AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           Pagrindiniai faktai

Direktyvoje 2009/28/EB[1] dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (toliau – Atsinaujinančiosios energijos direktyva) nustatyti planiniai rodikliai, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m., – iš atsinaujinančių išteklių turės būti pagaminama 20 % visos ES sunaudojamos energijos ir 10 % transporto sektoriuje sunaudojamos energijos. Kartu iš dalies pakeitus Direktyvą 98/70/EB[2] (toliau – Degalų kokybės direktyva) nustatytas privalomas planinis rodiklis – iki 2020 m. užtikrinti, kad degalų, naudojamų kelių transporte ir ne keliais judančiose mašinose, šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumas sumažėtų 6 %.

Tikimasi, kad biodegalų naudojimas labai padės siekti šių planinių rodiklių. Abiejose direktyvose yra numatyti tvarumo kriterijai, įskaitant minimalaus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo slenksčius, tačiau pagal galiojančius teisės aktus reikalavimai teikti ataskaitas netaikomi išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, susijusiam su žemės anglies sankaupų kitimu, kurį lemia netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas.

Direktyvose Komisija raginama[3] įvertinti netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui ir prireikus pasiūlyti, kaip jį sumažinti, kartu paisant esamų investicijų į biodegalų gamybą. Remdamasi šiuo kvietimu 2010 m. gruodžio 22 d. Komisija priėmė komunikatą[4], kuriame apibendrinamos nuo 2008 m. šiuo klausimu rengtos konsultacijos ir analitinė veikla. Toje ataskaitoje Komisija nurodė keletą neaiškumų ir apribojimų, susijusių su turimais skaitmeniniais modeliais, kurie naudojami netiesioginiam žemės paskirties keitimui apskaičiuoti, ir kartu pripažino, kad netiesioginis žemės paskirties keitimas gali lemti, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, susijęs su biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimu, bus menkesnis, ir todėl rekomendavo šį klausimą spręsti taikant atsargumo principą.

2.           Pasiūlymo tikslai

Remiantis moksliniais tyrimais, kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, naudojant įvairias žaliavas gali labai skirtis, todėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo nauda, susijusi su atskirų rūšių biodegalų naudojimu, palyginti su iškastiniu kuru, kurį biodegalai keičia, gali būti mažesnė arba niekinė[5]. Dabartinio pasiūlymo tikslas – pradėti perėjimą prie biodegalų, kuriuos naudojant užtikrinama, kad būtų išmetama gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pranešant ir apie numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo. Esamos investicijos turėtų būti apsaugotos, tačiau šiuo pasiūlymu siekiama:

– apriboti įprastinių biodegalų (siejamų su pavojumi, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo susidarys išmetamųjų teršalų) dalį, naudojamos siekiant Atsinaujinančiosios energijos direktyvos planinių rodiklių;

– gerinti biodegalų gamybos procesų rodiklius (mažinti susijusį išmetamą teršalų kiekį), susijusius su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis padidinant naujiems įrenginiams taikomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo slenkstį, su sąlyga, kad saugomi įrenginiai[6], jau veikiantys 2014 m. liepos 1 d.;

– skatinti didesnę pažangiųjų biodegalų, kuriuos naudojant netiesioginio žemės paskirties keitimo mastas yra mažas, rinkos skverbtį ir užtikrinti, kad tokių degalų naudojimas galėtų padėti siekti Atsinaujinančiosios energijos direktyvos tikslų geriau nei įprastiniai biodegalai;

– gerinti atsiskaitymą apie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įpareigojant valstybes nares ir degalų tiekėjus pranešti apie numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo naudojant biodegalus;

Be to, pasiūlymu siekiama apsaugoti esamas investicijas iki 2020 m. Pasiūlymu nenustatoma pozicija dėl realaus poreikio biodegalams teikti finansinę paramą iki 2020 m. Tačiau Komisija mano, kad po 2020 m. neturėtų būti subsidijuojami biodegalai, kurie nepadeda smarkiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo (kai įskaičiuojamas išmetimas dėl netiesioginio žemės paskirties pakeitimo) ir kurie gaminami iš augalų, naudojamų maistui ir pašarams.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Siūlomų veiksmų santrauka

Pagrindiniai šio pasiūlymo aspektai, susiję su Atsinaujinančiosios energijos direktyva:

– biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš maistinių kultūrų, tokių kaip javai ir kiti krakmolingi augalai, cukrūs ir aliejiniai augalai, dalies, naudojamos siekiant Atsinaujinančiosios energijos direktyvos planinių rodiklių, ribos nustatymas (ta riba – tai dabartinis vartojimo lygmuo), niekaip neapribojant jų bendro naudojimo lygio;

– patobulinta paskatų sistema pagal 3 straipsnio 4 dalį, siekiant toliau skatinti tvarius pažangius biodegalus iš žaliavų, kurias naudojant žemės paklausa nepadidinama;

– reikalavimas remiantis geriausia turima moksline informacija informuoti apie numatomą kiekį, išmetamą dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, siekiant apskaičiuoti biodegalų ir skystųjų bioproduktų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą pagal valstybių narių pateiktą informaciją, kaip numatyta 22 straipsnyje;

– peržiūros procesas, siekiant užtikrinti, kad ši metodika būtų atnaujinta ir priderinta prie mokslinių naujovių;

– naujuose įrenginiuose pagamintiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams taikomas minimalaus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo slenksčio padidinimas nuo 2014 m. liepos 1 d., siekiant pagerinti bendrą ES sunaudojamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą, taip pat skatinti atsisakyti tolimesnių investicijų į įrenginius, kurių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo rodikliai yra nepakankami;

– Europos biodegalų gamintojams taikomo apskaičiavimo, kiek sumažėja išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, supaprastinimas, sudarant vienodas veiklos sąlygas ES ir trečiųjų šalių gamintojams;

– laikinų direktyvose pateiktų nuostatų, susijusių su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, pašalinimas, kadangi priėmus išsamų požiūrį jos tampa nebereikalingos;

– Atsinaujinančiosios energijos direktyvos pritaikymas įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo, be kita ko, dėl įgaliojimų priimti aktus perdavimo Komisijai pagal Sutarties 290 ir 291 straipsnius.

Pagrindiniai šio pasiūlymo aspektai, susiję su Degalų kokybės direktyva:

– reikalavimas remiantis geriausia turima moksline informacija informuoti apie numatomą kiekį, išmetamą dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, siekiant teikti ataskaitas apie biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, kaip numatyta 7a straipsnyje;

– peržiūros procesas, siekiant užtikrinti, kad ši metodika būtų atnaujinta ir priderinta prie mokslinių naujovių;

– naujuose įrenginiuose pagamintiems biodegalams taikomas minimalaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo slenksčio padidinimas nuo 2014 m. liepos 1 d., siekiant pagerinti bendrą ES sunaudojamų biodegalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą, taip pat skatinti atsisakyti toliau investuoti į įrenginius, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo rodikliai yra nepakankami;

– Europos biodegalų gamintojams taikomo apskaičiavimo, kiek sumažėja išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, supaprastinimas, sudarant vienodas veiklos sąlygas ES ir trečiųjų šalių gamintojams;

– laikinų direktyvose pateiktų nuostatų, susijusių su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, pašalinimas, kadangi priėmus išsamų požiūrį jos tampa nebereikalingos;

– Degalų kokybės direktyvos pritaikymas įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo, be kita ko, dėl įgaliojimų priimti aktus perdavimo Komisijai pagal Sutarties 290 ir 291 straipsnius.

Be to, pasiūlyme numatyti nedideli abiejų direktyvų pataisymai ir išaiškinimai, nesusiję su biodegalais.

Pasiūlyme numatytos priemonės riboja įprastinių biodegalų dalį, naudojamą siekiant Atsinaujinančios energijos direktyvos planinių rodiklių. Savo ataskaitose, kurios bus pateiktos pagal Atsinaujinančios energijos direktyvos 23 straipsnį, Komisija įvertins, kokį poveikį pasiūlymas turės galimybei pasiekti tuos planinius rodiklius.

3.2.        Teisinis pagrindas

Pagrindinis direktyvų tikslas – apsaugoti aplinką ir vidaus rinkos veikimą. Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalimi ir 114 straipsniu.

3.3.        Subsidiarumo principas

Atitinkamų direktyvų 19 straipsnio 6 dalyje ir 7d straipsnio 6 dalyje Komisija raginama spręsti netiesioginio žemės paskirties keitimo klausimą. Bendras Degalų kokybės ir Atsinaujinančiosios energijos direktyvų tikslas – prisidėti prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Siekiant šio tikslo jomis sukuriama ES tvarių biodegalų rinka. Valstybės narės šių uždavinių vienos įgyvendinti negali, nes netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikis neišvengiamai turi tarpvalstybinių aspektų, todėl atskirų valstybių narių veiksmų nepakanka.

3.4.        Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

· Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina nurodytam būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susidarančio dėl ES naudojamų biodegalų, sumažinimo tikslui pasiekti, atsižvelgiant į jų netiesioginį poveikį žemės paskirties keitimui.

· Siūloma priemonė yra direktyva, kurioje aplinkosaugos tikslais nustatomi minimalūs degalų kokybės rodikliai. Direktyvoje neaptariami kiti degalų kokybės rodiklių techniniai aspektai, tačiau jie reglamentuojami Europos standartais pagal geresnio reglamentavimo principus.

· Pasiūlymas nepadidina Sąjungai, šalių vyriausybėms, regionų ar vietos valdžios institucijoms tenkančios finansinės ir administracinės naštos. Reikalavimai šioms institucijoms nepasikeitė, palyginti su galiojančioje direktyvoje nustatytais reikalavimais.

· Rengiant pasiūlymus poveikio vertinime išnagrinėti visi pagrindiniai padariniai.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5.           KITOS PASTABOS

Kartu su Komisijos pasiūlymu pateikiamas ir poveikio vertinimas.

2012/0288 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 punktą kartu su 114 straipsniu, siejant su 1 straipsnio 2–9 dalimis ir 2 straipsnio 5–7 dalimis,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[7],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[8],

taikydami įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(1)       Direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/777/EB ir 2003/30/EB[9] 3 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad 2020 m. jų atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 % tų valstybių narių transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Biodegalų maišymas – vienas iš metodų, kuriais valstybės narės gali naudotis šiam tikslui pasiekti; manoma, kad jis bus svarbiausias;

(2)       atsižvelgiant į Sąjungos tikslą toliau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir į tai, kad kelių transporte naudojami degalai smarkiai prisideda prie tokio dujų išmetimo, Direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 93/12/EEB[10] 7a straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad tiekėjai mažintų patiektų kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui („šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą“) bent 6 % ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., kai degalai Sąjungoje naudojami kelių transporto priemonėse, ne keliais judančiose mašinose, žemės ar miškų ūkio traktoriuose arba pramoginiuose laivuose, kai jie ne jūroje. Biodegalų maišymas – vienas iš metodų, kuriais gali naudotis iškastinio kuro tiekėjai, siekdami sumažinti tiekiamų iškastinio kuro šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą;

(3)       Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsniu nustatyti tvarumo kriterijai, kuriuos turi atitikti biodegalai ir skystieji bioproduktai, kad juos būtų galima įskaičiuoti siekiant direktyvoje nustatytų planinių rodiklių ir kad jiems būtų galima taikyti viešosios paramos schemas. Šie kriterijai apima reikalavimus dėl minimalaus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, pasiekiamo naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, palyginti su iškastiniu kuru. Tokie pat tvarumo kriterijai biodegalams nustatyti pagal Direktyvos 98/70/EB 7b straipsnį;

(4)       kai ganyklos ar žemės ūkio paskirties žemė, anksčiau naudotos maisto, pašarų ir pluošto rinkų reikmėms tenkinti, pradedamos naudoti biodegalų gamybai, minėtų ne degalų sektorių paklausa vis tiek turės būti patenkinta intensyvinant dabartinę gamybą arba gamybos reikmėms pradedant naudoti kitą ne žemės ūkio paskirties žemę. Pastarasis atvejis reiškia netiesioginį žemės paskirties keitimą, o kai tai susiję su dideles anglies atsargas turinčios žemės paskirties keitimu, gali labai padidėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Todėl direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, atsižvelgiant į tai, kad dabartiniai biodegalai daugiausiai gaminami iš pasėlių, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje;

(5)       remiantis valstybių narių pateiktomis biodegalų paklausos prognozėmis ir numatomu kiekiu, išmetamu dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo naudojant skirtingas biodegalų žaliavas, tikėtina, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo yra didelis ir kad tuo būdu gali būti prarasta visa nauda, susijusi su tuo, kad naudojant atskirus biodegalus išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ar jos dalis. Taip yra dėl to, kad, kaip tikimasi, 2020 m. beveik visi biodegalai bus gaminami iš pasėlių, auginamų žemėje, kuri galėtų būti naudojama maisto ir pašarų rinkų reikmėms tenkinti. Siekiant sumažinti tokį išmetimą, tikslinga skirti pasėlių grupes, tokias kaip aliejiniai augalai, javai, cukrūs ir kiti krakmolingi augalai;

(6)       tikėtina, kad iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti skystieji degalai bus reikalingi transporto sektoriui, kad jame būtų galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Pažangieji biodegalai, pvz., gaminami iš atliekų ir dumblių, padeda smarkiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, o su jų naudojimu susijęs netiesioginio žemės paskirties keitimo pavojus yra mažas; be to, juos gaminant tiesiogiai nekonkuruojama su maisto ir pašarų rinkomis dėl žemės ūkio paskirties žemės. Todėl tikslinga skatinti gaminti daugiau tokių pažangiųjų biodegalų, nes šiuo metu jie nėra plačiai prieinami rinkoje; iš dalies tai lemia konkurencija dėl viešųjų subsidijų su įsitvirtinusiomis biodegalų gamybos technologijomis, kurios grindžiamos maistinėmis kultūromis. Papildomos paskatos turėtų būti suteikiamos didinant, palyginti su įprastiniais biodegalais, pažangiųjų biodegalų dalį siekiant Direktyvoje 2009/28/EB transportui nustatyto 10 % planinio rodiklio. Todėl kuriant atsinaujinančiosios energijos politikos sistemą po 2020 m. turėtų būti remiami tik pažangieji biodegalai, su kuriais susijęs numatomas netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikis yra nedidelis ir kuriuos naudojant labai sumažinamas bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas;

(7)       siekiant užtikrinti ilgalaikį biologinių pramonės sektorių konkurencingumą, pagal 2012 m. Komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“[11] ir pagal Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą[12], kuriais skatinama integruotų ir diversifikuotų biologinio produktų perdirbimo įmonių statyba Europoje, didesnės paskatos pagal Direktyvą 2009/28/EB turėtų būti užtikrinamos taip, kad pirmenybė būtų teikiama biomasės žaliavų, kurios neturi didelės ekonominės vertės ne biodegalų gamybos reikmėms, naudojimui;

(8)       naujuose įrenginiuose pagamintiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams taikomas minimalaus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo slenkstis turėtų būti padidintas nuo 2014 m. liepos 1 d., siekiant užtikrinti geresnį jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio bendrą balansą, taip pat skatinti atsisakyti tolesnių investicijų į įrenginius, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo rodikliai yra nepakankami. Toks padidinimas padėtų užtikrinti investicijų į biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos pajėgumus apsaugą pagal 19 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą;

(9)       siekiant pasirengti perėjimui prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį iki 2020 m., tikslinga apriboti iš maistinių kultūrų, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB VIII priedo A dalyje ir Direktyvos 98/70EB V priedo A dalyje, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kuriuos galima įskaičiuoti siekiant Direktyvos 2009/28/EB planinių rodiklių, kiekį. Neapribojant bendro tokių biodegalų naudojimo reikėtų užtikrinti, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų, kuriuos galima įskaičiuoti siekiant Direktyvos 2009/28/EB planinių rodiklių, dalis neviršytų 2011 m. naudotos biodegalų ir skystųjų bioproduktų dalies;

(10)     3 straipsnio 4 dalies d punktu nustatyta 5 % riba neapribojamos valstybių narių galimybės pačioms spręsti, kaip užtikrinti šią nustatytą įprastų biodegalų dalį siekiant bendro 10 % planinio rodiklio; Todėl galimybė rinkai pateikti biodegalus, pagamintus įrenginiuose, kurie veikia iki 2013 m. pabaigos, neapribojama. Taigi ši iš dalies keičianti direktyva neturi įtakos teisėtiems tokių įrenginių operatorių lūkesčiams;

(11)     Apie numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, turėtų būti nurodoma ataskaitose apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą naudojant biodegalus, pagal direktyvas 98/70/EB ir 2009/28/EB. Biodegalams, gaminamiems iš žaliavų, kurioms nereikia papildomos žemės (pvz., iš atliekų), turėtų būti nustatytas nulinis išmetimo veiksnys; .

(12)     kiekio, išmetamo dėl žemės paskirties keitimo, veiksnių apskaičiavimo metodiką, pateiktą atitinkamai direktyvų 2009/28/EB ir 98/70/EB VIII ir V prieduose, Komisija turėtų peržiūrėti atsižvelgdama į prisiderinimą prie mokslo ir technikos pažangos. Tuo tikslu, jei tai pagrįsta naujausiais turimais moksliniais duomenimis, Komisija turėtų įvertinti galimybę persvarstyti siūlomus pasėlių grupių netiesioginio žemės paskirties keitimo veiksnius, taip pat nustatyti veiksnius tolesnio išskaidymo lygmenimis ir įtraukti papildomas vertes, jei rinkai būtų pateikiamos naujos biodegalų žaliavos;

(13)     Direktyvos 2009/28/EB 19 straipsnio 8 dalyje ir Direktyvos 98/70/EB 7d straipsnio 8 dalyje pateiktos nuostatos, kuriomis skatinama gaminti biodegalus labai nualintoje ir labai užterštoje žemėje, yra tarpinė priemonė švelninant netiesioginio žemės paskirties keitimo padarinius. Dabartinės formos nuostatos nebeatitinka poreikių, todėl jos turi būti suderintos su šioje direktyvoje pateiktu požiūriu, kad visi veiksmai, kuriais siekiama mažinti teršalų išmetimą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, būtų nuoseklūs;

(14)     tikslinga suderinti numatytųjų verčių naudojimo taisykles, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į gamintojus, kad ir kur būtų vykdoma gamyba. Nors trečiosioms šalims leidžiama naudoti numatytąsias vertes, ES gamintojai privalo taikyti faktines vertes, kai jos yra didesnės už numatytąsias vertes arba kai valstybės narė nepateikė ataskaitos ir dėl to padidėjo jų administracinė našta. Todėl dabartinės taisyklės turėtų būti supaprastintos, kad numatytosios vertės būtų naudojamos ne tik Sąjungos vietovėse, įtrauktose į Direktyvos 2009/28/EB 19 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 98/70/EB 7d straipsnio 2 dalyje minimus sąrašus;

(15)     šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti kelių transporto priemonių ir ne keliais judančių mašinų naudojamų degalų bendrą rinką ir užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių aplinkos apsaugos kriterijų naudojant tokius degalus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(16)     įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo, pagal direktyvas 2009/28/EB ir 98/70/EB Komisijai suteiktus įgaliojimus būtina suderinti su 290 straipsniu;

(17)     siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie įgaliojimai turėtų būti įgyvendinami pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(18)     siekiant sudaryti sąlygas Direktyvą 98/70/EB priderinti prie techninės ir mokslinės pažangos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėjimo ir mažinimo mechanizmo; metodinių principų ir verčių, kurios būtinos norint įvertinti, ar tenkinami su biodegalais susiję tvarumo kriterijai; kriterijų ir arealų, siekiant nustatyti labai įvairias pievas; būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo ir atsiskaitymo apie jį metodikos; kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, apskaičiavimo metodikos; metalų priedų degaluose leidžiamo lygio; leidžiamų analitinių metodų, susijusių su degalų specifikacijomis, ir benzino, kurio sudėtyje yra bioetanolio, leidžiamo garų slėgio nuokrypio;

(19)     siekiant sudaryti sąlygas Direktyvą 2009/28/EB priderinti prie techninės ir mokslinės pažangos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl biodegalų žaliavų, kurios keletą kartų skaičiuojamos siekiant 3 straipsnio 4 dalyje nustatyto planinio rodiklio, sąrašo; transporto degalų energetinės vertės; biologiškai labai įvairios pievos nustatymo kriterijų ir arealų; kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, apskaičiavimo metodikos ir metodinių principų ir verčių, kurie būtini norint įvertinti, ar tenkinami su biodegalais ir skystaisiais bioproduktais susiję tvarumo kriterijai;

(20)     Komisija turėtų įvertinti, ar, remiantis geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais duomenimis, šia direktyva nustatytomis priemonėmis efektyviai ribojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, ir ieškoma galimybių tą poveikį toliau mažinti, tuo tikslu nuo 2021 m. sausio 1 d. galbūt nustatant kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, veiksnius pagal tvarumo schemą;

(21)     ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi dėl direktyvos taikymo, taip pat ir su ekspertais. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius teisės aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų tuo pačiu metu laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(22)     pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. priimtą valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų, valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimo apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atžvilgiu teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas.

(23)     Todėl direktyvos 98/70/EB ir 2009/28/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis Direktyvos 98/70/EB pakeitimai

Direktyva 98/70/EB iš dalies keičiama taip:

1.           7a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) įterpiama tokia 6 dalis:

'6. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. degalų tiekėjai informuoja valstybės narės paskirtą instituciją apie biodegalų gamybos būdą, kiekį ir būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, įskaitant V priede nurodytą numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo; valstybės narės šiuos duomenis perduoda Komisijai.

b) 5 dalies pirmos pastraipos įžanginiai žodžiai pakeičiami taip:

'5. „Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl, be kita ko:“

2.           7b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

'2. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų, pagamintų įrenginiuose, kurių eksploatavimas pradedamas po 2014 m. liepos 1 d., naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, sudaro mažiausiai 60 %. Laikoma, kad įrenginys eksploatuojamas, jei faktinė biodegalų gamyba jau vykdoma.

Dėl biodegalų, pagamintų įrenginiuose, kurie jau buvo eksploatuojami 2014 m. liepos 1 d. ar anksčiau, naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumažinamas bent 35 %, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – bent 50 %.

Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų naudojimo apskaičiuojamas pagal 7d straipsnio 1 dalį.

b) 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 10a straipsnį dėl kriterijų ir arealų, kad galėtų nustatyti, kurioms pievoms taikomas pirmos pastraipos c punktas.“

3.           7d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3–6 dalys pakeičiamos taip:

'3. Apie tipinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidaro auginant žemės ūkio žaliavas, Komisijai gali būti pranešama ataskaitose, kurias valstybės narės teikia pagal 7d straipsnio 2 dalį, taip pat atitinkamose ataskaitose, kurios rengiamos apie teritorijas už Sąjungos ribų.“

'4. Pagal 11 straipsnio 3 punkte nurodytą patariamąją procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą Komisija gali nuspręsti, kad 3 dalyje nurodytose ataskaitose pateikiami duomenys yra tikslūs siekiant apskaičiuoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su biodegalų žaliavų, kurios paprastai tose vietovėse auginamos 7b straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms, auginimu. '

'5. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia, o po to kas dvejus metus rengia ataskaitą apie IV priedo B ir E dalyse pateiktas apskaičiuotas tipines ir numatytąsias vertes, ypač atkreipdama dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Komisija pagal 10a straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl IV priedo B ir E dalyse nurodytų apskaičiuotų tipinių ir numatytųjų verčių koregavimo.“

„6. Komisija pagal 10a straipsnį punktą įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl V priedo priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos, be kita ko, persvarstant siūlomas pasėlių grupės netiesioginio žemės paskirties keitimo vertes; nustatant naujas vertes tolesnio išskaidymo lygmenimis; įtraukiant papildomas vertes, jei naujos biodegalų žaliavos tinkamai pateikiamos rinkai; peržiūrint kategorijas, kurių biodegalams nustatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, yra lygus nuliui; ir nustatant žaliavų iš nemaistinių celiuliozės ir lignoceliuliozės medžiagų veiksnius.“

b) 7 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

'7. Komisija pagal 10a straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl IV priedo priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos, be kita ko, papildant jį kitų biodegalų gamybos būdų, kai naudojamos tos pačios ar kitos žaliavos, vertėmis ir pakeičiant C dalyje nustatytą metodiką.“

c) 8 dalis išbraukiama.

4.           8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

'1. Valstybės narės stebi, kad benzinas ir dyzelinas atitiktų 3 ir 4 straipsnių reikalavimus, remiantis atitinkamai Europos standartų EN 228 ir EN 590 galiojančioje versijoje nurodytais analizės metodais.“

b) 3 dalis pakeičiama taip:

'3. Valstybės narės iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia praėjusių kalendorinių metų nacionalinių degalų kokybės duomenų ataskaitą. Pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą, Komisija nustato nacionalinės degalų kokybės santraukos pateikimo bendrą formatą. Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2002 m. birželio 30 d. Nuo 2004 m. sausio 1 d. šios ataskaitos forma turi atitikti aprašytąją atitinkamame Europos standarte. Be to, valstybės narės praneša apie visą jų teritorijoje parduotą benzino ir dyzelino kiekį ir apie parduoto bešvinio benzino ir dyzelino, kurių didžiausia sieros dalis – 10 mg/kg, kiekį. Valstybės narės kasmet informuoja ir apie tai, ar jų teritorijoje, vadovaujantis tinkamai suderintu geografiniu principu, galima įsigyti benzino ir dyzelino, kurių didžiausia sieros dalis – 10 mg/kg.“

5.           8a straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

„3. Komisija pagal 10a straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl 2 dalyje nurodyto degalų MMT kiekio ribos persvarstymo. Persvarstymas vykdomas remiantis vertinimo, atlikto naudojantis 1 dalyje nurodyta testavimo metodika, rezultatais. Ji gali būti sumažinta iki nulio, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į rizikos vertinimą. Jos negalima padidinti, nebent tai pateisinama remiantis rizikos vertinimu.“

6.           10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisija pagal 10a straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl I, II ir III prieduose nurodytų leidžiamų analitinių metodų priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos.“ '

7.           Įterpiamas toks 10a straipsnis:

„10a straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 7a straipsnio 5 dalyje, 7b straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 7d straipsnio 5 dalyje, 7d straipsnio 6 dalyje, 7d straipsnio 7 dalyje, 8a straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas įgaliojimų delegavimas taikomas neribotą laikotarpį nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7a straipsnio 5 dalyje, 7b straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 7d straipsnio 5 dalyje, 7d straipsnio 6 dalyje, 7d straipsnio 7 dalyje, 8a straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiamas tame sprendime nurodyto įgaliojimo delegavimas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 7a straipsnio 5 dalį, 7b straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, 7d straipsnio 5 dalį, 7d straipsnio 6 dalį, 7d straipsnio 7 dalį, 8a straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius po to, kai apie tą aktą pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu iki šio laikotarpio pabaigos ir Europos Parlamentas, ir Taryba pranešė Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.“

8.           11 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

9.           Priedai iš dalies keičiami taip, kaip nurodyta šios direktyvos I priede.

2 straipsnis Direktyvos 2009/28/EB pakeitimai

Direktyva 2009/28/EB iš dalies keičiama taip:

1.           2 straipsnyje įrašoma nauja pastraipa:

„p) „atliekos“ apibrėžiamos pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas[13] 3 straipsnio 1 dalį. Šiai kategorijai nepriskiriamos medžiagos, kurios sąmoningai modifikuojamos ar užteršiamos, kad atitiktų tą apibrėžtį.

2.           3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) pavadinimas pakeičiamas taip:

„Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo privalomi nacionaliniai planiniai rodikliai ir priemonės.“

b) 1 dalis papildoma tokia antra pastraipa:

„Siekiant laikytis pirmoje pastraipoje nurodyto planinio rodiklio, didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų, dalis yra ne didesnė nei energijos kiekis, atitinkantis didžiausią 3 straipsnio 4 dalies d punkte nustatytą dalį.“

c) 4 dalis iš dalies keičiama taip:

i) b punktas papildomas tokia fraze:

„Ši įtrauka taikoma nepažeidžiant 17 straipsnio 1 a punkto ir 3 straipsnio 4 dalies d punkto nuostatų;“

ii) pridedamas toks d punktas:

d) apskaičiuojant biodegalus skaitiklyje, iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų pagamintų biodegalų energijos dalis yra ne didesnė nei 5 % (numatoma dalis 2011 m. pabaigoje) galutinio transporto sektoriuje 2020 m. suvartojamo energijos kiekio.“

iii) pridedamas toks e punktas:

Laikoma, kad:

i) biodegalų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų, dalis yra keturis kartus didesnė už jų energetinę vertę;

ii) biodegalų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, dalis yra du kartus didesnė už jų energetinę vertę;

iii) atsinaujinančio nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio kuro dalis yra keturis kartus didesnė už jų energetinę vertę.

Valstybės narės užtikrina, kad jokios žaliavos nebūtų sąmoningai modifikuojamos siekiant jas priskirti i–iii kategorijoms.

IX priede pateiktas žaliavų sąrašas gali būti priderintas prie mokslo ir techninės pažangos, siekiant užtikrinti tinkamą šioje direktyvoje išdėstytų apskaitos taisyklių įgyvendinimą. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 25 straipsnio b punktą priimti deleguotuosius aktus dėl IX priede pateikto žaliavų sąrašo.“

3.           5 straipsnio 5 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 25 straipsnio b punktą priimti deleguotuosius aktus dėl III priede nurodyto transporto kuro energetinės vertės priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos.“

4.           6 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys išbraukiamas.

5.           17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kurių eksploatavimas pradedamas po 2014 m. liepos 1 d., naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, turi sudaryti mažiausiai 60 %. Įrenginys eksploatuojamas, jei faktinė biodegalų arba skystųjų bioproduktų gamyba jau vykdoma.

Dėl biodegalų ir skystųjų biodegalų, pagamintų įrenginiuose, kurie jau buvo eksploatuojami 2014 m. liepos 1 d. ar anksčiau, naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumažinamas bent 35 %, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – bent 50 %.

Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo apskaičiuojamas pagal 19 straipsnio 1 dalį.“

b) 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 25 straipsnio b dalį, kad galėtų apibrėžti kriterijus ir arealus ir nustatyti, kurioms pievoms taikomas pirmos pastraipos c punktas.“

6.           18 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

Komisija gali nuspręsti, kad 17 straipsnio 2 dalies tikslais savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių biomasės produktų gamybos standartus nustatančių schemų duomenys yra tikslūs arba kad jais remiantis biodegalų ar skystųjų bioproduktų siuntos atitinka 17 straipsnio 3–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus. Komisija gali nuspręsti, kad tų schemų duomenys yra tikslūs siekiant pateikti informaciją apie priemones, kurių imtasi teritorijoms, kurios teikia pagrindines ekosistemos paslaugas (pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė) kritinėse situacijose, taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią netaupiam vandens vartojimui vietovėse, kuriose vandens yra mažai, ir apie 17 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus. 17 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija taip pat gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos vietoves, pripažintas pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktas į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus.

7.           19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

'3. Apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidaro auginant žemės ūkio žaliavas, Komisijai gali būti pranešama ataskaitose, kurias valstybės narės teikia pagal 19 straipsnio 2 dalį, taip pat atitinkamose ataskaitose, kurios rengiamos apie teritorijas už Sąjungos ribų.“

'4. Pagal 25 straipsnio 3 punkte nurodytą patariamąją procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą Komisija gali nuspręsti, kad 3 dalyje nurodytose ataskaitose pateikiami duomenys yra tikslūs siekiant apskaičiuoti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su biodegalų ir skystųjų biodegalų žaliavų, kurios paprastai tose vietovėse auginamos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms, auginimu.“ '

b) 5 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Tuo tikslu Komisijai pagal 25 straipsnio b punktą suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.“

c) 6 dalis pakeičiama taip:

Komisija pagal 25 straipsnio b punktą įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl VIII priedo priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos, be kita ko, persvarstant siūlomas pasėlių grupės netiesioginio žemės paskirties keitimo vertes; nustatant naujas vertes tolesnio išskaidymo lygmenimis (t. y. žaliavų lygmeniu); įtraukiant papildomas vertes, jei naujos biodegalų žaliavos tinkamai pateikiamos rinkai; ir nustatant žaliavų iš nemaistinių celiuliozės ir lignoceliuliozės medžiagų veiksnius.“

d) 7 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„7. Komisija pagal 25 straipsnio b dalį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl V priedo priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos, be kita ko, papildant jį kitų biodegalų gamybos būdų, kai naudojamos tos pačios ar kitos žaliavos, vertėmis ir pakeičiant C dalyje nustatytą metodiką.“

e) 8 dalis išbraukiama.

8.           21 straipsnis išbraukiamas.

9.           22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

'2. Apskaičiuodama grynąjį sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valstybė narė, teikdama 1 dalyje nurodytas ataskaitas, gali naudoti tipines V priedo A ir B dalyse nurodytas vertes ir prideda VIII priede pateiktus duomenis apie numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo.“

10.         25 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

11.         Įterpiamas toks 25b straipsnis:

„25b straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

2. 3 straipsnio 4 dalies d punkte, 5 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 3 dalies c punkto trečioje pastraipoje, 19 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 6 dalyje ir 19 straipsnio 7 dalyje nurodytas įgaliojimų delegavimas Komisijai taikomas neribotą laikotarpį nuo [šios direktyvos įsigaliojimo data].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnio 4 dalies d punkte, 5 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 3 dalies c punkto trečioje pastraipoje, 19 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 6 dalyje ir 19 straipsnio 7 dalyje nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodyto įgaliojimo delegavimas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 3 straipsnio 4 dalies d punktą, 5 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 3 dalies c punkto trečią pastraipą, 19 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 6 dalį ir 19 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius po to, kai apie tą aktą pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu iki šio laikotarpio pabaigos ir Europos Parlamentas, ir Taryba pranešė Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.“

12.         Priedai iš dalies keičiami taip, kaip nurodyta šios direktyvos II priede.

3 straipsnis Persvarstymas

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje, remiantis naujausiais geriausiais turimais moksliniais duomenimis, apžvelgiamas šia direktyva nustatytų priemonių efektyvumas ribojant su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo. Prireikus prie ataskaitos pridedamas teisinis pasiūlymas, pagrįstas geriausiais turimais moksliniais duomenimis, siekiant numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, veiksnius įtraukti į atitinkamus tvarumo kriterijus, taikytinus nuo 2021 m. sausio 1 d., taip pat pagal Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies d punktą numatytų paskatų, taikytinų biodegalams, gaminamiems iš žaliavų, kurioms išgauti nereikalinga žemė, ir iš nemaistinių kultūrų, apžvalga.

4 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.           Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [dvylika mėnesių nuo šios direktyvos priėmimo]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.           Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS

Direktyvos 98/70/EB priedai iš dalies keičiami taip:

1) IV priedo C dalis iš dalies keičiama taip:

a) 7 punktas pakeičiamas taip:

'7. Dėl anglies sankaupų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, per metus išmetamas kiekis (el) apskaičiuojamas bendrą per 20 metų išmetamą kiekį padalijant į lygias dalis. Išmetamam kiekiui apskaičiuoti turi būti taikoma tokia taisyklė:

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P,

kai:

el –       metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė (gramais) biodegalų energijos vienetui (megadžiauliais));

CSR – su etalonine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba, jei atitinkama data yra vėlesnė, 20 metų iki žaliavos gavimo;

CSA – su faktine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Tais atvejais, kai anglies sankaupos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos sankaupos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą; ir

P –       pasėlių našumas (išmatuotas kaip biodegalų energija ploto vienetui per metus).“

b) 8 ir 9 punktai išbraukiami.

2) Pridedamas toks V priedas:

„V priedas

A dalis. Numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo naudojant biodegalus

Žaliavų grupė || Numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo (gCO2eq/MJ)

Javai ir kiti krakmolingi augalai || 12

Cukrūs || 13

Aliejiniai augalai || 55

B dalis. Biodegalai, kuriuos naudojant laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, yra lygus nuliui

Bus laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, bus lygus nuliui, kai naudojami biodegalai, pagaminti iš toliau nurodytų kategorijų žaliavų:

(a) žaliavų, kurios neįtrauktos į šio priedo A dalį;

(b) žaliavų, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, t. y. pakeitimą iš vienos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos žemės dangos kategorijų (miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės) žemės į pasėlius ar daugiamečius pasėlius[14]. Tokiu atveju „kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės paskirties keitimo, vertė (el) turėjo būti apskaičiuota pagal IV priedo C dalies 7 punktą.“

II PRIEDAS

Direktyvos 2009/28/EB priedai iš dalies keičiami taip:

1) V priedo C dalis iš dalies keičiama taip:

a) 7 punktas pakeičiamas taip:

'7. Dėl anglies sankaupų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, per metus išmetamas kiekis (el) apskaičiuojamas bendrą per 20 metų išmetamą kiekį padalijant į lygias dalis. Išmetamam kiekiui apskaičiuoti turi būti taikoma tokia taisyklė:

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P,

kai:

el –       metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė (gramais) biodegalų energijos vienetui (megadžiauliais));

CSR – su etalonine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba, jei atitinkama data yra vėlesnė, 20 metų iki žaliavos gavimo;

CSA – su faktine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Tais atvejais, kai anglies sankaupos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos sankaupos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą; ir

P –       pasėlių našumas (išmatuotas kaip biodegalų ar skystųjų bioproduktų energija ploto vienetui per metus).“

b) 8 ir 9 punktai išbraukiami.

2) Pridedamas toks VIII priedas:

„VIII priedas

A dalis. Su biodegalų naudojimu susijęs numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo

Žaliavų grupė || Numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo (gCO2eq/MJ)

Javai ir kiti krakmolingi augalai || 12

Cukrūs || 13

Aliejiniai augalai || 55

B dalis. Biodegalai ir skystieji biodegalai, kuriuos naudojant laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, yra lygus nuliui

Bus laikoma, kad naudojant iš toliau nurodytų kategorijų žaliavų pagamintus biodegalus ir skystuosius bioproduktus numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, bus lygus nuliui:

(a) iš žaliavų, kurios neįtrauktos į šio priedo A dalį;

(b) iš žaliavų, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, t. y. pakeitimą iš vienos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos žemės dangos kategorijos (miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės) žemės į pasėlius ar daugiamečius pasėlius[15]. Tokiu atveju „kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės paskirties keitimo, vertė (el) turėtų būti apskaičiuota pagal V priedo C dalies 7 punktą.“

3) Pridedamas toks IX priedas:

„IX priedas

A dalis. Žaliavos, kurių dalis siekiant 3 straipsnio 4 dalyje nurodyto planinio rodiklio laikoma keturis kartus didesne už jų energetinę vertę

(a) Dumbliai.

(b) Nerūšiuotų komunalinių atliekų (išskyrus rūšiuotas namų ūkių atliekas, kurioms taikomi perdirbimo planiniai rodikliai pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 11 straipsnio 2 dalies a punktą) biomasės dalis.

(c) Pramoninių atliekų biomasės dalis.

(d) Šiaudai.

(e) Mėšlas ir nuotekų šlamas.

(f) Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės.

(g) Talo alyvos derva.

(h) Neapdorotas glicerinas.

(i) Išspaudos.

(j) Vynuogių išspaudos ir vyno nuosėdos.

(k) Riešutų kevalai.

(l) Pelai.

(m) Burbuolių kotai.

(n) Žievės, šakos, lapai, pjuvenos ir medienos drožlės.

B dalis. Žaliavos, kurių dalis siekiant 3 straipsnio 4 dalyje nurodyto planinio rodiklio laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę

(a) Naudotas kepimo aliejus.

(b) Gyvūniniai riebalai, priskiriami I ir II kategorijoms pagal 2002/1774/EB, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms[16].

(c) Nemaistinės celiuliozės medžiagos.

(d) Lignoceliuliozės medžiagos, išskyrus pjaustytinus rąstus ir fanermedį.

[1]               OL L 140, 2009 6 5.

[2]               OL L 350, 1998 12 28.

[3]               Direktyvos 2009/30/EB 7d straipsnio 6 dalis ir Direktyvos 2009/28/EB 19 straipsnio 6 dalis.

[4]               COM(2010) 811.

[5]               Numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, skaičiuojamas taikant modeliavimą, kuris, nepaisant pastarojo meto mokslinės pažangos, vis dar priklauso nuo modeliavimo struktūros ir daromų prielaidų ir dėl jų gali skirtis.

[6]               Kaip apibrėžta C 160 (2010) 3.1.1 punkte.

[7]               OL C , , p. .

[8]               OL C , , p. .

[9]               OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

[10]             OL L 350, 1998 12 28, p. 58.

[11]             COM(2012) 60.

[12]             COM(2011) 571.

[13]             2008 m. lapkričio 22 d., OL L 312, p. 3.

[14]             Daugiamečiai augalai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai nėra kasmet nupjaunami, pvz., kuro miškas ir alyvpalmės, kaip apibrėžta (2010/C 160/02).

[15]             Daugiamečiai augalai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai nėra kasmet nupjaunami, pvz., kuro miškas ir alyvpalmės, kaip apibrėžta (2010/C 160/02).

[16]             OL L 273, 2002 10 10, p. 1.