31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/73

Pranešėjas

Etele BARÁTH

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) sutinka su prioritetais, nustatytais Europos Komisijos 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje, t. y. su tuo, kad pirmenybė teikiama darbo vietų kūrimo, augimo ir investicijų skatinimui imantis veiksmų trejomis kryptimis: vykdyti struktūrines reformas, užtikrinti atsakingą fiskalinę politiką ir skatinti investicijas. Ši metinė apžvalga yra tinkamas išeities taškas pradedant įgyvendinti Europos semestro procesą ir vėliau rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

1.2.

Europos semestras laikomas tinkama priemone siekti politikos ir reformų pažangos, taigi ir atgaivinti ekonomiką bei skatinti užimtumą. 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje išdėstomi svarbiausi ekonominiai ir socialiniai prioritetai, taip pat pateikiamos konkrečios rekomendacijos, tačiau EESRK labai rimtai vertina Stabilumo ir augimo pakto ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, taikomų nacionaliniu lygmeniu siekiant nustatyti euro zonos fiskalinės politikos kryptį, neigiamus aspektus.

1.3.

Apžvalgoje nurodomi nemaži teigiami pokyčiai, taip pat Europos ekonomikos atsigavimo požymiai. Investicijos paskatino atsigavimą, nuo 2013 m. sukurta 8 mln. naujų darbo vietų, taigi 75 % užimtumo lygis iš tikrųjų gali būti pasiektas, patvirtinamas struktūrinis darbo rinkų rezultatų gerėjimas, o vidutinis valdžios sektoriaus deficito lygis šiek tiek sumažėjo kai kuriose valstybėse narėse.

1.4.

Komitetas pritaria nuomonei, kad siekiant išsaugoti europiečių gyvenimo būdą svarbiausia yra visiems užtikrinti perspektyvią ekonominę ateitį, tačiau mano, kad šiuo tikslu reikia papildomų pastangų. Metinėje apžvalgoje pripažįstama, kad atsigavimas yra trapus. Nedarbo lygis išlieka aukštas, skurdo rizika šiek tiek padidėjo, BVP ir produktyvumo augimo rodikliai tebėra pernelyg žemi ir nerimą kelia tai, kad investicijų lygis vis dar yra mažesnis negu prieš krizę. euro zonoje ir apskritai visoje ES dar lieka dideli disbalansai ir platesnio pobūdžio rizika.

1.5.

EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad globalizacija, kaip ir demografiniai bei technologiniai pokyčiai, visų pirma skaitmeninimas, yra svarbūs veiksniai, skatinantys pokyčius, dėl kurių naudos turėtų gauti visi. Investicijos į žinias, inovacijas, švietimą ir IRT – sritis, kurios yra augimo pagrindas, – turi būti vienas iš pagrindinių veiksmų, kurių reikia imtis.

1.6.

Komitetas pritaria lygybės, teisingumo ir įtraukties tikslams, taip pat atkreipia dėmesį į politikos sričių derinimo ir reformų svarbą.

1.7.

EESRK kartu pažymi, kad norint pasiekti bendrus tikslus ir įveikti kliūtis būtina didinti integraciją. Tai bus užtikrinta vykdant Europos valdymą, pagrįstą atsakingu bendradarbiavimu, kuriam būdinga ir drausmė, ir lankstumas. Europos semestras yra geras įrodymas, kad aukšto lygio valstybių narių partnerysčių kūrimas – tai veiksmingas būdas įveikti krizę.

1.8.

EESRK iš esmės pritaria uždaviniams, išdėstytiems 2017 m. augimo apžvalgoje, taip pat tam, kaip Komisijai ir valstybėms narėms paskirstyti uždaviniai. Komitetas pakartoja savo 2016 m. augimo apžvalgos analizėje jau pateiktą pasiūlymą papildyti Europos semestrą. Reikia ne tik didinti investicijas, vykdyti struktūrines reformas ir stiprinti makroekonominę pusiausvyrą, bet ir įvertinti pažangą susijusią ne tik su BVP, bet ir kitais rodikliais, kurių siekiama įgyvendinant pagrindinius socialinės srities, aplinkos ir darnumo tikslus.

1.9.

EESRK nuomone, tik taikant išsamią rodiklių sistemą, kokia yra dabartinė sistema, kuri leidžia įvertinti taip pat socialinį ir aplinkosauginį poveikį, galima iš tikrųjų parodyti tikrą ekonomikos augimą, pagrįstą rezultatais (bendras vystymosi rezultatas – BVR).

1.10.

EESRK mano, kad būtina aiškiai ir suprantamai apibendrinti artimos ir tolimesnės ateities politines ir strategines gaires. J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetuose ir 2030 m. tiksluose, kurie pagrįsti strategija „Europa 2020“ ir taip pat apima darnaus vystymosi tikslus, reikia kartu nustatyti vystymosi procesus.

1.11.

Pagal naujausias Europos Komisijos prognozes (1), 2016–2018 m. ES valstybių narių ekonominė plėtra neturėtų iš esmės pasikeisti, palyginti su 2015 m., ir pagrindinė augimo paskata bus ne vien investicijos, o vartojimas. Ši perspektyva, susijusi su lėtu augimu ir mažomis investicijomis, nėra palanki, juo labiau, kad siekiant skatinti investicijas, vidaus paklausos stiprinimas yra svarbesnis nei bet kada.

1.12.

Atsižvelgiant į Sąjungos kompetencijos ribas, reikia labiau derinti visas socialinės politikos priemones. Būsimo Europos socialinių teisių ramsčio principais remiantis sukurta orientacinė sistema galėtų paskatinti reformų procesą ir užtikrinti geresnį socialinės politikos koordinavimą įgyvendinant Europos semestrą.

1.13.

Vienas iš metinės augimo apžvalgos uždavinių turi būti tradicinės sanglaudos politikos, kurios laikotarpio vidurio peržiūra šiuo metu atliekama, taip pat jos finansavimo (ESI fondų lėšomis) atitikties naujoms investicinėms priemonėms (ESIF) analizė. Kadangi Europos semestras yra viena iš dinamiškiausių Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo priemonių, reikia užtikrinti, kad ją įgyvendinant taip pat būtų geriau derinami veiksmai. Turi būti derinami veiksmai, kuriais siekiama pažangos.

1.14.

Stabilumo ir augimo paktas – tai vienas svarbiausių Europos semestro veikimo ramsčių. Darnus ilgalaikis ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis vystymasis privalo būti grindžiamas tinkama ir suderinta fiskaline politika ES lygmeniu ir skaidriu bei numatomu finansų sistemų veikimu.

1.15.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad struktūriniams pokyčiams, būtiniems siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, reikia didelių lėšų, kurių bus tik tuomet, jeigu biudžeto ištekliai bus naudojami veiksmingiau ir jeigu bus labai padidintos investicijos.

1.16.

Nors naudojant naująjį ES fondą ESIF iš esmės galima padidinti išteklius gamybos ir fizinės infrastruktūros sektoriuose, didelė problema yra ta, kad viešosios ir socialinės investicijos lieka daug mažesnės, negu reikia. Todėl reikėtų užtikrinti pakankamą biudžeto lankstumą.

1.17.

EESRK primygtinai rekomenduoja pirmenybę teikti investicijoms į švietimo, mokymo, sveikatos priežiūros ir kitas socialines sistemas, ypač mažiau negu vidutiniškai išsivysčiusiuose regionuose.

1.18.

Europa turi būti valdoma prisiimant bendrą atsakomybę ir laikantis racionalaus lankstumo. Viena vertus, EESRK laikosi nuomonės, kad Europos biudžeto laikotarpio vidurio peržiūra, iš naujo nustatyti tikslai, labai padidinta nuosavų išteklių ir pajamų dalis, taip pat pagerintas įgyvendinimo veiksmingumas ir efektyvumas galėtų padėti sukurti sistemą, pagal kurią lankstumą taip pat būtų galima laikyti priemone rizikai padengti. Kita vertus, geresnės rinkos sąlygos ir pažangus reglamentavimas gali skatinti Europos ekonomikos konkurencingumą plačiąja prasme (įskaitant ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu).

2.1.

Europos Sąjungos sanglauda šiuo metu išsaugoma daug labiau ne bendra politine valia kurti ateitį, o teisinėmis garantijomis ir įsipareigojimu vykdyti ekonominį bendradarbiavimą. Sąjunga susiskaidžiusi ir nuolat susiduria su įvairių formų pasikartojančia krize. Tai aiškiai rodo balsavimas dėl „Brexit“ ir po to atsiradęs netikrumas. Nors politinė aklavietė didesnė negu ekonominiai sunkumai, ekonominiai skirtumai lieka dideli, nepaisant kai kuriose valstybėse narėse pastebimo ekonomikos atsigavimo.

2.2.

Migracijos krizė – tai tragiška pasaulinio masto žinia, kuri reiškia, kad Europa turi laikytis humanitarinių įsipareigojimų, išsaugoti Europos visuomenines ir socialines sistemas ir stiprinti savo vaidmenį už žemyno sienų.

2.3.

Kalbant apie Sąjungos veikimą, tikrovė neatitinka to, ką įsivaizduoja visuomenė. Sukurti pilietinės visuomenės ir jos organizacijų partnerystės ryšiai su Sąjungos institucine sistema yra anaiptol nepakankami; europiečiai gerai suvokia, kad situacija blogėja. Piliečiai ir įmonės – mažosios, vidutinės arba didelės – laukia veiksmingų iniciatyvų.

2.4.

Politinių jėgų, kurios tikrus ar tariamus nacionalinės nepriklausomybės reikalavimus priešpastato bendriems pasiekimams, pozicija stiprėja. Deja, kasdienėje politikoje labiau akcentuojami skirtumai negu sąveika.

2.5.

Kai vykdant Strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą buvo suformuluoti pasiūlymai, paaiškėjo, kad būtina stiprinti vystymosi procesus, turinčius tiesioginį poveikį Europos Sąjungos piliečiams ir susijusioms priemonėms, kad būtų įgyvendinamos Europos vertybės ir Sąjungos interesai.

2.6.

Kilus ekonomikos krizei ir dėl jos sumažėjus investicijoms, augimu pagrįsta valstybių narių vienybė skilo, taip pat atsirado vis labiau didėjanti įtampa. Nepaisant pagrindinio Sąjungos tikslo, didėja valstybių narių, ypač kai kurių regionų, išsivystymo lygio skirtumai.

2.6.1.

Be to, 2005 m. nustatytas taisykles dėl biudžeto deficito reikėtų pritaikyti prie dabartinės ES ekonominės ir socialinės padėties ir jose turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad kai kurių viešųjų išlaidų, pavyzdžiui, švietimo, nederėtų įtraukti į deficito apskaičiavimą, nes jos yra svarbios investicijos į ateitį.

2.7.

Europos Sąjunga labai patraukli, tačiau apskritai ji dar neatgavo patrauklumo investuotojams. Gamybinių investicijų srityje ES palaipsniui užleidžia savo pozicijas JAV. Atsiliekančios šalys stabdo dinamiškiausias šalis. Sumažėjus našumo lygiui ir susilpnėjus inovacijų procesui mažėja Europos pridėtinė vertė pasaulinės konkurencijos plotmėje.

2.8.

Kai kuriose šalyse gamybinės investicijos mažėja, nors yra didelis biudžeto perteklius. Tai trukdo mažinti atsilikimą. Reaguojama lėtai ir biurokratiškai.

2.8.1.

Tačiau EESRK mano, kad norint sukurti sąlygas ekonominiam perėjimui prie tvarios ekonomikos, kurioje kovojama su klimato kaita, labai reikalingos investicijos ir vartojimas. Kad būtų didinamas Europos konkurencingumas, reikia mokyti naujų įgūdžių ir kurti darbo vietas.

2.9.

2014 m. Europos Komisija paskelbė naują ekonominės plėtros paradigmą. Suformuluoti tikslai – darbo vietų kūrimas ir augimo skatinimas, Europos bendrosios rinkos stiprinimas, ekonominio reguliavimo sistemos paprastinimas, Sąjungos lygmens vystymo prioritetų stiprinimas, energijos rinka, parama investicijoms į skaitmeninę rinką ir skaitmenines paslaugas, pirmenybės teikimas pažangiesiems ir fiziniams tinklams siekiant sujungti Europą ir atsakomybės už žalą aplinkai didinimas yra nauji labai svarbūs ekonomikos pažangos veiksniai.

2.10.

Atrodo, kad priemonės, kurių imtasi programai įgyvendinti, pagal programą REFIT atlikti darbai, Europos strateginių investicijų fondas ir susijusi institucinė sistema patvirtina ketinimų pagrįstumą. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, šių augimo perspektyvų neužtenka.

2.11.

Į augimą orientuotos biudžeto politikos nebuvimas šalyse, turinčiose didelę valstybės skolą ir biudžeto deficitą, kurie tam tikrais atvejais susidarė dėl finansų sistemos ir bankų žlugimo, o ne viešųjų išlaidų švaistymo, davė priešingą rezultatą ir prisidėjo prie didėjančio atotrūkio tarp perteklių ir deficitą turinčių šalių. Kai kuriais atvejais gali būti veiksmingiau skirti daugiau laiko sudarant sąlygas laipsniškesniam koregavimui, nes ekonomikos augimo didinimas yra labai svarbus mažinant deficito ir skolos santykį.

2.12.

Reikia parengti vystymosi priemonių rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti augimą, visoje Europos Sąjungoje skatinti simetrišką koregavimą ir mažinti socialinę įtampą. Europos semestro metu galima parengti konkrečiai šaliai skirtą procesą ir vykdyti jo stebėseną, tačiau toks procesas atlieka tik atsitiktinį vaidmenį nustatant euro zonos fiskalinės politikos kryptį, kaip aiškiai nurodoma Komisijos komunikate COM(2016) 726 final dėl euro zonos ekonominės politikos.

2.13.

Pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai vis dar yra aktualūs. Nedarbo lygis tebėra nepriimtinai aukštas: Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 22 mln. bedarbių, o euro zonoje jų – virš 17 mln. Daugiau kaip 122 mln. žmonių gyvena ties skurdo riba arba patiria skurdo grėsmę. Tai, kad jaunimas neturi perspektyvų, yra didelė kliūtis gyvastingai Europos ateičiai kurti. Darbo jėgos judumas nedidelis. Įvairių sričių politikoje vis dar nepakankamai skiriama dėmesio mokymosi visą gyvenimą sistemai. Nuo tikslų tolstančios tendencijos neteikia daug vilčių. Socialines teises šiuo metu jau reglamentuoja daugiau kaip 70 direktyvų. Savo nuomonėje dėl Europos socialinių teisių ramsčio EESRK ragina rengiant metinę augimo apžvalgą vienu iš tikslų nustatyti didėjančią Europos socialinių teisių konvergenciją. Be to, jis pabrėžia, kad augimą ir konkurencingumą reikia užtikrinti visoje ES. Todėl Komitetas pabrėžia, kad būtina susieti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką (2).

3.1.

3.1.1.

Savo metinėje augimo apžvalgoje Europos Komisija daugiausia vietos skiria priemonių, kuriomis siekiama tęsti finansų sistemos plėtrą, apibendrinimui. Šios priemonės visų pirma svarbios siekiant stiprinti sektoriaus veiklą, didinti ESIF veiksmingumą, pašalinti kliūtis investicijoms ir užtikrinti, kad Europos ekonomikos vaidmuo pasaulyje būtų didesnis.

3.1.2.

EESRK pritaria, kad labai svarbu sukurti kapitalo rinkų sąjungą ir sudaryti kitas pagrindines sąlygas, kad būtų gerinamos finansavimo sąlygos, paskirstoma rizika ir didinamos galimybės gauti kreditą, visų pirma panaikinant kliūtis, su kuriomis susiduria MVĮ sektorius, ir pritaria tam, kad lygių galimybių principas būtų taikomas praktiškai.

3.1.3.

Šiuo klausimu kaip pavyzdį reikėtų paminėti reglamentą dėl rizikos kapitalo fondo, tolesnę Socialinio verslumo fondo plėtrą, „antrąją galimybę“ nesėkmę patiriantiems verslininkams, nemokumo procedūrų tobulinimą, taip pat prevencinio restruktūrizavimo sistemų diegimą. Bankų dalyvavimo skatinimas ir jų veiklos efektyvumo didinimas turi būti vienas iš investicinės veiklos plėtros ramsčių.

3.1.4.

Visi duomenys rodo, kad Europos strateginių investicijų fondas (dėl kurio veiklos pratęsimo, jau priimtas sprendimas) turi didelį skatinamąjį poveikį Europos investicijų rinkai. Tai gali būti ypač svarbu įgyvendinant 2030 m. tikslus, kurie taip pat apima su darniu vystymusi susijusius kriterijus. Laipsniškai pereinant prie žiedinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos bus sukurta naujų darbo vietų, visų pirma paslaugų sektoriuje, o tvarumo kriterijus atitinkantys produktai galėtų suteikti naujų galimybių inovacijų srityje.

3.1.5.

Ankstesnėse nuomonėse Komitetas jau yra pabrėžęs, kad baigus kurti energetikos sąjungą ir įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją atsiras investicijų galimybių. Šių sričių dinamiškumas taip pat priklauso nuo tarptautinių prekybos susitarimų (kai kuriems jų neigiamą poveikį gali padaryti besikeičiantis požiūris pasaulinėje politinėje arenoje) ir dėl jų atsirandančių galimybių patekti į rinkas.

3.1.6.

EESRK mano, kad labai svarbi galimybė daugiau nei iki šiol naudotis struktūriniais fondais švietimui, mokymui ir su šiomis sritimis susijusiam judumui remti.

3.2.1.

EESRK pritaria priimtam įsipareigojimui struktūrines reformas įgyvendinti diferencijuotai. Šiam tikslui būtina numatyti Europos ir nacionalinio lygmens priemones.

3.2.2.

EESRK pritaria Europos Parlamento nuomonei, jog gerai veikianti lanksti darbo rinka yra viena iš aplinkybių, būtinų palankioms ekonominėms sąlygoms sudaryti. Tačiau jis mano, kad būtina stiprinti Europos bendrosios rinkos socialinį aspektą.

3.2.3.

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turi būti įgyvendinamos taip, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į valstybių narių biudžeto pajėgumus, kad jos galėtų plėtoti politiką, kuria siekiama didinti ekonomikos augimą ir socialinę įtrauktį.

3.2.4.

EESRK palankiai vertina nuo 2016 m. kovo mėn. EK pradedamas konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio ir pritaria, kad ekonominė plėtra turėtų lemti didesnę socialinę pažangą ir sanglaudą. Labiausiai ekonomiškai pažengusios valstybės narės parengė platesnio užmojo ir veiksmingesnę socialinę politiką, tačiau apskritai Europoje reikia stiprinti socialinį matmenį ir konkurencingumą.

3.2.5.

Svarbu, kad valstybėms narėms įgyvendinant reformas būtų užtikrintos galimybės gauti kokybiškas paslaugas. Taigi švietimo, mokymo, sveikatos priežiūros, būsto ir vaikų priežiūros lygio gerinimas yra ekonominė plėtros sine qua non sąlyga ir turės tiesioginį poveikį gyvenimo būdo bei socialinės įtraukties pokyčiams.

3.2.6.

Socialinių partnerių vaidmuo planuojant, rengiant ir įgyvendinant struktūrines reformas yra labai svarbus. Šis vaidmuo turi būti grindžiamas nauja socialinio dialogo, įkvėpto dabartinio dialogo, pradžia, tačiau jam palaikyti būtų taikomos sustiprintos dalyvavimo priemonės. Atsakingas socialinių partnerių dalyvavimas daugiausia lemia aiški ir tiesioginė komunikacija, todėl EESRK teigiamai vertina Komisijos ketinimą aktyviau ir sistemingai įtrakti socialinius partnerius į Europos semestro procesus.

3.2.7.

Nuoseklus reformų rengimas ir vykdymas taip pat sudarytų galimybes labiau atsižvelgti į socialinį aspektą įgyvendinant Europos semestrą. Reikėtų tobulinti ekonominės politikos priemones ir metodiką – įtraukti į jas ilgalaikiais rezultatais pagrįstą požiūrį ir socialines vertybes, kurios taip pat atspindi tvarumą.

3.2.8.

Paskatų sistemos, pagal kurią sudaromos vienodos konkurencijos sąlygos, labiau remiamas augimas ir ribojamos galimybės piktnaudžiauti, diegimas turi būti sudedamoji reformos proceso dalis.

3.3.1.

Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir stebėsena, kaip taikomos jo nuostatos ir koks jų poveikis atskirų valstybių narių ekonomikai, yra svarbus Europos semestro proceso aspektas. Tenka apgailestauti, kad semestro procesas pasirodė esantis vienašališka priemonė, pagal kurią nustatoma, kad už didelę skolą ir deficitą bus taikomos skaudžios sankcijos, tačiau didelio pertekliaus atžvilgiu tik nurodoma, kad jį reikia paprasčiausiai mažinti. EESRK palankiai vertina lankstumą, ypač tuo atveju, kai skiriant viešąsias investicijas dėl jo galima užtikrinti sektorių, kurie taip pat sukuria naudos ilgalaikėje perspektyvoje (pvz., švietimo, mokymo ir sveikatos priežiūros), dinamiškumą.

3.3.2.

Tačiau, EESRK nuomone, Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimą privaloma papildyti įdiegta socialinės nelygybės procedūra, panašia į dabartinę makroekonominio disbalanso procedūrą, kurią vykdant būtų nustatomas ir analizuojamas socialinis ekonominės veiklos poveikis valstybėse narėse. Kaip nurodyta pirmiau, reikia ypatingą dėmesį skirti valstybių biudžeto deficitui, susijusiam su investicijomis į ateitį, pavyzdžiui, į švietimą, arba investicijoms, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas ekonominiam perėjimui prie tvarios ekonomikos, kurioje kovojama su klimato kaita.

3.3.3.

EESRK palankiai vertina Europos Centrinio Banko vaidmens stiprinimą, Komisijos pastangas nustatyti biudžeto kryptį, kuri būtų naudinga euro zonos pinigų politikai. EESRK pripažįsta, kad ECB atlieka svarbų vaidmenį atkuriant stabilumą po krizės. Jį turi papildyti griežtesnės priemonės, kuriomis siekiama paspartinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Tokiomis aplinkybėmis EESRK yra labai susirūpinęs ir apgailestauja, kad Taryba atmetė Komisijos rekomendaciją dėl palankios euro zonos fiskalinės politikos krypties.

3.3.4.

Šiuo metu taikomos nedidelės palūkanų normos, todėl valstybės narės gali didinti viešąsias investicijas ir kartu mažinti savo skolą. EESRK mano, kad pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, atlikus ES biudžeto laikotarpio vidurio peržiūrą, pasirengus kitam programavimo laikotarpiui ir remiantis tuo, kad pradedamas rengti „į rezultatus orientuotas ES biudžetas“, turėtų atsiverti galimybė taikyti originalią investavimo praktiką, kuria remiamas ekonomikos augimas ir užtikrinamas ilgalaikis tvarumas.

3.3.5.

2017 m. metinės augimo apžvalgos prognozės labai svarbios nagrinėjant struktūrinius Europos visuomenės pokyčius. Pastangų sumažinti neigiamą senėjimo poveikį visuomenei našta valstybių narių biudžetams tampa vis didesnė. Dar kartą reikėtų pabrėžti mokymo ir perkvalifikavimo svarbą, prevencijos vaidmenį, kurio turi imtis sveikatos priežiūros sektorius, ir būtinybę reformuoti socialinės apsaugos sistemą.

4.1.

Būtina skubiai parengti ir įgyvendinti išsamią prioritetinę programą, kurios tikslas – visapusiškai stiprinti euro zonos finansų sistemą. Tačiau dėl to neturėtų didėti takoskyra tarp Europos šalių.

4.2.

Pirmasis vystymosi dviem greičiais laikotarpis, apie kurį pranešė penki pirmininkai ir kuriuo siekiama baigti kurti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą, baigsis 2017 m. Baltąja knyga ruošiamasi antrajam etapui. Atsižvelgiant į dėl „Brexit“ susidariusias aplinkybes, ypač svarbu stiprinti keturias sąjungas – ekonominę, fiskalinę, finansinę ir politinę. Būtina didinti finansinius pajėgumus, skirtus laikotarpiui po „Brexit“.

4.2.1.

Nors iki šiol daugiausia dėmesio iš esmės buvo skiriama euro zonos ekonomikos ir finansų sistemos stiprinimui – konkurencingumo ir produktyvumo tarybų steigimui, bankų sąjungos stiprinimui bei susitarimui dėl jos trečiojo ramsčio, indėlių garantijų sistemai (EIGS), įstaigos, atsakingos už fiskalinės drausmės laikymosi priežiūrą, kūrimui ir pažangos siekimui glaudžiai bendradarbiaujant kapitalo rinkoje, – taip pat reikia aktyviau vykdyti politinį bendradarbiavimą.

4.2.2.

Tai yra aiški paskata Sąjungos vadovams nustatyti bendras strategines gaires, pagrįstas lanksčia ekonomine politika. Pagal Lisabonos sutartį ir teisės aktus, kuriais reglamentuojamas jos įgyvendinimas, tokiose gairėse bus labiau atsižvelgiama į kiekvienos šalies visuomenės ir socialinius ypatumus, taip pat atsparumą, net ir tais atvejais, kai ekonomikos reguliavimo susitarimai ir jų priemonės įgyvendinami tinkamai

4.3.

Ankstesniais biudžetiniais ir finansiniais laikotarpiais reikalavimas įrodyti Europos pridėtinę vertę tapo labai svarbus nustatant programas ir uždavinius. Pagal įvairias Europos fondų lėšomis remiamas programas vis labiau buvo orientuojamasi į konkretų Sąjungos valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, kurį vykdant dėl bendrų pastangų pasiektas geresnis rezultatas už tą, kurį būtų buvę galima pasiekti vien nacionaliniu lygmeniu (Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programa „Horizontas 2020“ ir kt.), arba buvo skatinama bendrų Europos interesų konvergencija vietos ir valstybių narių lygmenimis (kova su nedarbu ir skurdu, infrastruktūros plėtra, regionų ir miestų plėtra ir kt.). Tačiau turimi ištekliai neproporcingi darbams, kuriuos reikia atlikti.

4.4.

Didelis dėmesys taip pat skirtas strategijos „Europa 2020“ tikslų derinimui laikantis specialių konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, pateiktų įgyvendinant Europos semestrą. Be biudžeto ir struktūrinių reformų, valstybių narių reformų programose taip pat turėjo būti išdėstyti konkretūs tikslai ir nurodyta jų įgyvendinimo tvarka. Trimis strategijos „Europa 2020“ ramsčiais – pažangia, tvaria ir integracine Europa – ir strategijos rodiklių sistema galima ir toliau remtis sprendžiant naujas problemas, kurios kils iki 2030 m. ir kurias reikės išspręsti.

4.5.

Ilgalaikio socialinio ir ekologinio tvarumo tikslai turi būti skiriama vis didesnė reikšmė įgyvendinant Europos semestro mechanizmą. Šis procesas paskatins daugiausia dėmesio skirti svarbiausiems klausimams, pavyzdžiui, įvairių investicijų į socialinį ir viešąjį sektorius skatinimui, ilgalaikių pelningų investicijų įtraukimui apskaičiuojant biudžeto deficitą, taip pat piliečių gerovei naudingos institucijų struktūros vystymui. Reikia sukurti naują „auksinę taisyklę“, kuria būtų apibrėžta, kas yra vartojimas ir kas yra investicijos. Šiuo tikslu galima nustatyti būtinas sąlygas, išnagrinėjus galimybę peržiūrėti Sąjungos biudžeto mechanizmus ir užtikrinti, kad nuosavų pajamų šaltinių būtų daugiau.

4.6.

Siekiant susitarimo labai svarbu geriau pasidalyti atsakomybe, pradedant uždavinių nustatymo etapu ir baigiant jų įgyvendinimo etapu, ir pripažinti vis didesnį galutinių paramos gavėjų vaidmenį. Reikia stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį ir atsižvelgti į jų keliamus klausimus dėl subsidiarumo.

4.7.

Nėra bendros ateities vizijos, politinės valios ar valdymo gebėjimų. Teisinė priemonė sudėtinga, o socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra tik formalus, ir tai gerai rodo, kodėl trūksta visuomenės paramos. Todėl vis labiau stinga demokratijos ir griaunamas pasitikėjimas.

4.8.

Šiuo metu vystymosi procesas priklauso nuo dviejų didelių labai skirtingų ekonominių ir finansinių priemonių ir institucijų grupių, kurių kiekviena turi atskiras procedūras. Reikėtų stiprinti jų tarpusavio papildomumą, ir šiuo klausimu neužtenka nustatyti tik gaires. Būtinas sisteminis sprendimas.

4.8.1.

Pirmoji grupė – tai tradiciniai Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai), kurių tikslas – skatinti sanglaudą. Iš šių fondų teikiama nuolat atnaujinama investicinė pagalba ir parama vystymuisi, tačiau jų pobūdis nesikeičia. Jais galima pasinaudoti perskirsčius Sąjungos biudžeto, kurį sudaro labiausiai išsivysčiusių valstybių narių įnašai, lėšas. Tam tikrais atvejais paramos gavėjai neįvertina šių fondų tikrosios vertės teigdami, kad jų lėšas jiems „privaloma skirti“.

4.8.2.

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, numatytą įgyvendinant septynerių metų finansinę programą (DFP), kuri trunka iki 2020 m., būtina papildyti ir supaprastinti teisės aktus siekiant skatinti minėtą papildomumą.

4.8.3.

Atsižvelgiant į tai, pateikti Europos Komisijos pasiūlymai, kuriais siekiama stiprinti finansinius tikslus, skatinti investicijas, spręsti migrantų srautų problemą, taip pat mažinti jaunimo nedarbą.

4.8.4.

Svarbiausi aspektai yra lankstumo didinimas ir teisės aktų, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, supaprastinimas.

4.8.5.

Antroji grupė, skirta padėti įgyvendinti J.-C. Junckerio planą, yra Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – nauja į rinką orientuota finansinė priemonė, kuri suteikia galimybę remti rizikos kapitalą ir kurioje telkiamos viešosios, bankų ir privačiosios lėšos. ESIF suma jau siekia 500 mlrd. EUR, o jo ataskaitinis laikotarpis baigiasi 2020 m. Šis fondas galėtų būti svarbus ateinančiu programavimo laikotarpiu.

4.9.

Naują sukurtą valdymo mechanizmą reikia įtraukti į būsimą valdymą, kuris orientuotas į vystymąsi. Abi finansavimo sistemos taip pat turėtų būti suderintos kiekvienos valstybės narės lygmeniu. Ilgesniu laikotarpiu būtų tikslinga suderinti abu valdymo mechanizmus.

4.10.

EESRK nuomone, naujas Europos Komisijos komunikatas teikia vilčių – jame apibendrinami iki 2030 m. nustatyti strateginiai orientaciniai darbai, kurie atlikti iki šiol ir dėl kuriais galima išspręsti tvarumo problemas.

4.11.

Vykdant naują programavimą uždaviniai turėtų būti pagrįsti keletu aiškių tikslų. Jiems įgyvendinti Europos Komisijoje turėtų būti įdiegta nauja strateginė priemonė: koordinavimu pagrįsta valdymo sistema ir kurioje taip pat būtų atsižvelgiama į visuomenės vykdomą kontrolę.

4.12.

Remiantis įvairių finansinių priemonių veiksmingumo ir rezultatyvumo vertinimu, šiuo metu būtina parengti pasiūlymą laikotarpiui iki 2030 m., siekiant geriau paskirstyti darbus atsižvelgiant į tradicinius sanglaudos tikslus ir investicijas, vykdomas laikantis rinkos principų. Su ESIF susijusio projekto vertinimo mechanizmas yra kokybiška metodinė pagalba, taip pat ir tuo atveju, kai naudojamos tradicinės sanglaudos priemonės.

4.13.

Siekiant didinti Europos semestro veiksmingumą ir rezultatyvumą, reikia stiprinti institucinę partnerystės struktūrą ir, laikantis visuomenės dalyvavimo teisės, leisti šioje partnerystėje dalyvauti visiems ES piliečiams. Iš tikrųjų visiems ES piliečiams turi būti užtikrinta galimybė gauti reikiamą informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus dėl planavimo ir įgyvendinimo. Jiems taip pat turėtų būti suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę dėl programų, kvietimų pateikti pasiūlymus ir vertinimo ataskaitų projektų.