28.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/7

1.

primena, kad Europos Sąjunga (ES) nėra tik ekonominė bendrija – tai veikiau vertybių bendrija, kuri, kaip nurodyta ES Pagrindinių teisių chartijos preambulėje, daugiausia dėmesio savo veikloje skiria žmogui ir prisideda prie bendrų vertybių plėtotės kartu gerbdama Europos tautų kultūrų ir tradicijų įvairovę bei valstybių narių nacionalinį savitumą ir jų nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų sandarą;

2.

pabrėžia, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas galėtų suteikti labai reikalingą postūmį Europos ekonomikai, paskatinti didelį Europos BVP augimą ir naujų, kokybiškų darbo vietų kūrimą;

3.

primena, kad susitarus dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės abiejose Atlanto pusėse būtų sukurtos visiems valdymo lygmenims, įskaitant vietos valdžios institucijas, privalomos taisyklės, kurios būtų taikomos maždaug 820 mln. žmonių ir kurios būtų orientyras ateityje visiems būsimiems dvišaliams ar daugiašaliams prekybos ir investicijų susitarimams, įskaitant Susitarimą dėl prekybos paslaugomis (TiSA); taigi šios derybos yra labai svarbios visiems ES ir JAV piliečiams, todėl jos turi būti vedamos sąžiningai ir skaidriai kuo labiau atsižvelgiant į piliečių interesus;

4.

palankiai vertina tai, kad derybiniuose nurodymuose pripažįstama derybų šalių teisė „patvirtinti, išsaugoti ir taikyti priemones, kurių reikia siekiant legitimių politikos tikslų – apsaugoti visuomenę, aplinką ir visuomenės sveikatą, užtikrinti finansų sistemos vientisumą ir stabilumą, skatinti viešąjį saugumą, skatinti ir ginti kultūrų įvairovę“;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad derybose dėl Transatlantinės laisvosios prekybos susitarimo nagrinėjamos sritys, kurios patenka į visų valdymo ir administravimo lygmenų, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, kompetencijos sritį, ir, atsižvelgdamas į šį svarbų susitarimo regionų ir vietos matmenį, ragina Europos Komisiją įtraukti jį, kaip ES regionų ir vietos lygmens atstovų asamblėją, į Europos Komisijos Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės patariamąją grupę (angl. TTIP Advisory Group), siekiant užtikrinti, kad vietos ir regionų lygmuo dar ankstyvuoju etapu būtų įtrauktas į derybas ir galėtų jose dalyvauti;

6.

tačiau apgailestauja, kad Europos Komisija iki šiol nepakvietė Europos regionų komiteto būti patariamosios grupės nariu kartu su pilietinės visuomenės atstovais;

7.

pabrėžia, jog ir ateityje būtina išsaugoti šiuo metu užtikrinamą valstybės reguliavimo veiksmų laisvę, visų pirma nustatant apsaugos standartus ir užtikrinant visuotinės svarbos paslaugas. Veiksmų laisvės užtikrinimas visų pirma būtinas viešosioms komunalinių paslaugų įmonėms, nes jos teikia visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Komitetas kartu pabrėžia Sutartyse įtvirtintą regionų ir vietos savivaldos gerbimo principą;

8.

prieštarauja pasiūlymui dėl glaudesnio bendradarbiavimo reguliavimo srityje, kuris ES, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų teisėkūros procedūros teisės aktų rengimo ar priėmimo etapu prekybos ir investicijų partneriui suteiktų privilegijuotą teisę pareikšti nuomonę arba galimybę reikalaujant teisės aktų poveikio laisvajai prekybai analizės užvilkinti teisėkūros procedūrą;

9.

pabrėžia, kad šis susitarimas būtų naudingas įvairaus dydžio įmonėms, visų pirma MVĮ, kurios neturi reikiamų finansinių, teisinių ar kitokių priemonių, kad susidorotų su skirtingomis taisyklėmis ir kitomis kliūtimis prekybai;

10.

mano, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė galėtų būti galimybe ES paskatinti augimą ir užimtumą abipusiškai atveriant rinkas prekybai prekėmis, paslaugoms, investicijoms, taip pat viešuosius pirkimus, šalinti reguliavimo nuostatas ir netarifines kliūtis;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad esant vidutiniškai 2 proc. muito mokesčiams, visų pirma Europos Komisijos siejamus lūkesčius su augimo skatinimu būtų galima patenkinti derinant reguliavimo nuostatas ir šalinant netarifines kliūtis;

12.

tačiau pažymi, kad toks pasaulinio masto susitarimas ne tik suteikia galimybių, bet ir kelia riziką, ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų demokratinis dalyvavimas ir kompetencija turi būti išsaugoti;

13.

palankiai vertina ES Tarybos sprendimą paskelbti derybų įgaliojimus dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės. RK apgailestauja dėl to, kad tai įvyko tik praėjus keletui mėnesių po to, kai tai buvo atskleista internete, o taip pat ir dėl to, kad derybų įgaliojimų apribojimai ir toliau išlieka gana dideli. Šiuos apribojimus reikėtų sumažinti siekiant užtikrinti geresnį visuomenės informavimą apie derybų padėtį;

14.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į ES ir JAV susitarimo aprėptį turi būti užtikrinta demokratinė derybų stebėsena, ir todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad derybos vyktų kuo skaidriau. Konkrečiai tai reiškia, kad visi esminiai dokumentai turi būti skelbiami ir derybiniai nurodymai, kai tik galima, turi būti laiku, suprantama forma ir laisvai prieinami regionų ir vietos valdžios institucijoms, visoms susijusioms visuomenės grupėms ir visiems Europos Sąjungos piliečiams; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad valstybės narės, kurios vienbalsiai sprendžia dėl su prekybos susitarimais susijusių derybų dokumentų paskelbimo, 2015 m. sausio mėn. pavedė Europos Komisijai paskelbti pirmuosius ES pasiūlymų įvairiose derybų srityse tekstus;

15.

pabrėžia, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas yra mišrus susitarimas, kuriam turi pritarti Europos Parlamentas ir ratifikuoti visos 28 Europos Sąjungos valstybės narės, o pagal kai kurių valstybių narių teisę tam reikia ne tik nacionalinio parlamento, bet ir regionų lygmeniui atstovaujančios vyriausybės, parlamento ar rūmų pritarimo;

16.

ragina apsvarstyti galimybę į ES ir JAV susitarimą įtraukti nuostatą dėl peržiūros, kad prireikus būtų galima patikrinti priimtų susitarimų veiksmingumą ir juos pakeisti;

17.

prašo Komisijos dėti pastangas, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarime būtų įtvirtintas pozityvusis sąrašas, ir nepritaria negatyviajam sąrašui bei vadinamajai negrįžimo sąlygai;

18.

mano, kad Europos Sąjungos gyventojams sukurti aukšto lygio Europos apsaugos standartai yra vienas iš laimėjimų, kurį reikėtų labiausiai saugoti, ir ragina užtikrinti, kad jokiu būdu nebūtų galima sumažinti ES valstybėse narėse taikomų įstatyminių standartų, pavyzdžiui, gyvybės apsaugos, produktų saugos, sveikatos, socialinės apsaugos, aplinkos, klimato, maisto produktų ir gyvūnų apsaugos, taip pat vartotojų ir duomenų apsaugos teisių, intelektinės nuosavybės bei darbuotojų teisių, taip pat standartų tvirtam viešųjų paslaugų pagrindui užtikrinti – šiuos standartus reikia stengtis toliau tobulinti; pritaria nuomonei, kad šių esminių sričių reguliavimas turi išlikti išimtine kompetentingų Europos ir nacionalinių institucijų teise;

19.

ragina, kad derybų šalys stengtųsi tobulinti šiuos standartus arba galimai perimtų arba pripažintų atitinkamai aukštesnius šalies partnerės apsaugos standartus; be to, ragina užtikrinti, kad ateityje būtų galima nevaržomai pagerinti šiuos apsaugos standartus; turi būti sukurtas mechanizmas, kad būtų galima atitinkamai juos pritaikyti atsižvelgiant į naujausias mokslines išvadas;

20.

pabrėžia, kad atsargumo principas yra vienas esminių Europos aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos principų, kuriais remiantis ankstyvuoju etapu imamasi išankstinių veiksmų siekiant išvengti pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnams ir augalams arba žalos aplinkai. Todėl Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Transatlantinės laisvosios prekybos susitarimas negali susilpninti ES galiojančio atsargumo principo, visų pirma tokiose srityse kaip aplinkos, sveikatos, maisto produktų ir vartotojų apsauga;

21.

be to, patvirtina, kad reikėtų susitarti dėl visų smulkių susitarimo klausimų ir negalima vėliau, apeinant demokratišką teisėkūros procesą, perkelti reguliavimo klausimų specialiai sukurtoms ekspertų grupėms;

22.

apgailestauja, kad pasaulinis slaptųjų tarnybų, be kitų, JAV Nacionalinės saugumo agentūros ir draugiškų slaptųjų tarnybų iš ES valstybių atliekamas elektroninės komunikacijos stebėjimas, dešifravimas ir vertinimas ilgam laikui sumažino Europos piliečių pasitikėjimą privalomais tarptautiniais duomenų apsaugos standartais; todėl ragina susitarimo šalis garantuoti teisę į privatumo apsaugą ir piliečių laisvės ir teisės apsaugos (taip pat internete) užtikrinimą;

23.

primygtinai reikalauja, kad derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės turėtų būti susietos su ES ir JAV išsamaus susitarimo dėl duomenų apsaugos sudarymu;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisynas (acquis communautaire) apima privalomas nuostatas, susijusias su Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartais, darbo apsauga ir produktų sauga, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ir vykstant tolesnėms deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės aiškiai numatyta, kad reikia laikytis pagrindinių TDO darbo standartų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms;

25.

prieštarauja tam, kad esamos ir būsimos darbuotojų teisės, pavyzdžiui, dalyvavimo teisė, įmonių santvarkos teisė ir kitos darbuotojų teisės taikant Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą būtų laikomos netarifinėmis kliūtimis; be to, ES valstybės narės darbo rinkos reguliavimas, socialinės apsaugos sistemos, darbo santykių subjektų nepriklausomumas, asociacijų laisvė, teisė streikuoti, minimalus darbo užmokestis ir kolektyvinės sutartys turi ir ateityje likti konkrečios valstybės narės kompetencijos sritis;

26.

palankiai vertina, kad remiantis ES derybų įgaliojimais „turėtų būti išlaikyta aukšta ES viešųjų paslaugų kokybė laikantis SESV ir visų pirma Protokolo Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ir atsižvelgiant į ES įsipareigojimus šioje srityje, įskaitant GATS“, tačiau daro nuorodą į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bendrąsias nuostatas, kuriomis remiantis, „Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą“ (SESV 4 straipsnio 2 dalis);

27.

tvirtai pabrėžia, kad turi būti užtikrintas ir vietos valdžios institucijų organizacinis suverenumas kaip viena iš svarbiausių vietos savivaldos teisės sričių, ir kad turi būti galima, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir vietos rinkėjų valią, nevaržomai grąžinti savivaldybėms viešųjų paslaugų teikimą, t. y. savivaldybių viešosioms įstaigoms teikiant viešąsias paslaugas net ir tada, jei šios paslaugos buvo privatizuotos;

28.

ypač nori priminti, kad Komisijos derybų įgaliojimai nepažeidžia konstitucinės teisės nustatytos veiksmų laisvės, o tai reiškia, kad reikia paisyti to, ką valstybės narės mano, jog būtina saugoti visuomenės labui;

29.

patvirtina, kad remiantis ES derybų įgaliojimų 20 punktu neįtrauktos paslaugos, kurios teikiamos vykdant vyriausybės pavestas funkcijas, ir ragina patikslinti, kad tuo remiantis į derybas neįtraukiamos paslaugos, kurios pagal atitinkamos susitarimo šalies ar atitinkamo nario teisę teikiamos vykdant vyriausybės pavestas funkcijas;

30.

prašo išaiškinti, ar viešosios paslaugos, kurios minimos ES derybų įgaliojimų 19 punkte, yra tokios paslaugos, kurioms, remiantis atitinkamos susitarimo šalies ar atitinkamo nario teise, taikoma speciali reglamentavimo tvarka arba kurios yra susijusios su specialiais įpareigojimais, kurie atsižvelgiant į visuotinę svarbą pavedami paslaugų teikėjams nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu; tai gali apimti, pavyzdžiui, aprūpinimą vandeniu ir energija, atliekų ir nuotekų šalinimą, gelbėjimo paslaugas, viešosios sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, viešąjį keleivinį transportą, būsto statybą, urbanizaciją ir miesto plėtros priemones;

31.

ragina Komisiją dėti pastangas, kad, remiantis ES derybų įgaliojimų 19 punktu, viešosioms paslaugoms būtų taikoma horizontalioji išimtis ir netaikomi jokie su patekimo į rinką principu ir nacionaliniu režimu susiję įpareigojimai; be to, viešųjų paslaugų srityje ragina užtikrinti visiems susitarimo šalių sektoriams ir esamoms bei būsimoms priemonėms sąlygą riboti paslaugų ir paslaugų teikėjų skaičių, paslaugų teikėjams nustatyti specialius įpareigojimus ir atsižvelgiant į visuotinę svarbą reguliuoti šių paslaugų teikimą;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad, jo manymu, nėra būtina dar labiau atverti rinką visų pirma iš keleto šaltinių finansuojamoms švietimo paslaugoms, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo, vidurinio lavinimo ir aukštojo mokslo srityse, taip pat suaugusiųjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo srityse, nes, remiantis daugiašaliu Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis, paslaugų srityje jau numatyti įvairūs įpareigojimai dėl liberalizavimo;

33.

palankiai vertina Europos Komisijos ataskaitą, parengtą po viešos konsultavimosi procedūros dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmo; laiko tai dar viena svarbia pastanga, kurias deda JAV ir Komisija, siekdamos užtikrinti skaidresnes derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės ir išklausyti daugiau suinteresuotųjų subjektų nuomonių; primygtinai ragina Komisiją į šio konsultacijų proceso rezultatus būtinai atsižvelgti galutiniame šios susitarimo nuostatos vertinime, nes konsultacijų metu buvo gauta 1 50  000 pareiškimų, rodančių daugumos nesutikimą su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmu; taip pat palankiai vertina tai, kad naujos sudėties Komisija nepritars tam, kad ES valstybių narių teismo praktika būtų ribojama nustatant specialią tvarką investuotojams teikti ieškinį, ir kad ir šiomis sąlygomis turėtų būti taikomi teisinės valstybės ir lygybės prieš įstatymą principai;

34.

tvirtai pritaria tam, kad Komisija teiktų tolesnius pasiūlymus, kaip pagerinti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmo skaidrumą ir sąžiningumą;

35.

ypač atkreipia dėmesį į tai, kad kompetentingus teismus aplenkiančios investuotojų apsaugos taisyklės ir investuotojų bei valstybės ginčų sprendimo mechanizmai tarp ES ir JAV yra susiję su didele rizika ir nėra laikomi būtinais. Transatlantinės laisvosios prekybos susitarimas neturi pažeisti Europos teisyno; tikisi, kad bus užtikrinta Europos Sąjungos, jos valstybių narių parlamentų ir vyriausybių veiksmų laisvė ir tokiu būdu išsaugotos jų piliečių demokratinės galimybės daryti įtaką, o investuotojų ginčai bus sprendžiami nacionaliniuose teismuose;

36.

pabrėžia, kad arbitražo teismai negali abejoti demokratiškai legitimiomis ir teisinės valstybės principais grindžiamomis politinėmis ir administracinėmis priemonėmis, o ypač vėliau dėl jų reikalauti atlyginti žalą, ir kad dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarime numatytų investuotojų apsaugos išlygų jokiu būdu negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai ribojama valstybės reguliavimo teisė;

37.

pažymi, kad sudarant transatlantinės prekybos ir investicijų susitarimą ar kitus ES prekybos susitarimus negali būti abejojama teisinio taupomųjų kasų ar regioninių bankų viešosios atsakomybės reguliavimo priemonėmis: jos nei kliudo patekti į rinką, nei yra diskriminuojančios;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad jau dabar 85 proc. Europos Sąjungos paskelbtų viešųjų konkursų gali dalyvauti JAV įmonės, tačiau ES atstovai gali dalyvauti tik 32 proc. JAV viešųjų konkursų; be to, šį disbalansą dar labiau sustiprina JAV federalinėms valstijoms skirta sistema, suteikianti „galimybę pasirinkti“, todėl šiame susitarime turės būti propaguojamos lygios abiejų šalių galimybės, kurios visų pirma duos naudos Europos MVĮ, nes šios galės dalyvauti JAV viešuosiuose pirkimuose;

39.

pabrėžia, kad negali būti abejojama Europos viešųjų pirkimų teisės standartus nustatančiais aspektais, kurie akivaizdūs regionų ir vietos lygmens įgyvendinimo metu, pavyzdžiui, kai laikomasi darbo teisės, socialinių ir kolektyviniuose susitarimuose numatytų standartų, vykdomi žalieji viešieji pirkimai arba atsižvelgiama į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), nes tai užtikrina, kad skiriant pirkimo sutartį geriausias sąlygas pasiūliusiam konkurso dalyviui galima atitinkamai atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į kitus kriterijus, pavyzdžiui, socialinius ir tvarumo aspektus;

40.

norėtų priminti Komisijai, kad derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės reikia daug dėmesio skirti darbuotojų sveikatos ir saugos standartams;

41.

pažymi, kad reikia užtikrinti ES viešųjų pirkimų teisės išimčių taikymą, kaip numatyta įvairiose viešųjų pirkimų ir koncesijų direktyvose (ribinės vertės, vidinis pirkimas, savivaldybių bendradarbiavimas, sektorių išimtys, pavyzdžiui, taikomos vandens sektoriui arba gelbėjimo paslaugoms);

42.

palankiai vertina tai, kad pirmą kartą į ES laisvosios prekybos susitarimą įtraukiamas MVĮ skirtas skyrius ir kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partneryste siekiama visų pirma MVĮ palengvinti patekimą į atitinkamą rinką, taip pat prekybą ir investavimą abipus Atlanto, visų pirma sumažinant arba šalinant netarifines kliūtis, kurios labiausiai apsunkina MVĮ veiklą; bus padidintas teisinis tikrumas, visų pirma paslaugų sektoriaus MVĮ, taip pat sustiprinta intelektinės nuosavybės teisių apsauga, o tai savo ruožtu bus irgi naudinga nedidelėms įmonėms;

43.

baiminasi, kad standartų įvairovė aplinkos apsaugos, socialinės darbuotojų apsaugos, valstybės pagalbos, patentavimo procedūrų, energetikos ir kitose srityse nepaskatintų ES regionuose veikiančių pavienių įmonių veiklos, gamybos ir kt. perkėlimo į JAV, nes ten yra mažesnės sąnaudos, pavyzdžiui, susijusios ne tik su energija, atsinaujinančiųjų išteklių finansavimu, CO2 išmetimu, darbuotojams taikomais socialiniais standartais, bet ir moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, visų pirma dėl greitesnių patento suteikimo procedūrų ir kt.;

44.

pabrėžia, kad būtent muitai, pernelyg aukšti administraciniai reikalavimai ir sudėtingos ir pernelyg daug darbo ir sąnaudų reikalaujančios audito ir atitikties įrodymo procedūros dažnai atgraso MVĮ pradėti prekybą su partneriais iš JAV. Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 20 mln. MVĮ, kuriose dirba du trečdaliai visų privačiojo sektoriaus darbuotojų. Numatytas tarifinių ir netarifinių patekimo į rinką ir prekybos kliūčių šalinimas suteiktų MVĮ geresnių eksporto galimybių, taigi, atsirastų ir daugiau užimtumo galimybių;

45.

patvirtina, kad Europoje dauguma valstybių narių nepritaria genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimui, importui ir perdirbimui;

46.

ragina užtikrinti, kad žemės ūkiui bus numatytos specialios taisyklės, kurios neleis į ES įvežti tam tikrų produktų; tai visų pirma pasakytina apie produktus, kurie neatitinka ES ženklinimo direktyvos, produktus, kuriuose yra GMO arba kurie iš jų pagaminti, gyvūnus, kuriuos auginant naudojami augimą skatinantys hormonai, taip pat maisto produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų, pateikimą rinkai. Tai taikytina ir maisto produktams, kurie apdorojami ES draudžiamomis medžiagomis, arba kurių sudedamosios dalys nepakankamai paženklintos;

47.

pabrėžia, kad žemės ūkio biologinė įvairovė yra maisto produktų gamybos pagrindas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dėl planuojamo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo negali būti ribojamas senųjų augalų sėklų naudojimas, sumažėti tradicinių kultūrinių augalų ar kliudoma aukštos kokybės ir ekologiškam žemės ūkiui;

48.

ragina įtraukti atskirą geografinių nuorodų skyrių siekiant išsaugoti Europos standartus ir sukurti geografinių nuorodų apsaugos taisykles abiejose teisinėse sistemose ir Europos ir JAV pavadinimų abipusio pripažinimo sistemą, pavyzdžiui, pateikiant konkrečius duomenis apie bendrąjį produkto pavadinimo naudojimą ir (arba) jo gamybos vietą;

49.

ypač atkreipia dėmesį į tai, kad ir ateityje valstybės narės, regionų ir vietos lygmuo turi galėti naudotis bet kuria reguliuojamąja ir finansine priemone, skirta išsaugoti ir propaguoti kultūrinę įvairovę, laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą, taip pat išsaugoti ir plėtoti audiovizualines ir kitas atitinkamas paslaugas, kad būtų patenkinti bet kurios visuomenės demokratiniai, socialiniai ir kultūriniai poreikiai, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos ar platinimo platformos; valstybių narių suverenumą kultūros ir žiniasklaidos srityje reikia išsaugoti iš derybinių įgaliojimų aiškiai pašalinant kultūrą ir žiniasklaidą;

50.

viliasi, kad derybų partneriai, atsižvelgdami į šio laisvosios prekybos susitarimo poveikį pasaulio mastu, siekia nustatyti teisingas ir tvarias prekybos taisykles, kurios nekenks abipusėms ES ir JAV pastangoms vystymosi srityje siekiant pagerinti besivystančių šalių padėtį ir kurios bus dedamos prisiimant visuotinę atsakomybę ir solidarizuojantis su besivystančiomis šalimis;

51.

pabrėžia, jog būtina rinkti, analizuoti, vertinti ir tvarkyti išsamius ir palyginamus duomenis, kurie padėtų nuspėti arba parodytų Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo poveikį vietos ir regionų lygmeniui, ypatingą dėmesį skiriant atokiausiems regionams , kad ateityje būtų galima tiksliau ekstrapoliuoti statistinius duomenis ir pateikti ekonomines prognozes, ir kad šiuo klausimu reikia paskelbti moksliškai pagrįstą tyrimą.