AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.        Bendrosios aplinkybės

Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Bankroto reglamentas arba reglamentas).

Bankroto reglamentu nustatyta Europos tarpvalstybinių bankroto bylų nagrinėjimo sistema. Reglamentas taikomas, kai skolininko – fizinio arba juridinio asmens – turtas arba kreditoriai yra ne vienoje valstybėje narėje. Reglamentu nustatyta, kuris teismas kompetentingas iškelti bankroto bylą – pagrindinė byla turi būti keliama valstybėje narėje, kurioje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta (PTIV), o bylos pasekmės pripažįstamos visoje ES. Šalutinė byla gali būti keliama skolininko įsisteigimo vietoje; šalutinė byla keliama tik dėl toje valstybėje esančio skolininko turto. Reglamente taip pat įtvirtintos taikytinos teisės nustatymo taisyklės ir tam tikros pagrindinės ir šalutinių bankroto bylų koordinavimo taisyklės. Bankroto reglamentas taikomas visoms valstybėms narėms, išskyrus Daniją, kuri nedalyvauja teisminiame bendradarbiavime pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

Bankroto reglamentas priimtas 2000 m. gegužės mėn., o taikomas nuo 2002 m. gegužės 31 d. Praėjus dešimčiai metų nuo reglamento įsigaliojimo, Komisija peržiūrėjo praktinį jo taikymą ir mano, kad šį teisės aktą reikia iš dalies pakeisti.

1.2.        Kodėl reikia peržiūrėti Bankroto reglamentą

Nors pripažįstama, kad iš esmės reglamentas palengvina tarpvalstybinių bankroto bylų nagrinėjimą Europos Sąjungoje, pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis ir Komisijos pavedimu atlikus teisinius ir empirinius tyrimus nustatyta, kad reglamento taikymas kelia nemažai praktinių problemų. Be to, reglamentas nebeatitinka visų dabartinių ES prioritetų ir valstybių narių praktikos bankroto teisės srityje, ypač principo, kad reikia skatinti sunkumų patiriančių įmonių sanavimą. Įvertinus Bankroto reglamentą, nustatyti tokie penki pagrindiniai jo trūkumai:

· Į reglamento taikymo sritį nepatenka nacionalinės procedūros, pagal kurias bendrovės gali būti restruktūrizuojamos dar prieš iškeliant bankroto bylą („ikibankrotinė procedūra“) ir procedūros, vykdomos nekeičiant įmonės vadovybės („mišrios procedūros“). Tokios procedūros pastaruoju metu pradėtos taikyti daugelyje valstybių narių[1] – manoma, kad jos padidina tikimybę sėkmingai restruktūrizuoti įmones. Be to, į dabartinio reglamento taikymo sritį nepatenka daug fizinių asmenų bankroto procedūrų.

· Sudėtinga nustatyti, kuri valstybė narė kompetentinga iškelti bankroto bylą. Nors daugeliu atvejų sutariama, kad iškelti pagrindinę bankroto bylą kompetentingas tos valstybės narės teismas, kurioje yra skolininko PTIV, praktiškai įgyvendinant šį principą kyla problemų. Kritikuojamos ir reglamente įtvirtintos jurisdikcijos nustatymo taisyklės – teigiama, kad jos suteikia bendrovėms ir fiziniams asmenims galimybę renkantis palankesnę jurisdikciją piktnaudžiaujamai perkelti PTIV.

· Be to, nustatyta problemų, kylančių nagrinėjant šalutines bylas. Šalutinės bylos iškėlimas gali trukdyti veiksmingai administruoti skolininko turtą. Iškėlus šalutinę bylą, likvidatorius pagrindinėje byloje nebegali kontroliuoti kitoje valstybėje narėje esančio turto, todėl yra sunkiau parduoti įsiskolinusią bendrovę remiantis veiklos tęstinumo principu[2]. Be to, kol kas šalutinės bylos tikslas visada yra likvidavimas, o tai trukdo sėkmingai restruktūrizuoti įsiskolinusią bendrovę.

· Problemų kyla ir dėl bankroto bylų viešinimo ir reikalavimų pateikimo taisyklių. Kol kas viešai skelbti ar registruoti sprendimus nėra privaloma nei valstybėse narėse, kuriose iškeliama byla, nei įsisteigimo vietos valstybėse narėse. Nėra ir Europos bankroto registro, kuris leistų atlikti paiešką keliuose nacionaliniuose registruose. Tačiau tam, kad tarpvalstybinės bankroto bylos būtų nagrinėjamos veiksmingai, labai svarbu viešai skelbti su bankroto byla susijusius sprendimus. Teisėjai turi žinoti, ar byla jau neiškelta kitoje valstybėje narėje, o kreditoriai ar galimi kreditoriai – kad byla iškelta. Be to, kreditoriams, ypač mažiems ir MVĮ, pateikti reikalavimus pagal dabartinį Bankroto reglamentą sudėtinga ir brangu.

· Galiausiai, nors tarpvalstybinės bankroto bylos labai dažnai iškeliamos įmonių grupėms, reglamente nenustatyta specialių taisyklių, taikytinų tarpvalstybinių įmonių grupių bankroto atveju. Bankroto reglamente vadovaujamasi principu, kad kiekvienai grupės narei turi būti keliama atskira byla ir kad šios bylos visiškai nesusijusios. Tai, kad nėra įmonių grupių bankrotui skirtų nuostatų, dažnai trukdo sėkmingai restruktūrizuoti visą įmonių grupę, ir dėl to ji gali iširti.

Išsamus praktinio reglamento taikymo vertinimas pateikiamas prie šio pasiūlymo pridedamoje Komisijos ataskaitoje. Išsamią dabartinio reglamento problemų analizę ir įvairių jų sprendimo galimybių poveikio vertinimą galima rasti Komisijos parengtame poveikio vertinime, kuris taip pat pridedamas prie šio pasiūlymo.

Galutinis Bankroto reglamento peržiūros tikslas – padidinti Europos tarpvalstybinių bankroto bylų nagrinėjimo sistemos veiksmingumą ir taip užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir jos atsparumą ekonomikos krizėms. Šis tikslas atitinka dabartinius ES politikos prioritetus – skatinti ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą, investicijas ir darbo vietų išsaugojimą, kaip nustatyta strategijoje „Europa 2020“. Peržiūrėtas reglamentas padės užtikrinti sklandų įmonių vystymąsi ir jų išlikimą, kaip numatyta Smulkiojo verslo akte[3]. Be to, ši peržiūra yra vienas iš pagrindinių veiksmų, nurodytų II-ajame bendrosios rinkos akte[4].

2.           KONSULTACIJOS IR POVEIKIO VERTINIMAS

Prieš pateikiant pasiūlymą, su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, valstybėmis narėmis, kitomis institucijomis ir ekspertais buvo konsultuojamasi dėl dabartinio reglamento trūkumų ir galimų sprendimų. 2012 m. kovo 29 d. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, per kurias iš viso gauti 134 atsakymai. Komisija taip pat atsižvelgė į nepriklausomo tyrimo, skirto Bankroto reglamento taikymui įvertinti, rezultatus. Šį tyrimą atliko Heidelbergo ir Vienos universitetų mokslininkų grupė. Empiriniai duomenys apie įvairių reformos priemonių poveikį buvo renkami per kitą išorės tyrimą, kurį atliko „GHK Consulting“ ir „Milieu“ konsorciumas. Abu tyrimai kartu su šiuo pasiūlymu bus paskelbti Teisingumo generalinio direktorato interneto svetainėje. 2012 m. balandžio ir spalio mėn. surengti du susitikimai su nacionaliniais ekspertais. Be to, Komisija sudarė ekspertų – tarpvalstybinių bankroto bylų specialistų – grupę, kuri nuo 2012 m. gegužės iki spalio mėn. susitiko penkis kartus ir padėjo nustatyti reglamento taikymo problemas, ieškoti galimybių jas spręsti ir rengti peržiūrėto reglamento projektą.

Suinteresuotųjų šalių nuomonę dėl pagrindinių reformos elementų galima būtų apibendrinti taip:

· Didžiosios daugumos nuomone, reglamento taikymo sritį reikėtų išplėsti taip, kad jis būtų taikomas ir ikibankrotinėms bei mišrioms procedūroms. Nuomonės išsiskyrė tik dėl to, kurioms būtent procedūroms jis turėtų būti taikomas, ir ypač dėl to, kokiais atvejais teismo priežiūra turėtų būti privaloma. Dauguma respondentų sutiko, kad Bankroto reglamentas turėtų būti taikomas ir fiziniams bei savarankiškai dirbantiems asmenims.

· Trys ketvirtadaliai respondentų sutiko, kad jurisdikcija iškelti pagrindinę bylą turėtų būti nustatoma vadovaujantis PTIV. Tačiau dauguma jų tvirtina, kad PTIV aiškinimas teismų praktikoje kelia praktinių problemų. Beveik pusė respondentų nurodė faktų, įrodančių, kad PTIV perkėlimu piktnaudžiaujama[5].

· Beveik kas antras respondentas, atsakydamas į klausimą dėl pagrindinės ir šalutinių bankroto bylų santykio, nurodė, kad jos koordinuojamos nepakankamai.

· Bylų viešinimo klausimu trys ketvirtadaliai respondentų sutiko, kad problemų sukelia tai, jog nėra privaloma viešai skelbti sprendimą iškelti bankroto bylą. Beveik pusė nuomonę šiuo klausimu pateikusių respondentų mano, kad pateikti reikalavimus sudėtinga.

· Dėl įmonių grupių bankroto, beveik pusė respondentų teigia, kad tarpvalstybinei grupei priklausančių įmonių bankroto atveju Europos bankroto reglamentas yra neveiksmingas.

Prie šio pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime Komisija įvertino pagrindinių siūlomos reformos aspektų sąnaudas ir naudą.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Siūlomų veiksmų apžvalga

Pagrindiniai siūlomos Bankroto reglamento reformos elementai: · Taikymo sritis. Pasiūlymu išplečiama reglamento taikymo sritis – keičiama bankroto bylų apibrėžtis, įtraukiant į ją ir mišrias bei ikibankrotines procedūras, taip pat skolos nurašymo procedūrą ir kitas fizinių asmenų bankroto procedūras, kurios pagal dabartinę apibrėžtį į ją nepatenka.

· Jurisdikcija. Pasiūlymu patikslinamos jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir patobulinamos jurisdikcijos nustatymo procedūros.

· Šalutinės bylos. Siūlomas veiksmingesnis bankroto bylų administravimas – teismui suteikiama teisė atsisakyti kelti šalutinę bylą, jei tai nebūtina vietos kreditorių interesų apsaugai, panaikinamas reikalavimas, kad šalutine byla turi būti siekiama likvidavimo, ir numatomas glaudesnis bendradarbiavimas pagrindinėje ir šalutinėse bylose, pirmiausia nustatant griežtesnius bendradarbiavimo reikalavimus tokias bylas nagrinėjantiems teismams. · Bylos viešumas ir reikalavimų pateikimas. Pasiūlymu nustatoma, kad svarbius teismo sprendimus tarpvalstybinėse bankroto bylose valstybės narės privalo skelbti viešai prieinamame elektroniniame registre, ir numatoma sukurti nacionalinių bankroto registrų sąveiką. Taip pat numatoma standartinė reikalavimų pateikimo forma.

· Įmonių grupės. Pasiūlymu įtvirtinamas skirtingų tos pačios įmonių grupės narių bankroto bylų koordinavimas – nustatoma, kad skirtingų pagrindinių bylų likvidatoriai ir teismai privalo bendradarbiauti ir susižinoti tarpusavyje; be to, likvidatoriams tokiose bylose suteikiama procedūrinė galimybė prašyti sustabdyti susijusias bylas arba pasiūlyti grupei priklausančių įmonių, kurioms iškelta bankroto byla, sanavimo planą.

3.1.1.     Bankroto reglamento taikymo sritis

Šiuo pasiūlymu, iš dalies pakeičiant Bankroto reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąvokos „bankroto byla“ apibrėžtį, išplečiama jo taikymo sritis. Siūloma į reglamento taikymo sritį įtraukti ir tokias procedūras, kuriose likvidatorius neskiriamas, tačiau skolininko turtas ir reikalai kontroliuojami ar prižiūrimi teismo. Toks pakeitimas reikštų, kad sprendimai procedūrose, vykdomose išsaugant skolininko nuosavybės teises ir neskiriant likvidatoriaus, būtų pripažįstami visoje ES, kaip visi bankroto bylose priimti sprendimai pagal šį reglamentą. Be to, į reglamento taikymo sritį galima būtų įtraukti daugiau fizinių asmenų bankroto procedūrų. Taip pat siūloma reglamente tiesiogiai paminėti skolos sureguliavimo procedūrą ir procedūrą, kuria siekiama sanavimo – reglamentas turėtų būti taikomas ir toms procedūroms, kuriose skolininkui suteikiama galimybė susitarti su kreditoriais dar neiškėlus bankroto bylos. Padarius šiuos pakeitimus, reglamentas taip pat labiau atitiktų UNCITRAL pavyzdinio tarpvalstybinio bankroto įstatymo[6] principus.

Nors išplėsti reglamento taikymo sritį, kad būtų veiksmingiau vykdomos ir tarpvalstybinį aspektą turinčios ikibankrotinės bei mišrios procedūros, yra svarbu, vis dėlto jis neturėtų būti taikomas konfidencialioms bankroto procedūroms. Esama tikrai nemažai nacionalinių ikibankrotinių procedūrų, pagal kurias skolininkas pradeda derybas su (tam tikrais) kreditoriais, siekdamas susitarti dėl savo įmonės refinansavimo ar pertvarkymo, tačiau apie tai viešai neskelbiama. Tokiais atvejais gali būti numatyta sustabdyti konkrečias vykdymo procedūras ar kurį laiką neleisti kreditoriams pateikti prašymo iškelti bankroto bylą – taip skolininkui suteikiamas tam tikras „atokvėpis“. Nors kai kuriose valstybėse narėse šios procedūros gali būti labai svarbios, dėl sutartinio ir konfidencialaus tokių procedūrų pobūdžio sunku įvertinti jų naudą visos ES mastu – kitoje valstybėje narėje esantis teismas ar kreditorius apie jas tiesiog nesužino. Tačiau nuo tada, kai ši procedūra tampa vieša, Bankroto reglamentas gali būti jai taikomas.

Šiame pasiūlyme nenumatyta keisti dabartinės tvarkos, pagal kurią nacionalinės bankroto procedūros, kurioms taikomas reglamentas, išvardijamos jo A priede, o valstybės narės pačios sprendžia, ar prašyti įtraukti konkrečią bankroto procedūrą į šį priedą. Tačiau pasiūlymu nustatoma procedūra, pagal kurią Komisija įvertina, ar nacionalinė bankroto procedūra, kurią prašoma įtraukti, tikrai atitinka naujosios apibrėžties reikalavimus. Tai užtikrins, kad į priedą būtų įtraukiamos tik reglamento nuostatas atitinkančios procedūros.

3.1.2.     Jurisdikcija iškelti bankroto bylą

Pasiūlyme, kaip ir dabartiniame reglamente, taikomas pagrindinių turtinių interesų vietos (PTIV) principas – tai užtikrina, kad byla būtų nagrinėjama tos vietos jurisdikcijoje, kurioje, su kuria skolininkas iš tikrųjų susijęs, o ne tos, kurią pasirenka steigėjai. PTIV principas taip pat atitinka tarptautines tendencijas – pagal UNCITRAL pavyzdinį tarpvalstybinį bankroto įstatymą jurisdikcija taip pat nustatoma vadovaujantis šiuo principu. Kad teisininkams būtų lengviau nustatyti PTIV, pasiūlyme patikslinama PTIV apibrėžtis; taip pat įtraukiama nuostata dėl fizinių asmenų PTIV nustatymo. Be to, įterpta nauja konstatuojamoji dalis, kurioje patikslinama, kokiomis aplinkybėmis galima užginčyti prezumpciją, kad juridinio asmens PTIV sutampa su jo registruotos buveinės vieta; šios konstatuojamosios dalies formuluotė grindžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Interedil[7].

Pasiūlymu taip pat patobulinamos jurisdikcijos iškelti bylą nustatymo procedūros. Pasiūlyme nustatoma, kad prieš iškeldamas bankroto bylą teismas privalo ex officio įvertinti savo jurisdikciją ir sprendime nurodyti, kokiu pagrindu ji buvo nustatyta. Be to, visiems užsienio kreditoriams suteikiama teisė apskųsti sprendimą iškelti bylą, todėl užtikrinama, jog šie kreditoriai būtų informuoti apie tokį sprendimą, kad galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis. Šių pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad byla būtų keliama, tik jei ji tikrai priklauso atitinkamos valstybės narės jurisdikcijai. Todėl turėtų sumažėti atvejų, kai dėl palankesnės jurisdikcijos PTIV piktnaudžiaujamai ir fiktyviai perkeliama į kitą vietą.

Trečia, pasiūlyme išaiškinama, kad bankroto bylą iškėlęs teismas taip pat kompetentingas nagrinėti ieškinius, kylančius tiesiogiai iš šios bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijusius, pavyzdžiui, užginčijimo ieškinius. Šiuo pakeitimu kodifikuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nustatyta sprendimu DekoMarty[8]. Pasiūlyme nustatoma, kad tais atvejais, kai toks ieškinys susijęs su kitu ieškiniu tam pačiam atsakovui, grindžiamu civiline ir komercine teise, likvidatoriui suteikiama galimybė iškelti abi bylas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose, jei šie teismai kompetentingi pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo[9] (su pakeitimais). Ši nuostata likvidatoriui leistų, pavyzdžiui, kartu su ieškiniu direktoriui pagal deliktų teisę ar bendrovių teisę tame pačiame teisme pareikšti ieškinį dėl direktoriaus atsakomybės pagal bankroto teisę.

3.1.3.     Šalutinės bankroto bylos

Siūloma keletas pakeitimų, kuriais siekiama padidinti skolininko turto administravimo veiksmingumą tais atvejais, kai skolininko įsisteigimo vieta yra kitoje valstybėje narėje.

· Teismui, kuriam buvo pateiktas prašymas iškelti šalutinę bylą, turėtų būti suteikta galimybė likvidatoriaus pagrindinėje byloje prašymu atsisakyti iškelti tokią bylą arba atidėti sprendimą, jei ši byla nebūtina vietos kreditorių interesams apsaugoti. Pavyzdžiui, tai taikytina, kai investuotojas pateikia pasiūlymą įsigyti bendrovę remiantis veiklos tęstinumo principu ir kai toks pasiūlymas vietos kreditoriams naudingesnis nei bendrovės turto likvidavimas. Kelti šalutinę bylą nebūtina ir tuo atveju, kai likvidatorius pagrindinėje byloje pažada vietos kreditoriams, kad pagrindinėje byloje jie dalyvaus tokiomis pačiomis teisėmis, tarsi būtų pradėta šalutinė byla, ir kad vertinant jų reikalavimus ir nustatant jų vietą kreditorių reikalavimų eilėje bus atsižvelgta į teises, kurias jie tokiu atveju būtų turėję. Tokia „tariamos šalutinės bylos“ praktika suformuota nagrinėjant kelias tarpvalstybines bankroto bylas, kai pagrindinė byla buvo iškelta Jungtinėje Karalystėje (pirmiausia Collins&Aikman, MG Rover ir Nortel Networks bankroto bylos). Jungtinės Karalystės teismai pripažino, kad jų šalies likvidatoriai turi teisę dalį skolininko turto paskirstyti pagal įsisteigimo vietos valstybės narės teisę. Kadangi kol kas pagal daugelio valstybių narių teisę tokia praktika neįmanoma, pasiūlymu įtvirtinama materialiosios teisės nuostata, pagal kurią likvidatorius gali prisiimti vietos kreditorių atžvilgiu tokį įsipareigojimą, kuris būtų privalomai taikomas turtui.

· Siūlomas pakeitimas nepanaikina likvidatoriaus teisės prašyti iškelti šalutinę bylą, jeigu tai padės administruoti sudėtingas bylas, pavyzdžiui, kai įsisteigimo vietos valstybėje narėje reikia atleisti daug darbuotojų. Tokiais atvejais iškėlus vietoje atskirą bylą ir paskyrus vietos likvidatorių galima būtų užtikrinti veiksmingesnį skolininko turto administravimą.

· Pasiūlyme nustatyta, kad teismas, gavęs prašymą iškelti šalutinę bylą, prieš priimdamas sprendimą privalo pasitarti su likvidatoriumi pagrindinėje byloje. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad teismas, gavęs prašymą iškelti šalutinę bylą, turėtų visą informaciją apie visas likvidatorius svarstomas sanavimo arba pertvarkymo galimybes ir galėtų deramai įvertinti šalutinės bylos iškėlimo pasekmes. Be šio teismo įpareigojimo, likvidatoriui suteikiama teisė užginčyti sprendimą iškelti šalutinę bylą.

· Pasiūlymu panaikinama nuostata, kad šalutinė byla turi būti likvidavimo byla. Iškeldamas šalutinę bylą, teismas gali pasirinkti bet kurią iš įvairių nacionalinėje teisėje numatytų procedūrų, įskaitant restruktūrizavimo. Šiuo pakeitimu užtikrinama, kad šalutinės bylos iškėlimas automatiškai neužkirstų kelio sanuoti ar restruktūrizuoti visą įsiskolinusią bendrovę. Valstybės pagalbos susigrąžinimo nuostatų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos dėl lėšų susigrąžinimo iš bankrutuojančių bendrovių[10] taikymui šis pakeitimas poveikio neturėtų.

· Be to, pasiūlymu pagerinamas pagrindinės ir šalutinių bylų koordinavimas – bendradarbiavimo reikalavimai, kurie iki šiol buvo taikomi tik likvidatoriams, bus taikomi ir pagrindines bei šalutines bylas nagrinėjantiems teismams. Todėl teismai privalės bendradarbiauti ir susižinoti tarpusavyje; be to, likvidatoriai turės bendradarbiauti ir susižinoti su procese dalyvaujančiais kitų valstybių narių teismais. Teismų bendradarbiavimas leis geriau koordinuoti pagrindinę ir šalutines bylas. Jis gali būti ypač svarbus sėkmingam restruktūrizavimui – pvz., kai reikia, tvirtinant protokolą, kuriame išdėstomas sanavimo planas.

3.1.4.     Viešumas bankroto bylose ir reikalavimų pateikimas

Pasiūlyme nustatyta, kad tam tikra būtinoji bankroto bylų informacija turi būti skelbiama elektroniniame registre, kuris yra nemokamas ir viešai prieinamas internete. Ši informacija – tai bankroto bylą iškėlęs teismas, bylos iškėlimo data ir (pagrindinės bylos atveju) užbaigimo data, procedūros rūšis, skolininkas, paskirtasis likvidatorius, sprendimas iškelti bylą ir sprendimas paskirti likvidatorių, jei jis buvo paskirtas atskiru sprendimu, taip pat terminas reikalavimams pateikti. Atsižvelgiant į skirtingas bankroto bylų paskelbimo nuostatas įvairiose nacionalinėse teisės sistemose ir į skirtingus kreditorių poreikius, prievolė skelbti šią informaciją taikoma tik bendrovių, savarankiškai dirbančių asmenų ir laisvųjų profesijų darbuotojų atveju; ji netaikoma vartotojų bankroto byloms. Pasiūlyme numatyta sukurti nacionalinių registrų sąveikos sistemą, kuri bus prieinama per Europos e. teisingumo portalą. Įgyvendinimo aktu Komisija nustatys bendrus būtinuosius paieškos registruose ir rezultatų gavimo kriterijus, grindžiamus informacija, kurią privaloma skelbti bankroto registruose. Nacionalinių registrų sąveika užtikrins, kad gavęs prašymą iškelti bankroto bylą, teismas galėtų patikrinti, ar byla tam pačiam skolininkui dar nėra iškelta kitoje valstybėje narėje; kreditoriai taip pat galės sužinoti, ar skolininkui yra iškelta byla, ir, jei taip, kokius įgaliojimus turi likvidatorius. Kai skolininkai yra bendrovės, valstybės narės gali vadovautis 2012 m. birželio 13 d. direktyva 2012/17/ES dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos[11]. Tačiau norint užtikrinti tarpvalstybinių bankroto bylų koordinavimą ir apginti kreditorių teises šiame procese, kaip siūloma šiame reglamente, vien paskelbti, kad skolininkui iškelta bankroto byla, nepakanka.

Pasiūlymu trejopai palengvinama užsienio kreditorių, visų pirma smulkių kreditorių ir MVĮ, reikalavimų pateikimo tvarka: pirma, parengtos dvi standartinės formos, kurios turėtų būti patvirtintos įgyvendinimo aktu: viena jų būtų naudojama siunčiant pranešimą kreditoriams, o kita – reikalavimams pateikti. Šios standartinės formos bus parengtos visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis, todėl sumažės vertimo išlaidos. Antra, užsienio kreditoriams taikomas reikalavimų pateikimo terminas bus ne trumpesnis kaip 45 dienos nuo pranešimo apie bylos iškėlimą paskelbimo bankroto registre, net jei nacionalinėje teisėje nustatytas terminas būtų trumpesnis. Taip pat užsienio kreditoriai turės būti informuojami apie jų reikalavimų užginčijimą – tokiu atveju jiems turi būti suteikta galimybė pateikti papildomų įrodymų savo reikalavimams pagrįsti. Galiausiai, bus leidžiama pateikti reikalavimus ir be teisinio atstovo, o tai sumažins kreditorių išlaidas.

3.1.5.     Įmonių grupių narių bankrotas

Pasiūlymu sukuriamos naujos specialiosios nuostatos dėl įmonių grupių narių bankroto, kartu išlaikant dabartinio Bankroto reglamento principą nagrinėti kiekvienos įmonės bankrotą atskirai. Pasiūlyme nustatoma prievolė koordinuoti įvairių tos pačios įmonių grupės narių bankroto bylas – likvidatoriai ir teismai turės bendradarbiauti panašiai kaip ir koordinuodami pagrindinę ir šalutines bylas. Nelygu bylos aplinkybės, šio bendradarbiavimo pobūdis gali skirtis. Visų pirma likvidatoriai turėtų keistis svarbia informacija ir, prireikus, bendradarbiauti rengiant sanavimo arba pertvarkymo planą. Pasiūlyme aiškiai įvardyta galimybė bendradarbiauti protokolų pagrindu, pažymint, kad šios priemonės turi didelę praktinę reikšmę, todėl jų taikymas turėtų būti toliau skatinamas. Teismai pirmiausia turėtų bendradarbiauti keisdamiesi informacija, kai įmanoma, koordinuotai skirdami likvidatorius, galinčius tarpusavyje bendradarbiauti, bei tvirtindami likvidatorių pateiktus protokolus.

Be to, pasiūlymu kiekvienam likvidatoriui bankroto byloje suteikiami tam tikri įgaliojimai kitų tos pačios grupės įmonių bylose. Likvidatorius turi teisę būti išklausytas šiose bylose, prašyti jas sustabdyti ar siūlyti tokį pertvarkymo planą, dėl kurio kreditorių šiose bylose komitetas arba teismas galėtų priimti sprendimą. Be to, likvidatorius turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime. Likvidatoriui – asmeniui, ypač suinteresuotam sėkmingai restruktūrizuoti visas susijusias įmones – šios procedūrinės priemonės suteikia galimybę pateikti pertvarkymo planą grupės narės byloje net ir tuomet, kai likvidatorius toje byloje nenori bendradarbiauti arba tokiam planui nepritaria.

Nors pasiūlymu numatoma koordinuoti skirtingas vienos įmonių grupės narių bankroto bylas, tai nereiškia, kad atsisakoma dabartinės praktikos, pagal kurią glaudžiai integruotos įmonių grupės atveju nustatoma, kad visų grupės narių pagrindiniai turtiniai interesai sutelkti vienoje vietoje, ir todėl byla iškeliama vienoje jurisdikcijoje.

3.2.        Teisinis pagrindas

Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 1346/2000, grindžiamas Europos bendrijos steigimo sutarties 61 straipsnio c punktu ir 67 straipsnio 1 dalimi. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atitinkamą teisinį pagrindą sudaro Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies a, c ir f punktai.

Remiantis prie Sutarčių pridėtu Protokolu dėl Danijos pozicijos, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinė dalis Danijai netaikoma. Remiantis atitinkamomis Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės nuostatomis, V antraštinė dalis šioms šalims netaikoma nebent jos nuspręstų kitaip. Tačiau jei Komisijos pasiūlymu iš dalies keičiamas galiojantis teisės aktas, o Jungtinė Karalystė ar Airija nepasinaudoja savo teise prisijungti prie iš dalies pakeistos priemonės, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nuspręsti, kad Jungtinei Karalystei ar Airijai neprisijungus prie pakeistos galiojančios priemonės, jos neįmanoma taikyti kitoms valstybėms narėms ar Sąjungai, ir pratęsti pranešimo pateikimo terminą. Jeigu iki šio pratęsto termino pabaigos kuri nors iš šių šalių nepateikia pranešimo, galiojanti priemonė tampa jai neprivaloma ir nustojama jai taikyti.

3.3.        Subsidiarumas ir proporcingumas

Visi peržiūrėto Bankroto reglamento elementai atitinka subsidiarumo ir proporcionalumo reikalavimus. Subsidiarumo požiūriu, valstybės narės pačios negalėtų įgyvendinti siūlomų pakeitimų, nes tam reikia keisti galiojančias Bankroto reglamento nuostatas dėl taikymo srities, jurisdikcijos iškelti bankroto bylą, taip pat nuostatas dėl šalutinių bylų, sprendimų paskelbimo ir reikalavimų pateikimo. Pakeisti Bankroto reglamentą iš principo turi teisę tik ES teisės aktų leidėjas. Elektroninį bankroto registrą teoriškai galėtų sukurti ir pačios valstybės narės, tačiau norint sukurti jų sąveiką, reikia imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu. Todėl siūlomos priemonės tikslų – sudaryti visų ES bankroto registrų sąveikos galimybę – pačios valstybės narės deramai pasiekti negali, taigi jų reikėtų siekti Sąjungos lygmens veiksmais.

Proporcingumo požiūriu, siūlomų veiksmų turiniu ir forma neviršijama to, kas būtina siekiant Sutarties tikslų. Be to, prie šio pasiūlymo pridėto poveikio vertinimas rodo, kad kiekvieno iš siūlomų pakeitimų nauda didesnė nei jų sąnaudos, todėl jie yra proporcingi.

3.4.        Poveikis pagrindinėms teisėms

Kaip išsamiai išdėstyta prie šio pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime, visi reformos elementai parengti atsižvelgiant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises, kaip reikalaujama Sąjungos veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategijoje. Siūlomi pakeitimai pagerina tarpvalstybinio bankroto bylose dalyvaujančių asmenų padėtį įgyvendinant jų nuosavybės teisę, laisvę užsiimti verslu ir teisę dirbti, judėjimo ir apsigyvenimo laisvę ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Pasiūlymu sukurti viešai prieinamus elektroninius bankroto registrus atsižvelgiama į asmens duomenų apsaugos teisę – jis proporcingas siekiamiems tikslams, nes priemonės bus įgyvendinamos laikantis Direktyvos 95/46/EB dėl duomenų apsaugos.

4.           Poveikis biudžetui

Pasiūlymo poveikis biudžetui būtų labai nedidelis. Bankroto registrų sąveikos IT programa jau sukurta – ji bus priglobta e. teisingumo portale. Poveikį 2014–2020 m. biudžetui turės tik šios IT programos priegloba ir techninė priežiūra. Šios išlaidos 2014–2020 m. laikotarpiu iš viso turėtų siekti 1 500 000 EUR – jos bus padengtos būsimai Teisingumo programai skirto finansinio paketo lėšomis[12].

2012/0360 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[13],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu[14],

kadangi:

(1)       Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000[15] buvo sukurta europinė tarpvalstybinių bankroto bylų nagrinėjimo sistema. Jame nustatyta, kuri valstybė narė kompetentinga iškelti bankroto bylą, įtvirtintos vienodos taikytinos teisės nustatymo taisyklės ir reglamentuojamas bankroto bylose priimtų sprendimų pripažinimas ir vykdymas, taip pat pagrindinės ir šalutinių bankroto bylų koordinavimas;

(2)       2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 taikymo[16] padaryta išvada, kad iš esmės reglamentas veikia gerai, tačiau, siekiant veiksmingiau nagrinėti tarpvalstybines bankroto bylas, kai kurių jo nuostatų taikymą reikėtų pagerinti;

(3)       į Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 taikymo sritį reikėtų įtraukti ir tas procedūras, kuriomis siekiama sanuoti ekonomiškai dar perspektyvias įsiskolinusias bendroves – tai padėtų stiprioms bendrovėms išlikti ir suteiktų verslininkams galimybę dar kartą pradėti iš naujo. Visų pirma jis turėtų būti taikomas procedūroms, kuriomis įsiskolinusią bendrovę siekiama restruktūrizuoti dar prieš iškeliant bankroto bylą ar procedūroms, kurios vykdomos paliekant esamą įmonės vadovybę. Be to, reglamentas turėtų būti taikomas ir vartotojų ar savarankiškai dirbančių asmenų skolos nurašymo procedūroms, kurios neatitinka dabartinio teisės akto reikalavimų;

(4)       reikėtų patikslinti jurisdikcijos iškelti bankroto bylą nustatymo taisykles ir patobulinti jurisdikcijos nustatymo procedūras. Taip pat reikia nustatyti aiškią taisyklę dėl jurisdikcijos nagrinėti ieškinius, kylančius tiesiogiai iš bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijusius;

(5)       kad būtų veiksmingiau nagrinėjamos bankroto bylos, kuriose skolininko įsisteigimo vieta yra kitoje valstybėje narėje, reikia panaikinti reikalavimą, kad šalutinė byla turi būti likvidavimo byla. Be to, teismui turėtų būti suteikta galimybė atsisakyti iškelti šalutinę bylą, jei ji nebūtina vietos kreditorių interesams apsaugoti. Reikėtų pagerinti pagrindinės ir šalutinių bylų koordinavimą nustatant, kad atitinkamas bylas nagrinėjantys teismai privalo bendradarbiauti;

(6)       kad kreditoriai ir bylas nagrinėjantys teismai būtų geriau informuoti ir tam pačiam skolininkui vienu metu nebūtų iškeliamos kelios bankroto bylos, reikėtų nustatyti valstybių narių prievolę tarpvalstybinėse bankroto bylose priimtus sprendimus skelbti viešuose elektroniniuose registruose. Tam reikia nuostatos dėl bankroto registrų sąveikos. Reikėtų nustatyti standartines reikalavimų pateikimo formas, dėl kurių palengvėtų procesas užsienio kreditoriams ir sumažėtų vertimo išlaidos;

(7)       reikėtų nustatyti konkrečias taisykles, pagal kurias būtų koordinuojamos skirtingos tos pačios įmonių grupės narių bankroto bylos. Skirtingų bankroto bylų teismai ir likvidatoriai turėtų būti įpareigoti bendradarbiauti ir susižinoti tarpusavyje. Be to, visiems likvidatoriams tokiose bylose turėtų būti suteikiamos procedūrinės galimybės pasiūlyti grupei priklausančių įmonių, kurioms iškelta bankroto byla, sanavimo planą ir prireikus prašyti sustabdyti kitų įmonių bankroto bylas, nors jie nėra paskirti likvidatoriais. „Įmonių grupės“ apibrėžtis turėtų būti aiškinama kaip taikytina tik bankroto srityje ir neturinti poveikio grupių klausimams bendrovių teisės požiūriu;

(8)       siekiant kuo greičiau suderinti reglamentą su nacionalinės bankroto teisės pakeitimais, apie kuriuos pranešė valstybės narės, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami reglamento priedai. Ypač svarbu, kad parengiamuoju etapu Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(9)       siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[17];

(10)     todėl Reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 reikia atitinkamai iš dalies pakeisti;

(11)     šio reglamento pakeitimas neturėtų daryti poveikio taisyklėms dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo iš bankrutuojančių bendrovių, kurios išaiškintos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (byloje Komisija prieš Italiją (New Interline), C-454/09). Kai susigrąžinti visas suteiktos valstybės pagalbos lėšas neįmanoma, nes vykdomasis raštas sumoms išieškoti skirtas bendrovei, kuriai iškelta bankroto byla, tokios bylos tikslas visada turi būti bendrovės likvidavimas – ją užbaigus, pagalbos gavėjo veikla turi būti galutinai nutraukiama, o turtas likviduojamas;

(12)     remiantis Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsniais, [Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą] / [nepažeidžiant Protokolo 4 straipsnio, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra joms privalomas ar taikytinas];

(13)     pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, todėl jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 iš dalies keičiamas taip:

1)           2 konstatuojamojoje dalyje nuoroda į 65 straipsnį pakeičiama nuoroda į 81 straipsnį.

2)           3, 5 ir 8 konstatuojamosiose dalyse žodis „Bendrija“ keičiamas į žodį „Sąjunga“, o 11, 12, 14 ir 21 konstatuojamosiose dalyse žodis „Bendrijos“ keičiamas į žodį „Sąjungos“.

3)           4 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„4)     Tam, kad vidaus rinka tinkamai veiktų, reikia panaikinti paskatas šalims dėl palankesnės jurisdikcijos perkelti turtą ar teismo procesą iš vienos valstybės narės į kitą (forum shopping), dėl ko nukenčia visi kreditoriai.“

4)           6 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„6)     Reglamente turėtų būti nuostatų dėl jurisdikcijos iškelti bankroto bylą arba tiesiogiai iš jos kylančią ar glaudžiai su ja susijusią bylą. Be to, reglamente turi būti nuostatų dėl tokiose bylose priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei nuostatų, pagal kurias nustatoma bankroto bylai taikytina teisė. Taip pat reglamente turi būti nuostatų dėl tam pačiam skolininkui ar vienos įmonių grupės narėms iškeltų bankroto bylų koordinavimo.“

5)           7 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„7)     Bylos dėl nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimo, teisminės priemonės, taikos sutartys ir kitos panašios procedūros bei su jomis susiję ieškiniai nepatenka į 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo[18] taikymo sritį. Šioms procedūroms turėtų būti taikomas šis reglamentas. Aiškinant šį reglamentą reikėtų kiek įmanoma vengti šių dviejų teisės aktų reglamentavimo spragų.“

6)           9 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„9)     Šis reglamentas turėtų būti taikomas jame nustatytas sąlygas atitinkančioms bankroto procedūroms, neatsižvelgiant į tai, ar skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, prekiautojas ar individualus asmuo. A priede pateikiamas baigtinis tokių bankroto procedūrų sąrašas. Jei nacionalinė procedūra įtraukta į A priedą, kitos valstybės narės teismai šį reglamentą jai taiko nenagrinėdami, ar tenkinamos jame nustatytos sąlygos. Draudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių bendrovių, kurioms taikytina 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo[19] (su pakeitimais), ir kolektyvinio investavimo subjektų bankroto byloms šis reglamentas netaikomas. Tokioms įmonėms reglamentas neturėtų būti taikomas todėl, kad joms taikomi specialūs susitarimai, o nacionalinės priežiūros institucijos tokiu atveju turi labai plačius įsikišimo įgaliojimus.“

7)           Įterpiama tokia 9a konstatuojamoji dalis:

„9a)   Į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtrauktos ir tos procedūros, kuriomis siekiama sanuoti dar perspektyvias įsiskolinusias bendroves – tai padėtų stiprioms bendrovėms išlikti ir suteiktų verslininkams galimybę dar kartą pradėti iš naujo. Jis turėtų būti taikomas procedūroms, kuriomis siekiama restruktūrizuoti įsiskolinusią bendrovę dar prieš iškeliant bankroto bylą, taip pat nekeičiant bendrovės vadovybės vykdomoms procedūroms ir vartotojų bei savarankiškai dirbančių asmenų skolos nurašymo procedūroms. Kadangi šiose procedūrose ne visada skiriamas likvidatorius, reglamentas joms turėtų būti taikomas tais atvejais, kai procedūra vykdoma kontroliuojant ar prižiūrint teismui. Šiuo požiūriu sąvoka „kontrolė“ apibūdina ir tuos atvejus, kai teismas įsikiša tik kreditoriaus ar suinteresuotosios šalies prašymu.“

8)           10 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„10)   Bankroto procedūros gali būti vykdomos ne tik teisminėse institucijose; šiame reglamente vartojama sąvoka „teismas“ turėtų būti aiškinama plačiau – ji turėtų apimti ir asmenis arba institucijas, pagal nacionalinę teisę įgaliotus iškelti bankroto bylą. Šį reglamentą būtų galima taikyti tik tais atvejais, kai procedūra (kurią sudaro teisiškai nustatyti veiksmai ir formalumai) ne tik atitinka šio reglamento nuostatas, bet taip pat yra oficiali ir turinti teisinę galią bylos iškėlimo valstybėje narėje.“

9)           Įterpiama nauja 12a konstatuojamoji dalis:

„12a) Prieš iškeldamas bankroto bylą, kompetentingas teismas turėtų ex officio įvertinti, ar skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta arba įsisteigimo vieta iš tikrųjų priklauso jo jurisdikcijai. Kai dėl bylos aplinkybių kyla abejonių dėl teismų jurisdikcijos, teismas turėtų paprašyti skolininko pateikti papildomų jo teiginius patvirtinančių įrodymų, ir, jei reikia, suteikti skolininko kreditoriams galimybę pareikšti savo nuomonę jurisdikcijos klausimu. Be to, kreditoriams turėtų būti suteikta veiksminga sprendimo iškelti bankroto bylą užginčijimo priemonė.“

10)         13 konstatuojamoji dalis išbraukiama.

11)         Įterpiamos tokios 13a ir 13b konstatuojamosios dalys:

„13a) Reikėtų laikytis prezumpcijos, kad bendrovės ar kito juridinio asmens pagrindinių turtinių interesų vieta sutampa su jų registruotos buveinės vieta. Tačiau turėtų būti numatyta galimybė paneigti šią prezumpciją, jeigu bendrovės centrinė administracija yra kitoje valstybėje narėje nei jos registruota buveinė, o bendras visų svarbių duomenų vertinimas rodo – ir tą gali nustatyti trečiosios šalys –, kad tikroji bendrovės valdymo ir priežiūros bei jos interesų gynimo vieta yra toje kitoje valstybėje narėje. Ir priešingai, galimybė paneigti šią prezumpciją neturėtų būti numatyta tais atvejais, kai už bendrovės valdymą ir priežiūrą atsakingi organai yra toje pačioje vietoje kaip ir jos registruota buveinė ir ten yra priimami valdymo sprendimai, o šiuos faktus gali nustatyti ir trečiosios šalys.

13b)  Bankroto bylą iškėlusios valstybės narės teismai taip pat turėtų būti kompetentingi nagrinėti ieškinius, kylančius tiesiogiai iš bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijusius, kaip antai užginčijimo ieškinius. Kai toks ieškinys susijęs su kitu civiline ar komercine teise grindžiamu ieškiniu, likvidatoriui turėtų būti suteikta galimybė abu ieškinius pareikšti atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, jeigu jis mano, kad teismo procesas toje jurisdikcijoje būtų veiksmingesnis. Tai būtų taikytina, pavyzdžiui, kai likvidatorius nori į vieną ieškinį sujungti bankroto teise grindžiamą ieškinį dėl direktoriaus atsakomybės ir ieškinį, grindžiamą bendrovių teise ar bendra deliktų teise.“

12)         Įterpiamos tokios 19a ir 19b konstatuojamosios dalys:

„19a) Šalutinė byla gali pakenkti ir veiksmingam skolininko turto administravimui. Todėl šalutinę bylą keliančiam teismui turėtų būti suteikta galimybė likvidatoriaus prašymu atidėti šios bylos iškėlimą ar atsisakyti ją iškelti, jei tokia byla nėra būtina vietos kreditorių interesų apsaugai. Ypač tai taikytina tais atvejais, kai likvidatorius įsipareigojimu, kuris privalomai taikomas turtui, sutinka, kad vietos kreditoriai turėtų tokias pačias teises, tarsi būtų iškelta šalutinė byla, ir kad būtų taikomos tos valstybės narės kreditorių reikalavimų eilės taisyklės, kurioje, skirstant toje valstybėje narėje esantį turtą, buvo pateiktas prašymas iškelti šalutinę bylą. Šis reglamentas turėtų suteikti likvidatoriui galimybę prisiimti tokius įsipareigojimus.

19b)  Kad būtų užtikrinta veiksminga vietos kreditorių interesų apsauga, likvidatoriui pagrindinėje byloje neturėtų būti leidžiama piktnaudžiaujamai realizuoti įsisteigimo vietos valstybėje narėje esančio turto ar perkelti jį į kitą vietą, ypač tuomet, kai taip siekiama sutrukdyti veiksmingai apginti šiuos interesus, jei paskui būtų iškelta šalutinė byla.“

13)         20 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„20)   Jei iškelta pagrindinės ir šalutinės bankroto bylos, visas turtas bus veiksmingai realizuotas tik tuomet, jei visos vienu metu nagrinėjamos bylos bus koordinuojamos. Šiuo požiūriu svarbiausia yra tai, kad visi likvidatoriai ir atitinkamas bylas nagrinėjantys teismai glaudžiai bendradarbiautų, pirmiausia pakankamai keisdamiesi informacija. Siekiant užtikrinti, kad svarbiausias vaidmuo tektų pagrindinėms byloms, turėtų būti numatytos kelios priemonės, kuriomis likvidatoriai tokiose bylose galėtų paveikti tuo pat metu nagrinėjamas šalutines bankroto bylas. Be kita ko, likvidatoriui turėtų būti leidžiama siūlyti restruktūrizavimo planą ar taikos sutartį arba prašyti sustabdyti turto realizavimą šalutinėje bankroto byloje. Bendradarbiaudami likvidatoriai ir teismai turėtų vadovautis geriausia praktika bendradarbiavimo tarpvalstybinėse bankroto bylose srityje, kuri apibendrinta bankroto teisės srityje dirbančių Europos ir tarptautinių asociacijų suformuotais susižinojimo ir bendradarbiavimo principais ir gairėmis.“

14)         Įterpiamos tokios 20a ir 20b konstatuojamosios dalys:

„20a) Šis reglamentas turėtų užtikrinti veiksmingą bankroto bylų, iškeltų skirtingoms tos pačios įmonių grupės įmonėms, administravimą. Jei bankroto bylos iškeliamos kelioms tos pačios grupės įmonėms, šios bylos turi būti deramai koordinuojamos. Likvidatoriams ir teismams šiose bylose turėtų būti taikoma tokia pati bendradarbiavimo ir susižinojimo prievolė, kokia taikoma likvidatoriams ir teismams pagrindinėje ir šalutinėse bylose, iškeltose tam pačiam skolininkui. Be to, likvidatoriui, kuris paskirtas vienos įmonių grupės narės byloje, turėtų būti leidžiama siūlyti sanavimo planą kitos šios grupės narės byloje, su sąlyga, kad tokia priemonė numatyta nacionalinėje bankroto teisėje.

20b) Įmonių grupių bankroto taisyklių nustatymas neturėtų sudaryti teismui kliūčių bankroto bylas kelioms tos pačios grupės bendrovėms iškelti vienoje jurisdikcijoje, jei jis nustato, kad visų šių įmonių pagrindinių turtinių interesų vieta yra toje pačioje valstybėje narėje. Tokiais atvejais teismui taip pat turėtų būti suteikta galimybė, jei reikia, visose šiose bylose paskirti vieną likvidatorių.“

15)         Įterpiama nauja 21a konstatuojamoji dalis:

„21a) Labai svarbu, kad kreditoriai, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra Sąjungoje, būtų informuojami apie iškeltas bankroto bylas, susijusias su jų skolininko turtu. Kad kreditoriai būtų kuo greičiau informuojami, tais atvejais, kai taikytina šiame reglamente nustatyta kreditorių informavimo prievolė, 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse[20] neturėtų būti taikomas. Naudojantis standartinėmis formomis visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis kreditoriams turėtų būti paprasčiau pateikti reikalavimus kitoje valstybėje narėje iškeltoje byloje.“

16)         29 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„29)   Atsižvelgiant į komercinius interesus, svarbiausia sprendimo iškelti bylą informacija likvidatoriaus prašymu turi būti viešai paskelbta kitoje valstybėje narėje. Jeigu įsisteigimo vieta yra atitinkamoje valstybėje narėje, šios informacijos paskelbimas turėtų būti privalomas tol, kol bus sukurta bankroto registrų sąveikos sistema. Tačiau šios informacijos paskelbimas bet kuriuo atveju neturėtų būti laikomas užsienyje iškeltos bylos pripažinimo sąlyga.“

17)         Įterpiama tokia 29a konstatuojamoji dalis:

„29a) Kad kreditoriai ir bylas nagrinėjantys teismai būtų geriau informuoti ir tam pačiam skolininkui vienu metu nebūtų iškeliamos kelios bankroto bylos, reikėtų nustatyti valstybių narių prievolę svarbią informaciją apie tarpvalstybines bankroto bylas skelbti viešuose elektroniniuose registruose. Kad kreditoriai ir teismai, kurių nuolatinė gyvenamoji ar buvimo vieta yra kitose valstybėse narėse, lengviau gautų šią informaciją, šiuo reglamentu turėtų būti numatyta bankroto registrų sąveika.

18)         31 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„31)   Prie šio reglamento pridedamuose prieduose turėtų būti nurodyta, kokioms nacionalinėms bankroto procedūroms jis taikomas. Kad reglamentą būtų galima kuo greičiau suderinti su aktualiais valstybių narių bankroto teisės pakeitimais, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priedų pakeitimus priimti deleguotaisiais aktais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, kuriuo keičiamas prieduose pateikiamas nacionalinių procedūrų sąrašas, Komisija turėtų patikrinti, ar procedūra, apie kurią pranešta, atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus. Rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pat metu, laiku ir tinkamai būtų perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai.“

19)         Įterpiamos tokios 31a, 31b ir 31c konstatuojamosios dalys:

„31a) Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[21].

31b)  Šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šiuo reglamentu siekiama skatinti taikyti Chartijos 8, 17 ir 47 straipsnius dėl, atitinkamai, asmens duomenų apsaugos, teisės į nuosavybę ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą.

31c)  Tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą taikomi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[22] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[23].“

20)         32 ir 33 konstatuojamosiose dalyse žodžiai „Europos bendrijos steigimo sutarties“ pakeičiami žodžiais „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“.

21)         1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis Taikymo sritis

1.           Šis reglamentas taikomas kolektyvinėms teisminėms ar administracinėms procedūroms, įskaitant procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios grindžiamos teisės nuostatomis dėl bankroto ar skolos sureguliavimo, ir kuriomis sanavimo, skolos sureguliavimo, pertvarkymo arba likvidavimo tikslais

(a) iš skolininko visiškai arba iš dalies atimama teisė disponuoti savo turtu ir paskiriamas likvidatorius arba

(b) skolininko turtą ir veiklą kontroliuoja ar prižiūri teismas.

Šioje dalyje nurodytos procedūros išvardijamos A priede.

2.           Šis reglamentas netaikomas bankroto byloms, kurios iškeltos

(a) draudimo įmonėms,

(b) kredito įstaigoms,

(c) investicinėms įmonėms, kurioms taikoma Direktyva 2001/24/EB su pakeitimais ir

(d) kolektyvinio investavimo subjektams.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente:

(a) bankroto byla – A priedo sąraše išvardytos procedūros;

(b) likvidatorius –

i)        bet kuris asmuo ar institucija, kuriai pavesta administruoti arba likviduoti turtą, į kurį iš skolininko atimtos teisės, arba kontroliuoti skolininko veiklos administravimą. Šie asmenys ir institucijos išvardyti C priede;

ii)       tais atvejais, kai likvidatorius neskiriamas ir skolininko įgaliojimai jam neperduodami – savo turtu disponuojantis skolininkas;

(c) teismas (visuose straipsniuose, išskyrus 3b straipsnio 2 dalį) – valstybės narės teismas ar kita kompetentinga institucija, turinti įgaliojimus iškelti bankroto bylą, patvirtinti tokios bylos iškėlimą ar priimti sprendimus tokioje byloje;

(d) teismo sprendimas iškelti bankroto bylą –

i)        bet kurio teismo sprendimas iškelti bankroto bylą arba patvirtinti tokios bylos iškėlimą, ir

ii)       teismo sprendimas paskirti laikinąjį likvidatorių;

(e) bylos iškėlimo laikas – laikas, kai įsiteisėja teismo sprendimas iškelti bankroto bylą, nesvarbu, ar tai būtų galutinis sprendimas, ar ne;

(f) valstybė narė, kurioje yra turtas:

i)        jei tai materialusis turtas – valstybė narė, kurios teritorijoje šis turtas yra,

ii)       jei tai turtas, kurio nuosavybė, ar teisės, kurių turėjimas turi būti registruojami valstybiniame registre – valstybė narė, kurios žinioje yra tvarkomas registras,

iii)      jei tai vardinės bendrovių akcijos – valstybė narė, kurios teritorijoje yra akcijas išleidusios bendrovės registruota buveinė,

iv)      jei tai finansinės priemonės, teisė į kurias fiksuojama įrašu registre arba tarpininko ar jo vardu tvarkomoje sąskaitoje (nematerialūs vertybiniai popieriai) – valstybė narė, kurioje tvarkomas atitinkamas registras ar sąskaita,

v)       jei tai kredito įstaigos sąskaitose laikomi pinigai – valstybė narė, nurodyta tarptautiniame banko sąskaitos numeryje (IBAN),

vi)      jei tai reikalavimai trečiosioms šalims, išskyrus reikalavimus dėl v punkte nurodyto turto,– valstybė narė, kurios teritorijoje yra atitinkamos trečiosios šalies, kurios pareikalauta juos įvykdyti, pagrindinių turtinių interesų vieta, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalyje;

(g) įsisteigimo vieta – bet kuri veiklos vieta, kur skolininkas vykdo nuolatinę ekonominę veiklą naudodamas žmogiškuosius ir turtinius išteklius;

(h) vietos kreditoriai – kreditoriai, kurių reikalavimai skolininkui kyla iš veiklos įsisteigimo vietoje, esančioje kitoje – ne skolininko pagrindinių turtinių interesų vietos – valstybėje narėje;

(i) įmonių grupė – patronuojančiųjų ir patronuojamųjų bendrovių grupė;

(j) patronuojančioji bendrovė – bendrovė, kuri

i)        turi daugumą akcininkų ar narių balsavimo teisių kitoje bendrovėje (patronuojamojoje bendrovėje); arba

ii)       yra patronuojamosios bendrovės akcininkė arba narė ir turi teisę

aa)     skirti arba atleisti daugumą tos patronuojamosios bendrovės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių arba

bb)    patronuojamajai bendrovei daryti lemiamą įtaką pagal su ja sudarytą sutartį arba pagal jos įstatų nuostatas.“

22)         3 straipsnio 1 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.          Jurisdikciją iškelti bankroto bylą (toliau – pagrindinė byla) turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai. Pagrindinių turtinių interesų vieta – tai nuolatinė skolininko turtinių interesų administravimo vieta, kurią gali nustatyti ir trečiosios šalys.

Bendrovės arba juridinio asmens atveju, kai nėra priešingų įrodymų, laikoma, kad jos pagrindinių turtinių interesų vieta yra jos registruotos buveinės vieta.

Individualia veikla ar profesine veikla besiverčiančių fizinių asmenų atveju laikoma, kad pagrindinių turtinių interesų vieta yra pagrindinė fizinio asmens ekonominės veiklos vieta; kitų fizinių asmenų atveju laikoma, kad pagrindinių turtinių interesų vieta yra jų gyvenamoji vieta.

3.           Jei bankroto byla iškelta pagal šio straipsnio 1 dalį, visos pagal šio straipsnio 2 dalį paskiau iškeltos bylos yra laikomos šalutinėmis bylomis. Nustatant, ar skolininko įsisteigimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, vertinama situacija pagrindinės bylos iškėlimo metu.“

23)         Įterpiami tokie 3a ir 3b straipsniai:

„3a straipsnis

Susijusių bylų jurisdikcija

1.           Valstybės narės, kurios teritorijoje pagal 3 straipsnį iškelta bankroto byla, teismai kompetentingi nagrinėti visus ieškinius, kylančius tiesiogiai iš bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijusius.

2.           Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ieškinys susijęs su kitu civiliniu ar komerciniu ieškiniu tam pačiam atsakovui, likvidatorius gali pareikšti abu ieškinius atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose, o jei ieškinys pareiškiamas keliems atsakovams – bet kurio iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose, su sąlyga, kad atitinkamas teismas turi jurisdikciją pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taisykles.

3.           Šiame straipsnyje ieškiniai laikytini susijusiais, kai jie yra taip glaudžiai susiję, kad juos tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti tarpusavyje nesuderinamų teismo sprendimų rizikos, kylančios dėl atskirų procedūrų.

3b straipsnis

Jurisdikcijos patikrinimas; teisė į teisminę peržiūrą

1.           Gavęs prašymą iškelti bankroto bylą, teismas ex officio įvertina, ar šiuo atveju jis turi jurisdikciją pagal 3 straipsnį. Teismo sprendime iškelti bankroto bylą nurodomas teismo jurisdikcijos nustatymo pagrindas, taip pat nurodoma, ar jurisdikcija grindžiama 3 straipsnio 1 ar 2 dalimi.

2.           Jei bankroto byla pagal nacionalinę teisę keliama be teismo sprendimo, tokioje byloje paskirtas likvidatorius įvertina, ar valstybė narė, kurioje nagrinėjama byla, turi jurisdikciją pagal 3 straipsnį. Jei turi, likvidatorius nurodo jurisdikcijos pagrindą, taip pat, ar jurisdikcija grindžiama 3 straipsnio 1 ar 2 dalimi.

3.           Kiekvienas kreditorius ar suinteresuotoji šalis, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitoje nei bylos iškėlimo valstybėje narėje, turi teisę užginčyti sprendimą iškelti pagrindinę bylą. Pagrindinę bylą iškėlęs teismas arba likvidatoriaus šiuos kreditorius – jei jie žinomi – laiku informuoja apie tokį sprendimą, kad jie galėtų jį užginčyti.“

24)         4 straipsnio 2 dalies m punktas pakeičiamas taip:

„m)    taisykles dėl visiems kreditoriams nenaudingų sandorių pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ir jų nevykdytinumo.“

25)         Įterpiamas toks 6a straipsnis:

„6a straipsnis Užskaitos susitarimai

Užskaitos susitarimams taikoma tik tokius susitarimus reglamentuojančioje sutartyje nurodyta taikoma teisė.“

26)         Įterpiamas toks 10a straipsnis:

„10a straipsnis Reikalavimas patvirtinti pagal vietos teisę

Jeigu valstybės narės teisės aktais, kuriais reglamentuojamos bankroto bylos pasekmės 8 ir 10 straipsniuose nurodytoms sutartims, nustatyta, kad sutartį galima nutraukti ar keisti tik gavus bankroto bylą iškėlusio teismo sutikimą, tačiau bankroto byla toje valstybėje narėje nebuvo iškelta, leisti nutraukti ar pakeisti šias sutartis yra kompetentingas bankroto bylą iškėlęs teismas.“

27)         15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis Bankroto bylos pasekmės dar neišspręstoms teismo arba arbitražo byloms

Bankroto bylų pasekmės dar neišspręstoms teismo arba arbitražo byloms dėl turto ar teisių, kurių neteko skolininkas, reglamentuojama tik tos valstybės narės, kurioje nagrinėjama atitinkama teismo ar arbitražo byla, teisės aktais.“

28)         18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1.           „Likvidatorius, paskirtas pagal 3 straipsnio 1 dalį jurisdikciją turinčio teismo, gali naudotis visais pagal bylos iškėlimo valstybės teisę jam suteiktais įgaliojimais kitoje valstybėje narėje, jei ten nėra iškelta kita bankroto byla ar, pateikus prašymą iškelti bankroto bylą nesiimta draudžiančių tai daryti apsaugos priemonių. Laikydamasis 5 ir 7 straipsnių nuostatų, likvidatorius gali perkelti skolininko turtą iš valstybės narės, kurioje jis yra, teritorijos. Taip pat jis gali įsipareigoti, kad pagrindinėje byloje būtų paisoma vietos kreditorių teisių paskirstant turtą ir nustatant kreditorių pirmumą, kurias jie būtų turėję šalutinės bylos iškėlimo atveju. Tokiam įsipareigojimui taikomi formos reikalavimai, jei tokių yra, pagal pagrindinės bylos iškėlimo valstybės narės teisę, ir toks įsipareigojimas yra vykdytinas ir privalomas turto atžvilgiu.“

(b) 3 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Šie įgaliojimai neapima priverstinių priemonių, išskyrus atvejus, kai teismas nurodo kitaip, ir teisės priimti sprendimą teisiniame procese ar ginčuose.

29)         Įterpiami tokie 20a, 20b, 20c ir 20d straipsniai:

„20a straipsnis Bankroto registrų sukūrimas

Valstybės narės savo teritorijoje sukuria ir tvarko vieną ar kelis registrus („bankroto registrus“), kuriuose viešai ir nemokamai internete skelbiama tokia informacija:

(a) bankroto bylos iškėlimo data;

(b) bankroto bylą iškėlęs teismas ir bylos numeris, jei toks yra;

(c) bankroto procedūros rūšis;

(d) skolininko vardas, pavardė ir adresas;

(e) jei byloje paskirtas likvidatorius, jo vardas, pavardė ir adresas;

(f) reikalavimų pateikimo terminas;

(g) sprendimas iškelti bankroto bylą;

(h) sprendimas, kuriuo paskiriamas likvidatorius, jei tai kitas sprendimas, nei nurodytas šios dalies g punkte;

(i) pagrindinės bylos užbaigimo data.

20b straipsnis Bankroto registrų sąveika

1.           Komisija įgyvendinimo aktu sukuria decentralizuotą bankroto registrų sąveikos sistemą. Šią sistemą sudaro bankroto registrai ir Europos e teisingumo portalas, kuris yra centrinis elektroninės prieigos prie sistemos informacijos punktas. Kad būtų prieinama 20a straipsnyje nurodyta informacija, paieškos paslauga sistemoje teikiama visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

2.           Iki … … [per 36 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo] įgyvendinimo aktu 45b straipsnio 3dalyje nustatyta tvarka Komisija priima:

– elektroninio susižinojimo ir keitimosi informacija būdus nustatančias technines specifikacijas, grindžiamas nustatytomis bankroto registrų sąveikos sistemos sąsajos specifikacijomis;

– technines priemones, kuriomis užtikrinami būtiniausi informacinių technologijų saugumo standartai, taikytini informacijos perdavimui ir platinimui per bankroto registrų sąveikos sistemą;

– būtiniausius kriterijus Europos e. teisingumo portale teikiamai paieškos paslaugai, grindžiamus 20a straipsnyje nurodyta informacija;

– būtiniausius kriterijus tokios paieškos rezultatų pateikimui, grindžiamus 20a straipsnyje nurodyta informacija;

– prieigos prie sąveikos sistemoje teikiamų paslaugų rūšis it technines sąlygas ir

– terminų glosarijų, kuriame bendrais bruožais paaiškinamos A priede išvardytos nacionalinės bankroto procedūros.

20c straipsnis Bankroto registrų sukūrimo ir sąveikos užtikrinimo išlaidos

1.           Bankroto registrų sąveikos sistemos sukūrimas ir tolesnė plėtra finansuojama iš bendrojo Sąjungos biudžeto.

2.           Kiekviena valstybė narė padengia išlaidas, susijusias su savo šalies bankroto registro pritaikymu sąveikai su Europos e. teisingumo portalu, taip pat šio registro administravimo, naudojimo ir priežiūros išlaidas.

20d straipsnis Bankroto bylų registravimas

Kai pagrindinė arba šalutinė byla iškeliama bendrovei, juridiniam asmeniui ar individualia veikla ar profesine veikla besiverčiančiam fiziniam asmeniui, bankroto bylą keliantis teismas užtikrina, kad 20a straipsnyje nurodyta informacija būtų nedelsiant paskelbta bylos iškėlimo valstybės bankroto registre.“

30)         21 ir 22 straipsniai pakeičiami taip:

„21 straipsnis Paskelbimas kitoje valstybėje narėje

1.           Kol nesukurta 20b straipsnyje nurodyta bankroto registrų sąveikos sistema, pranešimas apie sprendimą iškelti bankroto bylą ir, jei toks yra, sprendimą paskirti likvidatorių, likvidatoriaus prašymu skelbiamas bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kurioje yra skolininko įsisteigimo vieta, pagal toje valstybėje taikomas skelbimo procedūras. Tokiame pranešime nurodomas paskirtasis likvidatorius ir tai, ar jurisdikcija grindžiama 3 straipsnio 1 ar 2 dalimi.

2.           Likvidatorius gali prašyti, kad šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta informacija būtų skelbiama bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kurioje yra skolininko turto ar kreditorių, pagal tos valstybės procedūras.“

31)         22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis Registravimas kitos valstybės narės viešuose registruose

Kol nesukurta 20b straipsnyje nurodyta bankroto registrų sąveikos sistema, likvidatoriaus prašymu 21 straipsnyje nurodyti sprendimai paskelbiami bet kurios kitos valstybės narės, kuri yra skolininko įsisteigimo vieta ir kurioje ši įsisteigimo vieta įtraukta į viešą registrą, nekilnojamojo turto registre, prekybos registre ar kitame viešame registre. Likvidatorius gali prašyti paskelbti šią informaciją bet kurioje kitoje valstybėje narėje.“

32)         25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis Kitų teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas

1.           Teismo, kurio sprendimas iškelti bylą buvo pripažintas pagal 16 straipsnį, priimti sprendimai dėl bankroto bylos ir jos užbaigimo bei šio teismo patvirtintos taikos sutartys taip pat yra pripažįstami be papildomų formalumų. Tokie sprendimai vykdomi pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 32–56 straipsnius, išskyrus 34 straipsnio 2 dalį.

Šio straipsnio pirma pastraipa taip pat taikoma teismo sprendimams, tiesiogiai ar glaudžiai susijusiems su bankroto byla, net jei jie priimti kito teismo.

Šio straipsnio pirma pastraipa taip pat taikoma sprendimams dėl apsaugos priemonių, kurių imamasi dėl prašymo iškelti bankroto bylą ar su tuo susijusių aplinkybių.

2.           Teismo sprendimų, išskyrus minimus šio straipsnio 1 dalyje, pripažinimas ir vykdymas reglamentuojamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu reglamentu, jei jis taikytinas.“

33)         27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis Bylos iškėlimas

Jei pagrindinė byla buvo iškelta vienos valstybės narės teismo ir pripažinta kitoje valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją pagal 3 straipsnio 2 dalį, šalutinę bankroto bylą gali iškelti pagal šio skyriaus nuostatas. Šalutinė byla turi poveikį tik tam skolininko turtui, kuris yra valstybės narės, kurioje iškelta ta byla, teritorijoje.“

34)         Įterpiamas toks 29a straipsnis:

„29a straipsnis Sprendimas iškelti šalutinę bylą

1.           Teismas, gavęs prašymą iškelti šalutinę bylą, nedelsdamas praneša apie tai likvidatoriui pagrindinėje byloje ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę dėl šio prašymo.

2.           Likvidatorius pagrindinėje byloje prašymu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teismas atideda sprendimą iškelti šalutinę bylą arba atsisako tokią bylą iškelti, jei šalutinės bylos iškėlimas nėra būtinas vietos kreditorių interesams apsaugoti, ypač jeigu likvidatorius pagrindinėje byloje prisiėmė 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą ir laikosi jo sąlygų.

3.           Spręsdamas, ar kelti šalutinę bylą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teismas, pasirenka tinkamiausią iš nacionalinėje teisėje numatytų procedūrų pagal vietos kreditorių interesus, nesvarbu, ar tenkinamos galimos skolininko mokumo sąlygos.

4.           Likvidatoriui pagrindinėje byloje pranešama apie sprendimą iškelti šalutinę bylą ir suteikiama galimybė tokį sprendimą užginčyti.“

35)         31 straipsnis pakeičiamas taip:

„31 straipsnis Likvidatorių bendradarbiavimas ir susižinojimas

1.           Likvidatorius pagrindinėje byloje ir likvidatoriai šalutinėse bylose bendradarbiauja taip, kad šiuo bendradarbiavimu nebūtų pažeidžiamos kiekvienai iš šių bylų taikytinos taisyklės. Toks bendradarbiavimas gali vykti susitarimų ar protokolų pagrindu.

2.           Likvidatoriai:

(a) nedelsdami perduoda vieni kitiems informaciją, kuri gali būti svarbi kitose bylose, ypač dėl reikalavimų pateikimo ir patikrinimo bei visų priemonių, kuriomis siekiama sanuoti ar restruktūrizuoti įsiskolinusią bendrovę arba užbaigti bylą, su sąlyga, kad bus imtasi reikiamų konfidencialios informacijos apsaugos priemonių;

(b) įvertina galimybę restruktūrizuoti įsiskolinusią bendrovę ir, jei tai įmanoma, koordinuoja restruktūrizavimo plano parengimą ir įgyvendinimą;

(c) koordinuoja skolininko turto realizavimo ir naudojimo bei jo veiklos administravimą; likvidatorius šalutinėje byloje kuo anksčiau suteikia likvidatoriui pagrindinėje byloje galimybę pateikti pasiūlymus dėl turto realizavimo ar panaudojimo šalutinėje byloje.“

36)         Įterpiami tokie 31a ir 31b straipsniai:

„31a straipsnis Teismų bendradarbiavimas ir susižinojimas

1.           Kad būtų geriau koordinuojamos tam pačiam skolininkui iškeltos pagrindinė ir šalutinės bankroto bylos, teismas, kuriam pateiktas prašymas iškelti bankroto bylą ar kuris tokią bylą iškėlė, bendradarbiauja su bet kuriuo kitu teismu, nagrinėjančiu bankroto bylą ar iškėlusiu tokią bylą, tokiu bendradarbiavimu nepažeisdamas kiekvienai iš šių bylų taikytinų taisyklių. Tam užtikrinti teismai tam tikrais atvejais gali paskirti asmenį ar instituciją, veikiančius pagal jų nurodymus.

2.           Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti teismai gali susižinoti tiesiogiai ir prašyti vieni kitų informacijos ar pagalbos, su sąlyga, kad toks susižinojimas bus nemokamas ir juo nebus pažeistos procedūrinės proceso šalių teisės bei informacijos konfidencialumo reikalavimai.

3.           Bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas visomis tinkamomis priemonėmis, kaip antai:

(a) informacijos perdavimas visais teismui priimtinais būdais;

(b) skolininko turto ir veiklos administravimo bei priežiūros koordinavimas;

(c) teismo posėdžių koordinavimas;

(d) protokolų tvirtinimo koordinavimas.

31b straipsnis Likvidatorių ir teismų bendradarbiavimas ir susižinojimas

1.           Siekiant geriau koordinuoti tam pačiam skolininkui iškeltas pagrindinę ir šalutines bankroto bylas:

(a) likvidatoriaus pagrindinėje byloje bendradarbiauja ir susižino su bet kuriuo teismu, kuriam pateiktas prašymas iškelti šalutinę bankroto bylą arba kuriame tokia byla iškelta, taip pat

(b) likvidatoriaus šalutinėje ar teritorinėje bankroto byloje bendradarbiauja ir susižino su teismu, kuriam pateiktas prašymas iškelti pagrindinę bankroto bylą arba kuriame tokia byla iškelta.

2.           1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas vykdomas visomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant 31a straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones, jei tokiu bendradarbiavimu nepažeidžiamos kiekvienai iš šių bylų taikytinos taisyklės.“

37)         33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) Antraštė pakeičiama taip:

„Bylos sustabdymas“

(b) 1 ir 2 dalyse žodžiai „likvidavimo procedūra (-os)“ pakeičiami žodžiu „byla (-os)“.

38)         34 straipsnis pakeičiamas taip:

„34 straipsnis Pagrindinės ar šalutinės bankroto bylos užbaigimas

1.           Pagrindinės bylos užbaigimas nėra kliūtis tęsti tuo metu dar nebaigtą nagrinėti šalutinę bylą.

2.           Jeigu šalutinė byla juridiniam asmeniui iškelta jo registruotos buveinės valstybėje narėje, o užbaigus bylą juridinis asmuo panaikinamas, šis faktas nėra kliūtis tęsti kitoje valstybėje narėje iškeltą pagrindinę bylą.“

39)         35 straipsnyje žodis „likvidavus“ pakeičiamas žodžiu „realizavus“.

40)         37 straipsnis pakeičiamas taip:

„37 straipsnis Anksčiau iškeltos bylos juridinio statuso pakeitimas

Likvidatorius pagrindinėje byloje gali prašyti valstybės narės, kurioje iškelta šalutinė byla, teismo perkvalifikuoti šalutinę bylą į kitos rūšies bankroto procedūrą, numatytą tos valstybės narės teisėje.“

41)         39 straipsnis pakeičiamas taip:

„39 straipsnis Teisė pateikti reikalavimus

Bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne bylos iškėlimo valstybėje narėje (toliau – užsienio kreditorius), turi teisę bet kokia forma, įskaitant elektronines priemones, pripažįstamas pagal bylos iškėlimo valstybės narės teisę, pateikti reikalavimus bankroto byloje. Nėra privaloma, kad reikalavimus pateikiančią šalį atstovautų advokatas ar kitas teisininkas.“

42)         40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 2 dalis papildoma tokiu sakiniu:

„Prie pranešimo taip pat pridedama 41 straipsnyje nurodytos standartinės reikalavimų pateikimo formos kopija arba pateikiama nuorodą į internetinę šios formos versiją.“

(b) Įterpiama tokia 3 dalis:

„3.          Šiame straipsnyje nurodyta informacija pateikiama naudojantis standartine pranešimo forma, kuri turi būti parengta laikantis 45b straipsnio 4 dalyje nurodytos patariamosios procedūros ir iki [per 24 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo] paskelbta Europos e. teisingumo portale. Formos antraštė visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis – „Pranešimas apie bankroto bylą“. Forma pateikiama bylos iškėlimo valstybės narės oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų arba kita kalba, kurią ta valstybė nurodė kaip priimtiną pagal 41 straipsnio 3 dalį, jei yra pagrindo manyti, kad tą kalbą užsienio kreditoriai moka geriau.“

43)         41 straipsnis pakeičiamas taip:

„41 straipsnis Reikalavimų pateikimo procedūra

1.           Visi žinomi užsienio kreditoriai reikalavimus pateikia naudodamiesi standartine reikalavimų forma, kuri turi būti parengta laikantis 45b straipsnio 4 dalyje nurodytos patariamosios procedūros ir iki [per 24 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo] paskelbta Europos e. teisingumo portale. Formos antraštė visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis – „Reikalavimų pateikimas“.

2.           1 dalyje nurodytas kreditorius standartinėje reikalavimų formoje pateikia šiuo duomenis:

(a) savo vardą, pavardę ir adresą;

(b) reikalavimo pobūdį;

(c) reikalavimo sumą ir teisės į jį atsiradimo datą;

(d) ar reikalaujama pirmumo teisės;

(e) ar kreditorius remiasi reikalavimo užtikrinimu daiktine teise ar nuosavybės teisės išsaugojimu, ir jei taip, tai kokiam turtui taikomi tokie užtikrinimai, kuriais jis remiasi, ir

(f) ar prašoma įskaityti tarpusavio reikalavimus ir ar reikalavimo suma yra po įskaitymo likusi suma.

Prie standartinės reikalavimų formos pridedamos patvirtinamųjų dokumentų kopijos, jei jų yra.

3.           Reikalavimus galima pateikti bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba. Kreditoriaus gali būti pareikalauta pateikti vertimą į bylos iškėlimo valstybės narės valstybinę kalbą arba į vieną iš jos valstybinių kalbų arba į kitą tos valstybės narės nurodytą priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė, be savo kalbos, nurodo dar bent vieną oficialiąją Sąjungos kalbą, kuria galima pateikti reikalavimus.

4.           Reikalavimai pateikiami per laikotarpį, nustatytą bankroto bylos iškėlimo valstybės narės teisėje. Užsienio kreditorių atveju šis laikotarpis negali būti trumpesnis nei 45 dienos nuo paskelbimo apie bankroto bylos iškėlimą ją iškėlusios valstybėje bankroto registre.

5.           Jeigu likvidatorius užginčija pagal šį straipsnį pateiktus reikalavimus, jis suteikia kreditoriui galimybę pateikti papildomų įrodymų reikalavimui ir jo dydžiui patvirtinti.“

44)         42 straipsnis išbraukiamas.

45)         Įterpiamas toks IVa skyrius:

„IVa skyrius Įmonių grupių narių bankrotas

42a straipsnis Likvidatorių prievolė bendradarbiauti ir susižinoti

1.           Jei bankroto byla susijusi dviem ar daugiau vienos įmonių grupės narių, likvidatorius, paskirtas vienos šios grupės narės byloje, bendradarbiauja su visais tos pačios grupės narių bylose paskirtais likvidatoriais, jei toks bendradarbiavimas gali padėti veiksmingai spręsti bylas, nepažeidžia šioms byloms taikytinų taisyklių ir nesukelia interesų konflikto. Toks bendradarbiavimas gali vykti susitarimų ar protokolų pagrindu.

2.           Bendradarbiaudami, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, likvidatoriai:

(a) nedelsdami perduoda vieni kitiems informaciją, kuri gali būti svarbi kitose bylose, su sąlyga, kad imamasi reikiamų konfidencialios informacijos apsaugos priemonių;

(b) įvertina galimybę restruktūrizuoti įmonių grupę ir, jei tai įmanoma, koordinuoja veiksmus rengiant koordinuotą restruktūrizavimo plano pasiūlymą ir dėl jo derantis;

(c) koordinuoja įmonių grupės narių, kurioms iškelta bankroto byla, veiklos administravimą ir priežiūrą;

Likvidatorių susitarimu vienoje iš bylų paskirtam likvidatoriui gali būti suteikti didesni įgaliojimai, jei toks susitarimas atitinka kiekvienai iš šių bylų taikytinas taisykles.

42b straipsnis Teismų susižinojimas ir bendradarbiavimas

1.           Jei bankroto byla susijusi dviem ar daugiau vienos įmonių grupės narių, teismas, kuriam pateiktas prašymas iškelti bylą vienai šios grupės narei ar kuriame tokia byla iškelta, bendradarbiauja su visais teismais, kuriems pateiktas prašymas iškelti bylą kitai tos pačios grupės narei ar kuriuose tokia byla iškelta, jei toks bendradarbiavimas gali padėti veiksmingai administruoti bylas ir nepažeidžia šioms byloms taikytinų taisyklių. Tam užtikrinti teismai tam tikrais atvejais gali paskirti asmenį ar instituciją, veikiančius pagal jų nurodymus.

2.           Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti teismai gali susižinoti tiesiogiai ir prašyti vieni kitų informacijos ar pagalbos.

3.           Bendradarbiavimas vykdomas visomis tinkamomis priemonėmis, kaip antai:

(a) informacijos perdavimas visais teismui priimtinais būdais, jei informacija perduodama nemokamai ir nepažeidžiant procedūrinių bylos šalių teisių ir informacijos konfidencialumo reikalavimų;

(b) įmonių grupės narių turto ir veiklos administravimo ir priežiūros koordinavimas;

(c) bylų nagrinėjimo koordinavimas;

(d) protokolų tvirtinimo koordinavimas.

42c straipsnis Likvidatorių ir teismų bendradarbiavimas ir susižinojimas

Įmonių grupės narės bankroto byloje paskirtas likvidatoriaus bendradarbiauja ir susižino su visais teismais, kuriems pateiktas prašymas iškelti bylą kitai tos pačios įmonių grupės narei ar kuriuose tokia byla iškelta, jei toks bendradarbiavimas gali padėti koordinuoti bylas ir nepažeidžia šiose bylose taikytinų taisyklių. Be kita ko, likvidatorius gali prašyti tokio teismo informacijos apie kitos įmonių grupės narės bylą arba pagalbos byloje, kurioje yra paskirtas.

42d straipsnis Likvidatorių įgaliojimai ir bylos sustabdymas

1.           Likvidatorius, paskirtas įmonių grupės narės bankroto byloje, turi teisę:

(a) būti išklausytas bet kurioje byloje, iškeltoje kitai tos pačios grupės narei, taip pat dalyvauti kreditorių susirinkimuose;

(b) prašyti sustabdyti bylą, iškeltą kitai tos pačios grupės narei;

(c) pasiūlyti sanavimo planą, taikos sutartį ar kitą panašią priemonę visoms ar kai kurioms grupės narėms, kurioms iškelta bankroto byla, ir pateikti atitinkamą priemonę kitoje byloje, iškeltoje kitai tos pačios grupės narei, pagal tai bylai taikytiną teisę; ir

(d) prašyti imtis papildomų procedūrinių priemonių pagal c punkte nurodytą teisę, kurios gali būti reikalingos siekiant sanavimo, pavyzdžiui, bylos juridinio statuso pakeitimo.

2.           Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą bylą iškėlęs teismas visiškai arba iš dalies sustabdo bylą, jei tai naudinga kreditoriams šioje byloje. Byla gali būti sustabdoma ne ilgiau kaip trims mėnesiams; toks pat laikotarpis taikomas bylos tęsimui ar atnaujinimui. Bylą sustabdantis teismas gali nurodyti likvidatoriui imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų apsaugoti kreditorių toje byloje interesai.“

46)         Įterpiamas naujas 44a straipsnis:

„44a straipsnis Informacija apie nacionalinę bankroto teisę

1.           Kad reikiama informacija būtų viešai prieinama visuomenei, valstybės narės per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, kuris įsteigtas Tarybos sprendimu 2001/470/EB[24], pateikia savo šalies bankroto teisės ir procedūrų, ypač susijusių su 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais aspektais, aprašą.

2.           Šią informaciją valstybės narės nuolat atnaujina.“

47)         45 straipsnis pakeičiamas taip:

„45 straipsnis Priedų dalinis keitimas

1.           Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šiame straipsnyje ir 45a straipsnyje nustatyta tvarka iš dalies keičiami A ir C priedai.

2.           Kad būtų pradėta A priedo dalinio keitimo procedūra, valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinės teisės nuostatas dėl bankroto bylų, kurias jos nori įtraukti į A priedą, ir prideda trumpą jų aprašymą. Komisija įvertina, ar teisės nuostatos, apie kurias pranešta, atitinka 1 straipsnyje nurodytas sąlygas, ir, jei taip, deleguotuoju aktu iš dalies pakeičia A priedą.“

48)         Įterpiami tokie 45a ir 45b straipsniai:

„45a straipsnis Naudojimasis deleguojamaisiais įgaliojimais

1.           Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.           45 straipsnyje nurodyti įgaliojimai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 45 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal 45 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

45b straipsnis Įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus

1.           Įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus Komisijai suteikiami siekiant

(a) užtikrinti bankroto registrų sąveiką, kaip nurodyta 20b straipsnyje; ir

(b) sukurti ir prireikus atnaujinti 40 ir 41 straipsniuose nurodytas formas.

2.           Priimant arba iš dalies keičiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus Komisijai talkina komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011[25].

3.           Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.           Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

49)         46 straipsnyje data „2012 m. birželio 1 d.“ pakeičiama į „[10 metų nuo jo įsigaliojimo]“.

50)         Įterpiamas toks 46a straipsnis:

„46a straipsnis Duomenų apsauga

1.           Tvarkydamos asmens duomenis pagal šį reglamentą, valstybės narės taiko Direktyvą 95/46/EB.

2.           Komisijai tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

51)         B priedas išbraukiamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo … [24 mėnesiai nuo Reglamento įsigaliojimo], išskyrus nuostatas dėl informacijos apie nacionalinę bankroto teisę (44a straipsnis) – jos taikomos nuo ... [12 mėnesių nuo įsigaliojimo].

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, pasiūlymas

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[26]

33 antraštinė dalis „Teisingumas“

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[27]

Ø Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Teisingumo erdvės kūrimas, Teisingumas augimo labui

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas Nr.

Teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose

Atitinkama VGV / VGB veikla

33 03

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Padidės tarpvalstybinių bankroto bylų veiksmingumas ir skaidrumas

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Reglamento 1346/2000 dėl bankroto bylų peržiūra

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

1.5.3.     Panašios patirties išvados

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė – MMMM [mm dd] – MMMM [mm dd].

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

Ø Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo reglamento priėmimo,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[28]

Ø Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[29]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Finansinį poveikį ES biudžetui turės tik bankroto registrų susiejimas (pagrindinis sąveikos elementas).

Bankroto registrai bus susieti pasitelkiant Europos e. teisingumo portalą, kuris bus centrinis elektroninės viešos prieigos prie sistemos informacijos punktas (plg. pasiūlymo 20b punktą)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas...................................................] || DA / NDA ([30]) || ELPA[31] šalių || šalių kandidačių[32] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

[3] || [33.0301] [Teisingumo programa] || DA / || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

[3] || [XX.YY.YY.YY.] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || [Išlaidų kategorija...3......................................................................................................]

Teisingumo GD || || || 2014[33] metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018, 2019, 2020 metai || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

33.0301 || Įsipareigojimai || (1) || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

Mokėjimai || (2) || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[34] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų JUST GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

Mokėjimai || =2+2a +3 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

Mokėjimai || (5) || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

Mokėjimai || =5+ 6 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

Mokėjimai || =5+ 6 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ – netaikytina

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

<…….> GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

IŠ VISO <…….> GD || Asignavimai || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || || || || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N[35] metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

Mokėjimai || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– Ø  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[36] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[37]. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose

- Rezultatas || Bankroto registrų sąveikos sistemos priežiūra || 214 300 || || 150 000 || || 150 000 || || 200 000 || || 200 000 || || 250 000 || || 250 000 || || 300 000 || || 1 500 000

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 150 000 || || 150 000 || || 200 000 || || 200 000 || || 250 000 || || 250 000 || || 300 000 || || 1 500 000

2 KONKRETUS TIKSLAS. ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 150 000 || || 150 000 || || 200 000 || || 200 000 || || 250 000 || || 250 000 || || 300 000 || || 1 500 000

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– Ø  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– Ø  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– Ø  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– ØPasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– Ø  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

[1]               Nacionalinių ikibankrotinių ir mišrių procedūrų apžvalgą galima rasti 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos ataskaitos dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų taikymo įvertinimo 2 skyriuje.

[2]               Veiklos tęstinumo (angl. going concern) principas paprastai taikomas buhalterinėje apskaitoje – rengiant finansines ataskaitas remiamasi prielaida, kad per artimiausius 12 mėnesių įmonė nebus likviduota.

[3]               COM(2008) 394, 2008 6 25.

[4]               COM(2012) … .

[5]               Plačiau apie šios problemos mastą žr. prie šio pasiūlymo pridedamos Komisijos poveikio vertinimo ataskaitos 3.4.1 skirsnį.

[6]               http://www.uncitral.org/uncitral/en/uncitral_texts/insolvency/1997Model.html.

[7]               2011 m. spalio 20 d. sprendimas byloje C-396/09.

[8]               2009 m. vasario 12 d. sprendimas byloje C-339/07.

[9]               OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

[10]             2011 m. sprendimas byloje C-454/09 Komisija prieš Italiją (New Interline).

[11]             OL L 156, 2012 6 16, p. 1.

[12]             COM(2011) 759 galutinis.

[13]             OL C ..., ..., p. ....

[14]             OL C …, …, p. ….

[15]             OL L 160, 2000 6 30, p. 1.

[16]             OL C …, …, p. ….

[17]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[18]             OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

[19]             OL L 125, 2001 5 5, p. 15.

[20]             OL L 324, 2007 12 10, p. 79.

[21]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[22]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[23]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[24]             OL L 174, 2001 6 27, p. 25.

[25]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[26]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[27]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[28]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html .

[29]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[30]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[31]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[32]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[33]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[34]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[35]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[36]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[37]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.