas galimybės naudotis mokamomis atostogomis dėl šeiminių priežasčių arba draudimo sistemomis. Be to, dėl prastesnių galimybių vyrams pasiimti atostogų ir paskatų tai daryti nebuvimo moterims tenka pagrindinis priežiūrą užtikrinančio asmens vaidmuo, o tai neigiamai veikia moterų užimtumą.

Galimybes lanksčiau organizuoti darbą iš dalies didina skaitmeninė aplinka ir dalijimosi bei bendro vartojimo ekonomikoje derinamos įvairios profesijos. Lankstūs darbo modeliai taip pat gali padėti užtikrinti profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, nes darbuotojai ir įmonės darbo valandas ir darbo modelius gali priderinti prie savo poreikių.

a.Darbo rinkoje ir švietimo sistemoje turi būti skatinama lyčių lygybė, užtikrinamas vienodas požiūris visose srityse, įskaitant darbo užmokestį, šalinamos moterų dalyvavimo darbo rinkoje kliūtys ir užkertamas kelias profesinei segregacijai.

b.Visi tėvai ir asmenys, kurie atsakingi už vaikų ir kitų priklausomų šeimos narių priežiūrą, turi turėti teisę išeiti tinkamų atostogų ir galimybę naudotis priežiūros paslaugomis 1 . Turi būti skatinama vyrų ir moterų lygybė naudojantis atostogomis: ir vieniems, ir kitiems suteikiamos apmokamos vaiko priežiūros atostogos.

c.Darbdavių ir darbuotojų sutarimu turi būti skatinama lanksti darbo tvarka, įskaitant darbo laiką, ir suteikiama galimybių ja naudotis atsižvelgiant tiek į darbuotojų, tiek į darbdavių poreikius.

Pagrindinių teisių chartijos 33 straipsnyje nurodyta, kad „siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, kiekvienas asmuo turi teisę būti apsaugotas nuo atleidimo iš darbo dėl priežasčių, susijusių su motinyste, taip pat teisę į mokamas motinystės atostogas ir į vaiko priežiūros atostogas gimus vaikui ar jį įvaikinus.“ SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga nustato būtiniausius reikalavimus, taip pat remia ir papildo valstybių narių veiklą darbo aplinkos, darbo sąlygų, moterų ir vyrų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe srityse. Be to, Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje nurodyta, kad „visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą. Lygybės principas nekliudo laikytis ar imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai.“ ES sutarties 3 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Be to, SESV 8 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. SESV 19 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga gali imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga nustato būtiniausius reikalavimus, taip pat remia ir papildo valstybių narių veiklą iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos, taip pat moterų ir vyrų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe srityse.

6.Lygios galimybės

Sąjungoje draudžiama diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Tačiau tam tikroms asmenų grupėms kyla sunkumų patenkant į darbo rinką. Trečiųjų šalių piliečių ir etninių mažumų atstovų darbo rinkoje yra gerokai mažiau ir jiems kyla didesnis skurdo ir socialinės atskirties pavojus. Svarbu šalinti jų patekimo į darbo rinką kliūtis, kurios, pvz., gali būti kalbos nemokėjimas arba gebėjimų ir kvalifikacijų pripažinimo spragos. Kalbant apie diskriminaciją dėl pilietybės arba tautinės kilmės, patirtis rodo, kad darbdaviams trūksta informacijos apie nediskriminacinę priėmimo į darbą praktiką, o diskriminaciją patiriantiems asmenims – informacijos apie savo teises.

Siekiant užtikrinti vienodas jų galimybes būtina remti jų užimtumą, kuris dėl senėjančios darbo jėgos tampa ekonomine būtinybe.

Turi būti skatinamas asmenų, kurių užimtumo rodikliai prasti, dalyvavimas darbo rinkoje, užtikrinant vienodą požiūrį visose srityse, be kita ko, didinant informuotumą ir kovojant su diskriminacija.

II SKYRIUS. TINKAMOS DARBO SĄLYGOS

7.Įdarbinimo sąlygos

Nustatant naujų lankstaus užimtumo formų pobūdį, aprėptį ar darbo trukmę, būtina laikytis papildomų atsargumo priemonių, nustatyti darbdavius ir susijusį socialinės apsaugos lygį bei išvengti piktnaudžiavimo atvejų bandomuoju laikotarpiu. Decentralizuoto, savarankiškai organizuojamo darbo formos gali padėti didinti darbuotojų nepriklausomumą ir skatinti verslo plėtrą, tačiau dėl jų gali trūkti pakankamos informacijos apie teises, o informavimo reikalavimai darbdaviams gali būti neaiškūs. Dabartinės ES teisinės nuostatos dėl darbuotojų informavimo apie darbo sąlygas netaikomos nuo pat įdarbinimo pradžios, o vis labiau įsitvirtinant tarpvalstybinio, judaus, skaitmeninio ir delokalizuoto verslo organizavimo modeliams jas taikyti tampa sudėtingiau. Dėl sudėtingų, daug išlaidų reikalaujančių ir neaiškių taisyklių, taikomų nutraukiant terminuotas darbo darbo sutartis, įmonės nenoriai samdo, o vietos lygmeniu neužtikrinamas vienodas taisyklių taikymas.

a.Prieš įdarbinimą kiekvienas darbuotojas turi būti raštu informuojamas apie teises ir pareigas, kylančias iš sutartinių santykių.

b.Jei yra bandomasis laikotarpis, jo trukmė turi būti pagrįsta; prieš prasidedant bandomajam laikotarpiui darbuotojai supažindinami su jo sąlygomis.

c.Darbuotojai atleidžiami dėl konkrečių motyvų ir praėjus pagrįstam įspėjimo laikotarpiui; turi būti numatyta tinkama kompensacija ir galimybė sparčiai ir veiksmingai pateikti skundą pagal nešališką ginčų sprendimo sistemą.

8.Atlyginimai

Tinkamo dydžio minimaliais atlyginimais užtikrinamas deramas darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygis ir sprendžiama dirbančiųjų skurdo problema. Minimalaus atlyginimo užtikrinimas kuo didesniam darbuotojų skaičiui padeda išvengti iškraipymų, dėl kurių atsiranda dvilypės darbo rinkos. Nuspėjamas atlyginimų kitimas svarbus užtikrinant stabilią verslo aplinką. Minimalus atlyginimas turi būti tokio dydžio, kad būtų išsaugotos žemos kvalifikacijos darbuotojų galimybės įsidarbinti, o bedarbiams ir neaktyviems asmenims – paskatos dirbti. Konkurencingumui, visų pirma euro zonoje užtikrinti, būtina, kad atlyginimų pokytis atitiktų našumą.

a.Visas darbas turi būti sąžiningai apmokamas, garantuojant deramą gyvenimo lygį. Minimalūs atlyginimai turi būti nustatomi laikantis skaidraus ir nuspėjamo mechanizmo, išsaugant galimybes įsidarbinti ir paskatas ieškoti darbo. Atlyginimų kaita turi atitikti našumo pokyčius ir turi būti derinama su socialiniais partneriais ir nacionaline praktika.

9.Darbuotojų sauga ir sveikata

Dėl mažiau stabilių darbo santykių, naujų darbo modelių ir senėjančios darbo jėgos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje atsirado naujų uždavinių. Užtikrinant visų darbuotojų apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų darbe, neatsižvelgiant į darbo formą ir šalinant vadinamąsias pilkas zonas, pvz., priklausomą arba fiktyvų savarankišką darbą, kuris lemia neaiškią teisinę padėtį, būtų galima mažinti nesaugumą, socialines išlaidas ir didinti įmonių našumą. Siekiant skatinti darbuotojų reintegraciją darbo rinkoje ir profesinį perkvalifikavimą būtinos didesnės darbdavių pastangos kvalifikacijos keitimo ar darbo vietos pritaikymo srityse. Tačiau mažoms įmonėms kyla sunkumų taikant prevencines ir taisomąsias priemones.

a.Turi būti užtikrinama tinkamo lygmens apsauga nuo visų pavojų, galinčių kilti darbe, ir teikiama tinkama parama priemonių įgyvendinimui remti, visų pirma labai mažoms ir mažoms įmonėms.

10.Socialinis dialogas ir darbuotojų įtraukimas

Kad būtų užtikrinamas tinkamas socialinis dialogas, būtini nepriklausomi ir tipinėms grupėms atstovaujantys socialiniai partneriai, galintys pasiekti kolektyvinius susitarimus. Atsižvelgiant į tai, kad mažėja profesinių sąjungų narių ir darbuotojų atstovų, socialiniai partneriai turi siekti aktyviau dalyvauti tinkamame ir veiksmingame socialiniame dialoge. ES ir nacionalinių socialinių partnerių dalyvavimas būtinas siekiant formuoti ir įgyvendinti veiksmingą ekonomikos ir socialinę politiką, be kita ko, išsaugant darbo vietas ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Be to, dėl naujų darbo organizavimo formų, pvz., paslaugų sektoriuje ir skaitmeninėje ekonomikoje, darbuotojai įtraukiami netolygiai, taip pat sudėtingiau juos informuoti ir su jais konsultuotis.

a.Su socialiniais partneriais turi būti konsultuojamasi formuojant ir įgyvendinant užimtumo ir socialinę politiką. Socialiniai partneriai turi būti skatinami jiems svarbiais klausimais sudaryti kolektyvinius susitarimus, laikantis šalies tradicijų, nepažeidžiant nepriklausomumo principo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų.

b.Turi būti užtikrinama, kad visi darbuotojai, įskaitant dirbančius IT sektoriuje ir (arba) kitoje valstybėje narėje, arba jų atstovai būtų laiku informuojami ir su jais būtų konsultuojamasi, visų pirma kolektyvinio atleidimo iš darbo, perkėlimo, įmonių restruktūrizavimo ir susijungimo atvejais.

III SKYRIUS. TINKAMA IR TVARI SOCIALINĖ APSAUGA

11.Integruotos socialinės išmokos ir paslaugos

Tam tikrais atvejais dėl išmokų ir paslaugų, tarnybų ir prašymų teikimo tvarkos įvairovės asmenims sunku pasinaudoti visa jiems reikalinga pagalba. Dėl integruotų išmokų ir paslaugų stokos ne itin veiksmingai sprendžiama skurdo problema ir remiama socialinė įtrauktis ir integracija darbo rinkoje. Kad parama būtų veiksminga, būtina suderinti socialines išmokas, aktyvias paramos priemones ir socialines paslaugas. Turėtų būti derinami šie elementai: teisės gauti išmokas ir naudotis paslaugomis, tokias teises turinčių asmenų skaičius, koordinuoti paramos pasiūlymai ir tam tikrų teisių išsaugojimas grįžus į darbo rinką arba pradėjus dirbti savarankiškai. Tinkamiau integravus išmokas ir paslaugas būtų galima padidinti socialinės apsaugos sistemų ekonominį efektyvumą.

a.Socialinės apsaugos išmokos ir paslaugos turi būti kuo labiau integruojamos, kad jos būtų nuoseklesnės ir veiksmingesnės ir būtų remiama socialinė įtrauktis bei integracija darbo rinkoje.

Pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje nurodyta, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis.“ SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia užtikrinti deramą socialinę apsaugą ir kovoti su socialine atskirtimi. SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos, socialinės apsaugos sistemų modernizavimo ir iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos srityse.

12.Sveikatos priežiūra ir ligos išmokos

Dėl senėjančios visuomenės ir didelių gydymo išlaidų sveikatos sistemų finansiniam tvarumui ir pajėgumui visiems asmenims teikti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas daromas spaudimas vis didėja. Patirtis rodo, kad pasinaudoti medicininės priežiūros paslaugomis nepavyksta dėl didelių gydymo išlaidų, palyginti su pajamomis, arba pernelyg ilgo laukimo laikotarpio. Užtikrinti visuotines galimybes naudotis kokybiškomis priežiūros paslaugomis, drauge garantuojant sveikatos sistemų finansinį tvarumą, skatinant ekonomiškai efektyvias priežiūros paslaugas ir ligų prevenciją neįmanoma be didesnių pastangų didinti sveikatos sistemų atsparumą, efektyvumą ir veiksmingumą, o tai gali padėti sveikatos priežiūros sistemoms įveikti sunkumus. Užtikrinus visuotines galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir išsprendus nelygybės sveikatos srityje problemą bus sustiprinta socialinė sanglauda ir pasiekta geresnių ekonomikos rezultatų.

Kalbant apie ligos išmokų mokėjimo ir (arba) mokamų laikinojo nedarbingumo atostogų tvarką, smarkiai skiriasi laukimo laikotarpiai, trukmė, pakaitinės pajamos ir kontrolės mechanizmai. Spręstina problema – kaip užtikrinti tinkamas minimalias ligos išmokų pavidalu gaunamas pakaitines pajamas ir skatinti darbuotojų perkvalifikavimą ir reintegraciją, drauge garantuojant tokių sistemų finansinį tvarumą.

a.Visi asmenys turi turėti teisę laiku naudotis kokybiškomis prevencinės ir gydomosios medicinos paslaugomis, o dėl poreikio naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis neskurstama ar nepatiriama finansinių sunkumų. 

b.Turi būti užtikrinamas ekonomiškai efektyvus sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, drauge propaguojant sveikatos ugdymą ir ligų prevenciją, kad būtų didinimas sveikatos priežiūros sistemų atsparumas ir užtikrinamas jų finansinis tvarumas.

c.Visi darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo sutarties pobūdį, ligos atveju turi turėti teisę naudotis tinkamomis mokamomis laikinojo nedarbingumo atostogomis; turi būti skatinamas savarankiškai dirbančių asmenų dalyvavimas draudimo sistemose. Turi būti skatinama veiksminga reintegracija ir reabilitacija, kad darbuotojai kuo greičiau grįžtų į darbą.

Pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnyje nurodyta, kad „kiekvienas turi teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą nacionalinių teisės aktų ir praktikos nustatyta tvarka. Apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą, užtikrinamas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis.“ Pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje nurodyta, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo pašalpas <…> susirgus.“ SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia užtikrinti deramą socialinę apsaugą. SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimo srityse. SESV 168 straipsnyje nustatyta, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis.

13.Pensijos

Dėl gyvenimo trukmės ilgėjimo ir mažėjančios darbingo amžiaus darbo jėgos susiduriame su dviguba užduotimi: užtikrinti finansinį pensijų sistemų tvarumą ir garantuoti tinkamo dydžio pajamas sulaukusiems pensinio amžiaus. Teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus susiejimas su tikėtina gyvenimo trukme ir faktinio bei teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus atotrūkio mažinimas vengiant ankstyvo darbo jėgos išėjimo į pensiją yra svarbūs derinant ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir kartų tarpusavio sąžiningumą.

Kelioms valstybėms narėms būdinga kita problema – netinkamas pensijų dydis. Daugumai šalių taip pat būdingi dideli vyrų ir moterų pensijų skirtumai, kuriuos lemia tai, kad moterys mažiau uždirba ir nutraukia karjerą ilgesniais laikotarpiais, todėl sumoka mažiau pensijų įmokų ir sukaupia mažesnes pensijas.

Savarankiškai ir pagal netipinio užimtumo sutartis dirbantiems asmenims taip pat kyla didesnis pavojus negauti tinkamo dydžio pensijos ir gauti mažesnes profesines pensijas.

a.Visi pensinio amžiaus sulaukę asmenys turi gauti pensijas, kuriomis užtikrinamas deramas gyvenimo lygis. Turi būti imamasi priemonių vyrų ir moterų pensijų skirtumams šalinti, pvz., tinkamai atsižvelgiant į vaikų arba priklausomų šeimos narių priežiūros laikotarpius. Atsižvelgiant į šalims būdingus ypatumus, turi būti skatinamas savarankiškai dirbančių asmenų dalyvavimas pensijų sistemose.

b.Turi būti siekiama užtikrinti pensijų sistemų tvarumą ir deramo dydžio pensijas ateityje, nustatant plačią įmokų bazę, teisės aktais nustatytą pensinį amžių susiejant su tikėtina gyvenimo trukme, mažinant faktinio bei teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus atotrūkį vengiant ankstyvo darbo jėgos išėjimo į pensiją.

Pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje nurodyta, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo pašalpas sulaukus senatvės ir teisę į socialinę paramą visiems neturintiems pakankamai lėšų.“ SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia užtikrinti deramą socialinę apsaugą <…> ir kovoti su atskirtimi. SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos, kovos su socialine atskirtimi ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimo srityse.

14.Bedarbio pašalpos

Veiksmingos bedarbio pašalpos leidžia ieškoti darbo ir tobulinti gebėjimus, kad jie atitiktų rinkos poreikius, užtikrinti ekonominį saugumą nedarbo laikotarpiu, užkirsti kelią skurdui ir ekonominio nuosmukio laikotarpiu garantuoti stabilumą. Tam tikrais atvejais bedarbio pašalpas gauna labai nedaug asmenų, atitinkančių griežtus reikalavimus. Susirūpinimą kelia kai kuriose valstybėse narėse nustatyta pašalpų mokėjimo trukmė, taikomi reikalavimai laikytis darbo paieškos sąlygų ir naudotis aktyviomis paramos priemonėmis.

a.Parama bedarbiams turi būti teikiama reikalaujant, kad jie aktyviai ieškotų darbo ir naudotųsi aktyviomis paramos priemonėmis, ir mokant tinkamo dydžio bedarbio pašalpas. Pašalpos turi būti mokamos pakankamai ilgai, kad bedarbiai galėtų ieškoti darbo, drauge išlaikant paskatas greitai grįžti į darbo rinką 2 .

Pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje nurodyta, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo pašalpas <…> netekus darbo.“ SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia užtikrinti deramą socialinę apsaugą ir kovoti su socialine atskirtimi. SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos, kovos su socialine atskirtimi ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimo srityse.

15.Minimalios pajamos

Dauguma, bet ne visos valstybės narės skurstantiems arba skurdo pavojų patiriantiems asmenimis, neturintiems kitų pragyvenimo lėšų, garantuoja minimalias pajamas. Tačiau šiuo metu kyla tam tikrų problemų: išmokos yra netinkamo dydžio, todėl jas gaunantys asmenys negali išsivaduoti iš skurdo, tokias išmokas gaunančių asmenų skaičius yra nedidelis, o dėl procedūrų sudėtingumo asmenys nesugeba pasinaudoti minimalių pajamų parama. Dėl prastų ryšių su aktyvią paramą ir socialines paslaugas teikiančiomis tarnybomis, taip pat dėl išmokų panaikinimo grįžus į darbo rinką darbingo amžiaus asmenims kyla pavojus tapti priklausomiems nuo socialinės paramos ir prarasti paskatas dirbti. Kadangi bedarbio ir minimalių pajamų pašalpų mokėjimas prastai koordinuojamas, teisės gauti bedarbio pašalpas netekusiems asmenims neužtikrinamos pakankamos pajamų garantijos. Daugumoje valstybių narių neužtikrinamos pakankamos vyresnio amžiaus žmonių minimalios pajamos, kad kitų išteklių neturintys asmenys galėtų išsivaduoti iš skurdo.

a.Asmenims, kuriems trūksta pakankamų išteklių deramam gyvenimo lygiui užtikrinti, turi būti skiriamos tinkamo dydžio minimalios pajamos. Darbingo amžiaus asmenims tokios išmokos turi būti susiejamos su reikalavimu naudotis aktyviomis paramos priemonėmis skatinant (re)integraciją darbo rinkoje.

Pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje nurodyta, kad „siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų.“ SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia kovoti su atskirtimi. SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą kovos su socialine atskirtimi ir iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos srityse.

16.Negalia

Neįgalūs asmenys, palyginti su plačiąja visuomene, patiria daug didesnį skurdo ir socialinės atskirties pavojų. Jie susiduria su darbo vietos neprieinamumu, diskriminacija ir nedirbti skatinančiomis mokesčių ir išmokų priemonėmis. Negalios išmokų mokėjimo tvarka gali skatinti priklausomybę nuo socialinės paramos, pvz., tais atvejais, kai išmokų mokėjimas visiškai nutraukiamas (re)integracijos į darbo rinką atveju. Galimybės naudotos paramos paslaugomis taip pat gali turėti įtakos gebėjimui dalyvauti darbo rinkoje ir bendruomenės gyvenime.

a.Neįgaliems asmenims turi būti garantuojamos pagrindinės paslaugos ir minimalios pajamos, leidžiančios užtikrinti deramą gyvenimo lygį. Išmokų gavimo sąlygomis neturi būti nustatoma kliūčių įsidarbinti.

Pagrindinių teisių chartijos 26 straipsnyje nurodyta, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia neįgaliųjų asmenų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime.“ SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia užtikrinti deramą socialinę apsaugą ir kovoti su socialine atskirtimi. SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos, kovos su socialine atskirtimi ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimo srityse.

17.Ilgalaikė priežiūra

Senėjanti visuomenė, kintantys šeimos modeliai ir aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje lemia didesnę ilgalaikės priežiūros paslaugų paklausą. Kadangi trūksta priežiūros įstaigų arba jų paslaugos yra brangios, šeimos narius dažniausiai tenka prižiūrėti moterims. Vis dar trūksta oficialios priežiūros paslaugų, kurioms pirmenybę teikia dauguma jomis besinaudojančių asmenų ir šeimos narių, todėl daugumai šeimų vienintelė išeitis yra neformali priežiūra, dėl kurios patiriama didelių finansinių sunkumų. Galimybių naudotis tinkamomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis užtikrinimas, drauge garantuojant ilgalaikės priežiūros sistemų finansinį tvarumą, neįmanomas be didesnių pastangų tobulinti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimą ir didinti jų finansavimą.

a.Turi būti užtikrinamos galimybės naudotis kokybiškomis ir prieinamomis tinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų teikiamomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis, įskaitant oficialias priežiūros paslaugas.

b.Turi būti tobulinamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimas ir didinamas jų finansavimas, kad tinkamomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis būtų galima naudotis nepatiriant finansinių sunkumų.

Pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje nurodyta, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis <…> esant išlaikytiniu.“ SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia užtikrinti deramą socialinę apsaugą. SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimo srityse.

18.Vaikų priežiūra

Vaikų priežiūros įstaigas lankantiems vaikams, ypač gyvenantiems skurstančiose šeimose, būdingi geresni pažinimo įgūdžiai ir socialinis vystymasis, taip pat geresnės vėlesnio dalyvavimo švietimo sistemoje ir darbo rinkoje galimybės. Oficialios vaikų priežiūros paslaugos taip pat labai svarbios derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą, skatinant tėvų, visų pirma moterų, užimtumą. Tačiau pagrindinės kliūtys tebėra ribotas vietų skaičius, pasiekiamumas, prieinamumas ir kokybė, taip pat trukdančios vaikų vystymuisi. Be to, vaikams iš skurstančių šeimų sunku patekti į priežiūros įstaigas.

a.Turi būti užtikrinamos visų vaikų galimybės naudotis kokybiškomis ir prieinamomis tinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų teikiamomis vaikų priežiūros paslaugomis.

b.Kuo anksčiau turi būti imamasi kovos su vaikų skurdu priemonių ir šioje srityje vykdoma prevencija, įskaitant specialias priemones, kuriomis vaikai iš skurstančių šeimų skatinami lankyti tokias priežiūros įstaigas.

Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje nurodyta, kad „vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą.“ SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia užtikrinti deramą socialinę apsaugą. SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos, kovos su socialine atskirtimi ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimo srityse.

19.Būstas

Tinkamo būsto trūkumas ir būsto garantijų nebuvimas tebekelia didelį susirūpinimą visoje ES: prisiimama didesnė finansinė rizika, daugėja iškeldinimų, kaupiasi būsto nuomos ir paskolų mokėjimų įsiskolinimai, o ekstremaliais atvejais – gresia benamystė. Būsto trūkumą lemia pasiūlos apribojimai būsto sektoriuje ir nuomojamo būsto rinkos iškraipymai. Tinkamo būsto stoka taip pat kelia kliūčių darbo jėgos judumui, jaunimo integracijai darbo rinkoje, gyvenimo planų realizavimui ir savarankiškam gyvenimui.

a.Asmenims, kuriems labiausiai to reikia, turi būti suteikiamas socialinis būstas arba parama aprūpinant būstu. Turi būti užtikrinama pažeidžiamų asmenų apsauga nuo iškeldinimo, o žemas ir vidutines pajamas gaunantiems šeimos ūkiams turi būti teikiama parama įsigyti būstą.

b.Benamiams turi būti teikiama pastogė ir ši paslauga turi būti susiejama su kitomis socialinėmis paslaugomis, kad būtų skatinama socialinė integracija.

Pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje nurodyta, kad „Siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į paramą aprūpinant būstu, kad būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų <…>.“ SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia kovoti su atskirtimi. SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą kovos su socialine atskirtimi srityje.

20.Galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis

Tokios pagrindinės paslaugos kaip elektroniniai ryšiai, transportas, energija (elektros energija ir šildymas) ir finansinės paslaugos (banko sąskaitos), kuriomis užtikrinama visiška asmenų socialinė įtrauktis visuomenėje ir lygios galimybės įsidarbinti, ne visada yra prieinamos visiems asmenims, kurie nori jomis naudotis, arba jie neturi tokių galimybių. Naudotis tokiomis paslaugomis kliudo jų kaina, infrastruktūros stoka arba tai, kad nesilaikoma prieinamumo reikalavimų, susijusių su neįgaliais asmenimis.

a.Visiems asmenims turi būti užtikrinamos galimybės naudotis tokiomis pagrindinėmis paslaugomis kaip elektroniniai ryšiai, energija, transportas ir finansinės paslaugos. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės.

SESV 151 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia užtikrinti deramą socialinę apsaugą ir kovoti su atskirtimi.

(1)  Pagal tolesnius 17–18 principus.

(2) Kaip nustatyta 3 principu.