1.

2012 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadas dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo (2), kuriose pabrėžiama, kad „fizinis aktyvumas yra naudingas bet kokio amžiaus žmonėms, nes jis teikia naudos prevencijos, gydymo ir reabilitacijos srityse“;

2.

2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (3), kuria valstybės narės raginamos plėtoti tarpsektorinę politiką ir integruotas strategijas, apimančias sporto, švietimo, sveikatos, transporto, aplinkos, miestų planavimo ir kitus atitinkamus sektorius, ir pabrėžiama, kad „kūno kultūra mokykloje gali būti veiksminga priemonė informuotumui apie sveikatinamojo fizinio aktyvumo svarbą didinti, o mokyklas galima lengvai ir veiksmingai pasitelkti įgyvendinant veiklą šiuo atžvilgiu“;

3.

2014 m. gegužės 21 d. priimtą antrąjį Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje (2014–2017 m.) (4), kuriame sveikatinamasis fizinis aktyvumas ir švietimas ir mokymas sporte įvardytos prioritetinėmis ES bendradarbiavimo sporto srityje temomis ir kuriuo įsteigta Sveikatinamojo fizinio aktyvumo ekspertų grupė, kuri turi pateikti rekomendacijas siekiant skatinti fizinį lavinimą mokyklose, įskaitant judėjimo įgūdžius ankstyvoje vaikystėje, ir kurti vertingas sąveikas su sporto sektoriumi, vietos valdžios institucijomis ir privačiuoju sektoriumi.

4.

tarptautinė bendruomenė jau seniai pripažįsta, kad kiekvieno vaiko gyvenime žaidimai ir rekreacinė veikla turi didelę svarbą. 1989 m. JT Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad „Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose, laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir kurti meno kūrinius.“ Visa vaikų veikla, įskaitant sportinę veiklą ir fizinį lavinimą, visada turi būti įgyvendinama laikantis JT Vaiko teisių konvencijos;

5.

ES fizinio aktyvumo gairėse (5) pabrėžiama, kad pastaraisiais metais dėl naujų laisvalaikio leidimo formų (televizijos, interneto, vaizdo žaidimų, išmaniųjų telefonų ir t. t.) pasikeitė kasdieniai mažų vaikų įpročiai ir dėl to sumažėjo jų fizinio aktyvumo lygis. Be to, šią tendenciją galima būtų paaiškinti laiko, socialiniais ir biudžeto apribojimais, gyvensenos pokyčiais ar tinkamos sporto infrastruktūros trūkumu netoliese. ES gairėse pabrėžta, kad esama didelio susirūpinimo dėl to, ar vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą pakeitė mažiau judri veikla;

6.

nepaisant bendro vaikų polinkio būti fiziškai aktyviems, jų fizinis aktyvumas per pastaruosius dvidešimt metų sumažėjo. Šis pokytis sutapo su didėjančiu vaikų antsvorio bei nutukimo lygiu ir sveikatos problemomis arba fizine negalia, pavyzdžiui, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimais. Pagal PSO Vaikų nutukimo stebėjimo iniciatyvos rezultatus maždaug kas trečias 6–9 metų amžiaus vaikas ES 2010 m. turėjo antsvorį arba buvo nutukęs (6). Tai keliantis nerimą skaičiaus padidėjimas nuo 2008 m., kai tai buvo nustatyta kas ketvirtam vaikui (7). Pramoninėse šalyse jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo lygis nuo 8 % 1990 m. padidėjo iki 12 % 2010 m. ir numatoma, kad iki 2020 m. šis skaičius sieks 14 % (8). Fizinio aktyvumo trūkumas taip pat daro neigiamą poveikį sveikatos sistemoms ir visai ekonomikai bendrai. Apskaičiuota, kad maždaug 7 % nacionalinių sveikatos priežiūros biudžetų lėšų visoje ES kasmet išleidžiama su nutukimu susijusioms ligoms gydyti (9);

7.

siekiant užkirsti kelią šioms vaikų sveikatos ir vystymosi problemoms, visi vaikai (įskaitant vaikus su negalia) turi būti skatinami būti fiziškai aktyviais. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose praleisti metai yra svarbūs, kadangi tuo laikotarpiu ugdomi svarbiausi įgūdžiai. Žaisdami ir būdami fiziškai aktyvūs vaikai mokosi įgūdžių ir lavina įgūdžius, kurie jiems bus reikalingi visą gyvenimą. Šis mokymosi procesas, vadinamas judėjimo įgūdžių ugdymu, ne visada vyksta savaime. Todėl itin svarbu propaguoti informuotumą ir sudaryti galimybių vaikams būti fiziškai aktyviems;

8.

PSO nustatė, kad nepakankamas fizinis aktyvumas yra ketvirtas pagal svarbą pasaulyje priešlaikinio mirtingumo ir sergamumo rizikos veiksnys (10). Fizinio aktyvumo nauda gerai žinoma. Fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų užkirsti kelią neužkrečiamoms ligoms bei kovoti su nutukimu ir palaikyti sveiką gyvenseną (11). Taip pat vis daugėja duomenų, kad yra teigiamas ryšys tarp fizinio lavinimo ir psichikos sveikatos bei kognityvinių procesų (12).

Iš PSO ataskaitų (13) matyti, kad reguliari, vidutinio–didelio intensyvumo sportinė arba fizinė veikla (14) (bent 60 minučių per dieną mokyklinio amžiaus vaikams ir 3 valandos vaikams ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose) sukuria ilgalaikį polinkį užsiimti fizine veikla, kuris sustiprėja paauglystėje ir suaugus (15). Tyrimai taip pat parodė, kad vaikams pradėjus mankštintis nuo ankstyvo amžiaus, jie yra linkę pasiekti geresnių akademinių rezultatų, turi mažiau elgesio ir disciplinos problemų ir gali išbūti ilgiau susikaupę pamokų metu nei jų bendraamžiai (16);

9.

švietimo aplinka atlieka ypač svarbų vaidmenį šiame kontekste, kadangi vaikai užsiima fizine veikla ir sportu mokykloje. Dėl šios priežasties mokykla ir mokytojai sudaro palankesnes sąlygas vaikų fiziniam aktyvumui kartu su švietimo ekspertais ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose ir sporto klubuose. Vaikams svarbų vaidmenį taip pat atlieka tėvai, šeima ir platesnė bendruomenė;

10.

ekspertų teigimu, tinkama fizinė veikla jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams turėtų būti organizuojama pagal amžiaus grupes (17). Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose ir pradiniame lygyje veikla apima struktūrizuotus ir nestruktūrizuotus užsiėmimus, kurie padeda vaikams ugdyti įgūdžius, pavyzdžiui, bėgimo, šokinėjimo ar metimo;

11.

kai kurios valstybės narės jau parengė įvairių nacionalinių strategijų, kuriomis įvairiu mastu siekiama skatinti judėjimo įgūdžių lavinimą ankstyvoje vaikystėje ir propaguoti fizinį aktyvumą ir sportinę veiklą jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams, daugiausia bendradarbiaujant su sporto sektoriumi ir sporto klubais ar federacijomis (18);

12.

laikydamasi savo įgaliojimų Sveikatinamojo fizinio aktyvumo ekspertų grupė 2015 m. birželio mėn. pasiūlė rekomendacijų rinkinį, skirtą skatinti fizinį lavinimą mokyklose, įskaitant judėjimo įgūdžius ankstyvoje vaikystėje.

13.

apsvarstyti galimybę įgyvendinti tarpsektorinę, be kita ko, švietimo, jaunimo ir sveikatos sektorių politiką, kad būtų propaguojama fizinė veikla ir judėjimo įgūdžiai ankstyvoje vaikystėje, atsižvelgiant visų pirma į šias Sveikatinamojo fizinio aktyvumo ekspertų grupės rekomendacijas:

14.

skatinti ir remti iniciatyvas, skirtas visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams (mokytojams, tėvams, mokykloms, klubams, pedagogams ir pan.), atitinkamais lygiais, siekiant propaguoti tinkamus judėjimo įgūdžius ir fizinę veiklą;

15.

skatinti atitinkamą sporto ir fizinę veiklą nuo ankstyviausios vaikystės iki ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros etapo ir pradinės mokyklos, atsižvelgiant į konkrečius vaikų poreikius ir jų amžių, kartu teikiant orientacines instrukcijas treneriams ir (arba) pedagogams;

16.

skatinti pasitelkti informuotumo didinimo ir informacijos teikimo veiklą nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais, kad būtų skatinamas susidomėjimas vaikų judėjimo įgūdžiais ir fizinio lavinimo veikla;

17.

skatinti tėvus, šeimą ir platesnę bendruomenę aktyviai dalyvauti fizinėje veikloje su savo vaikais naudojantis atitinkama infrastruktūra (pvz., dviračių takais ir saugiomis žaidimų aikštelėmis);

18.

apsvarstyti galimybę remti iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti vaikams skirtą sporto infrastruktūrą, ypač švietimo įstaigose, kartu vietos lygiu skatinant mokyklų ir sporto klubų bendradarbiavimą aprūpinimo vaikams skirta įranga ir infrastruktūra klausimu;

19.

apsvarstyti galimybę teikti paskatas sporto organizacijoms ir klubams, mokykloms, švietimo įstaigoms, jaunimo centrams ir kitoms bendruomenės arba savanorių organizacijoms, kurie propaguoja vaikų fizinę veiklą.

20.

atsižvelgti į Sveikatinamojo fizinio aktyvumo ekspertų grupės rekomendacijas kaip pagrindą tolesniems politiniams veiksmams tiek ES, tiek valstybių narių lygiais, kadangi jose pateikiami įrodymais pagrįsti faktai ir praktinio pobūdžio kryptys, kurių reikėtų laikytis;

21.

intensyvinti bendradarbiavimą tarp tų politikos sektorių, kuriuose, vadovaujantis Sveikatinamojo fizinio aktyvumo ekspertų grupės rekomendacijomis, turi būti propaguojami vaikų judėjimo įgūdžiai ir fizinis lavinimas, visų pirma sporto, sveikatos, švietimo, jaunimo ir transporto sektorių bendradarbiavimą;

22.

atsižvelgiant į Europos sporto savaitę, apsvarstyti galimybę ypač daug dėmesio skirti iniciatyvoms, kuriomis remiama ir propaguojama mokyklinė ir užklasinė sportinė veikla;

23.

atitinkamais atvejais propaguoti nacionalinių stebėsenos sistemų, studijų ar vertinimų įgyvendinimą, siekiant nustatyti vaikų fizinio aktyvumo lygį ir įpročius;

24.

apsvarstyti, kaip judėjimo įgūdžių ugdymo ankstyvoje vaikystėje propagavimo ir strategijų, kuriomis siekiama skatinti atsisakyti nejudrios vaikų gyvensenos, klausimą būtų galima efektyviau spręsti atliekant būsimą darbą ES lygiu;

25.

skatinti teikti finansinę paramą su judėjimo įgūdžiais ir fiziniu lavinimu susijusioms iniciatyvoms naudojantis esamomis ES programomis, pavyzdžiui, programa „Erasmus+“, ir Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir palankiai priimti papildomą Komisijos informaciją, susijusią su ES finansavimo programų taikymu remiant sportą;

26.

propaguoti ir remti dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ES kontekste vaikų judėjimo įgūdžių ir fizinio lavinimo srityje;

27.

glaudžiai bendradarbiaujant su PSO, gerinti duomenų bazę remiant kiekybinių ir kokybinių duomenų (19), susijusių su vaikų fiziniu aktyvumu, kūno rengybos žymenimis ir dalyvavimu sportinėje veikloje ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose ar mokyklose ir už jų ribų, rinkimą;

28.

bendradarbiaujant su mokslo srities ekspertais, be kita ko, su PSO, parengti vaikų fizinio aktyvumo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose gaires, skirtas visų pirma politikos formuotojams, vietos valdžios institucijoms, tėvams, šeimai ir platesnei bendruomenei;

29.

pasiūlyti įvairios vaikams tinkamos nevaržybinės sportinės veiklos, kuri būtų pritaikyta atitinkamam lygiui, galimybių, siekiant gerinti jų sveikatą ir asmeninę raidą;

30.

remti veiklos, kuria propaguojama mokyklinė ir užklasinė sportinė veikla, taip pat judėjimo įgūdžiai ankstyvojoje vaikystėje, organizavimą, be kita ko, Europos sporto savaitės kontekste;

31.

prisidėti prie glaudžių partnerysčių, bendrų tikslų ir informavimo kampanijų kovos su nejudria gyvensena klausimu su savivaldybėmis ir bendruomenėmis, be kita ko, švietimo, jaunimo, sveikatos sektoriais, plėtojimo propaguojant sportą mokykloje ir už jos ribų;

32.

tvirčiau įsipareigoti propaguoti sportinės veiklos ir fizinio aktyvumo iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su nejudria vaikų gyvensena, pasitelkiant partnerystes ir bendradarbiavimą su privačiuoju ir viešuoju sektoriais.