KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

Investicijų planas Europai

„Pagrindinis mano kaip Komisijos pirmininko prioritetas bus sustiprinti Europos konkurencingumą ir skatinti investicijas, siekiant sukurti naujų darbo vietų.“

„Naudojant šias viešąsias [ES] lėšas mums reikia investuoti išmaniau, labiau koncentruojantis, mažiau reguliuojant ir lanksčiau.“

„Tai padėtų mums per artimiausius trejus metus papildomai pritraukti iki 300 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų į realią ekonomiką.“

„Šios papildomos investicijos turėtų atitekti šioms sritims: infrastruktūrai, pirmiausia plačiajuosčio interneto ryšio ir energijos tiekimo tinklams, taip pat pramonės centrų transporto infrastruktūrai; švietimui, tyrimams ir inovacijoms; atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energetikos efektyvumui. Daug lėšų reikėtų nukreipti į projektus, kuriais padedama jaunajai kartai sugrįžti į darbo rinką.“

(Europos Komisijos Pirmininko Jeano Claude’o Junckerio politinės gairės, 2014 m. liepos 15 d. pristatytos Europos Parlamentui)

1. Investicijų planas Europai

Europai skubiai reikalingas investicijų planas. Dėl ekonomikos ir finansų krizės padarinių investicijų lygis Europos Sąjungoje labai sumažėjo – maždaug 15 % nuo 2007 m. pasiekto aukščiausio taško[1]. Jis labai atsilieka ir nuo ilgalaikės tendencijos. Planuojama, kad per keletą ateinančių metų jis atsigaus tik iš dalies. Todėl lėčiau atsigauna ekonomika, stabdomas darbo vietų kūrimas, ilgalaikis augimas ir konkurencingumo didėjimas.

Paprasto ar vienintelio problemos sprendimo nėra. Bendras ekonominės padėties neaiškumas, didelė viešojo bei privačiojo sektoriaus skola kai kuriose ES šalyse ir jos poveikis kredito rizikai riboja mūsų veiksmų laisvę. Vis dėlto šiuo metu būtų galima pasinaudoti didelėmis santaupomis ir, kitaip nei prieš keletą metų, dideliu finansiniu likvidumu. Be to, Europa turi didelių investicinių poreikių ir ekonomiškai gyvybingų projektų, kuriems reikalingas finansavimas. Pagrindinis uždavinys – našiai panaudoti santaupas ir finansinį likvidumą siekiant paremti tvarų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą Europoje.

Vienu metu reikėtų imtis veiksmų keliomis kryptimis: spręsti ir pasiūlos, ir paklausos problemas[2]. Pirmiausia reikalingas pasitikėjimas bendra ekonomine aplinka; politikos ir reglamentavimo sistemos nuspėjamumas ir aiškumas; efektyvus ribotų viešųjų išteklių panaudojimas; tikėjimas rengiamų investicinių projektų ekonominiu potencialu ir pakankamas rizikos prisiėmimo pajėgumas, kad būtų padrąsinti projektų vykdytojai, paskatintos investicijos ir pritraukta privačių investuotojų. Šiuos klausimus turi spręsti visų lygmenų valdžios institucijos.

Valstybės narės ir regioninės valdžios institucijos turi atlikti aiškų vaidmenį vykdydamos būtinas struktūrines reformas, vadovaudamosi fiskalinės atsakomybės principais, užtikrindamos reglamentavimo tikrumą ir skatindamos investicijas, kuriomis remiamas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas. Fiskalinių veiksmų laisvę turinčios valstybės narės turėtų investuoti daugiau. Ribotesnių išteklių valstybės narės sudarydamos biudžetą turėtų prioritetą teikti išlaidoms, susijusioms su investicijomis ir ekonomikos augimu, geriau panaudoti joms skirtas ES fondų lėšas ir sukurti aplinką, kurioje privatusis sektorius būtų labiau skatinamas investuoti. Galima daug nuveikti nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Komisija kartu su kitomis institucijomis ir valstybėmis narėmis valdys ir stebės pažangą per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą.

Šias pastangas papildys šis investicijų planas. Jį sudarys trys viena kitą papildančios dalys. Pirma, mažiausiai 315 mlrd. EUR papildomų investicijų pritraukimas per ateinančius trejus metus, kuo efektyviau panaudojant viešuosius išteklius ir skatinant privačiojo sektoriaus investicijas. Antra, tikslinės iniciatyvos siekiant užtikrinti, kad šios papildomos investicijos atitiktų realiosios ekonomikos poreikius. Trečia, priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį reglamentavimo sistemos nuspėjamumą ir pašalinti investavimo kliūtis, taip didinant Europos patrauklumą ir kartu stiprinant šio plano poveikį.

Pirmąsias dvi Investicijų plano Europai dalis kartu, kaip strateginiai partneriai, pradeda įgyvendinti Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) turėdami aiškų tikslą – suburti visų lygmenų suinteresuotąsias šalis. Dėl trečiosios dalies Komisija pasiūlys veiksmus būsimoje darbo programoje, be to, veiks kartu su kitomis ES institucijomis ir valstybėmis narėmis per Europos semestrą.

1 diagrama. Investicijų planas Europai

Plano poveikis stiprės, kai prie jo prisijungs vis daugiau suinteresuotųjų šalių: valstybės narės, nacionaliniai lengvatinį finansavimą teikiantys bankai, regioninės valdžios institucijos ir privatūs investuotojai. Visi privalo atlikti savo vaidmenį. Komisija ypač džiaugiasi pagreičiu, kurį įgyja šio plano įgyvendinimas ir kurį rodo teigiami ši planą remiantys pareiškimai, pastarosiomis savaitėmis nuskambėję Europos ir pasaulio mastu[3].

Nuo dabar iki 2017 m. pabaigos siekiama pritraukti mažiausiai 315 mlrd. EUR papildomų viešųjų ir privačiųjų investicijų į realiąją ekonomiką. Investicijų planas papildo esamas priemones; pagal jį bus efektyviai panaudotos absoliučiai visos viešosios lėšos, pritrauktos taikant tiek naujas, tiek esamas priemones. Greitai imdamiesi veiksmų kiekvienu plano aspektu visi kartu galime pasiekti kur kas daugiau, nei veikdami atskirai, ir užsitikrinti naudą, viršijančią net 315 mlrd. EUR sumą.

Galiausiai planu bus siekiama trijų susijusių politikos tikslų:

§ radikaliai pakeisti investicijų mažėjimo tendencijas ir prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos atsigavimo nedarant spaudimo nacionaliniams viešiesiems finansams ir papildomai nesiskolinant;

§ imtis ryžtingų veiksmų reaguojant į ilgalaikius mūsų ekonomikos poreikius ir didinant konkurencingumą;

§ sustiprinti europinį mūsų žmogiškojo kapitalo, gamybos pajėgumų, žinių ir fizinės infrastruktūros aspektą daugiausia dėmesio skiriant mūsų bendrajai rinkai gyvybiškai svarbioms jungtims.

Veikti turime skubiai, kad greitai pasiektume tvarių rezultatų. Diegiant investicijų planą aktyviai dalyvaus Europos Parlamentas, o Europos Vadovų Taryba raginama bendrą požiūrį patvirtinti 2014 m. gruodžio 18–19 d. susitikime.

Europos Komisija ir EIB 2015 m. pradžioje į plano įgyvendinimą įvairiais lygmenimis įtrauks suinteresuotąsias šalis. Atidžiai stebint pažangą bus užtikrinta, kad viešasis rizikos prisiėmimo pajėgumas būtų tinkamai panaudotas ir patikimai valdomas ir kad tiksliniai projektai skatintų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.

2. Mažiausiai 315 mlrd. EUR papildomų ES investicijų pritraukimas

Pirmoji plano dalis – mažiausiai 315 mlrd. EUR papildomų investicijų pritraukimas per kitus trejus metus. Čia numatomi tik ES masto veiksmai: Komisija ragina valstybes nares ir kitus ekonominės veiklos vykdytojus prisijungti prie šios iniciatyvos ir ją papildyti. Siekiant greitų rezultatų, siūlomas veiksmas gali būti finansuojamas pagal dabartinę 2014–2020 m. ES biudžeto daugiametę finansinę programą.

Todėl reikėtų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu kitaip panaudoti ES biudžeto dalis. Šios iniciatyvos esmė – panaudojant viešąsias lėšas užtikrinti didesnį rizikos prisiėmimo pajėgumą, kad būtų pritraukti projektų vykdytojai ir privačiojo sektoriaus finansavimas gyvybingiems investiciniams projektams, kurių kitaip nebūtų buvę. Taip ES viešieji ištekliai bus panaudojami efektyviausiai.

ES mastu tai bus padaryta įsteigus naują Europos strateginių investicijų fondą, kuris teiktų su rizika susijusią paramą ilgalaikėms investicijoms ir užtikrintų daugiau galimybių MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms[4] gauti rizikos finansų. Nacionaliniu mastu didelį poveikį gali padaryti strategiškesnis Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų naudojimas.

Europos Vadovų Taryba raginama patvirtinti Europos strateginių investicijų fondo įsteigimą ir įsipareigoti veiksmingiau naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, visų pirma apskritai dukart intensyviau naudojant finansines priemones. Teisės akto pasiūlymą[5], būtiną Europos strateginių investicijų fondui įsteigti, Europos Parlamentas ir Taryba, kaip ES teisėkūros institucijos, turėtų išnagrinėti skubos tvarka, kad jis įsigaliotų iki 2015 m. birželio mėn.

2.1. Naujas Europos strateginių investicijų fondas

Naujas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) bus įsteigtas Komisijai bendradarbiaujant su EIB, kad būtų pasinaudota tvirta EIB kompetencija ir įrodymais patvirtintu gebėjimu pasiekti rezultatų (žr. 2 diagramą). Fondas bus įsteigtas kaip EIB grupės dalis[6].

Palyginti su esamomis struktūromis, Fondas turės kitokį rizikos pobūdį, teiks papildomų rizikos prisiėmimo pajėgumo užtikrinimo šaltinių ir orientuosis į projektus, kuriais siekiama didesnės visuomeninės ir ekonominės vertės, taip papildant šiuo metu EIB arba esamų ES programų lėšomis finansuojamus projektus. Galimų produktų sąrašas bus nebaigtinis, kad būtų galima prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių.

Europos strateginių investicijų fondui įsteigti bus sukurta 16 mlrd. EUR ES biudžeto garantija, kuri bus skirta jam paremti. EIB įsipareigojimai sudarys 5 mlrd. EUR. Taigi Fondas ne tik veiklą pradės su jau nemažais ištekliais, bet ir galės laikui bėgant toliau ją plėsti. Valstybės narės tiesiogiai arba per nacionalinius lengvatinį finansavimą teikiančius bankus ar panašias įstaigas turės galimybę prisidėti prie Fondo veiklos teikdamos kapitalą. Svarbu tai, kad, vertindama viešuosius finansus pagal Stabilumo ir augimo paktą, tokius kapitalo įnašus į Fondą Komisija vertins palankiai. Prie Fondo prisidėti gali ir privatūs investuotojai.

2 diagrama. Pradinis naujojo Europos strateginių investicijų fondo kūrimo etapas (vien ES indėlis)

ES garantija bus palaikoma esamomis ES lėšomis pasinaudojant ES biudžete numatyta lankstumo riba, taip pat iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir programos „Horizontas 2020“. Sukūrus naująjį fondą šių esamų ES lėšų poveikis realiajai ekonomikai, palyginti su kitais būdais galimu pasiekti poveikiu, sustiprės. Bet kokiems Europos strateginių investicijų fondo intervenciniams veiksmams bus taikomos valstybės pagalbos tvirtinimo procedūros[7].

Fondo vaidmuo – užtikrinti didesnį rizikos prisiėmimo pajėgumą ir pritraukti papildomas investicijas, visų pirma iš privačių, bet ir iš viešųjų šaltinių, konkrečiuose sektoriuose ir srityse. Šios sritys apibūdintos toliau.

Mūsų skaičiavimais, vertinant realias investicijas į ekonomiką Fondo bendras didinamasis poveikis galėtų būti 1:15. Taip yra todėl, kad Fondas suteiks pradinį pajėgumą prisiimti riziką, kuris sudarys jam sąlygas teikti papildomą finansavimą ir pritraukti daugiau investuotojų, kaip matyti 3 diagramoje. Tai reiškia, kad už kiekvieną Fondo teikiamos rizikos apsaugos eurą vidutiniškai galima gauti 15 eurų investicijų į realiąją ekonomiką, kurių kitaip nebūtų buvę. Šis 1:15 didinamasis poveikis yra konservatyvus vidurkis, grindžiamas ankstesne ES programų įgyvendinimo ir EIB patirtimi. Galutinis didinamasis poveikis, žinoma, priklausys nuo veiklos krypčių ir kiekvieno projekto specifikos.

3 diagrama. Fondo didinamasis poveikis (patirtimi grindžiamas vidurkis)

Siekiant palyginti: 2012 m. padidinus EIB kapitalą apskaičiuotas didinamasis jo poveikis buvo 1:18 ir jis pasitvirtina. Panašiai yra ir dabartinės MVĮ skirtos paskolų garantijų priemonės pagal Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME) atveju: kiekvieną kartą skyrus 1 mlrd. EUR finansavimą, MVĮ gauna mažiausiai 20 mlrd. EUR kapitalo, taigi atitinkamas didinamasis poveikis yra 1:20.

Fondas turės savo valdymo struktūrą. Jis bus valdomas laikantis sutartų investavimo gairių. Jo valdymo organas užtikrins, kad būtų laikomasi investavimo gairių ir kad Fondo prioritetai ir veikla atitiktų tas gaires. Konkrečius projektus, atsižvelgdamas į jų gyvybingumą ir užtikrindamas, kad viešojo sektoriaus parama neužkirstų kelio privačiojo sektoriaus investicijoms arba jų neišstumtų, tvirtins nepriklausomas investicijų komitetas. Projektų vykdytojai ir investuotojai galės pasikliauti EIB grupės profesionaliomis konsultacijomis, kompetencija ir parama. Be to, EIB grupė taip pat skirs savo darbuotojus, turinčius patirties tokiose srityse kaip produktų kūrimas, viso su paskolomis susijusio proceso vykdymas, techninė pagalba, finansavimo pajėgumai, iždo valdymas, turto ir įsipareigojimų valdymas, garantijos, portfelių valdymas, apskaita ir ataskaitų teikimas.

Apskritai, jei Fondas bus įsteigtas neatidėliojant ir pradinis įnašas jam ES lygmeniu sudarys 21 mlrd. EUR, per trejus metus jis galėtų nulemti maždaug 315 mlrd. EUR papildomo finansavimo. Akivaizdu, kad prisijungus valstybėms narėms ir nacionaliniams lengvatinį finansavimą teikiantiems bankams poveikis bus didesnis.

2.2. Naujasis fondas rems ilgalaikius investicinius projektus

Europos strateginių investicijų fondas rems europinės svarbos strategines investicijas į infrastruktūrą, konkrečiai į plačiajuosčio interneto ryšio ir energijos tiekimo tinklus, taip pat transporto infrastruktūrą, visų pirma pramonės centruose; švietimą, mokslinius tyrimus bei inovacijas ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą. Finansavimas neturėtų būti iš anksto paskirstytas pagal sritis ar geografines teritorijas siekiant garantuoti, kad projektai būtų atrenkami pagal konkrečius privalumus ir kad būtų užtikrinta kuo didesnė pridėtinė Fondo vertė. Fondas bus lankstus, nes investicijų skatinimo poreikiai skirtinguose regionuose skirtingi.

Fondo veikla šiose srityse papildys tradiciškesnę EIB veiklą ir tokias vykdomas ES programas, kaip Europos infrastruktūros tinklų priemonė (investicijos į infrastruktūrą) ir „Horizontas 2020“ (inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra). Paprastai Europos strateginių investicijų fondas prisiims didesnę skirtingų projektų riziką, taigi į saugesnes projektų dalis bus kur kas lengviau pritraukti privačiojo sektoriaus investicijas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kol bus įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, svarbūs finansavimo šaltiniai jau yra patvirtinti pagal darbo programas – Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir programą „Horizontas 2020“ – ir projektams finansuoti bus galima jais pradėti naudotis 2015 m.

Be to, 2015 m. pradžioje EIB grupė pradės veiklą iš savo išteklių, taigi planas bus pradėtas įgyvendinti nedelsiant.

Kalbant apie numatomas veiklos sritis, Europos strateginių investicijų fondas turėtų turėti galimybę finansuoti ne tik atskirus projektus, bet ir remti privačių fondų struktūras, įsteigtas privačių investuotojų ir (arba) nacionalinių lengvatinį finansavimą teikiančių bankų, tokias kaip Europos ilgalaikių investicijų fondai (EIIF)[8]. Taip dar labiau išaugs didinamasis poveikis ir sustiprės realus poveikis.

Kaip matyti iš 2 diagramos, šios rūšies veiklai numatoma panaudoti tris ketvirtadalius Europos strateginių investicijų fondo išteklių (kurie lemtų maždaug 240 mlrd. EUR investicijas).

2.3. Naujasis fondas taip pat rems MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių investicijas

Be to, Europos strateginių investicijų fondas praktiškai padedamas Europos investicijų fondo (EIF, EIB grupės dalis) rems MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtą rizikos finansavimą visoje Europoje[9]. Kadangi bus teikiama daugiau tiesioginių kapitalo investicijų, taip pat papildomų garantijų, susijusių su MVĮ paskolų aukštos kokybės pakeitimu vertybiniais popieriais, tai turėtų padėti joms užpildyti kapitalo trūkumą. Taip galima veiksmingai paskatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, įskaitant jaunimo įdarbinimą.

EIF turi daug tokios veiklos patirties. Taigi Europos strateginių investicijų fondas turėtų padėti išplėsti EIF veiklą ir kartu nacionaliniams lengvatinį finansavimą teikiantiems bankams atverti naujų galimybių plėtoti savo veiklą šioje srityje. Taip yra papildoma esama MVĮ skirta veikla, pradėta vykdant tokias programas kaip COSME ir „Horizontas 2020“, pagal kurias svarbius finansavimo šaltinius bus galima naudoti jau 2015 m.

Kaip matyti iš 2 diagramos, šios rūšies veiklai bus panaudojamas ketvirtadalis Europos strateginių investicijų fondo išteklių (kurie lemtų maždaug 75 mlrd. EUR investicijų).

2.4. Be Europos strateginių investicijų fondo pritrauktos 315 mlrd. EUR sumos, galima dar labiau padidinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų poveikį

2014–2020 m. per Europos struktūrinius ir investicijų fondus investicijoms bus skirta 450 mlrd. EUR (arba 630 mlrd. EUR, įskaitant nacionalinę bendro finansavimo dalį). Labai svarbu, kad valstybės narės ir regioninės valdžios institucijos kuo efektyviau pasinaudotų ES lėšomis, daugiausia dėmesio skirdamos esminėms sritims ir kuo naudingiau investuodamos kiekvieną eurą.

Ypač veiksmingas fondų lėšų panaudojimo būdas – užuot teikus tradicines dotacijas naudotis tokiomis finansinėmis priemonėmis kaip paskolos, kapitalo investicijos ir garantijos. Šios priemonės gana naujos daugeliui valdžios institucijų, bet jos turi didelį potencialą ir, kaip rodo patirtis, jas įgyvendinus iš tiesų pasiekiama rezultatų. Įgyvendinant šį planą valstybės narės turėtų įsipareigoti kur kas intensyviau naudoti novatoriškas finansines priemones tokiose srityse kaip MVĮ parama, energijos vartojimo efektyvumas, informacinės ir ryšių technologijos, transportas ir parama moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai. Taip 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu būtų apskritai du kartus padidintas novatoriškų finansinių priemonių, kurias teikia Europos struktūriniai ir investicijų fondai, naudojimas[10].

Pagal šias priemones prieinamos lėšos kartu su ištekliais, pritrauktais iš kitų investuotojų ir naudos gavėjų, per savo didinamąjį poveikį sudarys sąlygas užtikrinti papildomas investicijas į ekonomiką. Galutinis didinamasis poveikis ekonomikai priklausys nuo faktiškai vykdomų projektų ir naudojamų priemonių. Siekiant palengvinti sąlygas valdymo institucijoms naudoti finansines priemones, be naujausios MVĮ iniciatyvos[11], galima naudotis papildomomis ES finansinėmis priemonėmis ir lengvai prieinamomis standartinėmis priemonėmis. Komisija su kiekviena valstybe nare aptars praktinius veiksmus, kurių reikėtų imtis, ir teiks atitinkamas gaires. Rezultatams stebėti bus įdiegta speciali stebėsenos sistema.

Per visą 2014–2020 m. programavimo laikotarpį pagal šį naują požiūrį beveik 30 mlrd. EUR būtų įsipareigota skirti novatoriškoms finansinėms priemonėms, kurių tiesioginis finansinio sverto koeficientas reiškia papildomas 40–70 mlrd. EUR investicijas, o didinamasis poveikis realiajai ekonomikai dar didesnis. Konservatyviais skaičiavimais, šios papildomos investicijos, kurias būtų galima pritraukti 2015–2017 m., būtų 20 mlrd. EUR.

Be to, valstybės narės ir regionai taip pat gali tikėtis didesnio ES lėšų didinamojo poveikio, jei nacionalinę bendro finansavimo dalį padidintų daugiau už teisiškai reikalaujamą minimumą. Kadangi nacionalinės viešosios lėšos yra ribotos, prie šio padidinimo galėtų prisidėti privačios lėšos – tai jau vykdoma kai kuriose valstybėse narėse[12].

Trečia, valstybės narės raginamos kuo naudingiau panaudoti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio likusias ES lėšas ir užtikrinti, kad jos visos tektų šiam investicijų planui įgyvendinti. Šiuo tikslu Komisija teiks paramą ir gaires.

Galiausiai tuo pačiu metu įgyvendinant investicijų planą EIB teiks naujas paskolas, todėl valstybės narės taip pat skatinamos bendradarbiauti su EIB, kad užtikrintų kuo didesnį esamų nacionalinių išteklių poveikį.

3. Užtikrinimas, kad investicijoms skirtas finansavimas pasiektų realiąją ekonomiką

Pagal antrąją plano dalį reikia imtis tikslinių iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad pritrauktas papildomas investicijoms skirtas finansavimas atitiktų realiosios ekonomikos poreikius. Tai reiškia, kad reikia papildomas viešąsias ir privačiąsias lėšas skirti gyvybingiems projektams, turintiems realią pridėtinę vertę Europos socialinei rinkos ekonomikai. Tai aktualu ne tik naujajam Europos strateginių investicijų fondui ir Europos struktūriniams bei investicijų fondams, bet ir apskritai Europai.

Pagrindinis šios dalies tikslas – inicijuoti visiškai naują požiūrį į investicinių projektų identifikavimą ir rengimą visoje Europoje, padedant privatiems investuotojams ir valdžios institucijoms lengviau gauti informaciją apie investicinius projektus ir ja pasinaudoti. Tai yra glaudžiai susiję su pirmoje šio plano dalyje aptartu klausimu (bet tuo neapsiribojama), kaip identifikuoti 300 mlrd. EUR vertės projektus, kurie galėtų gauti finansavimą iš papildomų šaltinių.

Europos Vadovų Taryba raginama patvirtinti pasiūlymą sukurti ES lygmens projektų bazę ir sustiprinti techninę pagalbą įsteigiant investavimo konsultacijų centrą, kad jis įsigaliotų iki 2015 m. birželio mėn.

3.1. ES lygmeniu bus sukurta projektų bazė

Tam tikroms suinteresuotosioms šalims daugiausia nerimo kelia ne nepakankamas finansavimas, bet įsivaizduojamas gyvybingų projektų trūkumas. Vis dėlto, kaip rodo pradinis Investicijų darbo grupės darbas (kurį kartu su valstybėmis narėmis bendrai atlieka Komisija ir EIB ir iki metų pabaigos turėtų būti paskelbta ataskaita), ES lygmeniu yra daug galimai gyvybingų projektų, kurie telaukia finansavimo. Kita vertus, privatūs investuotojai dėl šiems projektams būdingo sudėtingumo ir dėl informacijos, kurios nepakanka rizikai tinkamai įvertinti, dažnai nesupranta šių projektų potencialo ir nėra linkę vieni imtis investicijų. Tai visų pirma pasakytina apie didelius ilgalaikius investicinius infrastruktūros projektus.

Kad būtų imtasi investicijų, būtinai reikalingi nepriklausomi ir skaidrūs vertinimai, kuriais patvirtinama, ar projektas ekonomiškai gyvybingas ir, visų pirma, ar jis atitinka visus atitinkamus reglamentavimo ir administracinius reikalavimus. Didesnis skaidrumas ir rizikos supratimas padės pritraukti ir paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas.

Kartu su valstybėmis narėmis Investicijų darbo grupė atlieka pirmąją galimai gyvybingų europinės svarbos projektų peržiūrą. Komisijos nuomone, šį darbą reikėtų nuosekliau tęsti ES lygmeniu, kad būtų identifikuoti ir paskatinti esminiai investiciniai europinės svarbos projektai ir kad investuotojai būtų reguliariai informuojami apie pasirengimą pradėti įvairius projektus. Prie šio darbo galėtų naudingai prisidėti nacionaliniai lengvatinį finansavimą teikiantys bankai.

Taigi, galėtų būti sukurta europinės svarbos projektų, į kuriuos būtų galima investuoti, bazė[13]. Projektų sąrašas būtų dinamiškas ir grindžiamas tam tikrais paprastais ir pripažintais ekonominiais kriterijais. Laikui bėgant projektai būtų nuolat įtraukiami į sąrašą ir iš jo išbraukiami. Tai nereiškia, kad kiekvienas Europos bazėje esantis projektas turėtų būti arba bus finansuojamas pagal planą arba naujojo fondo lėšomis, bet taip bus sudarytos sąlygos viešiesiems ir privatiems investuotojams gauti patikimą ir skaidrią informaciją. Įvertintų ir neįvertintų projektų sąrašą reikėtų skelbti interneto svetainėje ir jis savo ruožtu galėtų būti sujungtas su panašiais nacionaliniais bei regioniniais sąrašais.

Ilgainiui remiantis šiuo darbu galėtų būti sukurta Europos sertifikatų suteikimo gyvybingiems investiciniams projektams, atitinkantiems tam tikrus kriterijus, sistema. Vėliau tokius sertifikatus EIB ir nacionaliniai lengvatinį finansavimą teikiantys bankai galėtų naudoti privatiems investuotojams pritraukti. Tai būtų naudinga siekiant Europos investiciniams projektams suteikti aiškų patikimumo ženklą. Be to, taip būtų atsižvelgiama į G 20 pastangas pasauliniu mastu dalytis geriausia patirtimi, susijusia su investiciniais projektais.

3.2. Siekiant sutelkti kompetencijos šaltinius ir visais lygmenimis sustiprinti techninę pagalbą, bus įsteigtas vieno langelio principu veikiantis investavimo konsultacijų centras

Daugeliui projektų ir jų vykdytojų Europoje vis dar reikia tinkamiausių, jų poreikius atitinkančių finansavimo šaltinių. Be to, dažnai reikia ir gairių, kaip atitikti reglamentavimo reikalavimus. Investicijų plane pirmenybė bus teikiama geresnės paramos, susijusios su projektų rengimu, teikimui visoje ES remiantis Komisijos, EIB, nacionalinių lengvatinį finansavimą teikiančių bankų ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymo institucijų kompetencija.

Visų pirma omenyje turima techninė pagalba, susijusi su projektų struktūros formavimu, novatoriškų finansinių priemonių naudojimu nacionaliniu bei Europos lygmeniu, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis. Šiuo tikslu bus sukurta vieno langelio sistema visiems klausimams dėl techninės pagalbos spręsti. Tai bus investavimo konsultacijų centras, kurio tikslinę auditoriją sudarytų trys interesų grupės: projektų vykdytojai, investuotojai ir viešosios valdymo institucijos. Centras konsultuos dėl konkrečiam investuotojui tinkamiausios konsultacinės paramos, nesvarbu, ar ją teikia EIB grupė, nacionaliniai lengvatinį finansavimą teikiantys bankai ar kitos tarptautinės finansų įstaigos.

Šis naujas centras remtųsi tokiomis sėkmingomis, jau taikomomis priemonėmis kaip programa JASPERS, kuri bus atnaujinta ir išplėsta, ir nauju konsultacijų novatoriškų finansinių priemonių naudojimo klausimais mechanizmu („Fi-Compass“). Jis bus kuriamas EIB grupės glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais lengvatinį finansavimą teikiančiais bankais ir panašiais subjektais visoje Europoje ir sudarys sąlygas šiems subjektams vis glaudžiau bendradarbiauti viename tinkle.

3.3. Darbas su Europos, nacionalinėmis ir regioninėmis suinteresuotosiomis šalimis

Su nacionalinės ir regioninės valdžios institucijų parama Komisija ir EIB dirbs su investuotojais, projektų vykdytojais ir institucinėmis suinteresuotosiomis šalimis, kad sudarytų geresnes sąlygas vykdyti esminius investicinius projektus ir tinkamiems projektams užtikrintų prieigą prie tinkamų finansavimo šaltinių. Konkretiems uždaviniams aptarti nacionaliniu, tarpvalstybiniu ir regioniniu lygmeniu kartu su EIB bus rengiami seminarai investavimo Europoje klausimais. Daugiausia dėmesio bus skirta privačių bei viešų projektų vykdytojų ir privačių investuotojų pritraukimui, informuotumo apie ES finansines priemones didinimui, papildomo Europos strateginių investicijų fondo pajėgumo prisiimti riziką ir kuo didesnės nacionalinių bei ES programų sinergijos užtikrinimui.

4. Investicinės aplinkos gerinimas

Pagal trečiąją plano dalį numatoma užtikrinti didesnį reglamentavimo nuspėjamumą, šalinti investicines kliūtis visoje Europoje ir toliau stiprinti bendrąją rinką sudarant optimalias bendrąsias sąlygas investuoti Europoje. Bendroji rinka yra didžiausias Europos struktūrinių reformų laimėjimas.

Galima daug nuveikti nacionaliniu lygmeniu. Komisija kartu su kitomis ES institucijomis valdys ir stebės pažangą per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą. ES lygmeniu Komisija 2015 m. darbo programoje netrukus pristatys prioritetines iniciatyvas, taip pat pirmuosius veiksmus, kurie turės būti pradėti per ateinančias savaites.

Europos Vadovų Taryba raginama patvirtinti bendrą požiūrį, o Europos Parlamentas ir Taryba, kaip ES teisėkūros institucijos, turėtų užtikrinti, kad būsimos teisėkūros priemonės, kurios būtinos investicijoms palankiai reglamentavimo aplinkai kurti, būtų nedelsiant patvirtintos.

4.1. Paprastesnis, geresnis ir nuspėjamesnis visų lygmenų reglamentavimas

Siekiant atskleisti visą investavimo Europoje potencialą, labai svarbu sudaryti optimalias bendrąsias verslo sąlygas visoje bendrojoje rinkoje. Kad būtų skatinamos ilgalaikės investicijos, tiek nacionalinės, tiek europinės reglamentavimo sistemos turi būti paprastos, aiškios, nuspėjamos ir stabilios. Nepaisant didelių Sąjungos ir jos valstybių narių pastangų, administracinės naštos mažinimo ir reglamentavimo paprastinimo veiksmai tebėra lėti ir netolygūs. Tai ypač svarbu MVĮ, kurios kuria darbo vietas ir yra Europos ekonomikos stuburas. Todėl, siekiant užtikrinti, kad investiciniai projektai klestėtų ir kad pinigai, strateginėms investicijoms skirti pagal šį planą ir ne tik, būtų veiksmingai panaudojami, labai svarbu gerinti augimo sąlygas.

Geresnis reglamentavimas – bendra valstybių narių ir Europos institucijų atsakomybė. Svarbu ne atsisakyti reglamentavimo, bet užtikrinti pažangų reglamentavimą, kuris būtų naudingas tiek piliečiams, tiek įmonėms. Tai reiškia, kad reikia mažinti nebūtiną reglamentavimo naštą ir gerinti verslo sąlygas, visų pirma MVĮ, siekiant užtikrinti, kad bet kokios būtinos taisyklės būtų paprastos ir aiškios ir atitiktų paskirtį. Be to, reikia gerinti nacionalinių lėšų panaudojimo veiksmingumą, mokesčių sistemų efektyvumą ir visų lygmenų viešojo administravimo kokybę. Be to, valstybės narės atsako už tai, kad ES teisė būtų įgyvendinama laiku ir visa apimtimi. Jos turi užtikrinti, kad teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės būtų kuo paprastesnės, aiškesnės ir lengvesnės, neužkraunant papildomos naštos ir išvengiant perteklinio reglamentavimo, kai teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę.

Komisija vienu iš pagrindinių šios kadencijos prioritetų pasirinko geresnį reglamentavimą. Į tai bus atsižvelgta jau rengiant 2015 m. Komisijos darbo programą. Komisija 2015 m. toliau stiprins bendras geresnio reglamentavimo pastangas ir duos joms naują postūmį. Reglamentavimo priemonėmis turėtų būti šalinamos ekonomikos augimo kliūtys, suteikiamos naujos galimybės klestėti, mažinamos sąnaudos ir užtikrinamas socialinis bei ekologinis tvarumas. Komisija visų pirma aktyviau įgyvendins Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) ir bendradarbiaus su ES teisėkūros institucijomis, kad visi siūlomi teisės aktų paprastinimo veiksmai būtų tinkamai įgyvendinti praktikoje.

4.2. Nauji ilgalaikio finansavimo šaltiniai, įskaitant veiksmus kapitalo rinkų sąjungai sukurti

Naujausios ES finansų sektoriaus reglamentavimo sistemos reformos ir bankų sąjungos sukūrimas padės sukurti skaidrų, saugų, atsakingą ir atsparų finansų sektorių, kuris padės užtikrinti stabilumą ir pasitikėjimą. Tačiau investicijos tebėra labai priklausomos nuo bankų tarpininkavimo; ilgalaikis infrastruktūrai skiriamas finansavimas vis dar yra suvaržytas. Daugeliui MVĮ vis dar trūksta galimybių gauti finansavimą, o kapitalo judėjimo visoje ES procesas dar nėra visiškai laisvas.

Ilgainiui sukūrus kapitalo rinkų sąjungą, ES finansų rinkų susiskaidymas sumažės. Tai padės užtikrinti įvairiapusiškesnį finansavimo tiekimą MVĮ ir ilgalaikiams projektams, nes bankų finansavimą papildys gilesnės, labiau išvystytos kapitalo rinkos. Iš tikrųjų bendra kapitalo rinka padės sumažinti finansavimo sąnaudas visai likusiai ekonomikai. Todėl kapitalo rinkų sąjunga – svarbi šio plano ilgalaikio komponento įgyvendinimo priemonė.

Plačios konsultacijos 2015 m. pradžioje padės toliau plėtoti pagrindines veiksmų sritis ir nustatyti jų prioritetus, siekiant pašalinti investicijų finansavimo kliūtis ir judėti link kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo.

Pagrindinės sritys, kuriose reikia imtis veiksmų artimiausiu metu:

§ Reglamento dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (EIIF) priėmimas iki 2014 m. pabaigos. Siekiama, kad EIIF, kaip naudingos investicijų į ilgalaikius projektus priemonės, veiklą pradėtų 2015 m. viduryje. EIIF taip pat galėtų būti naudingi kaip papildoma viešojo arba privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijų į likusią ekonomiką priemonė.

§ Aukštos kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais[14] rinkų atgaivinimas nekartojant klaidų, padarytų prieš krizę. Komisija svarstys, kaip būtų geriausia nustatyti paprasto, skaidraus ir nuoseklaus pakeitimo vertybiniais popieriais kriterijus remiantis naujausiomis draudimo ir bankų sektorių priemonėmis ir tarptautiniu darbu šioje srityje. Šios turto klasės atgaivinimas padės plėtoti gilią ir likvidžią antrinę rinką, pritraukti įvairius investuotojus ir gerinti finansavimo skyrimą atsižvelgiant į didžiausius poreikius.

§ Nagrinėjimas, kaip spręsti dabartinio standartizuotos MVĮ kreditų informacijos trūkumo problemą remiantis šioje srityje jau pradėtu darbu, taip pat informavimo apie infrastruktūros projektų planavimą ir jų kredito istoriją gerinimas.

§ Aiškinimasis su privačiuoju sektoriumi, kaip būtų geriausia plačiau visoje ES atkartoti kai kuriose Europos rinkose pasiektus gerus neviešo vertybinių popierių platinimo tvarkos rezultatus.

§ Esamų priemonių, pvz., Prospektų direktyvos, peržiūra siekiant palengvinti administracinę MVĮ tenkančią naštą, kad joms būtų lengviau atitikti įtraukimo į biržos sąrašus reikalavimus.

4.3. Vienodų veiklos sąlygų stiprinimas ir kliūčių investicijoms šalinimas bendrojoje rinkoje

Norint visapusiškai pasinaudoti bendrąja rinka ir užtikrinti, kad ji padėtų bendrovėms sėkmingai pradėti veiklą, reikia ryžtingų pastangų. Kai kurios priemonės ilgalaikiškesnės negu kitos, vis dėlto neatskiriamas šio plano aspektas – darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investavimo sąlygų gerinimas. Ypač svarbios sritys trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, be kita ko, yra šios:

Energetikos ir transporto sektoriai yra svarbios bendrosios rinkos dalys ir reikia sparčiau įgyvendinti pastaruoju metu patvirtintas reformas. Prie to prisidės Europos energetikos sąjunga. Būtina iki galo įgyvendinti trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį. Tarpvalstybinės prekybos energija taisyklės tebėra labai fragmentiškos. Kai kuriose valstybėse narėse tebetaikomas rinką iškraipantis kainų reguliavimas ir šį klausimą reikia spręsti. Be to, Komisija imsis būtinų veiksmų, kad būtų atsižvelgta į naujausius sprendimus dėl 2030 m. klimato ir energetikos sistemos. Reikia neatidėliojant įgyvendinti ir struktūrines reformas, kuriomis siekiama šalinti investavimo į transporto infrastruktūrą ir sistemas, visų pirma turinčias tarpvalstybinį aspektą, kliūtis. Siekiant visapusiškai pasinaudoti bendrąja rinka, reikėtų pasiekti Bendro Europos dangaus tikslus, taip pat nedelsiant priimti ir vėliau įgyvendinti ketvirtąjį geležinkelių teisės aktų rinkinį.

§ Europai reikia kurti iš tiesų bendrą bendrąją skaitmeninę rinką, be kita ko, nedelsiant imantis didelio užmojo teisėkūros veiksmų duomenų apsaugos ir telekomunikacijų reguliavimo srityse, taip pat modernizuojant ir paprastinant autoriaus teisių ir vartotojų taisykles, susijusias su prekių pirkimu internetu ir skaitmeniniu būdu. Bendroji skaitmeninė rinka turėtų užtikrinti pasitikėjimą ir saugumą atliekant internetines operacijas, skirtingų technologinių sprendimų sąveikumą ir prieigą prie skaitmeninių išteklių bei infrastruktūrų (visų pirma spektro licencijų politiką). Bendroji rinka turėtų būti atvira naujiems verslo modeliams, bet kartu užtikrinti, kad būtų pasiekti esminiai viešojo intereso tikslai. Vartotojai turėtų turėti nevaržomą prieigą prie internetinio turinio ir paslaugų visoje Europoje, nepatirdami diskriminacijos dėl savo pilietybės ar gyvenamosios vietos.

Paslaugų ir produktų rinkos vis labiau persipina. Reikia sparčiau vykdyti reformas, kad būtų sprendžiamos problemos, susijusios su neproporcingais teisinės formos, akcininkų teisių ir leidimų išdavimo reikalavimais, ir gerinamas abipusis pripažinimas, visų pirma tų sektorių ir profesijų, kurie turi didelį tarpvalstybinės prekybos potencialą, atžvilgiu.  Reikėtų visais lygmenimis efektyviai taikyti viešųjų pirkimų taisykles ir skatinti e. viešųjų pirkimų priemones. Siekiant paskatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, ES konkurencingumas išaugtų, jei sumažėtų žinių perdavimo kliūčių, būtų suteiktos galimybės naudotis moksliniais tyrimais ir užtikrintas didesnis mokslo darbuotojų judumas.

§ Atverti investavimo srautus padėtų darbas su tarptautiniais partneriais. Europos įmonių internacionalizavimas didina jų konkurencingumą. Remiant Europos ekonomiką svarbų vaidmenį gali atlikti ne ES šalių investuotojai.

5. Tolesni veiksmai

Šis investicijų planas yra ne vienkartinė priemonė, bet investicijų kampanija, kuri bus plėtojama ateinančius trejus metus. Šis planas iš esmės pakeis viešąją politiką ir finansavimo priemones, kuriomis grindžiamos investicijos Europoje, kad būtų užtikrinta pati didžiausia ekonominė ir visuomeninė grąža už kiekvieną išleistą eurą.

Šiandien pristatomas planas yra žingsnis nauja kryptimi. Valstybės narės raginamos prisidėti prie šios iniciatyvos, be kita ko, teikdamos papildomą finansavimą Europos strateginių investicijų fondui, ir taip sustiprinti plano poveikį realiajai ekonomikai. Veiksmų visais lygmenimis būtina imtis nedelsiant ir veiksmingai, kad poveikis būtų jaučiamas jau 2015 m.

Komisija ragina 2014 m. gruodžio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybą patvirtinti planą ir visas jo dalis. Europos Parlamentas ir Taryba, kaip ES teisėkūros institucijos, raginami skubos tvarka išnagrinėti būtiną teisėkūros priemonę, kad Europos strateginių investicijų fondas galėtų veiklą pradėti 2015 m. birželio mėn., ir nedelsiant imtis tolesnių veiksmų, susijusių su kitais plano aspektais.

Reguliariai vertinant rezultatus Europos Parlamente, valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimuose, atitinkamos sudėties Taryboje ir kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu bus užtikrinta politinė atsakomybė, kad šios iniciatyvos būtų vaisingos. Komisija ir EIB kreipsis į pagrindines nacionalines ir regionines suinteresuotąsias šalis, kad būtų imtasi specialių tolesnių veiksmų specifiniams sprendimams aptarti ir parengti.

Šis planas grindžiamas prielaida, kad esama daugiametė finansinė programa ar EIB kapitalas šiuo momentu keičiami nebus. Atsižvelgiant į pažangą, iki 2016 m. vidurio bus apsvarstyti papildomi veiksmai, o kartu turės būti parengta ir daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra.

1 PRIEDAS. KOKS TIKĖTINAS INVESTICIJŲ PLANO POVEIKIS?

2 PRIEDAS. KAIP NAUJASIS FONDAS PRISIDĖS PRIE ILGALAIKIŲ INVESTICIJŲ?

EIB – Europos investicijų bankas

3 PRIEDAS. KAIP NAUJASIS FONDAS PRISIDĖS PRIE MVĮ IR VIDUTINĖS KAPITALIZACIJOS ĮMONIŲ RĖMIMO?

EIF – Europos investicijų fondas

4 PRIEDAS. TVARKARAŠTIS IR SVARBIAUSI ETAPAI

[1] Kai kuriose valstybėse narėse šis nuosmukis dar didesnis. Visų pirma – Italijoje (-25 %), Portugalijoje (-36 %), Ispanijoje (-38 %), Airijoje (-39 %) ir Graikijoje (-64 %).

[2] Šia tema Džekson Hole 2014 m. rugpjūčio 22 d. plačiau kalbėjo ECB Pirmininkas Mario Draghi. Žr. http://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2014/html/sp140822.en.html.

[3] 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, p. 8: „Europos Vadovų Taryba remia būsimos Komisijos siekį pradėti iniciatyvą, kuria 2015–2017 m. būtų sutelkta 300 mlrd. EUR papildomų viešųjų ir privačiųjų investicijų.“ ir 2014 m. lapkričio 16 d. paskelbtas G 20 Brisbano veiksmų planas: „Be to, spalio mėn. Europos Sąjunga paskelbė apie svarbią iniciatyvą 2015–2017 m. sutelkti papildomų viešųjų ir privačiųjų investicijų. Raginame neatidėliojant [jas] įgyvendinti.“ Taip pat žr. 2 išnašoje nurodytą 2014 m. rugpjūčio 22 d. ECB Pirmininko Mario Draghi kalbą Džekson Hole.

[4] Šiame plane vidutinės kapitalizacijos įmonėmis laikomos įmonės, turinčios 250–3000 darbuotojų.

[5] Teisinė priemonė greičiausiai bus reglamentas remiantis SESV 172 ir 182 straipsniais, 175 straipsnio 3 dalimi ir galbūt 173 straipsniu.

[6] Komisija ir EIB sutaria, kad Fondas turėtų būti įsteigtas kaip specialus patikos fondas. Taip bus užtikrintas neatidėliotinas įsteigimas ir Fondas galės naudotis EIB esamų struktūrų finansavimu ir paskolų teikimo bei rizikos valdymo kompetencija.

[7]  Siekiant užtikrinti, kad pagal šią iniciatyvą remiamos investicijos į infrastruktūrą ir projektus atitiktų valstybės pagalbos taisykles, projektai turėtų tenkinti nepatenkintus poreikius (pvz., nedubliuoti esamos infrastruktūros), pritraukti kuo daugiau privačiojo finansavimo ir neišstumti privačiai finansuojamų projektų. Remiami projektai apskritai turėtų būti atviri visiems naudotojams, įskaitant konkuruojančius veiklos vykdytojus, taikant teisingas, pagrįstas ir tinkamas sąlygas, kad nebūtų sukurta kliūčių patekti į rinką. Siekdama užtikrinti kuo didesnį tokių investicijų poveikį, Komisija suformuluos esminius valstybės pagalbos vertinimo principus, kuriuos projektas turės atitikti, kad galėtų būti remiamas Europos strateginių investicijų fondo lėšomis. Jei projektas atitiks tuos kriterijus ir gaus Europos strateginių investicijų fondo paramą, bet kokia papildoma nacionalinė parama bus vertinama atliekant paprastesnį ir spartesnį valstybės pagalbos vertinimą, kai Komisija papildomai tikrins tik viešosios paramos proporcingumą (t. y. ar nėra kompensuojama per didelė suma).

[8] COM(2013) 462 final, šis dokumentas šiuo metu svarstomas Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos trišalio dialogo derybose. Reglamentui įsigaliojus bus sukurta bendra ES reglamentavimo sistema, kad fondai, kurie specializuojasi teikti ilgalaikes investicijas, pvz., į infrastruktūros projektus arba MVĮ, galėtų visoje ES bandyti pritraukti ilgesnių investavimo perspektyvų investuotojus.

[9] Ši parama turi atitikti Komisijos valstybės pagalbos rizikos finansų gaires arba turi būti vertinama rinkos kainomis.

[10]  Šiuo tikslu valstybėms narėms rekomenduojama naudojantis novatoriškomis finansinėmis priemonėmis kiekvienoje iš pagrindinių investavimo sričių pasiekti jų partnerystės susitarimuose numatomų asignavimų konkrečią procentinę dalį taip: 50 % – MVĮ paramos, 20 % – CO2 mažinimo priemonių, 10 % – informacinių ir ryšių technologijų, 10 % – darniojo transporto, 5 % – paramos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai bei inovacijoms ir 5 % – aplinkosaugos bei efektyvaus išteklių naudojimo srityse. Mikrofinansų priemonių naudojimas lengvatinėms paskoloms teikti taip pat galėtų padėti skatinti savarankišką darbą, verslumą ir labai mažų įmonių kūrimą.

[11] MVĮ iniciatyva – finansinė priemonė, kuria sutelkiami struktūrinių ir investicijų fondų, programų COSME ir „Horizontas 2020“, EIF ir EIB ištekliai. Pagal ją numatyti dviejų rūšių MVĮ finansavimo gerinimo produktai: neapribotos garantijos finansiniams tarpininkams ir esamų paskolų portfelių pakeitimas vertybiniais popieriais.

[12] Atsižvelgiant į galimus variantus nesutrikdant esamo fondų programavimo, pagal skaičiavimus 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu būtų galima pritraukti dar 26 mlrd. EUR papildomų lėšų investicijoms. Ši suma papildytų dvigubai didesnį finansinių priemonių naudojimą ir nėra įtraukta į 1 priedą.

[13]  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba „palankiai įvertino tai, kad, siekiant nustatyti konkrečius veiksmus investicijoms padidinti, įskaitant Europos svarbos potencialiai perspektyvius projektus, kurie būtų įgyvendinti trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, buvo įsteigta Komisijos ir Europos investicijų banko vadovaujama darbo grupė“.

[14]  Pakeitimas vertybiniais popieriais – dažnai bankų naudojama finansinė praktika, pagal kurią grupuojama ir transformuojama įvairių rūšių sutartinė skola, pvz., gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka. Ji gali būti taikoma siekiant finansuoti turtą arba kaip rizikos perkėlimo ir diversifikavimo priemonė.