KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai

Strategija „Bioekonomika Europai – inovacijos vardan tvaraus augimo“

1. Bioekonomikos strategija Europai

Europa, norėdama spręsti su didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi, sparčiu daugelio išteklių nykimu, augančia našta aplinkai ir klimato kaita susijusius uždavinius, turi iš esmės pakeisti biologinių išteklių gamybos, vartojimo, apdirbimo, saugojimo, perdirbimo ir šalinimo būdus. Strategijoje „Europa 2020“ siūloma plėtoti bioekonomiką – itin svarbus pažangaus ir ekologiško augimo veiksnį. Bioekonomikos mokslinių tyrimų pažanga ir inovacijų diegimas Europai sudarys sąlygas patobulinti atsinaujinančių biologinių išteklių valdymą, atverti naujas ir įvairesnes maisto ir biotechnologinių produktų rinkas. Europoje kuriama bioekonomika turi labai didelį potencialą palaikyti ir skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą kaimo ir pakrančių vietovėse bei pramoninėse zonose, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pagerinti pirminės gamybos[1] ir perdirbimo sektorių tvarumą ekonominiu ir aplinkos požiūriu. Tokiu būdu bioekonomika žymiai prisideda siekiant „Europos 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ tikslų.

Bioekonomikos strategija ir jos veiksmų planu siekiama padėti pamatus novatoriškesnei, tausiau išteklius naudojančiai ir konkurencingesnei visuomenei, kuri suderintų apsirūpinimą maistu, tvarų atsinaujinančių išteklių naudojimą pramoniniams tikslams ir aplinkos apsaugos užtikrinimą. Šie dokumentai papildys bioekonomikos sektorių mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, padės formuoti ir įgyvendinti nuoseklesnę politiką, gerins nacionalinio, ES ir pasaulinio lygmens bioekonomikos tarpusavio sąsajas ir didins viešo dialogo aktyvumą. Jais bus siekiama sinergijos su kitomis tų pačių tikslų siekiančiomis ir tuos pačius uždavinius sprendžiančiomis politikos kryptimis, priemonėmis ir finansavimo šaltiniais, kaip antai bendra žemės ūkio politika ir bendra žuvininkystės politika, integruota jūrų politika, aplinkos, pramonės, užimtumo, energetikos ir sveikatos politika; tuose dokumentuose atsižvelgiama į tai, kad tos politikos kryptys, priemonės ir finansavimo šaltiniai turi papildomąjį poveikį.

Strategija remiasi Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąja bendrąja programa (7BP) ir ES bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa („Horizontu 2020“). Išsamesnė informacija apie bioekonomikos strategiją pateikiama lydimajame Tarnybų darbiniame dokumente.

1.1. Problemos esmė

Europai pavojų kelia beprecedentis netvarus jos gamtos išteklių naudojimas, reikšminga ir galimai negrįžtama jos klimato kaita, nepaliaujamas biologinės įvairovės nykimas, kuris kelia grėsmę gyvosioms sistemoms, nuo kurių ji priklauso, stabilumui. Nerimą didina prognozė, kad pasaulio gyventojų skaičius per artimiausius 40 metų išaugs daugiau nei 30 %: nuo 7 mlrd. 2012 m. iki daugiau nei 9 mlrd. 2050 m. Šiems sudėtingiems ir tarpusavyje persipynusiems uždaviniams spręsti ir spartiems, nuosekliems ir ilgalaikiams visus ekonomikos ir visuomenės aspektus apimantiems gyvensenos ir išteklių naudojimo pokyčiams pasiekti reikalingi moksliniai tyrimai ir inovacijos. Europos piliečių ir būsimų kartų gerovė priklausys nuo to, kaip artimiausiais dešimtmečiais bus įgyvendinamos reikiamos permainos.

Pastaraisiais dešimtmečiais spręsdama tuos uždavinius ir orientuodama Europos ekonomikos pokyčius ES vykdė ir tobulino politiką įvairiose srityse. Tačiau sudėtingos uždavinių tarpusavio samplaikos gali sukelti nesutarimų, pavyzdžiui, ginčus dėl alternatyvių biomasės naudojimo būdų. Tokia diskusija kilo susirūpinus, kad dėl kitų sektorių poveikio auganti atsinaujinančių biologinių išteklių paklausa gali trikdyti apsirūpinimą maistu, ir nerimaujant dėl nepakankamų gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos Europoje bei trečiosiose šalyse. Tokiems daugialypiams klausimams spręsti tinka tik strateginis ir visapusiškas daugelį skirtingų politikos sričių aprėpiantis požiūris. Norint, kad skirtingų krypčių politika labiau derėtų tarpusavyje, mažiau dubliuotųsi pastangos, spartėtų inovacijų kūrimas ir diegimas, reikia patikima informacija pagrįsto ryšių palaikymo. Visų pirma reikia, kad ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politika būtų geriau suderinta su bioekonomiką palaikančių politikos krypčių prioritetais ir su jais geriau sąveikautų.

Bioekonomika yra geras tokio požiūrio pamatas, nes apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus, kaip antai į maistą, pašarus, biotechnologinius produktus[2] ir bioenergiją. Jos sektoriai ir pramonės šakos[3] turi didelį potencialą kurti inovacijas, nes juose kartu su vietinėmis ir neišreikštomis žiniomis naudojama daug mokslo sričių, didelio poveikio ir pramonės technologijų[4].

1.2. Visuomenės uždavinių sprendimas

Pagal savo pobūdį bioekonomika apima daugelį sektorių, todėl ji teikia ypatingą galimybę ir pasiekti, kad ekonomikos augimas būtų tvarus, ir visapusiškai spręsti tarpusavyje susijusius visuomenės uždavinius, kaip antai apsirūpinimo maistu, gamtos išteklių stokos, priklausomybės nuo iškastinių išteklių ir klimato kaitos.

Apsirūpinimo maistu užtikrinimas

Manoma, kad augant pasaulio gyventojų skaičiui iki 2050 m. maisto paklausa išaugs 70 %, o mėsos, prognozuojama, pasaulyje bus suvartojama dvigubai daugiau. Bioekonomikos strategija, pagal kurią bus plėtojama žinių bazė, sudarysianti sąlygas tvariai didinti pirminę gamybą, ir atsižvelgiama į visas, tiek pažangiausiu mokslu, tiek vietinėmis ir neišreikštomis žiniomis pagrįstas galimybes, padės formuoti kompleksišką požiūrį į tai, kaip šį uždavinį spręsti. Ja taip pat bus skatinami gamybos ir vartojimo modelių pokyčiai, sveikesnės ir tvaresnės mitybos formavimas.

Kasmet ES maisto gamybos sektorius ir namų ūkiai iššvaisto maždaug 90 mln. t maisto, arba 180 kg skaičiuojant vienam asmeniui, neįskaitant žemės ūkio ir žuvininkystės nuostolių. Šia strategija bus remiamos tausiau išteklius naudojančios maisto gamybos grandinės laikantis „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plano“ ir jūrų sektoriaus augimo iniciatyvos.

Tvarus gamtos išteklių valdymas

Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir akvakultūra gali gaminti biomasę, tik turėdami kelis esminius, bet ribotus išteklius. Tie ištekliai – tai žemė, jūros erdvė, derlingi ir sveiki dirvožemiai, vandens ir sveikatos ekosistemos, taip pat trąšoms gaminti reikalingi mineralai ir energija. Juos naudojant papildomai susidaro reikšmingos alternatyviosios išlaidos, susijusios su ekosistemų funkcijų mažėjimu ar išnykimu. Kadangi dėl konkuruojančių biomasės naudojimo būdų ir praeityje vykdyto eksploatavimo tie ištekliai labai nukenčia, ES turi gaminti „daugiau naudodama mažiau“ ir plėtoti pažangią tvarią žemdirbystę, žuvininkystę ir akvakultūrą.

Bioekonomikos strategija siekiama pagerinti žinių bazę ir skatinti inovacijas, kad ir išaugtų našumas, ir būtų užtikrintas tvarus išteklių naudojimas, ir mažiau nukentėtų aplinka. Biologinės įvairovės mažėjimas gali žymiai pabloginti išteklių kokybę ir sumažinti pirminės gamybos apimtis, ypač miškų ir žuvininkystės sektoriuose. Taigi strategija padės įgyvendinti ekosistemomis grįstą valdymą. Bus siekiama užtikrinti šios strategijos ir bendros žemės ūkio politikos, bendros žuvininkystės politikos, integruotos jūrų politikos ir ES aplinkos politikos krypčių, susijusių su tausiu išteklių naudojimu, tvariu gamtos išteklių naudojimu, biologinės įvairovės ir buveinių apsauga, taip pat ekosistemų funkcijų realizavimu, sinergiją ir papildomumą.

Pasauliniams uždaviniams reikia pasaulinio masto sprendimų. Bioekonomikos strategija palaikys pasaulinio masto priemones, kuriomis išteklius siekiama naudoti tvariau. Tarp tų priemonių – pasauliniu mastu priimtino bendro supratimo apie biomasės tvarumą formavimas ir geriausių būdų, kaip atverti naujas rinkas, įvairinti gamybą ir spręsti ilgalaikius apsirūpinimo maistu uždavinius, paieškos.

Priklausomybės nuo neatsinaujinančių išteklių mažinimas

Europos ekonomika labai priklauso nuo iškastinių išteklių, kaip antai anglies ir energijos šaltinių, todėl ją gali pažeisti tiekimo nesaugumas, mąžtanti pasiūla ir rinkos svyravimai. Norėdama likti konkurencinga ES turi tapti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomene, kur tausiai išteklius naudojantys sektoriai, biotechnologiniai produktai ir bioenergetika drauge skatina labiau aplinką tausojantį augimą ir konkurencingumą.

Į bioekonomikos strategiją bus įtrauktos pirmaujančios biotechnologinių produktų rinkos iniciatyvos rezultatai; strategija parems jūrų sektoriaus augimo iniciatyvą ir strateginį energetikos technologijų planą, padės siekti Atsinaujinančių energijos šaltinių direktyvos ir Kuro kokybės direktyvų tikslinių rodiklių – gerins žinių bazę ir skatins inovacijas, kad konkurencingomis kainomis, nekeliant grėsmės apsirūpinimui maistu, nedidinant spaudimo pirminei gamybai ir aplinkai, neiškreipiant rinkų tam tikrų energijos rūšių naudai būtų gaminama kokybiška biomasė, pavyzdžiui, auginami pramoniniai augalai. Be to, siekiant užtikrinti ilgalaikę bioekonomikos sėkmę, strategija padės suvokti biomasės prieinamumą, jos paklausą ir biomasės naudojimo būdų konkurenciją dabar ir ateityje, taip pat biomasės potencialą švelninti klimato kaitą. Strategijoje aptariama, kaip alternatyvūs anglies ir energijos šaltiniai, pavyzdžiui, žemės ūkio, miškininkystės ir kitos atliekos, galėtų tapti labiau pasiekiami, ir suteikiamos paskatos vykdyti atsinaujinančių energijos išteklių, pavyzdžiui, mikrodumblių, mokslinius tyrimus.

Kova su klimato kaita ir prisitaikymas prie jos

Per artimiausius dešimtmečius pasaulinė maisto ir pramoninės paskirties biomasės paklausa augs, todėl ES žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros pajėgumai turės būti tvariai didinami. Bioekonomikos strategija padės plėtoti mažo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio gamybos sistemas, pritaikytas neigiamiems klimato kaitos padariniams (pavyzdžiui, sausroms ir potvyniams) ir galinčias tokius padarinius sušvelninti. Strategija taip padės siekti „Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano“ bei „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plano“ tikslų ir įgyvendinti ES klimato kaitos politiką. Vienos iš priemonių – plačiau taikyti anglies dioksido sekvestraciją žemės ūkio paskirties dirvožemyje, jūros dugne ir tinkamai panaudoti miško išteklius

ES plaušienos ir popieriaus, chemijos ir maisto pramonės sektoriai išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau sykiu daug anglies jų produktuose sukaupiama. Strategija taip pat padės skatinti keisti angliai, energijai ir vandeniui imlius gamybos procesus, kai įmanoma, efektyviau išteklius naudojančiais ir aplinkai palankesniais gamybos procesais. Reikėtų tęsti dalinio neatsinaujinančių produktų pakeitimo tvaresniais biotechnologiniais produktais procesą.

Darbo vietų kūrimas ir Europos konkurencingumo išlaikymas

ES bioekonomikos sektorių metinė apyvarta yra 2 trln. EUR; juose esama daugiau nei 22 mln. darbo vietų ir dirba maždaug 9 % darbo jėgos. Tačiau, sprendžiant svarbiausius visuomenės uždavinius ir augant besivystančių šalių rinkoms, Europos bioekonomikos sektoriai turi diegti inovacijas ir labiau įvairinti produkciją, nes tik taip gali išlaikyti konkurencingumą ir darbo vietas. Didelio augimo tikimasi tvarios pirminės gamybos, maisto perdirbimo, pramoninių biotechnologijų ir biorafinavimo įmonių srityse; tas augimas paskatins kurti naujus biotechnologijomis pagrįstus sektorius, transformuoti veikiančius sektorius ir atverti naujas biotechnologinių produktų rinkas. Siekiant patenkinti tų sektorių, taip pat žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros darbo jėgos paklausą reikės naujų itin kvalifikuotų darbo ir profesinio mokymo galimybių.

Apskaičiuota, kad su bioekonomikos strategija susietas pagal „Horizontą 2020“ numatytas tiesioginis mokslinių tyrimų finansavimas iki 2025 m. bioekonomikos sektoriuose galėtų sukurti maždaug 130 000 darbo vietų ir 45 mlrd. EUR pridėtinės vertės[5]. Papildomo augimo tikimasi iš kitų tiesioginių ir netiesioginių viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijų visuose bioekonomikos sektoriuose. Galima tikėtis, kad bioekonomikos sektoriai žymiai prisidės siekiant „Europos 2020“ tikslų.

1.3. Nuoseklios bioekonomikos kūrimas

Siekiant didžiausio bioekonomikos ir mokslinių tyrimų bei inovacijų poveikio reikia konkrečių veiksmų. Pagal rekomendacijas, parengtas po viešųjų konsultacijų dėl bioekonomikos, reikėtų teikti prioritetą politikos sistemos nuoseklumui, investicijų į mokslinius tyrimus didinimui, biotechnologinių produktų rinkų plėtrai ir geresnei komunikacijai su visuomene[6].

Nuosekli politika

Bioekonomika apima įvairias pasauliniu, ES, nacionaliniu ir regionų lygmeniu įtvirtintas ir naujai formuojamas politikos kryptis, kurių tikslai sutampa su jos tikslais, tačiau jų įgyvendinimo rezultatas – sudėtinga ir kartais išskaidyta politikos erdvė. Bioekonomikos strategijoje raginama puoselėti informacija grįstą dialogą, ypač dėl mokslo pažangos vaidmens, ir palaikyti geresnę esamų bioekonomiką remiančių politikos krypčių sąveiką ES ir valstybių narių lygmeniu (žr. 5 veiksmą). Tai suinteresuotosioms šalims suteiktų nuoseklesnę politikos sistemą, paskatintų privačiojo sektoriaus investicijas. Be to, siekiant stebėti bioekonomikos pažangą, iš veikiančių, bet dažnai nesusietų duomenų bazių turi būti sukurtos informacinės sistemos (žr. 6 veiksmą).

Remiantis bioekonomikos strategija ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas bus geriau derinamas su nustatytais su bioekonomika susijusių politikos krypčių prioritetais. Strategija taip pat padės užtikrinti, kad į inovacijas būtų atsižvelgiama nuo pat politikos formavimo užuomazgų. Šiuo klausimu reikšmingas vaidmuo teks būsimoms Europos inovacijų partnerystėms (EIP) ir bendro programavimo iniciatyvoms. Skatinti augimą ir duoti akstiną investicijoms taip pat padės bioekonomikos dialogas, kuriuo bus gerinama žinių bazė ir skatinama politikos priemonių sąveika ES, valstybių narių ir regionų lygmeniu (žr. 2 veiksmą).

Visuomenės uždaviniai, kuriuos padeda spręsti bioekonomika, svarbūs ir pasauliniu lygmeniu, todėl reikės tarptautinio bendradarbiavimo. Bioekonomikos strategija padės Europai imtis vadovaujamojo vaidmens skatinant perėjimą prie pasaulinio lygmens bioekonomikos. Kryptį dabartiniam tarptautiniam bendradarbiavimui bioekonomikos klausimais turėtų duoti moksliniai tyrimai ir inovacijos; tuo bendradarbiavimu turėtų būti palengvintas keitimasis mokslinėmis žiniomis ir geriausia patirtimi pasaulinio masto klausimais ir įvairiose politikos srityse, ypač apsirūpinimo maistu, klimato kaitos, aplinkos ir išteklių, pajėgumų kūrimo ir prekybos (žr. 8 veiksmą).

Investicijos į žinias, inovacijas ir įgūdžius

Bioekonomikai reikalinga tęstinė ir vis didesnė viešojo finansavimo ir privačių investicijų parama; bioekonomika taip pat turėtų padėti siekti nacionalinių, europinių ir pasaulinių mokslinių tyrimų ir inovacijų nuoseklumo. Moksliniai tyrimai ir jų rezultatų taikymas dažnai atsieti dėl informacijos ir žinių spragų, institucinių ir koncepcinių barjerų tarp tyrėjų, novatorių, gamintojų, galutinių naudotojų, politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės. Tas spragas užlopyti gali žinių perdavimo tinklai, žinių ir technologijų tarpininkai, socialiniai projektai, kurie yra platesnio pobūdžio piliečių ir suinteresuotųjų šalių iniciatyvų dalis. Daug perspektyvių mokslinių tyrimų rezultatų lieka nepanaudoti dėl neišspręstų teisėkūros klausimų ir patentavimo. Be to, demonstravimo ir taikomajai veiklai reikia daugiau investicijų; o visai tiekimo grandinei reikia verslumo palaikymo ir konsultacinių paslaugų. (žr. 3 ir 11 veiksmus)

Strategijoje „Horizontas 2020“ pripažinta, kad reikia didinti investicijas į bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas: uždaviniui „Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika“ pasiūlyta beveik 4,7 mlrd. EUR[7]. Kita parama bus skiriama per uždavinių „Kova su klimato kaita, tausus išteklių naudojimas ir žaliavų tiekimas“, „Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija“ ir „Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė“ priemones. Su bioekonomika susijusių klausimų imsis Europos inovacijos ir technologijos instituto (EITI) ir jo skirtingų sričių žinių ir inovacijos bendrijos, ypač siūloma žinių ir inovacijos bendrija „Food4future“. Tai bus papildyta didelio poveikio ir pramoninių technologijų (pavyzdžiui, biotechnologijos, nanotechnologijos ir IRT) moksliniais tyrimais ir inovacijomis, taip pat kuriamų technologijų skatinimu. Įgyvendinant kompleksinius su bioekonomika susijusius politikos veiksmus ypač svarbu visos bioekonomikos vertės grandinės suinteresuotosioms šalims suteikti žinių bazę ir pagrindines priemones, tarp kurių būtų pagrindinės didelio poveikio technologijos. (žr. 1 ir 2 veiksmus)

Kelios valstybės narės sukūrė bioekonomikos mokslinių tyrimų programas ir sutarė per partnerišką viešojo sektoriaus subjektų veiklą gerinti tarpusavio koordinavimą mokslinių tyrimų srityje, kaip antai per jungtinę programavimo iniciatyvą „Sveikos ir produktyvios jūros bei vandenynai“. Norint paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas ir verslumą Europoje reikalingas ir aktyvus suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas. Reikėtų remti ir iniciatyvas, kuriomis skatinami žinių mainai, paprastinama Europos patento teisė ir pagerinama prieiga prie viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų rezultatų, taip pat palaikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių kūrimą ir tolesnę Europos inovacijų partnerysčių (EIP), pavyzdžiui, EIP „Žemės ūkio našumas ir tvarumas“ ir „Žaliavos“, plėtrą (žr. 1 ir 4 veiksmus).

Dalyvaujamasis valdymas ir informacija pagrįstas dialogas su visuomene

Kad stiprėtų mokslo, visuomenės ir politikos formavimo sąsajos ir bioekonomika būtų plėtojama atsakingai, reikalingas piliečių ir galutinių naudotojų dalyvavimas. Išsamesne informacija grindžiamas dialogas padės mokslui ir inovacijoms pakloti tvirtą politikos formavimo ir informacija pagrįstų visuomenės sprendimų pagrindą, o plėtojant bioekonomiką – atsižvelgti į visuomenei rūpimus pagrįstus klausimus ir jos poreikius.

Didžioji dauguma europiečių sutinka, kad mokslas ir technologija būsimoms kartoms suteiks daugiau galimybių. Tačiau mokslą ir visuomenę tebeskiria didžiulė informacinė praraja. Per visą mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą piliečiai turėtų būti kviečiami dalyvauti atvirame informacija pagrįstame dialoge. Jiems reikia suteikti solidų supratimą apie inovatyvių technologijų ir taikomos praktikos naudą bei grėsmes ir duoti daugiau galimybių pasisakyti apie naujus atradimus ir jų pasekmes (žr. 2 ir 5 veiksmus). Šiuo klausimu ypač svarbus Europos inovacijų partnerystės EIP „Žemės ūkio našumas ir tvarumas“ vaidmuo.

Be to, piliečiams reikėtų suteikti daugiau informacijos apie produktų savybes ir vartojimo modelių bei gyvensenos poveikį, pavyzdžiui, atliekų klausimu, kad jie galėtų rinktis atsakingai ir remdamiesi informacija (žr. 12 veiksmą). Piliečiams taip pat reikia parodyti socialinės inovacijos galimybes ir paskatinti juos imtis iniciatyvų.

Nauja infrastruktūra ir priemonės

Bioekonomikos našumą ir tvarumą bus galima didinti, sukūrus daugiau mokslinių tyrimų, kaimo, jūros ir pramoninių infrastruktūros objektų, žinių perdavimo tinklų ir patobulintų tiekimo grandinių. Tuo būtų pasiekta įvairių tikslų, vienas iš kurių – parama integruotoms ir įvairiomis kryptimis orientuotoms biorafinavimo įmonėms, taip pat ir mažoms vietos svarbos įmonėms (žr. 10 veiksmą). Naftos chemijos sektoriuje taikant perdirbimo procesus iš iškastinių išteklių pagaminama labai įvairių produktų, kuro ir energijos. Vietoj tų iškastinių išteklių biorafinavimo įmonės naudoja atsinaujinančius išteklius, įskaitant atliekas; taip žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose sukuriami nauji įplaukų šaltiniai ir darbo vietos. Tvarių tiekimo grandinių plėtrai skatinti ir gamykloms statyti gali būti naudojami įvairūs finansavimo šaltiniai, įskaitant privačiojo sektoriaus investicijas, ES kaimo plėtros ir Sanglaudos fondus (žr. 7 veiksmą).

Biotechnologiniai produktai ir bioenergija gali tapti biotechnologiniu tradicinių produktų atitikmeniu arba naujais produktais su visiškai naujomis ir novatoriškomis funkcinėmis galimybėmis ir su naujų rinkų sukūrimo bei esamų rinkų užėmimo potencialu. Norėdama tuo pasinaudoti ES aktyviai remia tolesnę aiškių nedviprasmiškų produktų standartų ir tvarumo kriterijų rengimą Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Šie elementai ypač reikšmingi gerinant bendrosios rinkos veikimą ir toliau plėtojant sertifikavimą ir ženklinimą, kurie galėtų padidinti tokių produktų populiarumą tarp vartotojų ir populiarinti „žaliuosius“ viešuosius pirkimus (žr. 11 veiksmą).

2. Bioekonomikos veiksmų planas

Toliau pateikiamame veiksmų plane aprašomi pagrindiniai Komisijos veiksmai bioekonomikos strategijos uždaviniams įgyvendinti remiantis 7BP, strategija „Horizontas 2020“ ir kitomis šiuo tikslu svarbiomis politikos iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos inovacijų partnerystėmis. Jame taip pat kviečiama, kad juos įgyvendinant dalyvautų valstybės narės ir suinteresuotosios šalys. Išsamesnė veiksmų plano versija skelbiama Tarnybų darbiniame dokumente[8].

2.1. Investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas ir įgūdžius

1. Bioekonomikos moksliniams tyrimams ir inovacijoms užtikrinti reikšmingą ES ir nacionalinį finansavimą, privačiojo sektoriaus investicijas ir partnerystės ryšius. Kad gerėtų viešojo sektoriaus programų nuoseklumas ir sinergija, toliau plėtoti bendro programavimo iniciatyvas ir ERA-NET veiklą. Siekiant palaikyti partnerystės ryšius su privačiuoju sektoriumi, remti bioekonomikos klasterius, taip pat Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijos bendrijas. Apibrėžti pagrindines mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su strategijoje „Horizontas 2020“ nurodytomis maisto, tvaraus žemės ūkio, miškininkystės, taip pat jūrų ir jūrininkystės sritimis, sąvokas ir prioritetus.

2. Gerinant esamą žinių bazę ir plėtojant naujas technologijas didinti daugiadisciplinių ir tarpšakinių mokslinių tyrimų ir inovacijų dalį, kad būtų aprėptas visuomenės uždavinių sudėtingumas ir jų tarpusavio sąsajos. Teikti mokslines konsultacijas, kad politikos sprendimai dėl bioekonomikos priemonių naudos ir kompromisų būtų priimami remiantis išsamia informacija.

3. Skatinti inovacijų diegimą ir sklaidą bioekonomikos sektoriuose, o kai būtina, kurti papildomus atgalinio ryšio mechanizmus reguliavimo ir politikos klausimais. Teikti paramą žinių tinklams, konsultacijų ir verslo rėmimo paslaugoms, ypač per EIP ir biotechnologijų klasterius.

4. Ugdyti tolesniam bioekonomikos sektorių augimui ir integracijai reikalingus žmogiškuosius pajėgumus rengiant universitetinius naujų bioekonomikos mokymo programų ir profesinio mokymo programų kūrimo forumus.

2.2. Intensyvesnė politikos krypčių sąveika ir suinteresuotųjų šalių įsitraukimas

5. Sukurti Biotechnologijų apskritojo stalo grupę, kuris susiedamas veikiančius mechanizmus padėtų didinti su bioekonomika susijusių politikos krypčių, iniciatyvų ir ekonomikos sektorių sinergiją bei nuoseklumą ES lygmeniu (iki 2012 m.). Skatinti panašių apskritojo stalo grupių kūrimą valstybių narių ir regionų lygmeniu. Skatinti tyrėjų, galutinių naudotojų, politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą atvirame informacija pagrįstame dialoge per visą bioekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą. Reguliariai rengti Bioekonomikos suinteresuotųjų šalių konferencijas.

6. Užtikrinant glaudų ryšį su esamomis informavimo sistemomis sukurti Bioekonomikos stebėjimo centrą, kuris padėtų Komisijai reguliariai vertinti bioekonomikos pažangą ir poveikį, taip pat plėtoti perspektyvines ir modeliavimo priemones (iki 2012 m.). Laikotarpio viduryje peržiūrėti pažangą ir strategiją atnaujinti.

7. Sudarant vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rūšių, kompetencijos centrų ir infrastruktūros objektų Europos Sąjungoje sąvadą, remti regioninių ir nacionalinių bioekonomikos strategijų plėtrą (iki 2015 m.). Siekiant kuo labiau padidinti esamų finansavimo mechanizmų poveikį, remti strategines diskusijas su valdžios institucijomis, atsakingomis už kaimo ir pakrančių plėtrą bei sanglaudos politiką[9] vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu.

8. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą bioekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimais, siekiant drauge spręsti pasaulinio masto uždavinius, kaip antai apsirūpinimas maistu ir klimato kaita, tvarus biomasės tiekimas (nuo 2012 m.). Siekti didesnės ES ir valstybių narių tarptautinio bendradarbiavimo sinergijos ir palaikyti glaudesnius ryšius su tarptautinėmis organizacijomis.

2.3. Rinkų ir konkurencingumo stiprinimas bioekonomikos srityje

9. Suteikti žinių bazę, kad būtų galima tvariai intensyvinti pirminę gamybą. Gerinti supratimą apie esamą, potencialų ir būsimą biomasės, įskaitant žemės ūkio ir miškininkystės produktų likučius ir atliekas, prieinamumą ir paklausą įvairiuose sektoriuose, atsižvelgiant į pridėtinę vertę, tvarumą, dirvožemio derlingumą ir klimato kaitos švelninimo potencialą. Teikti šią gautą informaciją, kuria remiantis būtų formuojama ir persvarstoma atitinkamų sričių politika. Ateityje remti sutartos poveikio aplinkai apskaičiavimo metodikos kūrimą, pavyzdžiui, naudojant būvio ciklo įvertinimą.

10. Skatinti kurti tinklus su tokiais logistikos pajėgumais, kokių reikia norint visoje Europoje integruoti ir įvairiapusiškai orientuoti biorafinavimo įmones, parodomąsias ir bandomąsias gamyklas, įskaitant būtinas logistikos ir tiekimo grandines, kuriose biomasės ir atliekų srautai būtų valdomi pakopų principu. Pradėti derybas siekiant sukurti Europos lygmens viešojo ir privačiojo sektorių mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystę, skirtą biotechnologinių produktų sektoriui (iki 2013 m.).

11. Stiprinti naujų rinkų plėtrą plėtojant biotechnologinių produktų ir maisto gamybos sistemų standartus ir standartizuotas tvarumo vertinimo metodikas, taip pat remiant visapusiškos plėtros (angl. scaling-up) veiklą. Dėti pagrindus biotechnologinių produktų „žaliesiems“ viešiesiems pirkimams – kuriant ženklinimą, sudarant pirminį Europos produktų informacijos sąrašą ir rengiant specialius mokymus už viešuosius pirkimus atsakingiems asmenims. Kuriant efektyvesnio išteklių naudojimo paskatas ir abipusio mokymosi mechanizmus prisidėti prie ilgalaikio bioekonomikos sektorių konkurencingumo.

12. Plėtoti mokslinėmis žiniomis pagrįstus vartotojų informavimo apie produktų savybes (pavyzdžiui, maistines savybes, gamybos metodus ir tvarumą aplinkos atžvilgiu) būdus ir skatinti sveiką bei tvarią gyvenseną.

[1]               Pastaba. Pirminė gamyba šiame komunikate reiškia žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą.

[2]               Pastaba. Biotechnologiniais laikomi produktai, kurie gauti vien ar iš dalies iš biologinės kilmės medžiagų, neįskaitant geologinėse formacijose glūdinčių ar fosilizuotų medžiagų, „CEN – Report on Mandate M/429“

[3]               Bioekonomika apima žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto, plaušienos ir popieriaus gamybą, taip pat dalį chemijos, biotechnologijų ir energetikos pramonės šakų.

[4]               Bioekonomika remiasi gyvybės mokslais, agronomija, ekologija, maisto mokslu, socialiniais mokslais, biotechnologija, nanotechnologija, informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir inžinerija.

[5]               Išsamiau apie tai Tarnybų darbiniame dokumente. [Įrašyti numerį?]

[6]               Europos Komisijos viešos konsultacijos „Dabartinė bioekonomikos padėtis Europoje ir ateities potencialas“ (2011 m. vasario – gegužės mėn.).

[7]               COM(2011) 809/3;

[8]               Pastaba. Atskiriems veiksmams gali prireikti atskiro poveikio vertinimo.

[9]               COM(2011) 615, IV priedas