EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 09 17
COM(2015) 462 final
2015/0219(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką
{SWD(2015) 176 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 09 17
COM(2015) 462 final
2015/0219(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką
{SWD(2015) 176 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
Priežastys ir tikslai
Per 2008–2009 m. finansų ir ekonomikos krizę dauguma ES valstybių narių patyrė didelį ekonomikos nuosmukį, dėl kurio padėtis jų darbo rinkose gerokai pablogėjo. Nedarbas ES lygmeniu pasiekė aukščiausią kada nors buvusį lygį. Šiuo metu padėtis gerėja.
Nedarbo lygis išlieka aukštas daugiausia jaunimo ir ilgalaikių bedarbių gretose 1 . Nuo 2007 m. ilgalaikio nedarbo (trunkančio ilgiau kaip metus) 2 rodiklis padvigubėjo ir sudaro pusę viso nedarbo rodiklio – 12,1 mln. žmonių, t. y. 5 proc. aktyvių ES gyventojų, iš kurių 62 proc. 2014 m. buvo bedarbiai bent dvejus metus iš eilės 3 . ES lygmeniu ilgalaikio nedarbo lygis išliko labai aukštas 2013 ir 2014 m.
Ilgalaikis nedarbas valstybes nares veikia nevienodai – tai priklauso nuo krizės poveikio, makroekonominės padėties, ekonomikos struktūros ir nacionalinių darbo rinkų veikimo. Šios rūšies nedarbas daro įtaką mažas galimybes įsidarbinti turintiems žmonėms, kurių daugelis patiria įvairių nepatogumų. Įgūdžių neturintiems ar žemos kvalifikacijos asmenims, taip pat trečiųjų šalių piliečiams gresia dvigubai didesnis ilgalaikio nedarbo pavojus nei kitiems. Neproporcingai veikiami taip pat yra neįgalieji ir nepalankiomis sąlygomis gyvenančios mažumos, pavyzdžiui, romai.
Net kai užimtumas valstybėse narėse vėl ims augti, daugeliui ilgalaikių bedarbių grės likti užribyje, nes jie yra labiausiai nutolę nuo darbo rinkos. Kuo ilgiau žmonės neturi darbo, tuo sunkiau jiems jį vėl susirasti, nes palaipsniui prarandami įgūdžiai. Dėl to kyla asmeninių sunkumų, mažiau išnaudojamas žmogiškasis kapitalas, eikvojamas ekonominis potencialas, didėja socialinės išlaidos, o tai toliau didina demografinio nuosmukio poveikį. Daugeliui metus ar ilgiau neturinčiųjų darbo kyla grėsmė apskritai nebegrįžti į darbo rinką. Kasmet penktadalis tokių žmonių nustoja ieškoti darbo ir tampa neveiklūs.
Ilgalaikis nedarbas gali lemti skurdą ir socialinę atskirtį. Be to, dėl ilgalaikio nedarbo skurdas gali grėsti ir namų ūkiuose, kuriuose nei vienas narys neturi darbo, gyvenantiems vaikams, nes yra duomenų, kad bedarbių šeimose augantys vaikai prasčiau mokosi. Užimtumas suteiktų galimybę išbristi iš skurdo tiek paveiktiesiems darbuotojams, tiek jų šeimoms, nes pusei susiradusiųjų darbą skurdas nebegresia.
Sprendžiant ilgalaikio nedarbo problemą būtų prisidedama ir prie tvaraus augimo bei sanglaudos, nes padidėtų užimtumas, be to, galbūt palengvėtų viešųjų finansų sričiai tenkanti našta, nes sumažėtų socialinės paramos išlaidos ir būtų surenkama daugiau mokesčių.
Ilgalaikis nedarbas – viena pagrindinių Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje ir darbo programoje 4 pateikiamoje ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje aptariamų problemų. Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio politikos gairėse nedarbo problemos sprendimas įvardijamas kaip pagrindinis politinis uždavinys. Europos Parlamentas 5 , Taryba 6 ir Europos Centrinis Bankas 7 ilgalaikį nedarbą įvardija kaip vieną pagrindinių ekonomikos augimo kliūčių.
Kovojant su ilgalaikiu nedarbu reikia imtis įvairių veiksmų, įskaitant struktūrines reformas įvairiose politikos srityse (užimtumo, ekonomikos, fiskalinės politikos, investicijų į žmogiškąjį kapitalą), ir derinti taisomąsias bei prevencines priemones. ES yra parengusi daugiaaspektę strategiją, kuria siekiama užtikrinti palankią makroekonominę aplinką, padidinti galimybes įsidarbinti, stiprinti socialinę sanglaudą, remti įgūdžių ugdymą ir prisidėti prie ilgalaikio nedarbo lygio mažinimo. Ilgalaikių bedarbių grįžimo į darbo rinką sėkmė priklauso ne tik nuo siūlomų paslaugų kokybės, bet ir nuo makroekonominės padėties, ekonomikos struktūros ir darbo rinkos veikimo kiekvienoje valstybėje narėje.
Valstybės narės jau imasi veiksmų, kuriais siekia padėti ilgalaikiams bedarbiams įsidarbinti. Vis dėlto 2014 m. ilgalaikių bedarbių, kurie susirado darbą prieš baigiantis antriesiems jų nedarbo metams, dalis įvairiose valstybėse narėse buvo skirtinga – nuo 11 iki daugiau kaip 46 proc. Nors pripažįstama, kad dėl įvairių veiksnių ši padėtis gali kisti, toks atotrūkis rodo, kad reikėtų labiau remtis įvairiose ES šalyse taikoma sėkminga praktika.
Taigi ES lygmens veiksmai, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad ilgalaikiai bedarbiai grįžtų į darbo rinką, suteiktų pridėtinės vertės. Jau taikomus veiksmus reikėtų papildyti priemonėmis, skirtomis užtikrinti, kad asmenys, kuriems reikalinga parama, tą paramą gautų, ir padidinti tokios paramos veiksmingumą, konkrečiai, padedant bedarbiams grįžti į darbo rinką. Šiuo tikslu galima pasinaudoti tarpusavio mokymosi rezultatais ir patirtimi, įgyta ne vienus metus koordinuojant užimtumo politiką, taip pat Europos struktūrinių ir investicijų fondų, ypač Europos socialinio fondo, skiriamu finansavimu.
Taigi, šios konkrečios iniciatyvos tikslas – suteikti valstybėms narėms paslaugų teikimo gaires, siekiant padidinti perėjimo nuo ilgalaikio nedarbo prie užimtumo mastą. Rekomendacijoje išdėstyti konkretūs veiksmai, kaip stiprinti ilgalaikiams bedarbiams skirtą prie individualių jų poreikių pritaikytą paramą; juos vykdo užimtumo ir socialinės tarnybos.
Į iniciatyvą įtrauktos tam tikros problemos, kylančios dėl to, kad trūksta ilgalaikiams bedarbiams skirtos paramos ieškant darbo, todėl kurios kai kuriose valstybėse narėse mažėja besiregistruojančiųjų valstybinėse užimtumo tarnybose (maža gyventojų aprėptis), itin sudėtinga tinkamai atsižvelgti į visus nedarbą lemiančius veiksnius (būtina užtikrinti, kad parama atitiktų darbdavių poreikius ir būtų pritaikyta konkrečiam žmogui) ir nėra paslaugų tęstinumo nustojus mokėti bedarbio pašalpą.
Šios priemonės turės būti svarstomos rengiant išsamesnį ES ir (arba) nacionalinio lygmens politikos veiksmų rinkinį, kuriuo bus siekiama supaprastinti darbo rinkų sureguliavimą atsižvelgiant į besikeičiantį darbo pobūdį ir paspartinti ekonomikos augimą – įskaitant pastangas užtikrinti palankią makroekonominę padėtį, pašalpų ir socialinės apsaugos sistemų kūrimą, taip pat švietimo ir mokymo sistemų, darbo jėgos apmokestinimo ir teisės aktų, kuriais reglamentuojami darbo santykiai, rengimą.
Suderinamumas su esamomis priemonėmis
Jau esama įvairių užimtumo didinimo politikos krypčių, priemonių ir iniciatyvų, kaip antai konkrečioms šalims skirtos Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro rekomendacijos, Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir, ypač pažymėtina, Europos socialinis fondas (ESF), taip pat valstybinių užimtumo tarnybų tinklo įgyvendinama lyginamojo mokymosi iniciatyva.
Šia rekomendacija remiamas pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus pradėtas reformų procesas, visų pirma, prisidedama prie tikslo didinti užimtumo lygį ir mažinti skurdą. Joje taip pat remiamasi Tarybos raginimu „parengti pasiūlymus, kuriais siekiama padėti ilgalaikiams bedarbiams, atsižvelgiant į visoje ES pradėtos įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos rezultatus, kartu juos visapusiškai integruojant į Europos užimtumo strategiją“ 8 .
Integruotomis gairėmis, kurias sudaro Bendros ekonominės politikos gairės ir Užimtumo gairės, remiami bendrieji Europos semestro ekonominės politikos koordinavimo tikslai. Bendros ekonominės politikos gairėse nustatyti tokie prioritetai kaip investicijų skatinimas, augimo spartinimas įgyvendinant struktūrines reformas, pagrindinių augimo ir darbo vietų kūrimo kliūčių pašalinimas ES lygmeniu ir viešųjų finansų tvarumo ir palankumo augimui didinimas. Užimtumo gairėse nustatyti tokie prioritetai kaip darbo vietų kūrimo skatinimas, darbo jėgos ir įgūdžių pasiūlos didinimas ir socialinės įtraukties puoselėjimas, kova su skurdu ir lygių galimybių skatinimas.
Rekomendacija pagrįsta SESV 148 straipsnio 2 dalyje numatytomis Užimtumo gairėmis, kuriomis raginama iš esmės sumažinti ilgalaikį nedarbą ir užtikrinti jo prevenciją. Dabartinėmis Užimtumo gairėmis siekiama pašalinti struktūrines kliūtis, kylančias dėl nelanksčios darbo rinkos, netinkamų įgūdžių ar nepakankamų investicijų į žmogiškąjį kapitalą. Šiose srityse, kurioms daug dėmesio skiriama konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, reikia mažinti finansines paskatas nedirbti, pritaikyti darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, perkelti darbuotojams tenkančią mokesčių naštą, stiprinti aktyvias darbo rinkos priemones, modernizuoti profesinio rengimo ir mokymo, taip pat pameistrystės programas. Siūlomose naujosiose Užimtumo gairėse raginama ilgalaikių bedarbių skaičių gerokai sumažinti įgyvendinant visapuses strategijas ir kartu teikiant konkrečią aktyvią paramą ilgalaikiams bedarbiams, kad jie grįžtų į darbo rinką 9 .
2015 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose 10 pripažįstama, kad ilgalaikio nedarbo problema turi būti sprendžiama veiksmingą socialinę apsaugą derinant su galimybėmis įsidarbinti. Šiuo požiūriu jose pabrėžiama, kad produktyvios, veiksmingos ir pažangios profesinio mokymo ir rengimo programos, apimančios tikslinį suaugusiųjų mokymąsi, yra labai svarbios didinant galimybes įsidarbinti. Jose taip pat pažymima, kad kai kuriose valstybėse narėse būtina stiprinti valstybines užimtumo tarnybas ir kad aktyvios darbo rinkos priemonės galėtų būti labiau pritaikytos labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims.
Kalbant apie dalijimąsi gerąja patirtimi, šiuo metu yra vykdomi veiksmai, kuriais remiamas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas pasitelkiant politikos mokymąsi. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) tinklas šiuo metu rengia lyginamojo mokymosi procesą, kad būtų galima palyginti visų valstybių narių VUT ir vieniems iš kitų pasisemti patirties.
Spręsti ilgalaikio nedarbo problemą labai padeda ir ESF. Remiantis dabartiniu 2014–2020 m. programavimu, bent 10 proc. asmenų, gaunančių ESF paramą, yra ilgalaikiai bedarbiai. ESF išmokos sudaro sąlygas ir padidinti paramos integracijai finansavimą, ir padaryti šią paramą veiksmingesnę. Be to, ESF finansuojamas priemones dar gali papildyti Europos regioninės plėtros fondas. Kaip pavyzdžius galima paminėti paramą darbo vietų kūrimui, profesinio mokymo įstaigų ir valstybinių užimtumo tarnybų modernizavimą.
Pagal dabartinį programavimą aptariamoji rekomendacija galėtų padėti Europos struktūrinių ir investicijų fondų, visų pirma ESF, intervencijas labiau sutelkti į ilgalaikių bedarbių integravimą ir jiems skirtų priemonių veiksmingumo didinimą. Rekomendacijoje paaiškinama pagrindinės ilgalaikiams bedarbiams skirtos tikslinės prie individualių poreikių pritaikytos paramos sistemos, kuria gali būti grindžiamos tolesnės ESF intervencijos, struktūra.
Šia rekomendacija prie jau esamų priemonių bus prisidėta nustatant visoms valstybėms narėms bendrą tvarką, pagal kurią bus vykdomi ilgalaikių bedarbių integracijai į darbo rinką skirti veiksmai ir kuria bus siekiama prisidėti prie bendro integracijos į darbo rinką proceso veiksmingumo didinimo. Ji bus pagrindas ilgalaikiams bedarbiams nustatant darbo paieškos prioritetus nacionaliniu lygmeniu ir sudarys sąlygas skirti reikiamus išteklius, įskaitant Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramą. Ja siekiama skatinti didinti administracinius pajėgumus, taip pat tikimasi, kad paslaugų teikėjai ims glaudžiau bendradarbiauti, partnerystė su privačiuoju sektoriumi taps glaudesnė ir bus veiksmingiau naudojami viešieji finansai.
Rekomendacija bus grindžiama patirtimi ir žiniomis, įgytomis įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurią 2013 m., siekdama spręsti didelio jaunimo nedarbo ir krizės nulemto neveiklumo problemą ir užtikrinti, kad baigus mokyklą būtų lengviau susirasti darbą, paskelbė Taryba. Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą paaiškėjo, kad tikslingai nukreiptos ES iniciatyvos gali sutelkti ir sustiprinti nacionalinius veiksmus, kuriais siekiama išsiaiškinti darbo rinkos neveiksmingumo ir socialinio distreso priežastis. Jaunimo garantijų iniciatyva suteikė politinį postūmį reformuoti paramos teikimą, o daugiašalė priežiūra padėjo jį sustiprinti ir išlaikyti.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMAS IR PROPORCINGUMAS
Teisinis pagrindas
Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 292 straipsniu, pagal kurį Taryba priima rekomendacijas remdamasi Komisijos pasiūlymu, kartu su 149 straipsniu, kuriame numatytos skatinamosios priemonės, skirtos valstybių narių veiklai užimtumo srityje paremti.
Su užimtumo politika susijusi ES kompetencija apibrėžiama SESV IX antraštinėje dalyje, visų pirma 145 straipsnyje, kuriame kalbama apie suderintos užimtumo strategijos kūrimą, ir 147 straipsnyje, kuriame kalbama apie skatinimą siekti didelio užimtumo remiant valstybių narių veiklą ir prie jos prisidedant. Šiuo pasiūlymu bus prisidedama prie Sutarties tikslų, konkrečiai, skatinant užtikrinti visišką užimtumą ir socialinę sanglaudą (Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnis).
Subsidiarumas
Užimtumo strategijos rengimo proceso metu ES turi kompetenciją koordinuoti ir remti valstybių narių veiksmus bei skatinti jų bendradarbiavimą. Paisant valstybių narių kompetencijos, rekomendacijoje šiam tikslui suteikiamas konkretus turinys, pirmiausia stengiantis kuo geriau išnaudoti keitimąsi gerąja patirtimi.
Prasti darbo rinkų veikimo ir grįžimo į darbo rinką rodikliai nacionaliniu lygmeniu gali daryti neigiamą ekonominį poveikį ir tapti kliūtimi socialinei ir ekonominei sanglaudai visoje ES. Ekonomikos augimas yra savaime lemiamas veiksnys, tačiau nuolatinis ilgalaikis nedarbas gali tapti kliūtimi ekonomikos augimui ir jo tvarumui.
Su ilgalaikiams bedarbiams teikiamomis paramos paslaugomis siejama nemažai probleminių klausimų (žr. 4 skyrių „Analizė“). Nauja ES iniciatyva bus siekiama paremti pastangas užtikrinti produktyvesnį ir aukštesnius standartus atitinkantį paslaugų teikimą ilgalaikiams bedarbiams. Ji grindžiama sėkminga valstybių narių patirtimi, o sukauptos žinios joje panaudotos rengiant veiksmų, padėsiančių valstybėms narėms modernizuoti užimtumo ir socialines tarnybas, programą.
Proporcingumas
Rekomendacijoje kalbama apie veiksmus, kurių reikia imtis nacionaliniu lygmeniu. Ji atitinka proporcingumo principą, nes joje pateikiama lanksti programa ir gairės, kaip būtų galima modernizuoti ir reformuoti procesus valstybėse narėse. Joje pripažįstama, kad dėl skirtingų nacionalinio, regionų ar vietos lygmens aplinkybių gali skirtis tai, kaip ši rekomendacija bus įgyvendinama. Valstybės narės paskirs atsakingas institucijas, kurios, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, gali būti užimtumo tarnybos ar kitos organizacijos.
Rekomendacijoje supažindinama su ilgalaikių bedarbių paramos veiksmų programa; joje pateikiamos tik užimtumo tarnyboms ar kitoms atsakingoms organizacijoms ir jų partneriams skirtos gairės, kaip parengti individualiems poreikiams pritaikytos paramos sistemą ilgalaikiams bedarbiams, siekiant grąžinti juos į darbo rinką. Apskritai kovojant su ilgalaikiu nedarbu itin svarbu didinti integracijos proceso veiksmingumą. Rekomendacijoje numatytos lanksčios galimybės valstybėms narėms rengti įgyvendinimo priemones ir nustatyti jų turinį.
Siūlomi veiksmai suformuluoti atsižvelgiant į valstybių narių patirtį ir socialinės srities sistemų įvairovę. Juos rengiant atsižvelgta į tai, kad padėtis kiekvienoje valstybėje narėje turi būti vertinama skirtingai, paisant skirtingų ekonominių ir finansinių, taip pat socialinių aplinkybių, nevienodų sąlygų darbo rinkoje ir ilgalaikį nedarbą lemiančių veiksnių įvairovės.
3.KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI
Nuo 2015 m. vasario 19 d. iki gegužės 15 d. valstybių narių ir ES lygmeniu vyko viešos konsultacijos dėl paslaugų teikimo ilgalaikiams bedarbiams. Gautos 159 pastabos. 11 Dauguma apklaustųjų sutiko su konsultacijose iškeltais probleminiais klausimais ir pabrėžė, kad labai svarbu integruoti paslaugų teikimą ir ilgalaikiams bedarbiams teikti individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas. Per du trečdalius apklaustųjų pritarė su parama ilgalaikiams bedarbiams susijusiems pokyčiams, t. y., sumanymui teikti individualiems poreikiams pritaikytos aktyvios paramos pasiūlymą, vieno langelio principo įgyvendinimui, abipusės atsakomybės nustatymui ir dalyvavimo taikant aktyvios paramos priemones skatinimui. Didžioji dauguma apklaustųjų pritarė tolesniems ES veiksmams, kuriais siekiama spręsti ilgalaikio nedarbo problemą taikant veiksmingos aktyvios darbo rinkos programos ir gairių bendruosius principus.
Suinteresuotosioms šalims skirtose konsultacijose Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas pabrėžė individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų, geresnio paramos koordinavimo, abipusių įsipareigojimų ir paramos darbdaviams svarbą. Europos socialinio fondo komitetas pabrėžė, kad pagal dabartinį programavimą ESF gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant iniciatyvą ir kad ši iniciatyva galėtų padidinti ESF veiksmų efektyvumą. Užimtumo komitetas pabrėžė, kad dėl ilgalaikio nedarbo aplinkybių įvairovės teikiant aktyvią paramą būtina vadovautis individualiomis aplinkybėmis pagrįstu požiūriu ir kad valstybėms narėms reikia suteikti lankstumo atitinkamai pritaikyti savo politikos nuostatas. Socialinės apsaugos komitetas nurodė, kad ir toliau reikia skirti išteklių grupėms, kurios ieškodamos darbo susiduria su daugialypėmis kliūtimis. 2015 m. balandžio 24 d. vykusiame socialinių partnerių posėdyje buvo pažymėta, kad integracijos priemonėmis pagrįstas požiūris galėtų būti derinamas su bendrosiomis politikos gairėmis.
Konsultacijoms baigiantis buvo pareikšta, kad reikia veikti nedelsiant, geriau su bendrosiomis politikos gairėmis suderinti su procesais ir priemonėmis susijusius komponentus, lanksčiai atsižvelgti į valstybėms narėms būdingų aplinkybių įvairovę, ir, skatinant taikyti individualiais poreikiais pagrįstą požiūrį, pripažinti, kad ilgalaikių bedarbių grupė yra labai įvairialypė.
4.ANALIZĖ
Komisija atliko pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente paskelbtos Tarybos rekomendacijos veiksmingumo ir galimo poveikio analizę. Atliekant analizę naudotasi tiek vidaus, tiek išorės kompetencija, visų pirma, tokiose srityse kaip įtraukties sutarčių planavimas ir pajamų rėmimo derinimas su aktyvumo priemonėmis, ESF gerosios patirties iniciatyvos, esamų sąnaudų ir naudos tyrimų, susijusių su ilgalaikio nedarbo intervencijomis, peržiūra, įskaitant išsamų penkių valstybių narių vertinimą ir ilgalaikio nedarbo problemai skirtų tarpusavio mokymosi renginių ataskaitas.
Analizėje daugiausia dėmesio skirta darbo ieškantiems asmenims teikiamoms integracijos paslaugoms ir poveikiui, kurį gali padaryti ilgalaikiams bedarbiams skirta individualiems poreikiams pritaikytos paramos sistema, kurią sudaro bendrosiomis politikos gairėmis dėl darbdavių dalyvavimo pagrįstas grįžimo į darbo rinką susitarimas, sudaromas atlikus individualų vertinimą.
Poveikio vertinimo nereikalaujantis analitinis požiūris pasirinktas dėl kelių priežasčių. Rekomendacijoje pateikiamos bendrosios gairės dėl ilgalaikiams bedarbiams į darbo rinką grąžinti skirtos individualiems poreikiams pritaikytos paramos sistemos, kuri leistų valstybėms narėms įgyvendinti įvairius jų nacionalinę patirtį atitinkančius pasirenkamus ir lanksčius elementus, kūrimo. Rekomendacijos poveikis priklausys ne tik nuo to, kaip valstybės narės nuspręs įgyvendinti priemones, bet ir nuo daugelio konkrečiai šaliai būdingų ypatybių, pavyzdžiui, makroekonominės padėties, ekonomikos struktūros ir darbo rinkos veikimo, todėl sunku iš visų veiksnių išskirti konkretų būtent šio pasiūlymo poveikį. Atliekant išsamesnį siūlomos rekomendacijos vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į tam tikras galimas susijusias politikos nuostatas, kurios gali būti priimtos nacionaliniu lygmeniu, taip pat konkrečiai šaliai būdingas institucines ypatybes. Išsamus kiekybinis vertinimas būtų neproporcingas, nes sudėtinga greitai surinkti reikiamą informaciją 12 .
Todėl analitinis požiūris grindžiamas esama analize ir šios srities tyrimais, kuriuos atliekant nustatyti faktai ir pateiktos politinės rekomendacijos didele dalimi sutampa. Remiamasi vykdomų reformų duomenimis, susijusiais su įvairių panašių priemonių veiksmingumu ir sąnaudomis.
Be to, ši rekomendacija padės geriau surinkti ES lygmens duomenis, nes joje numatyta nuodugni valstybių narių veiksmų stebėsena. Į rekomendaciją įtraukta atskira nuostata dėl vertinimo, kad po pradinio įgyvendinimo etapo būtų atliekamas visapusis veiksmų, kurių imamasi pagal šią rekomendaciją, poveikio vertinimas.
Pagrindiniai atliekant analizę nustatyti faktai
Nors pripažįstama, kad ilgalaikį nedarbą lemia gilios struktūrinės priežastys, susijusios su įgūdžiais, mokymosi pasiekimais ir rezultatais, makroekonomine padėtimi ir darbo rinkos veikimu, atliekant analizę daugiausia dėmesio skirta ilgalaikiams bedarbiams skirtų paramos paslaugų, teikiamų siekiant juos grąžinti į darbo rinką, organizavimui. Nustatyti keli ilgalaikių bedarbių grįžimą į darbo rinką ribojantys veiksniai valstybėse narėse:
Pasinaudoti parama galima tik užsiregistravus. Nedidelis besiregistruojančių skaičius rodo, kad parama naudojasi tik dalis ilgalaikių bedarbių. ES registracijos vidurkis yra 73 proc., tačiau keliose valstybėse narėse šis rodiklis nesiekia 50 proc. Remiantis turimais duomenimis, 2012 m. tik 13,5 proc. vyresnių kaip 25 metų amžiaus ilgalaikių bedarbių pasinaudojo aktyviomis darbo rinkos priemonėmis.
Daugumoje valstybių narių pašalpos mokamos su sąlyga, kad bedarbis ieškos darbo arba atitiks būtinuosius aktyvumo reikalavimus. Tačiau ne visada užtikrinama, kad šių sąlygų būtų laikomasi, – dažniausiai taip yra dėl spragų aktyvių priemonių pasiūlymuose. Keliose valstybėse narėse valstybinės užimtumo tarnybos visų pirma aptarnauja tuos bedarbius, kurie atitinka bedarbio pašalpos skyrimo reikalavimus, veiksmingumo sumetimais savo intervencijas taikydamos ankstyvuoju nedarbo laikotarpiu.
Bedarbio pašalpa daugelyje šalių mokama iki vienų metų. Netekę teisės į bedarbio pašalpą, ilgalaikiai bedarbiai gali gauti minimalias neįmokines išmokas arba kitokias šalpos išmokas, už kurias įvairiose valstybėse narėse atsako skirtingos įstaigos (dažniausiai – socialinės paramos agentūros arba valstybinės užimtumo tarnybos). Kartu gali būti teikiamos įvairios kitos socialinės paslaugos – per savivaldybes, socialines tarnybas ir NVO. Taigi ilgalaikiams bedarbiams paramą teikiančios įstaigos gali kisti.
Reintegracija gali būti sutrikdyta, nes individualios paramos pagrindas pasikeičia ir yra nebe nedarbo draudimas, kurį teikia valstybinės užimtumo tarnybos, o šalpos išmokos, kurias skiria socialinės paramos institucijos. Jei įstaigų atsakomybės pasidalijimas yra neaiškus, konkrečios bylos nėra perduodamos ir paslaugų koordinavimas tampa ribotas. Dėl tęstinumo nebuvimo gali atitinkamai užtrukti įsidarbinimo procesas. Kai kuriose valstybėse narėse paslaugos jau yra integruotos ir taikomas vieno langelio principas, tačiau kitose trūksta politikos koordinavimo nacionaliniu lygmeniu, o tai lemia susiskaidymą ir nenuoseklumą teikiant paslaugas. Komisijos aktyvios įtraukties rekomendacijos įgyvendinimo vertinime pabrėžiama, kad svarbu laikytis koordinuoto ir integruoto požiūrio į paslaugų teikimą ir užimtumo politiką, įskaitant vieno langelio principu pagrįstas paslaugas, susiejančias užimtumą ir socialinę apsaugą 13 .
Ilgalaikiai bedarbiai ne visada gali pasinaudoti tokiomis individualiems poreikiams pritaikytomis paslaugomis kaip vertinimas ir profilio sudarymas. Ilgalaikių bedarbių pogrupiams skirtos programomis pagrįstos intervencijos nepatenkina visų individualių specifinių poreikių. Be to, tik nedidelė dalis jiems skirtų aktyvių priemonių išlaidų tenka mokymams arba pradedančiosioms įmonėms remti. Žemos kvalifikacijos bedarbiai keturiskart rečiau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą programose, o galimybė įgyti pagrindinių įgūdžių yra retai įtraukiama į paramos programą.
Ilgalaikiams bedarbiams skirtos programos yra nepritaikytos darbdavių reikmėms. Kai kuriose šalyse orientuojamasi į viešųjų darbų programas (2012 m. duomenimis, apie 31 proc. einamųjų išlaidų ilgalaikiams bedarbiams skirtoms aktyvioms darbo rinkos priemonėms), o tai ne visada atveria kelią atgal į darbo rinką. Darbdaviai paprastai yra nepakankamai įtraukiami į užimtumo ir socialinių tarnybų vykdomą veiklą.
Kadangi ilgalaikiu bedarbiu tampama suėjus 12 nedarbo mėnesių, o laikotarpiu nuo 12 iki 24 mėnesių gerokai suprastėja grįžimo į darbo rinką rodiklis, 18 mėnesių riba – tinkamas laikas imtis veiksmų. Ši riba pagrįsta dabartine valstybių narių, kurioms geriausiai sekasi spręsti ilgalaikio nedarbo problemą, praktika.
Analizėje nurodomi keli pagrindiniai veiksniai, lemiantys gerus rezultatus formuojant, rengiant ir orientuojant integracijos į darbo rinką politiką.
Tikimasi, kad individualiems poreikiams pritaikytomis paslaugomis pagrįstas požiūris, apimantis intensyvią paramą, rezultatų stebėseną ir darbdavio interesus, padės padidinti grįžimo į darbo rinką rodiklius ir pasiekti, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų jiems tinkamą darbą. Kai kuriose gerais grįžimo į darbo rinką rodikliais pasižyminčiose valstybėse narėse jau taikomi rekomendacijoje siūlomi elementai. Todėl iniciatyvos poveikis būtų didesnis tose valstybėse narėse, kuriose paramos struktūros silpnesnės, o ilgalaikio nedarbo rodikliai aukštesni. Tikimasi, kad grįžimo į darbo rinką susitarimai paspartins pokyčius, padėsiančius sustiprinti paramos struktūras. Jei šie pokyčiai padėtų priartėti prie geresnių rezultatų pasiekusių valstybių narių, būtų galima tikėtis, kad, visapusiškai įgyvendinant pasiūlymą, kasmet vis daugiau žmonių susiras darbą 14 .
Vis dėlto, ar pavyks pasiekti norimų rezultatų, priklauso nuo įvairių kitų veiksnių. Suderinta su kitomis darbo vietų kūrimui skatinti skirtomis struktūrinėmis reformomis ši rekomendacija gali padėti pagerinti bendrus užimtumo rodiklius didinant augimo potencialą ir sumažinti struktūrinį nedarbą ir darbo jėgos paklausos ir pasiūlos neatitiktį teikiant individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ilgalaikiams bedarbiams arba sumažinti skurdo riziką ir socialinę atskirtį.
Perskyrus esamus finansinius asignavimus sistemoms, kuriomis remiama tiesioginė integracija į darbo rinką, pavyzdžiui, įdarbinimo subsidijoms, galbūt aktyviau dalyvautų darbdaviai. Kai darbo jėgos paklausa maža, o fiskalinio manevravimo galimybės ribotos, tokios paskatos gali ne tik tapti patrauklia užimtumo paramos priemone, bet ir padidinti ilgalaikių bedarbių įsidarbinimo galimybes. Vis dėlto jos turi būti gerai parengtos, priešingu atveju gali būti veltui iššvaistyti viešieji pinigai, ypač jei subsidijuojamos darbo vietos būtų sukurtos bet kuriuo atveju (savaimingumo efektas) arba jei tokiomis paskatomis darbdaviai būtų paskatinti įdarbinti vienus darbuotojus, o ne kitus (išstūmimo efektas), arba gali būti sukeltas nereikalingas mokesčių sistemos susiskaidymas.
Jei įvairios įstaigos, pavyzdžiui, valstybinės užimtumo tarnybos, socialinės tarnybos ir savivaldybės, bendradarbiautų taikydamos vieno langelio principą, būtų geriau užtikrinamas paslaugų tęstinumas, siūlomos paslaugos taptų tinkamesnės ir veiksmingesnės, ir būtų padarytas teigiamas poveikis socialinės apsaugos sričiai ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusioms grupėms. Ilgalaikių bedarbių atžvilgiu būtų prasminga supaprastinti galimybę pasinaudoti paslaugomis, o užimtumo ir socialinių reikalų institucijos, taip pat paslaugų teikėjai turėtų suderinti procesus ir bendradarbiauti rengdami grįžimo į darbo rinką susitarimus.
Jokių atitikties užtikrinimo sąnaudų nei mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nei darbdaviams nenumatyta. Vertinimams atlikti, grįžimo į darbo rinką susitarimų stebėsenai vykdyti ir jiems atnaujinti, taip pat siekiant pasinaudoti paslaugomis ir darbdaviams skirtomis paskatomis gali būti naudojami internetiniai kanalai.
Iniciatyvoje įtvirtinta pagrindinių teisių apsauga. Paprastinant ilgalaikių bedarbių galimybes pasinaudoti paramos paslaugomis ir teikiant prie individualių jų poreikių pritaikytas paslaugas, užtikrinama ir dar labiau sustiprinama teisė naudotis nemokamomis užimtumo tarnybų paslaugomis, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijos 29 straipsnyje. Be to, užtikrinant geresnę ilgalaikių bedarbių apsaugą yra deramai laikomasi ES pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje įtvirtintų principų, nes taip dar labiau įtvirtinama teisė gauti socialinės apsaugos išmokas ir naudotis socialinių tarnybų apsauga ilgalaikiam bedarbiui praradus darbą, kovojama su skurdu ir socialine atskirtimi ir pagaliau sustiprinamas žmogaus orumas.
5.POVEIKIS BIUDŽETUI
Siūloma Tarybos rekomendacija darys poveikį skirstant išteklius nacionaliniu lygmeniu, visų pirma perskirstant ESF programų lėšas tiesioginio klientų aptarnavimo paslaugoms ir teikiant pradines investicijas į tarnybų ir koordinavimo pajėgumus. Rekomendacijoje siūlomos lanksčios intervencijos galimybės, kuriomis valstybėms narėms sudaromos sąlygos pagal savo biudžetinę padėtį suderinti esamus išteklių asignavimus su parama bedarbiams ir kitomis socialinėmis paslaugomis.
Nors įgyvendinant rekomendaciją prireiks pradinių administracinių sąnaudų, reikalingų paslaugų koordinavimui užtikrinti ir individualiems poreikiams pritaikytai paramai parengti, tikimasi, kad vidutinės trukmės laikotarpiu bendras poveikis biudžetui bus nedidelis arba netgi teigiamas, jei dėl to daugiau žmonių ras darbą, ypač jei kartu bus vykdomos kitos susijusios darbo rinkos reformos.
Prisidėti prie rekomendacijos įgyvendinimo galima ir biudžeto asignavimais daugiametei finansinei programai, kuri orientuota į Europos struktūrinius ir investicijų fondus, įskaitant papildomas investicijas į darbo rinkos ir socialinių institucijų administracinius pajėgumus.
Socialinių inovacijų projektai, kuriais siekiama ilgalaikius bedarbius grąžinti į darbą, gali būti bendrai finansuojami pagal suderintą 2014–2020 m. Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) krypties „Progress“ biudžetą, paskelbus kvietimus teikti paraiškas.
Siūlomai Tarybos rekomendacijai įgyvendinti nereikės papildomo ES biudžeto ir personalo išteklių Komisijai.
6. PASIŪLYMO PLANAS
Bendrasis siūlomos Tarybos rekomendacijos tikslas – pagerinti ilgalaikių bedarbių grįžimo į darbo rinką rodiklį. Konkretūs tikslai, prie kurių siekiama prisidėti šia iniciatyva, yra: 1) išplėsti aprėptį didinant užsiregistravusių ilgalaikių bedarbių skaičių ir teikiant jiems aktyvią paramą, 2) užtikrinti susijusių paslaugų tęstinumą ir koordinavimą, 3) padidinti tiek į ilgalaikius bedarbius, tiek į darbdavius orientuotų intervencijų veiksmingumą.
Iš esmės rekomendacijoje siūlomi trys konkretūs žingsniai, kuriais atveriama galimybių grįžti į darbo rinką:
1) skatinti registraciją užimtumo tarnybose;
2) prieš baigiantis 18 mėnesių nedarbo laikotarpiui, įvertinti individualius ilgalaikių bedarbių poreikius ir jų potencialą;
3) ne vėliau, kaip suėjus 18 mėnesių nedarbo laikotarpio terminui, ilgalaikiams bedarbiams pasiūlyti grįžimo į darbo rinką susitarimą.
Šia rekomendacija siekiama tikslinę grupę integruoti į darbo rinką. Todėl pagal grįžimo į darbo rinką susitarimus pateikiamų pasiūlymų ir priemonių kokybė turi atitikti šį tikslą ir šiuo požiūriu bus vertinama.
Keli rekomendacijoje minimi elementai, visų pirma priemonės, kuriomis skatinama registruotis, individualiais poreikiais pagrįsto požiūrio laikymasis ir paslaugų darbdaviams teikimas, gali būti įgyvendinami labai lanksčiai, kad valstybės narės galėtų pasinaudoti jau taikoma praktika ir priemonėmis ir visa tai derinti.
Registracijos užimtumo tarnybose skatinimas
Ilgalaikių bedarbių registracijos valstybinėse užimtumo tarnybose arba kitose socialinės paramos tarnybose skatinimas teikiant informaciją (prisidedant partnerystėms), kuria paaiškinamas galimas individualiems poreikiams pritaikytas paramos pasiūlymas, atveriantis kelią integracijai į darbo rinką.
Individualus vertinimas ir individualiais poreikiais pagrįstas požiūris
Siekiant padėti ilgalaikiams bedarbiams, reikia taikyti įvairias priemones, padedančias išsiaiškinti ir spręsti visus kylančius sunkumus. Siūlomoje rekomendacijoje raginama laikotarpiu nuo 12-to iki 18-to nedarbo mėnesio atlikti individualius ilgalaikių bedarbių vertinimus. Tai nereiškia, kad individualių vertinimų negalima atlikti ankstesniais nedarbo laikotarpio etapais, – iš tikrųjų ankstyvas vertinimas ir tikslinių priemonių pritaikymas gali sumažinti riziką patekti į ilgalaikių bedarbių gretas. Patobulinti individualūs vertinimai turėtų apimti įgūdžių patikrinimą ir jais remiantis asmuo turėtų būti konsultuojamas ir orientuojamas, atsižvelgiant į jo patirtį, darbo paieškos istoriją ir ieškant darbo kylančias su lytimi susijusias kliūtis, taip pat į darbo rinkos informaciją.
Grįžimo į darbo rinką susitarimai
Grįžimo į darbo rinką susitarimas – individualiems poreikiams pritaikytas intervencijos pasiūlymas, kuriame pateikiamos suderintos skirtingų organizacijų (užimtumo tarnybų, švietimo ir mokymo, socialinių tarnybų) teikiamos priemonės ir išdėstomos abiejų šalių teisės ir pareigos. Ne vėliau kaip po 18 mėnesių nedarbo jis bus siūlomas visiems į Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymo sritį nepatenkantiems ilgalaikiams bedarbiams.
Atlikus individualų vertinimą bus parengtas planas, kuris, kaip tikimasi, atvers galimybių grįžti į darbo rinką. Taigi, rekomendacijoje siūloma remtis grįžimo į darbo rinką susitarimų metodu.
Į juos reikėtų įtraukti:
Individualų paslaugų pasiūlymą, parengtą pagal ilgalaikio bedarbio poreikius ir gebėjimus ir pagrįstą nacionaliniu lygmeniu prieinamomis priemonėmis (parama ieškant darbo, švietimas, mokymas (taip pat ir kalbų), darbo patirtis, neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimas, kuravimas, konsultavimas skolų grąžinimo klausimais, reabilitacijos, vaiko ir sveikatos priežiūros paslaugos, parama būstui ir transportui), kuriame išdėstomas individualus grįžimo į darbo rinką planas.
Ilgalaikio bedarbio ir vieno langelio principu veikiančio subjekto rašytinį susitarimą, kuriame išsamiai išdėstomas pasiūlymas, nurodant atitinkamas teises ir pareigas, kad būtų užtikrintas tiek paramos gavėjo, tiek susijusios organizacijos įsipareigojimų vykdymas (pavyzdžiui, dėl dalyvavimo mokyme, pokalbiuose, konsultacijose).
Vieno langelio principu veikiančio subjekto įsteigimą, siekiant užtikrinti įvairių įstaigų, pavyzdžiui, valstybinių užimtumo tarnybų, socialinių tarnybų ir savivaldybių, siūlomos paramos tęstinumą ir nuoseklumą. Valstybės narės pasirūpins teisiniais ir instituciniais aspektais, kad paslaugos ilgalaikiams bedarbiams būtų teikiamos koordinuotai. Vieno langelio principu veikiantis subjektas turėtų apimti už darbo paiešką, išmokų ir sankcijų administravimą, socialinę paramą, paramos tarnybas ir t. t. atsakingas organizacijas, taip pat mechanizmus informacijai telkti ir, jei įmanoma, dalytis duomenimis, kad visi susiję subjektai galėtų susipažinti su kliento bylos įrašais.
Darbdavių dalyvavimas
Siekdamos padėti ilgalaikiams bedarbiams grįžti į pirminę darbo rinką, užimtumo ir paramos tarnybos turi labiau atsižvelgti ir į darbdavių reikmes. Į procesą labiau įtraukus darbdavius integracijos priemonės gali tapti dar veiksmingesnės.
Aktyviau įsitraukti darbdavius galėtų paskatinti didesnė paslaugų įvairovė ir paskatos; kartu reikėtų kuo labiau mažinti su galimybe pasinaudoti šia parama susijusią administracinę naštą, ypač tą, kuri tenka MVĮ.
Rekomendacijoje valstybės narės raginamos peržiūrėti ir pritaikyti savo politiką, kad kuo daugiau darbdavių dalyvautų ilgalaikių bedarbių grąžinimo į darbo rinką procese. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais galėtų būti viena iš paskatų. Esamų išteklių perskirstymas daugiau lėšų skiriant tinkamai orientuotoms finansinėms paskatoms, kai kartu darbdaviams pasiūlomos tokios paslaugos kaip išankstinis potencialių kandidatų patikrinimas, įdarbinimo parama ir parama po įdarbinimo, taip pat mokymas darbo vietoje, šias programas daro patrauklesnes darbdaviams.
Šį Tarybos rekomendacijos pasiūlymą Komisija teikia siekdama paremti ilgalaikių bedarbių grįžimą į darbo rinką.
2015/0219 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį kartu su 149 straipsniu,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)po 2008–2009 m. finansų ir ekonomikos krizės nedarbo lygis ES lygmeniu pasiekė aukščiausią kada nors buvusį lygį. Nors šiuo metu padėtis gerėja, ilgalaikio nedarbo lygis tebėra labai aukštas. Ilgalaikio nedarbo poveikis valstybėms narėms nevienodas, visų pirma dėl to, kad jas skirtingai paveikė krizė, be to, skiriasi šalių makroekonominė padėtis, taip pat ekonomikos struktūra ir darbo rinkos veikimas;
(2)po kelių metų, kai augimo ir darbo vietų kūrimo tempas buvo sulėtėjęs, su ilgalaikiu nedarbu, kuris apibrėžiamas kaip ilgiau negu 12 mėnesių trunkantis nedarbas, 2014 m. susidūrė daugiau kaip 12 mln. darbuotojų, arba 5 proc. aktyvių ES gyventojų, iš kurių 62 proc. darbo neturėjo bent dvejus metus iš eilės;
(3)dėl ilgalaikio nedarbo kenčia su juo susiduriantys žmonės, ES ekonomikos auga lėčiau, negu galėtų, didėja socialinės atskirties, skurdo ir nelygybės rizika, o socialinės tarnybos ir viešųjų finansų sritis patiria daugiau išlaidų. Dėl ilgalaikio nedarbo prarandamos pajamos ir įgūdžiai, didėja sveikatos problemų rizika, labiau skursta namų ūkiai;
(4)didžiausia grėsmė atsidurti ilgalaikių bedarbių gretose kyla menkus įgūdžius ar žemą kvalifikaciją turintiems asmenims, trečiųjų šalių piliečiams, neįgaliesiems ir nepalankiomis sąlygomis gyvenančioms mažumoms, pavyzdžiui, romams. Svarbu ir ankstesnė profesija, nes kai kuriose šalyse sektoriams būdingi ir cikliški aspektai yra itin svarbūs veiksniai, dėl kurių ilgalaikis nedarbas išlieka nuolatine problema;
(5)kasmet beveik penktadalis ilgalaikių bedarbių nusivilia nesėkmingomis darbo paieškomis ir tampa neaktyvūs. Kadangi integracijos į darbo rinką kliūtys yra įvairios ir dažnai daugialypės, siekiant šios integracijos, reikia vadovautis individualiais konkretaus asmens poreikiais pagrįstu požiūriu;
(6)ilgalaikiai bedarbiai sudaro pusę visų ES bedarbių, tačiau tik mažiau negu penktadalis iš jų naudojasi aktyviomis darbo rinkos priemonėmis. Atitinkamai bedarbio pašalpą gauna nedidelė ilgalaikių bedarbių dalis (vidutiniškai 24 proc.);
(7)kad kuo daugiau žmonių įgytų tinkamų ir reikalingų gebėjimų ir būtų sprendžiama trūkstamų įgūdžių problema, būtina daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą, taip sukuriant tvirtą pagrindą sklandžiam perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką ir užtikrinant tolesnį užimtumą. Pagerinus švietimo ir mokymo sistemų veikimą ir geriau jas pritaikius, bus lengviau pažaboti naujų bedarbių antplūdį. Todėl modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas reikia nenukrypstant nuo Europos semestro, Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) 15 , Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų 16 ir Komisijos rekomendacijos dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties 17 ;
(8)siekiant parengti koordinuotą užimtumo strategiją, valstybių narių užimtumo politikos gairėse 18 raginama ilgalaikio ir struktūrinio nedarbo lygį gerokai sumažinti pasitelkiant išsamias ir viena kitą papildančias bei sutvirtinančias strategijas, apimančias individualiems poreikiams pritaikytą aktyvią paramą, kuria siekiama bedarbius grąžinti į darbo rinką;
(9)šiose gairėse valstybės narės raginamos didinti galimybes įsidarbinti investuojant į žmogiškąjį kapitalą per tinkamas švietimo ir mokymo sistemas, kad jų dėka veiksmingai ir produktyviai gerėtų darbo jėgos įgūdžių lygis. Be to, gairėse valstybės narės konkrečiai raginamos aktyviau diegti mokymo darbo vietoje sistemas, pavyzdžiui, dualinio mokymo, ir modernizuoti profesinį rengimą. Kalbant bendriau, gairėse valstybių narių prašoma atsižvelgti į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus ir stiprinti aktyvias darbo rinkos priemones, didinant jų veiksmingumą, tikslingumą, poveikį, aprėptį ir sąveiką su pajamų parama ir socialinėmis paslaugomis;
(10)šioje rekomendacijoje siūlomi veiksmai turi būti visiškai suderinami su konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis, parengtomis įgyvendinant Europos semestrą; jie turi būti įgyvendinami užtikrinant visišką atitiktį Stabilumo ir augimo pakte nustatytoms taisyklėms;
(11)Europos socialinis fondas yra pagrindinė Europos Sąjungos finansinė priemonė, kuria padedama spręsti ilgalaikio nedarbo problemą. 2014–2020 m. laikotarpiu valstybės narės daug lėšų skyrė ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką paramai. Kiti fondai, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai taip pat gali prisidėti prie priemonių, kurias Europos socialinis fondas finansuoja pagal atitinkamiems investicijų prioritetams numatytus 2014–2020 m. asignavimus, konkrečiai, remdami darbo vietų kūrimą ir valstybinių užimtumo tarnybų bei profesinio mokymo įstaigų modernizavimą;
(12)2012 m. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo raginama imtis veiksmų, siekiant žmonėms suteikti galimybę parodyti, ko jie išmoko už formaliojo švietimo ir mokymo įstaigų ribų;
(13)2013 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime 19 pabrėžta, kad nedarbo problemos sprendimas yra pagrindinis socialinis uždavinys ir kad svarbiausia – mažinti ilgalaikį nedarbą ir užtikrinti aktyvų vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą;
(14)Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos 20 išvadose teigiama, kad ilgalaikio nedarbo problema tapo kritine, todėl ją reikia nedelsiant spręsti ir imtis veiksmų. Europos Parlamentas 21 ir Taryba 22 ilgalaikį nedarbą taip pat įvardijo kaip vieną didžiausių ekonomikos augimo kliūčių;
(15)reikėtų užtikrinti, kad sustiprintos integracijos į darbo rinką pastangos būtų sutelktos į tuos, kuriuos ilgalaikis nedarbas labiausiai paveikė. Kartu reikia užtikrinti, kad žmonės aktyviau registruotųsi užimtumo tarnybose ir kitose kompetentingose įstaigose, taip siekiant spręsti paramos priemonių nepakankamos aprėpties problemą;
(16)reikia papildyti prevencijos ir aktyvinimo priemones, kurios šiuo metu taikomos daugiausia nedarbo laikotarpio pradžioje. Ne vėliau kaip suėjus 18-os mėnesių nedarbo laikotarpiui turi būti imamasi konkrečių veiksmų ilgalaikių bedarbių atžvilgiu, nes būtent tada daugumoje valstybių narių keičiasi šiai žmonių grupei skirti paramos mechanizmai ir paslaugos;
(17)teikiant individualiems ilgalaikių bedarbių poreikiams pritaikytą paramą, reikia šalinti kliūtis, dėl kurių kyla nuolatinio nedarbo grėsmė, atnaujinti ir papildyti registruojant asmenį atliktą pirminį vertinimą. Tai padėtų darbo ieškantiems asmenims gauti tokias paslaugas kaip konsultavimas skolų grąžinimo klausimais, perkvalifikavimas, socialinių darbuotojų paslaugos, priežiūros paslaugos, migrantų integracija, parama būstui ir transportui; teikiant šias paslaugas siekiama pašalinti įsidarbinti trukdančias kliūtis ir sudaryti sąlygas darbo ieškantiems asmenims siekti aiškių, įsidarbinimo link vedančių tikslų;
(18)labai svarbu, kad ilgalaikių bedarbių integracijos procese dalyvautų darbdaviai, todėl jų įsitraukimą reikėtų skatinti užtikrinant konkrečiai jiems pritaikytas užimtumo tarnybų paslaugas, tikslines finansines paskatas ir socialinių partnerių dalyvavimą;
(19)dabartinėmis politinėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Jaunimo garantijų iniciatyva 23 , įgyvendinti socialinę ir užimtumo politiką skatinama nauju būdu – sudarant partnerystę. Labai svarbu teikti integruotas paslaugas, ypač tose valstybėse narėse, kuriose atsakomybę už paramą ilgalaikiams bedarbiams dalijasi valstybinės užimtumo tarnybos, socialinės paramos įstaigos ir vietos valdžia;
(20)šioje rekomendacijoje grįžimo į darbo rinką susitarimas suprantamas kaip rašytinis darbo ieškančio asmens ir vieno langelio principu veikiančio subjekto susitarimas, kuriuo siekiama palengvinti grįžimą į darbo rinką. Šie susitarimai rengiami atsižvelgiant į darbo ieškančio asmens padėtį, pateikiant išsamią informaciją apie visas nacionaliniu lygmeniu galimas individualiems poreikiams pritaikytas priemones (darbo rinkos, švietimo, mokymo, socialinių tarnybų), kuriomis siekiama remti darbo ieškančius asmenis ir sudaryti jiems sąlygas įveikti konkrečias ieškant darbo kylančias kliūtis. Juose apibrėžiami tikslai, tvarkaraščiai, abipusė atsakomybė ir peržiūros nuostatos ir nurodomos galimos tiek aktyvios, tiek pajamų paramos priemonės ir siūlomos socialinės paramos paslaugos. Grįžimo į darbo rinką susitarimais pašalpų gavimas siejamas su dalyvavimu taikant aktyvias darbo rinkos priemones ir darbo paieškomis, atsižvelgiant į galiojančius nacionalinės teisės aktus;
(21)šioje rekomendacijoje siūlomais veiksmais atsižvelgiama į tai, kad padėtis valstybėse narėse yra įvairi ir skiriasi jų makroekonominė padėtis, ilgalaikio nedarbo lygis, institucinė struktūra ir įvairių darbo rinkos subjektų pajėgumai. Jais papildomas ir sustiprinamas politinis požiūris, kurio šiuo metu laikomasi daugelyje valstybių narių, visų pirma diegiant tokius lanksčius komponentus kaip individualiais poreikiais pagrįstas požiūris, darbdavių dalyvavimas ir integruotos paslaugos;
(22)siūlomoje rekomendacijoje nurodytais veiksmais deramai atsižvelgiama į pagrindines teises, visų pirma nustatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 29 ir 34 straipsniuose, jos sutvirtinamos ir sustiprinamos,
REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:
Remti darbo ieškančių asmenų registraciją ir glaudžiau susieti integracijos priemones su darbo rinka. Atlikti užsiregistravusių ilgalaikių bedarbių individualų vertinimą. Ne vėliau kaip suėjus 18 mėnesių nedarbo laikotarpio terminui jiems pasiūlyti konkretų grįžimo į darbo rinką susitarimą. Šiuo tikslu:
Registracija
(1)Skatinti ilgalaikių bedarbių registraciją užimtumo tarnybose, visų pirma geriau informuojant apie paramą, kurią jie gali gauti.
Individualus vertinimas ir individualiais poreikiais pagrįstas požiūris
Siekti, kad užimtumo tarnybos kartu su kitais paramą integracijai į darbo rinką teikiančiais partneriais individualiai patartų atitinkamiems asmenims.
(2)Užtikrinti, kad visiems ilgalaikiams bedarbiams būtų pasiūlyta atlikti nuodugnų individualų jų vertinimą ir teikti gaires ne vėliau nei jų nedarbo laikotarpis pasieks 18-os mėnesių ribą. Vertinimas turėtų apimti jų galimybes įsidarbinti, ieškant darbo kylančias kliūtis ir ankstesnes pastangas susirasti darbą.
(3)Informuoti ilgalaikius bedarbius apie darbo pasiūlymus ir galimą paramą įvairiuose ekonomikos sektoriuose, regionuose ir kitose valstybėse narėse, visų pirma per Europos užimtumo tarnybas (EURES).
Grįžimo į darbo rinką susitarimai
Ne vėliau nei suėjus 18 mėnesių nedarbo laikotarpio terminui, užsiregistravusiems ilgalaikiams bedarbiams, nepatenkantiems į Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymo sritį, pasiūlyti grįžimo į darbo rinką susitarimą. Į jį turėtų būti įtraukti bent šie elementai: individualus paslaugų pasiūlymas, kuriuo būtų siekiama padėti rasti darbą, ir nuoroda į vieno langelio principu veikiantį subjektą.
(4)Parengti pasiūlymą, kuriuo būtų atsižvelgiama į konkrečius ilgalaikio bedarbio poreikius ir kuriame būtų suderintos paslaugos ir priemonės, kurias grįžimo į darbo rinką susitarimo forma siūlo įvairios organizacijos.
(a)Pasiūlyme reikėtų aiškiai nurodyti tikslus ir pareigas, kurias ilgalaikis bedarbis turi įsipareigoti vykdyti, pavyzdžiui, aktyviai ieškoti darbo, priimti tinkamo darbo pasiūlymus, lankyti švietimo ir mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar darbo praktikos užsiėmimus, juose dalyvauti.
(b)Taip pat pasiūlyme turėtų būti nustatytos paslaugų teikėjų pareigos ilgalaikių bedarbių atžvilgiu. Atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tokia parama galėtų apimti pagalbą ieškant darbo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimą, konsultavimą ir patarimus, švietimą ir mokymą, darbo patirties užtikrinimą ir socialinės paramos paslaugas, pavyzdžiui, ankstyvojo ugdymo ir priežiūros, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, konsultavimą skolų grąžinimo klausimais, paramą būstui ir transportui.
(5)Pasirūpinti teisiniais ir instituciniais aspektais, siekiant užtikrinti tęstinumą ir pateikti koordinuotai parengtą paslaugų pasiūlymą per vieno langelio principu veikiantį subjektą, kuris paramos gavėjams turėtų patarti ir suteikti paprastesnę prieigą prie pašalpų, užimtumo ir socialinės paramos tarnybų.
Pasirūpinti, kad paslaugų teikėjai, laikydamiesi duomenų apsaugos teisės aktų, galėtų sklandžiai ir saugiai vieni kitiems perduoti atitinkamą informaciją, susijusią su darbo ieškančio asmens darbo paieškų istorija ir individualiais vertinimais, ir taip užtikrinti paslaugų tęstinumą.
Visoms dalyvaujančioms tarnyboms suteikti reikiamą informaciją apie laisvas darbo vietas ir mokymosi galimybes. Užtikrinti, kad informacija pasiektų ilgalaikius bedarbius, neatsižvelgiant į paslaugos teikėją.
(6)Reguliariai tikrinti, ar grįžimo į darbo rinką susitarimai dera su konkrečių asmenų padėties pokyčiais, ir prireikus, siekiant užtikrinti, kad grįžimo į darbą procese būtų kuo mažiau kliūčių, tuos susitarimus pakoreguoti.
Glaudesnis ryšys su darbdaviais
(7)Kurti darbdavių, socialinių partnerių, užimtumo tarnybų, valdžios institucijų ir socialinių tarnybų partnerystes, siekiant užtikrinti, kad pasiūlymai tikslingai derėtų su realiais bendrovių ir darbdavių poreikiais.
(8)Pradėti teikti tokias darbdaviams skirtas paslaugas kaip laisvų darbo vietų tikrinimas, įdarbinimo parama, kuravimas ir mokymas darbo vietoje, parama po įdarbinimo, taip siekiant palengvinti ilgalaikių bedarbių profesinę reintegraciją.
(9)Tokias finansines paskatas kaip įdarbinimo subsidijos ir atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo sutelkti į programas, kuriomis remiama tiesioginė integracija į darbo rinką, taip siekiant padidinti galimybes įsidarbinti.
Vertinimas ir stebėsena
(10)Užimtumo komitete iki ... [per šešis mėnesius po rekomendacijos priėmimo] sudaryti stebėsenos rodiklių rinkinį ir parengti nacionalinio vertinimo gaires, įskaitant ataskaitų teikimo mechanizmą. Remiantis rodikliais būtų galima išnagrinėti, kiek ilgalaikių bedarbių vėl pradėjo dirbti ir ar jų integracija į darbo rinką yra tvari, ir išsiaiškinti, kokia grįžimo į darbo rinką susitarimų nauda ir poveikis.
REKOMENDUOJA KOMISIJAI:
(11)Skatinti atlikti valstybinių užimtumo tarnybų veiklos rezultatų vertinimą pagal ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką rodiklius, taip pat dalytis patirtimi ir keistis gerosios patirties pavyzdžiais pagal Sprendimu Nr. 573/2014/ES įsteigto Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo lyginamojo mokymosi procesą.
(12)Bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant kuo geriau išnaudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, visų pirma Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, atsižvelgiant į tai, kokie šios srities investicijų prioritetai yra numatyti 2014–2020 m. programose.
(13)Remti ir koordinuoti savanoriškas iniciatyvas ir įmonių, dalyvaujančių ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką procese, aljansus.
(14)Remti socialinių inovacijų projektus, siekiant ilgalaikius bedarbius integruoti į darbo rinką, visų pirma įgyvendinant Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) kryptį „Progress“.
(15)Po konsultacijų su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, atlikti veiksmų, kurių imtasi remiantis šia rekomendacija, vertinimą ir iki ... [treji metai po šios rekomendacijos priėmimo] Tarybai pateikti įgytos patirties ataskaitą.