KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Atlanto vandenyno zonai skirtos jūrų strategijos veiksmų planas, kuriuo siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo /* COM/2013/0279 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Atlanto vandenyno zonai skirtos
jūrų strategijos veiksmų planas, kuriuo siekiama pažangaus, tvaraus ir
integracinio augimo (Tekstas svarbus EEE) 1. Įvadas Jūrų ir jūrininkystės
sektoriuose, kurie sudaro „mėlynąją ekonomiką“, slypi
potencialas iki 2020 m. sukurti 7 mln. darbo vietų. Darbo
vietų atsirastų ne tik plėtojant naujus sektorius, kaip antai
atsinaujinančiosios energijos gamybos jūroje, bet ir atgaivinant
tradicinius jūrų sektorius. Atlanto vandenyno zona galėtų
daug prisidėti prie šio „mėlynojo augimo“. Tuo pat metu ateities
kartoms turi būti išsaugotas didžiausios ir svarbiausios Europos
ekosistemos aplinkosauginis ir ekologinis stabilumas. Todėl šiame veiksmų plane nustatomi
mokslinių tyrimų ir investicijų prioritetai, padėsiantys
„mėlynąją ekonomikai“ plėtoti Atlanto vandenyno zonoje.
Penkios Atlanto vandenyno skalaujamos valstybės narės[1] ir
jų regionai galės pasinaudoti veiksmų planu siekdamos tvaraus ir
integracinio savo pakrantės rajonų augimo. Veiksmų planas
grindžiamas Komisijos Atlanto vandenyno strategija[2] ir yra
Atlanto vandenyno forume vykusių konsultacijų rezultatas. Dalyvaudami
forume valstybės narės, Europos Parlamentas, regioninės ir
vietos valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir pramonės
atstovai galėjo prisidėti rengiant veiksmų planą ir
apsvarstyti, kaip įgyvendinti tokius uždavinius: skatinti ekonominį
augimą, sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį Atlanto vandenyno
zonoje, užtikrinti tausų natūralių jūros išteklių
naudojimą, veiksmingai reaguoti į kilusią grėsmę bei
ekstremaliąsias situacijas ir įgyvendinti ekosistema grindžiamą
valdymą Atlanto vandenyno vandenyse. Forume panaudota ir seminaruose
suinteresuotųjų šalių pareikštos nuomonės, internete
paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus gautos idėjos, taip pat
valstybių narių ir regioninės valdžios institucijų
įnašas. Veiksmų plano įgyvendinimo laikas gerai
dera su Europos struktūrinių ir investicijų fondų bendros
strateginės programos[3]
kūrimu. Bendros strateginės programos teminiai tikslai turi
didelės reikšmės Atlanto vandenyno strategijai, nes, pvz.: –
jų siekiant remiamas perėjimas prie mažo
anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; –
pagal juos švietimo ir mokymo priemonėmis
siekiama sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų
pajėgumus ir suartinti pramonę bei mokslą; –
jie padeda didinti mažųjų ir
vidutinių įmonių, pvz., ES turizmo, žvejybos ir
akvakultūros sektorių, konkurencingumą. Veiksmų plano tikslas – duoti ryškų
ženklą regionams ir privačiajam sektoriui. Jie turėtų
pradėti svarstyti, kokiose srityse galėtų bendradarbiauti – taip
pat ir tarptautiniu lygmeniu – siekdami įgyvendinti sutartus prioritetus.
Veiksmų plano rengimo procesas, vykdytas kartu su penkiomis Atlanto
vandenyno valstybėmis narėmis, paskatino suinteresuotąsias šalis
(regionus, uostamiesčius, privatų sektorių ir kt.) ieškoti
būdų plėtoti „mėlynąją ekonomiką“ ir remti
tvarią Atlanto vandenyno zonos plėtrą. Tai turėtų
padėti į „mėlynąją ekonomiką“ pritraukti
investicijų, joje paskatinti privačiojo sektoriaus veiklą ir
tokiu būdu atgaivinti Atlanto vandenyno pakrančių regionus. Kad plano įgyvendinimas būtų
sėkmingas, jis turi būti grindžiamas sutartinėmis trejopomis
pastangomis – vykdyti tikslines investicijas, didinti mokslinių
tyrimų pajėgumus ir kelti kvalifikaciją; tuomet „mėlynosios
ekonomikos“ potencialas Atlanto vandenyno zonoje galės būti
išnaudotas . –
Investicijos.
Jos turėtų būti telkiamos į inovacijas, technologinius
pajėgumus ir pažangios specializacijos strategijas, ypatingą
reikšmę teikiant mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Pagrindinė sąlyga siekiant visaapimančių augimo,
konkurencingumo ir užimtumo tikslų yra veiksmingai naudoti Europos
struktūrinius ir investicijų fondus. Reikalingos ir investicijos
į infrastruktūrą. Pvz., laivų technologijos ir
jūrų infrastruktūra, kaip antai uostai ir prieplaukos, yra itin
svarbios „mėlynosios ekonomikos“ plėtrai. Atlanto vandenyno forume
buvo atkreiptas dėmesys į infrastruktūros galimybes teikti
naujas paslaugas, pvz., augančiai kruizinio turizmo rinkai arba naujiems
įrenginiams jūroje (montavimo ir priežiūros stotys). ES jau
skyrė didelę finansinę paramą šiam procesui vykdyti (dalis
jos yra Europos investicijų banko skirtas papildomų paskolų
finansavimas). Europos struktūriniai ir investicijų fondai ateityje
užtikrins didesnę ES finansavimo mechanizmų tarpusavio dermę,
nors didžioji dalis investicijų į infrastruktūrą arba turizmą
lėšų vis dar turės ateiti iš privačiojo sektoriaus. –
Moksliniai tyrimai. Vandenynų valdymo, tausaus jūrų išteklių naudojimo
ir valdymo, saugos jūroje, jūrų aplinkos apsaugos
(įskaitant pakrančių ir atvirosios jūros teritorijų
priskyrimą saugomiems jūrų rajonams) sąlyga yra ne tik
duomenys ir supratimas, kaip veikia ir sąveikauja ekosistemos, bet ir
gebėjimas modeliuoti, prognozuoti bei numatyti. Šis principas padeda
įvertinti ir sušvelninti riziką. Jį taikant skatinamos
investicijos ir sumažinamos veiklos išlaidos. Todėl vandenyno
būklės stebėjimas, žymėjimas ir prognozavimas yra labai
svarbūs užtikrinant tvarų ekonominės veiklos augimą Atlanto
vandenyno zonoje ir gilinant supratimą apie okeaninius Atlanto vandenyno
procesus, kurie yra labai reikšmingi klimato sąlygoms. Itin svarbu, kad ši
informacija būtų visiems prieinama. Atsiranda vis daugiau
įrodymų, kad esant geresnei prieigai prie viešojo sektoriaus
informacijos, daug sparčiau vystomos inovacijos. –
Aukšta kvalifikacija. Norint, kad būtų išnaudotas visas
„mėlynosios ekonomikos“ potencialas, reikia spręsti tinkamai
kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo kai kuriuose jūrų ir
jūrininkystės pramonės sektoriuose problemą – gerinti
esamų darbuotojų įgūdžius ir pritraukti jaunų
darbuotojų. Tai ypač aktualu naujose srityse, kaip antai
atsinaujinančioji energija, tačiau galioja ir tradiciniuose
sektoriuose (laivų statybos, žvejybos, akvakultūros, jūros
produktų perdirbimo), kuriuose, norint konkuruoti pasaulinėje
rinkoje, reikia diegti inovacijas, specializuotis ir prisitaikyti prie
naujų technologijų. 2. Veiksmų planas Diskusijos su valstybėmis narėmis ir
grįžtamoji informacija iš Atlanto vandenyno forumo tapo veiksmų
plano, kuris turėtų būti įgyvendintas iki 2020 m.,
pagrindu. Plane numatytos veiksmų sritys yra skirtos Atlanto vandenyno
strategijos uždaviniams įgyvendinti ir pažangiam, tvariam ir socialiniu
atžvilgiu integraciniam augimui bei darbo vietų kūrimui užtikrinti.
Šis veiksmų planas nėra baigtinis. Jame nustatytos orientacinės
mokslinių tyrimų ir investicijų veiksmų sritys, aktualios
sprendžiant bendrus uždavinius. Atitinkamos valstybės narės, tiek
atskirai, tiek kartu, jau yra daug nuveikusios plėtodamos savo
jūrų ir jūrininkystės sektorius. Todėl šiame
veiksmų plane išskiriamos sritys, kuriose dar reikia kolektyvinių
pastangų. Įgyvendinant šiuos prioritetus būtų skatinamos
inovacijos, saugoma Atlanto vandenyno jūrinė ir pakrančių
aplinka ir gerinama jos būklė, gerinamos tarpusavio jungtys ir
kuriama sinergija – viso to reikia socialiniu atžvilgiu integraciniam ir tvariam
regioninės plėtros modeliui. Šis veiksmų planas yra kvietimas
privačiajam sektoriui, mokslininkams, regioninėms ir
valstybinėms viešosioms institucijoms ir kitiems dalyviams imtis kurti
projektus, reikalingus prioritetams įgyvendinti. 1 prioritetas. Skatinti verslumą ir
inovacijas. Konkretūs šio prioriteto tikslai –
Aukštojo mokslo organizacijų,
bendrovių ir mokslinių tyrimų centrų dalijimasis žiniomis. Didinti Atlanto vandenyno zonos pajėgumą
naudoti moksliniais tyrimais ir technologijomis grindžiamas inovacijas
šiomis priemonėmis: (a)
valstybių narių mokslinių
tyrimų centrams, aukštojo mokslo įstaigoms ir verslo atstovams
jungiantis į tinklus ir bendrą mokslinę veiklą; (b)
aukštojo mokslo, verslo ir mokslo atstovams
dalijantis žiniomis, įžvalgomis ir įgūdžiais, įskaitant per
regioninius, nacionalinius ir tarptautinius klasterius ir technologijų
platformas. –
Atlanto vandenyno zonos jūrų
ekonomikos konkurencingumo ir inovacinio pajėgumo didinimas. Gerinti tradicinių Atlanto vandenyno
sektorių, kaip antai laivų statyba, akvakultūra ir žvejyba, taip
pat naujų „mėlynosios ekonomikos“ sektorių įgūdžius
šiomis priemonėmis: (a)
įgyvendinant švietimo ir mokymo priemones,
įskaitant tarptautines programų kūrimą ir nacionalinių
švietimo bei mokymo programų tarpusavio pripažinimą; (b)
didinant informuotumą apie su jūra susijusias
profesijas, populiarinant jūrų kultūrą ir profesijas tarp
jaunų žmonių ir mažinant kliūtis, atbaidančias jaunus
žmones nuo šių profesijų pasirinkimo[4], pvz., mokant buriavimo, rengiant kursus
apie naujas technologijas ir įgyvendinant kitas bendras Atlanto vandenyno
iniciatyvas. –
Ekonominės veiklos pritaikymo ir
įvairinimo skatinimas išnaudojant Atlanto vandenyno zonos potencialą. Remti bendros žuvininkystės politikos
reformą ir atgaivinti ES akvakultūros pramonę šiomis
priemonėmis: (a)
kuriant patobulintą įvairių
rūšių žuvų žvejybos modeliavimą ir tokius žvejybos
įrankius, būdus bei technologijas, kurie padeda sumažinti anglies
dioksido išmetimo rodiklį, žalą jūros dugnui, atgal į
jūrą išmetamų žuvų kiekį ir priegaudą; (b)
dalijantis informacija apie metodus, kurie padeda
gerinti žvejybos veiklos subjektų supratimą apie valdymo
priemonių socialinį ekonominį poveikį ir poveikį
ekosistemoms; (c)
vykdant mokslinius tyrimus, kuriais siekiama
pagerinti akvakultūros (įskaitant jūros akvakultūros)
augimą, produktyvumą, konkurencingumą bei aplinkosauginį
tvarumą ir sektoriaus pajėgumą tenkinti rinkos poreikius; (d)
pagerinant ES kilmės žvejybos ir
akvakultūros produktų padėtį rinkoje tokiomis
priemonėmis, kaip geresnis perdirbimas, ženklinimas, atsekamumas ir
sertifikavimas. 2 prioritetas. Apsaugoti, sustiprinti ir
plėtoti Atlanto vandenyno jūrų ir pakrantės aplinkos
potencialą. Konkretūs šio prioriteto tikslai –
Jūrų saugos ir saugumo didinimas. Stiprinti jūrininkų, pakrantės
gyventojų, nuosavybės ir ekosistemų saugą ir saugumą
šiomis priemonėmis: (a)
įvertinant ir, jei reikia, patobulinant esamus
įspėjimo, pranešimo ir reagavimo mechanizmus, taikomus prieš
invazinius ir kenksmingus jūrų organizmus, ir keičiantis
gerąja tokios grėsmės mažinimo patirtimi; (b)
remiant iniciatyvas, kurių valstybės
narės imasi Atlanto vandenyne, įskaitant rizikos vertinimus,
koordinuoto reagavimo mechanizmus ir investavimą į moderniausią
įrangą, kuri padeda tinkamai gerinti koordinuotą parengtį
ir reagavimą į grėsmę jūrų aplinkai, gaivalines
nelaimes, jūrų avarijas, naftos ar pavojingų medžiagų
išsiliejimą arba neteisėtą prekybą[5]; (c)
kuriant, išbandant ir diegiant naujas
technologijas, kuriomis siekiama pagerinti laivų inspektavimą ir
padidinti uostų bei laivybos saugą ir saugumą tokiomis
priemonėmis, kaip geresnis duomenų, gautų iš palydovų ir iš
ore, jūroje ir sausumoje veikiančių stebėjimo
įrenginių ir novatoriškų in situ prietaisų,
panaudojimas siekiant pagerinti padėties jūrų srityje
suvokimą; padedant steigti Bendrai dalijimosi informacija
aplinkai (angl. CISE) priklausančias regionines su jūrų
baseinais susijusios informacijos tarnybas, grindžiamas sutartais visai ES
galiojančiais standartais ir patirtimi, valstybių narių sukaupta
per bandomuosius projektus. –
Jūrų vandenų ir
pakrančių zonų tyrinėjimas ir apsauga. Didinti Atlanto vandenyno europinės dalies
stebėjimo ir prognozavimo pajėgumus, grindžiamus esamomis
struktūromis, platformomis ir mechanizmais, siekiant paremti ES politikos
įgyvendinimą, mažinti pramonės ir valdžios bei mokslo
institucijų išlaidas, skatinti inovacijas ir mažinti netikrumą
dėl Atlanto vandenyno procesų ir klimato kaitos poveikį šiomis
priemonėmis: (a)
jau turimas sistemas ir mechanizmus panaudojant
tvariai integruotai programai parengti ir išlaikyti; programa būtų
naudojama pakrantėms, jūros dugnui ir vandens storymei stebėti
ir prižiūrėti, o jos taikymo sritis apimtų ES valstybių
narių, atokiausių regionų bei užjūrio šalių ir
teritorijų vandenis nuo pakrančių iki vandenyno gelmių; (b)
kuriant naujas vandenyno stebėjimo ir
ekosistemų priežiūros priemones ir platformas (įskaitant
jūros dugno žemėlapių sudarymą), kurios padėtų
padidinti automatiškai išmatuojamų parametrų skaičių,
sumažinti stebėjimo išlaidas ir paspartinti duomenų sklaidą tarp
naudotojų; (c)
prisidedant prie sąveikiųjų
jūrų duomenų ir kintamos skiriamosios gebos jūros dugno
žemėlapių efektyvesnio valdymo, katalogavimo ir paskirstymo (teikiant
informaciją Europos jūrų stebėjimo ir duomenų
tinklui); (d)
kuriant pakrančių okeanografinių
prognozių sistemas (įskaitant rizikos vertinimą), kurios
būtų grindžiamos Copernicus programos jūrų
stebėsenos tarnybos funkcijomis. Padėti kurti priemones ir strategijas,
kuriomis būtų siekiama spręsti visuotinės klimato kaitos
problemas, įskaitant poveikio švelninimo ir prisitaikymo strategijas,
šiomis priemonėmis: (a)
remiant „mėlynosios ekonomikos“ anglies
dioksido išmetimo rodiklio įvertinimą Atlanto vandenyno zonoje; (b)
sukuriant platformą, kurioje būtų
keičiamasi gerąja išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo
ir efektyvaus energijos vartojimo patirtimi; (c)
užmezgant bendradarbiavimo partnerystes, kuriomis
būtų siekiama nustatyti ir stebėti visuotinės klimato
kaitos poveikį Atlanto vandenyno zonos jūrų veiklai,
ekosistemoms ir pakrančių gyvenvietėms, taip pat didinti ir
gerinti prognozavimo ir rizikos įvertinimo pajėgumus. Remti jūrų aplinkos apsaugą ir
pastangas iki 2020 m.[6]
pasiekti gerą Atlanto vandenyno vandenų aplinkos
būklę šiomis priemonėmis: (a)
padedant sukurti nuoseklų saugomų
jūrų rajonų tinklą Atlanto vandenyno europinėje
pakrantėje, grindžiamą nacionaliniais planais, OSPAR
procedūromis ir Natura 2000 teritorijomis, taip pat
susitarimais dėl gerosios patirties ir jungtinių įvertinimo
procedūrų, kuriais galėtų pasinaudoti ir Makaronezija bei
atokiausi Karibų jūros regionai; (b)
skatinant tolesnį valstybių narių bendradarbiavimą
(taip pat ir per OSPAR), pvz., įgyvendinant koordinuotas ir integruotas
stebėsenos programas ir imantis bendrų veiksmų ekosistemoms
atkurti. Įvertinti Atlanto vandenyno ekosistemų
ir biologinės įvairovės socialinę ir ekonominę
vertę ir funkcionavimą, kad šiais duomenimis būtų galima
remtis priimant sprendimus. Prisidėti prie valstybių narių
vykdomų jūrų erdvės planavimo ir integruoto
pakrančių valdymo procesų, pvz., dalijantis gerąja
patirtimi ir palengvinant tarptautinį koordinavimą. –
Tausus jūrų išteklių valdymas. Plėsti supratimą apie naudingųjų
iškasenų gavybos Atlanto vandenyne technines galimybes, ekonominį
perspektyvumą ir poveikį aplinkai, taip pat kurti ir bandyti
inovacines kasybos technologijas. Dėti pamatus tvariai, didelės
pridėtinės vertės turėsiančiai Europos jūrų
biotechnologijų pramonei šiomis priemonėmis: (a)
tyrinėjant jūros dugną ir
įvertinant jo sandarą, biologinę įvairovę ir
potencialą aprūpinti medžiaga biotechnologijų pramonę
laikantis galiojančių tarptautinės teisės nuostatų ir
būtinybės apsaugoti jūrų aplinką; (b)
stiprinant mokslinių tyrimų ir
pramonės ryšius Atlanto vandenyno zonoje, kad būtų galima
steigti biologinius bankus ir sukurti rinką inovaciniams jūros
biologiniams produktams (biomedicinos, audinių inžinerijos, farmacijos,
pramoninių fermentų), o moksliniais tyrimais siekti sukurti
pramoninius jų gamybos procesus. –
Atlanto vandenyno zonos aplinkoje slypinčio
atsinaujinančiosios energijos potencialo išnaudojimas. Ieškoti būdų pagreitinti tvarios atsinaujinančiosios
energijos gamybos jūroje procesus šiomis priemonėmis: (a)
skatinant įvertinti bei kartografiškai
išdėstyti Atlanto vandenyno europinės dalies energijos išteklių
potencialą ir ieškoti būdų, kaip sušvelninti įrenginių
statybos, eksploatacijos ir jos nutraukimo poveikį aplinkai ir laivybai –
tai būtų regioninių pažangios specializacijos strategijų,
skirtų atsinaujinančiosios energijos gamybai jūroje, dalis; (b)
remiant Europos elektros energijos perdavimo
sistemą, pagal kurią apkrovos būtų tolygiai paskirstomos
nacionalinėms sistemoms ir būtų pagerintos energetikos
objektų jūroje ir sausumoje sąsajos; (c)
skatinant kurti, plėtoti ir demonstruoti
atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginių statybos ir
priežiūros technologijas, skirtas jūros vėjo, bangų,
potvynių ir biomasės energijai gaminti, įskaitant vandens
gėlinimo įrenginių integravimą ir daugiafunkces
jūrines platformas; (d)
skatinant išnaudoti specifines Atlanto vandenyne
esančių atokiausių regionų geologines, okeanografines ir
meteorologines sąlygas, kad šie regionai galėtų patys
apsirūpinti energija ir įgyvendinti išmetamo anglies dioksido kiekio
mažinimo tikslus. 3 prioritetas. Pagerinti prieigą ir
susisiekimą Konkretūs šio prioriteto tikslai –
Uostų bendradarbiavimo skatinimas. Palengvinti uostų, kurie yra „mėlynosios
ekonomikos“ ašys, plėtrą šiomis priemonėmis: (a)
palengvinant infrastruktūros tobulinimą,
kad pagerėtų susisiekimas su vidaus regionais, padidėtų
transporto rūšių įvairovė ir galėtų trumpiau
uostuose užtrukti laivai, tokiomis priemonėmis, kaip elektros tiekimas nuo
kranto, suskystintų gamtinių dujų atsargų papildymo
įrangos pastatymas uostuose ir administracinių kliūčių
mažinimas; (b)
suteikiant galimybę uostams įvairinti
verslo veiklą, pvz., užsiimti atsinaujinančiosios energijos gamybos
įrenginių jūroje priežiūra arba turizmu; (c)
tiriant jūrų eismo padidinimo galimybes
ir šiuo tikslu skatinant uostus jungtis į tinklus ir trumpus
jūrų laivybos maršrutus tarp Europos uostų, salynų viduje
ir iki Afrikos pakrantės; tam galima būtų pasinaudoti, pvz.,
„Jūros greitkelių“ iniciatyva. 4 prioritetas. Sukurti socialiniu atžvilgiu
integracinį ir tvarų regioninės plėtros modelį. Konkretūs šio prioriteto tikslai –
Žinių apie socialines Atlanto vandenyno
zonos problemas gerinimas. Keistis pakrantės gyventojų sveikatos
gerinimo, socialinės įtraukties ir gerovės didinimo gerąja
patirtimi ir parengti tinkamus ir patogius naudoti socialinius ekonominius
jūrų zonų rodiklius „mėlynosios ekonomikos“ plėtros
tendencijoms išmatuoti, palyginti ir sekti. –
Atlanto vandenyno kultūrinio paveldo
išsaugojimas ir populiarinimas. Mažinti sezoniškumą ir gerinti
mažųjų ir vidutinių įmonių perspektyvas
įvairinant jūros ir pakrantės turizmo produktus ir kuriant
nišines rinkas – tam reikalingos investicijos į: (a)
jūrinį sportą, marinas ir
jūrinę laisvalaikio veiklą; (b)
uostų paslaugas, įskaitant teikiamas
kruizinių laivų keleiviams; (c)
kultūrinių ir gamtos pramogų
(mėgėjiškos žūklės, vietos virtuvės, jūros
paveldo ir kt.) Atlanto vandenyno pakrantėje kūrimą ir
populiarinimą; (d)
turistinės veiklos, pvz., kultūrinių
pakrantės bei povandeninių pramogų ir archeologiniu, ekologiniu
ar istoriniu požiūriu vertingų jūros paveldo vietų,
išsaugojimą ir atkūrimą[7].
3. ĮGYVENDINIMAS 3.1. Finansavimo šaltiniai Dėl tinkamo šio veiksmų plano
įgyvendinimo laiko valstybės narės turės galimybę
atsižvelgti į prioritetus, nustatytus su Komisija sudaromuose
partnerystės susitarimuose, dėl kurių reikia susitarti iki
2013 m. pabaigos. –
2014–2020 m. partnerystės susitarimai
dėl struktūrinių ir investicijų fondų yra svarbus
lėšų šaltinis, kurį valstybės narės gali naudoti
veiksmų plano prioritetams įgyvendinti. Partnerystės
susitarimuose nustatant prioritetines bendradarbiavimo sritis turėtų
būti atsižvelgiama į atitinkamas jūrų baseinų strategijas,
kaip antai Atlanto vandenyno strategija. Jais suteikiama galimybė
apibrėžti pagrindinius plėtros poreikius ir „mėlynosios
ekonomikos“ plėtros Atlanto vandenyno valstybėse narėse ir
jų pakrančių regionuose potencialą. Jais valstybėms
narėms taip pat sudaromos sąlygos numatyti tvarką, pagal
kurią bus užtikrinamas struktūrinių bei investicijų
fondų ir kitų finansavimo šaltinių koordinavimas. Todėl tos
valstybių narių institucijos, kurios atsako už partnerystės
susitarimų derybas, ir tos, kurios atsako už veiksmų programų
rengimą, vaidina svarbų vaidmenį veiksmų plano
įgyvendinimo ateinančiais mėnesiais procese. Veiksmų planas
taip pat gali suteikti idėjų nacionalinio ir regioninio lygmenų
veiksmų programų rengėjams, priklausomai nuo programos srities. –
Be to, veiksmų planas bus gairės
pačiai Komisijai administruojant tiesiogiai valdomus fondus, kaip antai
„Horizontą 2020“, LIFE+, COSME, ir tiesiogiai valdomus Europos
jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo elementus. Iš
tiesų, „Horizonto 2020“ lėšos bus svarbi parama
įgyvendinant veiksmų planą, nes jau numatoma, kad
„mėlynasis augimas“ artimiausiais metais bus viena pagrindinių pagal
šią programą vykdomų mokslinių tyrimų tikslinių
sričių. Pagal šią programą „mėlynajam augimui“
teikiamos paramos tikslas – tirti ir kiek įmanoma didinti jūrų
gyvūnų įvairovės potencialą, tausiai naudoti
jūros gelmių išteklius ir ieškoti naujų vandenyno stebėjimo
technologijų. Tai padės remti jūrų ir laivybos
ekonomiką ir jūrų aplinką, nes pagreitins mokslinių
tyrimų rezultatų ir inovacijų perkėlimą į
ekonomiką. –
Tinkamai nukreiptos valstybės investicijos
galėtų ir turėtų paskatinti privačias investicijas ir
verslo iniciatyvas. Valstybės narės taip pat gali norėti
užmegzti ryšius su privačiuoju sektoriumi ieškodamos papildomų dalyvių
ir lėšų. –
Europos investicijų banko grupė (EIB
grupė[8])
irgi yra pasirengusi sutelkti savo finansines priemones ir kompetenciją
tinkamiems projektams paremti siekdama prisidėti prie veiksmų plano
prioritetų įgyvendinimo. EIB gali remti tiek viešojo, tiek
privačiojo sektorių veiklą teikdamas paskolas, mišrų
finansavimą[9]
ir technines rekomendacijas. Jis siūlo įvairių finansinių
priemonių (nuo investicinių paskolų tiesioginiam ir
netiesioginiam finansavimui iki EIF finansuojamų kapitalo fondų),
kuriomis gali būti remiama įvairiausio masto veikla. Atsižvelgiant į biudžeto apribojimus ir
į tai, kad Atlanto vandenyno zonos valdžios institucijos turi apsvarstyti
daug plėtros prioritetų, reikėtų pažymėti, kad
veiksmų plano įgyvendinimo procesas yra savanoriškas, bet turi
derėti su penkių atitinkamų valstybių narių
partnerystės susitarimuose nustatytais įgyvendinimo prioritetais.
Visi projektai, atitinkamoms institucijoms pateikti pagal veiksmų
planą, turės atitikti atitinkamose finansavimo taisyklėse
nustatytus kriterijus. Pasidalijamojo ES lėšų valdymo atveju
sprendimą dėl konkretaus projekto patvirtinimo priims kompetentinga
valdymo institucija. 3.2. Įžvalgus
bendradarbiavimas Veiksmų planu valstybėms narėms,
regioninės ir vietos valdžios institucijoms ir ES institucijoms
suteikiamos galimybės drauge veikti siekiant tvaraus augimo tikslo. Bet
toks bendras darbas, žinoma, nėra vienintelis veiksmų plano
įgyvendinimo būdas. Specifiniai nacionalinio, regioninio ir vietos
lygmens veiksmai ir projektai taip pat labai svarbūs siekiant veiksmų
plano tikslų. Reikiamais atvejais turėtų būti skatinama
įvairių konkrečiose šalyse vykdomų programų
sąveika. Bendras kryptingas darbas gali duoti
įvairiausios papildomos naudos dalijantis ne tik informacija, išlaidomis,
rezultatais bei gerąja patirtimi, bet ir rutuliojant idėjas dėl
naujų bendradarbiavimo sričių. Konkrečiai kalbant,
valstybės narės ir regionai naudodamiesi įvairių
šaltinių finansavimu gali kurti jungtinius projektus ir kitus modelius. „Horizontu 2020“ ir kitomis ES programomis ir
finansavimo priemonėmis gali būti palengvinamas projektų,
kuriuos pasiūlys viešųjų ir privačiųjų
institucijų konsorciumai, įgyvendinimas ir taip remiamas
bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje. Pvz., šiais projektais
gali būti bandomi įvairūs bendrų problemų sprendimai
arba palyginami įvairių technologijų rezultatai. Airija,
Ispanija, Jungtinė Karalystė, Portugalija ir Prancūzija jau
dalyvauja daugelyje jungtinių projektų, mokslinių tyrimų
tinklų, technologijų platformų ir „Geros būklės
jūrų ir vandenynų“ jungtinėje programavimo iniciatyvoje.
Šiomis priemonėmis valstybėms narėms suteikiamos
bendradarbiavimo galimybės, kurios gali būti sustiprintos
„Horizonto 2020“ programa. Koordinavimas ir bendradarbiavimas Europos
viduje gali būti pamatas aktyvesniam transatlantiniam mokslinių
tyrimų srities bendradarbiavimui. Jungtiniai projektai ir veiksmai neapsiriboja vien
moksliniais tyrimais. Europos teritorinis bendradarbiavimas (pvz., pagal
Atlanto vandenyno zonos programą), finansuojamas iš Europos
regioninės plėtros fondo (ERPF), yra priemonė įvairių
ES valstybių narių kaimyniniams regionams ir miestams drauge dirbti
ir mokytis vieniems iš kitų per projektus, kuriais tiriamos galimybės
bendradarbiauti pasitinkant bendrus iššūkius. „Erazmus visiems“ programa
bus suteikiamos švietimo ir mokymo partnerysčių galimybės. Bendras darbas taip pat apima bendradarbiavimo
veiksmus, skirtus keistis informacija ir gerąja patirtimi. Tokių
veiksmų pagrindu gali būtų Copernicus[10] arba
„2020 m. žinių apie jūras“[11] iniciatyvos. Pvz., žinios apie tai, kaip
panašiomis okeanografinėmis ir meteorologinėmis sąlygomis
pasižyminčios kaimyninės šalys arba regionai sprendžia
pakrančių erozijos problemą, gali padėti padidinti analogiškos
veiklos rezultatyvumą. Žinant, kokios priemonės buvo sėkmingos
ir kokios nedavė rezultatų kitur, galima užkirsti kelią
pasikartojančioms klaidoms. Gerąja patirtimi galima keistis tam
skirtuose seminaruose, per darbuotojų mainus arba interneto forumuose. 3.3. Parama. Siekiant sėkmingai įgyvendinti
veiksmų planą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis reikėtų
tinkamo įgyvendinimo mechanizmo, kuriuo būtų galima padidinti
nacionalinių, regioninių ir vietos subjektų dalyvavimą ir
sudaryti sąlygas stebėti pažangą. Atlanto vandenyno forumas
davė naudingų dialogo organizavimo ir koordinavimo pamokų. Kad
įgyvendinimas sėkmingai judėtų į priekį
reikės tęsti dialogą su valstybėmis narėmis ir
regionais, įskaitant privatųjį sektorių. Veiksmų plano
įgyvendinimas priklausys ne tik nuo viešojo sektoriaus, bet ir nuo to,
kiek jame dalyvaus privatusis sektorius. Įgyvendinimo mechanizmas turėtų
būti paprastas, aiškiai orientuotas ir grindžiamas gerąja patirtimi,
kuri pasiteisino kitų jūrų baseinų strategijose; tam
reikės: –
politinių įsipareigojimų ir
priežiūros, –
didesnio informuotumo apie veiksmų planą
ir jo tikslus, –
privačiojo sektoriaus dalyvavimo, –
pažangos analizės ir įvertinimo. Juo taip pat galėtų būti: –
teikiamos gairės suinteresuotosioms šalims ir
projektų vykdytojams, –
suteikiamos bendradarbiavimo visoje Atlanto
vandenyno zonoje galimybės, –
palaikomi ryšiai su ES finansavimo programas
valdančiomis institucijomis, –
suburiami potencialūs projektų
partneriai, kurie imtųsi veiksmų plane nustatytiems prioritetams
įgyvendinti reikalingos veiklos, –
nustatomi potencialūs ES ir nacionalinio
lygmens projektų finansavimo šaltiniai. Veiksmų plano įgyvendinimo mechanizmas
turėtų būti apibrėžtas konsultuojantis su valstybėmis
narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis iki 2013 m. pabaigos. Siekdama
paskatinti tolesnį jungimąsi į tinklus ir keitimąsi
gerąja projektų rengimo ir įgyvendinimo patirtimi, Komisija gali
organizuoti Atlanto vandenyno zonos suinteresuotųjų šalių
konferencijas. 4. Pažangos įvertinimas Siekiant išlaikyti tempą 2014–2020 m.
laikotarpiu bus svarbu suprasti, kaip veiksmų plano įgyvendinimas
padeda pasiekti platesnių ES užimtumo, augimo ir tvarumo tikslų. Bus
svarbu žinoti, pvz., ar pavyko įgyti realių gebėjimų
prognozuoti pagrindinius šiaurės Atlanto vandenyno cirkuliacinės
sistemos dinamikos pavojus ir pokyčius; kiek kartografiškai sužymėta
svarbių Atlanto vandenyno dugno zonų; ar veiksmų planas
padėjo sukurti naujų ir inovacinių produktų ir
paslaugų; ar buvo pagerinta jūroje vykdomos gamybos rizikos ir
veiklos valdymo aplinka. Taip pat bus svarbu žinoti, ar pasiektas pakankamas
socialiniu požiūriu integracinio augimo mastas, ar patenkinti
kvalifikacijos lygio poreikiai, ar Atlanto vandenyno zonoje įgyvendintas
ekosistemomis grindžiamas valdymo metodas. Taip pat svarbu turėti
galimybę išmokti pamokas, kurios galėtų būti pritaikytos
kitų jūrų baseinuose. Dėl pažangos stebėjimo
neturėtų atsirasti jokių papildomų ataskaitų teikimo
reikalavimų. Vietoj to, turima bazinė informacija galėtų
būtų panaudojama siekiant sudaryti vaizdą, kaip dėl
veiksmų plano įgyvendinimo ir kitų veiksnių keičiasi
Atlanto vandenyno zona. Komisija drauge su penkiomis Atlanto vandenyno
valstybėmis narėmis netrukus imsis darbo siekdama apibrėžti ir
sutarti tokios apžvalgos rengimo metodiką. Inovacijoms ir technologijoms žengiant pirmyn veiksmų
planą gali tekti koreguoti ir plėsti. Komisija atidžiai stebės
plano įgyvendinimą, apibrėš išmoktas pamokas ir įvertins
padarytą pažangą. Iki 2017 m. pabaigos ji parengs plano
įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą. Į
peržiūrą bus įtrauktas nepriklausomas kelių atrinktų
užbaigtų projektų įvertinimas, kuris bus aptartas su
valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. 5. Atlanto vandenyno
strategijos internacionalizavimas Atlanto vandenynas neapsiriboja Europa. Tai
bendras išteklius ir vieninga sistema, jungianti Europos žemyną su Afrika
ir Amerika. Visos pakrantės valstybės turi bendrų interesų
ir drauge atsako už gero vandenyno valdymo užtikrinimą tokiomis
priemonėmis, kaip UNCLOS[12],
IMO[13]
ir Tarptautinė jūros dugno institucija. Atlanto vandenyno ekonominė vertė jo
pakrantėse esančioms valstybėms yra milžiniška. Komisija tiki,
kad ilgainiui veiksmų planas gali padėti sukurti tvirtus
bendradarbiavimo su kitomis Atlanto vandenyno valstybėmis pagrindus.
Bendro darbo, pvz., okeaonografinių tyrimų ir stebėjimo srityje,
potencialas yra akivaizdus. Jau numatomi realūs JAV ir Kanados
įsipareigojimai, susiję su transatlantinio mokslinių tyrimų
aljanso kūrimu ir bendrų žinių apie Atlanto vandenyno ekosistemas
ir apie jų potencialią reikšmę „mėlynajai ekonomikai“
gilinimu. Šio transatlantinio mokslinių tyrimų aljanso kūrimas
būtų vykdomas žingsnis po žingsnio atlikus padėties
apžvalgą ir sutarus dėl daugiausiai žadančių
bendradarbiavimo sričių. Gali būti, kad ir kitos Atlanto
vandenyno šalys norės aptarti įsitraukimą į mokslinius
tyrimus ar kitus klausimus. Komisija ir valstybės narės
turėtų drauge apsvarstyti, kokių žingsnių reikėtų
siekiant įtraukti tarptautinius partnerius į laipsnišką Atlanto
vandenyno strategijos plėtrą. 6. Išvada Komisija ragina Europos Parlamentą ir
Tarybą pritarti šiame komunikate išdėstytam veiksmų planui ir
gairėms. [1] Airija,
Ispanija, Jungtinė Karalystė, Portugalija ir Prancūzija. [2] 2011 m.
lapkričio 21 d. COM (2011) 782. [3] Europos
regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialiniai fondai (ESF),
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos
jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF). [4] Užimtumo
ir konkurencingumo laivybos sektoriuje darbo grupė 2011 m. birželio
9 d. Komisijai pateikė su šiuo klausimu susijusių
rekomendacijų. [5] Tarp
vykdomų iniciatyvų yra Jūrų analizės ir operacijų
centras kovai su prekyba narkotikais (MAOC-N) ir Europos sienų
stebėjimo sistema (EUROSUR), koordinuojami Europos operatyvaus
bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių
išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX). [6] Kaip
nustatyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (2008/56/EB). [7] Tinkamai
laikantis 2001 m. UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos
konvencijos principų. [8] Europos
investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF). [9] Mišrus
finansavimas: EIB paskolomis papildomos ES ar kitų viešųjų
šaltinių subsidijos. [10] Copernicus
programa, anksčiau vadinta Globalia aplinkos ir saugumo stebėsenos
(GMES) programa, yra Europos Žemės stebėsenos palydovinė sistema
(http://copernicus.eu). [11] „2020 m.
žinių apie jūras“ programa – tai ES projektas, pagal kurį
renkami įvairių šaltinių jūrų duomenys siekiant
padėti pramonei, valdžios institucijoms ir mokslininkams naudotis tais duomenimis
ir veiksmingai juos pritaikyti kuriant naujus produktus ir paslaugas, o taip
pat gerinti visuomenės supratimą apie jūrų procesus (http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/policy/marine_knowledge_2020/index_en.htm). [12] Jungtinių
Tautų jūrų teisės konvencija. [13] Tarptautinė
jūrų organizacija.