EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 07 15
COM(2015) 339 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas
{SWD(2015) 141 final}
1.Įžanga
Energetikos sąjungos strateginiuose metmenyse 1 pateikiama energetikos sąjungos vizija, „kurioje daugiausia dėmesio skiriama piliečiams, kurie prisiima atsakomybę už energetikos sektoriaus pertvarkymą, naudojasi naujų technologijų teikiamais privalumais, kad už suvartotą energiją galėtų mokėti mažiau, ir yra aktyvūs rinkos dalyviai, o tapę pažeidžiamais vartotojais yra apsaugoti“.
Per praėjusį dešimtmetį Europos energetikos sektorius pasikeitė, tačiau mažmeninėse energetikos rinkose (jos yra pagrindinė šio komunikato tema) pokyčiai nevyko taip sparčiai. Pasinaudoti visomis energetikos pertvarkos galimybėmis, labiau valdyti energijos vartojimą ir sumažinti energijos sąskaitas vartotojai, t. y. namų ūkiai, verslas ir pramonė, negalėjo dėl šių kliūčių:
tinkamos informacijos apie kainas ir suvartojimą stygius arba ribotas pasiūlymų skaidrumas, todėl vartotojams (arba patikimiems tarpininkams ir jų vardu veikiančioms energetikos paslaugų įmonėms, pavyzdžiui, energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjams) sunku įvertinti rinkos padėtį ir galimybes;
padidėjusi tinklo įkainių, mokesčių ir ypač rinkliavų dalis vidutinėje galutinėje namų ūkio sąskaitoje už elektros energiją;
atgrasomai veikianti per maža konkurencija mažmeninėse rinkose, atlygio už aktyvų dalyvavimą stygius ir sunkus kito tiekėjo pasirinkimas;
vartotojo pasirinkimą varžančios nepakankamai išvystytos būstuose teikiamų energetikos paslaugų ir paklausos valdymo rinkos;
galimą naudą vartotojams mažinantis trukdymas jiems patiems gamintis energiją ir ją vartoti;
nevienodos galimybės gauti informaciją ir didelės patekimo į rinką kliūtys naujiems konkurentams, lėtinančios turimų naujų pažangių technologijų, pavyzdžiui, pažangiųjų matavimo sistemų, pažangiųjų prietaisų, decentralizuotų energijos šaltinių, diegimą ir darbo metodų, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo gerinimo, įsisavinimą.
Komisijos nuomone, naujo modelio energetikos rinkos tikslas yra suteikti naujų galimybių vartotojams, užtikrinamų, be kitų dalykų, geresnėmis didmeninės ir mažmeninės rinkų jungtimis. Pasinaudojusios naujų technologijų privalumais, naujos ir novatoriškos energetikos paslaugų įmonės turėtų sudaryti sąlygas, kad energetikos pertvarkoje visapusiškai dalyvautų vartotojai, kurie valdydami energijos vartojimą kurtų efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, padedančius jiems taupyti pinigus ir bendrai sumažinti energijos vartojimą.
2.Trys strategijos, kuria siekiama vartotojams suteikti naujų galimybių, elementai
Įvairiausiais klausimais konsultuojantis su piliečiais, vartotojais ir suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant viešose konsultacijose per pirmąjį 2014 m. pusmetį 2 , taip pat Komisijos vadovaujamose ekspertų grupėse 3 , išaiškėjo, kad siekiant naujų galimybių vartotojams šie trys punktai yra esminiai: galių vartotojams suteikimas, pažangieji būstai ir tinklai, duomenų valdymas ir apsauga.
Suteikti galių vartotojams veikti
2.1.1.Geresnė informacija – pinigų ir energijos ekonomija
Elektros energijai, dujoms, šildymui ir vėsinimui vartotojai skiria vidutiniškai 6,4 proc. (15 proc. daugiau nei prieš penkerius metus) visų savo išlaidų. Apie 40 proc. energijos Europos Sąjungoje suvartojama pastatuose, iš jų 80 proc. šildymui ir vėsinimui.
Vienas iš esminių veiksnių, nuo kurio priklauso vartotojų mokamų sąskaitų mažėjimas, yra efektyvesnis energijos vartojimas, todėl į jį atsižvelgiama priimant visus energetikos sąjungos sprendimus. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu renovuoti pastatų ūkį, o įrengtos paprastos priemonės, pavyzdžiui, šildymo valdikliai ir termostatai, gali gerokai paveikti energijos suvartojimą. Daug energijos galima sutaupyti padidinus tokių gaminių, kaip katilų, televizorių, šaldytuvų ir skalbyklių, energijos vartojimo efektyvumą. Į šį dokumentų rinkinį įtrauktame peržiūrėtame energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo pasiūlyme numatyta didinti skaidrumą, skatinti gamintojus diegti naujoves ir padėti vartotojams priimti informacija grindžiamus sprendimus pirkti efektyviausiai energiją vartojančius prietaisus.
Jei būtų nustatyta daugiabučiuose arba universaliuosiuose pastatuose matuoti ir išrašyti sąskaitas už individualų vartojimą, šildymo / vėsinimo poreikis sumažėtų 10–30 proc. 4 Patirtis taip pat parodė, kad pritaikius informacinių ir ryšių technologijų sprendimus, kuriais informacija apie suvartojimą galutiniams naudotojams tiekiama internetu, gyventojai vartojimą gali sumažinti apie 8 proc. vien tik pakeitę patalpų šildymo įpročius.
Energetikos vidaus rinkos teisės aktuose ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nustatytos vartotojų teisės gauti tikslią matavimo ir suvartojimo informaciją. Skaidri ir aktuali sąskaitų išrašymo informacija didina vartotojų pasitikėjimą ir skatina juos bendradarbiauti. Deja, dauguma europiečių šią informaciją gauna tik vieną arba daugiausia du kartus per metus, o matavimo duomenys dažnai ginčijami. Kad sąskaitos už energiją būtų suprantamesnės vartotojams, Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis, apsvarstys, kaip vartotojų gaunamas sąskaitas padaryti aiškesnes, o jų turinį – lengviau palyginamą. Dėl to vartotojai turėtų būti geriau informuojami apie energijos kainų ir sąskaitų pavienius dėmenis, be kitų dalykų, padidinus tinklo įkainių, mokesčių ir rinkliavų skaidrumą.
Visi vartotojai, patikimi tarpininkai ir vartotojų įgaliotos energetikos paslaugų įmonės turėtų lengvai gauti tikralaikius arba beveik tikralaikius duomenis, kad galėtų reguliuoti vartojimą ir taupyti energiją. Sąskaitoms išrašyti tokių tikralaikių duomenų nereikia, todėl vartotojai juos galėtų gauti per standartinę sąsają tiesiai iš matavimo sistemos.
Prieigai prie tikslesnių vartojimo duomenų, geresniam sąskaitų išrašymui ir mažiau ginčytiniems matavimo duomenims ypač svarbios pažangiųjų skaitiklių 5 funkcijos. Iš valstybių narių gauti duomenys rodo, kad pažangiuosius elektros energijos skaitiklius 6 iki 2020 m. turės veikiausiai 72 proc. Europos vartotojų, nes jau dabar jie plačiai diegiami arba juos planuojama plačiai diegti 17 valstybių narių 7 . Tokio diegimo naudą ir sąnaudas būtina teisingai pasidalyti pramonei ir vartotojams, atsižvelgiant į sąnaudų bei naudos analizę ir verslo bei vartotojų organizacijų nuomones.
Rengdama energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų (Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos ir Pastatų energinio naudingumo direktyvos) ir naujo modelio elektros energijos rinkos iniciatyvos peržiūrą, Komisija svarstys, kokios naudos galėtų gauti vartotojai, jei lengviau ir dažniau gautų savo vartojimo duomenis, įskaitant galimybę prašyti įdiegti pažangųjį skaitiklį, jei tokie skaitikliai nediegiami metodiškai toje vietovėje.
2.1.2.Daugiau vartotojams prieinamų priemonių
Pertvarkant energetiką, vartotojai gali pasinaudoti naujomis aktyvaus dalyvavimo galimybėmis. Vartotojai visoje Sąjungoje turėtų galėti laisvai rinktis, kaip jiems geriau aktyviai dalyvauti energetikos rinkose – arba tiesiogiai, arba įgaliojus patikimus tarpininkus ir energetikos paslaugų įmones, pavyzdžiui, vartotojo vardu veikiantį energijos paklausos valdymo paslaugos teikėją, priimti energijos vartojimo sprendimus.
a)Kito tiekėjo pasirinkimas – didesnio palyginamumo nauda
Leisti visiems vartotojams ieškoti geresnių energijos tiekimo pasiūlymų ir rinktis energijos šaltinius yra svarbiausias su ES energetikos vidaus rinka siejamas pokytis. Tačiau daugelis vartotojų nežino, kad turi teisę pasirinkti kitą tiekėją ir energijos tiekimo sutartį. Siekdama vartotojus geriau informuoti apie šią ir kitas teises, Komisija 2014 m. parengė informacinį dokumentą, kuriame išvardytos svarbiausios ES teisės aktais nustatytos vartotojų teisės.
Kito tiekėjo pasirinkimas turi būti paprastas techniškai, greitas ir patikimas. Šiuo atžvilgiu sveikintinos nacionalinių reguliavimo įstaigų iniciatyvos trumpinti kito tiekėjo pasirinkimo trukmę 8 . Vertėtų apsvarstyti, ar pašalinti kito tiekėjo pasirinkimo mokesčius ir baudas, kuriomis ribojamos vartotojų galimybės rinktis ir apskritai konkurencija.
Visų svarbiausia, kad kito tiekėjo pasirinkimas būtų grindžiamas lengvai gaunama, skaidria, patikima ir palyginimui parengta informacija apie kainas, paslaugų, teikiamų pagal sutartį, kokybę ir klientų pasitenkinimą, pavyzdžiui, gaunama per sistemas, kuriomis klientai vertina visus tiekėjus ir pasiūlymus rinkoje. Priimti geriau informacija grindžiamus sprendimus vartotojams padėtų informacija apie tai, kokią energijos dalį iš įvairių tipų šaltinių gauna tiekėjai 9 .
Komisija bendradarbiaus su nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis, kad parengtų energetikos rinkos palyginimo priemones ir užtikrintų, kad kiekvienam vartotojui būtų prieinama bent viena nepriklausoma ir patikrinta palyginimo priemonė, kuria naudodamasis jis galėtų įvertinti savo galiojančią sutartį, ją lygindamas su visais rinkos pasiūlymais.
Remdamasi pirmosiomis pramonės ir vartotojų organizacijų pastangomis ir gerąja patirtimi, kurią nustatė Piliečių energetikos forumas 10 , taip pat bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis, Komisija aiškinsis, kokie būtinieji standartai turėtų būti taikomi pagrindinei informacijai, ypač apie kainų palyginimą, reklamoje ir sąskaitose.
Energetikos sąjungos komunikate atkreipiamas dėmesys į tai, kad veiksmingai konkurencijai gali labai trukdyti mažmeninių kainų reguliavimas. Valstybės narės dažnai teigia, kad mažmenines kainas reguliuoja dėl nepakankamai efektyviai veikiančios mažmeninės rinkos arba siekdamos užtikrinti socialinę apsaugą. Socialinės politikos tikslams, pavyzdžiui, pažeidžiamų vartotojų apsaugai bendraisiais reguliuojamaisiais tarifais, stinga skaidrumo, o tai savo ruožtu gali padidinti energijos kainas ir pažeidžiamiems, ir nepažeidžiamiems vartotojams. Todėl turėtų būti išnagrinėtos tvaresnės ir tikslesnės priemonės, kad valstybės narės kuo mažiau reguliuotų galutiniams naudotojams nustatomas kainas. Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad pagal energetikos sąjungos strategiją būtų palaipsniui atsisakoma praktikos nustatyti už sąnaudas mažesnes kainas, tačiau drauge su tuo būtų užtikrinama tikslinė ir veiksminga pažeidžiamų vartotojų apsauga. Kainų reguliavimo palaipsniui atsisakyta Airijoje, šiuo pavyzdžiu galėtų sekti kitos valstybės narės.
b)Paklausos valdymas – lankstumo nauda
Kuo daugiau elektros energijos gaminama iš nepastoviųjų atsinaujinančiųjų išteklių, tuo svarbesnis paklausos valdymas. Dažnai efektyvus energijos vartojimas ir paklausos valdymas yra geresnės priemonės subalansuoti pasiūlą ir paklausą, nei statyti ir eksploatuoti daugiau elektrinių arba perdavimo linijų tinklų. Akivaizdu, kad sprendimą, ar dalyvauti taikant paklausos valdymo priemones visada turi priimti vartotojas.
Mažmeninė paklausa jau yra valdoma kai kur Europoje. Įdiegus lanksčias automatines paklausos valdymo programas, Jungtinės Karalystės pramoniniuose ir biurų pastatuose sutaupyta iki 24 proc. sąnaudų, o elektros energijos vartojimas sumažėjo 10–36 proc.
Vienas iš svarbiausių paklausos valdymo stimulų yra vartotojų galimybė gauti kainų signalus, pagal kuriuos naudinga energiją vartoti lanksčiai. Tokie signalai galėtų būti duodami remiantis dinamine kainodara grindžiamomis tiekimo sutartimis arba sutarčių sąlygomis, pagal kurias paklausa valdoma atsižvelgiant į rinkoje arba tinkle susidariusias sąlygas. Vartotojams turėtų būti gerai paaiškinta, kaip tokios sutartys veikia. Dar viena paskata galėtų būti tinklo įkainių mažinimas, jei mažinamas vartojimas, kai tinklas ypač apkrautas. Vartotojai turėtų būti skatinami dalyvauti taikant paklausos valdymo priemones, tačiau neturėtų nukentėti tiek, kas negali pakeisti savo vartojimo būdo.
Dinaminės kainodaros sutartys dar tik pradedamos taikyti, tačiau jau dabar turima patirtis rodo, kad vartotojams jos naudingos. Ten, kur tokios sutartys jau taikomos, pavyzdžiui, Suomijoje arba Švedijoje, vartotojai vis dažniau renkasi dinaminės kainodaros sutartis 11 ir taip už elektros energiją sumoka 15–30 proc. mažiau. Planuojama energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūra ir rengiami teisės aktų, kuriais įgyvendinamas naujas rinkos modelis, pasiūlymai teikia progą apsvarstyti, kaip padidinti sutarčių, kuriose kainos diferencijuojamos pagal laiką, prieinamumą.
c)Savarankiška energijos gamyba ir pasigamintos energijos vartojimas – būdas sumažinti išlaidas energijai
Vartotojai galėtų patys tapti jiems reikalingos energijos (arba jos dalies) tiekėjais ir valdytojais (kitaip – gamintojais ir vartotojais) ir susimažintų išlaidas energijai, jei decentralizuotą energijos gamybą ir kaupimą suderintų su lanksčiu vartojimu.
Energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių decentralizuotai gamindami savo reikmėms arba ją tiekdami į sistemą, vartotojai gali naudingai prisidėti prie centralizuotos gamybos. Jei vartojant pasigamintą energiją gerai suderinama gamyba ir apkrova, gali būti sumažinti energijos tiekimo tinklo nuostoliai bei perkrova ir taip ilguoju laikotarpiu sutaupyta tinklo sąnaudų, kurias kitu atveju turėtų atlyginti vartotojai.
Jei elektros energiją vartotojai gaminasi naudodami vietines atsinaujinančiųjų išteklių sistemas, jie suvartoja mažiau elektros energijos iš tinklo. Nuo to priklauso tinklo tarifų apskaičiavimas. Atsižvelgiant į sąnaudas sąžiningai parengti vartotojams paprasti ir skaidrūs tinklo tarifai turėtų skatinti energiją vartoti efektyviai ir siekti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos tikslų.
Savarankiška energijos gamyba plačiau nagrinėjama prie šio komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.
d)Tarpininkavimo ir kolektyvinės sistemos – aktyvesnis vartotojų dalyvavimas
Keliose valstybės narėse vis dažniau randasi kolektyvinių sistemų ir bendruomenių iniciatyvų. Siekdami geriau valdyti energijos vartojimą, daugiau vartotojų užsiima kolektyvine savarankiška energijos gamyba ir dalyvauja bendradarbiavimo sistemose. Ši vartotojų naujovė virsta naujove vartotojams ir sudaro sąlygas kurti naujus verslo modelius. Energetikos paslaugų įmonės, energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjai, agentai, duomenų tvarkymo įmonės, kitos tarpininkavimo įmonės, o dažnai ir vartotojų organizacijos, padeda vartotojams surasti geresnius energijos tiekimo pasiūlymus, todėl išlaisvina juos iš administracinių procedūrų ir sudėtingos paieškos.
Tai atveria naujų galimybių vietos bendruomenėms ir valdžios institucijoms, kurių regioninės ir vietinės energetikos iniciatyvos gali naudingai vietos lygiu susieti sprendimus priimančius asmenis, piliečius ir novatorius.
Merų paktas, kurį pasirašė daugiau kaip 6 000 miestų merų, rodo, kad vietos valdžios įstaigos yra pasirengusios prisiimti savo dalį atsakomybės už naująją energetikos sistemą, t. y. paremti naujovišką vietinę energetiką, įskaitant sprendimais, parengtais pagal Pažangiųjų miestų ir gyvenviečių Europos inovacijų partnerystės susitarimą.
Komisija toliau bendradarbiaus su Merų paktą pasirašiusiomis šalimis, kad vartotojai galėtų lengviau dalyvauti energetikos rinkoje ir veiksmingai valdyti energetikos sąjungą, be kitų priemonių, per vietines energetikos iniciatyvas. Be to, peržiūrint Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir Efektyvaus energijos vartojimo direktyvas, taip pat naujo modelio rinkos iniciatyvą atsiras galimybių apsvarstyti, kaip sudaryti geresnes sąlygas užmegzti ryšius su novatoriškais energijos tiekėjais, pavyzdžiui, per kolektyvines sistemas.
2.1.3.Visapusiška vartotojų apsauga
Energijos vartotojams ES teisės aktais suteikta didelių teisių, o tų teisės aktų vykdymo užtikrinimas yra prioritetas. Komisija įvertins, kaip įgyvendinamos šios teisės, ir, bendradarbiaudama su vartotojų organizacijomis ir reguliavimo įstaigomis, pateiks išsamių gairių. Bus apsvarstyta, ar į Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje priedą įrašyti su energetika susijusius įstatymus. Energijos vartotojų teisių įgyvendinamumą ir apsaugą toliau užtikrina visų pirma valstybės narės.
Daugiau galimybių ir pasiūlymų turintiems vartotojams reikia dar didesnių garantijų, kad jie galės pasinaudoti veiksminga apsauga nuo nesąžiningos komercijos. Tokius atvejus ir skundus energetikos sektoriuje tiriančioms įstaigoms būtų naudinga glaudžiau bendradarbiauti su analogiškomis įstaigomis kitose valstybėse narėse.
Valstybėms narėms aktuali ir energijos nepritekliaus problema, būtent dėl jos reikia derinti socialinės ir energetikos politikos priemones. Ją reikia spręsti atsižvelgiant į platesnį socialinės apsaugos kontekstą, tačiau būtina prisiminti, kad pagalba turi būti tikslinė, veiksminga ir atitinkanti geriausią energetikos srities patirtį 12 .
Piliečių energetikos forume 13 nagrinėjant geriausią patirtį išaiškėjo, kad didesnis energijos vartojimo efektyvumas dažnai yra geriausias ilgalaikis energijos nepritekliaus problemos sprendimas. Į tai turėtų atsižvelgti valstybės narės priimdamos priemones, kuriomis vykdo ES teisės aktuose nustatytus įpareigojimus mažinti vartotojų pažeidžiamumą ir spręsti energijos nepritekliaus problemą. Piliečių energetikos forumas padeda keistis šios srities geriausia patirtimi, kokia pagalba, visų pirma susijusi su energijos vartojimo efektyvumu, yra veiksmingiausia.
Kad valstybėms narėms būtų lengviau įvykdyti tokius įpareigojimus ir padidinti skaidrumą, Komisija apsvarstys, kaip duomenų surinkimą ir energijos nepritekliaus stebėjimą gerinti visoje Europos Sąjungoje, kartu užtikrinant asmens duomenų saugumą, privatumą ir apsaugą. Dera apsvarstyti, kokiais bendrais minimaliais kriterijais apibūdinti vartotojų pažeidžiamumą 14 ir energijos nepriteklių.
Pažangiųjų būstų ir tinklų idėją paversti tikrove
Pažangiosios tinklo ir būsto technologijos turėtų padėti, o ne trukdyti, vartotojams dalyvauti naujojoje mažmeninėje rinkoje. Imtis priemonių vartotojams būtų lengviau ir paprasčiau, jei, naudodamiesi kompleksiniais automatiniais sprendimais, jie sujungtų pažangiąsias matavimo sistemas, pažangiąsias būstų energijos valdymo sistemas ir pažangiuosius prietaisus – tai leistų nesudėtingai valdyti vartojimą, dalyvauti taikant paklausos valdymo priemones arba pagal informaciją apie energijos kainą kuo labiau vartojimą suderinti su mažąja energijos gamyba. Pritaikius tokias pažangiąsias technologijas bus lengviau naudoti elektromobilius.
Kad vartotojai ir energetikos sistema gautų visą šių technologijų naudą, pažangiosios matavimo sistemos, kurios bus įrengtos, privalo turėti tokiam naudojimui būtinas funkcijas 15 . Be to, diegiant pažangiąją matavimo infrastruktūrą turėtų būti garantuojama techninė sąveika ir galimybė vartotojams gauti savo vartojimo duomenis per atvirojo standarto nenuosavybinę sąsają 16 .
Europos standartizacijos įstaigos 17 yra parengusios visus pažangiųjų skaitiklių, taip pat pažangiųjų tinklų bendrosios architektūros ir pavienių dalių standartus, kuriuose išnagrinėti ir technologijos, ir ryšio (t. y. keitimosi informacija protokolų) klausimai. Komisija įdėmiai stebės, kaip įgyvendinami šie standartai, ir išnagrinės, ar pažangiųjų tinklų ir pažangiųjų matavimo sistemų, įskaitant jų rekomenduojamas funkcijas, Europos standartai taikomi nuosekliai, siekiant gauti norimas funkcijas ir sąveiką.
Standartai ir sąveika yra svarbūs būste veikiančių pažangiųjų prietaisų ir energijos valdymo sistemų ryšiui, kad būtų lengva įrengti ir naudoti vartotojų valdymui parengtą būsto įrangą. Pramonė turi kuo greičiau parengti tokius standartus ir juos taikyti, todėl jai reikia padėti. Turėtų būti siekiama sinergijos su kitomis būsto sistemomis (pavyzdžiui, vandentiekio), kad vartojimą jose optimizuotų pažangieji prietaisai.
Siekiant paskatinti ES įmonių konkurencingumą šiame didelės vertės sektoriuje, ES lėšos ir toliau bus naudojamos pažangiojo būsto ir pažangiųjų tinklų technologijų moksliniams tyrimams ir demonstravimui, taip pat tų technologijų saugumui.
Be to, naujomis aplinkybėmis ypač svarbu rentabiliai valdyti investicijas į tinklą ir jo naudojimą. Tvarka, pagal kurią atlyginama skirstomųjų sistemų operatoriams, turėtų būti orientuojama į sąnaudas ir ja tų sistemų operatoriai turėtų būti skatinami rentabiliai diegti novatoriškus tinklo plėtros sprendimus, o būdami atsakingi už duomenų tvarkymą veiktų kaip neutralios tarpinės rinkos grandys.
Valstybės narės ir pramonė pažangiųjų technologijų diegimą turėtų finansuoti bendrai, visapusiškai naudodamosi Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir Europos strateginių investicijų fondu. Investicijos į pažangiąsias energetikos technologijas ir mokslinius tyrimus, be kitų šaltinių, iš programos „Horizontas 2020“ lėšų, naudingos įvairiais atžvilgiais, nes jos padidins Europos konkurencingumą didelės vertės sektoriuose, kaip raginama, inter alia, Skaitmeninės bendrosios rinkos dokumentuose.
Komisija kartu su Europos energetikos reguliavimo institucijų taryba ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra užtikrins, kad nacionalinių reguliavimo įstaigų metodais, kuriais reguliuojami skirstomųjų sistemų operatoriai, būtų skatinamos inovacijos ir rentabilumas, taip pat energijos skirstymo veiklos skaidrumas.
Ypač rūpintis duomenų valdymu ir apsauga
Reikšmingą dalį būsimos energetikos rinkos vertės lems dideli duomenų srautai ir į energetikos sistemas plačiau integruojamos informacinės ir ryšių technologijos. Todėl pažangiųjų matavimo sistemų arba kitų sistemų, įgalinančių vartotojus veikti, duomenis renkanti ir apdorojanti šalis turėtų užtikrinti būdą klientui ir visoms jo įgaliotoms trečiosioms šalims tiesiogiai gauti šiuos duomenis. Duomenų gavimo būdas turėtų būti efektyvus ir nediskriminacinis 18 . Tai būtina, jei matavimus atliekantis arba sąskaitas išrašantis subjektas teikia ir kitas paslaugas rinkoje. Duomenų tvarkymo modeliai gali būti įvairūs 19 , tačiau svarbiausia – prieigą prie duomenų valdančių subjektų neutralumas.
Kai teikiamos pridėtinės vertės paslaugos, vartojimo ir išrašytų sąskaitų duomenis gali gauti tik vartotojo įgaliotos trečiosios šalys. Laikydamasi Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos, Komisija 2016 m. pateiks Europos laisvo duomenų srauto iniciatyvos 20 dokumentus, kuriuose bus apsvarstyti nuosavybės, sąveikos, patogumo naudoti ir prieigos prie duomenų (įskaitant energetikos duomenis) klausimai.
Energetikos sektoriuje turi būti ir toliau garantuojamas didžiausias duomenų saugumas, privatumo apsauga ir visų vartotojų duomenų apsauga.
Naujos su duomenų tvarkymu susijusios rizikos klausimai sprendžiami Komisijos pateiktuose Tinklų ir informacijos saugumo direktyvos ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pasiūlymuose, kurie šiuo metu svarstomi. Tikėdamasi tokios bendrųjų pagrindinių teisės aktų, priimtų duomenų saugumo ir privatumo apsaugos klausimais, raidos, Komisija kartu su energetikos sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis rengia atitinkamas specialiai sektoriui pritaikytas priemones.
2014 m. spalio mėn. Komisija priėmė rekomendaciją 21 , kurioje valstybėms narėms ir pramonei paaiškinta, kaip vertinti duomenų apsaugos poveikį, kad apie poveikį duomenų subjektų teisėms ir laisvėms valstybės narės ir pramonė žinotų iš anksto ir įgyvendintų būtinas apsaugos priemones. Laikantis rekomendacijos, energetikos sektoriuje bus galima garantuoti geriausią duomenų apsaugą rentabiliausiais ir mažiausiai biurokratiniais metodais.
3.Išvados ir tolesni veiksmai
Klestinti ir veikianti energetikos sistema turi būti visų pirma orientuota į vartotojus, kad jiems būtų suteikta naujų galimybių, kaip numatyta energetikos sąjungos strategijoje. Spręstini uždaviniai apibendrinti šiuose dešimt punktų:
1.suteikti galimybę vartotojams dažnai, įskaitant beveik tikruoju laiku, gauti iš dalies standartizuotą, prasmingą, tikslią ir suprantamą informaciją apie vartojimą ir susijusias sąnaudas, taip pat apie energijos šaltinių tipus;
2.pasirūpinti, kad pasirinkti kitą tiekėją būtų greita ir paprasta remiantis skaidriais ir tiesiogiai palyginamais konkuruojančių tiekėjų pasiūlymais ir kad tokiam pasirinkimui nebūtų trukdoma, pavyzdžiui, taikant kito tiekėjo pasirinkimo mokestį;
3.užtikrinti, kad naujojoje energetikos rinkoje vartotojai būtų visiškai apsaugoti, be kitų dalykų, nuo nesąžiningos komercijos;
4.sudaryti galimybes vartotojams aktyviai ir naudingai dalyvauti energetikos sistemoje, pavyzdžiui, atsižvelgiant į kainų pokyčius, reguliuoti ir mažinti vartojimą; taikant paklausos valdymo priemones arba gaminant ar kaupiant energiją, padėti subalansuoti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių kintamumą;
5.vartojimo / matavimo duomenų kontrolę atiduoti vartotojams. Jei vartotojai įgalioja kitas šalis (tiekėjus ir tarpininkus) gauti jų duomenis, būtina garantuoti vartotojų privatumą, jų duomenų apsaugą ir saugumą;
6.sudaryti galimybę vartotojams gauti konkurencinius ir skaidrius rinkos pasiūlymus, o pažeidžiamiems vartotojams ir (arba) energijos nepritekliuje gyvenantiems vartotojams teikti tikslinę ir veiksmingą paramą, kuri atitiktų geriausią patirtį ir padėtų efektyviai vartoti ir taupyti energiją;
7.sudaryti galimybes vartotojams dalyvauti rinkoje per patikimus tarpininkus, kolektyvines sistemas arba bendruomenių iniciatyvas. Šie tarpininkai turėtų vienodomis teisėmis gauti rinkos ir vartojimo duomenis ir turėtų būti prižiūrimi taip pat kaip tiekėjai;
8.užtikrinti, kad pažangiojo būsto prietaisai ir sudedamosios dalys būtų visiškai sąveikūs ir paprasti naudoti, o pažangiosios matavimo sistemos atitiktų naudojimo paskirtį ir turėtų rekomenduojamas funkcijas, kad būtų kuo naudingesnės vartotojams;
9.užtikrinti rentabilų ir pastovų tinklo veikimą; užtikrinti, kad skirstomųjų sistemų operatoriai arba kiti atsakingieji subjektai matavimo duomenis, kurie gali būti vertingi verslui, tvarkytų be diskriminacijos;
10.bendradarbiaujant su visais rinkos dalyviais, glaudžiau susieti mokslinius tyrimus, inovacijas ir pramonę siekiant plėtoti tarptautinį konkurencingumą pažangiojo būsto ir pažangiojo tinklo technologijų srityje.
Galiojantys ES ir nacionaliniai teisės aktai ir veiksminga reguliavimo priežiūra suteikia daug priemonių šiems uždaviniams spręsti. Veiksmų turi imtis valstybės narės, tačiau geram energetikos sąjungos valdymui taip pat svarbios pramonės, vartotojų organizacijų ir nacionalinių reguliavimo įstaigų bendradarbiavimo iniciatyvos. Peržiūrint galiojančius teisės aktus (Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą) ir rengiant tinklo kodeksus ir planuojamą naujo modelio rinkos iniciatyvą, taip pat jų poveikio vertinimo dokumentus, išaiškės, kur reikia ES lygio priemonių, kad vartotojams būtų suteikta naujų galimybių. Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo direktyvos peržiūra yra pirmas žingsnis siekiant padėti vartotojams priimt informacija grindžiamus sprendimus ir sumažinti išlaidas energijai.
COM(2015) 80 final
http://ec.europa.eu/energy/en/consultations/consultation-retail-energy-market
Pažangiųjų elektros energijos tinklų darbo grupė; Piliečių energetikos forumas ir jo darbo grupės pažeidžiamų vartotojų, taip pat vartotojų kaip rinkos dalyvių klausimais; Europos vartotojų konsultacinės grupės Energetikos pogrupis
Šaltinis – priedas prie Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos poveikio vertinimo SEC(2011) 779 final, 2011 6 22.
Pažangusis skaitiklis – elektroninė sistema, kuria galima išmatuoti energijos suvartojimą ir gauti daugiau informacijos nei naudojant įprastą skaitiklį ir kuri gali perduoti ir gauti duomenis naudojant tam tikrą elektroninį ryšį, žr. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 28 dalį.
Žr. ataskaitą ƒ„Lyginamoji pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo 27 ES valstybėse narėse analizė“, COM(2014) 356 final. Iki 2020 m. įdiegti 245 mln. pažangiųjų skaitiklių, kurių vertė – 45 mlrd. EUR, yra įsipareigojusios 16 valstybių narių.
Švedija, Italija, Suomija, Malta, Ispanija, Austrija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Estija, Rumunija, Graikija, Prancūzija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Danija, Airija ir Latvija
Europos energetikos reguliavimo įstaigų taryba
Pavyzdžiui, kaip jau numatyta Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnio 9 dalies a ir b punktuose.
https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/2012111314_citizen_forum_meeting_working_group_report.pdf ; https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/20131219-e-billing_energy_data.pdf
Švedijoje vis dar dominuoja fiksuotos kainos sutartys (2012 m. 43 proc.), tačiau kintamos kainos sutarčių (27,5 proc.) daugėja (+17 proc., palyginti su ankstesniais metais). Visa elektros energijos kaina, kurią 2012 m. mokėjo tipines sutartis sudarę vartotojai, buvo 50 proc. didesnė, palyginti su lanksčios kainos sutartimis. Šaltinis – Energi Inspektion metinė ataskaita, 2013 m.
Prie šios patirties paprastai priskiriamos tokios priemonės, kaip efektyvesnis energijos vartojimas, dėl kurio mažėja energijos švaistymas, o pažeidžiamiems vartotojams lengviau sumokėti sąskaitas.
Žr. rekomendacinį dokumentą pažeidžiamų vartotojų klausimais (http://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/20140106_vulnerable_consumer_report_0.pdf), 2013 m. lapkričio mėn.
Komisija atlieka vartotojų pažeidžiamumo pagrindinėse Europos Sąjungos rinkose tyrimą, žr. http://ec.europa.eu/chafea/consumers/tenders_2013_cons_08.html
2012 m. kovo 9 d. Komisijos rekomendacija 2012/148/ES dėl pasirengimo diegti pažangiąsias apskaitos sistemas.
Pavyzdžiui, USB sąsaja ir duomenų specifikacija DSLM/COSEM.
Europos standartizacijos komitetas (Comité Européen de Normalisation, CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Comité Européen de Normalisation Électrotechnique, CENELEC), Europos telekomunikacijų standartų institutas (European Telecommunications Standards Institute, ETSI)
Energijos vartojimo efektyvumo direktyva 2012/27/ES ir Komisijos rekomendacija 2012/148/ES dėl pasirengimo diegti pažangiąsias apskaitos sistemas
Žr. ataskaitą https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/xpert_group3_first_year_report.pdf
http://ec.europa.eu/priorities/digital-single-market/
Komisijos rekomendacija 2014/724/ES dėl pažangiųjų tinklų ir pažangiųjų apskaitos sistemų poveikio duomenų apsaugai vertinimo formos