19.8.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/70

Regionų komiteto nuomonė – Darbuotojų judumas ir EURES tinklo stiprinimas

2014/C 271/14

Pranešėjas

Jose Ramón BAUZA DIAZ (ES/EPP), Balearų salų vyriausybės pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo, darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos

COM(2014) 6 final

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendra informacija

pabrėžia, kad darbo rinkos praktikai labai svarbus yra vaidmuo, kurį atlieka, arba turėtų atlikti mažiausi valstybinių struktūrų teritoriniai padaliniai. Šiuo požiūriu nuomonėje „Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą“ (2013/C 62/14) nurodoma, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai yra atsakingos už užimtumo ir kitų politikos sričių įgyvendinimą;

2.	palankiai vertina tai, kad didžiosios ES piliečių daugumos teisė laisvai judėti yra vienas iš didžiausių ES laimėjimų, ir mano, kad labai svarbu užtikrinti šią teisę ir supaprastinti naudojimąsi ja skatinant laisvą darbuotojų judėjimą;

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą kaip priemonę sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojams naudotis paramos darbo jėgos judumui ES paslaugomis, supaprastinti naudojimąsi visų piliečių laisvo judėjimo teise, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, ir prisidėti prie nedarbo skirtumų valstybėse narėse mažinimo;

4.	pabrėžia, kad patobulinto EURES tinklo įsteigimas iš naujo yra svarbus žingsnis Europos Sąjungai dedant pastangas remti valstybes nares ir jų regionus sprendžiant nedarbo problemą;

5.	pritaria Komisijos sprendimui Europos užimtumo tarnybų tinklą paversti priemone, kuria būtų siekiama, kad sutaptų darbo jėgos paklausa ir pasiūla (1);

pabrėžia, kad būtina, jog EURES paslaugomis visoje ES galėtų naudotis tiek darbdaviai, tiek darbo ieškantys asmenys. Todėl RK akcentuoja būtinybę piliečius informuoti apie šio tinklo privalumus, kad jie galėtų pasinaudoti visomis jo teikiamomis galimybėmis. Reikės organizuoti informacinius renginius, kampanijas žiniasklaidoje ir seminarus, kad piliečiai galėtų susipažinti su EURES tinklo teikiamomis galimybėmis;

7.	pabrėžia, kad nacionalinės EURES koordinavimo tarnybos turėtų įsipareigoti glaudžiai bendradarbiauti su regionų ir vietos valdžios institucijomis, kurios atlieka svarbų vaidmenį skatinant darbuotojų judumą;

tarpvalstybiniai darbuotojai susiduria su specifinėmis problemomis (socialinė apsauga, mokesčiai ir draudimas), todėl pasienio regionuose plėtojamos EURES tarpvalstybinės partnerystės, kurios atlieka svarbų konsultacinį vaidmenį (2); nerimauja, kad Komisijos pasiūlymai gali lemti dvigubą šių EURES pasienio partnerysčių kontrolę: pirma, finansine prasme, nacionalinėms koordinavimo tarnyboms skiriant pagal ES Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) suteikiamas lėšas EURES pasienio partnerystėms; antra, pagal šio pasiūlymo dėl reglamento 8 straipsnį įvedant nacionalinių leidimų šioms EURES pasienio partnerystėms suteikimo procedūrą, prieštaraujančią 2013 m. gruodžio 11 d. reglamento Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) 21a straipsnio, kuriuo tarnyboms, kurios pagal teritoriją atsakingos už pasienio regionus, pavedama teikti pasiūlymus dėl EURES tarpvalstybinių partnerysčių plėtojimo ir veiklos, praktiniam veiksmingumui;

9.	pakartoja, kad svarbu užtikrinti, jog EURES tinklui tampant visos Europos darbuotojų paieškos ir įdarbinimo tarnyba jis turėtų išsaugoti savo konsultacinę funkciją, kad visų pirma būtų išsaugota EURES konsultantų pagalba praktiniais darbo ir socialinės apsaugos užsienyje klausimais (3);

Darbo jėgos judumas

10.

pabrėžia, kad būtina propaguoti priemones Europos darbo rinkai remti sudarant sąlygas ES piliečiams ir darbuotojams judėti tarp valstybių šiuo tikslu sukuriant profesinės kvalifikacijos atitikties sistemas, pašalinant mokestines kliūtis, perkeliant bedarbio pašalpas ir užtikrinant teisių į pensiją perkėlimą (4);

11.	nurodo, kad esamomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir siekiant strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintų užimtumo tikslų, šis pasiūlymas dėl EURES modernizavimo yra konkretus indėlis į dedamas pastangas ieškoti novatoriškų sprendimų, kaip padidinti užimtumo lygį;

12.	atkreipia dėmesį į darbuotojų judumo, kaip prisitaikymo prie esamų ekonomikos sąlygų mechanizmo, privalumus ir pabrėžia tokio tinklo kaip EURES svarbą mažinant nesąžiningos konkurencijos praktikos, kai samdomi ES migrantai, atvejų skaičių;

13.

šiuo požiūriu pabrėžia, kad Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistemos duomenimis, nepaisant didelio nedarbo Europoje, pirmąjį 2013 m. ketvirtį 2 milijonai darbo vietų liko neužimtos. Neseniai Komisijos atliktas tyrimas rodo, kad nedirbantys ES piliečiai migrantai sudaro labai mažą kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus dalį ir tik 0,7–1,0 proc. visų ES gyventojų;

14.

nurodo, kad nors anksčiau ES daug dėmesio skyrė bendrosios rinkos teisinio pagrindo, kuris užtikrintų teisę į laisvą visų ES piliečių judėjimą, kūrimui, tačiau neretai nebuvo pasirūpinta realiomis galimybėmis, kad piliečiai galėtų pasinaudoti šia teise, kadangi valstybėms narėms palikta plati galiojančių taisyklių aiškinimo laisvė, ir jos šiuo krizės laikotarpiu ja pasinaudoja taikydamos griežtus apribojimus;

15.	todėl ragina Komisiją parengti priemonių, skirtų propaguoti ir skatinti laisvą asmenų judėjimą ES, ir suformuluoti aiškias taisykles ir praktiką, kaip koordinuoti socialinės apsaugos sistemas ES, tokiu būdu užtikrinant visapusišką piliečių teisių veiksmingumą;

EURES tinklo reformos

Pasiūlymo dėl reglamento techniniai ir teisiniai aspektai

16.	mano, kad pasiūlyme dėl reglamento reikėtų tiksliau nurodyti, kokia yra šalių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, bet priklauso Europos ekonominei erdvei, taip pat, Šveicarijos, padėtis EURES tinkle;

17.	mano, kad pasiūlymo dėl reglamento techninis patikslinimas užtikrina, kad valstybės narės ir jų regionai, EURES nariai ir visų pirma EURES partneriai jį veiksmingiau taikys ir kartu bus geriau koordinuojama jų veikla;

18.

šiuo požiūriu prašo Komisijos apsvarstyti galimybę pasiūlyme patikslinti, ar nacionaliniai koordinavimo centrai integruojami į valstybinių įdarbinimo tarnybų valstybines struktūras ar ne; ar valstybės narės savo valstybinėms įdarbinimo tarnyboms funkciją teikti paramos paslaugas priskiria savo nuožiūra, ar, priešingai, šių tarnybų dalyvavimas yra privalomas visose valstybėse narėse;

19.	siūlo Komisijai didinti nacionalinių koordinavimo centrų, kaip EURES politikos valdymo organų savo teritorijose, matomumą aiškiai jiems priskiriant visas pasiūlymo III, IV ir V skyriuose valstybėms narėms pavestas funkcijas;

20.

nurodo, kad taip pat reikėtų paaiškinti sąvokas „atitinkama „partnerystė“, „socialinės rūpybos darbuotojai“ ar „individualus veiksmų planas“, be to, reikėtų nurodyti, koks yra EURES partnerių vaidmuo prieigos prie bendros IT platformos srityje, ir šiuo požiūriu nurodyti, ar šie partneriai taiko bendros IT platformos valdymo principus, ir ar laikosi su jais susijusių įsipareigojimų;

21.

ragina Komisiją patikslinti, ar Komisija turi priimti įgyvendinimo aktus, techninius formatus arba modelius ir procedūras, kurie suvienodintų pasikeitimo laisvomis darbo vietomis ir darbo prašymais bei kita informacija sistemas ir procedūras, pavedamas Europos koordinavimo biurui, ir valstybių narių įsipareigojimą nustatyti duomenų apie nacionaliniu lygiu vykdytą veiklą rinkimo ir teikimo tvarką pagal konkrečias bendrų rodiklių kategorijas;

22.	ragina Komisiją aiškiai išdėstyti, kas atsakingas už nuolatinį informacijos atnaujinimą. Tai itin svarbus šalyse, kuriose socialiniai partneriai sudaro kolektyvines sutartis, galiojančias daugeliui darbo rinkos sektorių;

23.	mano, jog itin svarbu, kad pasiūlyme dėl reglamento būtų nustatyti nacionalinių koordinavimo centrų ir EURES komiteto sudėties kriterijai, kurie užtikrintų šių organų ir valstybių narių regionų bei ES veiklos koordinavimą;

24.	ragina Komisiją atkreipti dėmesį į ypatingą darbuotojų, kuriems kyla išstūmimo iš darbo rinkos grėsmė, padėtį, įskaitant kvalifikacijos neturinčius darbuotojus arba žemos kvalifikacijos darbuotojus, juos aiškiai nurodant pasiūlymo tekste ir tokiu būdu įgyvendinant 5 straipsnio tikslus;

25.	todėl siūlo Komisijai primygtinai raginti judumui pirmiausia taikyti nediskriminavimo principą ir šiuo tikslu į pasiūlymo tekstą įtraukti aiškias nuorodas ir numatyti mechanizmus jų veiksmingumui užtikrinti;

Teisės politikos aspektai

26.	ragina Komisiją, kad pastangas koordinuoti EURES tinklo veiklą ir jį tobulinti, dėtų ir visos valstybės narės ir jų regionai siekiant sutvirtinti esamą struktūrą ir nepaversti jos biurokratijos įrankiu;

27.	mano, kad naujai EURES tinklo struktūrai reikia finansavimo sistemos, kurios šaltinius reikėtų tiksliau nurodyti, nes ESF yra struktūrinis fondas, kuris, kitaip nei socialinių pokyčių ir inovacijų programų fondai, yra regionalizuotas;

28.	taip pat mano, kad šioje finansavimo sistemoje reikia paaiškinti ypatingą padėtį, susijusią su pelno siekiančių privačių užimtumo tarnybų, dalyvaujančių tinkle kaip EURES partnerės, lėšų skyrimu;

29.	ragina Komisiją vykdyti plačią komunikacijos kampaniją apie patobulintą EURES tarnybą, nes tokia, kokia ji šiuo metu yra, ji daugeliui darbo ieškančių žmonių ir darbo siūlančių įmonių yra nežinoma;

30.

nurodo, kad dažnai vietos ir regionų lygmuo yra arčiausiai darbo ieškančių asmenų ir daugumos darbdavių, o darbo rinka daugiausia yra lokali (5), kad paprastai regionų arba vietos lygmeniu darbo rinka kelia rimtų problemų, pavyzdžiui, gamybos veiklos ir, galiausiai, darbo jėgos poreikio sezoniškumo problemas;

31.

todėl svarbu, kad būtų aiškiai nurodyti vietos ir regionų atstovai, kurie pradėtų struktūruotą dialogą ir nuolat keistųsi informacija su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais siekiant užtikrinti, kad šie centrai nacionaliniu lygiu galėtų pasinaudoti vietos ir regionų lygmens žiniomis ir patirtimi, o vietos ir regionų užimtumo tarnybos būtų informuotos apie EURES teikiamas paslaugas nacionaliniu ir Europos lygiu;

32.

pabrėžia, kad sėkmingą EURES konsultantams patikėtos konsultavimo užduoties vykdymą lemia geras ES regionų ir vietovių konkrečių poreikių užimtumo srityje išmanymas, todėl yra rekomenduotina, kad nacionaliniai koordinavimo centrai EURES konsultantus skirtų į valstybinių struktūrų mažiausius teritorinius padalinius;

33.

pritaria tam, kad EURES būtų naudojamas suteikti prieigai prie informacijos apie mokomosios praktikos galimybes, taip pat rekomenduoja jį naudoti kaip grįžtamojo ryšio priemonę moksleiviams sudarant galimybę įvertinti mokomosios praktikos patirtį (6) ir ragina numatyti naujas priemones, kurios skatintų atvirą ir skaidrią mokomųjų praktikų pasiūlą;

34.

mano, kad EURES tarnybų reforma turi būti vykdoma siekiant teikti aktyvią paramą jaunimui priderinant šių tarnybų paslaugas ir požiūrį, kad jos taptų kuo prieinamesnės, ir mokyklose, kolegijose ir universitetuose sukuriant personalizuotas konsultavimo ir patarimų teikimo struktūras, kurios padėtų besimokantiems, besipraktikuojantiems ir apskritai jaunimui geriau suprasti savo norus, pajėgumus ir įsidarbinimo galimybes;

35.

teigiamai vertina pasiūlymą dėl EURES tobulinimo, visų pirma pradedant teikti paslaugą „Match and Map“, kuri leistų aiškiai nustatyti geografinį laisvų darbo vietų pasiskirstymą, ir mano, kad skelbime apie laisvą darbo vietą reikėtų tiksliai apibūdinti siūlomo darbo pobūdį vadovaujantis Europos kvalifikacijų sandara ir Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatoriumi, taip pat informuoti apie pagrindinius įdarbinimo aspektus (ar darbo sutartis terminuota ar ne, koks darbo laikas, užmokestis, konkreti vieta). Šiuo požiūriu Komitetas atkreipia dėmesį į nacionalinį ir regioninį vaidmenį, kurį gali atlikti įdarbinimo agentūrų programos, ir siūlo jas glaudžiau susieti su Europos įmonių tinklu (EEN), regionais ir Prekybos rūmais, kurių privalumas yra tvirti ryšiai su verslo pasauliu ir geras jo poreikių ir problemų išmanymas (7);

36.	valstybes nares prašo savo nacionalines kvalifikacijos sistemas susieti su Europos kvalifikacijų sandara ir skatinant ją naudoti oficialiuose pažymėjimuose apie ją informuoti visus piliečius;

37.

todėl primygtinai prašo EURES portale raginti naudoti Europaso gyvenimo aprašymą, Europos kvalifikacijų sandarą ir daugiakalbį Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių, kad šios priemonės būtų įsisavintos, padarant viską, kad minėtas portalas leistų automatiškai susieti laisvas darbo vietas, darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus pateikiant vertimus visomis ES kalbomis ir aiškius nacionaliniu lygmeniu įgytų įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų aprašymus;

Ypač svarbu pabrėžti, kad automatizuota sistema niekada negalės pakeisti būtino asmeninio pokalbio ar pagalbos atitaikant įgūdžius ir gebėjimus, nes dėl kalbinių skirtumų ne visada įmanoma tiesiogiai išversti jų aprašymus;

38.

pabrėžia, kad didesnis darbuotojų judumas ES yra neabejotinai naudingas įmonėms, ypač – MVĮ, kuriose vyrauja nacionalinis profilis, todėl EURES prašo teikti specifines paslaugas atsižvelgiant į konkrečius MVĮ ypatumus, o tam gali prireikėti daugiau pagalbos net jei dažnai minėtos įmonės nėra pajėgios sumokėti papildomų mokesčių ar prisiimti administravimo naštos, kuria lemia mobiliųjų darbuotojų įdarbinimas;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad kalbinių žinių trūkumas šiuo metu yra pagrindinė darbuotojų judumą ES apsunkinanti kliūtis, todėl mano, kad būtina šalinti ES egzistuojančius kalbinius barjerus skatinant visą EURES portale skelbiamą informaciją versti į visas ES kalbas, ir prašo, kad EURES tinklas taip pat imtųsi skleisti pagrindinę informaciją apie darbuotojams prieinamus kalbų kursus ir praktinę informaciją apie judumo priimančioje valstybėje galimybes;

40.

mano, kad darbuotojų judėjimo laisvei Europos Sąjungoje būtų naudingas geresnis informavimas konkrečiais su judumu susijusiais klausimais, pavyzdžiui, kaip pasikeičia ar priderinamos socialinės išmokos geografinio ir profesinio judumo ES atveju, kokio lygmens teisės įgyjamos, kokios judumo pasekmės ar galimos alternatyvos;

Subsidiarumas ir proporcingumas

41.

mano, kad pasiūlymas dėl reglamento neperžengia ribų, nubrėžtų subsidiarumo principu, – nes reglamento tikslas yra sukurti bendrą valstybių narių bendradarbiavimo sistemą siekiant sugrupuoti laisvų darbo vietų pasiūlymus ir padidinti jų veiksmingumą sudarant palankias sąlygas darbo rinkoje užtikrinti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą, kurios valstybės narės negali deramai garantuoti ir kuri, turint omenyje veiksmų mastą ir poveikį, gali būti sėkmingiau pasiekta Europos lygmeniu – ir proporcingumo principu, nes šis reglamentas atsiriboja tuo, kas būtina minėtam tikslui įgyvendinti;

42.	nepaisant to, įspėja, kad EURES tinklas yra grynai europinės kilmės ir iš esmės turėtų būti siekiama jį padaryti tikra valstybine Europos užimtumo tarnyba;

43.

todėl ragina Komisiją, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, stiprinti EURES tinklo europinę dimensiją, visų pirma išnagrinėjant galimybę Europos koordinavimo centrui patikėti leidimų tapti EURES partnerėmis suteikimo funkciją, taip pat ir, esant reikalui, panaikinant pasiūlyme valstybėms narėms numatytą galimybę kelti reikalavimus EURES partnerėms nustatant joms tenkančius konkrečius įpareigojimus;

44.

taip pat mano, kad norint, jog EURES tinklas susilauktų sėkmės ES atokiausiuose regionuose ir salose, kur aukštas nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, lygis, ES ir valstybių narių valdžios institucijos turės atkreipti tinkamą dėmesį į konkrečius šių regionų apribojimus, t. y, nuolatinius struktūrinius ir geografinius trūkumus, kurie ypač trukdo darbuotojų judumui;

Baigiamosios rekomendacijos

45.	Europos Komisijai rekomenduoja ir jos prašo pasiūlyti naujų priemonių, skirtų mobiliųjų darbuotojų integracijai remti panaudojant struktūrinius fondus;

46.

mano, kad norint užtikrinti EURES tinklo sėkmę valstybės narės privalo daugiau dėmesio skirti konkretiems Europos Sąjungos regionų ir (arba) vietovių poreikiams, ir todėl rekomenduoja reglamente reikalauti, kad praktinis EURES partnerių bendradarbiavimas būtų plėtojamas atsižvelgiant į skiriamuosius Europos Sąjungos regionų ir (arba) vietovių ypatumus;

47.	rekomenduoja visų pirma atsižvelgti į tai, kad vietos ir regionų lygmuo yra arčiausiai piliečių ir, atitinkamai, darbo ieškančių asmenų ir darbdavių esantis lygmuo, ir todėl darbo rinka visų pirma yra regioninio pobūdžio.

II. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

teisinę atsakomybę už bendroje IT platformoje pateikiamos informacijos, ypač susijusios su laisvų darbo vietų duomenimis, turinio ir techninės kokybės užtikrinimą prisiima informaciją teikiančios organizacijos, laikydamosi valstybių narių teisės aktų ir (arba) nustatytų standartų. Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti su keitimusi informacija Europos lygmeniu susijusius sukčiavimo ar piktnaudžiavimo atvejus;

teisinę atsakomybę už bendroje IT platformoje pateikiamos informacijos, ypač susijusios su laisvų darbo vietų duomenimis, turinio ir techninės kokybės užtikrinimą prisiima informaciją teikiančios organizacijos, laikydamosi valstybių narių teisės aktų ir (arba) nustatytų standartų. reikia, kad Komisija sudarytų turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant ir piliečius , kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti su keitimusi informacija Europos lygmeniu susijusius sukčiavimo ar piktnaudžiavimo atvejus ir kad Komisija sukurtų tokių atvejų pranešimo mechanizmus ir priemones ;

Paaiškinimas

Labai svarbu pateikti tikslią ir kokybišką informaciją apie laisvas darbo vietas, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo. Todėl Komisija turi imtis atitinkamų veiksmų ir įtraukti valstybes nares sukurdama bendradarbiavimo, pažeidimų nustatymo ir pranešimo apie juos mechanizmus.

2 pakeitimas

1 straipsnis. Tikslas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Šio reglamento tikslas – sudaryti geresnes sąlygas laisvam darbuotojų judėjimui Sąjungoje pagal SESV 45 straipsnį, sukuriant bendrą valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo sistemą, kuri suteiktų galimybę Europos užimtumo tarnybų tinklui, vadinamajam EURES, tapti veiksminga priemone, palengvinančia darbuotojų judėjimą Europos Sąjungoje.

2. Siekiant pirmoje dalyje nurodyto tikslo, šiame reglamente nustatomi tikslai, principai ir taisyklės, taikytinos:

a)	valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimui keičiantis duomenimis apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus bei jais naudojantis darbuotojams surastą darbą;

a)	valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimui keičiantis duomenimis apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus bei jais naudojantis darbuotojams surastą darbą;

b)	pavienių ar kelių valstybių narių veiksmams, kuriais gerinama pasiūlos ir paklausos pusiausvyra Sąjungos darbo rinkoje siekiant didelio užimtumo;

b)	pavienių ar kelių valstybių narių veiksmams, kuriais gerinama pasiūlos ir paklausos pusiausvyra Sąjungos darbo rinkoje siekiant didelio užimtumo;

c)	Europos užimtumo tarnybų tinklo, kuriame dalyvauja valstybės narės ir Komisija, veikimui;

c)	EURES Europos užimtumo tarnybų tinklo, veiklos organizavimui ir veikimui kuriame dalyvauja valstybės narės ir Komisija, veikimui;

d)	susijusioms paramos judumui paslaugoms, kurios teikiamos darbuotojams ir darbdaviams.

d)	susijusioms paramos judumui paslaugoms, kurios teikiamos darbuotojams ir darbdaviams.

Paaiškinimas

Itin svarbu pabrėžti, kad būsimo reglamento tikslas yra skatinti naudotis ir supaprastinti naudojimąsi Europos užimtumo tarnybų tinklu EURES, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendime 2003/8/EB ir 2012 m. lapkričio 26 . Komisijos įgyvendinimo sprendime 2012/733/ES, kuris neteks galios įsigaliojus šiam pasiūlymui dėl reglamento. Pačiu pasiūlymu netiesiogiai priimama ši prielaida, pavyzdžiui, 10 straipsnio 3 dalyje, kuriame numatoma, kad valstybinėms užimtumo tarnyboms, kurios reglamento įsigaliojimo dieną jau priklausė EURES tinklui, penkerius metus netaikomas 8 straipsnis. Kita vertus, daugelis EURES chartijos, priimtos Europos koordinavimo centro (2010/C 311/05, OL 2010 11 16) ir neįtrauktos į nuostatas, kurioms taikoma išimtis pagal 35 straipsnį, reikalavimų gali būti laikomi galiojančiais priėmus šį reglamentą. Galiausiai pakeičiama 1 straipsnio 2 dalies d punkto formuluotė, kad šis punktas taptų suprantamesnis.

3 pakeitimas

2 straipsnis. Apibrėžtys

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	valstybinės užimtumo tarnybos – ministerijoms, viešosioms įstaigoms arba viešosios teisės reglamentuojamoms korporacijoms priklausančios valstybių narių organizacijos, atsakingos už aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimą ir įdarbinimo paslaugų teikimą užtikrinant viešąjį interesą;

b)	užimtumo tarnybos – valstybėje narėje teisėtai veikiantys juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie darbo ieškotojams teikia darbo radimo paslaugas, o darbdaviams – darbuotojų įdarbinimo paslaugas;

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	valstybinės užimtumo tarnybos – ministerijoms, viešosioms įstaigoms arba viešosios teisės reglamentuojamoms korporacijoms priklausančios valstybių narių organizacijos, atsakingos už aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimą ir įdarbinimo paslaugų teikimą užtikrinant viešąjį interesą;

b)	užimtumo tarnybos – valstybėje narėje teisėtai veikiantys viešieji ir privatūs, pastaruoju atveju pelno siekiantys arba nesiekiantys, juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie darbo ieškotojams teikia darbo radimo paslaugas, o darbdaviams – darbuotojų įdarbinimo paslaugas;

c)	laisva darbo vieta – bet koks pasiūlymas dirbti, įskaitant pasiūlymus dėl pameistrystės ir mokomosios praktikos, laikomų darbu;

d)	tarpininkavimas darbuotojams ir darbdaviams – keitimasis informacija apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus bei gyvenimo aprašymus ir jų tvarkymas;

e)	bendra IT platforma – IT infrastruktūra ir su ja susijusios platformos, Europos lygmeniu sukurtos tarpininkauti darbuotojams ir darbdaviams;

f)	darbo radimas, kai padedant užimtumo tarnyboms darbuotojas įdarbinamas darbdavio įmonėje, arba darbdavio atliekamas darbuotojo įdarbinimas – paslaugų teikimas siekiant suderinti pasiūlą ir paklausą, kad būtų užimtos laisvos darbo vietos;

g)	pasienio darbuotojas – bet kuris darbuotojas, pagal darbo sutartį dirbantis vienoje, o gyvenantis kitoje valstybėje narėje, į kurią paprastai grįžta kasdien arba bent kartą per savaitę.

c)	laisva darbo vieta – bet koks pasiūlymas dirbti, įskaitant pasiūlymus dėl pameistrystės ir mokomosios praktikos, laikomų darbu;

d)	tarpininkavimas darbuotojams ir darbdaviams – keitimasis informacija apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus bei gyvenimo aprašymus ir jų tvarkymas;

e)	bendra IT platforma – IT infrastruktūra ir su ja susijusios platformos, Europos lygmeniu sukurtos tarpininkauti darbuotojams ir darbdaviams;

f)	darbo radimas, kai padedant užimtumo tarnyboms darbuotojas įdarbinamas darbdavio įmonėje, arba darbdavio atliekamas darbuotojo įdarbinimas – paslaugų teikimas siekiant suderinti pasiūlą ir paklausą, kad būtų užimtos laisvos darbo vietos;

g)	pasienio darbuotojas – bet kuris darbuotojas, pagal darbo sutartį dirbantis vienoje, o gyvenantis kitoje valstybėje narėje, į kurią paprastai grįžta kasdien arba bent kartą per savaitę.

Paaiškinimas

Dėl norminio aiškumo ir teisinio tikrumo reikia vengti nekonkretaus nuostatos, kuria apibrėžiamos įdarbinimo paslaugos valstybėse narėse, formulavimo. Siekiama aiškiai apibrėžti skirtingą pobūdį, kurį šios paslaugos gali turėti, ir nurodyti, kad yra pelno siekimo galimybė. Tai dera tiek su Bendrijos teismų praktika (8), tiek su pačios Komisijos įdarbinimo paslaugų, kaip visuotinės svarbos paslaugų, samprata (9). Toks formulavimas atspindi mintį, kad bet kokia valstybės politika, kuria siekiama visiško užimtumo, turi remti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą visais teritoriniais lygmenimis, privatiems subjektams suteikiant galimybę teikti su užimtumu susijusias informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas.

4 pakeitimas

II skyrius

(EURES tinklo įsteigimas) ir 3 straipsnis (Įsteigimas)

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

II SKYRIUS.

II SKYRIUS EURES TINKLO ĮSTEIGIMAS

3 straipsnis

Įsteigimas

Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos užimtumo tarnybų tinklas (toliau – EURES tinklas).

II SKYRIUS.

EURES TINKLO ĮSTEIGIMAS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

3 straipsnis

Įsteigimas

Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos užimtumo tarnybų tinklas (toliau – EURES tinklas).

Paaiškinimas

Kaip jau nurodyta 1 pakeitime, EURES tinklas šiuo pasiūlymu dėl reglamento ne įsteigiamas, o atnaujinamas jo veiklos organizavimas ir dinamika. Reikia pritaikyti II skyriaus pavadinimą prie jo temos – EURES veiklos organizavimo, o 3 straipsnį galima išbraukti.

5 pakeitimas

4 straipsnis. Sudėtis, funkcijos ir bendra kompetencija

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. EURES tinklą sudaro šių kategorijų organizacijos:

a)	Europos Komisija, kurios užduotis – per Europos koordinavimo centrą padėti EURES tinklui vykdyti veiklą;

b)	EURES narės – valstybių narių paskirtos įstaigos, atsakingos už šio reglamento taikymą atitinkamose valstybėse narėse, t. y. nacionaliniai koordinavimo centrai;

1. EURES tinklą sudaro šių kategorijų organizacijos:

a)	Europos Komisija, kurios užduotis – per Europos koordinavimo centrą padėti EURES tinklui vykdyti veiklą;

b)	EURES narės – valstybių narių paskirtos įstaigos, atsakingos už šio reglamento taikymą atitinkamose valstybėse narėse, t. y. nacionaliniai koordinavimo centrai;

c)	EURES partnerės – organizacijos, valstybių narių įgaliotos nacionaliniu, regioniniu ir (arba) vietos lygmeniu teikti paramą siekiant tarpininkauti darbuotojams ir darbdaviams ir (arba) teikti paramos paslaugas darbuotojams ir darbdaviams.

c)	EURES partnerės – organizacijos, turinčios valstybių narių leidimą įgaliotos nacionaliniu, regioniniu ir (arba) vietos lygmeniu teikti paramą siekiant tarpininkauti darbuotojams ir darbdaviams ir (arba) teikti paramos paslaugas darbuotojams ir darbdaviams , taip pat EURES pasienio partnerystės .

2. Vykdydamos savo funkcijas bei uždavinius ir glaudžiai bendradarbiaudamos, visos EURES tinklui priklausančios organizacijos aktyviai skatina naudotis darbo jėgos judumo Sąjungoje teikiamomis galimybėmis ir ieško geresnių būdų ir priemonių darbuotojams bei darbdaviams pasinaudoti šiomis galimybėmis vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

Paaiškinimas

4 straipsnio 1 dalies c) punkte valstybės narės leidimo suteikimo procedūra neturėtų būti taikoma EURES pasienio partnerystėms, todėl jas reikėtų nurodyti atskirai kaip sui generis subjektą.

Kita vertus, nauja 4 straipsnio 2 dalies formuluote siekiama pabrėžti, kad darbo rinkos praktikai labai svarbus yra vaidmuo, kurį atlieka, arba turėtų atlikti mažiausi valstybinių struktūrų teritoriniai padaliniai. Šiuo požiūriu nuomonėje „Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą“ (2013/C 62/14) nurodoma, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai yra atsakingos už užimtumo ir kitų politikos sričių įgyvendinimą.

6 pakeitimas

6 straipsnis. Europos koordinavimo centro kompetencija

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

6 straipsnis

Europos koordinavimo centro kompetencija

6 straipsnis

Europos koordinavimo centro funkcijos kompetencija

1. Europos koordinavimo centras įsipareigoja visų pirma:

a)	atsižvelgdamas į EURES tinklo poreikius sukurti nuoseklią sistemą ir teikti horizontaliąją paramą, be kita ko:

a)	atsižvelgdamas į organizuoti EURES tinklo veiklą poreikius sukurti nuoseklią sistemą ir teikti jam horizontaliąją paramą, be kita ko:

bendradarbiaujant su kitomis šios srities Sąjungos informacinėmis ir konsultacinėmis tarnybomis ar tinklais, taip pat pasitelkiant kitas iniciatyvas užtikrinti, kad veiktų ir būtų tobulinamas Europos profesinio judumo portalas (toliau – EURES portalas) ir susijusios IT priemonės, įskaitant sistemas ir procedūras, skirtas keistis informacija apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus, gyvenimo aprašymus ir patvirtinamuosius dokumentus, kaip antai įgūdžių pasus ir pan., ir kita informacija;

ii)	vykdyti informavimo ir ryšių veiklą;

ii)	vykdyti informavimo ir ryšių veiklą;

iii)	sukurti EURES darbuotojams skirtą bendrą mokymo programą;

iii)	sukurti EURES darbuotojams skirtą bendrą mokymo programą;

iv)	sudaryti geresnes sąlygas užmegzti ryšius, keistis geriausia patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų EURES tinkle;

iv)	sudaryti geresnes sąlygas užmegzti ryšius, keistis geriausia patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų EURES tinkle;

b)	atlikti geografinio ir profesinio darbuotojų judumo analizę;

b)	atlikti geografinio ir profesinio darbuotojų judumo analizę, siekiant atsižvelgti į regionų ir (arba) vietos ypatumus;

c)	vadovaujantis šiuo reglamentu sukurti tinkamą bendradarbiavimo ir tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams Sąjungoje sistemą pameistrystės ir mokomosios praktikos srityje;

c)	vadovaujantis šiuo reglamentu sukurti tinkamą bendradarbiavimo ir tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams Sąjungoje sistemą pameistrystės ir mokomosios praktikos srityje;

d)	bendradarbiaujant su EURES narėmis stebėti ir vertinti EURES veiklą ir pasiektus užimtumo rezultatus.

d)	bendradarbiaujant su EURES narėmis stebėti ir vertinti EURES veiklą ir pasiektus užimtumo rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į vietos ir (arba) regionų matmenį, taip pat, jei reikia, parengiant pasiūlymus dėl reikiamo tobulinimo.

2. Centro daugiametės darbo programos sudaromos konsultuojantis su 11 straipsnyje nurodyta EURES koordinavimo grupe.

2. Europos koordinavimo centras priima Centro daugiameteės darbo programoas sudaromos konsultuodamasisjantis su 11 straipsnyje nurodyta EURES koordinavimo grupe.

Paaiškinimas

Terminas „funkcijos“ yra tikslesnis ir užtikrina didesnį teisinį tikrumą. 1 dalies a punkto pakeitimais patobulinama formuluotė, pabrėžiant, kad EURES tinklas jau vykdo savo veiklą. EURES veiklos rezultatų užimtumo srityje stebėjimo ir vertinimo funkcija bus veiksmingesnė, jei bus teikiama daugiau ir išsamesnės informacijos apie mažiausius teritorinius valstybės struktūrų padalinius. Be to, į centro darbą reikia įtraukti pasiūlymų dėl tobulinimo rengimą. Galiausiai rekomenduojama reglamento tekste patikslinti įsipareigojimą rengti daugiametes darbo programas. Pirminė 2 dalies formuluotė nepaaiškina centro įsipareigojimo kilmės, kuri galbūt netiesiogiai yra susijusi su EURES gairėmis – EURES chartijos 2.4.1 punktu.

7 pakeitimas

7 straipsnis. Nacionalinių koordinavimo centrų kompetencija

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

7 straipsnis

Nacionalinių koordinavimo centrų kompetencija

7 straipsnis

Nacionalinių koordinavimo centrų funkcijos kompetencija

1. Kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras:

1. Kiekvienas nacionalinis koordinavimo centras visų pirma:

a)	bendradarbiauja su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams srityje pagal III skyriuje nustatytą sistemą;

b)	organizuoja EURES darbą savo valstybėje narėje, be kita ko, teikia IV skyriuje nurodytas paramos paslaugas;

a)	bendradarbiauja su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams srityje pagal III skyriuje nustatytą sistemą;

b)	organizuoja EURES darbą savo valstybėje narėje, be kita ko, teikia IV skyriuje nurodytas paramos paslaugas, ypatingą dėmesį teikiant regionų ir (arba) vietos matmeniui;

c)	koordinuoja atitinkamų valstybių narių veiksmus ir sąveiką su kitomis valstybėmis narėmis, kaip nurodyta V skyriuje.

c)	koordinuoja atitinkamų valstybių narių veiksmus ir sąveiką su kitomis valstybėmis narėmis, kaip nurodyta V skyriuje.

2. Nacionalinis koordinavimo centras, prireikus glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos koordinavimo centru ir kitais nacionaliniais koordinavimo centrais, taip pat užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu būtų įgyvendintos 6 straipsnyje nurodytos Europos koordinavimo centro teikiamos horizontaliosios paramos priemonės. Šios horizontaliosios paramos priemonės visų pirma yra:

2. Nacionalinis koordinavimo centras, prireikus glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos koordinavimo centru ir kitais nacionaliniais koordinavimo centrais, taip pat užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu būtų įgyvendintos 6 straipsnyje nurodytos Europos koordinavimo centro teikiamos horizontaliosios paramos priemonės. Šiuo tikslu visi nacionaliniai centraiŠios horizontaliosios paramos priemonės visų pirma turi yra:

a)	rinkti ir tikrinti viešai skelbtiną (taip pat EURES portale) informaciją apie valstybių narių teritorijoje veikiančias EURES partneres, jų veiklą ir darbuotojams bei darbdaviams teikiamų paramos paslaugų aprėptį;

a)	rinkti ir tikrinti viešai skelbtiną (taip pat EURES portale) informaciją apie valstybių narių teritorijoje veikiančias EURES partneres, jų veiklą ir darbuotojams bei darbdaviams teikiamų paramos paslaugų aprėptį;

b)	organizuoti su EURES veikla susijusią parengiamojo mokymo veiklą, atrinkti darbuotojus dalyvauti bendroje mokymo programoje ir tarpusavio mokymo renginiuose;

b)	organizuoti su EURES veikla susijusią parengiamojo mokymo veiklą, atrinkti darbuotojus dalyvauti bendroje mokymo programoje ir tarpusavio mokymo renginiuose;

c)	rinkti ir analizuoti duomenis, susijusius su 28 ir 29 straipsniais.

c)	parengti metinę darbo programą pagal 28 straipsnio nuostatas ir rinkti ir analizuoti šiame 29 straipsnyje numatytus duomenis, susijusius su 28 ir 29 straipsniais.

3. Nacionalinis koordinavimo centras, užtikrindamas darbuotojų ir darbdavių interesus, viešo paskelbimo (taip pat EURES portale) tikslu tvirtina, reguliariai atnaujina ir laiku išplatina nacionalinių tarnybų turimą informaciją ir rekomendacijas dėl:

a)	gyvenimo ir darbo sąlygų;

b)	administracinių procedūrų užimtumo srityje;

c)	darbuotojams taikytinų taisyklių;

d)	pameistrystės ir stažuočių;

e)	tam tikrais atvejais, ypač pasienio regionuose, dėl pasienio darbuotojų padėties.

a)	gyvenimo ir darbo sąlygų;

b)	administracinių procedūrų užimtumo srityje;

c)	darbuotojams taikytinų taisyklių;

d)	pameistrystės ir stažuočių;

e)	tam tikrais atvejais, ypač pasienio regionuose, dėl pasienio darbuotojų padėties.

Prireikus nacionalinis koordinavimo centras gali patvirtinti ir išplatinti informaciją bendradarbiaudamas su kitomis informacinėmis ir konsultacinėmis tarnybomis, tinklais ir kompetentingomis nacionalinėmis įstaigomis, įskaitant nurodytąsias Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/.../ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, 5 straipsnyje.

4. Organizacijoms, EURES tinklo veikloje dalyvaujančioms savo šalies teritorijoje, nacionalinis koordinavimo centras teikia bendrą paramą bendradarbiaujant su atitinkamomis EURES bendradarbėmis kitose valstybėse narėse. Be kita ko, tai pagalba nagrinėjant skundus dėl EURES paskelbtų laisvų darbo vietų ir atlikto įdarbinimo, taip pat bendradarbiavimas su valdžios institucijomis, pvz., darbo inspekcijomis.

5. Nacionalinis koordinavimo centras skatina bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai profesinio orientavimo tarnybomis, universitetais, prekybos rūmais ir pameistrystės bei mokomosios praktikos programas vykdančiomis organizacijomis.

6. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinis koordinavimo centras turėtų pakankamai darbuotojų ir kitų išteklių, reikalingų šiame reglamente nustatytoms funkcijoms vykdyti.

6. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinis koordinavimo centras turėtų pakankamai darbuotojų ir kitų išteklių, reikalingų šiame reglamente nustatytoms funkcijoms vykdyti, ir tinkamai atstovautų savo teritorijų vietos ir (arba) regionų interesams.

7. Nacionaliniam koordinavimo centrui vadovauja nacionalinis koordinatorius, kuris yra 11 straipsnyje nurodytos koordinavimo grupės narys.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į ankstesnį pakeitimą keičiamos nuostatos ir 1 punkto pavadinimas. Nauju 1 pirmos dalies b punktu atliekama techninė pataisa (nacionalinis centras ne teikia paramos paslaugas, o organizuoja jų teikimą), taip pat juo sustiprinamas EURES partnerių teikiamų paramos paslaugų regioninis aspektas. Tuo pačiu techninio patikslinimo tikslu pataisytos 2 dalies ir 3 dalies pirmos pastraipos. Galiausiai 7 straipsnio 6 dalies pakeitimu siekiama, kaip jau minėta, užtikrinti, kad visi šie klausimai, susiję su darbuotojų judumu, būtų sprendžiami kuo artimesniu lygiu.

8 pakeitimas

8 straipsnis. Leidimų EURES partnerėms suteikimas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Kiekviena valstybė narė sukuria sistemą, pagal kurią EURES partnerėms suteikiamas leidimas dalyvauti EURES tinklo veikloje, stebima jų veikla ir tai, ar taikydamos šį reglamentą jos laikosi nacionalinės ir Sąjungos teisės. Ši sistema turi būti skaidri, proporcinga ir grindžiama vienodo požiūrio į organizacijas pareiškėjas bei tinkamo teisinio proceso principais.	1. Kiekviena valstybė narė sukuria sistemą, pagal kurią EURES partnerėms suteikiamas leidimas dalyvauti EURES tinklo veikloje, stebima jų veikla ir tai, ar taikydamos šį reglamentą jos laikosi nacionalinės ir Sąjungos teisės. Ši sistema turi būti skaidri, proporcinga ir grindžiama vienodo požiūrio į organizacijas pareiškėjas bei tinkamo teisinio proceso principais. Tarnybų, kurios pagal teritoriją atsakingos už pasienio regionus, pasiūlytoms EURES pasienio partnerystėms ši nacionalinių leidimų suteikimo procedūra netaikoma ir, jas užmezgus, įgyjamas teisėtų EURES partnerių statusas.
2. Valstybės narės praneša Europos koordinavimo centrui apie įdiegtas nacionalines sistemas ir EURES partneres, kurios pagal šias sistemas suteiktas leidimas dalyvauti EURES tinklo veikloje.	2. Valstybės narės praneša Europos koordinavimo centrui apie įdiegtas nacionalines sistemas ir EURES partneres, kurios pagal šias sistemas suteiktas leidimas dalyvauti EURES tinklo veikloje.
3. Bet kuri valstybėje narėje teisėtai veikianti užimtumo tarnyba, laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų ir pagal tos valstybės narės nustatytą sistemą, gali toje valstybėje narėje paprašyti prisijungti prie EURES tinklo kaip EURES partnerė.	3. Bet kuri valstybėje narėje teisėtai veikianti užimtumo tarnyba, laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų ir pagal tos valstybės narės nustatytą sistemą, gali toje valstybėje narėje paprašyti prisijungti prie EURES tinklo kaip EURES partnerė.
4. EURES partnerėms leidžiama dalyvauti EURES tinklo veikloje vadovaujantis priede nustatytais būtiniausiais bendrais kriterijais.	4. EURES partnerėms leidžiama dalyvauti EURES tinklo veikloje vadovaujantis priede nustatytais būtiniausiais bendrais kriterijais.
5. Be būtiniausių bendrų kriterijų valstybės narės gali taikyti papildomus kriterijus ar reikalavimus, kurie toms valstybėms narės atrodo reikalingi, kad jų teritorijoje būtų tinkamai taikomos užimtumo tarnybų veiklos taisyklės ir veiksmingai valdoma darbo rinkos politika. Siekiant užtikrinti skaidrumą, šie kriterijai ir reikalavimai yra neatsiejama 1 dalyje nurodytos sistemos dalis.	5. Be būtiniausių bendrų kriterijų valstybės narės gali taikyti papildomus kriterijus ar reikalavimus, kurie toms valstybėms narės atrodo reikalingi, kad jų teritorijoje būtų tinkamai taikomos užimtumo tarnybų veiklos taisyklės ir veiksmingai valdoma darbo rinkos politika. Siekiant užtikrinti skaidrumą, šie kriterijai ir reikalavimai yra neatsiejama 1 dalyje nurodytos sistemos dalis.
6. EURES partnerės gali pasitelkti kitas EURES partneres ar kitas organizacijas, kad kartu su jomis atitiktų priede nustatytus kriterijus. Tokiais atvejais prisijungti prie EURES tinklo leidžiama tik su papildoma sąlyga, kad ši partnerystė bus išlaikyta.	6. EURES partnerės gali pasitelkti kitas EURES partneres ar kitas organizacijas, kad kartu su jomis atitiktų priede nustatytus kriterijus. Tokiais atvejais prisijungti prie EURES tinklo leidžiama tik su papildoma sąlyga, kad ši partnerystė bus išlaikyta ir ja visų pirma bus siekiama spręsti konkrečias ES regionų ir (arba) vietos problemas.
7. Komisijai pagal 33 straipsnyje nustatytą procedūrą suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priedo pakeitimo.	7. Komisijai pagal 33 straipsnyje nustatytą procedūrą suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priedo pakeitimo.
8. Komisija įgyvendinimo aktais gali patvirtinti nacionalinės sistemos aprašo modelį ir procedūras, pagal kurias valstybės narės dalijasi informacija apie nacionalines sistemas. Įgyvendinimo aktus Komisija priima taikydama 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.	8. Komisija įgyvendinimo aktais gali patvirtinti nacionalinės sistemos aprašo modelį ir procedūras, pagal kurias valstybės narės dalijasi informacija apie nacionalines sistemas. Įgyvendinimo aktus Komisija priima taikydama 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Paaiškinimas

8 straipsnio 1 dalies pakeitimu siekiama išsaugoti nuostatų dėl EURES pasienio partnerysčių praktinį veiksmingumą, visų pirma remiantis 2013 m. gruodžio 11 d. reglamento Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) 21a straipsniu.

8 straipsnio 6 dalis: EURES partnerių bendradarbiavimas arba EURES partnerių ir kitų organizacijų bendradarbiavimas siekiant laikytis pasiūlymo dėl reglamento priedo reikalavimų yra priemonė, kuri galėtų užtikrinti didesnį EURES partnerių veiklos veiksmingumą, nes būtent šiuo tikslu reglamentas turėtų reikalauti, kad šis bendradarbiavimas būtų vystomas praktiškai, atsižvelgiant į skiriamuosius ES regionų ir (arba) vietovių ypatumus.

9 pakeitimas

11 straipsnis. Koordinavimo grupė

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Koordinavimo grupę sudaro Europos koordinavimo centro ir nacionalinių koordinavimo centrų atstovai.	1. Koordinavimo grupę sudaro Europos koordinavimo centro ir nacionalinių koordinavimo centrų atstovai.
2. Koordinavimo grupė padeda įgyvendinti šį reglamentą vykdydama informacijos mainus ir rengdama rekomendacijas. Visų pirma ji padeda rengti 14 straipsnio 8 dalyje ir 16 straipsnio 5 dalyje nurodytus techninių standartų ir formatų projektus.	2. Koordinavimo grupė padeda įgyvendinti šį reglamentą vykdydama informacijos mainus ir rengdama rekomendacijas. Visų pirma ji padeda rengti 14 straipsnio 8 dalyje ir 16 straipsnio 5 dalyje nurodytus techninių standartų ir formatų projektus.
3. Koordinavimo grupės darbą organizuoja ir jos posėdžiams pirmininkauja Europos koordinavimo centras. Jis pakviečia į posėdžius Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovus.	3. Koordinavimo grupės darbą organizuoja ir jos posėdžiams pirmininkauja Europos koordinavimo centras. Jis pakviečia į posėdžius Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovus, visų pirma atsižvelgiant į 28 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Paaiškinimas

Sisteminis pasiūlymo dėl reglamento patobulinimas nuoseklumo sumetimais. Vienas iš pagrindinių ES lygmens socialinių partnerių teisės būti pakviestiems į EURES koordinatorių grupės posėdžius tikslų yra konsultuoti dėl darbo programų projektų, kuriuos kiekvienais metais turi parengti nacionalinis koordinavimo centras.

10 pakeitimas

18 straipsnis. Principai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu darbuotojai ir darbdaviai galėtų gauti paramos paslaugas.

2. Valstybės narės padeda parengti suderintą nacionalinę tokių paslaugų teikimo koncepciją.

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu darbuotojai ir darbdaviai galėtų gauti paramos paslaugas siekiant patenkinti konkrečius vietos ir (arba) regionų lygmens poreikius.

3. Valstybės narės užtikrina, kad 20–23 straipsniuose nurodytos EURES partnerių paramos paslaugos būtų teikiamos:

a)	pačių atitinkamos valstybės narės valstybinių užimtumo tarnybų, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

b)	organizacijų, veikiančių atitinkamos valstybės narės valstybinių užimtumo tarnybų pavedimu pagal įgaliojimų perdavimo, užsakomųjų paslaugų ar kitą specialų susitarimą dėl tų organizacijų teikiamų paslaugų, kurį pasirašo šios valstybinės užimtumo tarnybos arba kitos įstaigos;

c)	vienos ar kelių EURES partnerių arba

d)	derinant a–c punktų galimybes.

a)	pačių atitinkamos valstybės narės valstybinių užimtumo tarnybų, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

b)	organizacijų, veikiančių atitinkamos valstybės narės valstybinių užimtumo tarnybų pavedimu pagal įgaliojimų perdavimo, užsakomųjų paslaugų ar kitą specialų susitarimą dėl tų organizacijų teikiamų paslaugų, kurį pasirašo šios valstybinės užimtumo tarnybos arba kitos įstaigos;

c)	vienos ar kelių EURES partnerių arba

d)	derinant a–c punktų galimybes.

4. 20–23 straipsniuose nurodytas paramos paslaugas kiekvienoje valstybėje narėje teikia bent 3 dalies a arba b punkte nurodytos organizacijos.

5. 20, 22 ir 23 straipsniuose nustatytos paramos paslaugos darbuotojams ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalba registruojantis EURES portale teikiamos nemokami.

6. 21 ir 22 straipsniuose nurodytos paramos paslaugos darbdaviams ir 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta pagalba registruojantis EURES portale gali būti mokamos. Imami mokesčiai negali skirtis nuo mokesčių už EURES paslaugas ir už kitas panašias tos pačios organizacijos teikiamas paslaugas.

7. Atitinkamos EURES partnerės savo informavimo priemonėmis aiškiai nurodo darbuotojams ir darbdaviams, kokias paramos paslaugas teikia, kur ir kaip jų galima prašyti ir kokiomis sąlygomis jos suteikiamos. Ši informacija skelbiama EURES portale.

Paaiškinimas

Kad EURES tinklas sėkmingai veiktų, valstybės narės turi atsižvelgti į konkrečius Europos Sąjungos vietos ir regionų lygmens poreikius.

11 pakeitimas

25 straipsnis. Keitimasis informacija apie judumo srautus ir modelius

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisija ir valstybės narės, remdamosi Eurostato statistiniais duomenimis ir turimais nacionaliniais duomenimis, stebi darbo jėgos judėjimo Sąjungoje srautus ir modelius.	Komisija ir valstybės narės, remdamosi Eurostato statistiniais duomenimis ir turimais nacionaliniais ir regioniniais duomenimis, stebi darbo jėgos judėjimo Sąjungoje srautus ir modelius.

Paaiškinimas

Komisijos ir valstybių narių vykdytos darbuotojų judėjimo srautų ir tendencijų stebėsenos rezultatai labiau atspindės realybę, jei bus kuo geriau atsižvelgta į skirtingus Europos Sąjungos regionų ypatumus.

12 pakeitimas

26 straipsnis. Keitimasis informacija tarp valstybių narių

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Kiekviena valstybė narė visų pirma renka ir analizuoja informaciją apie:

a)	darbo jėgos trūkumą ir perteklių nacionalinėse bei sektorių darbo rinkose ir apie tai, kiek šias problemas galėtų išspręsti judūs darbuotojai;

b)	EURES veiklą nacionaliniu lygmeniu;

c)	EURES tinklo padėtį visoje nacionalinėje įdarbinimo paslaugų rinkoje.

a)	darbo jėgos trūkumą ir perteklių nacionalinėse bei sektorių darbo rinkose ir apie tai, kiek šias problemas galėtų išspręsti judūs darbuotojai;

b)	EURES veiklą nacionaliniu lygmeniu;

c)	EURES tinklo padėtį visoje nacionalinėje įdarbinimo paslaugų rinkoje.

2. Nacionalinių koordinavimo centrų kompetencijai priklauso keistis informacija EURES tinkle ir dalyvauti atliekant bendrą analizę.

3. Atsižvelgdamos į keičiantis informacija gautus duomenis ir bendrą analizę, valstybės narės rengia judumo politikos priemones, kurios yra neatsiejama jų užimtumo politikos dalis. Šios judumo politikos priemonės yra pagrindas, kuriuo remdamosi valstybės narės rengia 28 straipsnyje nurodytas programas.

3. Atsižvelgdamos į keičiantis informacija gautus duomenis ir bendrą analizę, valstybės narės stengsis rengti rengia judumo politikos priemones, kurios yra neatsiejama jų užimtumo politikos dalis. Šios judumo politikos priemonės yra pagrindas, kuriuo remdamosi valstybės narės rengia 28 straipsnyje nurodytas programas.

4. Europos koordinavimo centras nustato procedūras bei numato praktines priemones, leisiančias nacionaliniams koordinavimo centrams lengviau keistis informacija ir atlikti bendrą analizę.

Paaiškinimas

SESV trečio skyriaus IX antraštinėje dalyje, visų pirma 147 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnyje patvirtinama, kad nepaisant to, jog užimtumo politikos srityje reglamentavimo kompetencija dalijasi ES ir valstybės narės, ji išlieka valstybių narių rankose. Įpareigodamas valstybes nares vystyti judumo politiką arba imdamasis paramos priemonių siekiant remti valstybių narių veiklą užimtumo srityje (SESV 149 straipsnio pradžia) ES teisės aktų leidėjas peržengia gairių ribas (SESV 148 straipsnio 2 dalis). Panašų įpareigojimą reikia pakeisti rekomendacija valstybėms narėms, kad jos šioje srityje imtųsi veiksmų.

13 pakeitimas

PRIEDAS

Bendri kriterijai, pagal kuriuos organizacijoms suteikiamas leidimas veikti kaip EURES partnerėms

1. PASLAUGŲ TEIKIMAS

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.	Numatyti tinkami mechanizmai ir procedūros, pagal kuriuos tikrinama ir užtikrinama atitiktis taikytiniems darbo rinkos ir teisės standartams, įskaitant atitiktį duomenų apsaugos nuostatoms ir duomenų apie laisvas darbo vietas kokybės reikalavimams bei standartams.

Numatyti tinkami mechanizmai ir procedūros, pagal kuriuos tikrinama ir užtikrinama atitiktis taikytiniems darbo rinkos ir teisės standartams, įskaitant nediskriminavimo, visų pirma pagarbos iš darbo rinkos išstumtiems asmenims, principus, atitiktį duomenų apsaugos nuostatoms ir duomenų apie laisvas darbo vietas kokybės reikalavimams bei standartams.

Paaiškinimas

Atsižvelgiama į Bendrijos nediskriminavimo principus (SESV 10, 19 ir 45 straipsniai) ir pasiūlymo dėl reglamento 5 straipsnyje išdėstytas nuostatas.

2014 m. birželio 25 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) CDR789-2013_00_00_TRA_AC.

(2) COR-2013-06863-00-00-AC-TRA.

(3) COR-2013-06863-00-00-AC-TRA.

(4) CDR1186-2012_00_00_TRA_AC.

(5) CDR5278-2013_00_00_TRA_AC.

(6) COR-2014-00111-00-00-PAC-TRA.

(7) CDR1186-2012_00_00_TRA_AC.

(8) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad tarpininkavimo veikla ieškant darbo yra ekonominio pobūdžio ir valstybinių tarnybų turimas monopolis prieštarauja Bendrijos teisei, jei galima įrodyti, kad šios tarnybos netinkamai atlieka savo užduotį (1997 m. gruodžio 11 d. ES Teisingumo Teismo sprendimas. Byla C-55/96) ir jei valstybinės užimtumo tarnybos negali patenkinti rinkos paklausos visose veiklos srityse (2000 m. birželio 8 d. ES Teisingumo Teismo sprendimas. Byla C-258-98).

(9) Žr. prie komunikato „Bendroji rinka XXI a. Europai“ pridedamą Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas“ (Briuselis, 2007 11 20, COM(2007) 725 final), kuriame teigiama, kad „metams bėgant visuotinės svarbos paslaugų poreikis ir jų teikimo būdas labai pasikeitė. Nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos paslaugas, kurias valstybė tradiciškai teikė tiesiogiai, vis dažniau užsako, taigi dabar jas dažnai teikia privatus sektorius (pelno siekiančios ar nesiekiančios organizacijos)“.