52013DC0279

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Atlanto vandenyno zonai skirtos jūrų strategijos veiksmų planas, kuriuo siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo /* COM/2013/0279 final */


KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Atlanto vandenyno zonai skirtos jūrų strategijos veiksmų planas,

kuriuo siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Įvadas

Jūrų ir jūrininkystės sektoriuose, kurie sudaro „mėlynąją ekonomiką“, slypi potencialas iki 2020 m. sukurti 7 mln. darbo vietų.  Darbo vietų atsirastų ne tik plėtojant naujus sektorius, kaip antai atsinaujinančiosios energijos gamybos jūroje, bet ir atgaivinant tradicinius jūrų sektorius.  Atlanto vandenyno zona galėtų daug prisidėti prie šio „mėlynojo augimo“. Tuo pat metu ateities kartoms turi būti išsaugotas didžiausios ir svarbiausios Europos ekosistemos aplinkosauginis ir ekologinis stabilumas.

Todėl šiame veiksmų plane nustatomi mokslinių tyrimų ir investicijų prioritetai, padėsiantys „mėlynąją ekonomikai“ plėtoti Atlanto vandenyno zonoje. Penkios Atlanto vandenyno skalaujamos valstybės narės[1] ir jų regionai galės pasinaudoti veiksmų planu siekdamos tvaraus ir integracinio savo pakrantės rajonų augimo. Veiksmų planas grindžiamas Komisijos Atlanto vandenyno strategija[2] ir yra Atlanto vandenyno forume vykusių konsultacijų rezultatas. Dalyvaudami forume valstybės narės, Europos Parlamentas, regioninės ir vietos valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir pramonės atstovai galėjo prisidėti rengiant veiksmų planą ir apsvarstyti, kaip įgyvendinti tokius uždavinius: skatinti ekonominį augimą, sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį Atlanto vandenyno zonoje, užtikrinti tausų natūralių jūros išteklių naudojimą, veiksmingai reaguoti į kilusią grėsmę bei ekstremaliąsias situacijas ir įgyvendinti ekosistema grindžiamą valdymą Atlanto vandenyno vandenyse. Forume panaudota ir seminaruose suinteresuotųjų šalių pareikštos nuomonės, internete paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus gautos idėjos, taip pat valstybių narių ir regioninės valdžios institucijų įnašas.

Veiksmų plano įgyvendinimo laikas gerai dera su Europos struktūrinių ir investicijų fondų bendros strateginės programos[3] kūrimu. Bendros strateginės programos teminiai tikslai turi didelės reikšmės Atlanto vandenyno strategijai, nes, pvz.:

– jų siekiant remiamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

– pagal juos švietimo ir mokymo priemonėmis siekiama sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir suartinti pramonę bei mokslą;

– jie padeda didinti mažųjų ir vidutinių įmonių, pvz., ES turizmo, žvejybos ir akvakultūros sektorių, konkurencingumą.

Veiksmų plano tikslas – duoti ryškų ženklą regionams ir privačiajam sektoriui. Jie turėtų pradėti svarstyti, kokiose srityse galėtų bendradarbiauti – taip pat ir tarptautiniu lygmeniu – siekdami įgyvendinti sutartus prioritetus. Veiksmų plano rengimo procesas, vykdytas kartu su penkiomis Atlanto vandenyno valstybėmis narėmis, paskatino suinteresuotąsias šalis (regionus, uostamiesčius, privatų sektorių ir kt.) ieškoti būdų plėtoti „mėlynąją ekonomiką“ ir remti tvarią Atlanto vandenyno zonos plėtrą. Tai turėtų padėti į „mėlynąją ekonomiką“ pritraukti investicijų, joje paskatinti privačiojo sektoriaus veiklą ir tokiu būdu atgaivinti Atlanto vandenyno pakrančių regionus.

Kad plano įgyvendinimas būtų sėkmingas, jis turi būti grindžiamas sutartinėmis trejopomis pastangomis – vykdyti tikslines investicijas, didinti mokslinių tyrimų pajėgumus ir kelti kvalifikaciją; tuomet „mėlynosios ekonomikos“ potencialas Atlanto vandenyno zonoje galės būti išnaudotas .

– Investicijos. Jos turėtų būti telkiamos į inovacijas, technologinius pajėgumus ir pažangios specializacijos strategijas, ypatingą reikšmę teikiant mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pagrindinė sąlyga siekiant visaapimančių augimo, konkurencingumo ir užimtumo tikslų yra veiksmingai naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus. Reikalingos ir investicijos į infrastruktūrą. Pvz., laivų technologijos ir jūrų infrastruktūra, kaip antai uostai ir prieplaukos, yra itin svarbios „mėlynosios ekonomikos“ plėtrai. Atlanto vandenyno forume buvo atkreiptas dėmesys į infrastruktūros galimybes teikti naujas paslaugas, pvz., augančiai kruizinio turizmo rinkai arba naujiems įrenginiams jūroje (montavimo ir priežiūros stotys). ES jau skyrė didelę finansinę paramą šiam procesui vykdyti (dalis jos yra Europos investicijų banko skirtas papildomų paskolų finansavimas). Europos struktūriniai ir investicijų fondai ateityje užtikrins didesnę ES finansavimo mechanizmų tarpusavio dermę, nors didžioji dalis investicijų į infrastruktūrą arba turizmą lėšų vis dar turės ateiti iš privačiojo sektoriaus.

– Moksliniai tyrimai. Vandenynų valdymo, tausaus jūrų išteklių naudojimo ir valdymo, saugos jūroje, jūrų aplinkos apsaugos (įskaitant pakrančių ir atvirosios jūros teritorijų priskyrimą saugomiems jūrų rajonams) sąlyga yra ne tik duomenys ir supratimas, kaip veikia ir sąveikauja ekosistemos, bet ir gebėjimas modeliuoti, prognozuoti bei numatyti. Šis principas padeda įvertinti ir sušvelninti riziką. Jį taikant skatinamos investicijos ir sumažinamos veiklos išlaidos. Todėl vandenyno būklės stebėjimas, žymėjimas ir prognozavimas yra labai svarbūs užtikrinant tvarų ekonominės veiklos augimą Atlanto vandenyno zonoje ir gilinant supratimą apie okeaninius Atlanto vandenyno procesus, kurie yra labai reikšmingi klimato sąlygoms. Itin svarbu, kad ši informacija būtų visiems prieinama. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad esant geresnei prieigai prie viešojo sektoriaus informacijos, daug sparčiau vystomos inovacijos.

– Aukšta kvalifikacija. Norint, kad būtų išnaudotas visas „mėlynosios ekonomikos“ potencialas, reikia spręsti tinkamai kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo kai kuriuose jūrų ir jūrininkystės pramonės sektoriuose problemą – gerinti esamų darbuotojų įgūdžius ir pritraukti jaunų darbuotojų. Tai ypač aktualu naujose srityse, kaip antai atsinaujinančioji energija, tačiau galioja ir tradiciniuose sektoriuose (laivų statybos, žvejybos, akvakultūros, jūros produktų perdirbimo), kuriuose, norint konkuruoti pasaulinėje rinkoje, reikia diegti inovacijas, specializuotis ir prisitaikyti prie naujų technologijų.

2.           Veiksmų planas

Diskusijos su valstybėmis narėmis ir grįžtamoji informacija iš Atlanto vandenyno forumo tapo veiksmų plano, kuris turėtų būti įgyvendintas iki 2020 m., pagrindu. Plane numatytos veiksmų sritys yra skirtos Atlanto vandenyno strategijos uždaviniams įgyvendinti ir pažangiam, tvariam ir socialiniu atžvilgiu integraciniam augimui bei darbo vietų kūrimui užtikrinti. Šis veiksmų planas nėra baigtinis. Jame nustatytos orientacinės mokslinių tyrimų ir investicijų veiksmų sritys, aktualios sprendžiant bendrus uždavinius. Atitinkamos valstybės narės, tiek atskirai, tiek kartu, jau yra daug nuveikusios plėtodamos savo jūrų ir jūrininkystės sektorius. Todėl šiame veiksmų plane išskiriamos sritys, kuriose dar reikia kolektyvinių pastangų.  Įgyvendinant šiuos prioritetus būtų skatinamos inovacijos, saugoma Atlanto vandenyno jūrinė ir pakrančių aplinka ir gerinama jos būklė, gerinamos tarpusavio jungtys ir kuriama sinergija – viso to reikia socialiniu atžvilgiu integraciniam ir tvariam regioninės plėtros modeliui. 

Šis veiksmų planas yra kvietimas privačiajam sektoriui, mokslininkams, regioninėms ir valstybinėms viešosioms institucijoms ir kitiems dalyviams imtis kurti projektus, reikalingus prioritetams įgyvendinti.

1 prioritetas. Skatinti verslumą ir inovacijas.

Konkretūs šio prioriteto tikslai

– Aukštojo mokslo organizacijų, bendrovių ir mokslinių tyrimų centrų dalijimasis žiniomis.

Didinti Atlanto vandenyno zonos pajėgumą naudoti moksliniais tyrimais ir technologijomis grindžiamas inovacijas šiomis priemonėmis:

(a) valstybių narių mokslinių tyrimų centrams, aukštojo mokslo įstaigoms ir verslo atstovams jungiantis į tinklus ir bendrą mokslinę veiklą;

(b) aukštojo mokslo, verslo ir mokslo atstovams dalijantis žiniomis, įžvalgomis ir įgūdžiais, įskaitant per regioninius, nacionalinius ir tarptautinius klasterius ir technologijų platformas.

– Atlanto vandenyno zonos jūrų ekonomikos konkurencingumo ir inovacinio pajėgumo didinimas.

Gerinti tradicinių Atlanto vandenyno sektorių, kaip antai laivų statyba, akvakultūra ir žvejyba, taip pat naujų „mėlynosios ekonomikos“ sektorių įgūdžius šiomis priemonėmis:

(a) įgyvendinant švietimo ir mokymo priemones, įskaitant tarptautines programų kūrimą ir nacionalinių švietimo bei mokymo programų tarpusavio pripažinimą;

(b) didinant informuotumą apie su jūra susijusias profesijas, populiarinant jūrų kultūrą ir profesijas tarp jaunų žmonių ir mažinant kliūtis, atbaidančias jaunus žmones nuo šių profesijų pasirinkimo[4], pvz., mokant buriavimo, rengiant kursus apie naujas technologijas ir įgyvendinant kitas bendras Atlanto vandenyno iniciatyvas.

– Ekonominės veiklos pritaikymo ir įvairinimo skatinimas išnaudojant Atlanto vandenyno zonos potencialą.

Remti bendros žuvininkystės politikos reformą ir atgaivinti ES akvakultūros pramonę šiomis priemonėmis:

(a) kuriant patobulintą įvairių rūšių žuvų žvejybos modeliavimą ir tokius žvejybos įrankius, būdus bei technologijas, kurie padeda sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį, žalą jūros dugnui, atgal į jūrą išmetamų žuvų kiekį ir priegaudą;

(b) dalijantis informacija apie metodus, kurie padeda gerinti žvejybos veiklos subjektų supratimą apie valdymo priemonių socialinį ekonominį poveikį ir poveikį ekosistemoms;

(c) vykdant mokslinius tyrimus, kuriais siekiama pagerinti akvakultūros (įskaitant jūros akvakultūros) augimą, produktyvumą, konkurencingumą bei aplinkosauginį tvarumą ir sektoriaus pajėgumą tenkinti rinkos poreikius;

(d) pagerinant ES kilmės žvejybos ir akvakultūros produktų padėtį rinkoje tokiomis priemonėmis, kaip geresnis perdirbimas, ženklinimas, atsekamumas ir sertifikavimas.

2 prioritetas. Apsaugoti, sustiprinti ir plėtoti Atlanto vandenyno jūrų ir pakrantės aplinkos potencialą.

Konkretūs šio prioriteto tikslai

– Jūrų saugos ir saugumo didinimas.

Stiprinti jūrininkų, pakrantės gyventojų, nuosavybės ir ekosistemų saugą ir saugumą šiomis priemonėmis:

(a) įvertinant ir, jei reikia, patobulinant esamus įspėjimo, pranešimo ir reagavimo mechanizmus, taikomus prieš invazinius ir kenksmingus jūrų organizmus, ir keičiantis gerąja tokios grėsmės mažinimo patirtimi;

(b) remiant iniciatyvas, kurių valstybės narės imasi Atlanto vandenyne, įskaitant rizikos vertinimus, koordinuoto reagavimo mechanizmus ir investavimą į moderniausią įrangą, kuri padeda tinkamai gerinti koordinuotą parengtį ir reagavimą į grėsmę jūrų aplinkai, gaivalines nelaimes, jūrų avarijas, naftos ar pavojingų medžiagų išsiliejimą arba neteisėtą prekybą[5];

(c) kuriant, išbandant ir diegiant naujas technologijas, kuriomis siekiama pagerinti laivų inspektavimą ir padidinti uostų bei laivybos saugą ir saugumą tokiomis priemonėmis, kaip geresnis duomenų, gautų iš palydovų ir iš ore, jūroje ir sausumoje veikiančių stebėjimo įrenginių ir novatoriškų in situ prietaisų, panaudojimas siekiant pagerinti padėties jūrų srityje suvokimą;

padedant steigti Bendrai dalijimosi informacija aplinkai (angl. CISE) priklausančias regionines su jūrų baseinais susijusios informacijos tarnybas, grindžiamas sutartais visai ES galiojančiais standartais ir patirtimi, valstybių narių sukaupta per bandomuosius projektus.

– Jūrų vandenų ir pakrančių zonų tyrinėjimas ir apsauga.

Didinti Atlanto vandenyno europinės dalies stebėjimo ir prognozavimo pajėgumus, grindžiamus esamomis struktūromis, platformomis ir mechanizmais, siekiant paremti ES politikos įgyvendinimą, mažinti pramonės ir valdžios bei mokslo institucijų išlaidas, skatinti inovacijas ir mažinti netikrumą dėl Atlanto vandenyno procesų ir klimato kaitos poveikį šiomis priemonėmis:

(a) jau turimas sistemas ir mechanizmus panaudojant tvariai integruotai programai parengti ir išlaikyti; programa būtų naudojama pakrantėms, jūros dugnui ir vandens storymei stebėti ir prižiūrėti, o jos taikymo sritis apimtų ES valstybių narių, atokiausių regionų bei užjūrio šalių ir teritorijų vandenis nuo pakrančių iki vandenyno gelmių;

(b) kuriant naujas vandenyno stebėjimo ir ekosistemų priežiūros  priemones ir platformas (įskaitant jūros dugno žemėlapių sudarymą), kurios padėtų padidinti automatiškai išmatuojamų parametrų skaičių, sumažinti stebėjimo išlaidas ir paspartinti duomenų sklaidą tarp naudotojų;

(c) prisidedant prie sąveikiųjų jūrų duomenų ir kintamos skiriamosios gebos jūros dugno žemėlapių efektyvesnio valdymo, katalogavimo ir paskirstymo (teikiant informaciją Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklui);

(d) kuriant pakrančių okeanografinių prognozių sistemas (įskaitant rizikos vertinimą), kurios būtų grindžiamos Copernicus programos jūrų stebėsenos tarnybos funkcijomis.

Padėti kurti priemones ir strategijas, kuriomis būtų siekiama spręsti visuotinės klimato kaitos problemas, įskaitant poveikio švelninimo ir prisitaikymo strategijas, šiomis priemonėmis:

(a) remiant „mėlynosios ekonomikos“ anglies dioksido išmetimo rodiklio įvertinimą Atlanto vandenyno zonoje;

(b) sukuriant platformą, kurioje būtų keičiamasi gerąja išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir efektyvaus energijos vartojimo patirtimi;

(c) užmezgant bendradarbiavimo partnerystes, kuriomis būtų siekiama nustatyti ir stebėti visuotinės klimato kaitos poveikį Atlanto vandenyno zonos jūrų veiklai, ekosistemoms ir pakrančių gyvenvietėms, taip pat didinti ir gerinti prognozavimo ir rizikos įvertinimo pajėgumus.

Remti jūrų aplinkos apsaugą ir pastangas iki 2020 m.[6] pasiekti gerą Atlanto vandenyno vandenų aplinkos būklę šiomis priemonėmis:

(a) padedant sukurti nuoseklų saugomų jūrų rajonų tinklą Atlanto vandenyno europinėje pakrantėje, grindžiamą nacionaliniais planais, OSPAR procedūromis ir Natura 2000 teritorijomis, taip pat susitarimais dėl gerosios patirties ir jungtinių įvertinimo procedūrų, kuriais galėtų pasinaudoti ir Makaronezija bei atokiausi Karibų jūros regionai;

(b) skatinant tolesnį valstybių narių bendradarbiavimą (taip pat ir per OSPAR), pvz., įgyvendinant koordinuotas ir integruotas stebėsenos programas ir imantis bendrų veiksmų ekosistemoms atkurti.

Įvertinti Atlanto vandenyno ekosistemų ir biologinės įvairovės socialinę ir ekonominę vertę ir funkcionavimą, kad šiais duomenimis būtų galima remtis priimant sprendimus.

Prisidėti prie valstybių narių vykdomų jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių valdymo procesų, pvz., dalijantis gerąja patirtimi ir palengvinant tarptautinį koordinavimą.

– Tausus jūrų išteklių valdymas.

Plėsti supratimą apie naudingųjų iškasenų gavybos Atlanto vandenyne technines galimybes, ekonominį perspektyvumą ir poveikį aplinkai, taip pat kurti ir bandyti inovacines kasybos technologijas.

Dėti pamatus tvariai, didelės pridėtinės vertės turėsiančiai Europos jūrų biotechnologijų pramonei šiomis priemonėmis:

(a) tyrinėjant jūros dugną ir įvertinant jo sandarą, biologinę įvairovę ir potencialą aprūpinti medžiaga biotechnologijų pramonę laikantis galiojančių tarptautinės teisės nuostatų ir būtinybės apsaugoti jūrų aplinką;

(b) stiprinant mokslinių tyrimų ir pramonės ryšius Atlanto vandenyno zonoje, kad būtų galima steigti biologinius bankus ir sukurti rinką inovaciniams jūros biologiniams produktams (biomedicinos, audinių inžinerijos, farmacijos, pramoninių fermentų), o moksliniais tyrimais siekti sukurti pramoninius jų gamybos procesus.

– Atlanto vandenyno zonos aplinkoje slypinčio atsinaujinančiosios energijos potencialo išnaudojimas.

Ieškoti būdų pagreitinti tvarios atsinaujinančiosios energijos gamybos jūroje procesus šiomis priemonėmis:

(a) skatinant įvertinti bei kartografiškai išdėstyti Atlanto vandenyno europinės dalies energijos išteklių potencialą ir ieškoti būdų, kaip sušvelninti įrenginių statybos, eksploatacijos ir jos nutraukimo poveikį aplinkai ir laivybai – tai būtų regioninių pažangios specializacijos strategijų, skirtų atsinaujinančiosios energijos gamybai jūroje, dalis;

(b) remiant Europos elektros energijos perdavimo sistemą, pagal kurią apkrovos būtų tolygiai paskirstomos nacionalinėms sistemoms ir būtų pagerintos energetikos objektų jūroje ir sausumoje sąsajos;

(c) skatinant kurti, plėtoti ir demonstruoti atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginių statybos ir priežiūros technologijas, skirtas jūros vėjo, bangų, potvynių ir biomasės energijai gaminti, įskaitant vandens gėlinimo įrenginių integravimą ir daugiafunkces jūrines platformas;

(d) skatinant išnaudoti specifines Atlanto vandenyne esančių atokiausių regionų geologines, okeanografines ir meteorologines sąlygas, kad šie regionai galėtų patys apsirūpinti energija ir įgyvendinti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslus.

3 prioritetas. Pagerinti prieigą ir susisiekimą

Konkretūs šio prioriteto tikslai

– Uostų bendradarbiavimo skatinimas.

Palengvinti uostų, kurie yra „mėlynosios ekonomikos“ ašys, plėtrą šiomis priemonėmis:

(a) palengvinant infrastruktūros tobulinimą, kad pagerėtų susisiekimas su vidaus regionais, padidėtų transporto rūšių įvairovė ir galėtų trumpiau uostuose užtrukti laivai, tokiomis priemonėmis, kaip elektros tiekimas nuo kranto, suskystintų gamtinių dujų atsargų papildymo įrangos pastatymas uostuose ir administracinių kliūčių mažinimas;

(b) suteikiant galimybę uostams įvairinti verslo veiklą, pvz., užsiimti atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginių jūroje priežiūra arba turizmu;

(c) tiriant jūrų eismo padidinimo galimybes ir šiuo tikslu skatinant uostus jungtis į tinklus ir trumpus jūrų laivybos maršrutus tarp Europos uostų, salynų viduje ir iki Afrikos pakrantės; tam galima būtų pasinaudoti, pvz., „Jūros greitkelių“ iniciatyva.

4 prioritetas. Sukurti socialiniu atžvilgiu integracinį ir tvarų regioninės plėtros modelį.

Konkretūs šio prioriteto tikslai

– Žinių apie socialines Atlanto vandenyno zonos problemas gerinimas.

Keistis pakrantės gyventojų sveikatos gerinimo, socialinės įtraukties ir gerovės didinimo gerąja patirtimi ir parengti tinkamus ir patogius naudoti socialinius ekonominius jūrų zonų rodiklius „mėlynosios ekonomikos“ plėtros tendencijoms išmatuoti, palyginti ir sekti.

– Atlanto vandenyno kultūrinio paveldo išsaugojimas ir populiarinimas.

Mažinti sezoniškumą ir gerinti mažųjų ir vidutinių įmonių perspektyvas įvairinant jūros ir pakrantės turizmo produktus ir kuriant nišines rinkas – tam reikalingos investicijos į:

(a) jūrinį sportą, marinas ir jūrinę laisvalaikio veiklą;

(b) uostų paslaugas, įskaitant teikiamas kruizinių laivų keleiviams;

(c) kultūrinių ir gamtos pramogų (mėgėjiškos žūklės, vietos virtuvės, jūros paveldo ir kt.) Atlanto vandenyno pakrantėje kūrimą ir populiarinimą;

(d) turistinės veiklos, pvz., kultūrinių pakrantės bei povandeninių pramogų ir archeologiniu, ekologiniu ar istoriniu požiūriu vertingų jūros paveldo vietų, išsaugojimą ir atkūrimą[7].

3.           ĮGYVENDINIMAS

3.1.        Finansavimo šaltiniai

Dėl tinkamo šio veiksmų plano įgyvendinimo laiko valstybės narės turės galimybę atsižvelgti į prioritetus, nustatytus su Komisija sudaromuose partnerystės susitarimuose, dėl kurių reikia susitarti iki 2013 m. pabaigos.

– 2014–2020 m. partnerystės susitarimai dėl struktūrinių ir investicijų fondų yra svarbus lėšų šaltinis, kurį valstybės narės gali naudoti veiksmų plano prioritetams įgyvendinti. Partnerystės susitarimuose nustatant prioritetines bendradarbiavimo sritis  turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamas jūrų baseinų strategijas, kaip antai Atlanto vandenyno strategija. Jais suteikiama galimybė apibrėžti pagrindinius plėtros poreikius ir „mėlynosios ekonomikos“ plėtros Atlanto vandenyno valstybėse narėse ir jų pakrančių regionuose potencialą. Jais valstybėms narėms taip pat sudaromos sąlygos numatyti tvarką, pagal kurią bus užtikrinamas struktūrinių bei investicijų fondų ir kitų finansavimo šaltinių koordinavimas. Todėl tos valstybių narių institucijos, kurios atsako už partnerystės susitarimų derybas, ir tos, kurios atsako už veiksmų programų rengimą, vaidina svarbų vaidmenį veiksmų plano įgyvendinimo ateinančiais mėnesiais procese. Veiksmų planas taip pat gali suteikti idėjų nacionalinio ir regioninio lygmenų veiksmų programų rengėjams, priklausomai nuo programos srities.

– Be to, veiksmų planas bus gairės pačiai Komisijai administruojant tiesiogiai valdomus fondus, kaip antai „Horizontą 2020“, LIFE+, COSME, ir tiesiogiai valdomus Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo elementus. Iš tiesų, „Horizonto 2020“ lėšos bus svarbi parama įgyvendinant veiksmų planą, nes jau numatoma, kad „mėlynasis augimas“ artimiausiais metais bus viena pagrindinių pagal šią programą vykdomų mokslinių tyrimų tikslinių sričių.   Pagal šią programą „mėlynajam augimui“ teikiamos paramos tikslas – tirti ir kiek įmanoma didinti jūrų gyvūnų įvairovės potencialą, tausiai naudoti jūros gelmių išteklius ir ieškoti naujų vandenyno stebėjimo technologijų. Tai padės remti jūrų ir laivybos ekonomiką ir jūrų aplinką, nes pagreitins mokslinių tyrimų rezultatų ir inovacijų perkėlimą į ekonomiką.

– Tinkamai nukreiptos valstybės investicijos galėtų ir turėtų paskatinti privačias investicijas ir verslo iniciatyvas. Valstybės narės taip pat gali norėti užmegzti ryšius su privačiuoju sektoriumi ieškodamos papildomų dalyvių ir lėšų.

– Europos investicijų banko grupė (EIB grupė[8]) irgi yra pasirengusi sutelkti savo finansines priemones ir kompetenciją tinkamiems projektams paremti siekdama prisidėti prie veiksmų plano prioritetų įgyvendinimo. EIB gali remti tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių veiklą teikdamas paskolas, mišrų finansavimą[9] ir technines rekomendacijas. Jis siūlo įvairių finansinių priemonių (nuo investicinių paskolų tiesioginiam ir netiesioginiam finansavimui iki EIF finansuojamų kapitalo fondų), kuriomis gali būti remiama įvairiausio masto veikla.

Atsižvelgiant į biudžeto apribojimus ir į tai, kad Atlanto vandenyno zonos valdžios institucijos turi apsvarstyti daug plėtros prioritetų, reikėtų pažymėti, kad veiksmų plano įgyvendinimo procesas yra savanoriškas, bet turi derėti su penkių atitinkamų valstybių narių partnerystės susitarimuose nustatytais įgyvendinimo prioritetais. Visi projektai, atitinkamoms institucijoms pateikti pagal veiksmų planą, turės atitikti atitinkamose finansavimo taisyklėse nustatytus kriterijus. Pasidalijamojo ES lėšų valdymo atveju sprendimą dėl konkretaus projekto patvirtinimo priims kompetentinga valdymo institucija.

3.2.        Įžvalgus bendradarbiavimas

Veiksmų planu valstybėms narėms, regioninės ir vietos valdžios institucijoms ir ES institucijoms suteikiamos galimybės drauge veikti siekiant tvaraus augimo tikslo. Bet toks bendras darbas, žinoma, nėra vienintelis veiksmų plano įgyvendinimo būdas. Specifiniai nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens veiksmai ir projektai taip pat labai svarbūs siekiant veiksmų plano tikslų. Reikiamais atvejais turėtų būti skatinama įvairių konkrečiose šalyse vykdomų programų sąveika.

Bendras kryptingas darbas gali duoti įvairiausios papildomos naudos dalijantis ne tik informacija, išlaidomis, rezultatais bei gerąja patirtimi, bet ir rutuliojant idėjas dėl naujų bendradarbiavimo sričių. Konkrečiai kalbant, valstybės narės ir regionai naudodamiesi įvairių šaltinių finansavimu gali kurti jungtinius projektus ir kitus modelius.

„Horizontu 2020“ ir kitomis ES programomis ir finansavimo priemonėmis gali būti palengvinamas projektų, kuriuos pasiūlys viešųjų ir privačiųjų institucijų konsorciumai, įgyvendinimas ir taip remiamas bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje. Pvz., šiais projektais gali būti bandomi įvairūs bendrų problemų sprendimai arba palyginami įvairių technologijų rezultatai. Airija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Portugalija ir Prancūzija jau dalyvauja daugelyje jungtinių projektų, mokslinių tyrimų tinklų, technologijų platformų ir „Geros būklės jūrų ir vandenynų“ jungtinėje programavimo iniciatyvoje. Šiomis priemonėmis valstybėms narėms suteikiamos bendradarbiavimo galimybės, kurios gali būti sustiprintos „Horizonto 2020“ programa.  Koordinavimas ir bendradarbiavimas Europos viduje gali būti pamatas aktyvesniam transatlantiniam mokslinių tyrimų srities bendradarbiavimui.

Jungtiniai projektai ir veiksmai neapsiriboja vien moksliniais tyrimais. Europos teritorinis bendradarbiavimas (pvz., pagal Atlanto vandenyno zonos programą), finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), yra priemonė įvairių ES valstybių narių kaimyniniams regionams ir miestams drauge dirbti ir mokytis vieniems iš kitų per projektus, kuriais tiriamos galimybės bendradarbiauti pasitinkant bendrus iššūkius. „Erazmus visiems“ programa bus suteikiamos švietimo ir mokymo partnerysčių galimybės.

Bendras darbas taip pat apima bendradarbiavimo veiksmus, skirtus keistis informacija ir gerąja patirtimi. Tokių veiksmų pagrindu gali būtų Copernicus[10] arba „2020 m. žinių apie jūras“[11] iniciatyvos. Pvz., žinios apie tai, kaip panašiomis okeanografinėmis ir meteorologinėmis sąlygomis pasižyminčios kaimyninės šalys arba regionai sprendžia pakrančių erozijos problemą, gali padėti padidinti analogiškos veiklos rezultatyvumą. Žinant, kokios priemonės buvo sėkmingos ir kokios nedavė rezultatų kitur, galima užkirsti kelią pasikartojančioms klaidoms. Gerąja patirtimi galima keistis tam skirtuose seminaruose, per darbuotojų mainus arba interneto forumuose.

3.3.        Parama.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti veiksmų planą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis reikėtų tinkamo įgyvendinimo mechanizmo, kuriuo būtų galima padidinti nacionalinių, regioninių ir vietos subjektų dalyvavimą ir sudaryti sąlygas stebėti pažangą. Atlanto vandenyno forumas davė naudingų dialogo organizavimo ir koordinavimo pamokų. Kad įgyvendinimas sėkmingai judėtų į priekį reikės tęsti dialogą su valstybėmis narėmis ir regionais, įskaitant privatųjį sektorių. Veiksmų plano įgyvendinimas priklausys ne tik nuo viešojo sektoriaus, bet ir nuo to, kiek jame dalyvaus privatusis sektorius.

Įgyvendinimo mechanizmas turėtų būti paprastas, aiškiai orientuotas ir grindžiamas gerąja patirtimi, kuri pasiteisino kitų jūrų baseinų strategijose; tam reikės:

– politinių įsipareigojimų ir priežiūros,

– didesnio informuotumo apie veiksmų planą ir jo tikslus,

– privačiojo sektoriaus dalyvavimo,

– pažangos analizės ir įvertinimo.

Juo taip pat galėtų būti:

– teikiamos gairės suinteresuotosioms šalims ir projektų vykdytojams,

– suteikiamos bendradarbiavimo visoje Atlanto vandenyno zonoje galimybės,

– palaikomi ryšiai su ES finansavimo programas valdančiomis institucijomis,

– suburiami potencialūs projektų partneriai, kurie imtųsi veiksmų plane nustatytiems prioritetams įgyvendinti reikalingos veiklos,

– nustatomi potencialūs ES ir nacionalinio lygmens projektų finansavimo šaltiniai.

Veiksmų plano įgyvendinimo mechanizmas turėtų būti apibrėžtas konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis iki 2013 m. pabaigos. Siekdama paskatinti tolesnį jungimąsi į tinklus ir keitimąsi gerąja projektų rengimo ir įgyvendinimo patirtimi, Komisija gali organizuoti Atlanto vandenyno zonos suinteresuotųjų šalių konferencijas.

4.           Pažangos įvertinimas

Siekiant išlaikyti tempą 2014–2020 m. laikotarpiu bus svarbu suprasti, kaip veiksmų plano įgyvendinimas padeda pasiekti platesnių ES užimtumo, augimo ir tvarumo tikslų. Bus svarbu žinoti, pvz., ar pavyko įgyti realių gebėjimų prognozuoti pagrindinius šiaurės Atlanto vandenyno cirkuliacinės sistemos dinamikos pavojus ir pokyčius; kiek kartografiškai sužymėta svarbių Atlanto vandenyno dugno zonų; ar veiksmų planas padėjo sukurti naujų ir inovacinių produktų ir paslaugų; ar buvo pagerinta jūroje vykdomos gamybos rizikos ir veiklos valdymo aplinka. Taip pat bus svarbu žinoti, ar pasiektas pakankamas socialiniu požiūriu integracinio augimo mastas, ar patenkinti kvalifikacijos lygio poreikiai, ar Atlanto vandenyno zonoje įgyvendintas ekosistemomis grindžiamas valdymo metodas. Taip pat svarbu turėti galimybę išmokti pamokas, kurios galėtų būti pritaikytos kitų jūrų baseinuose.

Dėl pažangos stebėjimo neturėtų atsirasti jokių papildomų ataskaitų teikimo reikalavimų. Vietoj to, turima bazinė informacija galėtų būtų panaudojama siekiant sudaryti vaizdą, kaip dėl veiksmų plano įgyvendinimo ir kitų veiksnių keičiasi Atlanto vandenyno zona. Komisija drauge su penkiomis Atlanto vandenyno valstybėmis narėmis netrukus imsis darbo siekdama apibrėžti ir sutarti tokios apžvalgos rengimo metodiką.

Inovacijoms ir technologijoms žengiant pirmyn veiksmų planą gali tekti koreguoti ir plėsti. Komisija atidžiai stebės plano įgyvendinimą, apibrėš išmoktas pamokas ir įvertins padarytą pažangą. Iki 2017 m. pabaigos ji parengs plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą. Į peržiūrą bus įtrauktas nepriklausomas kelių atrinktų užbaigtų projektų įvertinimas, kuris bus aptartas su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

5.           Atlanto vandenyno strategijos internacionalizavimas

Atlanto vandenynas neapsiriboja Europa. Tai bendras išteklius ir vieninga sistema, jungianti Europos žemyną su Afrika ir Amerika. Visos pakrantės valstybės turi bendrų interesų ir drauge atsako už gero vandenyno valdymo užtikrinimą tokiomis priemonėmis, kaip UNCLOS[12], IMO[13] ir Tarptautinė jūros dugno institucija.

Atlanto vandenyno ekonominė vertė jo pakrantėse esančioms valstybėms yra milžiniška. Komisija tiki, kad ilgainiui veiksmų planas gali padėti sukurti tvirtus bendradarbiavimo su kitomis Atlanto vandenyno valstybėmis pagrindus. Bendro darbo, pvz., okeaonografinių tyrimų ir stebėjimo srityje, potencialas yra akivaizdus. Jau numatomi realūs JAV ir Kanados įsipareigojimai, susiję su transatlantinio mokslinių tyrimų aljanso kūrimu ir bendrų žinių apie Atlanto vandenyno ekosistemas ir apie jų potencialią reikšmę „mėlynajai ekonomikai“ gilinimu. Šio transatlantinio mokslinių tyrimų aljanso kūrimas būtų vykdomas žingsnis po žingsnio atlikus padėties apžvalgą ir sutarus dėl daugiausiai žadančių bendradarbiavimo sričių. Gali būti, kad ir kitos Atlanto vandenyno šalys norės aptarti įsitraukimą į mokslinius tyrimus ar kitus klausimus. Komisija ir valstybės narės turėtų drauge apsvarstyti, kokių žingsnių reikėtų siekiant įtraukti tarptautinius partnerius į laipsnišką Atlanto vandenyno strategijos plėtrą.

6.           Išvada

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti šiame komunikate išdėstytam veiksmų planui ir gairėms.

[1]               Airija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Portugalija ir Prancūzija.

[2]               2011 m. lapkričio 21 d. COM (2011) 782.

[3]               Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialiniai fondai (ESF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF).

[4]               Užimtumo ir konkurencingumo laivybos sektoriuje darbo grupė 2011 m. birželio 9 d. Komisijai pateikė su šiuo klausimu susijusių rekomendacijų.

[5]               Tarp vykdomų iniciatyvų yra Jūrų analizės ir operacijų centras kovai su prekyba narkotikais (MAOC-N) ir Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR), koordinuojami Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX).

[6]               Kaip nustatyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (2008/56/EB).

[7]               Tinkamai laikantis 2001 m. UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos principų.

[8]               Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF).

[9]               Mišrus finansavimas: EIB paskolomis papildomos ES ar kitų viešųjų šaltinių subsidijos.

[10]             Copernicus programa, anksčiau vadinta Globalia aplinkos ir saugumo stebėsenos (GMES) programa, yra Europos Žemės stebėsenos palydovinė sistema (http://copernicus.eu).

[11]             „2020 m. žinių apie jūras“ programa – tai ES projektas, pagal kurį renkami įvairių šaltinių jūrų duomenys siekiant padėti pramonei, valdžios institucijoms ir mokslininkams naudotis tais duomenimis ir veiksmingai juos pritaikyti kuriant naujus produktus ir paslaugas, o taip pat gerinti visuomenės supratimą apie jūrų procesus (http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/policy/marine_knowledge_2020/index_en.htm).

[12]             Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija.

[13]             Tarptautinė jūrų organizacija.