20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/98


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“

(COM(2015) 614 final),

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų

(COM(2015) 596 final – 2015/0276 (COD)),

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų

(COM(2015) 595 final – 2015/0275 (COD)),

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų

(COM(2015) 594 final – 2015/0274 (COD))

ir dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų

(COM(2015) 593 final – 2015/0272 (COD))

(2016/C 264/14)

Pranešėjas

Cillian LOHAN

Europos Komisija, 2015 m. gruodžio 2 d., Europos Parlamentas, 2015 m. gruodžio 14 d., ir Taryba, 2015 m. gruodžio 15 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalimi, 114 straipsnio 1 dalimi ir 304 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015) 614 final),

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (COM(2015) 596 final – 2015/0276 (COD)),

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų(COM(2015) 595 final – 2015/0275 (COD)),

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (COM(2015) 594 final – 2015/0274 (COD)),

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, (COM(2015) 593 final – 2015/0272 (COD)).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2016 m. balandžio 12 d. priėmė savo nuomonę.

516-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2016 m. balandžio 27–28 d. (balandžio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 192 nariams balsavus už, 4 – prieš ir 12 susilaikius.

1.   Išvados ir pasiūlymai

1.1.

EESRK tikisi, kad Komisijos siekis paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos bus pirmasis žingsnis iš esmės keičiant elgsenos ir praktikos paradigmą. Komitetas primena nepritaręs tam, kad būtų atmestas ankstesnis, 2014 m. paskelbtas žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys.

1.2.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad Komisija atsižvelgė į kai kurias jo rekomendacijas dėl 2014 m. dokumentų rinkinio (pvz., daugiau dėmesio skirti gamybos grandinei, kaip gaminio gyvavimo ciklo sudedamajai daliai). Tačiau dar būtų galima padidinti šio dokumentų rinkinio užmojus. Siektini tikslai 2014 m. rinkinyje teikė didesnę ekonominę ir aplinkosauginę naudą (1). EESRK rekomenduoja grąžinti 2014 m. rinkinio atliekų tvarkymo tikslus ir užtikrinti, kad juos bus galima ekonomiškai efektyviai pasiekti. Apskritai, palyginti su ankstesniuoju dokumentų rinkiniu, 18 mėnesių vėlavimas neatrodo pagrįstas naujojo dokumentų rinkinio apimtimi ar užmojais.

1.3.

Žiedinės ekonomikos politika turėtų užtikrinti, kad ciklai turėtų būti ilgalaikiai, maži, vietiniai ir švarūs. Konkrečiuose pramoninės veiklos sektoriuose ciklai gali būti gana ilgi.

1.4.

Komisijos pasiūlyme nepakankamai dėmesio skiriama perėjimo prie žiedinės ekonomikos teikiamai socialinei ir su darbu susijusiai naudai ir dėl tokio perėjimo kylančiai rizikai (2). Jame neaprašytos mokymo ir švietimo priemonės, kurios yra būtinos, kad darbuotojai galėtų prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Reikia nustatyti labiausiai pažeidžiamus sektorius ir darbuotojus, kad būtų galima sukurti jiems skirtas visapusiškos paramos struktūras.

1.5.

EESRK palankiai vertina nustatytą pareigą teikti ataskaitas apie tinkamų ekonominių priemonių, kuriomis skatinama siekti atliekų sumažinimo tikslų, naudojimą, tačiau ši pareiga turėtų būti taikoma platesniam subjektų ratui. Perėjimą prie žiedinės ekonomikos skatinančios ekonominės priemonės turėtų būti stipresnės ir sistemiškesnės.

1.6.

Komitetas nori ištirti galimybę sukurti EESRK veikiančią atvirąją Europos žiedinės ekonomikos platformą, vienijančią efektyviai išteklius naudojančius viešojo, pusiau viešojo ar privačiojo sektoriaus suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę. Šioje platformoje būtų sudarytos galimybės keistis geriausiąja patirtimi ir dalytis su ja susijusia informacija.

1.7.

Pačių įvairiausių formų švietimas visais lygmenimis bus esminis perėjimo prie žiedinės ekonomikos aspektas. Tai reiškia, kad būtina nustatyti darbuotojų, kuriems reikia prisitaikyti prie staigių pokyčių, mokymo poreikius, taip pat imtis ilgesnės trukmės veiksmų, susijusių su būsimų kartų švietimu.

1.8.

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos turi būti naudingas verslo bendruomenei. Paramos MVĮ priemonės nustatytos NAT/652 (3). MVĮ ir verslininkams, norintiems pasinaudoti žiedinėje ekonomikoje atsiveriančiomis galimybėmis, kils sunkumų gaunant finansavimą.

1.9.

Vykdant numatytą Ekologinio projektavimo direktyvos peržiūrą, būtina atsižvelgti į: visą gaminio gyvavimo ciklą, įskaitant patvarumą, galimybes jį pataisyti, atsarginių dalių prieinamumą ir įperkamumą, besąlygišką gamintojų informacijos apie taisymą ir aptarnavimą atskleidimą. EESRK atkreipia dėmesį į poreikį ekologinio projektavimo principus taikyti visuose gamybos sektoriuose. Tai palengvintų ekonominiu ir techniniu požiūriu perspektyvų žaliavų ir nebeveikiančių gaminių sudedamųjų dalių utilizavimą. Ši nuostata dažnai iliustruojama pateikiant elektronikos prekių, visų pirma mobiliųjų telefonų, pavyzdį.

1.10.

Gaminių etiketės turi būti išsamesnės, kad jose būtų nurodyta tikimoji gaminių naudojimo trukmė. Nepakanka vien tik ištirti planuojamo gaminio senėjimo galimybę. EESRK pakartotinai ragina politikos formuotojus apsvarstyti galimybę visiškai uždrausti produktus, kuriuose yra užprogramuoti defektai, lemiantys produkto gyvavimo ciklo pabaigą (4).

1.11.

Vartotojų elgseną galima lengviausiai pakeisti pasiuntus jiems aiškius kainomis išreikštus signalus, pvz., pasiūlius patogias sąlygas ir konkurencingas kainas. Žiedinės ekonomikos principus atitinkantys gaminiai ir paslaugos turėtų aiškiai skirtis kaina, kuri priklausytų nuo išteklių prieinamumo arba jų trūkumo ir nuo gaminio projektavimo. Iš pradžių tai galima pasiekti per didesnės gamintojo atsakomybės programas ir (arba) ekologinius mokesčius. EESRK pabrėžia, kad svarbu atlikti bet kokios naujos priemonės gyvybingumo tyrimus.

1.12.

EESRK palankiai vertina didesnės gamintojo atsakomybės programoms nustatytus minimalius reikalavimus, tačiau būtina dar labiau patikslinti įvairių suinteresuotųjų subejtų visoje grandinėje vaidmenis ir įsipareigojimus. Valstybėms narėms turėtų būti nustatyta pareiga priimti didesnės gamintojo atsakomybės programas.

1.13.

Reikėtų sukurti paramos priemones, suteikiančias galimybę vargingiau gyvenantiems žmonėms gauti aukštesnės kokybės iš pradžių brangesnes prekes ir paslaugas. Tai gali būti Vyriausybės remiama skolinimo programa arba gamintojo remiama finansavimo programa, išskirtinai taikoma su mažesnėmis kainomis tam tikros minimalios gyvavimo trukmės gaminiams ir apimanti visus žiedinės ekonomikos aspektus.

1.14.

Įrodyta, kad specialios politikos priemonės, pavyzdžiui, užstato grąžinimo programos ir integruotos valdymo sistemos, yra veiksmingos ir toliau turėtų būti skatinamos kaip šio rinkinio dalis. Sumažintas PVM dydis arba jo netaikymas perdirbtiems produktams bei pakartotinio panaudojimo ir remonto veiklai gali paskatinti verslininkus aktyviai veikti šioje srityje ir pasiūlyti vartotojams gaminių už konkurencingą kainą, o tai padės skatinti didelius elgesio pokyčius. Subsidijos turėtų būti skiriamos antrinių žaliavų naudojimui remti ir ekologinio projektavimo principų taikymui visuose gamybos sektoriuose skatinti.

1.15.

Vyriausybės ir kitos institucijos turėtų imtis vadovaujamo vaidmens ir taikyti visiems pagal jų įgaliojimus perkamiems produktams ir paslaugoms ekologiškų viešųjų pirkimų taisykles. Ekologiškiausias variantas turėtų būti pasirinktas automatiškai, bet kokio kito varianto pasirinkimas turi būti pagrįstas.

1.16.

Siekiant sukurti žiedinius ciklus, labai svarbu užtikrinti atskirą atliekų surinkimą. Palankiai galima vertinti nustatytą papildomą privalomą reikalavimą kuo greičiau pradėti atskirai rinkti biologines atliekas. Direktyvoje nustatytą reikalavimą dėl atskiro visų rūšių atliekų surinkimo reikėtų sugriežtinti taip, kad jis taptų privalomas, išskyrus atvejus, kai dėl ribotų praktinių galimybių nustatoma konkreti išimtis.

1.17.

Maisto atliekų kiekį galima sumažinti tik nustačius orientyrus, kurie padėtų siekti 2-ojo TVT tikslo. Remiantis jau atliktu darbu, į priedą reikėtų įtraukti mechanizmą, kurį naudojant būtų nustatomas maisto nuostolių kiekis, ir šiuo tikslu nustatyti konkretų terminą (5).

1.18.

Žiedinės ekonomikos idėjos negali būti vystomos izoliuotai. Reikia įsteigti priežiūros instituciją, pvz., Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformą, kuri turėtų įgaliojimus užtikrinti, kad kitos Komisijos pateikiamos sektorių strategijos atitiktų žiedinės ekonomikos principus.

1.19.

Semestrų procedūrą galima panaudoti per konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kad būtų užtikrintas reikalavimų vykdymas valstybių lygmeniu ir kad būtų tikrai teikiamas prioritetas perėjimui prie žiedinės ekonomikos modelio.

2.   Įžanga

2.1.

2015 m. gruodžio 2 d. Europos Komisija paskelbė persvarstytą dokumentų rinkinį dėl žiedinės ekonomikos. Į pasiūlymus, įskaitant Komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“, įtrauktas su teisėkūros priemonėmis nesusijęs skirsnis ir skirsnis, kuriame siūlomi įvairūs galiojančių Europos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas atliekų tvarkymas ir antrinis perdirbimas, pakeitimai.

2.2.

Naujaisiais pasiūlymais pakeičiamas ankstesnis dokumentų rinkinys, kurį 2014 m. liepos mėn. vykdant strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ paskelbė José Manuel Barroso vadovaujama Europos Komisija. Naujajame rinkinyje yra tam tikrų patobulinimų – visų pirma, jis yra išsamesnis ir apima visus gaminio gyvavimo ciklo etapus, – tačiau tam tikrose srityse užmojai buvo sumažinti. Kyla pavojus, kad dokumentų rinkinyje daugiausia dėmesio bus skiriama antriniam perdirbimui, o politinės priemonės, kuriomis būtų siekiama sukurti žiedinės ekonomikos modelį, nebus nustatytos. Didesnis antrinio perdirbimo lygis nereiškia, kad sukuriama daugiau žiedinės ekonomikos. Apskritai, palyginti su ankstesniuoju dokumentų rinkiniu, 18 mėnesių vėlavimas neatrodo pagrįstas naujojo dokumentų rinkinio apimtimi ar užmojais.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Perėjimas iš tiesinės „išgauk-perdirbk-panaudok-išmesk“ ekonomikos prie žiedinės ekonomikos, kurioje atliekos gali būti paverčiamos ištekliais – ypatingos svarbos iššūkis Europai. Dėl geriau valdomų išteklių, sumažintų gavybos mastų ir taršos ekonomika tampa tvaresnė ir sumažinamas jos ekologinis pėdsakas; taip pat dėl geresnio žaliavų valdymo įmonės gali įgyti konkurencinį pranašumą, o ekonomika tampa mažiau priklausoma nuo importuotų medžiagų (ypač būtinų ir retų medžiagų); taip pat atsiranda naujų ekonominių galimybių ir naujų rinkų Europos viduje ir už jos ribų ir skatinamas vietinis užimtumas.

3.2.

Pripažinimas, kad būtina pereiti prie žiedinės ekonomikos, yra sveikintinas. Sunkiausia yra pakeisti sistemą, jei dar nėra suvokiamas visas įvairialypės ekonominės ir socialinės naudos potencialas. Žiedinei ekonomikai palanki politika turėtų užtikrinti, kad ciklai būtų ilgalaikiai, maži, vietiniai ir švarūs. Tačiau ciklų mastas gali būti skirtingas. Žiedinėje ekonomikoje naudoti yra svarbiau nei turėti; šiuo požiūriu labai teigiamą vaidmenį gali atlikti produktų ir paslaugų sistemos (PSS) ir bendras vartojimas ir šis klausimas bus toliau plėtojimas dviejose EESRK rengiamose nuomonėse. Žiedinė ekonomika nėra paprasta tiesinė ekonomika, kurioje stengiamės grąžinti atliekas į gamybą – ja siekiama visiško pertvarkymo, reikalaujančio iš naujo apibrėžti pačias atsakomybės ir nuosavybės sąvokas. Tokie pagrindiniai pakeitimai turi būti įgyvendinti suprantant tarpusavyje susijusį esamo ekonomikos modelio pasaulinį kontekstą. Labai retai pavyksta veiksmingai veikti tik regioniniu lygmeniu sprendžiant pasaulinės svarbos klausimus – reikia imtis pasaulinio masto iniciatyvos.

3.3.

Perėjimo prie žiedinės ekonomikos poveikis turi būti nuolat analizuojamas. Kadangi pasenusi verslo praktika tampa nebetinkama, būtina nustatyti labiausiai paveiktus subjektus ir pasiūlyti jiems paramą, kad būtų užtikrintas teisingas ir sąžiningas perėjimas prie žiedinės ekonomikos. Būtina aptarti socialinę ir su darbu susijusią naudą ir riziką (6).

3.4.

Trūksta ekonominių priemonių, kuriomis būtų skatinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos. EESRK nustatė, kad, siekiant sukurti efektyvaus išteklių naudojimo ekonomiką, reikia derinti rinkos ir reglamentavimo priemones (7). Pagal 4 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad valstybės narės pasinaudotų ekonominėmis priemonėmis, be to, nustatomas ataskaitų teikimo praėjus 18 mėnesių ir paskui praėjus 5 metams mechanizmas. Šią nuostatą galima sugriežtinti reikalaujant pateikti ataskaitą po 3 metų ir rekomenduojant taikyti aplinkos mokesčius. Geriausiąja patirtimi pagrįstas priemones valstybėse narėse reikėtų kurti bendrai, o jų priėmimas turėtų būti skatinamas per Europos semestro procesą.

3.5.

Komisija turi geriau paaiškinti ankstesniais metais paskelbtų įvairių veiksmų planų (Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plano (8), 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. (9) ir ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano) darną ir jų tarpusavio ryšį hierarchijos ir tarpusavio atitikties atžvilgiu. Dauguma naujausiame veiksmų plane numatytų veiklų jau buvo minėtos ankstesnėse iniciatyvose. Būtina įvertinti visus ankstesnių iniciatyvų laimėjimus ir nesėkmes.

3.6.

Žiedinės ekonomikos duomenų rinkinys – tai žingsnis teisinga kryptimi. Tačiau išlieka svarbiausias klausimas: ar visų priemonių sumos pakanka, kad Europos ekonomika pereitų nuo esamo vystymosi kelio (kuris taip pat sustiprins efektyvų išteklių naudojimą) prie išties žiedinio modelio, kuris ekonomikos klestėjimą atsietų nuo gamtos išteklių naudojimo (visiškai) ir padidintų ekonominę ir socialinę naudą (10)? Veiksmų planas turi būti tinkamai pritaikytas, kad padėtų spręsti pagrindines sistemos problemas ir sukurti pakankamą pagrindą permainoms pradėti (11).

3.7.

EESRK palankiai vertina poveikio vertinimą, kuris pridedamas prie Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl atliekų (12). Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, palyginti su atmestu dokumentų rinkiniu, šiame rinkinyje kalbama apie mažesnę naudą ekonominiu, užimtumo ir išmetamųjų teršalų mažinimo požiūriu. Nustatant perėjimui prie žiedinės ekonomikos veiksmingiausias ir proporcingiausias priemones, būtų naudinga atlikti su teisės aktais nesusijusio veiksmų plano sąnaudų ir naudos analizę (13).

3.8.

Sėkmė priklauso nuo įgyvendinimo. EESRK ragina sukurti konkrečią už nuoseklumą ir atitiktį atsakingą instituciją, panašią į Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformą (14), kuri buvo naudinga įgyvendinant 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą ir rengiant žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį.

3.9.

Komitetas pripažįsta Komisijos pastangas įtraukti daug įvairių suinteresuotųjų subjektų ir ekspertų, kaip raginama nuomonės NAT/652 (15). Perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra ilgalaikis procesas ir reikia, kad atsakomybė už jį būtų prisiimta visais lygmenimis ir visuose sektoriuose. Komisija pabrėžia savo ketinimą aktyviai įtraukti suinteresuotuosius asmenis į veiksmų plano (16) įgyvendinimą; bus labai svarbios šio proceso smulkmenos.

3.10.

EESRK pakartoja savo NAT/652 nuomonėje Komitetui pateiktą pasiūlymą aktyviai remti pilietinės visuomenės veikėjų, remiančių perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio, tinklus, ir išnagrinėti galimybę sukurti ir valdyti Europos žiedinės ekonomikos platformą. Veikia daugybė forumų, kuriuose galima pasinaudoti techninių sektorių teikiamomis perspektyvomis. EESRK turi puikias galimybes sukurti matomą forumą, kad sudarytų lengvesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams teikti ataskaitas ir dalyvauti žiedinėje ekonomikoje. Tokį forumą galima kurti bendradarbiaujant su Komisija, siekiant sukurti tarpsektorinę įvairius suinteresuotuosius subjektus vienijančią platformą. EESRK jau sukūrė migracijos forumą, kuris gali būti naudojamas kaip tinkamo modelio pavyzdys.

3.11.

Darbuotojų vaidmuo pereinant prie žiedinės ekonomikos modelio ir pradėjus veikti šiam modeliui, taip pat kokybiškų darbo vietų kūrimas yra labai svarbūs aspektai. EESRK išreiškė savo poziciją (17), kad, nepaisant Žaliojo užimtumo iniciatyvos  (18) , atmestame dokumentų rinkinyje nebuvo pakankamai dėmesio skirta žiedinės ekonomikos teikiamai konkrečiai socialinei ir ekonominei naudai ir su ja susijusiems iššūkiams. Tą patį galima pasakyti ir apie 2015 m. dokumentų rinkinį. Pramonės ir verslo atstovams, kurie patirs neigiamą įtaką dėl perėjimo prie kito ekonomikos modelio, turi būti skirta tam tikra parama, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas. Būtina apsaugoti darbuotojus ir leisti jiems pasinaudoti daugybe galimybių (19), kurių atsiras naujame žiedinės ekonomikos modelyje.

3.12.

Švietimą būtina plėsti visais lygmenimis – nuo pagrindinių mokyklų iki įmonių, MVĮ, investuotojų ir finansuotojų. Švietimo ir mokymo ryšį reikia nustatyti nuoseklioje programoje, kuria sprendžiami įvardyti socialiniai ir ekonominiai uždaviniai. Švietimas bus vienas iš masinės vartotojų elgsenos pokyčius skatinančių veiksnių, kuris gali padėti formuoti naują atsakingų vartotojų kartą, kuriai bus prieinami pagrįstai įkainoti, patogūs, kokybiški ir etinio vartojimo principu pagrįsti gaminiai.

3.13.

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos turi būti naudingas verslo bendruomenei. Paramos MVĮ priemonės nustatytos NAT/652 (20). MVĮ ir verslininkams, norintiems pasinaudoti žiedinėje ekonomikoje atsiveriančiomis galimybėmis, kils sunkumų gaunant finansavimą. Finansavimą galima gauti iš Sanglaudos fondo, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos strateginių investicijų fondo, taip pat teminių fondų, pvz., LIFE ir COSME, be to, šiuose fonduose reikėtų numatyti konkrečias finansavimo galimybes.

4.   Konkrečios pastabos

4.1    Gamyba

4.1.1.

Vykdant numatytą Ekologinio projektavimo direktyvos (21) peržiūrą, būtina atsižvelgti į: visą gaminio gyvavimo ciklą, įskaitant patvarumą, planuojamą gaminio senėjimą (arba „tikimąją naudojimo trukmę“), galimybes jį pataisyti, atsarginių dalių prieinamumą ir įperkamumą, besąlygišką gamintojų informacijos atskleidimą.

4.1.2.

Šiuo metu ekologinio projektavimo direktyva taikoma tik su energija susijusiems gaminiams. Ankstesniuose leidimuose (22) nurodyta, kad judumas, būstai ir maisto produktai lemia 70–80 % neigiamo poveikio aplinkai. Tai aiškiai parodo būtinybę taikyti ekologiško projektavimo principą visuose sektoriuose. Tai yra labai svarbus tarpsektorinis elementas. Visų pirma, siekiant regioninių MVĮ plėtros oportunistinėse taisymo, pakartotinio panaudojimo ir paruošimo pakartotiniam panaudojimui ir antriniam perdirbimui srityse, pirminė medžiaga turi būti suprojektuota atsižvelgiant į įvairius skirtingus panaudojimo būdus ir ardymą bei perdirbimą.

4.1.3.

Didesnės gamintojo atsakomybės (DGA) programose turėtų būti visiškai atsižvelgta į visus ciklus. Yra pripažįstama, kad medžiagų efektyvumo reguliavimas yra sudėtingesnis klausimas už energijos vartojimo efektyvumą, bet šią problemą reikia spręsti novatoriškais būdais. Turi būti užtikrinta, kad naujos DGA paskatos lemtų esmines elgsenos permainas gamintojų lygmeniu, dėl kurių pasikeistų ir vartotojų elgsena. Gamintojai turėtų būti įpareigoti informuoti apie tikėtiną savo gaminių veikimo trukmę.

4.1.4.

Galutiniame pereinamojo ciklo etape reikės paremti MVĮ palankią sektorių simbiozę, kuri būtų grindžiama vietos ekonominėmis ir socialinėmis ekosistemomis ir papildyta regioninės ekologiškos pramonės politikos priemonėmis. Pirmasis žiedinės ekonomikos ciklas apims regionų ūkius su daugybe MVĮ. Išaugęs pramoninių antrinių produktų kaip žaliavų naudojimo kitose pramonės šakose mastas prisidės prie efektyvesnio išteklių panaudojimo. Trūksta informacijos apie tai, kaip šiam tikslui pasiekti Komisija panaudos iš dalies pakeistos Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 5 straipsnį.

4.1.5.

Vėliau žiedinė ekonomika gali būti plėtojama toliau, kad padėtų Europos tvariai reindustrializacijai. Gali atsirasti vystymosi fazė su aiškiu pramoniniu aspektu, pagrįstu standartizacija, kad būtų užtikrinta, jog tai gali būti veiksmingas ir didelės apimties modelis.

4.1.6.

Tikroje žiedinėje ekonomikoje svarbiausias dėmesys skiriamas nuosavybei ir atsakomybei. Gamintojai turėtų būti skatinami plėtoti funkcionalumu grindžiamus verslo modelius, kuriuose prekių nuoma ir prekių kaip paslaugų pardavimas taptų standartine praktika, kurioje visos išlaidos internalizuojamos. Būtent per žiedinio modelio prekių ir paslaugų gamybos ryšį ir sukūrus „veiklos ekonomiką“, verslo modeliuose visiškai atsižvelgiama į išteklių trūkumą.

4.1.7.

Pakartotinio naudojimo ir taisymo potencialas, atsižvelgiant į ekonominę veiklą ir darbo vietų kūrimą vietos lygmeniu, galėtų būti geriau išnaudojamas užtikrinant geresnį bendradarbiavimą su produktų gamintojais. Visų pirma informacijos apie produktus ir atsarginių dalių prieinamumą ir įperkamumą pateikimas netrukus po to, kai produktas pateikiamas rinkai, yra pagrindinis elementas, kuris galėtų padėti taisymo ir pakartotinio naudojimo paslaugas teikiantiems operatoriams plėsti savo veiklą. Reikėtų skatinti įgyvendinti savanoriškas geresnio gamintojų bendradarbiavimo programas, be to, būtų galima išnagrinėti informacijos apie produktus atskleidimui taikomus teisinius reikalavimus. Panašiai pakartotinio panaudojimo ir taisymo paslaugas teikiantys operatoriai turėtų naudotis lengvesne prieiga prie netinkamų naudoti produktų, kad savo sektoriuje aktyviau diegtų inovacijas ir kurtų darbo vietas.

4.1.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad, Komisijos manymu, užprogramuotas gaminio senėjimas yra spręstinas klausimas. Su planuotu senėjimu galima veiksmingai kovoti skatinant novatoriškus verslo modelius, kurie yra orientuoti į paslaugas ir (arba) veiklos rezultatus. Ankstesnėje nuomonėje, kurioje buvo aptarti ilgalaikio vartojimo ir produkto veikimo klausimai (23), Komitetas paragino politikos formuotojus apsvarstyti galimybę visiškai uždrausti produktus, kuriuose yra užprogramuoti defektai, lemiantys produkto gyvavimo ciklo pabaigą. Kad šis klausimas būtų visapusiškai išspręstas, vien testavimo programos „Horizontas 2020“, siekiant nustatyti planuoto senėjimo praktiką, kaip nurodyta veiksmų plane, nepakanka. EESRK ragina Komisiją nedelsiant pateikti platesnio užmojo pasiūlymus.

4.2.    Vartojimas

4.2.1.

Vartotojų elgseną galima pakeisti pasiūlius vartotojams patogias sąlygas ir konkurencingas kainas. Žiedinės ekonomikos principus atitinkantys gaminiai ir paslaugos turėtų skirtis kaina, kuri priklausytų nuo išteklių prieinamumo arba jų trūkumo ir nuo gaminio projektavimo. Iš pradžių tai galima pasiekti per didesnės gamintojo atsakomybės programas ir (arba) ekologinius mokesčius. EESRK pabrėžia, kad svarbu atlikti bet kokios naujos priemonės gyvybingumo tyrimus.

4.2.2.

EESRK laukia Komisijos pasiūlymų, kaip racionalizuoti ekologinį ženklinimą ir išvengti apgaulingų ekologinių teiginių. Tikslus esminės informacijos, kurios reikalauja pirkėjai, nurodymas padės vartotojams lengviau išsirinkti produktus, be to, vartotojai sprendimus galės priimti remdamiesi iš tikrųjų palyginamais produkto aspektais. Pavyzdžiui, iš pradžių brangiau kainuojantis virtuvinis prietaisas dėl jo ilgaamžiškumo, kokybės bei našumo išties gali būti ekonomiškesnis pasirinkimas.

4.2.3.

Didesnio našumo prietaisų prieinamumas ir įperkamumas yra visiems vartotojams rūpimas klausimas. Reikėtų sukurti paramos priemones, suteikiančias galimybę vargingiau gyvenantiems žmonėms gauti aukštesnės kokybės iš pradžių brangesnes prekes ir paslaugas. Tai galėtų būti Vyriausybės remiama skolinimo programa arba gamintojo remiama finansavimo programa, išskirtinai taikoma su mažesnėmis kainomis tam tikros minimalios gyvavimo trukmės gaminiams ir apimanti visus žiedinės ekonomikos aspektus. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pereinant nuo nuosavų produktų prie produktų nuomos modelio.

4.2.4.

Vartotojui turi būti prieinama žiedinės ekonomikos principais pagrįsta alternatyva. Paprastai ilgesnės gyvavimo trukmės kokybiškesni gaminiai iš pradžių kainuoja brangiau. Tačiau ilgainiui naudojant gaminį šis kainos skirtumas išnyksta. Pagerinus ženklinimą ir informavimą bei parengus finansines priemones, kuriomis būtų skatinama ilgesnė naudojimo trukmė, švaresnės sudedamosios dalys, didesnės galimybės sutaisyti arba išardyti gaminį pakartotiniam panaudojimui, bus aktyviau keičiama vartotojų elgsena.

4.2.5.

7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (41 dalies d punkte) nurodoma, kad reikia sukurti darnesnę sistemą tvariam vartojimui ir gamybai ir nustatyti tikslus dėl bendro vartojimo poveikio sumažinimo. Nors pateikiama nuoroda į JT 12-ąjį TVT, susijusį su tvariu vartojimu ir gamyba, tačiau 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nurodyti būtini tikslai neatsispindi veiksmų plane arba priede.

4.2.6.

Galimybę skaitmeninant ekonomiką sumažinti vartojimo ir gamybos ekologinį pėdsaką ir padidinti daugkartinio panaudojimo ir taisymo mastą būtina susieti su tikslu pereiti prie žiedinės ekonomikos.

4.2.7.

Kad vartotojai galėtų atsakingai rinktis, juos būtina tinkamai informuoti. Todėl būtų sveikintinas gaminių ekologinio pėdsako vertinimo metodikos parengimas. Tačiau testavimas jau buvo minėtas 2011 m. efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų programoje (24).

4.2.8.

EESRK ragina nustatyti nuo antrinio perdirbimo atskirtus savarankiškus, kiekybinius tikslus dėl pakartotinio naudojimo. Būtina sukurti tinkamas sąlygas šiems tikslams pasiekti.

4.2.9.

Pakartotinio naudojimo ir taisymo programų sustiprinimas galėtų tapti geru ekonominių priemonių panaudojimo pavyzdžiu. Reikėtų išnagrinėti galimybę taikyti mažesnį PVM dydį gaminiams, kurie yra paruošti pakartotiniam naudojimui arba kurie yra sutaisyti ir parduodami. Tai padidintų sutaisytų prekių konkurencingumą ir paskatintų inovacijas bei verslumą šioje srityje.

4.2.10.

Bendro vartojimo srityje reikėtų atsižvelgti į teiginius iš ankstesnių EESRK nuomonių (25). Daug žadantys naujausi moksliniai tyrimai, ypač bihevioristinių mokslų ir „nudge“ koncepcijos srityje, turėtų padėti vartotojams daryti atsakingesnius sprendimus; Komitetas netrukus pateiks savo nuomonę šia tema.

4.2.11.

Ekologiški viešieji pirkimai yra svarbus veiksnys tvariam vartojimui skatinti. Reikia įvertinti dabartinę ekologiškų viešųjų pirkimų dalį viso viešojo vartojimo atžvilgiu. Šiuo metu vykdant viešuosius pirkimus yra reikalaujama rinktis pagal mažiausią kainą. Ši nuostata turėtų būti įvardijama kaip ekologiška galimybė, taigi norint pasirinkti ne ekologišką, o kitą variantą, reikėtų remtis pateisinamomis aplinkybėmis ir pateikti tinkamą paaiškinimą.

4.3.    Atliekų tvarkymas

4.3.1.

Būtina deramai įgyvendinti esamus Europos teisės aktus dėl atliekų. EESRK pakartoja, kad remia atliekų hierarchiją ir primygtinai ragina visus viešuosius ir privačiuosius suinteresuotuosius subjektus visiškai ją įgyvendinti.

4.3.2.

Palyginti su 2014 m., akivaizdžiai susilpnėjo su teisės aktais susijusi Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio dalis, kuria iš dalies keičiamos įvairios direktyvos. EESRK pažymi, kad Komisijos pasiūlymas taip pat neatitinka plačių užmojų tikslų dėl atliekų prevencijos ir perdirbimo, kurių 2015 m. liepos mėn. ragino siekti Europos Parlamentas (26).

4.3.3.

Būtų sveikintinas pasiūlymas dėl valstybių narių įsipareigojimo įvesti ekonomines priemones atliekų hierarchijai (27) skatinti ir imtis atliekų prevencijos priemonių (28). Tačiau nėra aišku, ar valstybės narės turės peržiūrėti esamas atliekų prevencijos programas naujų nuostatų atžvilgiu (29).

4.3.4.

EESRK manymu, valstybėms narėms turėtų būti nustatyta pareiga priimti didesnės gamintojo atsakomybės programas. Komitetas palankiai vertina didesnės gamintojo atsakomybės programoms nustatytus minimalius reikalavimus, nors šios programos ES valstybėse narėse įgyvendinamos labai nevienodai. Vis dėlto šios nuostatos galėtų būti sustiprintos dar labiau suderinant minimalius reikalavimus, visų pirma patikslinant vertės grandinėje dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų vaidmenį, pareigas ir jų finansinę atsakomybę. Be to, teisės aktų leidėjai turėtų apsvarstyti galimybę Direktyvoje dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (30) numatyti konkrečius su didesnės gamintojo atsakomybės programomis susijusius reikalavimus, kad užtikrintų didesnį šių programų veiksmingumą.

4.3.5.

EESRK pažymi, kad Parlamentas ragino nustatyti prevencinius tikslus, susijusius su komunalinėmis, komercinėmis ir pramoninėmis atliekomis, tačiau pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatytas nė vienas iš tokių tikslų.

4.3.6.

Palyginti su ankstesniu pasiūlymu, 2030 m. komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų antrinio perdirbimo tikslai buvo sumažinti, nors pridedamame tarnybų darbiniame dokumente (31) daroma išvada, kad didesnių užmojų antrinio perdirbimo tikslai yra susiję su finansine nauda ir su nauda visuomenei ir aplinkai (32). Pripažįstama, kad Komisija, atsižvelgdama į specifines kiekvienos valstybės narės aplinkybes ir suderindama priemones su ES sanglaudos politikos ir kitų priemonių (33) finansinėmis priemonėmis, sukūrė detalią įgyvendinimo strategiją.

4.3.7.

Per 10 metų Airija padarė didelę pažangą, pereidama nuo beveik 100 % į sąvartynus išvežamų atliekų prie visų savo antrinio perdirbimo tikslų įgyvendinimo. Yra parengtas atliekų prevencijos planas ir 3 regioniniai atliekų planai. Airija pirmoji pasaulyje įvedė plastikinio maišelio mokestį, kurį nuo to laiko perėmė visas pasaulis. Kliūčių dar yra likę, pvz., beveik visiška privačiojo sektoriaus vykdoma atliekų tvarkymo kontrolė ir per dažnai vietoj sąvartynų naudojamas atliekų deginimas. Airijos pavyzdys išlieka įtikinamas ir parodo, ko galima pasiekti per trumpą laiką. Tai rodo, kad nebūtina nustatyti tokių plataus masto nukrypti leidžiančių nuostatų, kuriomis kai kurioms valstybėms narėms būtų suteiktas papildomas 5 metų terminas tikslams pasiekti.

4.3.8.

Siekiant užtikrinti uždarus ciklus su aukštos kokybės antrinėmis žaliavomis, atskiras atliekų surinkimas atrodo būtinas. Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 11 straipsnio 1 dalyje reikalaujama iki 2015 m. taikyti atskiras surinkimo programas bent jau popieriui, metalui, plastikui ir stiklui. Ankstesniame pasiūlyme tai buvo sugriežtinta nustatant reikalavimą iki 2025 m. pagal 25 straipsnį įvesti atskirą biologinių atliekų surinkimą. Vietoj šių griežtų atskiro surinkimo reikalavimų, naujajame pasiūlyme yra „švelni“ ir praktiškai mažiau veiksminga nuostata, reikalaujanti vykdyti atskirą surinkimą, „kai tai yra techniškai, aplinkos požiūriu ir ekonomiškai įmanoma ir tinkama“. EESRK ragina šią nuostatą sugriežtinti. Atsižvelgiant į tai, kad nauja nuostata dėl atskiro biologinių atliekų surinkimo įsigalios netaikant atitinkamo pereinamojo laikotarpio, dėl tokios aiškios „ribojančios išlygos“ valstybių narių lygmeniu praktiniai užmojai gali būti gerokai mažesni.

4.3.9.

Svarbu pažymėti, kad vien tik dideli antrinio perdirbimo mastai nepadės išsaugoti išteklių trumpo naudojimo gaminių, pvz., aliuminio gėrimų skardinių, atveju, kai laikas nuo jų pagaminimo iki išmetimo trunka nuo 3 savaičių iki 6 mėnesių (34).

4.3.10.

EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas suderinti apibrėžtis ir skaičiavimo metodikas, kad būtų užtikrintas patikimų ir palyginamų duomenų surinkimas. Būtina užtikrinti, kad siūlomos apibrėžtys, visų pirma „parengimo pakartotiniam panaudojimui“ ir „galutinio antrinio perdirbimo proceso“ (35) nesukurtų kliūčių ir (arba) sunkumų ekonominiams suinteresuotiesiems subjektams, veikiantiems pakartotinio panaudojimo ir antrinio perdirbimo srityse. Šios apibrėžtys turėtų kuo labiau atspindėti jų poreikius ir padėti jiems plėsti savo veiklą.

4.4.    Nuo atliekų prie išteklių

4.4.1.

Nebūdama užtikrinta dėl antrinių žaliavų kokybės ir esant teisiniam neapibrėžtumui dėl atliekas, gaminius ir chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų sąveikos, Komisija imasi naikinti pagrindines kliūtis antrinių žaliavų rinkos veikimui. Komisija nevertina, kodėl dabartinės Direktyvos 2008/98 dėl atliekų priemonė, t. y. „nebelaikymo atliekomis“ kriterijus, nepasitvirtina kaip sėkmingas.

4.4.2.

Turi būti aiškiai atskirta atsakomybė už produktų veikimo charakteristikas ir susijusios garantijos ir (arba) įsipareigojimai bei atsakomybė už produktų sudedamąsias dalis. Pirmoji atsakomybės rūšis bus vartotojų elgsenos pokyčių varomoji jėga. Antroji atsakomybės rūšis labai svarbi saugant išteklius ir šalinant atliekas iš sistemos. Didesnė atsakomybė už gaminio sudedamąsias dalis reikštų, kad išteklių atliekos vis tiek priklausys savininkui, kuris ne tik bus už juos atsakingas, bet taip pat turės konkurencinį pranašumą dėl galimybės pakartotinai panaudoti išteklius.

4.4.3.

Reikalingos stipresnės priemonės antrinių žaliavų paklausai paskatinti. Efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų programoje Komisija įsipareigojo siekti platesnių užmojų tikslų, pvz., įvertinti galimybę nustatyti pagrindiniams gaminiams mažiausią perdirbamų medžiagų dalį.

4.4.4.

Geresnis antrinių žaliavų panaudojimas gaminant naujas prekes taip pat gali būti ES lygmens viešųjų ir privačiųjų partnerysčių sritis, pvz., Europos inovacijų partnerystė dėl žaliavų. Tam tikri Europos sektoriai atrodo jau yra pasiruošę prisiimti įsipareigojimus dėl žiedinės ekonomikos. Pavyzdžiui, neseniai Europos popieriaus pramonė paskelbė, kad jie įsipareigos padidinti esamą beveik 72 % popieriaus perdirbimo lygį (36).

4.5.    Prioritetinės sritys

EESRK atkreipia dėmesį į iš pažiūros nepagrįstą penkių prioritetinių sričių paskirstymą, iš kurio aiškiai matyti, kad „vandens ištekliai“ nėra priskirti prie prioritetinių sričių.

Plastikai

4.5.1.

EESRK palankiai vertina pranešimą apie plastiko atliekų strategiją, kuri turi būti priimta 2017 m., ir nekantriai laukia, kada galės dalyvauti išsamiose diskusijose šiuo klausimu.

4.5.2.

Šioje strategijoje bus labai svarbu atsižvelgti į jūrų užteršimą plastiko atliekomis ir reikės nustatyti specialius šios srities tikslus. Priede nurodytas specialus TVT atitinkantis veiksmas jūrų šiukšlinimui sumažinti bus labai sustiprintas nustačius kiekybiškai įvertinamą tikslą, susijusį su plastiko strategija.

4.5.3.

Taip pat tai bus galimybė išspręsti nuosavybės ir DGA klausimą, visų pirma dėl plastiko. Tai yra būtina, nes gyvename Antropoceno geologinėje epochoje, kuri greičiausiai bus oficialiai atpažįstama pagal dabar besiformuojančiuose geologiniuose sluoksniuose esantį plastiko lygį.

Maisto atliekos

4.5.4.

EESRK nesutinka, kad maisto atliekų kiekybinį vertinimą pernelyg sudėtinga atlikti arba, kad šioje srityje dar per anksti nustatyti tikslus. Nustatant maisto atliekų lygio įvertinimui taikomus kriterijus, jau padaryta nemažai darbo (37).

4.5.5.

Kad būtų sumažintas maisto atliekų kiekis, nepakanka tik pateikti nuorodas į TVT. Reikia nustatyti orientyrus, įskaitant jų įgyvendinimo terminus, kad iki 2030 m. būtų galima įvertinti padarytą pažangą ir iki to laiko teikti tarpines ataskaitas.

Svarbiausios žaliavos

4.5.6.

Dažnai nurodomas mobiliųjų telefonų pavyzdys atskleidžia su svarbiausių žaliavų utilizavimu susijusį klausimą. Tokį visuotinai paplitusį gaminį bus galima naudoti kaip įdomų orientyrą, naudojamą vertinant, kaip sėkmingai įgyvendinami įvairūs žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio aspektai – pradedant ekologiniu projektavimu ir baigiant produktų senėjimu ir svarbiausių žaliavų utilizavimu.

Statybos ir griovimo atliekos

4.5.7.

Būtina panaikinti užpildymo atliekomis galimybę.

4.5.8.

Esami pastatai turi būti valdomi kaip išteklių šaltiniai, be to, turi būti parengtos strategijos dėl maksimalaus pastatuose esančių gausių išteklių pakartotinio panaudojimo ir antrinio perdirbimo.

Kitos sritys

4.5.9.

Vandens ištekliai turėtų būti laikomi svarbiu žiedinės ekonomikos aspektu (38). Uždarų ciklų naudojimas, atliekų mažinimas ir teršalų šalinimas yra esminiai vandens išteklių valdymo taikant žiedinės ekonomikos modelį aspektai. Reikia išsamiai aprašyti, kaip bus pasiekti šie tikslai.

4.6.

Žiedinės ekonomikos formavimo pažangos stebėsena

4.6.1.

Ankstesniame Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje (39) Komisija buvo paskelbusi, kad įvertins Efektyvaus išteklių naudojimo platformos rekomendaciją, kurioje raginama peržiūrėti strategiją „Europa 2020“ ir nustatyti pagrindinį tikslą dėl efektyvaus išteklių naudojimo. Tai būtų vienas iš būdų įtraukti šį aspektą į svarbiausius politikos sektorius. Turėtų būti paskelbti šių vertinimų rezultatai ir sukurti praktiniai matavimo vienetai žiedinės ekonomikos vystymuisi stebėti.

4.6.2.

Vykdant Europos semestro procesą galima naudoti konkrečių šalių investavimo problemų analizę ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kad būtų galima pasinaudoti duomenimis iš metinės augimo ataskaitos ir kitų duomenų bazių ir paskatinti žiedinės ekonomikos iniciatyvų įgyvendinimą ir perėjimą iš esamo netvaraus tiesinio modelio prie kito modelio. Europos semestro procesą ir jo įrankius reikėtų naudoti kaip politines priemones žiedinės ekonomikos įgyvendinimui ir rėmimui paskatinti. Siekiant nustatytų tikslų, būtina grąžinti ekologiškumą į Europos semestro procesą. EESRK ragina įvertinti laipsnišką aplinkai kenksmingų subsidijų atsisakymą ir įtraukti rekomendaciją, kad žiedinei ekonomikai skatinti turėtų būti naudojamos fiskalinės priemonės, pavyzdžiui, aplinkos mokesčių taikymas.

4.6.3.

Žiedinė ekonomika apima įvairius sektorius, todėl reikia įsteigti įvairių sektorių stebėjimo įstaigą. Jai turėtų būti suteikti įgaliojimai nagrinėti reikiamą horizontaliąją ir vertikaliąją integraciją, kurios reikia veiksmų planui įgyvendinti.

4.6.4.

Kiekviena valstybė narė turėtų nurodyti specialią ryšių palaikymo instituciją, kuriai teiktų ataskaitas apie reikalavimų įgyvendinimą, siekiant Komisijos reikalaujama apimtimi pereiti prie kito ekonomikos modelio.

2016 m. balandžio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  SWD(2015) 259 final.

(2)  OL C 230, 2015 7 14, p. 99.

(3)  OL C 230, 2015 7 14, p. 99, ypač 5 punktas.

(4)  OL C 67, 2014 3 6, p. 23.

(5)  Žr., pavyzdžiui, BP7 ES FUSIONS projektą (http://www.eu-fusions.org/index.php).

(6)  OL C 230, 2015 7 14, p. 99, ypač 4 punktas.

(7)  OL C 226, 2014 7 16, p. 1.

(8)  COM(2011) 571 final.

(9)  Sprendimas 1386/2013/ES.

(10)  „Ellen MacArthur Foundation“, McKinsey, Growth within: A circular economy vision for a competitive Europe („Vidinis augimas: žiedinės ekonomikos vizija siekiant konkurencingos Europos“), p. 32 ir p. 39, http://www.mckinsey.com/client_service/sustainability/latest_thinking/growth_within_-_a_circular_economy_vision_for_a_competitive_europe.

(11)  Apie sistemines problemas žr. Europos aplinkos agentūros apibendrinamąją ataskaitą „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2015 m.“, 2015 m., p. 141, http://www.eea.europa.eu/soer.

(12)  SWD(2015) 259 final.

(13)  Siūlomi informacijos pavyzdžiai: „Ellen MacArthur Foundation“, McKinsey, Growth within, op. Cit. („Vidinis augimas: žiedinės ekonomikos vizija siekiant konkurencingos Europos“,), p. 34, 1 lentelė, speciali literatūra apie žiedinės ekonomikos makroekonominį poveikį, įskaitant „Club of Rome“ ataskaitą Circular Economy & Benefits for Society („Žiedinė ekonomika ir nauda visuomenei“), 2015 m. spalio mėn. (EN), http://www.clubofrome.org/?p=8851.

(14)  http://ec.europa.eu/environment/resource_efficiency/re_platform/index_en.htm.

(15)  OL C 230, 2015 7 14, p. 99, 1.3 punktas.

(16)  COM(2015) 614/2, p. 20.

(17)  OL C 230, 2015 7 14, p. 99, 4 punktas ir OL C 230, 2015 7 14, p. 91, 1.5 ir 4.8 punktai.

(18)  COM(2014) 446 final.

(19)  Europos Parlamentas, Leasing Society („Nuomojanti visuomenė“), 2012 m. lapkričio mėn., tyrimas skelbiamas adresu http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2012/492460/IPOL-ENVI_ET%282012%29492460_EN.pdf.

(20)  OL C 230, 2015 7 14, p. 99, ypač 5 punktas.

(21)  2009/125/EB

(22)  COM(2011) 571 final, Efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų planas, 5 skyrius.

(23)  OL C 67, 2014 3 6, p. 23. Taip pat žr. SIRCOME agentūros, Pietų Bretanės universiteto ir Pietų Bohemijos universiteto tyrimą Influence of Lifespan Labelling on Consumers („Informacijos apie naudojimo trukmę poveikis vartotojams“), kurį užsakė EESRK, 2016 m. kovo mėn.

(24)  3.1 skyrius

(25)  OL C 177, 2014 6 11, p. 1.

(26)  A8–0215/2015.

(27)  Direktyvos 2008/98 4 straipsnio 3 dalis.

(28)  Direktyvos 2008/98 9 straipsnis.

(29)  Direktyvos 2008/98 29 straipsnis.

(30)  Direktyva (ES) Nr. 2015/720.

(31)  SWD(2015) 259 final.

(32)  SWD(2015) 259 final, p. 13, 15 ir 17.

(33)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, SWD(2015) 260 final.

(34)  EAA ataskaita dėl žiedinės ekonomikos, p. 25.

(35)  Direktyvos 2008/98/EB 1 straipsnis.

(36)  http://www.cepi.org/pressrelease/CircularEconomyDec2015.

(37)  Žr., pavyzdžiui, BP7 ES FUSIONS projektą (http://www.eu-fusions.org/index.php).

(38)  Europos Komisija, The Junction of Health, Environment and the Bioeconomy: Foresight and Implications for European Research & Innovation Policies („Sveikatos, aplinkos ir bioekonomikos sandūra: Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos įžvalgos ir pasekmės“), 2015 m., p. 43.

(39)  COM(2014) 398 final, p. 14.