AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Problemos apibūdinimas ir tikslai

Pasaulio mokslininkai sutartinai ragina neleisti, kad pasaulio temperatūra pakiltų daugiau kaip 2°C, kad būtų išvengta nepageidautino klimato poveikio[1]. Atsižvelgdama į šį tikslą, Europos Vadovų Taryba paragino iki 2050 m. ES išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. kiekiu, jei panašių veiksmų imtųsi ir kitos išsivysčiusios šalys. Iš Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano[2] matyti, kad norint pasiekti šį tikslą mažiausiomis sąnaudomis, reikia įtraukti visus sektorius ir visas ŠESD, įskaitant fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (FŠESD), kurių visuotinio atšilimo potencialas gali būti iki 23 000 kartų didesnis negu anglies dioksido (CO2).

2011 m. rugsėjo mėn. Komisija paskelbė ataskaitą[3] dėl Reglamento (EB) Nr. 842/2006[4] taikymo. Joje daroma išvada, kad jei minėtas reglamentas būtų toliau tobulinamas ir visapusiškai taikomas, išmetamųjų teršalų kiekis galėtų gerokai sumažėti. Taip pat ji konstatavo, kad norint toliau mažinti išmetamų FŠESD kiekį ES, reikia imtis daugiau veiksmų. Užtikrinus, kad FŠESD būtų pakeistos saugiomis alternatyvomis, kurios neturi poveikio klimatui arba kurių poveikis yra mažesnis, santykinai mažomis sąnaudomis iki 2030 m. metinį išmetamųjų teršalų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalentu, būtų galima sumažinti dviem trečdaliais[5].

Akivaizdu, kad jei bus anksti imamasi veiksmų ir pasinaudota santykinai pigiomis FŠESD mažinimo galimybėmis, bus išvengta galimų didesnių išlaidų, susijusių su kitų ŠESD kiekio mažinimu kituose pramonės sektoriuose[6]. Tačiau kai kurie suinteresuotieji subjektai[7] pareiškė, kad dabar vyraujančiomis rinkos sąlygomis rinkai teikti ekologiškesnes alternatyvias technologijas yra sudėtinga. Kita vertus, Danijoje, kurioje taikomos griežtesnės nacionalinės taisyklės FŠESD atžvilgiu, veiklą pradedančios įmonės ir MVĮ sėkmingai vykdė naujų ekologiškų technologijų inovacijas ir įvedė jas į rinką – ir taip tapo rinkos lyderėmis.

Atsižvelgiant į tai, šiuo pasiūlymu siekiama:

(1) pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir taip užtikrinti, kad skatinant nenaudoti FŠESD, kurios daro didelį poveikį klimatui, ir vietoj to skatinant naudoti energiniu požiūriu efektyvias ir saugias alternatyvas, taip pat toliau gerinant produktų ir įrangos, kuriuose yra FŠESD, surinkimą ir apdorojimą pasibaigus jų naudojimo laikui, būtų ekonominiu požiūriu efektyviau prisidedama prie ES klimato tikslų siekimo;

(2) gerinant alternatyvių technologijų ir dujų, kurios mažiau veikia klimatą, tiekimo rinkai galimybes stiprinti tvarų augimą, skatinti inovacijas ir kurti ekologiškas technologijas;

(3) kad ES vadovautųsi naujausiais tarptautinio lygmens mokslinių tyrimų rezultatais, kaip aprašyta ketvirtojoje Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje, t. y., dėl į šį reglamentą įtraukiamų medžiagų ir dėl jų visuotinio atšilimo potencialo (VAP) apskaičiavimo;

(4) padėti pasiekti tarptautinį susitarimą dėl hidrofluorangliavandenilių (HFC) – svarbiausios FŠESD grupės – kiekio mažinimo pagal Monrealio protokolą;

(5) siekiant sumažinti administracinę naštą pagal Komisijos įsipareigojimą tobulinti reglamentavimą, aiškiau ir paprasčiau išdėstyti Reglamentą (EB) Nr. 842/2006.

Pagrindiniai faktai

Pagal ekonomiškai efektyviausią būdą mažinti ES ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, iki 2050 m. išmetamą FŠESD kiekį reikėtų sumažinti maždaug 70–78 proc., o iki 2030 m. – 72–73 proc., o ribinės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo išlaidos sudarytų maždaug 50 EUR už CO2 ekvivalento toną2. Iš viso dabar FŠESD sudaro 2 proc. visų ES ŠESD, tačiau nuo jų atmosfera šyla daug labiau negu nuo CO2. FŠESD naudojamos įvairioje šaldymo ir oro kondicionavimo įrangoje, izoliavimo putose ir elektros įrangoje, aerozoliniuose purškikliuose, kaip tirpikliai arba priešgaisrinės apsaugos sistemose. Dujos išmetamos daugiausia tais atvejais, kai dėl jų naudojimo būdo jos išgaruoja į atmosferą (pavyzdžiui, aerozoliniuose purškikliuose ar kaip tirpikliai) arba kai eksploatuojant arba šalinant produktus ir įrangą, kuriuose yra FŠESD, įvyksta nuotėkis.

Dauguma FŠESD pramonėje buvo sukurtos siekiant pakeisti ozono sluoksnį ardančias medžiagas (OAM), kurių naudojimo pagal Monrealio protokolą laipsniškai atsisakoma. Dėl didesnės materialinės gerovės ir gyventojų skaičiaus augimo parduodama daugiau produktų ir įrangos, kurių naudojimas priklauso nuo FŠESD arba OAM. Dėl šios priežasties nuo 1990 m. FŠESD gamyba ir naudojimas itin stipriai išaugo visame pasaulyje ir, jei nebus imamasi jokių veiksmų, į atmosferą bus išmetami dideli jų kiekiai. Kadangi produktų ir įrangos, kuriuose yra FŠESD, eksploatacijos laikotarpiai dažnai labai ilgi, šiandien nesiėmus jokių veiksmų, ateinančiais dešimtmečiais būtų išmetami dideli FŠESD kiekiai, kurių būtų buvę galima išvengti.

Dabartiniame FŠESD reglamente daugiausia dėmesio skiriama FŠESD surinkimui ir produktų bei įrangos, kuriuose yra FŠESD, apdorojimui po to, kai jie tampa nebetinkami naudoti. Tikimasi, kad dėl dabartinės ES politikos FŠESD atžvilgiu išmetamų FŠESD kiekis ES taps stabilus, jei bus panaikinti tam tikrų priemonių taikymo trūkumai. Tačiau mažai tikėtina, kad išmetamų teršalų kiekis sumažės absoliučiąja reikšme, jei nebus įgyvendinama papildomų priemonių.

Šiuo metu yra nedaug priemonių, skirtų FŠESD naudojimui išvengti. Nepaisant to, šiuo metu beveik visuose sektoriuose, kuriuose naudojamos FŠESD, yra įmanoma visiškai ar iš dalies jas pakeisti saugiomis ir energijos vartojimo požiūriu bent jau ne mažiau efektyviomis alternatyvomis. Tačiau politikos priemonėse reikėtų atsižvelgti į didelę produktų ir įrangos, kuriuose naudojamos FŠESD, įvairovę ir į tai, kad pakeitimo techninės galimybės ir sąnaudų bei naudos santykis gali priklausyti nuo produkto ar įrangos dydžio ir nuo to, kur jie bus naudojami.

Didėjanti išmetamų FŠESD kiekio problema sulaukia tarptautinio dėmesio. 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. kelios Monrealio protokolą pasirašiusios šalus pateikė pasiūlymus visame pasaulyje mažinti HFC tiekimą ir naudojimą. Šiame reglamente numatytomis priemonėmis būtų jau dabar pradėta mažinti pasaulyje naudojamus šių dujų kiekius, kaip numatyta dabartiniuose pasiūlymuose pagal Monrealio protokolą, todėl ES pasiruoštų ateityje teksiantiems tokiems įpareigojimams. ES palaikė minėtus pasiūlymus kaip papildomus veiksmus siekiant sušvelninti klimato kaitą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK)[8]. Kol kas derybų pažanga maža, nes Kinija, Indija, Brazilija ir kitos šalys atsisakė svarstyti šį klausimą pagal Monrealio protokolą. Tačiau Jungtinių Tautų konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais (Rio+20) neseniai buvo išreikšta parama laipsniškam HFC naudojimo ir gamybos mažinimui[9].

Be to, 2012 m. įsteigta „Klimato ir švaraus oro koalicija dėl trumpaamžių atmosferos teršalų“. Prie jos prisijungė Didžiojo aštuoneto šalys, Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa (UNEP), Pasaulio Bankas ir Europos Komisija. Prioritetinė veiklos sritis – išmetamų HFC kiekis[10]. Europos Parlamentas taip pat dar kartą paragino imtis plataus užmojo veikslų dėl FŠESD, visų pirma dėl HFC[11].

Dabartinius su FŠESD susijusius ES teisės aktus sudaro du pagrindiniai teisės aktai:

(1) Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (FŠESD reglamentas), kuriame daugiausia dėmesio skiriama nuotėkio prevencijai naudojimo metu (surinkimui) ir baigus naudoti (daugiausia) stacionarią įrangą, taip pat ribotam skaičiui draudimų naudoti FŠESD siaurai apibrėžtose specializuotose srityse,

(2) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/40/EB, kuria įvedami FŠESD, kurių visuotinis atšilimo potencialas didesnis kaip 150, naudojimo naujų motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo sistemose apribojimai (MAC direktyva).

Reglamentą (EB) Nr. 842/2006 papildo dešimt Komisijos reglamentų, kuriais nustatoma ataskaitų forma[12], etikečių forma ir papildomi ženklinimo reikalavimai[13], standartiniai nuotėkio patikros reikalavimai[14],[15], mokymo ir sertifikavimo programų reikalavimai[16],[17],[18],[19],[20] ir pranešimo apie jas forma[21].

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Europos Sąjungos teisė veikti šioje srityje nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 ir 192 straipsniuose. 191 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad kovos su klimato kaita tikslas yra ES aplinkos politikos dalis. Veiksmai šioje srityje visiškai atitinka subsidiarumo principą. Klimato kaita yra tarpvalstybinė problema, kuriai spręsti reikia ES masto veiksmų, ypač turint omenyje, kad ES turi bendrą išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą.

Planuojamas ekonomiškai efektyvus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas atitinka Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane numatytą kryptį. Parama naujoms alternatyvoms padės išlaikyti Europos ekonomikos konkurencingumą ir ypač remti ekologišką augimą, laikantis strategijos „ES 2020“ tvaraus augimo prioriteto[22]. Laikantis principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“[23], nustatomos VMĮ interesų apsaugojimo priemonės, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumui, siekiant užtikrinti nuoseklumą su ES atliktu darbu ekologinio projektavimo[24] ir energijos vartojimo efektyvumo[25] skatinimo srityse. Galiausiai, pasiūlymu taip pat siekiama supaprastinti teisės aktus ir išlaikyti kuo mažesnę valdžios institucijoms (ES ar nacionalinėms) ir įmonėms tenkančią administracinę naštą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija surinko daug techninių patarimų iš įvairių specialistų tyrimų[26],[27],[28],[29] įskaitant išsamų parengiamąjį tyrimą5 dėl Reglamento (EB) Nr. 842/2006 peržiūros. Vykdant šį tyrimą konsultavo ir technines pastabas teikė iš įvairių pramonės sektorių, valstybių narių ir NVO atstovų sudaryta 47 narių ekspertų grupė. Be to, Jungtinis tyrimų centras atliko makroekonominę politikos variantų analizę.

Komisija daug konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant tris mėnesius nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2011 m. gruodžio 19 d. trukusias viešąsias konsultacijas internetu ir 2012 m. vasario 13 d. Briuselyje vykusį atvirą posėdį. Iš visų internetinėse konsultacijose dalyvavusių subjektų (kurių buvo 261) trys ketvirtadaliai buvo pramonės atstovai. Renkantis, kokia politika būtų tinkamiausia, jei pasaulio mastu nebūtų mažinamas HFC naudojimas, mažiau nei 2 proc. suinteresuotųjų subjektų teigė, kad nereikia imtis jokių veiksmų. Tarp suinteresuotųjų subjektų trys populiariausi politikos variantai buvo nuotėkio ribojimo ir surinkimo priemonių stiprinimas, savanoriški susitarimai ir kiekybiniai HFC pateikimo ES rinkai apribojimai (kiekio mažinimas). Daugelio respondentų nuomone, tinkamos kelios politikos priemonės.

Suinteresuotųjų subjektų susitikime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 130 suinteresuotųjų subjektų, paaiškėjo, kad didžioji dalis pramonės norėtų arba galėtų gyvuoti mažinant FŠESD tiekimą. Tai suteiktų lankstumo tais atvejais, kai alternatyvios technologijos dar nelaikomos tinkamomis. Ir priešingai, jų nuomone, naujai įrangai numatyti draudimai yra pernelyg nelankstūs arba, kad juos reikėtų taikyti kartu su sudėtingu išimčių rinkiniu. Komerciniams įrangos, kurioje yra FŠESD, naudotojams buvo labai svarbu, kad turima įranga netaptų nebenaudojama. NVO ir suinteresuotieji pramonės subjektai, kurie dirba su alternatyviomis technologijomis, manė, kad svarbu taikyti draudimus, kuriuose būtų labai menkai išimčių. Mažinimas, jų nuomone, turėtų būti draudimų papildymas. Keletas suinteresuotųjų subjektų norėjo dėmesį sutelkti tik į geresnį reglamento taikymą. Tame etape valstybės narės oficialios pozicijos neturėjo, tačiau nurodė, kad palaiko mažinimo variantą. Aplinkos apsaugos agentūrų tinklas[30] rekomendavo derinti mažinimo mechanizmą su draudimais ir taip mažinimą sustiprinti.

Poveikio vertinimas

Komisija atliko politikos variantų poveikio vertinimą pagal jų efektyvumą siekiant politikos tikslų ir pagal jų poveikį aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį suinteresuotiesiems subjektams. Buvo apsvarstyta daug įvairių politikos priemonių, kuriomis būtų galima papildyti dabartines priemones. Į galutinius variantus įtrauktos tik tos priemonės, kuriomis galima reikšmingai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį nedidelėmis sąnaudomis ir kurios derėjo su kitomis ES politikos kryptimis.

Kaip pagrindinis lyginamasis variantas buvo imamas visiškas FŠESD reglamento taikymas. Išsamiai įvertinti keturi kiti politikos variantai:

(a) savanoriški susitarimai;

(b) nuotėkio ribojimo ir surinkimo priemonių taikymo srities išplėtimas;

(c) kiekybinis HFC tiekimo apribojimas (kiekio mažinimas);

(d) draudimas ES rinkai tiekti tam tikrus produktus ir įrangą, kuriuose yra FŠESD.

Metodinis poveikio vertinimo pagrindas – išsami išlaidų ir naudos analizė, atlikta vertinant saugių, energiniu požiūriu efektyvių alternatyvų įvedimą 28 pagrindiniuose sektoriuose, kuriuose naudojamos FŠESD. Kadangi į alternatyvias technologijas buvo atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jos energiniu požiūriu buvo laikomos bent jau ne mažiau efektyviomis nei įprastinės FŠESD technologijos, netiesioginis teršalų išmetimas dėl elektros energijos vartojimo buvo neišvengiamai vertinamas nuo pat pradžių.

Buvo vertinamas poveikis įvairiems gamybos ir naudojimo grandinės etapams, t. y., cheminių medžiagų gamintojams; produktų ir įrangos gamintojams; didmenininkams; pramoniniams produktų ir įrangos naudotojams; įrangą aptarnaujančioms bendrovėms ir galutiniams naudotojams.

Atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad pasirinkus mažinti HFC kiekį iki 2030 m. palaipsniui mažinant ES rinkai tiekiamų FŠESD kiekį, išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas daugiausiai – dabartinis išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas dviem trečdaliais (maždaug 70 milijonų CO2 ekvivalento tonų). Tiktų taikyti kai kuriuos FŠESD naudojimo apribojimus, visų pirma siekiant išsaugoti mažinimo vientisumą, taip pat kad būtų įtrauktos ir FŠESD, kurioms mažinimas netaikomas. Nuotėkio ribojimo ir surinkimo priemones reikėtų pradėti taikyti ir tam tikrų rūšių transportui. Kartu taikomi šie variantai labiausiai skatintų inovacijas ir ekologiškų technologijų plėtrą. Jų visų kaina ekonomikai ir visuomenei būtų maža (didžiausias galimas poveikis BVP būtų -0,006 proc.), o pramonei tai suteiktų lankstumo. Išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas dviem trečdaliais atitiktų dabartinius pasiūlymus pagal Monrealio protokolą ir parengtų ES pramonę mažinimui. Dėl didesnio alternatyvių technologijų skverbimosi į rinką ir dėl tokių technologijų masto ekonomijos sumažėtų sąnaudos, tad pasiekti susitarimo dėl pasiūlymų pagal Monrealio protokolą būtų lengviau.

Administracines išlaidas galima būtų išlaikyti pakankamai mažas (mažinimo varianto atveju bendros administracinės išlaidos sudarytų apie du milijonus eurų per metus). Taip yra todėl, kad pagal Reglamentu (EB) Nr. 842/2006 nustatytą ataskaitų teikimo schemą jau teikiama dauguma duomenų, kurių reikia bet kuriam politikos variantui ateityje įgyvendinti.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlyme išlaikytos dabartinės FŠESD reglamento nuostatos, tačiau jos pakoreguotos, siekiant užtikrinti, kad nacionalinės institucijos teisės aktą geriau įgyvendintų ir taikytų. Be to, kai kurių nuotėkio ribojimo priemonių taikymas išplėstas – jos taikomos izoterminiams sunkvežimiams ir priekaboms. IX priede pateiktoje atitikmenų lentelėje apžvelgiama, kaip dabartinės nuostatos įtrauktos į siūlomą reglamentą.

Svarbiausia nauja priemonė – pilstomų HFC medžiagų tiekimo rinkai kiekybinių ribų nustatymas; šios ribos laikui bėgant mažės. Šis mažinimas papildomas priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad produktuose ir įrangoje naudojamiems medžiagų kiekiams šis mechanizmas irgi būtų taikomas.

Pagal mažinimo mechanizmą numatyta laipsniškai mažinti bendrą didžiausią ES rinkai pateikti leidžiamą pilstomų HFC kiekį (CO2 ekvivalento tonomis), kuris stabilizuojamas 2015 m., pirmasis mažinimas atliekamas 2016 m., o iki 2030 m. tas kiekis, kuris buvo parduotas 2008–2011 m., jau bus 21 proc. mažesnis. Produktų ir įrangos gamintojai, patiriantys FŠESD tiekimo apribojimus, kur įmanoma, pradės naudoti alternatyvias technologijas.

Mažinimo mechanizmas didele dalimi pagrįstas patirtimi, įgyta mažinant OAM naudojimą. Įmonės, kurios ES rinkai tiekia didelius kiekius HFC, turi turėti teisę ES rinkai pirmą kartą tiekti pilstomas medžiagas. Komisija, remdamasi ankstesniais ataskaitų duomenimis, įmonėms skiria neapmokestinamas kvotas, tačiau paliekamas rezervas naujai veiklą pradedantiems subjektams. Įmonės turi užtikrinti, kad jų turimos teisės apimtų jų faktinius rinkai tiekiamus produktus ir įrangą. Kvotas jos gali perduoti viena kitai. Komisija atitiktį tikrina kitais metais, atlikdama nepriklausomą ataskaitų patikrą. Prognozuojama, kad dalyvaus apie 100 įmonių, o nustačius tam tikrą slenkstinę ribą bus užtikrinta, kad tik mažus kiekius rinkai tiekiančioms įmonėms būtų taikoma išimtis.

Taikant mažinimo mechanizmą reikia įskaičiuoti ir HFC, esančius iš anksto dujomis pripildytoje įrangoje, tad būtinas papildomas šių dujų reguliavimo mechanizmas, kad būtų užtikrintas mažinimo mechanizmo aplinkosauginis vientisumas[31] ir vienodos rinkos sąlygos. Taigi nehermetiškus HFC prietaisus ir toliau būtų galima gaminti ES ir į ją importuoti, tačiau jie turėtų būti užpildomi montavimo vietoje[32]. Panašiai nuo 2020 m. bus uždrausta rinkai tiekti kilnojamąją oro kondicionavimo įrangą, kurioje yra HFC. Mažinimo mechanizmui sustiprinti ir kitų FŠESD, kurioms mechanizmas netaikomas, naudojimui apriboti įvedama keletas papildomų draudimų, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, palyginti su bendru sumažinimo lygiu, kurį reikia pasiekti. Apžvalga pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. Apžvalginė naujų įrangai taikomų apribojimų santrauka

Produktai ir įranga || Draudimo data

HFC-23 naudojimas priešgaisrinės apsaugos sistemose ir gesintuvuose || 2015 m. sausio 1 d.

Buitiniai šaldytuvai ir šaldikliai, kuriuose yra HFC, kurių VAP yra 150 ar didesnis || 2015 m. sausio 1 d.

Komercinės paskirties šaldytuvai ir šaldikliai (hermetiškos sistemos) || 2016 m. sausio 1 d., jei juose yra HFC, kurių VAP yra 2500 arba didesnis 2020 m. sausio 1 d., jei juose yra HFC, kurių VAP yra 150 arba didesnis

Kilnojamosios patalpų oro kondicionavimo sistemos (hermetiškos), kuriose yra HFC, kurių VAP yra 150 arba didesnis || 2020 m. sausio 1 d.

Be to, nuo 2020 m. nebebus leidžiama pakartotinai dujomis užpildyti turimą šaldymo įrangą, kurioje naudojamas dujų kiekis yra 5 ar daugiau tonų CO2 ekvivalento, HFC, kurių VAP labai didelis (>2500), nes rinkoje jau plačiai prieinami energijos vartojimo požiūriu efektyvūs aušalai, kurių VAP yra mažesnis.

SF6 naudojimo magnio liejimo slegiant technologijoje apribojimai bus taikomi ir įrenginiams, kuriuose per metus sunaudojama mažiau nei 850 kg SF6, nes dėl technologinės pažangos toks naudojimas tapo nebeaktualus.

Dėl papildomų įpareigojimų teikti ataskaitas turėtų būti galima stebėti FŠESD, kurioms dabartiniai teisės aktai netaikomi, naudojimą.

Teisinis pagrindas

Pagrindinis reglamento tikslas – užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą, visų pirma kovojant su klimato kaita. Todėl šis pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalimi.

Subsidiarumo principas

Valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlyme numatytų tikslų. ES lygmens priemonėmis bus galima geriau pasiekti tikslus dėl toliau nurodytų priežasčių.

Klimato sistemos apsauga yra tarpvalstybinė problema. Atskiros valstybės narės vienos problemų išspręsti negali. Atsižvelgiant į problemos mastą, reikia vykdyti veiksmus ES ir pasauliniu lygmeniu. Pasiūlymu taip pat siekiama sukurti teisinį tarptautinio susitarimo dėl HFC kiekio mažinimo, kurio viena iš šalių būtų ES, įgyvendinimo pagrindą. Dėl tokio susitarimo šiuo metu tariamasi tarptautiniu lygmeniu.

Reglamente numatytas draudimas tiekti rinkai ir naudoti kai kuriuos produktus ir įrangą, kuriuose yra FŠESD. Todėl jis svarbus vidaus rinkos veikimui.

Pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama ES teisės aktui iš dalies pakeisti ir papildyti, taip pat kai kurioms nuostatoms sustiprinti, kad jis būtų geriau įgyvendinamas ir taikomas valstybėse narėse.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. Priemonės grindžiamos išsamiu jų ekonominio efektyvumo įvertinimu. Priimtinų mažinimo sąnaudų ribos atitinka Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą[33], kuriame nustatyta bendra kovos su klimato kaita strategija. Dėl pakankamai ilgų pereinamųjų laikotarpių susiję sektoriai galės ekonomiškai efektyviai prisitaikyti.

Kai numatomi tam tikrų FŠESD naudojimo būtų apribojimai, įsitikinama, kad galima naudoti techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamas alternatyvas. Jeigu tam tikromis sąlygomis jų nėra, pasiūlymu leidžiama taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas.

Nesiūloma išsamių nuostatų tose srityse, kuriose tikslus geriau pasiekti imantis veiksmų kitose politikos srityse, pavyzdžiui, priimant teisės aktus dėl atliekų ar ekologinio projektavimo. Taip daroma siekiant išvengti dubliavimo, dėl kurio gali būti neaišku, kam tenka atsakomybė, susidaryti papildoma našta valdžios institucijoms ir įmonėms.

Pasirinkta priemonė

Pasirinkta teisinė priemonė yra reglamentas, nes pasiūlymu siekiama pakeisti ir patobulinti dabartinį reglamentą, taip pat todėl, kad mažinimo mechanizmas turėtų būti kuriamas ES lygmeniu įkurtos ozono sluoksnį ardančių medžiagų mažinimo sistemos pagrindu. Išbandyta, kad ši sistema veikia efektyviai. Bet koks šios sistemos pakeitimas sukeltų nereikalingą naštą valstybės narėms ir šio sektoriaus įmonėms.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi didinamojo poveikio Europos Sąjungos biudžetui.

2012/0305 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

perdavę teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[34],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[35],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK), kurios Šalis yra ir ES[36], Tarptautinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ketvirtojoje klimato kaitos ataskaitoje teigiama, kad remiantis turimais moksliniais duomenimis, norint klimato kaitą apriboti tiek, kad pasaulio temperatūra pakiltų ne daugiau kaip 2˚C ir taip būtų išvengta nepageidaujamų klimato padarinių, išsivysčiusios šalys turėtų iki 2050 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. išmestu ŠESD kiekiu[37];

(2)       siekdama šio tikslo, Europos Komisija Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane nustatė ekonomiškai efektyvų būdą, kaip iki 2050 m. sumažinti bendrą Sąjungoje išmetamų ŠESD kiekį iki reikiamo lygio[38]. Minėtame plane nustatyta, kas turi būti padaryta šešiuose sektoriuose. Palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, iki 2030 m. ne CO2 teršalų (įskaitant fluorintas ŠESD, tačiau neįskaitant žemės ūkio sektoriaus ne CO2 teršalų) išmetimą reikėtų sumažinti 72–73 proc., o iki 2050 m. – 70–78 proc. Jei atskaitiniais metais laikomi 2005 m., iki 2030 m. išmetamųjų ne CO2 teršalų, išskyrus žemės ūkio sektoriaus teršalus, kiekį reikia sumažinti 60–61 proc. Apytiksliais vertinimais, 2005 m. išmestų fluorintų ŠESD kiekis sudarė 90 milijonų CO2 ekvivalento tonų (Mt). Sumažinimas 60 proc. reiškia, kad iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį reikia sumažinti iki maždaug 35 Mt CO2 ekvivalento. Atsižvelgiant į apytikslį vertinimą, kad visiškai įgyvendinus dabartinius teisės aktus išmetamų teršalų kiekis iki 2030 m. bus 104 Mt CO2 ekvivalento, išmetamą kiekį reikia sumažinti dar maždaug 70 Mt CO2 ekvivalento;

(3)       Komisijos ataskaitoje[39] dėl Reglamento (EB) Nr. 842/2006[40] taikymo, poveikio ir tinkamumo daroma išvada, kad visiškai taikant dabartines nuotėkio ribojimo priemones, išmetamų fluorintų ŠESD kiekį galima sumažinti. Taigi minėtas priemones reikėtų išlaikyti ir paaiškinti, remiantis jas įgyvendinant įgyta patirtimi. Be to, tam tikrų priemonių taikymo sritį reikėtų išplėsti, kad jos apimtų kitus prietaisus, kuriuose naudojami dideli fluorintų ŠESD kiekiai, kaip antai izoterminius sunkvežimius ir priekabas. Įpareigojimas sukurti ir pildyti įrašus apie įrangą, kurioje yra tokių dujų, turėtų būti taikomas ir elektriniams skirstytuvams;

(4)       Komisijos ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad mažinant Sąjungoje išmetamų fluorintų ŠESD kiekį galima nuveikti daugiau, visų pirma vengiant naudoti minėtas dujas, kai yra saugių ir energijos vartojimo požiūriu efektyvių alternatyvių technologijų, kurios klimatui poveikio nedaro arba kurių poveikis klimatui yra mažesnis. 2010 m. išmestų teršalų kiekio sumažinimas dviem trečdaliais iki 2030 m. yra ekonomiškai efektyviausias, nes daugelyje sektorių yra išbandytų alternatyvų;

(5)       siekiant paskatinti naudoti tokias technologijas, asmenų, kurie vykdo su fluorintomis ŠESD susijusią veiklą, mokymo programos turėtų apimti ir technologijas, kuriomis pakeičiamos fluorintos ŠESD ir mažinamas jų naudojimas. Pažymėjimų galiojimo trukmė turėtų būti ribota, o pradinis galiojimo laikotarpis turėtų būti pratęsiamas tik remiantis privalomais periodiniais mokymais, taip užtikrinant, kad tokie asmenys būtų informuojami apie naują technologijų pažangą;

(6)       siekiant darnos su stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimais pagal JTBKKK ir Šalių konferencijos, prilygstančios Kioto protokolo šalių susitikimui, sprendimą 4/CMP.7, visuotinio atšilimo potencialus reikėtų apskaičiuoti pagal vieno kilogramo dujų 100 metų visuotinio atšilimo potencialą, lyginant su vienu kilogramu CO2. Kai įmanoma, atliekant skaičiavimus reikia remtis ketvirtąja TKKK priimta klimato kaitos ataskaita;

(7)       atsižvelgiant į tai, kad yra tinkamų alternatyvų, dabartinį draudimą naudoti sieros heksafluoridą magnio liejimo slegiant technologijoje ir perdirbant naudojant tokią technologiją pagamintus lydinius reikėtų pradėti taikyti ir įrenginiams, kuriuose jo sunaudojama mažiau nei 850 kg per metus. Panašiai, taikant tinkamą pereinamąjį laikotarpį, reikėtų uždrausti naudoti aušalus, kurių visuotinio atšilimo potencialas (VAP) yra labai didelis, šaldymo įrangos, kurioje naudojamas aušalo kiekis atitinka 5 ar daugiau tonų CO2, aptarnavimui ar techninei priežiūrai;

(8)       reikėtų įvesti papildomus naujos šaldymo, oro kondicionavimo ir priešgaisrinės apsaugos įrangos, kuri veikia naudojant konkrečias fluorintas ŠESD, tiekimo rinkai draudimus tais atvejais, kai yra tinkamų alternatyvų, kurias galima naudoti vietoj tų medžiagų. Atsižvelgiant į tolesnę technikos pažangą ir ekonomiškai efektyvias fluorintų ŠESD naudojimo alternatyvas, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus į draudimo taikymo sritį įtraukti kitų produktų bei įrangos arba to draudimo netaikyti (taip pat ir laikinai) tam tikrų kategorijų produktams ar įrangai, kuriuose alternatyvių medžiagų, kurių visuotinio atšilimo potencialas mažesnis už nustatytą ribinį dydį, negalima naudoti dėl techninių ar ekonominių priežasčių, įskaitant tokias kaip nepakankama, t. y. paklausos neatitinkanti, alternatyvių medžiagų pasiūla rinkoje, ar dėl taikomų saugos standartų, kuriais draudžiama naudoti atitinkamas alternatyvias medžiagas;

(9)       tokie draudimai turėtų būti įvedami tik tais atvejais, kai dėl jų sumažėtų bendras išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, visų pirma dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio ir dėl išmetamo CO2 kiekio, susijusio su energijos vartojimu. Todėl nereikėtų drausti įrangos, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jei bendras jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažesnis nei tas, kuris išmetamas iš lygiavertės įrangos, kurioje fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nėra, tačiau kurios energijos suvartojimas yra didžiausias leistinas pagal atitinkamas įgyvendinimo priemones, priimtas pagal Direktyvą 2009/125/EB (Ekologinio projektavimo)[41];

(10)     siekiant užtikrinti, kad nehermetišką šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įrangą montuotų tik sertifikuoti asmenys, reikėtų drausti tokią įrangą rinkai tiekti iš anksto pripildytą hidrofluorangliavandenilių. Šia priemone taip pat būtų užtikrinama, kad mažinimo priemonės būtų taikomos visam pirmajam tokios įrangos užpildymui naudojamam kiekiui;

(11)     nustatyta, kad laipsniškas hidrofluorangliavandenilių tiekimo rinkai mažinimas yra veiksmingiausias ir ekonomiškai efektyvus išmetamo minėtų medžiagų kiekio mažinimo ilguoju laikotarpiu būdas;

(12)     siekdama įgyvendinti laipsnišką hidrofluorangliavandenilių tiekimo rinkai mažinimą, Komisija turėtų skirti jų tiekimo rinkai kvotas atskiriems gamintojams ir importuotojams, kad nebūtų viršyta bendra kiekybinė hidrofluorangliavandenilių tiekimo Sąjungos rinkai riba;

(13)     skirstant kvotas atskiroms bendrovėms reikėtų remtis per atskaitinį laikotarpį nuo 2008 iki 2011 m. jų pagamintų ar importuotų hidrofluorangliavandenilių kiekiu. Tačiau siekiant atsižvelgti į mažus operatorius, penkis procentus bendros kiekybinės ribos reikėtų palikti importuotojams ir gamintojams, kurie per atskaitinį laikotarpį importavo ar pagamino ne daugiau kaip 1 toną fluorintų ŠESD;

(14)     Komisija turėtų reguliariai perskaičiuoti kvotas ir taip užtikrinti, kad nauji operatoriai galėtų tęsti savo veiklą vidutinio kiekio, kurį jie pastaruoju metu pateikė rinkai, pagrindu;

(15)     Komisija turėtų užtikrinti, kad kvotų tvarkymo reikmėms būtų sukurtas centrinis elektroninis registras, pagrįstas prekybos licencijavimo pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų[42] sistema;

(16)     siekiant išlaikyti pilstomų angliavandenilių rinkos lankstumą, reikėtų leisti perduoti kvotas, taip pat ir gamintojams ir importuotojams, kurie anksčiau šiame sektoriuje veiklos nevykdė;

(17)     kad būtų galima stebėti reglamento efektyvumą, dabartinio ataskaitų teikimo įpareigojimo taikymo sritį reikėtų išplėsti, kad jis apimtų ir kitas fluorintas medžiagas, kurių VAP yra didelis arba kurios, tikėtina, pakeis I priede išvardytas fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Dėl tos pačios priežasties reikėtų pranešti apie fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų suardymą ir tokių dujų, esančių produktuose ir įrangoje, importą. Kad būtų išvengta neproporcingos administracinės naštos, reikėtų nustatyti de minimis ribas, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms ir mikroįmonėms;

(18)     Komisija turėtų nuolat stebėti rinkai tiekiamų hidrofluorangliavandenilių kiekio mažinimo poveikį, įskaitant tai, kaip mažinimas paveikia tiekimą prietaisams, kuriuose naudojant hidrofluorangliavandenilius išmetamų teršalų kiekis per prietaiso gyvavimo trukmę būtų mažesnis nei tuo atveju, jei būtų naudojama alternatyvi technologija. Tokia stebėsena taip pat reikėtų užtikrinti, kad būtų anksti nustatyti galimi pavojai sveikatai ar saugai dėl neigiamo poveikio vaistų prieinamumui. Prieš 2030 m. reikėtų tinkamu laiku atlikti išsamią peržiūrą ir pritaikyti reglamento nuostatas, atsižvelgiant į jo įgyvendinimą ir į pažangą, taip pat, jei tinkama, priimti daugiau mažinimo priemonių;

(19)     siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti saugomų įrašų apie sumontuojamą, aptarnaujamą, techniškai prižiūrimą, remontuojamą ar išmontuojamą įrangą, pranešimų apie mokymo ir sertifikavimo programas ir produktų bei įrangos ženklinimo etiketėmis formą; taip pat nustatyti importuotojams ir gamintojams taikomas pamatines vertes, pagrįstas Sąjungos rinkai pateiktu hidrofluorangliavandenilių kiekiu, ir nustatyti ataskaitų teikimo formą ir priemones. Šiais įgaliojimais Komisija turėtų naudotis pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[43];

(20)     siekiant atsižvelgti į technologijų pažangą ir į rinkų, kurioms šis reglamentas turės poveikio, raidą, taip pat užtikrinti atitiktį tarptautiniams susitarimams, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šių dalykų: standartinių nuotėkio patikrų reikalavimų nustatymo; įrangos, kuriai taikomas privalomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimas, sąrašo papildymo; asmenų, kurie sumontuoja įrangą, atlieka jos techninę priežiūrą, remontuoja ar išmontuoja įrangą, taip pat kurie atlieka patikrinimus dėl nuotėkio ir surenka fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, mokymo programų tarpusavio pripažinimo, tokių asmenų ir tokius darbus atliekančių įmonių sertifikavimo minimalių reikalavimų ir sąlygų nustatymo; ženklinimo etiketėmis reikalavimų keitimo; draudimo tiekti rinkai daugiau produktų ir įrangos, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba kurių veikimas priklauso nuo tokių dujų; didžiausio hidrofluorangliavandenilių kiekio, kurį galima pateikti rinkai, keitimo ir kvotų netaikymo hidroangliavandeniliams, skirtiems naudoti konkrečioms būtiniausioms su sveikata ir sauga susijusioms reikmėms; atskirų įmonių hidrofluorangliavandenilių pateikimo rinkai pamatinių verčių perskaičiavimo taisyklių nustatymo ir kvotų paskirstymo mechanizmo keitimo ar papildymo; ataskaitų teikimo reikalavimų ribų peržiūrėjimo; ataskaitų apie išmestų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį teikimo sistemų ir valstybių narių surinktų duomenų apie išmestų teršalų kiekį naudojimo reikalavimų nustatymo; kitų medžiagų, kurių visuotinis atšilimo potencialas yra didelis, įtraukimo į medžiagų, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašus ir sąrašų atnaujinimo, remiantis naujais moksliniais duomenimis, visų pirma dėl šio reglamento prieduose išvardytų medžiagų visuotinio atšilimo potencialo;

(21)     ypač svarbu, kad Komisija atlikdama parengiamuosius darbus tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pat metu, laiku ir tinkamai būtų perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(22)     šiuo reglamentu iš dalies pakeičiamas ir papildomas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006, kurį dėl to reikėtų pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Bendrosios nuostatos

1 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – I priede išvardyti hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir kitos pavienės ar junginyje esančios fluoro turinčios šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

(2) visuotinio atšilimo potencialas (VAP) – šiltnamio efektą sukeliančių dujų potencialas šildyti klimatą, palyginti su anglies dioksido (CO2) potencialu; apskaičiuojamas kaip vieno kilogramo dujų potencialas per 100 metų, palyginti su vieno CO2 kilogramo potencialu, kaip nustatyta I, II ir III prieduose;

(3) CO2 ekvivalento tona (-os) – šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba junginių, kuriuose yra tokių dujų, kiekis, išreikštas pagal tų šiltnamio efektą sukeliančių dujų masę metrinėmis tonomis ir jų visuotinio atšilimo potencialą;

(4) operatorius – tai fizinis arba juridinis asmuo, turintis įrangą ir sistemas, kuriems taikomas šis reglamentas, bei faktinę galią užtikrinti jų techninį veikimą;

(5) naudojimas – fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų naudojimas gaminant produktus ir įrangą, vykdant techninę priežiūrą ar aptarnavimą, įskaitant pakartotinį užpildymą, arba kituose procesuose;

(6) pateikimas rinkai – fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mokamas ar nemokamas tiekimas, taip pat tiekimas pirmą kartą, kitam subjektui Sąjungoje, arba gamintojo atveju, naudojimas savo reikmėms arba importavimas į Sąjungos muitų teritoriją pagal muitinės procedūrą, suteikiančią teisę naudoti importuotas prekes arba vykdyti su jomis susijusią veiklą Sąjungoje;

(7) hermetiška sistema – sistema, kurioje visos fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų turinčios dalys gaminant buvo hermetiškai užsandarintos suvirinant, sulituojant kietuoju lydmetaliu arba užsandarinant kita nuolatine jungtimi ir kurios aušalo grandinės nereikia atidaryti prieš pradedant eksploatuoti sistemą;

(8) pakartotinai neužpildoma talpykla – talpykla, suprojektuota tik fluorintoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms transportuoti arba laikyti, kuri, prieš tai atitinkamai nepritaikyta, negali būti pakartotinai užpildoma, arba pateikiama rinkai be numatytos galimybės grąžinti pakartotinai užpildyti;

(9) surinkimas – fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimas iš produktų, įrangos ar talpyklų atliekant techninę priežiūrą ar aptarnavimą arba prieš produktus, įrangą ar talpyklas pašalinant kaip atliekas, ir tų surinktų dujų laikymas;

(10) pakartotinis naudojimas – pakartotinis surinktų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų naudojimas po pirminio valymo;

(11) regeneravimas – surinktų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apdorojimas siekiant atkurti jos veikimo charakteristikas, lygiavertes grynai medžiagai, atsižvelgiant į numatomą naudojimą;

(12) suardymas – procesas, per kurį visos arba didžioji dalis fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra visam laikui transformuojamos arba išskaidomos į vieną ar daugiau stabilių medžiagų, kurios nėra fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

(13) stacionarus – eksploatuojant nejudantis;

(14) vienkomponentės putos – putų junginys, esantis viename aerozolio balionėlyje kaip nesureagavęs arba iš dalies sureagavęs skystis, kuris išleistas iš balionėlio plečiasi ir kietėja;

(15) izoterminis sunkvežimis – kroviniams vežti suprojektuota ir tam iš esmės skirta variklinė transporto priemonė su šaldymo įrenginiu, kurios didžiausia masė yra didesnė kaip 3,5 tonų;

(16) izoterminė priekaba – kroviniams vežti skirta bevariklė transporto priemonė su šaldymo įrenginiu, suprojektuota ir sukonstruota taip, kad būtų velkama sunkvežimio arba vilkiko.

II skyrius Nuotėkio ribojimas

2 straipsnis Teršalų išmetimo prevencija

1.           Draudžiama į atmosferą sąmoningai išleisti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, jei išleidimas nėra techniškai būtinas jas naudojant pagal paskirtį.

2.           Įrangos, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, operatoriai imasi atsargumo priemonių, kad išvengtų netyčinio dujų išleidimo į atmosferą (toliau – nuotėkis).

3.           Jei aptinkamas minėtų dujų nuotėkis, operatoriai užtikrina, kad įranga būtų nedelsiant suremontuota.

Suremontavus įrangos nuotėkio vietą, operatoriai užtikrina, kad per mėnesį nuo suremontavimo sertifikuoti asmenys patikrintų, ar įranga suremontuota tinkamai.

4.           Pagal 8 straipsnį sertifikuoti turi būti asmenys ir įmonės, kurie:

(a) sumontuoja, aptarnauja 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą įrangą, atlieka jos techninę priežiūrą, ją remontuoja ar išmontuoja;

(b) aptarnauja kilnojamąją oro kondicionavimo įrangą, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atlieka jos techninę priežiūrą, ją remontuoja ar išmontuoja;

(c) sumontuoja, aptarnauja elektrinius skirstytuvus, kuriuose yra SF6, atlieka jų techninę priežiūrą, juos remontuoja ar išmontuoja;

(d) tiekia arba priima fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas a, b ir c punktuose išvardytiems darbams.

Atlikdami tuos darbus, pirmoje pastraipoje nurodyti asmenys ir įmonės imasi atsargumo priemonių fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkiui išvengti.

5.           Asmuo, kitam subjektui pavedantis sumontuoti, aptarnauti, remontuoti ar išmontuoti elektrinį skirstytuvą, kuriame yra SF6, arba 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą įrangą, arba atlikti jų techninę priežiūrą, įsitikina, ar tas kitas subjektas turi reikiamus pažymėjimus pagal 8 straipsnį reikiamiems darbams atlikti.

3 straipsnis Tikrinimas dėl nuotėkio

1.           Įrangos, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių visuotinio atšilimo potencialas lygiavertis 5 tonoms CO2 ir kurios yra ne putplasčiuose, operatoriai užtikrina, kad įranga būtų tikrinama nuotėkiui aptikti. Tačiau įrangai, kurioje yra hermetiškų sistemų (jos turi būti paženklintos kaip hermetiškos) su fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kurių visuotinio atšilimo potencialas lygiavertis mažiau kaip 10 tonų CO2, atlikti patikrinimų dėl nuotėkio pagal šį straipsnį nereikia.

Patikrinimus atlieka pagal 8 straipsnio taisykles sertifikuoti asmenys.

Ši dalis taikoma tokios įrangos, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, operatoriams:

(a) stacionarią šaldymo įrangą;

(b) stacionarią oro kondicionavimo įrangą;

(c) stacionarius šilumos siurblius;

(d) stacionarias priešgaisrinės apsaugos sistemas;

(e) izoterminius sunkvežimius ir izotermines priekabas.

2.           1 dalyje numatyti patikrinimai atliekami tokiu dažnumu:

(a) įranga, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių visuotinis atšilimo potencialas lygiavertis 5 tonoms CO2 arba daugiau, bet mažiau kaip 50 tonų CO2, tikrinama dėl nuotėkio bent kartą per 12 mėnesių;

(b) įranga, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių visuotinis atšilimo potencialas lygiavertis 50 tonų CO2 arba daugiau, bet mažiau kaip 500 tonų CO2, tikrinama dėl nuotėkio bent kartą per 6 mėnesius;

(c) įranga, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių visuotinis atšilimo potencialas lygiavertis 500 tonų CO2 arba daugiau, tikrinama dėl nuotėkio bent kartą per tris mėnesius.

3.           Jei 1 dalies d punkte nurodyta priešgaisrinės apsaugos sistema tikrinama pagal ISO 14520 arba EN 15004 standartus atitinkančią tvarką ir priešgaisrinės apsaugos sistema patikrinama ne rečiau negu nustatyta 2 dalyje, laikoma, kad tais patikrinimais įgyvendinami 1 dalies reikalavimai.

4.           Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi šio straipsnio 1 dalyje numatytų įrangos patikrinimų dėl nuotėkio konkretūs reikalavimai atskirai kiekvienam toje dalyje išvardytam įrangos tipui, nurodant tas įrangos vietas, kuriose nuotėkio tikimybė didžiausia, taip pat kuriais iš dalies keičiamas šio straipsnio 1 dalies įrangos tipų sąrašas, kad būtų įtraukti kiti įrangos tipai, atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir technologijų pažangą.

4 straipsnis Nuotėkio aptikimo sistemos

1.           3 straipsnio 1 dalyje nurodytos įrangos, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių visuotinio atšilimo potencialas lygiavertis 500 tonų CO2 arba daugiau, operatoriai užtikrina, kad įranga būtų aprūpinta nuotėkio aptikimo sistema, perspėjančia operatorių apie nuotėkį.

              Siekiant užtikrinti tinkamą nuotėkio aptikimo sistemų veikimą, jos tikrinamos bent kartą per 12 mėnesių.

2.           Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies b punkto, jei įranga, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių visuotinio atšilimo potencialas lygiavertis 50 tonų CO2 arba daugiau, bet mažesnis negu 500 CO2, yra aprūpinta nuotėkio aptikimo sistema, tokia įranga tikrinama dėl nuotėkio, bent kartą per 12 mėnesių.

5 straipsnis Įrašų saugojimas

1.           Įrangos, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir tos dujos yra ne putplasčiuose, operatoriai kiekvienam įrangos vienetui sukuria ir pildo įrašus, kuriuose registruojama tokia informacija identifikuojant įrangą:

(a) įrangoje esančių fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir tipas;

(b) fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriuo įranga papildyta, ir papildymo priežastys;

(c) surinktų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

(d) pastebėto nuotėkio mastas;

(e) įmonė ir asmuo, sumontavę ir aptarnavę įrangą bei atlikę jos techninę priežiūrą, taip pat, jei taikoma, remontavę ar išmontavę įrangą;

(f) pagal 3 straipsnio 1 ir 3 dalis atliktų patikrinimų datos ir rezultatai;

(g) jei įranga buvo išmontuota, kokių priemonių imtasi surinkti ir pašalinti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Ši dalis taip pat taikoma elektrinių skirstytuvų, kuriuose yra SF6, ir 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrangos operatoriams.

2.           Jei 1 dalyje nurodyti įrašai nėra įrašyti į valstybės narės kompetentingos institucijos sukurtą duomenų bazę, 1 dalyje nurodyti operatoriai savo įrašus laiko bent dvejus metus po įrangos išmontavimo.

Jei 1 dalyje nurodyti įrašai nėra įrašyti į valstybės narės kompetentingos institucijos sukurtą duomenų bazę, 1 dalies e punkte nurodytą veiklą operatorių užsakymu vykdantys asmenys ar įmonės įrašų kopijas saugo bent penkerius metus.

Įrašai pateikiami kompetentingai institucijai arba Komisijai, joms paprašius.

3.           Komisija įgyvendinimo aktu gali nustatyti 1 dalyje nurodytų įrašų formatą ir konkrečiai nustatyti, kaip jie turėtų būti sukuriami ir pildomi. Toks įgyvendinimo aktas priimamas pagal 21 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6 straipsnis Gamybiniai išmetamieji teršalai

Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamintojai imasi visų įmanomų atsargumo priemonių, kad kuo labiau sumažintų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį šių dujų gamybos, transportavimo ir saugojimo etapais.

Minėti gamintojai užtikrina, kad kaip šalutinis produktas susidaręs didelis trifluormetano (HFC-23) kiekis būtų suardytas gamybos procese.

7 straipsnis Surinkimas

1.           Įrangos, taip pat ir kilnojamosios įrangos, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir tos dujos yra ne putplasčiuose, operatoriai, siekdami užtikrinti, kad tos dujos būtų pakartotinai panaudotos, regeneruotos ar suardytos, įdiegia tų dujų surinkimo tvarką, pagal kurią jas surenka asmenys ir įmonės, turintys atitinkamus 8 straipsnyje numatytus pažymėjimus.

Šis įpareigojimas taikomas kurios nors iš šių rūšių įrangos operatoriams:

(a) šaldymo, oro kondicionavimo įrangos ir šilumos siurblių aušinimo grandynus;

(b) įrangą, kurioje yra iš fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pagamintų tirpiklių;

(c) priešgaisrinės apsaugos sistemas ir gesintuvus,

(d) elektrinius skirstytuvus.

2.           Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 1 dalyje pateiktas įrangos sąrašas, kad įtrauktų kitas įrangos rūšis, dėl komercinės plėtros ar technologijų pažangos tapusias aktualiomis.

3.           Prieš pašalindamas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų talpyklą, tą talpyklą transportui ar saugojimui naudojęs asmuo imasi priemonių, kad jame likusios dujos būtų surinktos ir taip būtų užtikrinta, kad jos bus pakartotinai panaudotos, regeneruotos ar suardytos.

4.           1 dalyje nenurodytų produktų, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, naudotojai arba operatoriai imasi priemonių, kad tas dujas surinktų tinkamai kvalifikuoti asmenys (kiek tai įmanoma), taip siekdami užtikrinti, kad tos dujos būtų pakartotinai panaudotos, regeneruotos ar suardytos, arba imasi priemonių, kad tos dujos būtų suardytos prieš tai nesurinkus.

8 straipsnis Mokymas ir sertifikavimas

1.           Valstybės narės parengia šių asmenų mokymo ir sertifikavimo programas:

a)      kurie sumontuoja, aptarnauja 3 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytą įrangą, atlieka jos techninę priežiūrą, ją remontuoja arba išmontuoja;

b)      kurie sumontuoja, aptarnauja elektrinius skirstytuvus, kuriuose yra SF6, atlieka jų techninę priežiūrą, juos remontuoja arba išmontuoja;

c)      kurie atlieka 3 straipsnio 1 dalyje numatytus patikrinimus dėl nuotėkio;

d)      kurie surenka fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kaip numatyta 7 straipsnyje.

2.           1 dalyje numatytos mokymo programos apima šiuos dalykus:

a)      taikomas taisykles ir techninius standartus;

b)      teršalų išmetimo prevenciją;

c)      fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimą;

d)      saugų darbą su pažymėjime nurodyto tipo ir dydžio įranga;

e)      technologijas, kuriomis pakeičiamos fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos arba sumažinamas jų naudojimas, ir saugų darbą su tomis technologijomis.

3.           Pažymėjimai pagal 1 dalyje numatytas sertifikavimo programas išduodami, jei pareiškėjas baigė pagal 1 ir 2 dalis parengtą mokymo programą.

4.           Valstybės narės parengia įmonių, atliekančių 1 dalies a–d punktuose išvardytus darbus kitų subjektų užsakymu, sertifikavimo programas.

5.           1 ir 3 dalyje numatyti pažymėjimai galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Valstybės narės gali pratęsti 1 dalyje numatytų pažymėjimų galiojimo laiką, jei pažymėjimą turintis asmuo kas penkerius metus dalyvauja privalomo periodinio mokymo kursuose, kuriuose jis atnaujina savo žinias apie 2 dalyje nurodytus dalykus.

6.           Valstybės narės praneša Komisijai apie savo mokymo ir sertifikavimo programas iki 2015 m. sausio 1 d. Jos pripažįsta kitose valstybėse narėse išduotus pažymėjimus. Valstybės narės neriboja laisvės teikti paslaugas arba įsisteigti dėl to, kad pažymėjimas išduotas kitoje valstybėje narėje.

7.           Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomi būtiniausi 1 dalyje numatyto mokymo ir sertifikavimo reikalavimai ir nustatomos abipusio pažymėjimų pripažinimo sąlygos.

8.           Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti 6 dalyje numatyto pranešimo pateikimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III Skyrius Pateikimas rinkai ir naudojimo kontrolė

9 straipsnis Pateikimo rinkai apribojimai

1.           Konkrečius III priede išvardytus produktus ir įrangą draudžiama pateikti rinkai nuo tame priede nurodytų datų, kurios atitinkamais atvejais nustatytos atsižvelgiant į juose esančių fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tipą ar visuotinio atšilimo potencialą.

Tuose produktuose ir toje įrangoje esančių fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mišinių visuotinio atšilimo potencialas apskaičiuojamas pagal IV priede nustatytą metodą.

2.           1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas įrangai, kurios ekologinio projektavimo reikalavimuose, priimtuose pagal Direktyvą 2009/125/EB[44], nustatyta, kad dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo eksploatuojant tą įrangą per visą jos gyvavimo ciklą išmetamas CO2 kiekis būtų mažesnis negu lygiavertės ekologinio projektavimo reikalavimus atitinkančios įrangos, kurioje nėra hidrofluorangliavandenilių, išmetamas CO2 kiekis.

3.           Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedo sąrašas į jį įtraukiant kitus produktus ir įrangą, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių visuotinio atšilimo potencialas yra 150 arba didesnis, arba kurių veikimas priklauso nuo tokių dujų, jei nustatyta, kad yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų naudojimo alternatyvų arba kad yra tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšių naudojimo alternatyvų, kurias naudojant bendras išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų mažesnis, ir kuriais tam tikrais atvejais nustatytam laikotarpiui iš sąrašo išbraukiami tam tikrų kategorijų produktai ar įranga, kuriuose dėl techninių, ekonominių ar saugos priežasčių negalima naudoti alternatyvių medžiagų, kurių visuotinio atšilimo potencialas mažesnis už nustatytą ribinį dydį.

10 straipsnis Ženklinimas etiketėmis ir informacija apie produktą

1.           Produktai ir įranga, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, rinkai teikiami tik paženklinti etikete.

Ši dalis taikoma toliau nurodytų rūšių įrangai:

(a) šaldymo įrangai;

(b) oro kondicionavimo įrangai;

(c) šilumos siurbliams;

(d) priešgaisrinės apsaugos sistemoms;

(e) elektriniams skirstytuvams;

(f) aerozolių balionėliams, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

(g) visiems fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų talpykloms

2.           Etiketėje, kurios reikalaujama pagal 1 dalį, nurodoma:

(a) informacija, kad produkte arba įrangoje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

(b) įprastai pramonėje vartojamas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pavadinimas arba, jei tokio pavadinimo nėra, cheminis pavadinimas;

(c) nuo 2017 m. sausio 1 d. – produkte arba įrangoje esančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išreikštas masės vienetais ir CO2 ekvivalentu.

Jei fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra hermetiškoje sistemoje, tai nurodoma ant etiketės.

3.           Etiketė turi būti aiškiai įskaitoma ir nenutrinama, ji tvirtinama šalia aptarnavimo angų, per kurias pildomos arba surenkamos fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, arba ant tos produkto ar įrangos dalies, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

4.           Putplasčiai, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, rinkai teikiami tik jei etiketėje yra nurodytas įprastai pramonėje vartojamas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pavadinimas arba, jei tokio pavadinimo nėra, cheminis pavadinimas. Etiketėje aiškiai nurodoma, kad putplasčiuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Putplasčio plokščių atveju tokia informacija aiškiai ir nenutrinamai nurodoma ant plokščių.

5.           2 ir 3 dalyse nurodyta informacija nurodoma tokių produktų ir įrangos naudotojo vadovuose. Produktų ir įrangos, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių visuotinio atšilimo potencialas yra 150 arba didesnis, atveju minėta informacija taip pat nurodoma reklaminiuose aprašymuose.

6.           Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti 1 ir 3 dalyje nurodytų etikečių formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.           Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 1 ir 3 dalyse nustatyti ženklinimo etiketėmis reikalavimai ir iš dalies keičiamas 1 dalyje pateiktas produktų ir įrangos sąrašas į jį įtraukiant kitus produktus ir įrangą, jei tinkama, atsižvelgiant į komercinę ar technologijų pažangą.

11 straipsnis Naudojimo kontrolė

1.           SF6 draudžiama naudoti magnio liejimo slegiant technologijoje ir pakartotinai naudojant šia technologija išlietus magnio lydinius. Įrenginiams, kuriuose per metus sunaudojama mažiau kaip 850 kg SF6, šis draudimas taikomas nuo [2015 m.] sausio 1 d.

2.           SF6 draudžiama naudoti automobilių padangoms užpildyti.

3.           Nuo 2020 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurių visuotinis atšilimo potencialas yra 2500 arba didesnis, arba mišinius, kuriuose yra tokių dujų, šaldymo įrangos aptarnavimui arba techninei priežiūrai, jei užpildo kiekis yra lygiavertis 5 tonoms CO2 arba daugiau.

Taikant šią nuostatą, mišinių, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, visuotinio atšilimo potencialas apskaičiuojamas pagal IV priedą.

12 straipsnis Išankstinis įrangos užpildymas

1.           Nuo [mmm/mm/dd] [įrašyti datą, kuri yra 3 metai po šio reglamento įsigaliojimo] šaldymo ir oro kondicionavimo įranga bei šilumos siurbliai prieš juos pateikiant rinkai arba prieš juos pateikiant galutiniam naudotojui pirmą kartą sumontuoti iš anksto neužpildomi hidrofluorangliavandeniliais.

Įrangą numatytoje naudojimo vietoje užpildo pagal 8 straipsnį sertifikuoti asmenys.

2.           1 dalis netaikoma hermetiškai įrangai arba įrangai, kurioje hidrofluorangliavandenilių yra mažiau negu 2 % įrangos numatytosios didžiausios talpos.

IV Skyrius Rinkai pateikiamų hidrofluorangliavandenilių kiekio mažinimas

13 straipsnis Rinkai pateikiamų hidrofluorangliavandenilių kiekio mažinimas

1.           Komisija užtikrina, kad hidrofluorangliavandenilių kiekis, kurį gamintojai ir importuotojai turi teisę kasmet pateikti Sąjungos rinkai, neviršytų pagal V priedą apskaičiuoto atitinkamų metų didžiausio leidžiamo kiekio. Kiekvienas gamintojas ir importuotojas užtikrina, kad pagal V priedą apskaičiuotas hidrofluorangliavandenilių kiekis, kurį jis pateikia rinkai, neviršytų jam pagal 14 straipsnio 5 dalį skirtos arba pagal 16 dalį perduotos kvotos.

2.           Šis straipsnis netaikomas hidrofluorangliavandeniliams, kurie importuojami į Sąjungą, kad būtų suardyti.

Jis netaikomas gamintojams ar importuotojams, kurie hidrofluorangliavandenilių per metus pagamina ar importuoja mažiau kaip 1000 tonų CO2 ekvivalento.

3.           Šis straipsnis ir 14, 16, 17 ir 22 straipsniai taip pat taikomi hidrofluorangliavandeniliams, esantiems poliolio mišiniuose.

4.           Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

(a) atsižvelgiant į hidrofluorangliavandenilių rinkos raidą ir susijusių išmetamųjų teršalų kiekius, iš dalies keičiami V priede nustatyti didžiausi leidžiami kiekiai, taip pat

(b) 1 dalyje nustatyto kvotos reikalavimo leidžiama netaikyti hidrofluorangliavandenilius pateikiant rinkai specialioms reikmėms – kai hidrofluorangliavandeniliai yra būtini dėl sveikatos arba saugos priežasčių ir kitu atveju nebūtų užtikrintas pakankamas jų tiekimas.

14 straipsnis Hidrofluorangliavandenilių teikimo rinkai kvotų paskirstymas

1.           Iki 2014 m. spalio 31 d. Komisija įgyvendinimo sprendimais kiekvienam gamintojui ar importuotojui, pateikusiam duomenų ataskaitą pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 6 straipsnį, nustato atitinkamą pamatinę vertę, grindžiamą gamintojo ar importuotojo ataskaitoje nurodyto 2008–2011 m. pagaminto ar importuoto metinio hidrofluorangliavandenilių kiekio vidurkiu. Nustatant pamatinę vertę į kvotą viršijančius kiekius neatsižvelgiama. Pamatinės vertės apskaičiuojamos pagal šio reglamento V priedą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.           Gamintojai ir importuotojai, pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 6 straipsnį nepateikę ataskaitos apie gamybą ar importą 1 dalyje nurodytu baziniu laikotarpiu, gali pareikšti ketinantys gaminti arba importuoti hidrofluorangliavandenilius ateinančiais metais.

Tokia deklaracija, kurioje nurodomos rinkai pateiktinų hidrofluorangliavandenilių rūšys ir kiekiai, pateikiama Komisijai.

Komisija paskelbia pranešimą, kuriame nurodo tų deklaracijų pateikimo terminą. Prieš teikdamos deklaraciją pagal 2 ir 3 dalis, įmonės užsiregistruoja 15 straipsnyje numatytame registre.

3.           Iki 2017 m. spalio 31 d. ir po to kas trejus metus Komisija pamatines vertes, taikomas 1 ir 2 dalyje nurodytiems gamintojams ir importuotojams, perskaičiuoja pagal metinio po 2015 m. sausio 1 d. pagaminto arba importuoto hidrofluorangliavandenilių kiekio, pranešto pagal 17 straipsnį, vidurkį. Tas pamatines vertes ji nustato įgyvendinimo aktais.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.           Gamintojai ir importuotojai, kuriems nustatytos pamatinės vertės, 2 dalyje nustatyta tvarka gali pateikti deklaraciją apie papildomus planuojamus kiekius.

5.           Komisija, taikydama VI priede nustatytą paskirstymo mechanizmą, kiekvienam gamintojui ir importuotojui kiekvieniems metams nuo 2015 m. paskirsto hidrofluorangliavandenilių pateikimo rinkai kvotas.

6.           Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ji nustato pamatinių verčių perskaičiavimo pagal 3 dalį mechanizmą ir iš dalies keičia arba papildo VI priede nustatytą kvotų paskirstymo mechanizmą.

15 straipsnis Kvotų registras

1.           Sukuriamas elektroninis hidrofluorangliavandenilių pateikimo rinkai kvotų registras. Komisija imasi priemonių tam elektroniniam registrui sukurti ir jo veikimui užtikrinti.

Gavus prašymą, elektroniniame registre registruojami:

(a) gamintojai ir importuotojai, kuriems pagal 14 straipsnio 5 dalį paskirta hidrofluorangliavandenilių pateikimo rinkai kvota;

(b) gamintojai ir importuotojai, kuriems pagal 16 straipsnį perduota kvota;

(c) gamintojai ir importuotojai, kurie pareiškia ketinantys pateikti deklaraciją pagal 14 straipsnio 2 dalį.

2.           Komisija užtikrina, kad gamintojai ir importuotojai bei valstybių narių kompetentingos institucijos per tą registrą būtų informuoti apie paskirtas kvotas ir apie visus paskirtų kvotų pasikeitimus per kvotų paskirstymo laikotarpį.

16 straipsnis Kvotų perdavimas

Bet kuris gamintojas ar importuotojas, kuriam pagal 14 straipsnio 1 arba 3 dalį nustatyta pamatinė vertė ir kuriam pagal 14 straipsnio 5 dalį paskirta kvota, visą tą kvotą arba jos dalį gali perduoti kitai Sąjungos įmonei, įregistruotai 15 straipsnio 1 dalyje nurodytame registre. Komisijai iš anksto pranešama apie visus tokio perdavimo atvejus.

V SKYRIUS

Ataskaitos

17 straipsnis Pranešimai apie gamybą, importą, eksportą ir suardymą

1.           Iki 2014 m. kovo 31 d. ir po to kasmet kiekvienas gamintojas, importuotojas ir eksportuotojas, ankstesniais kalendoriniais metais pagaminęs, importavęs ar eksportavęs daugiau kaip vieną metrinę toną arba 1000 tonų CO2 ekvivalento fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir II priede išvardytų dujų, Komisijai praneša VII priede nurodytus tų kalendorinių metų duomenis apie kiekvieną iš tų medžiagų.

2.           Iki 2014 m. kovo 31 d. ir po to kasmet kiekviena įmonė, ankstesniais kalendoriniais metais suardžiusi daugiau kaip vieną metrinę toną arba 1000 tonų CO2 ekvivalento fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir II priede išvardytų dujų, Komisijai praneša VII priede nurodytus tų kalendorinių metų duomenis apie kiekvieną iš tų medžiagų.

3.           Iki 2014 m. kovo 31 d. ir po to kasmet kiekviena įmonė, ankstesniais kalendoriniais metais pateikusi rinkai daugiau kaip 10 000 tonų CO2 ekvivalento fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir II priede išvardytų dujų, esančių produktuose arba įrangoje, Komisijai praneša VII priede nurodytus tų kalendorinių metų duomenis apie kiekvieną iš tų medžiagų.

4.           Kiekviena įmonė, kuri pagal 1 ir 3 dalį turi pranešti ankstesniais kalendoriniais metais rinkai pateikusi daugiau kaip 10 000 tonų CO2 ekvivalento hidrofluorangliavandenilių, prieš pateikdama ataskaitą užtikrina, kad duomenų tikslumą patikrintų nepriklausomas auditorius, akredituotas pagal Direktyvą 2003/87/EB[45], arba akredituotas tikrinti finansines ataskaitas pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus.

Įmonė patikros ataskaitą saugo bent penkerius metus. Kompetentingai institucijai ir Komisijai paprašius, joms pateikiama minėta patikros ataskaita.

5.           Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos 1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų taikymo ribinės vertės, jei to reikia atsižvelgiant į rinkos raidą, siekiant, kad dideli pagamintų, importuotų ar eksportuotų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai nebūtų nestebimi arba siekiant sumažinti administracinę naštą, jei pranešti kiekiai yra nereikšmingi.

6.           Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti šiame straipsnyje nurodytų ataskaitų teikimo formą ir būdus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.           Komisija imasi tinkamų priemonių pagal šį straipsnį pateiktos informacijos konfidencialumui išsaugoti.

18 straipsnis Išmetamųjų teršalų duomenų rinkimas

1.           Valstybės narės renka duomenis apie fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Tuo tikslu jos įdiegia atitinkamą vieną iš toliau išvardytų sistemų:

a)      sistema, pagal kurią nacionaliniu lygmeniu sukuriama duomenų bazė, skirta pagal 5 straipsnio 1 dalį užregistruotiems duomenims rinkti;

b)      sistema, pagal kurią atliekamas operatorių, kuriems taikomos 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, reprezentatyvios imties išmetamųjų teršalų tyrimas ir jo rezultatai ekstrapoliuojami.

2.           Komisijai paprašius, jai pateikiami pagal 1 dalį surinkti duomenys. Komisija tuos duomenis gali perduoti kitoms valstybėms narėms.

3.           Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų duomenų rinkimo sistemų reikalavimai ir kuriais tam tikriems sektoriams nustatoma, ar ta sistema turėtų būti nustatoma pagal šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą ar b punktą.

VI Skyrius

Baigiamosios nuostatos

19 straipsnis Peržiūra

1.           Komisija pagal 20 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, kad į jo sąrašą būtų įtrauktos didelį visuotinio atšilimo potencialą turinčios medžiagos, naudojamos kaip kitų tame priede jau nurodytų medžiagų pakaitalai ir dideliais kiekiais eksportuojamos, importuojamos, gaminamos ar pateikiamos rinkai.

2.           Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais atnaujinami I, II ir IV priedai remiantis naujais moksliniais duomenimis, visų pirma susijusiais su išvardytų medžiagų visuotinio atšilimo potencialu.

3.           Remdamasi pagal 17 straipsnį perduota informacija apie pateikimą rinkai ir pagal 18 straipsnio 2 dalį pateikta informacija apie fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, Komisija stebi šio reglamento taikymą ir poveikį.

Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija paskelbia ataskaitą apie hidrofluorangliavandenilių prieinamumą Sąjungos rinkoje, visų pirma medicinos reikmėms.

Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. ji paskelbia išsamią ataskaitą apie šio reglamento poveikį, kurioje pateikia ir hidrofluorangliavandenilių poreikio po 2030 m. prognozę.

20 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           3 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 7 dalyje, 13 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnio 6 dalyje, 17 straipsnio 5 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [mmmm mm dd] [įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą].

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 3 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 7 dalyje, 13 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnio 6 dalyje, 17 straipsnio 5 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal 3 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 7 dalį, 9 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 7 dalį, 13 straipsnio 5 dalį, 14 straipsnio 6 dalį, 17 straipsnio 5 dalį, 18 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 1 bei 2 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

21 straipsnis Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

22 straipsnis Sankcijos

1.           Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Valstybės narės ne vėliau kaip [mmmm/mm/dd] [taikymo pradžios data] praneša Komisijai apie šias nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2.           Be 1 dalyje nurodytų sankcijų, įmonėms, viršijusioms savo hidrofluorangliavandenilių pateikimo rinkai kvotą, joms paskirtą pagal 14 straipsnio 5 dalį arba perduotą pagal 16 straipsnį, gali būti suteikta tik sumažinta kvota po perviršio nustatymo likusiam kvotų paskirstymo laikotarpiui.

Kvota sumažinama tokiu kiekiu, kuris atitinka 200 % kiekio, kuriuo viršyta kvota. Jei kiekis, kuriuo turi būti sumažinama kvota, yra didesnis negu kvotos, suteiktinos pagal 14 straipsnio 5 dalį likusiam laikotarpiui po perviršio nustatymo, kiekis, tam kvotų paskirstymo laikotarpiui jokia kvota nebesuteikiama, o kitų kvotų paskirstymo laikotarpių kvotos sumažinamos atitinkamai tol, kol bus išskaičiuotas visas reikiamas kiekis.

23 straipsnis Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal VIII priede pateiktą atitikmenų lentelę.

24 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS

Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, nurodytos 1 straipsnio 1 dalyje

Cheminė medžiaga || Visuotinio atšilimo potencialas[46]

Pramonėje naudojamas žymuo || Cheminis pavadinimas (bendrinis pavadinimas) || Cheminė formulė

1 skirsnis.            Hidrofluorangliavandeniliai (HFC)

HFC-23 || trifluormetanas (fluoroformas) || CHF3 || 14800

HFC-32 || difluormetanas || CH2F2 || 675

HFC-41 || fluormetanas  (metilfluoridas) || CH3F || 92

HFC-125 || pentafluoretanas || CHF2CF3 || 3 500

HFC-134 || 1,1,1,2-tetrafluoretanas || CHF2CHF2 || 1 100

HFC-134a || 1,1,1,2-tetrafluoretanas || CH2FCF3 || 1 430

HFC-143 || 1,1,2-trifluoretanas || CH2FCHF2 || 353

HFC-143a || 1,1,1-trifluoretanas || CH3CF3 || 4 470

HFC-152 || 1,2-difluoretanas || CH2FCH2F || 53

HFC-152a || 1,2-difluoretanas || CH3CHF2 || 124

HFC-161 || fluoretanas (etilfluoridas) || CH3CH2F || 12

HFC-227ea || 1,1,1,2,3,3,3-heptafluorpropanas || CF3CHFCF3 || 3 220

HFC-236cb || 1,1,1,2,2,3-heksafluorpropanas || CH2FCF2CF3 || 1 340

HFC-236ea || 1,1,1,2,3,3-heksafluorpropanas || CHF2CHFCF3 || 1 370

HFC-236fa || 1,1,1,3,3,3-heksafluorpropanas || CF3CH2CF3 || 9 810

HFC-245ca || 1,1,2,2,3-pentafluorpropanas || CH2FCF2CHF2 || 693

HFC-245fa || 1,1,1,3,3-pentafluorpropanas || CHF2CH2CF3 || 1030

HFC-365 mfc || 1,1,1,3,3-pentafluorbutanas || CF3CH2CF2CH3 || 794

HFC-43-10 mee || 1,1,1,2,2,3,4,5,5,5-dekafluorpentanas || CF3CHFCHFCF2CF3 || 1 640

2 skirsnis.            Perfluorangliavandeniliai (PFC)

 PFC-14 || perfluormetanas (anglies tetrafluoridas) || CF4 || 7 390

 PFC-116 || heksafluoretanas (perfluoretanas) || C2F6 || 12 200

 PFC-218 || oktafluorpropanas (perfluorpropanas) || C3F8 || 8 830

 PFC-3-1-10 (R-31-10) || dekafluorbutanas (perfluorbutanas) || C4F10 || 8 860

 PFC-4-1-12 (R-41-12) || dodekafluorpentanas (perfluorpentanas) || C5F12 || 9 160

 PFC-5-1-14 (R-51-14) || tetradekafluorheksanas (perfluorheksanas) || C6F14 || 9 300

 PFC-c-318 || oktafluorciklobutanas (perfluorciklobutanas) || c-C4F8 || 10 300

3 skirsnis.            Kiti perfluorjunginiai

|| sieros heksafluoridas || SF6 || 22 800

II PRIEDAS

Kitos fluorintos dujos, apie kurias reikia teikti ataskaitas pagal 17 straipsnį

Cheminė medžiaga || Visuotinio atšilimo potencialas[47]

Bendrinis pavadinimas arba pramonėje naudojamas žymuo || Cheminė formulė

1 skirsnis.            Nesotieji hidrofluorangliavandeniliai

HFC-1234yf || CF3CF=CH2 || 4 Fn [48]

HFC-1234ze || trans — CHF=CHCF3 || 7 Fn 48

2 skirsnis.            Fluorinti eteriai

HFE-125 || CHF2OCF3 || 14 900

HFE-134 || CHF2OCHF2 || 6 320

HFE-143a || CH3OCF3 || 756

HCFE-235da2 || CHF2OCHClCF3 || 350

HFE-245cb2 || CH3OCF2CF3 || 708

HFE-245fa2 || CHF2OCH2CF3 || 659

HFE-254cb2 || CH3OCF2CHF2 || 359

HFE-347 mcc3 || CH3OCF2CF2CF3 || 575

HFE-347pcf2 || CHF2CF2OCH2CF3 || 580

HFE-356pcc3 || CH3OCF2CF2CHF2 || 110

HFE-449sl (HFE-7100) || C4F9OCH3 || 297

HFE-569sf2 (HFE-7200) || C4F9OC2:5 || 59

HFE-43-10pccc124 (H-Galden 1040x) || CHF2OCF2OC2F4OCHF2 || 1 870

HFE-236ca12 (HG-10) || CHF2OCF2OCHF2 || 2 800

HFE-338pcc13 (HG-01) || CHF2OCF2CF2OCHF2 || 1 500

|| (CF3)2CFOCH3 || 343

|| CF3CF2CH2OH || 42

|| (CF3)2CHOH || 195

HFE-227ea || CF3CHFOCF3 || 1 540

HFE-236ea2 || CHF2OCHFCF3 || 989

HFE-236fa || CF3CH2OCF3 || 487

HFE-245fa1 || CHF2CH2OCF3 || 286

HFE 263fb2 || CF3CH2OCH3 || 11

HFE-329 mcc2 || CHF2CF2OCF2CF3 || 919

HFE-338 mcf2 || CF3CH2OCF2CF3 || 552

HFE-347 mcf2 || CHF2CH2OCF2CF3 || 374

HFE-356 mec3 || CH3OCF2CHFCF3 || 101

HFE-356pcf2 || CHF2CH2OCF2CHF2 || 265

HFE-356pcf3 || CHF2OCH2CF2CHF2 || 502

HFE 365 mcf3 || CF3CF2CH2OCH3 || 11

HFE-374pc2 || CHF2CF2OCH2CH3 || 557

|| - (CF2)4CH (OH) - || 73

|| (CF3)2CHOCHF2 || 380

|| (CF3)2CHOCH3 || 27

3 skirsnis.            Kiti perfluorjunginiai

PFPMIE || CF3OCF(CF3)CF2OCF2OCF3 || 10 300

azoto trifluoridas || NF3 || 17 200

trifluormetilo sieros pentafluoridas || SF5CF3 || 17 700

perfluorciklopropanas || c-C3F6 || 17 340 Fn [49]

III PRIEDAS

Draudimai pateikti rinkai, nurodyti 9 straipsnio 1 dalyje

Produktai ir įranga Jei taikoma, mišinių, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, visuotinis atšilimo potencialas apskaičiuojamas pagal IV priedą, kaip numatyta 9 straipsnio 1 dalies 2/antroje? pastraipoje. || Draudimo data

1.      Pakartotinai neužpildomos fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų talpyklos, naudojamos šaldymo, oro kondicionavimo arba šilumos siurblių įrangai, priešgaisrinės apsaugos sistemoms arba skirstytuvams aptarnauti, techniškai prižiūrėti ar užpildyti arba skirtos naudoti kaip tirpikliai || 2007 m. liepos 4 d.

2.      Neizoliuotos tiesioginio išgarinimo sistemos, kuriose kaip aušalai naudojami HFC arba PFC || 2007 m. liepos 4 d.

3.      Priešgaisrinės apsaugos sistemos ir gesintuvai || kuriuose yra PFC || 2007 m. liepos 4 d.

kuriuose yra HFC-23 || 2015 m. sausio 1 d.

4.      Buitinio naudojimo langai, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų || 2007 m. liepos 4 d.

5.      Kiti langai, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų || 2008 m. liepos 4 d.

6.      Avalynė, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų || 2006 m. liepos 4 d.

7.      Padangos, kuriose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų || 2007 m. liepos 4 d.

8.      Vienkomponentės putos, kuriose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių VAP yra 150 arba didesnis, išskyrus tuos atvejus, kai jos reikalingos siekiant atitikti nacionalinius saugos standartus, || 2008 m. liepos 4 d.

9.      Aerozolių generatoriai, kuriais prekiaujama ir kurie yra skirti parduoti plačiajai visuomenei pramogai ir dekoratyviniais tikslais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006[50] XVII 40 punkte, ir garsinio signalizavimo įtaisai, kuriuose yra HFC, kurių VAP yra 150 arba didesnis || 2009 m. liepos 4 d.

10.    Buitiniai šaldytuvai ir šaldikliai, kuriuose yra HFC, kurių VAP yra 150 arba didesnis || 2015 m. sausio 1 d.

11.    Šaldytuvai ir šaldikliai produktams laikyti, demonstruoti ar išduoti mažmeninės prekybos ir maisto paslaugų srityje („komercinės paskirities“) – hermetiškos sistemos || jei juose yra HFC, kurių VAP yra 2500 arba didesnis || 2017 m. sausio 1 d.

jei juose yra HFC, kurių VAP yra 150 arba didesnis || 2020 m. sausio 1 d.

12.    Kilnojamosios patalpų oro kondicionavimo sistemos (hermetiškos sistemos, kurias galutinis naudotojas gali perkelti iš vienos patalpos į kitą), kuriose yra HFC, kurių VAP yra 150 arba didesnis || 2020 m. sausio 1 d.

IV PRIEDAS

Mišinio bendro visuotinio atšilimo potencialo apskaičiavimo metodas, nurodytas 9 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 3 dalyje

Mišinio, kuriame yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, bendras visuotinio atšilimo potencialas (VAP) apskaičiuojamas kaip atskirų mišinio medžiagų masės frakcijų, padaugintų iš jų VAP, nebent būtų nurodyta kitaip, sumos svertinis vidurkis, įskaitant medžiagas, kurios nėra fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

Σ (Medžiaga X % × VAP) + (Medžiaga Y % × VAP) + … (Medžiaga N % × VAP),

Čia % yra svertinė dalis, kurios leistinas nuokrypis yra +/- 1 %.

Pavyzdžiui: formulė pritaikoma dujų mišiniui, kurį sudaro 60 % dimetileterio, 10 % HFC-152a ir 30 % izobutano:

Σ (60 % × 1) + (10 % × 125) + (30 % × 4)

→ bendras VAP = 14,3.

Apskaičiuojant mišinių VAP naudojamos toliau nurodytų nefluorintų medžiagų VAP vertės. Kitų šiame priede nenurodytų medžiagų atveju naudojama VAP vertė 0.

Medžiaga || Visuotinio atšilimo potencialas[51]

Bendrinis pavadinimas || Pramonėje naudojamas žymuo || Cheminė formulė

Metanas || || CH4 || 25

Diazoto oksidas || || N2O || 298

Dimetileteris || || CH3OCH3 || 1

Metileno chloridas || || CH2Cl2 || 9

Metilchloridas || || CH3Cl || 13

Chloroformas || || CHCl3 || 31

Etanas || R-170 || CH3CH3 || 6

Propanas || R-290 || CH3CH2CH3 || 3

Butanas || R-600 || CH3CH2CH2CH3 || 4

Izobutanas || R-600a || CH(CH3)2CH3 || 3

Pentanas || R-601 || CH3CH2CH2CH2CH3 || 20

Izopentanas || R-601a || (CH3)2CHCH2CH3 || 4

Etoksietanas (dietileteris) || R-610 || CH3CH2OCH2CH3 || 4

Metilformiatas || R-611 || HCOOCH3 || 25

Vandenilis || R-702 || H2 || 6

Amoniakas || R-717 || NH3 || 0

Etilenas || R-1150 || C2H5 || 4

Propilenas || R-1270 || C3H6 || 2

V PRIEDAS

Su hidrofluorangliavandenilių pateikimu rinkai susijusių didžiausių leidžiamų kiekių, pamatinių verčių ir kvotų apskaičiavimas

13 straipsnio 1 dalyje nurodytas didžiausias leidžiamas kiekis apskaičiuojamas vidutiniam metiniam 2008–2011 m. Sąjungoje pagamintų ir į Sąjungą importuotų hidrofluorangliavandenilių kiekiui pritaikant toliau nurodytus procentinius dydžius.

Metai ||

2015 m. || 100 %

2016–2017 m. || 93 %

2018–2020 m. || 63 %

2021–2023 m. || 45 %

2024–2026 m. || 31 %

2027–2029 m. || 24 %

2030 m. || 21 %

Didžiausias leidžiamas hidrofluorangliavandenilių kiekis, pamatinės vertės ir hidrofluorangliavandenilių pateikimo rinkai kvotos, nurodyti 13 ir 14 straipsniuose, apskaičiuojami kaip suminiai visų rūšių hidrofluorangliavandenilių kiekiai, išreiškiami CO2 ekvivalento tonomis.

Pamatinės vertės ir hidrofluorangliavandenilių pateikimo rinkai kvotos, nurodytos 13 ir 14 straipsniuose, apskaičiuojamos pagal hidrofluorangliavandenilių kiekį, kurį gamintojai ir importuotojai pateikė Sąjungos rinkai per kvotų paskirstymo laikotarpį.

Į įmonei perduotus kiekius, skirtus eksportuoti tuo pačiu kvotų paskirstymo laikotarpiu, apskaičiuojant kvotą ar vertinant atitiktį 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms neatsižvelgiama, jei eksportuojama per tą patį laikotarpį ir eksportuotojas apie tai praneša pagal 17 straipsnio 1 dalį. Sandoris turi būti tikrinamas pagal 17 straipsnio 4 dalį, kad ir koks kiekis būtų perduotas.

VI PRIEDAS

14 straipsnyje nurodytas paskirstymo mechanizmas

1.           Kiekio, skirtino įmonėms, kurioms nustatyta pamatinė vertė pagal 14 straipsnio 1 ir 3 dalis, nustatymas

Kiekviena įmonė, kuriai nustatyta pamatinė vertė, gauna kvotą, atitinkančią 95 % pamatinės vertės, padaugintos iš V priede atitinkamiems metams nustatyto procentinio dydžio.

2.           Kiekio, skirtino įmonėms, kurios pateikė deklaraciją pagal 14 straipsnio 2 dalį, nustatymas

Pagal 1 punktą paskirstytų kvotų suma atimama iš didžiausio leidžiamo atitinkamų metų kiekio, nustatyto V priede, siekiant nustatyti kiekį, skirtiną įmonėms, kurioms pamatinė vertė nenustatyta ir kurios pateikė deklaraciją pagal 14 straipsnio 3 dalį (skirtinas kiekis 1 skaičiavimo etape).

2.1.        Skaičiavimo 1 etapas

Kiekviena įmonė gauna kvotą tokiam kiekiui, kokio prašė savo deklaracijoje, tačiau jis negali būti didesnis nei proporcinga 1 etape skirtino kiekio dalis.

Proporcinga dalis apskaičiuojama 100 padalijus iš deklaracijas pateikusių įmonių skaičiaus. 1 etape paskirstytų kvotų suma atimama iš viso 1 etape skirtino kiekio, siekiant nustatyti 2 etape skirtiną kiekį.

2.2.        Skaičiavimo 2 etapas

Kiekviena įmonė, kuri 1 etape negavo kvotos visam (100 %) deklaracijoje prašomam kiekiui, gauna papildomą kvotą, atitinkančią skirtumą tarp prašyto ir 1 etape gauto kiekio. Tačiau ji neturi būti didesnė negu proporcinga 2 etape skirtino kiekio dalis.

Proporcinga dalis apskaičiuojama 100 padalijus iš įmonių, atitinkančių reikalavimus, kad gautų kvotą 2 etape, skaičiaus. 2 etape paskirstytų kvotų suma atimama iš viso 2 etape skirtino kiekio, siekiant nustatyti 3 etape skirtiną kiekį.

2.3.        Skaičiavimo 3 etapas

2 etapas kartojamas tol, kol kitame etape paskirstyti lieka mažiau kaip 1000 tonų CO2 ekvivalento.

3.           Kiekio, skirtino įmonėms, kurios pateikė deklaraciją pagal 13 straipsnio 4 dalį, nustatymas

Pagal 1 ir 2 punktą paskirstytų kvotų suma atimama iš didžiausio leidžiamo atitinkamų metų kiekio, nustatyto V priede, siekiant nustatyti kiekį, skirtiną įmonėms, kurioms nustatyta pamatinė vertė ir kurios pateikė deklaraciją pagal 14 straipsnio 4 dalį.

Taikomas 2.1 ir 2.2 punktuose nustatytas kvotų skirstymo mechanizmas.

VII PRIEDAS

Duomenys, kuriuos reikia pranešti pagal 17 straipsnį

1.           Kiekvienas 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas gamintojas praneša:

(a) bendrą kiekvienos Sąjungoje pagamintos medžiagos kiekį, nurodydamas pagrindines medžiagos naudojimo kategorijas;

(b) kiekvienos medžiagos, kurią jis pateikė Sąjungos rinkai, kiekį;

(c) kiekvienos pakartotinai panaudotos, regeneruotos ar suardytos medžiagos kiekį;

(d) visas turimas atsargas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

2.           Kiekvienas 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas importuotojas praneša:

(a) kiekvienos medžiagos, kurią jis importavo į Sąjungą, kiekį, nurodydamas pagrindines medžiagos naudojimo kategorijas;

(b) kiekvienos pakartotinai panaudotos, regeneruotos ar suardytos medžiagos kiekį.

3.           Kiekvienas 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas eksportuotojas praneša:

(a) kiekvienos medžiagos, kurią jis eksportavo iš ES ir kuri nėra skirta pakartotinai naudoti, regeneruoti ar suardyti, kiekį;

(b) kiekvienos medžiagos, kurią jis eksportavo pakartotinai naudoti, regeneruoti ar suardyti, kiekį.

4.           Kiekviena 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta įmonė praneša:

(a) kiekvienos suardytos medžiagos kiekį, įskaitant produktuose arba įrangoje buvusį kiekį;

(b) kiekvienos medžiagos, kuri dar bus suardyta, atsargas, įskaitant produktuose arba įrangoje esantį kiekį;

(c) taikomą suardymo technologiją.

5.           Kiekviena 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė praneša:

(a) produktų ar įrangos kategorijas;

(b) vienetų skaičių;

(c) kiekvienos medžiagos, esančios produktuose ar įrangoje, kiekį.

VIII PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 || Šis reglamentas

1 straipsnis || -

2 straipsnis || 1 straipsnis

3 straipsnio 1 dalis || 2 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa || 3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa || 2 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

3 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa || 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

3 straipsnio 3 dalis || 3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 4 dalis || 3 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 5 dalis || 3 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 6 dalis || 4 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 7 dalis || 3 straipsnio 6 dalis

4 straipsnio 1 dalis || 6 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis || 6 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 3 dalis || 6 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 4 dalis || 6 straipsnio 5 dalis

5 straipsnio 1 dalis || 8 straipsnio 7 dalis

5 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys || 8 straipsnio 1 ir 4 dalys

5 straipsnio 2 dalies antras sakinys || 8 straipsnio 6 dalies pirmas sakinys

5 straipsnio 2 dalies trečias sakinys || 8 straipsnio 6 dalies antras sakinys

5 straipsnio 3 dalis || 2 straipsnio 5 dalis

5 straipsnio 4 dalis || 2 straipsnio 4 dalies d punktas

5 straipsnio 5 dalis || 8 straipsnio 8 dalis

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa || 17 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

6 straipsnio 1 dalis || 17 straipsnio 1 dalis ir VII priedas

6 straipsnio 2 dalis || 17 straipsnio 5 dalis

6 straipsnio 3 dalis || 17 straipsnio 6 dalis

6 straipsnio 4 dalis || 18 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalies             pirmos pastraipos pirmas    sakinys || 10 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalies             antros pastraipos          antras ir trečias sakiniai || 10 straipsnio 2 ir 3 dalys

7 straipsnio 2 dalis || 10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

7 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys || 10 straipsnio 6 dalis

7 straipsnio 3 dalies antras sakinys || 10 straipsnio 7 dalis

8 straipsnio 1 dalis || 11 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalis || 11 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 1 dalis || 9 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 2 dalis || -

9 straipsnio 3 dalis || -

10 straipsnis || 19 straipsnio 3 dalis

11 straipsnis || -

12 straipsnis || 21 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis || 22 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

13 straipsnio 2 dalis || 22 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

14 straipsnis || -

15 straipsnis || 24 straipsnis

I priedo 1 dalis || I priedas

I priedo 2 dalis || IV priedas

II priedas || III priedas

[1]               Tarptautinė klimato kaitos komisija (angl. santrumpa IPCC), III darbo grupės išvados ketvirtojoje Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje dėl klimato kaitos, 2007 m. www.ipcc.ch/publications_and_data/ar4/wg3/en/contents.html.

[2]               „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“, COM(2011) 112.

                eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52011DC0112:EN:NOT

[3]               Komisijos ataskaita dėl reglamento dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (Reglamento (EB) Nr. 842/2006) taikymo, poveikio ir tinkamumo, COM(2011) 581 galutinis.

[4]               2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, OL L 161, 2006 6 14, p. 1.

[5]               Schwarz ir kt. (2011) „Parengiamasis Reglamento (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų peržiūros tyrimas“, Öko-Recherche ir kt.

[6]               Palyginimui, iki 2030 m. galimas ekonomiškai efektyvus, metinis išmetamų FŠESD kiekio sumažinimas apytiksliai atitinka kiekį, kuriuo pramonės sektoriai, kuriems taikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ŠESD ATLPS), turi sumažinti išmetimą per dvejus metus.

[7]               „Kaip gamtinius aušalus greičiau įvesti į rinką“, 2010 m. tarptautinių su gamtiniais aušalais susijusių dirbtuvių ATMOsphere ataskaitos santrauka.

[8]               2011 m. spalio 10 d. Tarybos išvados dėl Pasirengimo 17-ajai Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Šalių konferencijai (ŠK 17) ir 7-ajam Kioto protokolo šalių susitikimui Durbane.

[9]               http://www.uncsd2012.org/thefuturewewant.html.

[10]             http://www.unep.org/CCAC/.

[11]             2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Visapusiškas požiūris į įtakos klimatui turinčius antropogeninius (ne CO2) teršalus“, P7_TA-PROV(2011)0384, 2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Konkurencinga mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika 2050 m. – EP rezoliucija dėl konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.“, P7_TA-PROV(2012)0086.

[12]             2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1493/2007 (OL L 332, 2007 12 18, p. 7).

[13]             2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1494/2007 (OL L 332, 2007 12 18, p. 25).

[14]             2007 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1516/2007 (OL L 335, 2007 12 20, p. 10).

[15]             2007 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1497/2007 (OL L 333, 2007 12 19, p. 4).

[16]             2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 303/2008, OL L 92, 2008 4 3, p. 3.

[17]             2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 304/2008, OL L 92, 2008 4 3, p. 12.

[18]             2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 305/2008, OL L 92, 2008 4 3, p. 17.

[19]             2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 306/2008, OL L 92, 2008 4 3, p. 21.

[20]             2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 307/2008, OL L 92, 2008 4 3, p. 25.

[21]             2008 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 308/2008, OL L 92, 2008 4 3, p. 28.

[22]             http://ec.europa.eu/europe2020/priorities/sustainable-growth/index_en.htm.

[23]             http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/small-business-act/index_en.htm.

[24]             http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sustainable-business/ecodesign/index_en.htm.

[25]             http://ec.europa.eu/energy/efficiency/index_en.htm.

[26]             SKM Enviros, 2012, „Tolesnis OAM ir FŠESD atsargų ES surinkimo ir sunaikinimo politikos variantų vertinimas“. http://ec.europa.eu/clima/policies/ozone/research/docs/ods_f-gas_destruction_report_2012_en.pdf.

[27]             Becken ir kt., 2010, „Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų vengimas — atsisakymo perspektyvos“, Umweltbundesamt, Dessau, Vokietija. http://www.umweltbundesamt.de/uba-info-medien-e/3977.html.

[28]             UNEP technologinio ir ekonominio vertinimo grupė (TEAP), Nairobi, 2009 m. „Alternatyvų HCFC ir HFC įvertinimas ir TEAP 2005 m. papildomos ataskaitos duomenų atnaujinimas“, Monrealio protokolas, UNEP technologinio ir ekonominio vertinimo grupės ataskaita.

                http://ozone.unep.org/teap/Reports/TEAP_Reports/teap-may-2009-decisionXX-8-task-force-report.pdf.

[29]             Clodic ir kt., 2011 m., „1990–2010 m. Europos aušalų inventoriai — Europos Sąjungos atsargų ir išmetamo kiekio 2006–2030 m. prognozės“, Armines/ERIE.

                http://www.epeeglobal.org/refrigerants/F-Gas-review/.

[30]             2012 m, gegužės 15 d. Europos aplinkos apsaugos agentūrų vadovų tinklo laiškas Komisijos nariams J. Potočnikui, C. Hedegaard, A. Tajani ir G. Oettingeriui.

[31]             Vertinama, kad 2030 m. beveik 20 proc. rinkai tiekimų hidrofluorangliavandenilių kiekio bus importuojamoje įrangoje. Jei importuojamai įrangai nebūtų taikomi tokie patys FŠESD tiekimo apribojimai kaip ir ES pagamintai įrangai, tikėtina, kad importuojamos įrangos, tad ir nekontroliuojamo FŠESD tiekimo, dalis būtų dar didesnė.

[32]             HFC įrangą pildant įrengimo vietoje taip pat būtų sumažintas aptarnavimo sektoriaus (daugiausia MVĮ) susirūpinimas dėl to, kad šiuo metu nauja įranga dažnai montuojama netinkamai, nekviečiami sertifikuoti specialistai, kaip reikalaujama FŠESD reglamente. Dėl to išmetama daugiau teršalų. AREA, 2010, „Pozicijos dokumentas. Reglamento (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų peržiūra — iš anksto dujomis pripildyta ne vieno bloko oro kondicionavimo įranga“. www.area-eur.be.

[33]             Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas, COM(2011) 112 final.               

[34]             OL C..., ..., p. …

[35]             OL C..., ..., p. …

[36]             1993 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimas dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sudarymo, OL L 33, 1994 2 7, p. 11.

[37]             Tarptautinė klimato kaitos komisija (angl. santrumpa IPCC), III darbo grupės išvados ketvirtojoje Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje dėl klimato kaitos, 2007 m., Klimato kaitos švelninimas, 13.3.3 skyrius.

[38]             Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas, COM(2011) 112 final.

[39]             Komisijos ataskaita dėl reglamento dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (Reglamento (EB) Nr. 842/2006) taikymo, poveikio ir tinkamumo, COM (2011) 581 final.

[40]             2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, OL L 161, 2006 6 14, p. 1.

[41]             2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

[42]             OL L 286, 2009 10 31, p. 1.

[43]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[44]             2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

[45]             2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

[46]             Pagal ketvirtąją Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitą, jei nenurodyta kitaip.

[47]             Pagal ketvirtąją Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitą, jei nenurodyta kitaip.

[48]             VAP pagal Monrealio protokolo mokslinio vertinimo grupės (SAP) 2010 m. vertinimo ataskaitą, 1-11 lentelės, kuriose pateikiamos dvi mokslininkų įvertintos nuorodos.

                http://ozone.unep.org/Assessment_Panels/SAP/Scientific_Assessment_2010/index.shtml.

[49]             Minimalioji vertė pagal JTBKKK Forward Action Request.

[50]             2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

[51]             Remiantis ketvirtąja Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaita, nebent būtų nurodyta kitaip.