52014PC0457

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų /* COM/2014/0457 final - 2014/0213 (COD) */


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Šiuo pasiūlymu siekiama į Sąjungos teisę perkelti kelias per Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) 2011, 2012 ir 2013 m. metinius posėdžius priimtas priemones. BVJŽK – pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) konstitucijos XIV straipsnį įsteigta regioninė žuvininkystės valdymo organizacija; pagrindiniai jos tikslai – skatinti Viduržemio bei Juodosios jūrų ir jungiamųjų vandenų jūrų gyvųjų išteklių plėtrą, išsaugojimą, racionalų valdymą bei geriausią naudojimą ir tvarią akvakultūros plėtrą. BVJŽK yra įgaliota priimti privalomus sprendimus („rekomendacijas“) savo kompetencijos srityje; šie aktai iš esmės skirti susitariančiosioms šalims, bet juose taip pat gali būti nustatyti įpareigojimai operatoriams (pvz., laivo kapitonui). Jeigu nepareiškiama jokių prieštaravimų, rekomendacijos tampa privalomos per 120 dienų nuo pirmo pranešimo dienos.

ES ir dešimt valstybių narių (Bulgarija, Kroatija, Kipras, Prancūzija, Graikija, Italija, Malta, Slovėnija, Ispanija ir Rumunija) yra BVJŽK susitarimo susitariančiosios šalys. Remiantis tuo, kiek BVJŽK rekomendacijų turinys įtrauktas arba tik iš dalies įtrauktas į dabartinius Sąjungos teisės aktus, atitinkamų BVJŽK nuostatų perkėlimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad jos būtų vienodai ir veiksmingai taikomos visoje Europos Sąjungoje.

Paskutinį kartą BVJŽK sprendimai į Sąjungos teisę perkelti Reglamentu (ES) Nr. 1343/2011[1]. Dabartiniu pasiūlymu perkeltinos priemonės į šį teisėkūros procedūra priimtą aktą bus įtrauktos jį iš dalies keičiant.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimo neprireikė.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Į pasiūlymą įtrauktos techninės tausojančio raudonųjų koralų naudojimo, atsitiktinai sugaunamų jūrų paukščių, jūrų vėžlių ir banginių šeimos gyvūnų kiekio mažinimo bei ruonių vienuolių, ryklių ir rajų išsaugojimo BVJŽK susitarimo rajone priemonės[2]. Tokiomis priemonėmis suteikiama didesnė nei Buveinių direktyva ir kitais Sąjungos teisės aktais[3] ES lygmeniu jau užtikrinta šių gyvūnų rūšių apsauga, jos apima registravimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus ir veiklos vykdytojams, ir valstybėms narėms. Pasiūlymu Sąjungos teisėje taip pat įgyvendinamos tam tikros Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos priemonės[4].

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai.

Proporcingumo principas

Siūlomu tekstu, neviršijant to, kas būtina tikslui pasiekti, bus užtikrintas atitinkamų BVJŽK priemonių perkėlimas į Sąjungos teisę.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas esamas reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos priežasties – reglamentas turi būti iš dalies keičiamas reglamentu.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Įgyvendindama šią priemonę, Sąjunga nepatirs jokių papildomų išlaidų.

2014/0213 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos steigimo susitarimu (toliau – BVJŽK susitarimas) užtikrinama tinkama daugiašalio bendradarbiavimo, kuriuo skatinama Viduržemio ir Juodosios jūrų gyvųjų išteklių plėtra, išsaugojimas, racionalus valdymas ir geriausias naudojimas tokiu lygmeniu, kuris laikomas tvariu ir kuriam esant nekyla jų išnykimo pavojus, sistema;

(2)       Europos Sąjunga ir Bulgarija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Malta, Rumunija bei Slovėnija yra BVJŽK susitarimo susitariančiosios šalys;

(3)       Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1343/2011[6] nustatomos tam tikros žvejybos Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) susitarimo rajone nuostatos. Tai yra BVJŽK rekomendacijoms, kurių turinys dar neįtrauktas į Sąjungos teisę, įgyvendinti tinkamas teisėkūros procedūra priimtas aktas. Iš tiesų Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 gali būti iš dalies pakeistas įtraukiant į jį atitinkamose BVJŽK rekomendacijose nurodytas priemones;

(4)       per savo 2011 ir 2012 m. metinius posėdžius BVJŽK savo kompetencijos srityje priėmė tausojančio raudonųjų koralų naudojimo priemones, kurios turi būti įgyvendintos Sąjungos teisėje. Viena šių priemonių yra susijusi su nuotolinio valdymo povandeninių transporto priemonių naudojimu. BVJŽK nusprendė, kad po 2014 m. nebebus leidžiama naudoti nuotolinio valdymo povandeninių transporto priemonių, kurios pagal Rekomendaciją GFCM/35/2011/2 naudojamos nacionalinės jurisdikcijos zonose tik raudonųjų koralų stebėjimo ir žvalgymo tikslais. Pagal kitą Rekomendacijoje GFCM/36/2012/1 nustatytą priemonę sugauti raudonieji koralai turi būti iškraunami tik nedaugelyje uostų, turinčių tinkamą infrastruktūrą, o paskirtųjų uostų sąrašai turi būti perduoti BVJŽK sekretoriatui. Apie bet kokius valstybių narių paskirtų uostų sąrašų pakeitimus turėtų būti pranešta Europos Komisijai, kad ši galėtų juos perduoti BVJŽK sekretoriatui;

(5)       per savo 2011 ir 2012 m. metinius posėdžius BVJŽK priėmė rekomendacijas GFCM/35/2011/3, GFCM/35/2011/4, GFCM/35/2011/5 ir GFCM/36/2012/2, kuriomis nustatomos Sąjungos teisėje įgyvendintinos jūrų paukščių, jūrų vėžlių, ruonių vienuolių ir banginių šeimos gyvūnų, atsitiktinai sugaunamų vykdant žvejybos veiklą BVJŽK susitarimo rajone, kiekio mažinimo priemonės. Šios priemonės apima draudimą nuo 2015 m. sausio 1 d. naudoti iš storesnio nei 0,5 mm viengijo arba dvigijo siūlo megztus inkarinius žiauninius tinklus, kuriuo siekiama mažinti atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekį. Toks draudimas jau įtrauktas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006, tačiau jis taikomas tik Viduržemio jūrai. Todėl, kad šis draudimas būtų taikomas ir Juodajai jūrai, jį reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(6)       per savo 2012 m. metinį posėdį BVJŽK taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM 36/2012/3, kuria nustatomos priemonės aukšto lygio ryklių ir rajų, visų pirma ryklių ir rajų rūšių, Barselonos konvencijos[7] protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų Viduržemio jūroje[8] II priede išvardytų kaip nykstančios rūšys arba rūšys, kurioms gresia išnykimas, apsaugai nuo žvejybos veiklos jos kompetencijos srityje užtikrinti. Pagal BVJŽK priemonę žvejyba tralais turi būti uždrausta 3 jūrmylių atstumu nuo kranto, jeigu nepasiekta 50 metrų izobata, arba iki 50 metrų izobatos, kur 50 metrų gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu nuo kranto. Toks draudimas jau įtrauktas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006, tačiau jis taikomas tik Viduržemio jūrai. Todėl, kad šis draudimas būtų taikomas ir Juodajai jūrai, jį reikėtų įtraukti į šį reglamentą. Tam tikras kitas į šią rekomendaciją įtrauktas tinkamo ryklių identifikavimo priemones, kurios nėra įtrauktos į Reglamentą (EB) Nr. 1185/2003[9] arba kitus Sąjungos teisės aktus, taip pat reikia įtraukti į šį reglamentą, kad jos būtų visapusiškai įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(7)       per savo 2013 ir 2014 m. metinius posėdžius BVJŽK priėmė rekomendacijas GFCM/37/2013/1 ir GFCM/38/2014/1, kuriomis nustatomos Sąjungos teisėje įgyvendintinos Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos priemonės. Šios priemonės yra susijusios su smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos BVJŽK geografiniuose parajoniuose Nr. 17 ir 18 pajėgumų valdymu remiantis atskaitiniu žvejybos pajėgumu, nustatytu pagal laivų sąrašą, kuris pagal Rekomendacijos GFCM/37/2013/1 22 dalį iki 2013 m. lapkričio 30 d. turėjo būti pateiktas BVJŽK sekretoriatui. Į šį sąrašą patenka visi laivai su tralais, gaubiamaisiais tinklais ar kitų rūšių apsupamaisiais tinklais be sutraukiančiojo lyno, kuriems atitinkamos valstybės narės leido vykdyti smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybą ir kurie registruoti geografiniuose parajoniuose Nr. 17 ir 18 esančiuose uostuose arba žvejoja geografiniame parajonyje Nr. 17 ir (arba) geografiniame parajonyje Nr. 18, nors 2013 m. spalio 31 d. yra registruoti kituose geografiniuose parajoniuose esančiuose uostuose. Apie bet kokius pirmiau minėto sąrašo pakeitimus, vos juos padarius, turėtų būti pranešta Europos Komisijai, kad ši galėtų juos perduoti BVJŽK sekretoriatui. Į BVJŽK priemonę taip pat įtrauktas draudimas laikyti laimikį laive arba jį iškrauti, kuris turėtų būti įgyvendintas ES teisėje pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013[10] 15 straipsnio 2 dalį;

(8)       siekiant užtikrinti vienodas tam tikrų šio reglamento nuostatų įgyvendinimo sąlygas, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Šios nuostatos yra susijusios su prašymo leisti taikyti nuo mažiausio leistino raudonųjų koralų rinkimo gylio arba mažiausio leistino bazinio raudonųjų koralų kolonijų skersmens nukrypti leidžiančią nuostatą formatu ir perdavimu, zonų, kurioms taikoma nuo mažiausio leistino raudonųjų koralų rinkimo gylio nukrypti leidžianti nuostata, mokslinių vertinimų rezultatų formatu ir perdavimu, duomenų apie raudonųjų koralų rinkimą formatu ir perdavimu, informacija, susijusia su jūrų paukščių, jūrų vėžlių, ruonių vienuolių, banginių šeimos gyvūnų ir ryklių bei rajų atsitiktiniu sugavimu, surinktiems raudoniesiems koralams iškrauti paskirtų uostų sąrašų pakeitimais, tam tikrų žvejybos laivų poveikiu banginių šeimos gyvūnų populiacijoms ir geografinių vietovių žemėlapių bei sąrašų, kuriuose nurodyta, kur yra ruonių vienuolių urvai, pakeitimais. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011[11] nuostatas;

(9)       siekiant užtikrinti, kad Sąjunga toliau vykdytų BVJŽK susitarime jai nustatytus įpareigojimus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus dėl leidimų nukrypti nuo draudimo rinkti raudonuosius koralus mažesniame nei 50 m gylyje ir nuo mažiausio leistino bazinio raudonųjų koralų kolonijų skersmens suteikimo. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(10)     taigi Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 iš dalies keičiamas taip:

(1) įterpiamas 15a straipsnis:

„15a straipsnis

„Žvejyba Juodojoje jūroje naudojant tralus ir žiauninius tinklus

1.           Tralų naudojimas draudžiamas 3 jūrmylių atstumu nuo kranto, jeigu nepasiekta 50 metrų izobata, arba iki 50 metrų izobatos, kur 50 metrų gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu nuo kranto.

2.           Nuo 2015 m. sausio 1 d. viengijo arba dvigijo siūlo, iš kurio mezgami inkariniai žiauniniai tinklai, storis negali viršyti 0,5 mm.“

(2) II antraštinė dalis papildoma IV, V ir VI skyriais:

„IV skyrius

Raudonųjų koralų išsaugojimas ir tausojantis naudojimas

16a straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies e ir g punktų arba jokių griežtesnių Direktyvoje 92/43/EEB nustatytų priemonių*.

16b straipsnis

Mažiausias leistinas rinkimo gylis

1.           Raudonuosius koralus draudžiama rinkti mažesniame nei 50 m gylyje.

2.           Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais bus suteikiamas leidimas taikyti nuo 1 dalies nukrypti leidžiančias nuostatas. Šie deleguotieji aktai apima taisykles, skirtas zonų, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, moksliniam vertinimui užtikrinti.

3.           2 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas gali būti leidžiama taikyti tik tuo atveju, jeigu bus įvykdytos šios sąlygos:

a)      pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009** 7 straipsnį įdiegta tinkama nacionalinė valdymo sistema, įskaitant žvejybos leidimų išdavimo tvarką;

b)      nacionaliniu lygmeniu neseniai atlikti raudonųjų koralų kolonijų gausos ir geografinio pasiskirstymo tyrimai;

c)      laikinai tam tikrose zonose sustabdžius koralų rinkimą, užtikrinama, kad būtų naudojamasi tik nedideliu raudonųjų koralų kolonijų skaičiumi; ir

d)      atitinkama valstybė narė atlieka zonų, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, mokslinį vertinimą.

4.           Valstybės narės, kurios ketina prašyti leisti taikyti 2 dalyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisijai pateikia:

a)       mokslinį ir techninį tokios nukrypti leidžiančios nuostatos pagrindimą;

b)       žvejybos laivų, kuriems leista vykdyti raudonųjų koralų rinkimą mažesniame nei 50 m gylyje, sąrašą ir

c)       žvejybos zonų, kuriose leista vykdyti šią veiklą sąrašą, nurodant jų geografines koordinates sausumoje ir jūroje.

5.           Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, susijusius su prašymo leisti taikyti 4 dalyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą ir 2 dalyje nurodyto mokslinio vertinimo rezultatų formatu ir perdavimu. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6.           Komisija apie sprendimus, priimtus pagal 2 dalį, ir apie toje dalyje nurodyto mokslinio vertinimo rezultatus praneša BVJŽK vykdomajam sekretoriui.

16c straipsnis

Mažiausiais leistinas bazinis kolonijų skersmuo

1.           Raudonieji koralai iš raudonųjų koralų kolonijų, kurių kamieno skersmuo, matuojamas per vieną centimetrą nuo kolonijos pagrindo, yra mažesnis nei 7 mm, negali būti renkami, laikomi laive, perkraunami, iškraunami, pervežami, saugomi, parduodami arba rodomi ar siūlomi pirkti kaip žaliava.

2.           Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos, taikant nuo 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, didžiausias leistinas nuokrypis bus 10 % neverslinio dydžio (mažesnių nei 7 mm) raudonųjų koralų kolonijų gyvojo svorio.

3.           2 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas gali būti leidžiama taikyti tik tuo atveju, jeigu bus įvykdytos šios sąlygos:

a)       pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį įdiegta tinkama nacionalinė valdymo sistema, įskaitant žvejybos leidimų išdavimo tvarką;

b)       taikomos specialios stebėsenos ir kontrolės programos, kuriose nustatyti inspektavimo veiklos tikslai, prioritetai ir standartai.

4.           Valstybės narės, prašančios leisti taikyti 2 dalyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisijai pateikia        mokslinį ir techninį tokios nukrypti leidžiančios nuostatos pagrindimą.

5.           Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, susijusius su 4 dalyje nurodyto mokslinio ir techninio pagrindimo formatu ir perdavimu. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6.           Komisija apie sprendimus, priimtus pagal 2 dalį, praneša BVJŽK vykdomajam sekretoriui.

16d straipsnis

Įrankiai ir prietaisai

1.           Vienintelis raudoniesiems koralams rinkti leistinas įrankis yra plaktukas, kurį rankiniu būdu naudoja profesionalūs žvejai.

2.           Raudoniesiems koralams rinkti draudžiama naudoti nuotolinio valdymo povandenines transporto priemones. Nuo 2015 m. sausio 1 d. šis draudimas taikomas nuotolinio valdymo povandeninių transporto priemonių, kurias, remdamosi Rekomendacijos GFCM/35/2011/2 3 dalies a ir b punktais, valstybės narės galėjo leisti naudoti nacionalinės jurisdikcijos zonose tik raudonųjų koralų stebėjimo ir žvalgymo tikslais, naudojimui.

V skyrius

Žvejybos veiklos poveikio tam tikroms jūrų gyvūnų rūšims mažinimas

16e straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos nepažeidžiant jokių griežtesnių Direktyvoje 92/43/EEB ar Direktyvoje 2009/147/EB*** nustatytų priemonių ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1185/2003****.

16f straipsnis

Atsitiktinis jūrų paukščių sugavimas žvejybos įrankiais

Žvejybos laivų kapitonai nedelsdami paleidžia atsitiktinai žvejybos įrankiais sugautus jūrų paukščius.

16g straipsnis

Atsitiktinis jūrų vėžlių sugavimas žūklės rajonuose

1.           Žvejybos laivų kapitonai nedelsdami paleidžia gyvus ir nesužalotus atsitiktinai žvejybos įrankiais sugautus jūrų vėžlius atgal į jūrą.

2.           Žvejybos laivų kapitonai negabena jūrų vėžlių į krantą, išskyrus atvejus, kai vykdoma speciali gelbėjimo programa ir jeigu, prieš grįžtant į krantą, apie tai tinkamai ir oficialiai pranešama atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

3.           Laivuose, smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybai naudojančiuose gaubiamuosius tinklus arba pelaginių žuvų išteklių žvejybai – apsupamuosius tinklus be sutraukiančiojo lyno, stebima, kad į tinklus nepatektų jūrų vėžliai.

4.           Ūdas ir inkarinius žiauninius tinklus naudojančiuose laivuose yra saugaus tvarkymo, narpliojimo ir paleidimo įranga, kuria užtikrinama, kad jūrų vėžliai būtų tvarkomi ir paleidžiami taip, kad jų tikimybė išgyventi būtų kuo didesnė.

16h straipsnis

Atsitiktinis ruonių vienuolių (Monachus monachus) sugavimas

1.           Žvejybos laivų kapitonai nelaiko laive, neperkrauna ir neiškrauna ruonių vienuolių, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina atskiriems sužalotiems gyvūnams išgelbėti arba padėti jiems išgyti ir jeigu, prieš grįžtant į krantą, apie tai tinkamai ir oficialiai pranešama atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

2.           Žvejybos laivų kapitonai, atsitiktinai žvejybos įrankiais sugavę ruonius vienuolius, nedelsdami juos paleidžia gyvus ir nesužalotus. Negyvų egzempliorių skerdenos iškraunamos uoste, kur jas konfiskuoja ir sunaikina nacionalinės institucijos.

16i straipsnis

Atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas

Žvejybos laivų kapitonai nedelsdami paleidžia atsitiktinai žvejybos įrankiais sugautus banginių šeimos gyvūnus atgal į jūrą.

16j straipsnis

Saugomi rykliai ir rajos

1.           Į Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje***** II priedą įtrauktų rūšių rykliai ir rajos negali būti laikomi laive, perkraunami, iškraunami, pervežami, saugomi, parduodami arba rodomi ar siūlomi pirkti.

2.           Žvejybos laivams atsitiktinai sugavus į Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje II priedą įtrauktų rūšių ryklius ar rajas, šie nedelsiant paleidžiami gyvi ir nesužaloti.

16k straipsnis

Ryklių identifikavimas

Draudžiama rykliams pjauti galvą ir lupti odą laive ir iki iškrovimo. Rykliai, kuriems nupjauta galva ir nulupta oda, negali būti parduodami pirminio pardavimo rinkose.

VI skyrius

Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos priemonės

16l straipsnis

Žvejybos pajėgumų valdymas

1.           Šiame straipsnyje atskaitinis smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos pajėgumas nustatytas pagal atitinkamų valstybių narių laivų sąrašus, pateiktus BVJŽK sekretoriatui pagal Rekomendacijos GFCM/37/2013/1 22 dalį. Į šį sąrašą patenka visi laivai su tralais, gaubiamaisiais tinklais ar kitų rūšių apsupamaisiais tinklais be sutraukiančiojo lyno, kuriems leista vykdyti smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybą ir kurie registruoti I priede nurodytuose geografiniuose parajoniuose Nr. 17 ir 18 esančiuose uostuose arba žvejoja geografiniame parajonyje Nr. 17 ir (arba) geografiniame parajonyje Nr. 18, nors nuo 2013 m. spalio 31 d. yra registruoti kituose geografiniuose parajoniuose esančiuose uostuose.

2.           Laivai su tralais ir gaubiamaisiais tinklais, neatsižvelgiant į bendrą laivo ilgį, klasifikuojami kaip aktyviai žvejojantys smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius, kai sardinės ir (arba) ančiuviai per bet kurį konkretų žvejybos reisą sudaro bent 50 % laimikio gyvojo svorio.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad bendras laivų su tralais ar gaubiamaisiais tinklais, aktyviai žvejojančių smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius geografiniame parajonyje Nr. 17, laivyno pajėgumas pagal bendrąją talpą ir (arba) registruotą bendrąją talpą bei variklio galingumą (kW), įtrauktus į nacionalinį ir ES laivyno registrus, niekada neviršytų 1 dalyje nurodyto atskaitinio smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos pajėgumo.

4.           Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodyti smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius žvejojantys laivai su tralais ir gaubiamaisiais tinklais žvejotų ne daugiau kaip 20 žvejybos dienų per mėnesį ir ne daugiau kaip 180 žvejybos dienų per metus.

5.           Visiems į 1 dalyje nurodytą leidimus turinčių laivų sąrašą neįtrauktiems laivams draudžiama sužvejoti arba, taikant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, laikyti laive ar iškrauti didesnį nei 20 % ančiuvių ir (arba) sardinių kiekį, jeigu laivas vykdo žvejybos reisą geografiniame parajonyje Nr. 17 ir (arba) geografiniame parajonyje Nr. 18.

6.           Valstybės narės Komisijai praneša apie visus 1 dalyje nurodyto leidimus turinčių laivų sąrašo papildymus, išbraukimus iš jo ir (arba) jo pakeitimus, kai tik šie atliekami. Šie pakeitimai atliekami nekeičiant 1 dalyje nurodyto atskaitinio žvejybos pajėgumo. Komisija šią informaciją perduoda BVJŽK vykdomajam sekretoriui.

* 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 07 22, p. 7).

** 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

*** 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 147, 2013 07 01, p. 1).

**** 2003 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose (OL L 167, 2003 07 04, p. 1).

***** 1999 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas 99/800/EB dėl Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje sudarymo ir to protokolo priedų priėmimo (Barselonos konvencija) (OL L 322, 1999 12 14, p. 1).“

(3) Į III antraštinę dalį įterpiamas Ia skyrius:

„Ia SKYRIUS

Registravimo įpareigojimai

17a straipsnis

Raudonųjų koralų rinkimas

Leidimus rinkti raudonuosius koralus turinčių žvejybos laivų kapitonai laive laiko laivo žurnalą, kuriame nurodomas kasdien surenkamų raudonųjų koralų kiekis ir pateikiami žvejybos veiklos pagal rajoną ir gylį duomenys, įskaitant žvejybos ir nardymo dienų skaičių. Ši informacija nedelsiant pateikiama kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

17b straipsnis

Atsitiktinis tam tikrų rūšių jūrų gyvūnų sugavimas

1.           Žvejybos laivų kapitonai Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytame laivo žurnale registruoja šią informaciją:

a) visus atsitiktinio jūrų paukščių sugavimo ir paleidimo atvejus;

b) visus atsitiktinio jūrų vėžlių sugavimo ir paleidimo atvejus, nurodydami bent žvejybos įrankių rūšį, laiką, panardinimo trukmę, gylius ir vietas, tikslinę rūšį, jūrų vėžlių rūšį ir ar sugauti atskiri vėžliai buvo išmesti negyvi ar paleisti gyvi;

c)  visus atsitiktinio ruonių vienuolių sugavimo ir paleidimo atvejus;

d) visus atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo ir paleidimo atvejus, nurodydami bent žvejybos rūšį, žvejybos įrankių rūšies charakteristikas, laiką, vietas (pagal geografinius parajonius arba statistinius stačiakampius, kaip apibrėžta I priede) ir sugautų banginių šeimos gyvūnų rūšį;

e) visus atsitiktinio į Protokolą dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje II arba III priedą įtrauktų rūšių ryklių ir rajų sugavimo ir paleidimo atvejus.

2.           Ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės nustato žvejybos laivų, kuriems netaikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytas reikalavimas pildyti laivo žvejybos žurnalą, kapitonams skirtas 1 dalyje nurodytų gyvūnų atsitiktinio sugavimo registravimo taisykles.“

(4)  Įterpiami 23a ir 23b straipsniai:

„23a straipsnis

Atitinkamų duomenų pateikimas Komisijai

1.         Iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. valstybės narės Komisijai pateikia:

            a) 17a straipsnyje nurodytus duomenis apie raudonuosius koralus;

            b) elektroninės ataskaitos forma – informaciją apie atsitiktinai sugautų jūrų paukščių, jūrų vėžlių, ruonių vienuolių, banginių šeimos gyvūnų ir ryklių bei rajų kiekius, taip pat bet kokią susijusią informaciją, pateiktą atitinkamai pagal 17b straipsnio 1 dalies a, b, c, d ir e punktus.

2.         Komisija iki kiekvienų metų gruodžio 15 d. perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją BVJŽK vykdomajam sekretoriui.

3.         Pagal Rekomendacijos GFCM/36/2012/1 5 dalį valstybės narės Komisijai praneša apie bet kokius surinktiems raudoniesiems koralams iškrauti paskirtų uostų sąrašo pakeitimus.

4.         Valstybės narės renka patikimą informaciją apie inkariniais žiauniniais tinklais paprastuosius dygliaryklius žvejojančių laivų poveikį banginių šeimos gyvūnų populiacijoms Juodojoje jūroje ir pateikia ją Komisijai.

5.         Valstybės narės Komisijai praneša apie bet kokius Rekomendacijos GFCM/35/2011/5 6 dalyje nurodytų geografinių vietovių žemėlapių ir sąrašų, kuriuose nurodyta, kur yra ruonių vienuolių urvai, pakeitimus.

6.         Komisija 3, 4 ir 5 dalyse nurodytą informaciją nedelsdama perduoda BVJŽK vykdomajam sekretoriui.

7.         Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, susijusius su 1, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos informacijos formatu ir perdavimu. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

23b straipsnis

Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos kontrolė, stebėsena ir priežiūra

1.         Iki kiekvienų metų rugsėjo mėn. pabaigos valstybės narės Komisijai pateikia savo planus ir programas, kad, vykdant tinkamą stebėseną ir teikiant ataskaitas, visų pirma apie per mėnesį sužvejotą kiekį ir žvejybos pastangas, būtų užtikrinta atitiktis 16l straipsnio nuostatoms.

2.         Komisija ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 30 d. BVJŽK vykdomajam sekretoriui pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją.“

(5) Pirmajame 27 straipsnio 2 dalies sakinyje žodžiai „2012 m. sausio 19 d.“ pakeičiami žodžiais „[ĮTERPTI ŠIO REGLAMENTO ĮSIGALIOJIMO DATĄ]“.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja  dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

[1]               2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

[2]               Rekomendacijos GFCM/35/2011/2 ir GFCM/36/2012/1; GFCM/35/2011/3; GFCM/35/2011/4; GFCM/36/2012/2 ir GFCM/37/2013/2; GFCM/35/2011/5; GFCM/36/2012/3.

[3]               1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/105/EB; 2003 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 605/2013; Reglamentas (EB) Nr. 812/2004, nustatantis priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98; Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos bendrijos veiksmų plano, skirto ryklių ištekliams išsaugoti ir valdyti (COM(2009) 40 galutinis); Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl veiksmų plano, skirto mažinti atsitiktinę jūrinių paukščių priegaudą žvejybos įrankiais (COM(2012) 665 final).

[4]               Rekomendacijos GFCM/37/2013/1 ir GFCM/38/2014/1; pastaroji turėtų netrukus įsigalioti.

[5]               OL C , , p. .

[6]               2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

[7]               1977 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimas dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencijos ir Protokolo dėl Viduržemio jūros taršos, sukeliamos atliekų, išmetamų iš laivų ir orlaivių, prevencijos sudarymo (OL L 240, 1977 09 19, p. 1).

[8]               1999 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas 99/800/EB dėl Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje sudarymo ir to protokolo priedų priėmimo (Barselonos konvencija) (OL L 322, 1999 12 14, p. 1).

[9]               2003 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose (OL L 167, 2003 07 04, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 605/2013 (OL L 181, 2013 06 29, p. 1).

[10]             2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

[11]             2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 02 28, p. 13).