14.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 183/30


2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvados dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą

2014/C 183/07

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA ŠIŲ IŠVADŲ POLITINĮ KONTEKSTĄ, KAIP IŠDĖSTYTA JŲ PRIEDE,

PALANKIAI VERTINA:

visos Europos švietimo ir mokymo sistemose padarytą pažangą plėtojant nuolatinio kokybės gerinimo kultūrą – nors ir nevienodo lygio dėl skirtingų pradinių sąlygų, – kaip akcentuojama keliose pastarojo meto Komisijos ataskaitose (1).

MANO, KAD:

1.

ES švietimo ir mokymo sistemos, kurios itin prisideda prie geresnių darbo vietų kūrimo, didesnio ekonomikos augimo ir konkurencingumo, susiduria su rimtais sunkumais, kuriuos gali padėti pašalinti nuolatinis kokybės gerinimas. Šie sunkumai apima galimybių naudotis šiomis sistemomis didinimą, mokyklų nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimą ir studijas tęsiančių asmenų skaičiaus didinimą, naujoviško mokymosi rėmimą ir užtikrinimą, kad besimokantieji įgytų žinių, gebėjimų ir kompetencijų, kurių reikia įtraukiai visuomenei, aktyviam pilietiškumui, mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinimo galimybėms, neatsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę padėtį.

2.

Kokybės užtikrinimo mechanizmams gali tekti svarbus vaidmuo siekiant švietimo ir mokymo įstaigoms ir politikos formuotojams padėti įveikti šiuos sunkumus, užtikrinant, kad tiek švietimo ir mokymo sistemų, tiek atskirų įstaigų kokybė būtų tinkama. Kokybės užtikrinimas – kartu su įvairiomis kitomis vyriausybių ir įstaigų taikomomis priemonėmis – didina skaidrumą ir stiprina pasitikėjimą žinių, gebėjimų, kompetencijų ir kvalifikacijų aktualumu ir kokybe, o tai savo ruožtu grindžiama pasitikėjimu švietimo ir mokymo įstaigų ir teikėjų kokybe.

3.

Europos kokybės užtikrinimo priemonėmis, kartu su Europos kvalifikacijų sandara (EKS), Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara ir su jomis susijusiomis nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis, prisidėta prie kokybės kultūros plėtojimo švietimo ir mokymo įstaigose, o tai savo ruožtu taip pat sudarė palankesnes sąlygas mokymuisi ir darbo jėgos judumui tarp valstybių ir sistemų.

4.

Atsižvelgiant į patirtį, įgytą aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo srityse, lanksčios kokybės užtikrinimo priemonės gali padėti gerinti formaliojo ir neformaliojo mokymosi kokybę visuose švietimo ir mokymo sektoriuose, taip pat būti naudingos vis labiau plintantiems reiškiniams, pavyzdžiui, atviriesiems švietimo ištekliams ir tarpvalstybiniam švietimui, įskaitant švietimą franšizės pagrindu (2).

SUTINKA, KAD:

1.

Esama pakankamai galimybių nustatyti veiksmingesnius kokybės užtikrinimo visuose švietimo ir mokymo sektoriuose metodus, kuriuos taikant nuo „kontroliniu sąrašu“ grindžiamo požiūrio būtų pereinama prie tikros įsišaknijusios mokymo ir mokymosi kokybės gerinimo kultūros plėtojimo, nes tai gali pagerinti standartus bei mokymosi rezultatus.

2.

Kokybės užtikrinimu (nuolatinio kokybės gerinimo sistemoje) turėtų būti remiamos švietimo ir mokymo sistemų reformos laikantis ES ir nacionalinių reformų darbotvarkių.

3.

Kokybės užtikrinimas, ypač vidaus kokybės užtikrinimas, aukštojo mokslo srityje vis veiksmingiau padeda aukštojo mokslo įstaigoms pasiekti savo tikslus. Išorės kokybės užtikrinimo priemonės valstybėse narėse yra skirtingos, atsižvelgiant į nacionalinius poreikius ir aplinkybes, be kita ko, taikant programų akreditavimą ir įstaigų lygiu atliekamą vertinimą; taip padedama didinti pasitikėjimą ir gerinti standartus. Išorės kokybės užtikrinimo srityje tendencija atlikti vertinimą įstaigų lygiu didėja, ir tai sudaro sąlygas aukštojo mokslo įstaigoms lanksčiau pritaikyti teikiamas paslaugas pagal savo pačių poreikius ir besimokančiųjų, darbo rinkos ir visuomenės poreikius.

4.

Toje pačioje srityje tarpvalstybiniam bendradarbiavimui kokybės užtikrinimo srityje tenka itin svarbus vaidmuo stiprinant pasitikėjimą ir gerinant kokybės standartus, remiant besimokančiųjų judumą, gerinant aplinką bendroms programoms ir prisidedant prie sklandaus tarpvalstybinių ir franšizės pagrindu teikiamų aukštojo mokslo paslaugų veikimo. Galimybių teikti tarpvalstybines kokybės užtikrinimo paslaugas pasitelkiant Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registrą (EQAR), kartu laikantis nacionalinių reikalavimų, suteikimas kokybės užtikrinimo agentūroms turėtų padėti skatinti kokybės užtikrinimo Europos aspektą ir palengvinti tarpvalstybinį vertinimą bei sudaryti sąlygas bendroms programoms taikyti paprastesnes procedūras.

5.

Profesinio rengimo ir mokymo (PRM) srityje EQAVET (3) tinkle parengtos orientavimo priemonės ir mokymo medžiaga padėjo valstybėms narėms padaryti pažangą kokybės kultūros srityje, o dauguma valstybių narių jau įgyvendino arba šiuo metu rengia EQAVET atitinkančius nacionalinius kokybės užtikrinimo metodus. Reikėtų dėti daugiau pastangų visų pirma siekiant užtikrinti, kad kokybės užtikrinimo priemonėmis būtų labiau atsižvelgiama į mokymosi rezultatus ir kad jos taip pat būtų taikomos neformaliajam mokymui ir mokymuisi darbo vietoje tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes.

6.

Įgyvendinant EQAVET įgyta patirtis galėtų tapti pagrindu rengiant visapusišką požiūrį į kokybės vertinimą suaugusiųjų mokymosi srityje.

7.

Didesniu kokybės užtikrinimo skaidrumu įvairiuose sektoriuose ir susitarimuose dėl neformaliojo mokymosi bei savišvietos, įskaitant visų formų e. mokymąsi, rezultatų patvirtinimo taip pat būtų padedama didinti pasitikėjimą ir remti galimybes keisti studijų kryptį tarp sektorių ir šalių.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, LAIKANTIS NACIONALINĖS PRAKTIKOS IR TINKAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ, DIRBTI SU ATITINKAMAIS SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS SIEKIANT:

1.

Plėtoti ir skatinti kokybės gerinimo kultūrą švietimo ir mokymo sferoje, siekiant gerinti besimokančiųjų įgyjamų žinių, gebėjimų ir kompetencijų kokybę, taip pat mokymosi proceso kokybę, ir tinkamai naudotis su kokybės užtikrinimu susijusiomis Europos priemonėmis.

2.

Didinti kokybės užtikrinimo priemonių pajėgumą reaguoti į dabartinius ir būsimus švietimo ir mokymo srities pokyčius, pavyzdžiui, visų formų e. mokymąsi, ir užtikrinti, kad kokybės užtikrinimo įstaigų įgaliojimai šiuo požiūriu būtų pakankamai lankstūs.

3.

Užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su kokybės įvertinimo rezultatais.

4.

Pasinaudoti finansavimo pagal „Erasmus+“ programą galimybėmis siekiant parengti naujoviškus tarpvalstybinius projektus, kuriais didinamas kokybės užtikrinimo pajėgumas remti tvarią švietimo ir mokymo reformą visoje ES ir atitinkamais atvejais panaudoti Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas garantuotos kokybės švietimo ir mokymo sistemų plėtojimui skatinti.

5.

Pasitelkiant kokybės užtikrinimą švietimo ir mokymo sistemose skatinti kokybišką mokymą.

6.

Pagal Bolonijos procesą remti šiuo metu vykstančią Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartų ir gairių peržiūrą siekiant didinti jų aiškumą, pritaikomumą ir naudingumą, įskaitant jų taikymo sritį, akcentuojant aukštesnių kokybės standartų užtikrinimą.

7.

Atitinkamais atvejais skatinti kokybės užtikrinimo įstaigų tarpvalstybinį bendradarbiavimą visuose sektoriuose ir visų formų švietimo ir mokymo srityse.

8.

Užtikrinti aukštojo mokslo įstaigų, kurios turi filialus ir franšizės pagrindu rengiamus kursus užsienyje, teikiamų švietimo paslaugų kokybę padedant nacionalinėms kokybės užtikrinimo agentūroms, vykdant tvirtesnį kokybės užtikrinimo agentūrų siunčiančiosiose ir priimančiosiose šalyse bendradarbiavimą arba leidžiant EQAR registruotoms agentūroms vertinti įstaigas, teikiančias švietimo paslaugas kitose šalyse ir franšizės pagrindu, kad būtų sprendžiami su kokybe susiję klausimai ir skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas bei savitarpio mokymasis.

9.

Toliau įgyvendinti EQAVET sistemą siekiant plėtoti kokybės užtikrinimo kultūrą valstybėse narėse ir tarp jų, be kita ko, PRM paslaugų teikėjų lygmeniu, visų pirma dedant pastangas, kad iki 2015 m. pabaigos, kaip numatyta Briugės komunikate, nacionaliniu lygiu būtų sukurta PRM paslaugų teikėjams skirta bendra kokybės užtikrinimo sistema, taikoma mokyklose teikiamam PRM ir mokymuisi darbo vietoje, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes.

10.

Užtikrinti, kad kokybės užtikrinimo sistemos, priemonės ir dokumentai būtų reguliariai vertinami siekiant užkrinti jų nuolatinį plėtojimą ir veiksmingumą.

ATSIŽVELDAMA Į KONKREČIUS ĮVAIRIŲ SEKTORIŲ YPATUMUS BEI POREIKIUS IR NACIONALINES APLINKYBES PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS:

1.

Toliau skatinti sektorinių kokybės užtikrinimo metodų skaidrumą ir savitarpio papildomumą remiantis Europos kokybės užtikrinimo principais, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, siekiant užtikrinti besimokančiųjų rezultatų kokybę ir padidinti galimybes keisti studijų kryptį tarp švietimo ir mokymo sektorių. Tolesni veiksmai galėtų apimti:

a)

intensyvesnį mokymosi rezultatais grindžiamo metodo naudojimą apibrėžiant, suteikiant ir įvertinant žinias, gebėjimus, kompetencijas ir kvalifikacijas, remiantis Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara ir kreditais grindžiamomis Europos priemonėmis, pavyzdžiui, ESTS (4) ir ECVET (5);

b)

skaidrių kokybės užtikrinimo priemonių, kurios būtų grindžiamos esamomis kokybės užtikrinimo sistemomis ir kuriomis būtų remiami tvirti, veiksmingi ir patikimi vertinimo metodai bei priemonės, skirtos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimui, skatinimą;

c)

švietimo bei mokymo srities ir darbo rinkos suinteresuotųjų subjektų tarpusavio ryšių ir bendradarbiavimo stiprinimą, be kita ko, siekiant plėtoti atitinkamų gebėjimų stebėseną ir prognozavimą;

d)

jei tinkama, atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant darbuotojus, besimokančiuosius ir darbdavius, įtraukimą į strateginių sprendimų priėmimo procesą, kvalifikacijų projektavimą, programų rengimą, jų įgyvendinimą ir stebėseną pasitelkiant kokybės užtikrinimo priemones, kad būtų užtikrintas nuolatinis kokybės gerinimas švietimo ir mokymo įstaigose.

2.

Išnaudoti kokybės užtikrinimo potencialą siekiant stiprinti su EKS susijusių nacionalinių kvalifikacijos sandarų įgyvendinimą.

3.

Remtis darbu, vykdomu įgyvendinant Bolonijos procesą aukštojo mokslo srityje, siekiant išnaudoti kokybės užtikrinimo potencialą, kad būtų padidintas savitarpio pasitikėjimas ir skaidrumas, kurie būtų pagrindas siekiant pereiti prie sklandesnio visų atitinkamų kvalifikacijų pripažinimo.

4.

Atsižvelgiant į aukštojo mokslo srityje įgytą patirtį, siekti didinti kokybės užtikrinimo priemonių kituose sektoriuose ir kitais švietimo bei mokymo lygmenimis tarptautinį skaidrumą.

5.

Išnagrinėti kokybės užtikrinimo priemones, kad būtų geriau sprendžiami su neformaliojo mokymosi ir mokymosi darbo vietoje kokybe susiję klausimai, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir atitinkamais atvejais remiantis, inter alia, EQAVET sistema.

6.

Toliau nagrinėti atitinkamus su visų formų e. mokymusi susijusius kokybės užtikrinimo klausimus, pavyzdžiui, naujų mokymosi ir mokymo būdų įvertinimą ir sertifikavimą.

7.

Siekti, visų pirma atsižvelgiant į neseniai Komisijos pateiktą EKS įvertinimo ataskaitą ir į jos pažangos ataskaitas dėl PRM ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo (6), glaudžiau koordinuoti ir gerinti EQAVET bei Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo priemones, visų pirma integruojant mokymosi rezultatais grindžiamą požiūrį ir remiantis skaidrumo priemonėmis, pavyzdžiui, EKS, Europasu ir Europos kreditų sistemomis.

8.

Taikant atvirąjį koordinavimo metodą išnagrinėti valstybių narių galimybes sustiprinti jų pačių kokybės užtikrinimo nuostatas ir iniciatyvas ikimokyklinio ugdymo, mokyklinio ugdymo ir suaugusiųjų mokymosi srityse, atsižvelgiant į kituose sektoriuose įgytą patirtį.

9.

Toliau skatinti bendradarbiavimą kokybės užtikrinimo tarptautiniu lygiu visuose sektoriuose srityje, pasitelkiant bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, politinį dialogą su pagrindiniais tarptautiniais partneriais ir partnerystes su įstaigomis visame pasaulyje.

PRAŠO KOMISIJOS:

1.

Toliau gerinti ES skaidrumo priemonių, kuriomis remiamas kokybės užtikrinimas, pripažinimas ir judumas, ryšius ir sinergiją, siekti didesnio tokių priemonių papildomumo ir konvergencijos, be kita ko, atsižvelgiant į konsultacijų dėl europinės gebėjimų ir kvalifikacijų erdvės rezultatus.

2.

Toliau stiprinti savitarpio mokymąsi pasitelkiant Europos bendradarbiavimą kokybės užtikrinimo visuose sektoriuose srityje, be kita ko, pasitelkiant finansavimą pagal „Erasmus+“ programą.

3.

Išnagrinėti būdus, kaip būtų galima remti valstybes nares joms rengiant kokybės užtikrinimo priemones, kad būtų atsižvelgta į įvairius mokymosi ir mokymo būdus arba kad tokios priemonės galėtų būti pritaikomos ir įvairiuose švietimo bei mokymo sektoriuose ir įvairiais švietimo bei mokymo lygiais.


(1)  Žr. priedą („Kiti susiję dokumentai“).

(2)  Tarpvalstybinis švietimas apima aukštojo mokslo paslaugų teikimą užsienyje steigiant švietimo įstaigų filialus arba pagal eksportuojančiosios ir priimančiosios įstaigos franšizės ar patvirtinimo susitarimus.

(3)  Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema.

(4)  Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema aukštojo mokslo srityje.

(5)  Europos profesinio mokymo kreditų sistema.

(6)  Žr. priedą.


PRIEDAS

Politinis kontekstas

1.

2001 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos bendradarbiavimo vertinant mokyklinio švietimo kokybę (1)

2.

2005 m. priimti Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartai ir gairės bei 2012 m. balandžio 27–26 d. Bolonijos ministrų konferencijoje Bukarešte dalyvavusių ministrų prisiimtas įsipareigojimas juos patikslinti

3.

2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę (2)

4.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo, visų pirma III priede pateikiami bendri aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kokybės užtikrinimo principai (3)

5.

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos laikotarpiui iki 2020 m. („ET 2020“) (4)

6.

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo (5)

7.

2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje prioritetų 2011–2020 m. laikotarpiu (6)

8.

2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvados dėl aukštojo mokslo modernizavimo (7)

9.

2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliucija dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (8)

10.

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (9)

11.

2013 m. vasario 15 d. Tarybos išvados dėl investavimo į švietimą ir mokymą. Veikla, susijusi su komunikatu „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ ir 2013 m. metine augimo apžvalga  (10)

12.

2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvados dėl Europos aukštojo mokslo pasaulinio aspekto (11)

13.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ (12)

14.

2014 m. vasario 24 d. Tarybos išvados dėl veiksmingo ir novatoriško švietimo ir mokymo siekiant investuoti į gebėjimus. 2014 m. Europos semestro rėmimas (13)

Kiti susiję dokumentai

1.

2000 m. gegužės mėn. Europos ataskaita dėl mokyklinio ugdymo kokybės. Šešiolika kokybės rodiklių

2.

Euridike tyrimas: Europos privalomojo švietimo mokyklų įvertinimas, 2004 m.

3.

2013 m. birželio mėn. Aukšto lygio grupės aukštojo mokslo modernizavimo klausimams spręsti ataskaita dėl mokymo ir mokymosi kokybės gerinimo Europos aukštojo mokslo įstaigose

4.

2013 m. tyrimas dėl suaugusiųjų mokymosi kokybės užtikrinimo ir 2013 m. spalio 24 d. Suaugusiųjų mokymosi kokybės teminės darbo grupės ataskaita

5.

2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS) įvertinimo „Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo įgyvendinimas“

6.

2014 m. sausio 28 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo pažangos

7.

2014 m. sausio 28 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo įgyvendinimo


(1)  OL L 60, 2001 3 1, p. 51.

(2)  OL L 64, 2006 3 4, p. 60.

(3)  OL C 111, 2008 5 6, p. 7.

(4)  OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(5)  OL C 155, 2009 7 8, p. 1.

(6)  OL C 324, 2010 12 1, p. 5.

(7)  OL C 372, 2011 12 20, p. 36.

(8)  OL C 372, 2011 12 20, p. 1.

(9)  OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(10)  OL C 64, 2013 3 5, p. 5.

(11)  OL C 28, 2014 1 31, p. 2.

(12)  OL L 347, 2013 12 20, p. 50.

(13)  OL C 62, 2014 3 4, p. 4.