KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA pridedamas prie Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria persvarstomi direktyvose 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų ir 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų nustatyti tikslai, iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų /* SWD/2014/0208 final */
1.
Problemos apibūdinimas
Nors atliekų tvarkymas Europos Sąjungoje
vis gerėja, ES ekonomika šiuo metu praranda daug galimų antrinių
žaliavų. 2010 m. Europos Sąjungoje iš viso susidarė
2 520 mln. tonų atliekų. Perdirbta tik labai nedidelė
visų šių atliekų dalis (36 proc.), kitos atliekos suvežtos
į sąvartynus arba sudegintos, nors 600 mln. tonų jų
būtų buvę galima perdirbti arba naudoti pakartotinai. Taigi ES
praranda didžiules galimybes didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir
kurti labiau žiedinę ekonomiką, užtikrinti augimą ir kurti darbo
vietas, imtis ekonomiškai efektyvių priemonių, kuriomis
būtų galima mažinti išmetamą šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekį ir savo priklausomybę nuo
importuojamų žaliavų. Nesiimant naujų iniciatyvų, skirtų
atliekų tvarkymui Europos Sąjungoje gerinti, artimiausiais metais ir
toliau bus prarandama daug vertingų išteklių. Neparengus aiškios
vidutinės trukmės laikotarpio perspektyvos ir nenustačius
tikslų, Europos Sąjungai kyla pavojus daugiau investuoti į
nelanksčius didelio masto projektus, kuriais daugiausia dėmesio
skiriama likutinėms atliekoms, ir todėl gali būti sunku
įgyvendinti ilgalaikius užmojus didinti išteklių naudojimo
efektyvumą. Geroji patirtis valstybėse narėse ir
toliau bus skleidžiama ribotai, o ekonominėmis sąlygomis bus
nepakankamai skatinama atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas arba
perdirbimas, todėl atliekų tvarkymo rezultatai valstybėse
narėse ir toliau labai skirsis. Be to, svarbiausių stebėsenos
priemonių, pavyzdžiui, atliekų susidarymo ir tvarkymo
statistinių duomenų, kokybė ir toliau bus nepakankama, o
įvairios ataskaitų teikimo prievolės išliks sudėtingos, bet
nebus daug naudingesnės.
2.
Subsidiarumo analizė
Pasiūlymu tiesiogiai padedama įgyvendinti
strategiją „Europa 2020“, pirmiausia jos pavyzdinę
iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, jis taip pat glaudžiai
susijęs su ES efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų planu ir
Žaliavų iniciatyva. Be to, juo tiesiogiai atsižvelgiama į 7-ojoje
aplinkosaugos veiksmų programoje išdėstytus su aplinka ir atliekomis
susijusius bendrus ES užmojus. Sąjungos kompetencija imtis su atliekų
tvarkymu susijusių veiksmų kyla iš Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 191 straipsnio, susijusio su aplinkos apsauga, pagal
kurį Sąjungos aplinkos politika, be kita ko, padedama saugoti ir
gerinti aplinkos kokybę, saugoti žmonių sveikatą, užtikrinti
apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą ir kovoti su
klimato kaita. Konkrečiai pasiūlymu atsižvelgiama į
specialias trijuose ES atliekų teisės aktuose (Pagrindų
direktyvoje dėl atliekų, Direktyvoje dėl atliekų
sąvartynų ir Pakuočių ir pakuočių atliekų
direktyvoje) išdėstytas peržiūros nuostatas, kuriose reikalaujama,
kad Komisija persvarstytų esamus atliekų tvarkymo tikslus. Iš
patirties matyti, kad visai Europos Sąjungai taikomi atliekų tvarkymo
tikslai ir užduotys yra labai svarbūs geresnio išteklių valdymo ir
atliekų tvarkymo veiksniai daugumai valstybių narių. Bendrais
tikslais ir užduotimis, pavyzdžiui, teikiant investavimo sprendimų gaires,
užtikrinant valstybių narių bendradarbiavimą ir tam tikrą
nacionalinių gamintojų atsakomybės sistemų suderinimą,
taip pat padedama gerinti ES atliekų rinkos veikimą. Taip pat,
siekiant sukurti būtiniausias sąlygas, kuriomis ES pramonė
galėtų investuoti į naujus perdirbimo metodus, reikia nustatyti
visai Europos Sąjungai taikomus tikslus. Pasiūlymu atsižvelgiama į tarptautines
aplinkos problemas, įskaitant netinkamo atliekų tvarkymo poveikį
išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, oro
taršą ir šiukšlinimą, pirmiausia jūros aplinkoje.
3.
Tikslai
Pagrindinis bendrasis pasiūlymo tikslas −
užtikrinti, kad atliekose esančios vertingos medžiagos būtų
veiksmingai naudojamos pakartotinai, perdirbamos ir grąžinamos Europos
ekonomikai, t. y. padėti toliau kurti žiedinę ekonomiką,
kurioje atliekos vis daugiau naudojamos kaip išteklius ir kurioje kuriamos
naujos ekonominės galimybės ir darbo vietos. Konkretūs pasiūlymo tikslai yra šie: ·
paprastinti ES atliekų teisės aktus paaiškinant ir supaprastinant su tikslais susijusius matavimo metodus,
suderinant ir paaiškinant pagrindines terminų apibrėžtis, didinant
tikslų nustatymo nuoseklumą, pašalinant nereikalingus reikalavimus ir
supaprastinant ataskaitų teikimo prievoles; ·
gerinti stebėseną gerinant statistinių duomenų apie atliekas kokybę,
pirmiausia tikslų atžvilgiu, ir numatant galimus įgyvendinimo
sunkumus pagal ankstyvojo perspėjimo procedūrą; ·
užtikrinti optimalų atliekų
tvarkymą visose valstybėse narėse
skatinant skleisti gerąją patirtį ir taikyti pagrindines
priemones, pavyzdžiui, ekonomines priemones, taip pat užtikrinant, kad
didesnės gamintojo atsakomybės (DGA) sistemos bent minimaliai
derėtų; ·
nustatyti su atliekomis susijusius vidutinės
trukmės laikotarpio tikslus, atitinkančius ES užmojus dėl
efektyvaus išteklių naudojimo ir apsirūpinimo žaliavomis. Siūlomi veiklos tikslai atitinka neseniai
Tarybos ir Parlamento priimtoje ES 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų
programoje (7-oji AVP) nustatytus užmojus:
atliekų
susidarymas turėtų mažėti ir būti atsietas nuo BVP
pokyčių;
pakartotinio
naudojimo ir perdirbimo lygis turėtų būti kuo aukštesnis;
turėtų
būti galima deginti tik tokias atliekas, kurių negalima perdirbti;
turėtų
būti laipsniškai atsisakoma naudoti tinkamų atliekų šalinimo
sąvartynuose;
turėtų
būti labai sumažintas jūrų šiukšlinimas. Tikslai paprastinti teisės aktus, mažinti (taip
pat mažųjų ir vidutinių įmonių) naštą ir
užtikrinti, kad užduotys atitiktų savo paskirtį, visiškai atitinka
Komisijos pastangas užtikrinti reglamentavimo kokybę. Be to,
pasiūlymu tinkamai atsižvelgiama į penkių su atliekų
srautais susijusių ES direktyvų (įskaitant Pakuočių ir
pakuočių atliekų direktyvą) kokybės patikros (ex post
vertinimo), kuri atlikta kartu persvarstant su atliekomis susijusius ES
tikslus, rezultatus.
4.
Politikos galimybės
Išsamiai
išanalizavus praeities sėkmes ir nesėkmes, taip pat išsamiai
pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, nuspręsta išsamiau
išnagrinėti šias tris galimybes (ir keletą jų variantų bei
konkrečių priemonių): 1
galimybė – visapusiško įgyvendinimo užtikrinimas • Papildomų
ES veiksmų, išskyrus atitikties skatinimą, nereikia. 2
galimybė – paprastinimas, geresnė stebėsena, geriausios
patirties sklaida •
Suderinamos pagrindinių terminų (pvz.,
„perdirbimas“ ir „pakartotinis naudojimas“) apibrėžtys ir pašalinami nereikalingi
reikalavimai. •
Supaprastinami matavimo metodai (nustatomas tik
vienas buitinių ir panašių atliekų matavimo metodas) ir
ataskaitų teikimo prievolės. •
Sukuriami nacionaliniai atliekų rinkimo ir
tvarkymo registrai ir reikalaujama, kad pagrindinę informaciją ir
statistinius duomenis tikrintų trečiosios šalys. •
Nustatoma ankstyvojo perspėjimo tvarka, kad
būtų galima stebėti valstybių narių veiklos rezultatus
ir reikalauti prireikus laiku imtis taisomųjų priemonių. •
Nustatomos būtiniausios DGA sistemų taikymo
sąlygos. 3
galimybė – ES tikslų atnaujinimas Siekiant
pasiūlyti visoms valstybėms narėms tinkamus tikroviškus tikslus
ir terminus, kartu įgyvendinti pagrindinius 7-osios AVP tikslus,
atsižvelgta į dabartinius pažangiausių valstybių narių
veiklos rezultatus ir tai, kiek laiko prireikė šiems tikslams
įgyvendinti. 3.1 galimybė – padidinti
komunalinių atliekų perdirbimo ir (arba) pakartotinio naudojimo
tikslą: nustatant mažą tikslą iki 2030 m. pakartotinai panaudoti
ir (arba) perdirbti 60 proc., o iki 2025 m. – 50 proc.
atliekų; nustatant didelį tikslą iki 2030 m. pakartotinai
panaudoti ir (arba) perdirbti 70 proc., o iki 2025 m. –
60 proc. atliekų. 3.2 galimybė – padidinti
pakuočių atliekų pakartotinio naudojimo ir (arba) perdirbimo
tikslą: padidinant 2020–2030 m. medžiagomis pagrįstus tikslus (iš
viso 80 proc. pakartotinai naudojamų ir (arba) perdirbamų
atliekų); (variantas) nustatant konkretiems spalvotiesiems metalams taikomą
tikslą („metalų išskaidymas“). 3.3 galimybė – laipsniškai
atsisakyti naudoti tinkamų komunalinių atliekų šalinimo
sąvartynuose:
iki 2025 m. uždraudžiant šalinti
plastiką, popierių, stiklą ir (arba) metalus (sąvartynuose
leidžiant šalinti daugiausia 25 proc.), o iki 2030 m. nustatant
visuotinį draudimą (sąvartynuose leidžiant šalinti daugiausia
5 proc.). 3.4 galimybė – 3.1, 3.2 ir 3.3
galimybių derinys. 3.5 galimybė – tokia pat, kaip 3.4
galimybė, tik įvairioms šalių grupėms nustatomi skirtingi
terminai. 3.6 galimybė – tokia pat, kaip 3.4
galimybė, tik visoms valstybėms narėms nustatomas trumpesnis
terminas, o kai kurioms iš jų suteikiama galimybė nuo jo nukrypti. 3.7 galimybė – tokia pat, kaip 3.4
galimybė, tik į šalinimo sąvartynuose draudimo taikymo
sritį įtraukiamos visos į komunalines atliekas panašios
atliekos.
5.
Poveikio vertinimas
Svarbiausi
nustatytų politikos galimybių poveikio aspektai yra šie:
sąnaudos
ir santaupos,
atsirandančios geriau surenkant ir tvarkant atliekas (pvz., daugiau
jų panaudojant pakartotinai arba perdirbant). Siekiant padidinti
perdirbamų atliekų dalį, laikui bėgant reikės
plėtoti atliekų surinkimo sistemas, pavyzdžiui, reikės
pereiti nuo atliekų atnešimo sistemų iki jų surinkimo „nuo
durų iki durų“. Susijusios papildomos investicinės
sąnaudos laipsniškai mažės, mažėjant mišriųjų
likutinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudoms, o iš
perdirbtų medžiagų gaunamos pajamos turėtų
didėti;
nauda, susijusi su geresniu
apsirūpinimu (antrinėmis) žaliavomis, kartu mažesnė
būsimo pirminių medžiagų kainos didėjimo rizika, su
kuria gali susidurti ES gamybos pramonė;
nauda,
susijusi
su geresnėmis atliekų naudojimo ir perdirbimo
galimybėmis Europos Sąjungos vidaus rinkoje (geriau
naudojama esama ir nauja inovatyvi atliekų tvarkymo
infrastruktūra, todėl teikiama nauda ES atliekų tvarkymo
sektoriui);
sąnaudos
ir nauda,
susijusios su geresne stebėsena, mažesne administracine našta ir
supaprastinimu;
darbo
vietų kūrimas, nes
viršutinėse atliekų hierarchijos pakopose (įskaitant
atskirą surinkimą, pakartotinį naudojimą ir
perdirbimą), kaip žinia, reikia daug daugiau darbo jėgos nei
šalinant ir deginant atliekas;
nauda
socialinio pritarimo požiūriu, nes atliekų pakartotinio
naudojimo ir perdirbimo infrastruktūra paprastai sulaukia daug
didesnio visuomenės pritarimo nei atliekų šalinimo ir deginimo
įrenginiai;
teigiamas
poveikis aplinkai –
tiesioginis (geresnis atliekų tvarkymas, mažesnis šiukšlinimas, taip
pat jūrų aplinkoje) ir netiesioginis (nenaudojamos pirminės
žaliavos ir energija, mažesnis išmetamų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekis ir oro užterštumas). Kartu daromas
teigiamas poveikis žmonių sveikatai.
Kai
kurį nurodytą poveikį (pirmiausią susijusį su geresniu
atliekų surinkimu, nauda aplinkai ir darbo vietų kūrimu) galima
įvertinti kiekybiškai ir pinigais, bet kitus aspektus galima aprašyti tik
labiau kokybiškai (pvz., nurodant mažesnę priklausomybę nuo
importuojamų žaliavų). 1
galimybės (visapusiško įgyvendinimo) poveikis vertintas lyginant su
įprastinės veiklos scenarijumi, o 2 ir 3 galimybių poveikis
nustatytas išeities tašku laikant visapusišką įgyvendinimą. 1
galimybė – visapusiškas esamų teisės aktų
įgyvendinimas Metinės
grynosios šios galimybės sąnaudos (gautos iš didesnių surinkimo
ir (arba) tvarkymo sąnaudų atėmus naudą aplinkai) 28
valstybių narių Europos Sąjungoje iki 2020 m.
turėtų siekti 1 500 mln. EUR, o iki 2035 m. laipsniškai
sumažėti iki mažiau nei 600 mln. EUR. Tiesioginis užimtumo
padidėjimas turėtų siekti 36 761 visos darbo dienos
ekvivalentų (VDDE). 2
galimybė – paprastinimas, geresnė stebėsena, geriausios
patirties sklaida Gerindamos
statistinius duomenis, pavyzdžiui, naudodamosi nacionaliniais registrais, kai
kurios valstybės narės turės įdėti papildomų
pastangų, bet kartu bus lengviau mažinti ataskaitų teikimo
sąnaudas. Diegiant pasiūlytą ankstyvojo perspėjimo
sistemą reikės Komisijos ir valstybių narių pastangų,
bet vėliau gali prireikti taikyti mažiau pažeidimų
procedūrų ir kartu bus galima išvengti netinkamų
investicijų. Labai supaprastinus valstybėms narėms taikomus
ataskaitų teikimo reikalavimus, bus sutaupoma lėšų, kuriomis bus
galima padengti bet kokias grynąsias stebėsenos gerinimo priemonių
sąnaudas. Pagaliau, nustačius būtiniausias DGA sistemų
taikymo sąlygas, be kita ko, padidės ekonominis šių sistemų
veiksmingumas. 3
galimybė – ES tikslų atnaujinimas Toliau
pateiktoje lentelėje apibendrintas svarbiausias 2014–2030 m.
įvairių pirmiau 4 skirsnyje aprašytų 3 galimybės
variantų poveikis. Iš lentelės matyti, kad, derinant 3.1, 3.2 ir 3.3
galimybes (t. y. 3.4–3.7 galimybes), užtikrinamas didžiausias
ekonominės naudos santykis, kartu sukuriama daugiau darbo vietų ir
labiau sumažinamas išmetamo ŠESD kiekis. Galimybė || Finansinės sąnaudos (GEV 2014–2030) mlrd. EUR (1) || Išorės sąnaudos (GEV 2014–2030) mlrd. EUR (2) || Grynosios socialinės sąnaudos (1+2) || Darbo vietos (VDDE 2030) || ŠESD mln. tonų CO2eq (2030) || ŠESD mln. tonų CO2eq (2014–2030) 3.1 galimybė – mažas || –3,73 || –3,96 || –7,69 || 78 519 || –23 || –107 3.1 galimybė – didelis || –8,41 || –8,49 || –16,91 || 137 585 || –39 || –214 3.2 galimybė || –11,2 || –8,45 || –19,66 || 107 725 || –20 || –183 3.2 galimybė – metalų išskaidymas || –13,48 || –10,05 || –23,53 || 107 643 || –24 || –250 3.3 galimybė || 5,64 || –0,65 || 4,99 || 46 165 || –13 || –49 3.4 galimybė || –12,65 || –13 || –25,65 || 177 637 || –44 || –308 (1) 3.5 ir 3.6 galimybės || –13,62 || –13,58 || –27,2 || 177 628 || –44 || –320 (2) 3.7 galimybė || –10,7 || –18,3 || –29 || || –62 || –443 Pastaba. Neigiamos sąnaudos reiškia
naudą. 3.4–3.7 galimybėmis užtikrinamas nuoseklus
požiūris į atliekų tvarkymą Europos Sąjungoje
atsižvelgiant į pažangiausių valstybių narių patirtį:
laipsniškai nustatomi atliekų šalinimo sąvartynuose apribojimai ir
didinami perdirbimo tikslai, todėl lengviau išvengti per didelio
likutinių atliekų tvarkymo įrenginių, pavyzdžiui, deginimo
arba kitų nedidelio veiksmingumo įrenginių, pajėgumų
kūrimo. Pasirinkus 3.4–3.7 galimybes, palyginti su visišku
įgyvendinimu, taip pat bus papildomai sumažinta jūrų
šiukšlių: iki 2020 m. – 7 proc., o iki 2030 m. –
23 proc. Sumažėjus jūrų šiukšlių srautams, iki
2030 m. leistų papildomai sutaupyti 136 mln. EUR,
daugiausia dėl to, kad reikės mažiau valyti paplūdimius ir bus
išvengiama žalos žvejybos laivams ir įrangai.
6.
Galimybių palyginimas
Toliau
pateiktoje lentelėje apibendrinama, kaip kiekviena galimybe padedama
siekti 3 skirsnyje aprašytų pagrindinių tikslų. Remiantis šiais
duomenimis, galima daryti šias išvadas:
2
galimybė būtų naudinga padedant įgyvendinti esamus
tikslus, bet atrodo esanti būtina taikant pasiūlytus naujus
tikslus. Pasiūlytomis 2 galimybės priemonėmis padedama
siekti daugumos iš nustatytų tikslų ir jos turėtų
būti vertinamos kaip susijusios priemonės, kuriomis galima
gerinti atitiktį teisės aktams ir padėti įgyvendinti
tikslus.
Pasirinkus
3.1, 3.2 ir 3.3 galimybes atskirai, nebus pasiekta geriausių
rezultatų pasiūlytų siekių ir ekonominės naudos
santykio nuoseklumo požiūriu. 3.4 galimybė, kartu taikant
išplėstinį atliekų šalinimo sąvartynuose draudimą
(t. y. 3.7 galimybę) atrodo esanti patraukliausia.
Aiškios
pirmenybės kuriai nors iš 3.4, 3.5 ir 3.6 galimybių neteikiama:
nustačius skirtingus valstybėms narėms taikytinus tikslus,
kai kurios valstybės narės dėl geresnio atliekų
tvarkymo greičiau gauna naudos ir todėl didėja grynoji
esamoji vertė (GEV), bet teisės aktai darosi sudėtingesni.
|| 1 tikslas – paprastinimas || 2 tikslas – stebėsenos gerinimas || 3 tikslas – geriausios patirties sklaida || 4 tikslas – efektyvus išteklių naudojimas 1 galimybė || 0 || 0 || 0 || 0 2 galimybė || + + + || + + + || + + || + 3 galimybė 3.1 galimybė – mažas 3.1 galimybė – didelis 3.2 galimybė 3.3 galimybė 3.4 galimybė 3.5 galimybė 3.6 galimybė 3.7 galimybė || + + + + + + + + + + + + + + || + + + + + + + + + + + + + || + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + || + + + + + + + + + + + + + + + + + Todėl siūloma derinti 2
ir 3.7 galimybes.
Šio derinio nauda, palyginti su visapusišku įgyvendinimu (1 galimybe),
įvairi:
administracinės naštos, pirmiausia
tenkančios mažosioms ir vidutinėms įmonėms,
sumažėjimas, reikalavimų supaprastinimas ir geresnis
įgyvendinimas, kartu išlaikant paskirtį atitinkančius
tikslus;
darbo vietų kūrimas – iki
2030 m. būtų galima sukurti daugiau kaip 180 000
tiesioginių darbo vietų; daugumos iš jų neįmanoma
perkelti už ES ribų;
išmetamo šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – nuo
2014 iki 2030 m. ŠESD kiekį būtų galima sumažinti
apie 443 mln. tonų;
antrinių žaliavų grąžinimas
ekonomikai – jų, palyginti su 2011 m. perdirbtu
komunalinių ir pakuočių atliekų kiekiu, bus
grąžinama daugiau nei dvigubai. Pasiūlytomis priemonėmis
bus skatinama įgyvendinti visus ES tikslus, todėl bus lengviau
gauti 10–40 proc. visų ES reikiamų žaliavų
(atsižvelgiant į žaliavą);
teigiamas poveikis ES atliekų tvarkymo ir
perdirbimo sektorių konkurencingumui, taip pat ES gamybos sektoriui
(geresnė DGA, mažesnė su apsirūpinimu žaliavomis ir jų
kainomis susijusi rizika);
jūrų šiukšlių sumažėjimas
iki 2020 m. 7 proc., o iki 2030 m. – 24 proc.
Pasiūlytais vidutinės trukmės
laikotarpio tikslais valstybėms narėms ir atliekas tvarkantiems
subjektams bus duotas aiškus reikiamas ženklas, kad naują strategiją
ir investicijas būtų galima pritaikyti laiku ir turint reikiamą
tikrumą. Iš patirties žinoma, kad, gerinant komunalinių ir
pakuočių atliekų tvarkymą, kartu uždraudžiant šalinti atliekas
sąvartynuose, bus skatinama tvarkyti visų kitų rūšių
atliekas.
7.
Stebėsena ir vertinimas
Daugumą
su atliekų susidarymu ir tvarkymu (perdirbimu, naudojimu, šalinimu
sąvartynuose) susijusių statistinių duomenų valstybės
narės jau renka ir perduoda Komisijai (Eurostatui ir (arba) GD ENV).
Naujų tikslų nepasiūlyta, esami tikslai būtų
atnaujinami ir paaiškinami, o nereikalingi tikslai – pašalinami. Europos
aplinkos agentūros (EAA) pagalba, remiantis naujausiais esamais
statistiniais ir prognozuojamais duomenimis, pagal pasiūlytą
ankstyvojo perspėjimo tvarką kas trejus metus bus nustatomas
atotrūkis nuo tikslo. EAA taip pat ketina reguliariai naujinti savo
valstybių narių komunalinių atliekų tvarkymo rezultatų
ex ante (modelį) ir ex post vertinimą.
Ateityje gali būti nustatyti kiti rodikliai, pavyzdžiui, galimas kasmet ES
ekonomikos prarastų atliekų tonų skaičius, antrinių
žaliavų naudojimas produktuose ir rinkoje.