KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Dėl Europos pramonės atgimimo /* COM/2014/014 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Dėl Europos pramonės atgimimo 1.
ĮŽANGA Europos
Sąjunga kyla iš ilgiausio jos istorijoje nuosmukio. Per 2013 m.
trečiąjį ketvirtį 28 ES valstybių narių BVP
padidėjo 0,2 proc. Gerėjantys verslo nuotaikų ir
lūkesčių rodikliai rodo, kad struktūrinės reformos,
geresnis makroekonominis valdymas ir finansų sektoriuje taikytos
priemonės padėjo sėkmingai stabilizuoti Europos ekonomiką.
ES eina teisingu keliu, tačiau atsigavimas vis dar lėtas: Komisija
prognozuoja, kad 2014 m. 28 ES valstybių narių BVP padidės 1,4 proc.,
o nedarbo lygis kitus dvejus metus bus apie 11 proc. Todėl pagrindiniais
Komisijos ir ES valstybių narių prioritetais tapo ekonomikos augimo
ir konkurencingumo skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikį ir
stabilesnį atsigavimą bei pasiekti strategijos „Europa 2020“
darbotvarkės tikslus. Krizė
privertė atkreipti dėmesį į realiosios ekonomikos ir
stiprios pramonės svarbą. Pramonės sąveika su kitais
Europos ekonomikos sektoriais apima ne tik gamybą, bet ir kitas grandis
nuo žaliavų ir energijos tiekimo pirminėse grandyse iki paslaugų
teikimo tolesnių grandžių įmonėms (pvz., logistikos
paslaugų) ir vartotojams (pvz., garantinio aptarnavimo įsigijus
ilgalaikio vartojimo prekes) arba turizmo. Pramonės veikla integruota
į vis didėjančios apimties ir sudėtingėjančias
vertės grandines; ji įvairių sektorių ir šalių pirmaujančias
bendroves sieja su mažosiomis arba vidutinėmis įmonėmis (MVĮ). Šios
pramonės veiklos ekonominė svarba gerokai didesnė nei
būtų galima spręsti iš gamybos dalies BVP. Pramonės
sektoriaus eksportas sudaro daugiau kaip 80 proc. Europos eksporto ir 80 proc.
privačių mokslinių tyrimų ir inovacijų. Beveik viena
iš keturių privačiojo sektoriaus darbo vietų tenka pramonei ir
dažnai yra aukštos kvalifikacijos, o kiekviena papildoma gamybos sektoriaus
darbo vieta sukuria 0,5–2 darbo vietas kituose sektoriuose[1]. Komisijos
nuomone, tvirtas pramonės pagrindas bus labai svarbus Europos ekonomikos
atsigavimo ir konkurencingumo veiksnys. Apskritai
ES pramonė įrodė esanti atspari ekonomikos krizei. Ji
yra tvariausia pasaulyje ir, prekiaudama gamybos produktais, sukuria 365 mlrd. EUR
pridėtinę vertę (po 1 mlrd. EUR kasdien)[2]; didžioji
šios vertės dalis sukuriama keliuose aukštųjų ir vidutinio lygio
technologijų sektoriuose. Jie apima automobilių, mašinų ir
įrangos, vaistų, cheminių medžiagų, oreivystės,
kosmoso ir kūrybos sektorius, taip pat aukščiausios klasės
prekes daugelyje kitų sektorių, įskaitant maisto sektorių. Vis dėlto
krizės padariniai sunkūs – nuo 2008 m. prarasta 3,5 mln.
darbo vietų, gamybos dalis BVP sumažėjo nuo 15,4 proc. iki 15,1 proc.
praėjusiais metais[3],
o EU našumo rodikliai, palyginti su konkurentų, vis blogėja. Dviejose
naujausiose Komisijos ataskaitose[4]
nurodyta keletas problemų, kurios trukdo ekonomikai augti. Vidaus
paklausa išlieka maža, todėl po krizės Europos įmonėms
sunku plėtoti veiklą savo šalių rinkose ir prekiauti ES.
Apskritai ES verslo aplinka pagerėjo, tačiau pažanga vis dar
nevienodo lygio. Nelanksti administravimo ir reglamentavimo aplinka, kai
kurių darbo rinkų sąstingis ir silpna integracija į vidaus
rinką vis dar riboja įmonių, ypač MVĮ, augimo
galimybes. Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas išlieka
pernelyg mažos, o tai stabdo būtiną mūsų pramonės
pagrindo modernizavimą ir kenkia ES konkurencingumui ateityje. ES
įmonės už energiją moka daugiau nei daugelis
mūsų pagrindinių konkurentų[5]
ir patiria sunkumų norėdamos priimtinomis sąlygomis gauti
pagrindinių išteklių, pvz., žaliavų, kvalifikuotos darbo
jėgos ir kapitalo. Atsižvelgdama
į tai, Komisija laikėsi integruotos pramonės politikos principo,
nustatyto 2010 m. ir 2012 m. pramonės politikos komunikatuose[6], ir
Europos semestro kontekste išleido valstybėms narėms skirtas augimo
skatinimo rekomendacijas. Norint ateityje užtikrinti konkurencingumą ir
sudaryti didesnes augimo galimybes, būtina visiškai įgyvendinti
šį politikos principą Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Kad
politiniai veiksmai būtų veiksmingi, jie turi būti tinkamai
koordinuojami ir nuosekliai taikomi pradedant regioniniu ir baigiant ES
lygmeniu. Šiame
komunikate, kuriame prisidedama prie Europos
Vadovų Tarybos debatų dėl pramonės politikos, nustatyti
pagrindiniai Komisijos pramonės politikos prioritetai. Remiantis
metine augimo apžvalga jame apžvelgiami jau įgyvendinti veiksmai ir
siūlomi nauji veiksmai, kuriais siekiama paspartinti šių
prioritetinių tikslų pasiekimą. Komunikate atskleidžiama, kad
pramonės politika ir kitos ES politikos sritys palaipsniui vis labiau
integruojamos, kaip nurodyta 2010 m. pavyzdiniame komunikate dėl
pramonės politikos, todėl šį integravimo procesą privalu
tęsti. Tačiau svarbiausia, kad šiame komunikate pabrėžiama
visapusiško ir veiksmingo pramonės politikos įgyvendinimo ES svarba
ir siekiama palengvinti šį procesą. Įgyvendinant
konkurencingumui padidinti skirtas reformas valstybėms narėms teks
pagrindinis vaidmuo. Kuriamos naujos priemonės, kaip antai
Partnerystės siekiant ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir
konkurencingumo, gali būti labai naudingos siekiant, kad šių
reformų įgyvendinimas būtų veiksmingesnis.[7] 2.
INTEGRUOTA BENDROJI EUROPOS RINKA. ĮMONĖMS IR GAMYBAI PALANKIOS
APLINKOS SUKŪRIMAS Vidaus rinka
išlieka ES ekonominės sėkmės pagrindu. XX a. 9 dešimtmetyje
vidaus rinka pakeitė Europos ekonomikos perspektyvą; pasibaigus
krizei vidaus rinka galėtų dar kartą atlikti šią
funkciją ir atgaivinti ES ekonomiką, padarydama ES patrauklesne
prekių gamybos ir paslaugų teikimo vieta. Vidaus rinka ES
įmonėms suteikiama didelė vidaus rinka, padedama didinti gamybos
našumą mažesnėmis žaliavų sąnaudomis sudarant galimybę
diegti veiksmingus verslo procesus ir didinama inovacijų grąža.
Tačiau vidaus rinka vis dar turi didelių augimo galimybių, o dar
labiau supaprastinus vidaus rinkos taisykles galima padidinti ekonomikos
našumą. Sustiprinus vidaus rinką galima paspartinti technologinę
pažangą. Norint padidinti našumą, labai svarbu integruoti ES
įmones į regionines ir pasaulines vertės grandines. Tinkamai ir
laiku parengus Europos standartus bus paspartinta inovacijų sklaida, o ES
reformos intelektinės nuosavybės teisių srityje taip pat
paskatins kūrybingumą ir inovacijas. Tačiau norint iki galo
išnaudoti vidaus rinkos teikiamas galimybes būtina geriau integruoti
infrastruktūrų tinklus, geriau įgyvendinti ir supaprastinti
prekėms ir paslaugoms taikomas taisykles ir įdiegti
nuspėjamą bei stabilią reglamentavimo sistemą, kartu
užtikrinant modernų ir veiksmingą viešąjį
administravimą. 2.1.
Tinklų integravimo užbaigimas. Informacijos tinklai, energetika ir
transportas Vidaus rinka
negali sklandžiai veikti be integruotos infrastruktūros. II bendrosios
rinkos akte siūlomi keturi veiksmai, kuriais siekiama paskatinti
jūrų, oro ir geležinkelių transporto plėtrą, ir
iniciatyva, skirta trečiajam energetikos paketui įgyvendinti ir
vykdymo užtikrinimui pagerinti siekiant liberalizuoti ir integruoti Europos
energijos rinkas. 2013 m. pradžioje Komisija pasiūlė
ketvirtąjį geležinkelių dokumentų rinkinį, kuriuo
siekiama padėti geležinkelių įmonėms patekti į ES
rinką ir joje vykdyti veiklą.[8]
Jūrų sektoriuje Komisija planuoja nuo 2013 m. liepos mėn.
supaprastinti laivams taikomus muitinės formalumus, taip sumažinant
biurokratiją, laukimo laiką uostuose ir padarant šį sektorių
konkurencingesnį. Be to, Komisija imasi aktyvių veiksmų siekdama
užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų laikomasi Bendro
Europos dangaus įsipareigojimų.[9]
Kol kas vėluojama patvirtinti šias iniciatyvas, jas iki galo
įgyvendinti ir (arba) užtikrinti jų vykdymą. Norint sukurti
energijos vidaus rinką, reikia, kad valstybės narės iki galo
įgyvendintų susijusią teisinę sistemą ir kad
būtų integruoti energetikos tinklai, nes taip būtų
paskatinta konkurencija vidaus rinkoje ir sumažėtų energijos išlaidos
Europos įmonėms. Norint modernizuoti Europos energetikos
infrastruktūrą ir sujungti energijos „salas“, taip sudarant
galimybę užtikrinti energijos srautus vidaus rinkoje, suteikti ES pramonei
didesnį tiekimo saugumą ir sumažinti kainas, būtinos
didelės investicijos.[10] ES
infrastruktūra turi patenkinti socialinius poreikius ir būti
technologiškai pažangi. Netaršių transporto priemonių ir
laivų atsiradimas yra svarbus iššūkis ES pramonei,
siekiančiai išsaugoti savo konkurencinę padėtį. Ši pažanga
priklauso nuo naujų technologijų pasiūlos ir naudotojams
reikalingos infrastruktūros įrengimo. Priėmus siūlomą
direktyvą[11]
dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo,
valstybės narės bus įpareigotos sukurti minimalią
alternatyviųjų degalų infrastruktūrą,
apimančią bendruosius sąsajos standartus atitinkančius
elektros įkrovimo punktus. Komisija
ragina Tarybą ir Europos Parlamentą patvirtinti šį
pasiūlymą 2014 m. pradžioje. Kaip nurodyta 2013 m.
spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose, skaitmeniniai produktai
ir paslaugos yra labai svarbūs Europos pramonės pažangos veiksniai.
Siekdama padėti plėtoti ryšių paslaugas, 2013 m.
rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė plataus užmojo bendros
telekomunikacijų rinkos kūrimo programą, kuria siekiama
paskatinti investicijas ir veiksmus, skirtus reglamentavimo skirtumams Europos
Sąjungoje dar labiau sumažinti ir konkurencijai plačiajuosčio
ryšio paslaugų sektoriuje paskatinti. Be
infrastruktūros plėtros, naujų galimybių teikia ir naujus
iššūkius pramonei kelia informacinių ir ryšių technologijų
susiliejimas su energetikos ir logistikos tinklais. Norint padėti
įmonėms vykdyti savo veiklą, būtina išplėtoti
skaitmeninėmis technologijomis pagrįstus tinklus padidinant jų
saugumą ir pajėgumą. Jau matomos pirmosios šių
pokyčių pasekmės, kurios kartu taps rinkos galimybėmis,
ypač pagrindinių pažangiųjų technologijų srityje.
Diegiant pažangiuosius tinklus taip pat reikės nustatyti specialią
reglamentavimo sistemą ir sukurti atitinkamus sąveikos standartus.
ES, valstybės narės, regionai ir pramonė privalo atlikti tam
tikrą vaidmenį skatindami verslo procesų skaitmeninimą ir
plėtodami skaitmeninės darbotvarkės pramoninį aspektą. Kosmoso
infrastruktūros ir susijusios pramonės ir paslaugų sektoriams
skirtos taikmenos suteikia galimybę didinti
pramonės konkurencingumą, užtikrinti augimą ir kurti darbo
vietas. ES privalo atlikti svarbų
vaidmenį šioje srityje, nes dėl kosmoso projektų brangumo
valstybėms narėms ekonomiškai naudingiau drauge investuoti ir drauge
naudotis jų teikiamomis galimybėmis. Komisija, bendradarbiaudama su
valstybėmis narėmis ir paskirtosiomis organizacijomis bei
agentūromis (pvz., Europos kosmoso agentūra ir Europos GNSS
agentūra), įgyvendindama kitą daugiametę finansinę
programą baigs kurti kosmoso infrastruktūras pagal savo pavyzdinius projektus
„Galileo“ ir „Copernicus“. Ji pasiūlys taisykles, pagal kurias
būtų sudarytos jų komercinio naudojimo technologinės ir
teisinės sąlygos. Komisija
ragina Tarybą ir Parlamentą remiantis Komisijos pateiktais
pasiūlymais pirmumo tvarka priimti ir įgyvendinti pirmiau
minėtas priemones ir teisės aktus dėl ES informacinių,
energetikos, transporto, kosmoso ir ryšių tinklų. Šių
infrastruktūrų diegimo vilkinimas pakenks mūsų
konkurencingumui ateityje. Kadangi dabartinė ekonominė aplinka
nėra palanki ilgalaikėms investicijoms, Komisija, siekdama
palengvinti šių infrastruktūros projektų įgyvendinimą,
toliau naudosis projektų obligacijomis. 2.2. Atvira ir integruota prekių ir
paslaugų vidaus rinka Naują
postūmį rinkų integravimui Europos Sąjungoje Komisija suteikė
priėmusi I ir II bendrosios rinkos aktus; Komisija ragina teisės
aktų leidėjus patvirtinti pasiūlymus šiose srityse, ypač
dėl tokių iniciatyvų, kaip dokumentų rinkinys, kuriuo
reglamentuojama rinkos priežiūra ir produktų sauga. Komisija ir
toliau aktyviai remia vientisą prekių rinką. Pramoninių
prekių vidaus rinkos apžvalga parodė, kad pramoninių prekių
vidaus rinka pajėgi siekti šio tikslo[12]. Pramonei
šios rinkos kūrimas buvo naudingas ir ES vidaus prekyba pagamintomis
prekėmis per daugelį metų išaugo. Pagal bendros
ekologiškų produktų rinkos iniciatyvą siūlomas veiksmų
rinkinys, kuriuo siekiama išspręsti problemas, susijusias su laisvu
šių produktų judėjimu.[13]
Tačiau, jeigu valstybės narės nesiims tolesnių
dabartinės sistemos įgyvendinimo veiksmų, verslas ir toliau be
reikalo turės didesnių išlaidų ir susidurs su sąnaudų
skirtumu, kuris kels grėsmę augimui. Komisija pasirūpins, kad
būtų užtikrintas suderinimo reikalavimų vykdymas ir,
svarbiausia, kad daugiausia pastangų būtų dedama siekiant
įgyvendinti teisinę sistemą ir užtikrinti jos nuostatų
įgyvendinimą bei palengvinti MVĮ dalyvavimą vidaus
rinkoje. Komunikate
„Pramonės gaminių vidaus rinkos vizija“ išdėstyti veiksmai,
kuriais galima sukurti labiau integruotą vidaus rinką patobulinant
esamą reglamentavimo sistemą. Komisija apsvarstys galimybę
parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra
priimamo akto dėl to, kaip racionalizuoti ir suderinti ekonomines
administracinio ar civilinio pobūdžio sankcijas, skiriamas už
derinamųjų Sąjungos teisės aktų nesilaikymą,
siekiant visoje pramonės produktų vidaus rinkoje užtikrinti vienodas
sąlygas visoms įmonėms. Siekiant padidinti paramą MVĮ
vidaus rinkoje ir toliau plėtoti finansinių išteklių
parūpinimo pagalbą, padidinti šių įmonių energijos
vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą bei pagerinti MVĮ
inovacijų vadybos gebėjimus, bus stiprinamas Europos įmonių
tinklas. Pramonės
atstovai parduoda ir prekes, ir paslaugas. Norint užtikrinti Europos
pramonės konkurencingumą, tebėra svarbu iki galo
įgyvendinti Paslaugų direktyvą. Akivaizdžiai nėra
tarpusavyje suderintas prekių ir paslaugų rinkų integravimas, ir
kad pramonė galėtų veiksmingai atsinaujinti, būtina
geriau užtikrinti geresnį paslaugų vidaus rinkos veikimą.[14] Pasiekta daug,
tačiau valstybės narės vis dar privalo įgyvendinti reformas
ir pagerinti vidaus rinkos nuostatų įgyvendinimą kai kuriuose
srityse. Jau 2012 m. komunikate[15]
Europos Komisija ragino valstybes nares dėti papildomų pastangų
siekiant plačiu mastu įgyvendinti Paslaugų direktyvą.
Visiškai įgyvendinus Paslaugų direktyvą vidaus rinka veiktų
daug sklandžiau, o tai būtų ypač naudinga mažoms ir vidutinio
dydžio šalims bei vartotojams. Padidėjus konkurencingumui būtų
galima gauti papildomos bendros ekonominės naudos – maždaug 2,6 proc.
ES BVP. Pažanga stebima Europos semestro kontekste; siekdama politiniu
požiūriu suderintų tikslų, Komisija užmezgė dialogą su
valstybėmis narėmis. Labiau
integruota paslaugų vidaus rinka turėtų teigiamos įtakos
pramonės konkurencingumui, ypač verslo paslaugų srityje, kurioje
sukuriama apie 12 proc. ES sukuriamos pridėtinės vertės.
Tai yra geras srities, į kurią įtraukus pramonės
konkurencingumą būtų galima padidinti bendrą ES ekonomikos
konkurencingumą, pavyzdys. Rengiant ir įgyvendinant pramonės
politikos strategijas turėtų būti deramai atsižvelgta į
verslo paslaugas. Paskelbusi 2012 m. komunikatą dėl
pramonės politikos, 2013 m. pradžioje Komisija įsteigė
aukšto lygio verslo paslaugų srities darbo grupę. Šiai grupei
paskelbus savo rekomendacijas 2014 m. kovo mėn., Komisija išnagrinės
poreikį imtis papildomų veiksmų. Neseniai
atnaujinta Europos standartizacijos sistema bus atidžiai stebima
siekiant įvertinti, ar ją reikia papildomai pritaikyti prie
sparčiai kintančios aplinkos, kad ji galėtų toliau
padėti siekti prie Europos strateginių tikslų, pirmiausia
pramonės politikos, paslaugų, inovacijų ir technologinės
plėtros srityje. Be to, norint
skatinti inovacijas ir naujų technologinių sričių
plėtrą, labai svarbu nustatyti veiksmingus standartus ir apsaugoti
intelektinę nuosavybę (sudarančią 50 proc. viso ES
nematerialaus turto). Komisija atidžiai seks vykstančius debatus
dėl intelektinės nuosavybės teisių naudojimo ir vaidmens
standartuose ir įvertins, ar šiam klausimui spręsti reikia specialios
iniciatyvos. 2.3.
ES verslo aplinka, reglamentavimo sistema ir viešasis administravimas ES konkurencinis
pajėgumas visada buvo grindžiamas tvaria nuspėjama institucine
aplinka, kokybiška infrastruktūra, stipria technologinių žinių
baze ir sveika bei išsilavinusia darbo jėga. Europa tradiciškai gerai
vertinama kaip verslo ir pramoninės gamybos vieta, tačiau dabar,
palyginti su kitais pasaulio regionais, jos konkurencingumas mažėja.[16] Tai, kad vidaus
rinka (ypač paslaugų srityje) nėra visiškai integruota, yra
reikšminga našumo didinimo kliūtis. Apskritai Europa nepajėgė
pakankamai gerai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
Administracinė našta ir reglamentavimo sudėtingumas šalinami pernelyg
lėtai ir netolygiai, o kai kurios darbo rinkos yra nepakankamai
lanksčios. Finansinio įsiskolinimo mažinimas kilus finansų
krizei tebeveikia verslo nuotaikas ir stabdo tolesnes investicijas, naujų
paskolų suteikimą įmonėms ir taip apsunkina ES
pramonės modernizavimą. Komisija,
visų pirma pasinaudodama Europos semestro procesu ir pagal SESV 173 straipsnį
valstybių narių teikiama konkurencingumo ataskaita, reguliariai stebi
ES konkurencingumo rodiklius ir verslo aplinką. Naujausiose ataskaitose
įžvelgiama gerėjimo požymių, nes pradeda duoti rezultatų
struktūrinės reformos, tačiau įvairių valstybių
narių pažanga išlieka nevienoda. Siekiant
įvertinti verslo aplinkos gerėjimo poveikį faktiniams
valstybių narių konkurencingumo rodikliams ir nustatyti aiškią
šių elementų sąsają, nuo 2014 m. bus patobulinta pagal
SESV 173 straipsnį teikiama valstybių narių konkurencingumo
rodiklių ir politikos ataskaita; bus išplėsta Komisijos
metinių ataskaitų aprėptis, kad būtų galima
stebėti valstybių narių pastangas įtraukti pramonės
konkurencingumo aspektus į kitas politikos sritis.[17] ES lygmeniu
Komisija toliau gerina teisės aktų ir reglamentavimo aplinkos
kokybę, kad užtikrintų didesnį teisės aktų ir
reglamentavimo aplinkos tinkamumą, stabilumą ir
nuspėjamumą. Įgyvendinus Reglamentavimo kokybės ir
rezultatų programą (REFIT) ir sumažinus dešimt
didžiausiųjų reglamentavimo naštų (verslo organizacijų ir
suinteresuotųjų asmenų vertinimu), bus supaprastinti ES
teisės aktai ir sumažinta įmonėms tenkanti reglamentavimo našta.
Į Komisijos atliekamus visų svarbiausių pasiūlymų, turinčių
didelės įtakos konkurencingumui, poveikio vertinimus įtrauktas konkurencingumo
tikrinimas. Siekiant galutinai įvertinti bendras sąnaudas,
kurių pramonės sektoriai turi dėl įvairių
nacionalinės ir ES teisės aktų rinkinių taikymo,
įvairiuose sektoriuose (plieno, aliuminio) atlikti bendrų
sąnaudų vertinimo tyrimai; juos numatoma atlikti ir kituose
sektoriuose (pvz., cheminių medžiagų ir miško žaliavų
pramonėje). 2014 m. bus baigta naftos perdirbimo sektoriui
taikomų teisės aktų tinkamumo patikra. Ateityje Komisija,
pasinaudodama tinkamumo patikromis ir bendrų sąnaudų
vertinimais, nuosekliai atliks išsamias kiekvienos svarbios vertės
grandinės konkurencingumo ir reglamentavimo sistemų apžvalgas.[18] Komisija
ragina valstybes nares imtis panašių priemonių nacionaliniu lygmeniu,
taip padedant užtikrinti, kad politinėmis pastangomis visoje ES
būtų padidintas konkurencingumas.
Komisija stebės pažangą šioje srityje. 28 valstybių
narių viešojo administravimo institucijos laikosi labai įvairaus
požiūrio į privatųjį sektorių. Siekdama visoms
valstybėms narėms sudaryti galimybę pasinaudoti kitų
patirtimi, Komisija pristatys iniciatyvą dėl ekonomikos augimui
palankaus viešojo administravimo, pateikdama išsamių geriausios
viešojo administravimo patirties pavyzdžių iš visos ES, pirmiausia
susijusių su e. valdžios priemonėmis ir viešuoju pirkimu. 3.
PRAMONĖS MODERNIZAVIMAS. INVESTICIJOS Į INOVACIJAS, NAUJAS
TECHNOLOGIJAS, GAMYBOS PRIEMONES IR ĮGŪDŽIUS Turėdamos
menkus gamtos ir energijos išteklius ir keldamos plataus užmojo socialinius ir
ekologinius tikslus, ES įmonės negali konkuruoti siūlydamos
pigius prastos kokybės produktus. Norėdamos konkuruoti
pasaulinėse rinkose, jos privalo diegti naujoves, didinti našumą,
efektyviai naudoti išteklius ir kurti didelę pridėtinę
vertę. Europos lyginamasis pranašumas pasaulio ekonomikoje ir toliau bus
grindžiamas didelės pridėtinės vertės prekėmis ir
paslaugomis, veiksmingu vertės grandinių valdymu ir galimybe patekti
į viso pasaulio rinkas. Taigi inovacijos ir technologinė pažanga
išliks pagrindinis ES pramonės konkurencingumo veiksnys. Todėl reikia
dėti papildomų pastangų, kad būtų pasiektas
strategijos „Europa 2020“ tikslas 3 proc. BVP skirti moksliniams tyrimams
ir technologinei plėtrai (MTTP). Didinant Europos
pramonės našumą visų pirma daugiausia reikšmės teikiama
skaitmeninėms technologijoms. Dėl jų gebėjimo lemti
pokyčius ir didėjančios įtakos visiems sektoriams
keičiasi tradiciniai verslo ir gamybos modeliai, taigi pramonės
atstovai pradės kurti naujus produktus ir ypač diegti naujoves
paslaugų srityje (vadinamasis „paslaugų įsigalėjimas
pramonėje“). Pasaulio ekonomika pereina
prie skaitmeninių technologijų, todėl į pramonės
politiką turi būti įtrauktos naujos technologinės
galimybės, pvz., debesijos kompiuterijos, didelių duomenų
rinkinių ir duomenų vertės grandinių plėtra, nauji
interneto, pažangiųjų gamyklų, robotų, trimačio
spausdinimo ir projektavimo pritaikymo pramonėje būdai. 3.1.
Investicijų į inovacijas ir naujas technologijas skatinimas Nuo ekonomikos
krizės pradžios smarkiai sumažėjusios investicijos į inovacijas
kelia didelę grėsmę Europos pramonės ateičiai. Komisija,
norėdama paskatinti investicijas į inovacijas, vis daugiau
politinių, reglamentavimo ir finansinių svertų perduoda į
valstybių narių rankas. Pagal programą „Horizontas 2020“,
visų pirma pagal jos pramonės pirmavimo prioritetą, bus skirta
beveik 80 mlrd. EUR moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Tai reiškia, kad
bus teikiama parama pagrindinėms pažangiosioms technologijoms, kurios
sukurs naujas pasaulines vertės grandines, padidins išteklių
vartojimo efektyvumą ir pakeis tarptautinį darbo pasidalijimą.
Siekiant palengvinti mokslinių tyrimų rezultatų
komercializaciją, pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat bus
finansuojami lengviau rinkoje realizuojami pirminiai pavyzdžiai ir parodomieji
projektai, nei tie, kurie buvo finansuojami iki šiol. Esminis naujosios
bendrosios programos elementas yra tai, kad svarbiausiose pramonės srityse
kuriant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę suvienijamos
jėgos su privačiuoju sektoriumi, taip siekiant pritraukti daugiau
privačių investicijų. Be to,
patvirtinus naują – 2014–2020 m. – daugiametę finansinę
programą, bent 100 mlrd. EUR iš Europos struktūrinių ir
investicinių (ESI) fondų bus skirta valstybėms narėms, kad
šios galėtų pagal pramonės politikos prioritetus finansuoti investicijas
į inovacijas. 2014–2020 m. ESI fondų investicijos į
inovacijas bus grindžiamos pažangiosios specializacijos principu, kad
valstybės narės ir regionai galėtų daugiau investuoti
į savo lyginamuosius pranašumus ir kad būtų skatinamas visą
Europą apimančių vertės grandinių kūrimas.
Daugelis valstybių narių ir regionų siūlomų
pažangiosios specializacijos strategijomis grindžiamų temų yra
susijusios su šešiomis strateginėmis sritimis, nustatytomis remiantis
pramonės politika; taip regionams suteikiama galimybė naudotis
išsamiu finansinių priemonių rinkiniu. Kadangi
valstybės narės vis labiau siekia skatinti investicijas į
strategines pramonės šakas, Komisija, siekdama sutelkti kritinę
paklausą ir padidinti išteklių paskirstymo efektyvumą ir
visapusiškai atsižvelgdama į konkurencijos ir vidaus rinkos nuostatas, atnaujina
valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir
inovacijoms programą ir keičia viešojo pirkimo taisykles. Pagrindinė
priežastis, kodėl Komisija nusprendė 2012 m. komunikate dėl
pramonės politikos nustatyti šias šešias sritis, kuriose turėtų
būti skatinamos investicijos, buvo poreikis paspartinti investicijas
į proveržio technologijų diegimą sparčiai
besivystančiose srityse. Šios
strateginės, tarpusavyje susijusios sritys yra pažangioji gamyba,
pagrindinės pažangiosios technologijos, netaršios transporto
priemonės ir transportas, biologiniai produktai, statyba ir žaliavos,
pažangieji elektros energijos tinklai. Prieš metus įsteigtų
šešių darbo grupių darbas padėjo Komisijai nustatyti
inovacijų galimybes ir kliūtis, dėl kurių būtina imtis
papildomų politinių priemonių. Remdamasi šiuo darbu Komisija
sieks įgyvendinti šiuos prioritetus: ·
pažangioji
gamyba:
įsteigti žinių ir inovacijos bendrijos pridėtinę vertę
kuriančios gamybos klausimams spręsti ir įtvirtinti viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystę efektyviu išteklių ir
energijos vartojimu, ateities gamyklomis, fotonika ir robotika pagrįstos
tvarių procesų pramonės srityje, taip didinant Europos gamybos
sektoriaus inovacinį pajėgumą ir konkurencingumą.
Atsižvelgiant į didėjančią pramoninio interneto svarbą, darbo
ateityje pirmenybė bus teikiama skaitmeninių technologijų
integravimui į gamybos procesą. Gamybos procese vis dažniau bus
naudojami dideli duomenų rinkiniai;[19] ·
pagrindinės
pažangiosios technologijos (PPT): ši darbo grupė nustato galimus
Europai svarbius įvairių sričių PPT projektus, pvz.,
susijusius su baterijomis, pažangiosiomis medžiagomis, didelio našumo gamybos
arba pramoniniais biologiniais procesais, sudarydama palankesnes sąlygas
MVĮ visoje Europoje naudotis technologijų infrastruktūra ir
toliau nagrinėdama susitarimo memorandumo pasirašymo su Europos
investicijų banku galimybes; ·
biologiniai
produktai:
sudaryti galimybes pasaulinėmis rinkos kainomis
įsigyti biologinių produktų gamybai reikalingų tvarių
žaliavų. Tam reikės biomasės naudojimo srityje taikyti
pakopų principą ir pašalinti galimus alternatyviems naudojimo
būdams reikalingos
biomasės paskirstymo iškraipymus, galinčius atsirasti taikant
pagalbos ir kitas priemones, kuriomis skatinama naudoti biomasę kitoms
reikmėms (pvz., energijos);[20] ·
netaršios
transporto priemonės ir transportas: priimti ir
visapusiškai įgyvendinti Komisijos pasiūlymą dėl
alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo,
įgyvendinti ekologiškų transporto priemonių ir kitas programos
„Horizontas 2020“ iniciatyvas, pagal kurias remiamas netaršus ir efektyviai
energiją vartojantis transportas, siekti nustatyti pasaulinius
elektrinių automobilių standartus ir įgyvendinti pagal
veiksmų planą „CARS 2020“ nustatytus prioritetus; ·
tvari
statyba ir žaliavos: įsteigti 25 mlrd. EUR EIB paskolų
fondą, skirtą energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose namuose
užtikrinti, ir geriau perdirbti bei tvariau tvarkyti atliekas statybos
sektoriuje; ·
pažangieji
elektros energijos tinklai ir skaitmeninės infrastruktūros:
nustatyti tolesnius pažangiųjų elektros energijos tinklų
sudedamųjų dalių kūrimo tikslus, peržiūrėti ir
išplėsti standartizavimo įgaliojimus, kurti veiksmingumo rodiklius ir
su jais susijusias gaires.[21]
Atsižvelgiant į augančią pramoninio interneto svarbą,
prioritetinė sritis yra tam skirtos infrastruktūros ir prisijungimo
programinės įrangos sukūrimas; tai turėtų padėti
integruoti didelio našumo procesus, įskaitant debesijos kompiuteriją. Remdamasi
darbo grupių darbu, Komisija valstybėms narėms siūlo
derinant regioninės ir pramonės politikos priemones sukurti
pažangiosios specializacijos platformas ir taip padėti regionams
išplėtoti pažangiosios specializacijos programas, įmonėms ir
branduoliams padedant užmegzti tarpusavio ryšius ir sudarant galimybę
naudotis naujomis technologijomis ir rinkos teikiamomis galimybėmis. Be to, remdamasi
Europos pramonės stipriosiomis savybėmis ir pagrindinėmis
vertybėmis, Komisija ištirs pramonės veiklos sritis, kuriose,
tikėtina, Europa turės lyginamąjį pranašumą. Be to,
per Europos semestrą atliekamo vertinimo kontekste vis svarbesnį
vaidmenį atliks investavimo tendencijų stebėjimas. 3.2.
Gamybos ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimas ir geresnių
galimybių naudotis įperkamomis gamybos žaliavomis sudarymas ES
įmonėms turi būti suteikta galimybė tvariai ir geriausiomis
įmanomomis sąlygomis naudotis pagrindinėmis žaliavomis,
tačiau kapitalo, energijos ir žaliavų rinkose vis dar kyla
didelių problemų. a)
Galimybė gauti finansavimą Finansų
rinkose įgyvendinus reglamentavimo reformas, pagrįstą
pinigų politiką ir naują priežiūros struktūrą,
bankų sąjungai pavyko atkurti finansinį stabilumą.
Tačiau dėl bankų taikomo finansinio įsiskolinimo mažinimo
įmonėms, ypač valstybių narių, kurioms krizė
padarė labai didelę žalą, MVĮ, sunkiau pasiskolinti iš
bankų. Politikos
priemonėmis padedama mažinti konkretiems tikslams reikalingo kapitalo
poreikius. Vykdant 2014–2020 m. sanglaudos politiką įmonėms
bus toliau teikiamas finansavimas naudojantis finansinėmis
priemonėmis. Naujuoju programavimo laikotarpiu numatoma ne tik
galimybė naudotis tradicinėmis finansinėmis priemonėmis,
nustatytoms nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis ar tarpvalstybiniu
lygmeniu, bet ir galimybė ištekliais papildyti Sąjungos lygmeniu
nustatytą finansinę priemonę. Tai apima ir MVĮ
iniciatyvą – 2013 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos
prašymu parengtą rizikos pasidalijimo priemonę su ES garantijomis.
Tai Komisijos ir EIB pasiūlytos iniciatyvos, pagal
kurią valstybės narės galės savanoriškai naudotis ESI
fondais finansinėms priemonėms, kuriomis bus teikiamos paskolos
MVĮ, finansuoti, rezultatas. Valstybės narės raginamos
nacionaliniais asignavimais prisidėti prie Europos struktūrinių
ir investicinių fondų pagal šią iniciatyvą, kad ši
priemonė įgytų kritinę masę ir turėtų
reikšmingą poveikį skolinimo MVĮ augimui. Patvirtinus
programas COSME ir „Horizontas 2020“, viešojo sektoriaus fondų
finansinį pajėgumą taip pat padidins investicijos į
nuosavą kapitalą per finansinius tarpininkus, pvz., rizikos kapitalo
fondus ir gerai veikiančią Europos rizikos kapitalo rinką.
Įmonių finansavimas taip pat pagerės visiškai įgyvendinus
Pavėluotų mokėjimų direktyvą[22].
MVĮ galimybės gauti finansinių išteklių bus pagerintos naujausiais
teisės aktų pakeitimais. Pavyzdžiui, Reglamente dėl kapitalo
poreikio numatytas pataisos veiksnys, mažinantis kapitalo poreikius,
susijusius su mažųjų ir vidutinių įmonių pozicijų
kredito rizikos pozicijomis; pagal peržiūrėtą Finansinių
priemonių rinkų direktyvą (MiFID) bus sukurtos specialios
prekybos platformos, vadinamos „MVĮ augimo rinkomis“;
peržiūrėtoje Skaidrumo direktyvoje panaikintas reikalavimas skelbti
ketvirčio finansinę informaciją; pagal naujas Europos rizikos
kapitalo fondų ir Europos socialinio verslumo fondų taisykles
numatytas specialus ES pasas, skirtas į naujai įsteigtas MVĮ ir
socialinį verslą investuojantiems fondų valdytojams. Nepaisant
šių priemonių, numatoma, kad galimybės gauti finansinių
išteklių bus sudėtingos. Nors didelės bendrovės vis dažniau
finansavimo galimybių ieško obligacijų rinkose, Europos MVĮ vis
dar yra labai – gerokai labiau nei kitose pasaulio šalyse – priklausomos nuo
bankų, kaip pagrindinio finansavimo šaltinio. Dėl krizės
susiskaidė ES banko paskolų vidaus rinka, o kai kuriose šalyse
neproporcingai išaugo paskolų palūkanos. Kapitalo vidaus rinkos,
kurioje MVĮ galėtų tarptautiniu lygmeniu gauti finansinių
išteklių, sukūrimas – vis dar nepasiektas tikslas. Atsižvelgiant
į šias aplinkybes, toliau dedamos pastangos siekiant pagerinti
paskolų suteikimo kanalus ir įvairinti finansavimo šaltinius.
Padaryta pažanga įgyvendinant keletą iniciatyvų,
įtrauktų į 2012 m. atnaujintą pramonės
politiką. Išnagrinėjus atsiliepimus dėl Žaliosios knygos
dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo, bus parengti
pasiūlymai dėl MVĮ finansavimo šaltinių įvairinimo ir
ilgalaikio investavimo sąlygų gerinimo. Taip pat
reikės imtis papildomų priemonių, kad būtų sumažintas
kai kurių įmonių finansavimo stygiaus poveikis, o Komisija toliau
bendradarbiaus su EIB grupe ir rems valstybių narių dvišales
iniciatyvas, kuriomis sprendžiama šio stygiaus problema. b) Energija Nepaisant
to, kad padidėjo efektyvumas ir energijos rinkos buvo pamažu buvo atvertos
konkurencijai ir todėl sumažėjo didmeninės elektros energijos ir
dujų kainos, mažmeninės šių pramonei svarbių
energetinių išteklių kainos padidėjo. 2008–2012 m. pramonei
taikomos ES mažmeninės elektros energijos kainos kasmet vidutiniškai
didėjo 3,5 proc., o dujų kainos – 1 proc. Todėl ES
pramonės mokamos elektros energijos kainos yra apytikriai du kartus
didesnės nei JAV ir Rusijoje, ir 20 proc. didesnės nei Kinijoje,
remiantis Tarptautinės energijos agentūros duomenimis[23].
Dujų kainų skirtumai dar didesni: ES dujos ES pramonei tris keturis
kartus brangesnės nei JAV, Rusijos ir Indijos konkurentams, 12 proc.
brangesnės nei Kinijoje, tačiau pigesnės nei Japonijoje.
Tačiau pramonės vartotojų faktiškai mokamos kainos skirtingose
valstybėse narėse gali skirtis. Komunikate
dėl energijos kainų ir prie jo pridėtame Komisijos tarnybų
darbiniame dokumente pateikiama tinkamai dokumentais pagrįsta energijos
kainų ir trijų jų pagrindinių elementų, t. y.
energijos savikainos, paskirstymo išlaidų ir mokesčių bei
rinkliavų, įskaitant susijusias su atsinaujinančiųjų
energijos išteklių rėmimu, kaitos apžvalga. Energijos savikainos
elementas tebėra didžiausias, tačiau jo dalis mažėja, be to,
įvairiose valstybėse narėse rodikliai gerokai skiriasi.
Paskirstymo išlaidos ir mokesčiai bei rinkliavos yra pagrindiniai energijos
kainų didėjimo veiksniai, sudarantys vis didesnę galutinės
mažmeninės kainos dalį. [24] Energijos
sąnaudų kaita kelia susirūpinimą dėl daug energijos
vartojančių pramonės šakų konkurencingumo. Energijos
sąnaudos sudaro didelę bendrų popieriaus ir spaudos
produktų, chemijos pramonės gaminių, stiklo ir keramikos,
geležies ir plieno, spalvotųjų metalų gamybos sąnaudų
dalį, tačiau ši dalis skiriasi atsižvelgiant į gamyklą,
technologiją ir šalį. Pramonės
konkurencingumas ir energijos vartojimo efektyvumas tebėra pagrindiniai
Sąjungos tikslai, kaip pripažinta rengiant strategiją „Europa 2020“.
Įgyvendinamos įvairios ES politikos strategijos, kad mūsų
tikslai būtų pasiekti ekonomiškai efektyviausiu būdu. -
Kiek tai susiję su pasiūla, pagal programą
„Horizontas 2020“ numatytos lėšos, kuriomis gali būti tiesiogiai
finansuojami energetikos ir klimato kaitos moksliniai tyrimai ir inovacijos,
pirmiausia įgyvendinant „Saugios, švarios ir efektyviai naudojamos
energijos“ visuomeninį uždavinį ir pramonės pirmavimo iniciatyvas,
pvz., SPIRE (Tvari procesų pramonė efektyviai naudojant išteklius ir
energiją), SET (Strateginį energijos technologijų) planą ir
SILC II (Antroji tvari mažai anglies dioksido į aplinką
išskiriančių technologijų pramonės sistema“), kuriomis
siekiama parengti proveržio technologijas, reikalingas su klimato kaita ir
energetika susijusiems tikslams pasiekti, ir skatinti jų diegimą. -
Sukūrus visiškai integruotą energijos vidaus rinką
ir padidinus konkurenciją energijos rinkose, pramoniniai vartotojai ir gyventojai
mokėtų mažesnes didmenines energijos kainas. -
Toliau plėtojant veiksmingą Europos dujų ir
elektros energijos ir pagrindinių pramoninių žaliavų
elementų, pvz., etileno ir propileno, transportavimo
infrastruktūrą, būtų galima sumažinti transportavimo išlaidas
ir daug energijos vartojantiems sektoriams gresiančią riziką.
Turėtų būti sujungti esami vamzdynai, pirmiausia užtikrinant
jungtis su Pietų ir Rytų Europa, taip pagerinant naudingą
įvairių valstybių narių pramonės sąveiką ir
visoje Europoje užtikrinant didesnį energijos vartojimo efektyvumą. -
Svarbu išvengti neproporcingo energijos išlaidų didėjimo
dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų priemonių, kurias
valstybės narės nustato įgyvendindamos įvairią
politiką. Labai svarbu užtikrinti išlaidų efektyvumą ir padėti
didinti ES konkurencingumą. Be
šio komunikato, Komisija patvirtino klimato kaitos ir energetikos
dokumentų rinkinį, kuriame išdėstyta jos pozicija iki 2030 m[25].
Išskyrus vieną dokumentą, tai ne teisėkūros procedūra
priimtas dokumentų rinkinys, kuriuo remdamiesi Europos Vadovų Taryba
ir Europos Parlamentas galės rengti diskusijas siekdami padėti
parengti Europos Sąjungos poziciją dėl kovos su klimato kaita ir
jos sąveikos su energetikos politika ir ES ekonomikos konkurencingumu. c)
Žaliavos ir išteklių naudojimo efektyvumas ES pramonė
labiausiai priklauso nuo tarptautinėse rinkose siūlomų
žaliavų,[26]
ypač neapdorotų rūdų ir metalų, tiekimo. Ji visoje
vertės grandinėje (tyrinėjimo, gavybos, apdorojimo ir (arba)
valymo, perdirbimo ir pakeitimo) susiduria su įvairiais sunkumais,
susijusiais su pirminių ir antrinių žaliavų gavimu. Komisija nuo
2008 m. dalyvauja rengiant žaliavų strategiją („žaliavų
iniciatyva“). Be to, Komisija skatina efektyvų išteklių
naudojimą ir žiedinių verslo ir gamybos modelių
kūrimą. Pagal Komisijos
žaliavų iniciatyvą daug dėmesio skiriama išorės aspektui,
siekiant užtikrinti sąžiningą ir patikimą pasaulinio masto
galimybę naudotis žaliavomis, taip visiems žaliavų prekybos
subjektams užtikrinant vienodas veiklos sąlygas. ES gerai sekėsi
derėtis dėl žaliavų eksporto taisyklių pasirašant dvišalius
ir daugiašalius prekybos susitarimus, stebėti prekybos žaliavomis
kliūtis ir užtikrinti su jomis susijusių taisyklių laikymąsi.
. Komisija toliau
naudosis visomis jos galioje esančiomis priemonėmis, įskaitant
šiuo metu planuojamą žaliavų diplomatiją, kad išsaugotų
galimybę tvariai naudotis žaliavomis. Ypatingas dėmesys šiam
klausimui bus skiriamas per vykdomas ir numatomas derybas prekybos klausimais. Komisija apsvarstys
galimybę parengti komunikatą dėl Europos inovacijų
partnerystės (EIP) žaliavų srityje, kuriame bus paaiškinta, kaip
Europos Komisija, valstybės narės, pramonė ir akademinė
bendruomenė ketina kartu dirbti, kad paspartintų 2013 m.
strateginio partnerystės įgyvendinimo plano vykdymą siekiant
užtikrinti pažangą mokslinių tyrimų ir inovacijų,
teisinės aplinkos arba standartizavimo srityje. Konkretūs
tikslai apims maždaug dešimties bandomųjų projektų
įgyvendinimą siekiant remti pirminių ir antrinių
žaliavų gamybos ir perdirbimo technologijas, rasti bent trijų labai
svarbių ir labai retų žaliavų naudojimo būdų
pakaitalus ir Europoje sukurti geresnes bendrąsias sąlygas
žaliavų srityje[27]. Siekdama
padėti pramonei imtis šių permainų, 2014 m. Komisija
pateiks teisėkūros iniciatyvą dėl išteklių naudojimo
efektyvumo ir atliekų. Ši iniciatyva bus grindžiama Tausiai išteklius
naudojančios Europos veiksmų plano įgyvendinimo pažanga, joje
bus aptarti pagrindiniai elementai, kurių reikia norint išnaudoti ES
ekonomikos galimybes našumui padidinti ir sykiu naudoti mažiau išteklių
bei kurti žiedinę ekonomiką. Į iniciatyvą bus
įtrauktos išvados, padarytos rengiant tinkamus rodiklius ir tikslus; joje
bus persvarstyti pagrindiniai ES atliekų teisės aktų tikslai
(laikantis peržiūros nuostatų, įtrauktų į
Pagrindų direktyvą dėl atliekų, Sąvartynų
direktyvą ir Pakuočių direktyvą), atliktas atliekų
srauto direktyvų ex post vertinimas ir įvertinti galimi
būdai padidinti jų tarpusavio derėjimą. Be to, remdamasi
preliminariais vertinimais, Komisija prireikus pasiūlys priemones,
kuriomis bus siekiama pašalinti kainų iškraipymus, dėl kurių ES
įmonės negali rinkos kainomis įsigyti pagrindinių
pramonei reikalingų išteklių. Komisija užtikrins politinį
neutralumą sudarydama galimybę įvairiais tikslais įsigyti
biomasės, kad biomasės naudojimo srityje būtų galima
veiksmingai taikyti pakopų principą ir taip užtikrinti efektyvų
ir tvarų gamtos išteklių naudojimą. Jei bus manoma, kad tai
būtina, ji taip pat apsvarstys priemones, suteikiančias pramonei
galimybę pasaulinėmis rinkos kainomis įsigyti pagrindinių
išteklių, pvz., bioetanolio arba krakmolo, reikalingo biotechnologijų
pramonės veiklai, vykdomai tradiciniuose sektoriuose, pvz., cheminių
medžiagų, popieriaus ir kitų miško žaliavų.[28] 3.3.
Įgūdžių atnaujinimas ir palankių sąlygų
pramonės permainoms sudarymas Įgūdžiai
– labai svarbus politikos aspektas, įtrauktas į darbotvarkę
„Europa 2020“. Komisija įgyvendino bendrą švietimo ir mokymo
sistemų tobulinimo strategiją, pagrįstą žmogiškojo kapitalo
poreikių numatymu ir investicijomis į žmogiškąjį
kapitalą naudojantis ES finansinėmis priemonėmis,
įgūdžių bei mokymo reikalingumo ir tendencijų
stebėsenos priemones ir specialias iniciatyvas, kuriomis siekiama suburti
su pameistryste susijusius subjektus, ypač
tuos, kurie turi puikių įgūdžių informacinių ir
ryšių technologijų srityje, įskaitant socialinius partnerius. Gebėjimų
neatitiktis ir su mokymu susiję klausimai
veikiausiai išliks didžiausia ES pramonės ateinančių metų
problema, pirmiausia dėl to, kad dėl gamybos technologijų
pažangos padidės konkrečių įgūdžių ir mokymo
paklausa. Įgyjami įgūdžiai ir profesinio mokymo sistemų
veiksmingumas įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi.
Dėl šių veiksnių, taip pat dėl aukšto nedarbo lygio nuo
krizės nukentėjusiose valstybėse narėse būtina
nedelsiant imtis veiksmų siekiant daugiau investuoti į švietimą
ir mokymą. Taip pat būtina pagerinti tarpvalstybinį judumą.
Šiuo tikslu Komisija priėmė nuodugnią EURES reformą, kuri
padės užmegzti glaudesnį ES ir EEE valstybinių užimtumo
tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą siekiant paskatinti judumą
ir įgūdžių pritaikymą įvairiose naujų
paslaugų ir produktų srityse. Plačiai
pripažįstamas pameistrystės indėlis skatinant pramonės
konkurencingumą. Dideli įgyjamų įgūdžių ir profesinio
mokymo sistemų veiksmingumo skirtumai įvairiose valstybėse
narėse yra susiję su dideliu nedarbu nuo krizės
nukentėjusiose valstybėse narėse. Bus tęsiamos tokios
iniciatyvos, kaip Europos aljansas už pameistrystę, kurios visą ES
apimančia stipria darbdavių ir švietimo sektoriaus partneryste
padės gerinti kokybę ir veiksmingą pameistrystę. Be to, Komisija
rengia naujos kartos programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“, taip
pat kitas priemones, pagal kurias, remiantis aktyviu pramonės ir MVĮ
dalyvavimu, suteikiama galimybė pasinaudoti tarpvalstybinėmis
stažuotėmis įmonėse[29].
Komunikate „Švietimo persvarstymas“[30]
raginama daugiau dėmesio skirti įgūdžių derinimui su darbo
rinkos poreikiais visoje Europoje; prie šio raginimo dabar prisideda ir jį
remia nauja „Erasmus+“ finansavimo programa. Komisija ragina valstybes
nares remti šias pastangas. Dabar
profesiniais sumetimais į kitą valstybę narę kasmet
persikelia vos 0,3 proc. ES gyventojų, o JAV tai daro 2,4 proc.
gyventojų. ES atlieka ypatingą vaidmenį – palengvina besimokančiųjų
judumą tarp švietimo ir mokymo institucijų visais –
pameistrystės, mokomosios praktikos ir aukštojo mokslo mainų –
lygmenimis pagal programą „Erasmus+“. Bus toliau skatinamas
pramonės ir MVĮ dalyvavimas tokiose iniciatyvose.
Besivystančiuose sektoriuose ir ekonominės veiklos srityse šiose
naujose rinkose reikalingus įgūdžius padės įgyti žinių
ir inovacijų bendrijos. Suinteresuotosios
šalys visais lygmenimis turėtų stengtis numatyti ir valdyti
įgūdžių bei mokymo poreikius. Pramonės politika taip pat
turi palengvinti pramonės permainas ir padėti modernizuoti
pramonės struktūrą, kad būtų išvengta drastiškų
ir neekonomiškų restruktūrizavimo atvejų. . Kadangi
restruktūrizavimo įtaka labiausiai juntama regioniniu lygmeniu,
norint suvaldyti ir numatyti permainas būtina, kad šiame procese aktyviai
dalyvautų regionai. Kad pažangiosios specializacijos strategijos
būtų sėkmingos, pagal to lygmens politikos iniciatyvas (dėl
infrastruktūros, mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų)
turėtų būti atsižvelgiama į būsimo
restruktūrizavimo padarinius. Siekdama
padėti regionams modernizuoti pramonės pagrindą išteklius
nukreipiant į produktyvesnius sektorius ir remti pastangas, kuriomis
būtų mažinami galimi socialiniai padariniai, Komisija
pasiūlys visapusišką metodą, skirtą pramonės
permainoms regioniniu lygmeniu numatyti ir palengvinti. Galiausiai 2014 m.
pradžioje Komisija pristatys Komunikatą dėl darbo vietų
kūrimo ekologiškoje ekonomikoje, kuriuo bus siekiama nukreipti pastangas
į pagrindinius ekonomikos sektorius, kuriuose yra darbo vietų
kūrimo galimybių, ir į susijusių naujų
įgūdžių lavinimą. [31] 4.
MAŽOSIOS IR VIDUTINĖS ĮMONĖS IR VERSLUMAS ES pramonės
politikoje tradiciškai daug dėmesio skiriama MVĮ, tapusioms viena iš
pagrindinių mūsų politikos priemonių ašimi. Įgyvendinant
Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP), iki 2013 m.
pabaigos finansų institucijoms padėta daugiau kaip 315 tūkst.
MVĮ parūpinti apie 30 mlrd. EUR naujų lėšų
ir tiesiogiai sukurta arba išsaugota apie 380 tūkst. darbo
vietų. Be to, tuo pačiu laikotarpiu iš struktūrinių
fondų skirta apie 70 mlrd. EUR įmonėms, daugiausia
MVĮ, remti. Finansuota
beveik 200 000 projektų, kurių kiekvienu skirta parama kelioms
MVĮ, įskaitant 78 000 naujai įsteigtų
įmonių, ir sukurta bent 268 000
nuolatinių darbo vietų (jų išsaugota daug daugiau). Reglamentavimo
ir administracinės išlaidos MVĮ gali
turėti net dešimt kartų didesnės įtakos nei didelėms
bendrovėms. Komisija, labai mažoms įmonėms taikydama lengvatas
ir principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, sistemingai
rėmė MVĮ veiklos reglamentavimo paprastinimą. Per penkerius
metus nuo smulkiojo verslo akto (SVA) priėmimo MVĮ taikomos
pagrindinės sąlygos labai pagerėjo. Sumažėjo vidutinis
laikas ir išlaidos, kurių reikia norint įsteigti įmonę (nuo
devynių dienų iki penkių ir nuo 463 EUR iki 372 EUR).
Tačiau laikas ir išlaidos, kurių reikia norint gauti visus leidimus
komercinei veiklai pradėti, kai kuriose valstybėse narėse
tebėra labai dideli. Pagal
naująsias 2014–2020 m. finansines perspektyvas numatytos naujos labai
veiksmingos verslumo ir MVĮ rėmimo priemonės. Pirmą
kartą pagal jas numatyta programa COSME, specialiai skirta MVĮ. Jos
biudžetas – 2,3 mlrd. EUR, kuriais bus papildyti įnašai pagal
kitas ES politikos kryptis. Ypatingas dėmesys MVĮ konkurencingumui skiriamas
pagal naująją sanglaudos politiką. Pagal specialią
programos „Horizontas 2020“ priemonę numatytas MVĮ pradinio
veiklos etapo ir labai rizikingų tyrimų ir inovacijų
finansavimas. Vykdant naują kaimo plėtros politiką toliau
skatinamas naujų įmonių steigimas ir MVĮ konkurencingumas
kaimo vietovėse.[32] Be šios
finansinės paramos, Rizikos finansų valstybės pagalbos
gairėse labai nuodugniai nagrinėjamos problemos, su kuriomis MVĮ
susiduria finansuodamos savo veiklą. Visgi,
norėdamos išnaudoti visas savo galimybes, MVĮ privalo įveikti
kliūtis, kurios trukdo joms augti. Vidutinė Europos MVĮ
mažesnė nei JAV. Be to, skiriasi ir ES MVĮ dydžiai: vidutinis
Vokietijos MVĮ darbuotojų skaičius – 7,6, Ispanijoje – 3,6,
Italijoje – 3,2. Tai turi svarbių padarinių – kuo mažesnė
įmonė, tuo jai sunkiau investuoti į inovacijas, eksportuoti ir
integruotis į pasaulines vertės grandines, dėl to nukenčia
jų konkurencingumas. Siekiant
skatinti augimą, turi būti geriau ištirtos branduolių
galimybės kurti tinkamas inovacijų ekosistemas, skirtas viena
kitą remiančioms MVĮ grupėms. Komisija palengvins MVĮ,
norinčių integruotis į pasaulinio lygmens branduolius,
tarpusavio kontaktų mezgimą siekiant didinti kompetenciją ir
integruotis į Europos vertės grandines. Dėmesys bus skiriamas ne
tik pramonės sektoriams, bet ir tarpsektorinio ir tarpvalstybinio lygmens
bendradarbiavimui ir inovacijoms. Turi būti
geriau integruotos pridėtinės vertės grandinės, pradedant
žaliavų tiekimu ir baigiant verslo paslaugomis bei platinimu, taip pat
ryšiai su mokslinių tyrimų, mokymo ir švietimo centrais. Siekiant
padėti įgyvendinti pažangiosios specializacijos strategijas, pagal
programą „Horizontas 2020“ taip pat bus finansuojami branduoliais
pagrįsti parodomieji vertės grandinių inovacijų projektai.
Be to, siekdama ugdyti verslumo įgūdžius ir nuostatas bei padėti
asmenims komerciškai įgyvendinti naujas idėjas, Komisija patobulins
verslumo veiksmų planą. Atnaujinus
smulkiojo verslo aktą (SVA) būtų galima užtikrinti
naudingesnę sąveiką su Europos semestro kontekste vykdomu
reformų procesu ir taip padėti MVĮ augti ir kurti darbo vietas.
Komisija svarsto galimus veiksmus ir prireikus siūlo teisines priemones,
skirtas užtikrinti, kad bet kurioje valstybėje būtų galima ne
brangiau kaip už 100 EUR ir ne daugiau kaip per tris dienas įsteigti
naują įmonę. Taip pat bus apsvarstyta galimybė, kad
reikiamus leidimus būtų galima gauti per vieną mėnesį.
Galiausiai Komisija nagrinėja priemones, kuriomis būtų mažinama
bylų dėl įmonių skolų grąžinimo nagrinėjimo
teismuose trukmė, sprendžiamos finansinės problemos, išvengiama
nemokumo suteikiant galimybę pasinaudoti ekonomiškai efektyviomis
skolų restruktūrizavimo procedūromis ir suteikiant
sąžiningiems verslininkams dar vieną galimybę, taip pat
palengvinamas verslo perdavimas. Komisija primygtinai prašo, kad valstybės
narės į savo sprendimų priėmimo procesus įtrauktų
poveikio MVĮ tyrimus arba lygiavertę sistemą ir sumažintų
administracinę naštą.[33] Be to, Komisija
nagrinėja kitas galimybes padėti MVĮ užtikrinti naudingą
tarpvalstybinę sąveiką, kartu išsaugant lanksčią ir
paprastą MVĮ reglamentavimo sistemą. Įdomias verslo
galimybes siūlo verslo tinklai, ypač dėl tarpvalstybinio
bendradarbiavimo stiprinimo. Didindami specializaciją Bendrijos viduje,
verslo tinklai taip pat galėtų būti svarbus inovacijų
skatinimo veiksnys. Komisija ištirs, kokiu mastu, pvz., rengiant praktines
rekomendacijas, būtų galima pasiūlyti specialių
priemonių (pvz., susijusių su standartais, terminija arba ženklinimu),
kurios galėtų paskatinti verslo tinklų plėtrą. 5. ES ĮMONIŲ
INTERNACIONALIZAVIMAS ES eksportas ir
teigiamas prekybos balansas atliko svarbų vaidmenį mažinant
krizės poveikį. Prognozuojant, kad iki 2015 m. užsienio prekybos
pajamos padidės apie 90 proc., galimybė patekti į
trečiųjų šalių rinkas išliks pagrindiniu Europos
konkurencingumo veiksniu. ES pramonė iš esmės išsaugojo savo
konkurencingumą tarptautinėse rinkose, tačiau negalima
užtikrinti, kad eksporto mastas ir toliau didės. Europos įmonės
privalo išlikti novatoriškos ir integruotis į augantį pasaulinį
vertės grandinių tinklą. Integracija į pasaulio
ekonomiką turi būti vykdoma kartu remiant atviras ir sąžininga
veikla grindžiamas pasaulines rinkas. Prekybos
politika yra pagrindinis ES internacionalizavimo darbotvarkės aspektas,
susijęs ne tik su rinkų atvėrimu, bet ir su siekiu apginti ES
interesus ir aktyviai remti vienodų veiklos sąlygų sudarymą
trečiosiose rinkose. Kaip matyti iš neseniai priimto susitarimo dėl
palankesnių prekybos sąlygų sudarymo, ES yra įsipareigojusi
toliau skatinti laisvąją prekybą per PPO. ES taip pat siekia
įgyvendinti analogų neturinčią dvišalės prekybos ir
investicijų darbotvarkę, pagrįstą laisvosios prekybos
susitarimais (LPS), kurie dabar yra svarbiausia geresnių galimybių
patekti į rinkas sudarymo priemonė. Baigus dabar vykdomas derybas
dėl LPS, ES BVP būtų galima padidinti 2 proc. (250 mlrd.
EUR). Be to, Komisija pateikė pasiūlymą dėl prekybos
apsaugos priemonių (PAP) pakeitimo ir ragina Tarybą ir
Parlamentą skubiai susitarti dėl PAP sistemos patobulinimo ir susijusių
išlaidų sumažinimo, kad ši sistema taptų veiksmingesnė
užtikrinant sąžiningą konkurenciją. 5.1.
Galimybė patekti į rinkas Atsižvelgdama
į bendros užsienio politikos pažangą, „Misijų ekonomikos augimo
labui“ inicijavimą ir patekimo į rinką strategijos
plėtotę, ES, remdamasi valstybių narių solidarumu,
turėtų paspartinti savo pastangas ekonominės diplomatijos
srityje ir reikliau tartis su ekonominiais partneriais siekiant apsaugoti
Europos užsienio investicijas ir interesus. Konkurencijos sąlygos
įvairiose pasaulinėse rinkose yra nevienodos, o pagrindinėse
besivystančiose rinkose veikiančioms Europos įmonėms
taikomos nesąžiningos sąlygos. Europos
viešųjų pirkimų sektorius yra atviriausias pasaulyje,
tačiau ES įmonės patiria sunkumų mėgindamos patekti
į užsienio viešųjų pirkimų rinkas. Naujausiuose laisvosios
prekybos susitarimuose ES susitarė dėl daug geresnių patekimo
į viešųjų pirkimų rinkas sąlygų. Pavyzdžiui,
dvišalės derybos su Kanada buvo didelis laimėjimas atveriant
viešųjų pirkimų rinkas federalinei valdžiai atskaitingu
lygmeniu. Panašių pasiekimų tikimasi ir iš kitų dvišalių
derybų, ypač su JAV ir Japonija. Be to, Komisija
pateikė pasiūlymą dėl naujos priemonės, kuri, jeigu
ją patvirtins valstybės narės ir Europos Parlamentas, suteiks ES
galimybę pašalinti pusiausvyros nebuvimą tarptautinėse
viešųjų pirkimų rinkose.[34]
Taikydamos šią procedūrą, valstybių narių
perkančiosios institucijos galėtų atmesti kandidatus į
didelės vertės sutartis, jeigu jų naudojamų prekių ir
paslaugų kilmės šalis būtų ne ES šalis, kurioje taikoma
griežta viešųjų pirkimų rinkų apsauga. Tai geras pavyzdys,
kaip savitarpiškumas Europos Sąjungai gali duoti teigiamų
rezultatų tarptautinėje arenoje. Paslaugų
sektoriuje sukuriama apie 40 proc. Europos pramonės gaminių
eksporto pridėtinės vertės. Beveik trečdalis su šiuo
eksportu susijusių darbo vietų iš tikrųjų yra
įmonėse, kurios prekių eksportuotojams teikia pagalbines
paslaugas. Todėl geresnės ir pigesnės paslaugos yra svarbus
pramonės konkurencingumo veiksnys. Padidinus ES įmonių
integraciją į pasaulines vertės grandines bus sudarytos
palankesnės sąlygos gauti kokybiškas paslaugas ir padidinti ES
prekių ir paslaugų eksporto konkurencingumą. MVĮ
internacionalizavimo didinimo pastangoms teikiamas didžiulis dėmesys. ES
įmones surikiavus pagal eksporto apimtį, pirmųjų 10 proc.
eksportuotojų eksportas paprastai sudaro 70–80 proc. viso eksperto,
todėl Komisija, siekdama palengvinti ES įmonių
integravimąsi į pasaulines vertės grandines, sieks didinti ne
tik eksporto apimtį, bet ir eksportuojančių įmonių
skaičių. Norint
sudaryti geresnes sąlygas patekti į rinkas, būtina taikyti
įvairias prekybos politikos priemones, kuriomis būtų
sprendžiamos konkrečios problemos, su kuriomis mūsų
įmonės susiduria eksportuodamos arba investuodamos į trečiąsias
šalis. Bendromis Komisijos, valstybių narių ir verslo pastangomis
sprendžiant šias problemas, svarbus vaidmuo tenka patekimo į rinkas
strategijai. Didinant įvairių suinteresuotųjų subjektų
bendradarbiavimą, šios kliūtys bus šalinamos veiksmingiau ir sėkmingiau. Siekdama
didinti galimybes patekti į viso pasaulio rinkas, Komisija imsis šių
veiksmų: •
pagal bendrą mūsų LPS derybų strategiją toliau
derėsis su pagrindiniais dvišalės prekybos partneriais,
įskaitant JAV, Kanadą, Japoniją ir Indiją, siekdama
pagerinti Europos pramonės galimybes patekti į rinkas, ir tobulins
esamus LPS, taikydama reguliarias stebėsenos, vertinimo ir
įgyvendinimo priemones; •
toliau sieks derėtis dėl ES ir pietinių Viduržemio jūros
regiono šalių ir Rytų partnerystės šalių glaudaus
bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų ir
susitarimų dėl pramonės produktų akreditavimo ir
pripažinimo; •
tęs darbą PPO padaliniuose, siekdama neleisti trečiosioms šalims
kurti techninių kliūčių prekybai ir mėgindama atremti
tokias jų pastangas, be kitų būdų, prireikus pasitelkdama
ginčų sprendimo priemones; •
tobulins Misijas ekonomikos augimo labui ir naudosis Europos įmonių
tinklo paslaugomis, siekdama paskatinti MVĮ internacionalizavimą,
padėti organizuoti Misijas ekonomikos augimo labui ir imtis tolesnių
susijusių veiksmų; •
organizuos MVĮ dialogus ir skatins bendradarbiavimą su mūsų
tarptautiniais partneriais: dvišaliu principu – su JAV, Kinija, Rusija ir
Brazilija, daugiašaliu principu – pagal Rytų partnerystę, ES ir
Viduržemio jūros regiono pramoninio bendradarbiavimo iniciatyvą, su
plėtros šalimis ir AKR valstybėmis; •
toliau įgyvendins patekimo į rinkas strategiją, kaip
konkrečių problemų, su kuriomis susiduria Europos
įmonės, sprendimo priemonę, ypatingą dėmesį
skirdama MVĮ, kurios dažnai susiduria su didžiausiais iššūkiais
mėgindamos įveikti prekybos kliūtis trečiosiose šalyse. 5.2.
Standartizavimas, bendradarbiavimas reglamentavimo srityje ir intelektinės
nuosavybės teisės Komisija,
atsižvelgdama į de facto pagrindinį ES vaidmenį
nustatant standartus ir siekdama būti lydere tobulinant tarptautinę
standartizavimo sistemą, ir toliau rems tarptautinių
standartų priėmimą ir bendradarbiavimą reglamentavimo
srityje. Toliau bus teikiama pirmenybė bendradarbiavimui su kitomis šalimis
reglamentavimo srityje, ypač dėl vykdomų dvišalių
derybų su JAV ir Japonija, pagrindinį dėmesį skiriant
užsienyje daromoms kliūtims prekybai ir investicijoms. Padidinus
skaidrumą ir suvienodinus reglamentavimą, gerokai padidės ES
įmonių galimybės užjūrio šalyse ir sumažės patekimo
į rinkas išlaidos. Pasaulyje,
kuriame konkurencingumą dažnai lemia pradininko pranašumas ir prekių
ženklai, ES įmonėms tampa vis svarbiau visose susijusiose rinkose,
ypač kūrybinėse pramonės šakose, kuriose labai aktuali klastojimo
problema, išsaugoti savo pramoninės nuosavybės teises. Komisija,
siekdama padidinti įmonėms teikiamą paramą, jau
išplėtojo savo pramoninės nuosavybės teisių pagalbos
tarnybų tinklą ASEAN ir Mercosur regionuose, kad galėtų
teikti paslaugas platesniu geografiniu mastu, ir apsvarstys tolesnės
šių pagalbos paslaugų geografinės plėtros galimybes. 6. Išvada Europa turi
skubiai stiprinti tvaraus pokrizinio augimo ir modernizavimo
pamatą. Šiuo tikslu ji privalo aiškiai pareikšti apie savo pasiryžimą
pertvarkyti pramonę, modernizuoti Europos pramonės pagrindą ir
remti konkurencingą ES pramonės struktūrą. Atsižvelgiant
į iššūkių, kurie Europos laukia ateityje, svarbą,
būtinas aukščiausiojo politinio lygmens, t. y. Europos
Vadovų Tarybos, dėmesys ir politinis koordinavimas. Tai yra
būtina norint norint suderinti visas turimas priemones ir nustatyti
prioritetus. Pramoninės strategijos negalima įgyvendinti kaip
atskiros politikos, nes ji įvairiais aspektais susijusi su daugeliu
kitų politikos krypčių, o jos padariniai iš dalies sutampa su
kitų politikos krypčių padariniais. Taigi
Komisija ragina valstybes nares pripažinti labai didelę pramonės
svarbą skatinant konkurencingumą ir tvarų Europos ekonomikos
augimą ir sistemingai atsižvelgiant į konkurencingumo aspektus visose
politikos srityse. Todėl
Komisija mano, kad norint padidinti Europos pramonės konkurencingumą
turėtų būti siekiama šių prioritetinių tikslų: ·
atsižvelgiant į pramonės
konkurencingumo poveikio bendram ES konkurencingumui svarbą ir siekiant
užtikrinti ilgalaikį ES ekonomikos konkurencingumą, vis labiau
įtraukti pramonės konkurencingumo aspektą į kitas politikos
sritis. Pavyzdžiui, siekiant padidinti pramonės ir visos ES ekonomikos
konkurencingumą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas verslo
paslaugų našumui didinti; ·
kuo labiau didinti vidaus rinkos
galimybes kuriant reikiamas infrastruktūras, parengiant stabilią,
supaprastintą ir nuspėjamą reglamentavimo sistemą, kuri
būtų palanki verslumui ir inovacijoms, integruojant kapitalo rinkas,
didinant gyventojų mokymo ir judumo galimybes ir sukuriant paslaugų
vidaus rinką, kaip labai svarbų pramonės konkurencingumo
didinimo veiksnį; ·
ryžtingai įgyvendinti regionų
plėtros priemones ir kartu taikyti nacionalines ir ES priemones, kuriomis
būtų remiamos inovacijos, įgūdžių ugdymas ir
verslumas, siekiant užtikrinti pramonės permainas ir padidinti ES
ekonomikos konkurencingumą; ·
įmonės, kad būtų
skatinamos investicijos, turi turėti galimybę priimtinomis kainomis,
kurios atitiktų tarptautinį kainų lygį, įsigyti svarbiausių
išteklių, pirmiausia energijos ir žaliavų. ES ir nacionaliniu
lygmenimis rengiant ir įgyvendinant įvairiems tikslams skirtas
politikos priemones neturėtų atsirasti
kainų iškraipymų, dėl kurių neproporcingai
padidėtų santykinės šių išteklių kainos. Siekiant
užtikrinti tinkamą šių išteklių tiekimą ir padidinti
energijos ir išteklių vartojimo efektyvumą bei sumažinti atliekų
kiekį, taip pat turėtų būti imamasi veiksmų vidaus
rinkoje ir tarptautiniu lygmeniu; ·
imtis visų įmanomų
priemonių, kad būtų palengvintas ES įmonių
integravimasis į pasaulines vertės grandines siekiant padidinti
jų konkurencingumą ir užtikrinti galimybę palankesnėmis
konkurencinėmis sąlygomis patekti į pasaulines rinkas;
galiausiai,
siekiant pagyvinti ES ekonomiką, būtina pripažinti pastangas
pertvarkyti pramonę, susijusias su Komisijos siekiu iki 2020 m. 20 proc.
padidinti pramonės indėlį į BVP.
[1] Rueda-Cantuche, José M.a,
Sousa, Nb., Andreoni, Va. and Arto, Ia.
The Single Market as an engine for employment growth through the external
trade („Bendrosios rinkos vaidmuo skatinant užimtumo augimą per
išorės prekybą“), Jungtinis tyrimų centras, Naujų
technologijų tyrimų institutas (IPTS), Sevilija, 2012 m. Šiame
komunikate gamyba reiškia NACE 2 red. C sekcijoje ir 10–33 skyriuose
nurodytas veiklos rūšis. Pramonė apima daugiau veiklos
rūšių, įskaitant gavybą, kasybą ir energetiką. [2] Apskaičiuota remiantis Eurostato prekybos statistika. Į
šį skaičių įtraukti tik pagaminti produktai, taigi į
jį neįskaičiuoti prekybos energija ir žaliavomis srautai,
kurių ES prekybos balansas yra neigiamas. [3] Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nors nuo 2007 m.
kai kuriose šalyse (Slovakijoje, Lietuvoje, Austrijoje, Vokietijoje ir
Nyderlanduose) gamybos dalis BVP padidėjo, kitose šalyse ji sumažėjo. [4] 2013 m. Europos konkurencingumo ataskaita Towards
knowledge-driven Reindustrialisation („Siekiant žiniomis pagrįstos
reindustrializacijos“), paskelbta adresu http://ec.europa.eu/enterprise/policies/industrial-competitiveness/competitiveness-analysis/european-competitiveness-report/files/eu-2013-eur-comp-rep_en.pdf,
ir Member states Competitiveness Performance and Implementation of EU
Industrial Policy („Valstybių narių konkurencingumo rodikliai ir
ES pramonės politikos įgyvendinimas“), paskelbta adresu http://ec.europa.eu/enterprise/policies/industrial-competitiveness/monitoring-member-states/files/scoreboard-2013_en.pdf.
[5] Didėja išorės konkurentų mokamų elektros energijos
ir dujų kainų skirtumai (svarbi išimtis – Japonija). [6] 2012 m. spalio 10 d. Komisijos
komunikatas COM(2012) 582 final „Stipresnė Europos
pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl
pramonės politikos atnaujinimas“ ir 2010 m. spalio 28 d.
Komisijos komunikatas KOM(2010) 614 galutinis „Integruota globalizacijos eros
pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir
tvarumui“. Kai kurios valstybės narės, pvz., Prancūzija,
Ispanija, Vokietija arba Jungtinė Karalystė, pastaraisiais metais
taip pat nustatė nacionalinio ir regioninio lygmens pramonės
politiką ir strategijas. [7] Šiais
valstybių narių sudarytais tarpusavio susitarimais būtų
galima padėti įgyvendinti atitinkamus pramonės politikos
aspektus, kurie atspindi ekonominės politikos prioritetus, nustatytus Europos
Vadovų Tarybos bendroje valstybių narių ir euro zonos
ekonominės padėties analizėje, remiantis konkrečioms šalims
skirtomis rekomendacijomis. [8] Šis dokumentų rinkinys – svarbus žingsnis siekiant sukurti
veikiančią bendrą Europos geležinkelių erdvę, kurioje
labai įvairius individualiems poreikiams pritaikytus riedmenis pakeis
standartiniai traukiniai ir geležinkelių komponentai ir bus modernizuotos
geležinkelio transporto priemonių autorizacijos procedūros.
Įgyvendinti šį procesą padės bendra įmonė Shift2Rail,
telksianti valstybines ir privačias lėšas, siekdama paspartinti
naujų technologijų ir sprendimų kūrimą ir
diegimą. [9] Norint ateityje atverti rinką krovinių vežimo kelių
transportu sektoriuje, būtina geriau užtikrinti patekimo į rinką
nuostatų įgyvendinimą. Jau pradėtos derinti krovinių
vežimo kelių transportu saugos ir techninės taisyklės, kuriomis
bus padėtas pagrindas galimam šio sektoriaus liberalizavimui ES lygmeniu. [10] 2013 m. spalio 14 d. Komisija patvirtino 248 svarbiausių
energetikos infrastruktūros projektų, kuriems, remiantis naujomis
transeuropinės energetikos infrastruktūros (TEN-E) gairėmis, bus
taikomos spartesnės ir veiksmingesnės leidimų suteikimo
procedūros ir patobulintas reglamentavimas, sąrašą. Be to, 2013 m.
gruodžio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas susitarė dėl Europos
infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) – 33,2 mlrd. EUR
fondo, iš kurio bus finansuojamas Europos transporto, energetikos ir
skaitmeninių tinklų tobulinimas ir pritraukiamos tam reikalingos
investicijos. EITP padės sukurti labai efektyvius aplinką
tausojančius visą Europą apimančius tarpusavyje sujungtus
tinklus. Įgyvendinant EITP, 5,85 mlrd. EUR skirta transeuropinės
energetikos infrastruktūros plėtojimui 2014–2020 m.; tai
padės integruoti rinką ir padidinti tiekimo saugumą ES
energetikos sistemoje. [11] 2013 m.
sausio 24 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros
diegimo (COM(2013) 18 final). [12] 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatas COM (2014) 25 final
„Pramonės gaminių vidaus rinkos vizija“. [13] Pagal šią iniciatyvą siūlomi bendri metodai, skirti
produktų ir organizacijų ekologiškumui įvertinti. Teikiant
palyginamą ir patikimą su produktais susijusią aplinkosaugos
informaciją, bus lengviau visoje ES integruoti šių produktų
rinkas. [14] Bendrosios rinkos integravimo ataskaitą galima rasti adresu http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2013:0785:FIN:LT:PDF. [15] 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatas COM (2012) 261 final
„Partnerystė siekiant augimo paslaugų sektoriuje 2012–2015 m.“. [16] 2008 m. Pasaulio Banko pranešime „Verslo veikla“ į
pirmąjį dvidešimtuką įtrauktos aštuonios valstybės
narės, iš jų trys pateko į pirmąjį dešimtuką. 2013 m.
į pirmąjį dvidešimtuką pateko tik šešios valstybės
narės, į pirmąjį dešimtuką – dvi. [17] Žr. 2013 m. gruodžio 2–3 d. Konkurencingumo tarybos išvadas.
[18] Be to, siekiant palengvinti konkrečioms sritims taikomų teisės
aktų įgyvendinimą, imtasi ir kitų iniciatyvų.
Pavyzdžiui, atliekama ES teisės aktų dėl atliekų
peržiūra, kuria siekiama užtikrinti jų aiškumą, sudaryti
geresnes jų įgyvendinimo užtikrinimo sąlygas ir palengvinti
antrinių žaliavų perdirbimą. [19] Žr. netrukus pasirodysiantį Komisijos tarnybų darbinį
dokumentą Advancing Manufacturing – Advancing Europe („Gamybos
pažanga – Europos pažanga“). [20] Pakopų principų aprašymas ir
paaiškinimas pateiktas adresu http://ec.europa.eu/research/bioeconomy/pdf/201202_commision_staff_working.pdf
(Komisijos tarnybų dokumentas, pridėtas prie Komisijos komunikato
dėl bioekonomikos strategijos, žr. 25–26 p., 1.3.3.1 skirsnio
antrąją pastraipą) ir http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+REPORT+A7-2013-0201+0+DOC+PDF+V0//LT
(Europos Parlamento nuomonė dėl Komisijos komunikato dėl
bioekonomikos strategijos, žr. 28 punktą, 6–7 p.). [21] Neseniai Komisija du pažangiųjų elektros energijos
tinklų projektus pasirinko kaip transeuropinės energetikos
infrastruktūros kūrimo bendrosios svarbos projektus. [22] 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu
pagal komercinius sandorius, paskelbta adresu http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2011:048:0001:0010:lt:PDF.
[23] Nustatant šias kainas neatsižvelgiama į kokybės skirtumus,
nes ES elektros energijos tiekimas yra patikimesnis – ES šalyse elektros
energijos tiekimas nutrūksta rečiau nei minėtose šalyse. [24] 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatas COM (2014) 21 final
„Energijos kainos ir sąnaudos Europoje“. Šiame komunikate išsamiau
apžvelgiama energijos sąnaudų ir kainų kaita. [25] 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatas COM(2014)
15 final „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“,
Pasiūlymas dėl Europos parlamento ir Tarybos sprendimo
dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų
apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai skirto rinkos stabilumo
rezervo sukūrimo ir veikimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB
(COM(2014)
20 final), Komisijos komunikatas COM(2014)
23 final „Dėl angliavandenilių (kaip antai
skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo dideliu
skysčio kiekiu metodu ES“ ir Komisijos rekomendacija C(2014) 267 final
„Dėl angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų)
žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu
būtinųjų principų“ [26]
Remiantis VDI (Vokietijos inžinierių asociacija) leidiniu Cost
Structure of the Manufacturing Sector („Gamybos sektoriaus išlaidų
struktūra“), išlaidos žaliavoms vidutiniškai sudaro daugiau kaip 40 proc.
gamybos išlaidų. Apskaičiuota, kad padidinus išteklių naudojimo
veiksmingumą žaliavų sąnaudas iki 2030 m. būtų
galima sumažinti 17–24 proc. Žr. GWS ir kt. Komisijai parengtą
leidinį Macroeconomic modelling of sustainable development and the
links between the economy and the environment („Makroekonominis tvarios
plėtros modeliavimas ir ekonomikos ryšys su aplinka“) (2011 m.),
paskelbtą adresu http://ec.europa.eu/environment/enveco/studies_modelling/pdf/report_macroeconomic.pdf. [27] Įgyvendindama žaliavų iniciatyvos antrąją
pakopą, 2014 m. Komisija paskelbs nacionalinės
naudingųjų iškasenų politikos rodiklių ataskaitą,
kurioje bus pateikti valstybių narių veiklos rezultatai, susiję
su leidimų išdavimu, žemės naudojimo planavimu ir viešų
konsultacijų rengimu siekiant kartu su visais suinteresuotaisiais
subjektais išsiaiškinti politikos galimybes, susijusias su galimybe suderinti
kai kuriuos leidimų išdavimo procedūrų ir žemės naudojimo
aspektus. [28] Žr. pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento skyrius apie
cheminių medžiagų ir miško žaliavų naudojimu grindžiamą
pramonę. [29] Žr. 2013 m. gruodžio 4 d. Pasiūlymą dėl
Tarybos rekomendacijos dėl stažuočių kokybės sistemos, COM(2013) 857 final. [30] 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatas COM(2012) 669 final
„Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant
geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“. [31] Užimtumas ir socialiniai aspektai, susiję su pokyčių
numatymu ir restruktūrizavimu, išnagrinėti 2013 m. gruodžio 13 d.
Komisijos komunikate (COM/2013) 882 final). [32] Dėl konkretaus mėlynojo augimo potencialo žr. 2012 m.
rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą COM(2012) 494 final
„Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės
sektoriaus augimo galimybės“. [33] Šie pasiūlymai bus koordinuojami ir papildomi kitais teisingumo
srityje rengiamais veiksmais, skirtais tarpvalstybinių skolų
susigrąžinimui palengvinti. Be to, remiantis šioje srityje nustatytais
minimaliais standartais ir atsižvelgiant į 2012 m. komunikatą
„Naujas požiūris į nesėkmę vykdant verslą ir
nemokumą“, finansinių sunkumų turinčioms įmonėms
bus sudaryta galimybė veiksmingai restruktūrizuoti savo skolas ir
išvengti nemokumo. [34] 2012 m.
kovo 21 d. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir
paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų
vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl
Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į
trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, COM(2012) 124 final.