5.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 33/125

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kūno skenerių naudojimo ES oro uostuose (COM(2010)0311),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl susisiekimo oru saugumo užtikrinimo priemonių ir kūno skaitytuvų poveikio žmogaus teisėms, privatumui, asmens orumui ir duomenų apsaugai (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių (2),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 272/2009, kuriuo papildomi Reglamento (EB) Nr. 300/2008 priede nustatyti bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos saugumo standartai (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 185/2010, kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti (4),

—

atsižvelgdamas į penktąją Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Reglamento (EB) Nr. 2320/2002, nustatančio civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles, įgyvendinimo (COM(2010)0725),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aviacijos saugumo rinkliavų (5),

—

atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio gyventojams ribojimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (18-ąją atskirą direktyvą, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (7),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-ąją atskirą direktyvą, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (8),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9),

—

atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvą 96/29/EURATOMAS, nustatančią pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (10),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriaus nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kūno skenerių naudojimo ES oro uostuose,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7–0216/2011),

A.

kadangi „kūno skeneris“ yra bendras terminas, kuriuo apibūdinama po drabužiais paslėptų metalinių ir nemetalinių daiktų aptikimo technologija; kadangi aptikimo kokybė – tai pajėgumas kūno skeneriais aptikti bet kokius draudžiamus daiktus, kuriuos tikrinamas asmuo slepia po drabužiais,

B.

kadangi ES aviacijos saugumo teisės aktuose numatomi įvairūs tikrinimo metodai ir technologijos, kuriuos taikant galima aptikti po drabužiais slepiamus draudžiamus daiktus ir iš kurių valstybės narės pasirenka vieną ar daugiau; kadangi kūno skeneriai šiuo metu nėra įtraukti į šį metodų ir technologijų sąrašą,

C.

kadangi kelios valstybės narės kūno skenerius oro uostuose šiuo metu naudoja laikinai (ne ilgiau kaip 30 mėnesių), įgyvendindamos savo teisę išbandyti naujas technologijas (Komisijos reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedo 12.8 skirsnis),

D.

kadangi valstybės narės turi teisę taikyti griežtesnes priemones negu pagrindiniai bendrieji standartai, kurių reikalaujama ES teisės aktuose, todėl savo teritorijoje gali naudoti kūno skenerius; kadangi griežtesnes priemones jos turi taikyti remdamosi rizikos vertinimu ir laikydamosi ES teisės; kadangi minėtos priemonės turi būti tinkamos, objektyvios, nediskriminuojančios ir proporcingos kylančiai rizikai (Reglamento (EB) Nr. 300/2008 6 straipsnis),

E.

kadangi valstybėms narėms pagal bet kurį iš pirmesnių dviejų punktų naudojant kūno skenerius negalima užtikrinti bendros vienintelės saugumo patikros; kadangi, jeigu ši padėtis nepasikeis, valstybėms narėms taikomos veiklos sąlygos bus nevienodos, todėl jos neturės teigiamo poveikio keleiviams,

F.

kadangi diskusija apie kūno skenerius negali vykti atskirai nuo bendros diskusijos apie integruotą bendrą Europos oro uostų saugumo koncepciją,

G.

kadangi sveikata yra turtas, kurį reikia saugoti, ir teisė, kurią reikia ginti; kadangi apšvita jonizuojančiąja spinduliuote yra pavojinga ir jos reikia vengti; kadangi todėl Europos Sąjungoje neturėtų būti leidžiama naudoti skenerių, skleidžiančių jonizuojančiąją spinduliuotę, kuri kaupiasi organizme ir yra žalinga žmonių sveikatai,

H.

kadangi ir ES, ir valstybių narių teisės aktuose jau nustatytos sveikatos apsaugos nuo pavojų, galinčių kilti naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančias technologijas, taisyklės ir šios spinduliuotės poveikio ribojimo taisyklės; kadangi todėl Europos Sąjungoje turėtų būti uždrausta naudoti jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančius skenerius,

I.

kadangi Europos Komisija konsultavosi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, 29 straipsnio darbo grupe ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir jų atsakymuose pateikiama svarbios informacijos apie sąlygas, kuriomis oro uostuose naudojant kūno skenerius nebūtų pažeidžiamos pagrindinės teisės,

J.

kadangi prieš svarstant galimybę naudoti kūno skenerius, reikia aptarti sveikatos ir teisės į privatumą, minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos uždraudimo ir duomenų apsaugos klausimus, tiek susijusius su pačia technologija, tiek su jos naudojimu,

K.

kadangi kūno skeneriai, be to, kad užtikrina aukštesnio lygio apsaugą negu esama įranga, taip pat turėtų padėti paspartinti keleivių patikrą ir sutrumpinti laukimo laiką,

L.

kadangi Taryba dar nepareiškė savo pozicijos dėl Europos Parlamento pozicijos dėl direktyvos dėl aviacijos saugumo rinkliavų,

M.

kadangi naujausiuose teroristų sąmokslo planuose, kuriuos atskleidė žvalgybos tarnybos, ketinta panaudoti krovinius išpuoliams vykdyti,

N.

kadangi ne tik keleiviams, bet ir kroviniams bei paštui taikomos ir turi būti taikomos tinkamos saugumo priemonės,

O.

kadangi kroviniai ir paštas, pakrauti keleiviniuose lėktuvuose, tampa teroristinių išpuolių taikiniu; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad kroviniams ir paštui taikoma daug žemesnio lygio apsauga nei keleiviams, būtina sugriežtinti saugumo priemones keleiviniuose lėktuvuose pakrautam paštui ir kroviniams,

P.

kadangi saugumo priemonės reikalingos ne tik oro uostuose, bet ir visoje tiekimo grandinėje,

Q.

kadangi pašto operatoriai tvarkydami paštą ir siuntinius atlieka svarbų vaidmenį aviacijos saugumo srityje ir kadangi pagal ES teisės aktus jie investavo dideles pinigų sumas ir įdiegė naujas technologijas, siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių ir Europos saugumo standartų,

R.

kadangi aviacijos saugumo priemones būtina derinti tarptautiniu mastu, siekiant užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir išvengti keleivių tikrinimo kelis kartus iš eilės ir su tuo susijusių apribojimų bei papildomų išlaidų,

S.

kadangi pirminis ir tęstinis saugumo darbuotojų mokymas yra ypač svarbus siekiant užtikrinti aukšto lygio aviacijos saugumą, kartu atsižvelgiant į keleivių orumo užtikrinimą ir jų asmens duomenų apsaugą,

T.

kadangi apsaugos personalo socialiniai, švietimo ir mokymo standartai turėtų būti integruoti persvarstant 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvą 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką (11);

1.

mano, reikalingas integruotas požiūris į aviacijos saugumą, taikant vienintelės saugumo patikros principą, kad keleivių, bagažo ir krovinių, atskraidinamų į vieną ES oro uostą iš kitų ES oro uostų, nereikėtų tikrinti pakartotinai;

2.

mano, kad tam tikri veiksmingi ir spartūs keleivių skenavimo metodai, atsižvelgiant į patikros punktuose sugaištą laiką, suteikia papildomą naudą aviacijos saugumo srityje;

3.

ragina Komisiją ištirti kitų metodų, kuriais aptinkami sprogmenys, įskaitant kietąsias medžiagas, naudojimo galimybes aviacijos saugumo srityje;

4.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti integruotą rizikos analizės sistemą, taikomą keleiviams, jei kyla pagrįstas įtarimas dėl keliamos grėsmės saugumui, ir bagažo bei krovinių tikrinimui, grindžiamą visa turima ir patikima informacija, ypač policijos, žvalgybos tarnybų, muitinių ir transporto įmonių pateikiama informacija; mano, kad informacija visoje sistemoje turėtų būti skelbiama siekiant veiksmingumo ir visapusiškai laikantis ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio nuostatų dėl nediskriminavimo bei vadovaujantis ES teisės aktais dėl duomenų apsaugos;

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos dalyvaujančios valdžios institucijos ir tarnybos, taip pat valdžios institucijos ir saugumo bei oro transporto įmonės, veiksmingai bendradarbiautų, rūpintųsi saugumo valdymu ir keistųsi informacija tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis;

6.

ragina Komisiją reguliariai peržiūrėti leidžiamų tikrinimo metodų sąrašą ir jų taikymo sąlygas bei būtiniausius standartus ir atsižvelgti į galimas problemas, praktinę patirtį ir technologijų pažangą, siekiant užtikrinti aukšto lygio aptikimo kokybę ir keleivių bei aviacijos sektoriaus darbuotojų teisių ir interesų apsaugą, atitinkančią šią pažangą;

7.

pabrėžia kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu svarbą, kurie kelia pavojų Europos Sąjungos saugumui, kaip nustatyta Stokholmo programoje, ir todėl tik šiuo atveju pritaria teisėtoms veiksmingoms saugumo ir teroristinių išpuolių prevencijos priemonėms, kurių būtina imtis laisvoje ir atviroje demokratinėje visuomenėje, jos turi būti proporcingos nustatytam tikslui ir visiškai atitikti ES Pagrindinių teisių chartijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) nuostatas; dar kartą primena, kad piliečių pasitikėjimas institucijomis yra labai svarbus ir kad dėl to turi būti užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp poreikio užtikrinti saugumą ir pagrindinių teisių ir laisvių užtikrinimo;

8.

pabrėžia šiuo atžvilgiu, kad visos kovos su terorizmu priemonės turėtų visiškai derėti su demokratinei visuomenei būtinomis pagrindinėmis teisėmis ir Europos Sąjungos įsipareigojimais, taip pat jos turėtų būti proporcingos, griežtai reikalingos, nustatytos teisės aktais ir susietos su konkrečiu tikslu;

9.

ragina Komisiją siūlyti įtraukti kūno skenerius į leidžiamų tikrinimo metodų sąrašą, su sąlyga, kad kartu bus pateiktos tinkamos jų naudojimo taisyklės ir bendri minimalūs standartai, kaip nurodyta šioje rezoliucijoje, tik jeigu prieš tai bus atliktas poveikio vertinimas, kaip tą 2008 m. ragino padaryti Europos Parlamentas, kuris patvirtintų, kad prietaisai nekelia pavojaus keleivių sveikatai, asmens duomenims, asmens orumui ir keleivių privatumui, taip pat patvirtintų šių skenerių veiksmingumą;

10.

mano, kad kūno skenerių naudojimas turi būti reglamentuojamas bendromis ES taisyklėmis, procedūromis ir standartais, kuriais ne tik nustatomi aptikimo veiksmingumo kriterijai, bet ir įpareigojama taikyti apsaugos priemones, būtinas siekiant apsaugoti keleivių, darbuotojų, įgulos narių ir apsaugos personalo sveikatą ir ginti jų pagrindines teises ir interesus;

11.

mano, kad kūno skeneriai turėtų padėti paspartinti patikrą oro uostuose ir sumažinti nepatogumus keleiviams, taigi ragina Komisiją atsižvelgti į tai savo teisėkūros pasiūlyme;

12.

konkrečiai siūlo, kad Komisija, nustačiusi bendrąsias kūno skenerių naudojimo taisykles, jas reguliariai ir, jei reikia, peržiūrėtų, pritaikydama nuostatas dėl sveikatos, privatumo, asmens duomenų ir pagrindinių teisių apsaugos prie technologijų pažangos;

13.

mano, kad dėl intensyvėjančios teroristų veiklos valdžios institucijos turi imtis apsaugos ir prevencinių veiksmų, kurių reikalauja demokratinė visuomenė;

14.

mano, kad daiktų aptikimo kūno skeneriais kokybė didesnė negu šiuo metu naudojamais metalo detektoriais, ypač nemetalinių daiktų ir skysčių, o išsamus apieškojimas rankomis gali būti nemalonesnė ir nepriimtinesnė procedūra, be to, užima daugiau laiko negu tikrinimas kūno skeneriu;

15.

mano, kad kūno skenerių naudojimas, jeigu taikomos tinkamos apsaugos priemonės, yra geresnė priemonė už kitus ne tokius griežtus metodus, kurie neužtikrintų tokio pat apsaugos lygio; primena, kad aviacijos saugumo srityje žvalgybos plačiąja prasme naudojimas ir geras oro uosto saugumo darbuotojų išsilavinimas turėtų ir toliau būti mūsų pagrindiniai prioritetai;

16.

mano, kad su privatumu ir sveikata susijusios problemos ir reikalavimai gali būti išspręsti taikant turimas technologijas ir metodus; mano, kad šiuo metu tobulinama technologija yra perspektyvi ir kad turi būti naudojama geriausia turima technologija;

17.

mano, kad už kūno skenerių įrengimą arba neįrengimą atsako ir laisvę juos įrengti tebeturi ES valstybės narės, tačiau mano, kad siekiant sukurti suderintą Europos aviacijos saugumo erdvę, reikia labiau derinti kūno skenerių naudojimą;

18.

mano, kad valstybėms narėms įrengus kūno skenerius, šie skeneriai turi atitikti būtiniausius standartus ir reikalavimus, Europos Sąjungos nustatytus visoms valstybėms narėms, nepažeidžiant jų teisės taikyti griežtesnes priemones;

19.

mano, kad valstybės narės turėtų padidinti kontrolės punktų ir saugumo darbuotojų skaičių, siekiant užtikrinti, jog įrengus kūno skenerius nebus daromas poveikis keleiviams;

20.

mano, kad tikrinamiems asmenims turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti, ar naudoti kūno skenerius, o jiems atsisakius, būtų privaloma taikyti alternatyvius tikrinimo metodus, kuriais užtikrinamas toks pat veiksmingumas kaip ir kūno skeneriais ir visiškai gerbiamos jų teisės ir orumas; pabrėžia, kad vien dėl tokio atsisakymo keleivis neturėtų būti įtariamas;

21.

primena, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai iš esmės turi būti taikomi laikantis principo ALARA (racionaliai įmanomi kuo mažesni didžiausios leistinos koncentracijos dydžiai);

22.

ragina valstybes nares diegti technologiją, kuri būtų mažiausiai kenksminga žmonių sveikatai ir kurią naudojant būtų rasti priimtini visuomenės privatumo problemų sprendimai;

23.

mano, kad neturi būti priimtinos organizme besikaupiančios jonizuojančiosios spinduliuotės dozės; taigi mano, kad bet kokia technologija, kurioje naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, turėtų būti vienareikšmiškai nenaudojama atliekant saugumo patikrą;

24.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę, kaip vykdant kitą bendrąją tyrimų programą būtų galima panaudoti technologiją, kuri būtų visiškai nekenksminga visiems visuomenės nariams ir drauge užtikrintų aviacijos saugumą;

25.

ragina valstybes nares reguliariai tikrinti ilgalaikį kūno skenerių veikimo poveikį, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis, ir prižiūrėti, kad šių aparatų įrengimas, naudojimas ir veikimas atitiktų normas;

26.

primygtinai ragina tinkamai atsižvelgti į ypatumus, susijusius su sveikatos ir gebėjimo bendrauti požiūriu pažeidžiamais keleiviais, pavyzdžiui, nėščiomis moterimis, vaikais, pagyvenusiais asmenimis, neįgaliaisiais ir asmenimis, kuriems implantuoti medicinos prietaisai (pavyzdžiui, ortopediniai protezai arba stimuliatoriai), taip pat su visais asmenimis, kurie vežasi vaistus ir (arba) medicininius prietaisus (pvz., švirkštus, insuliną), reikalingus jų sveikatai palaikyti, ir dėl šių keleivių imtis tinkamų ir jų asmeniniams poreikiams pritaikytų priemonių;

27.

mano, kad turėtų būti naudojami tik menami kūno atvaizdai ir primygtinai ragina neleisti daryti tikroviškų kūno atvaizdų;

28.

pabrėžia, kad skenavimo metu gauti duomenys negali būti naudojami kitiems tikslams, išskyrus draudžiamų daiktų aptikimą, gali būti naudojami tik tokiam laikui, kurio reikia patikrinimui atlikti, turi būti skubiai sunaikinami, kai tik užbaigiamas asmens saugumo patikrinimas, ir negali būti išsaugomi;

29.

mano, kad naudojimo taisyklėmis turi būti užtikrinta, kad bus taikomas atsitiktinės atrankos būdas ir keleivių atranka patikrai kūno skeneriu nebus grindžiama diskriminaciniais kriterijais;

30.

pabrėžia, kad bet koks klasifikavimas, pavyzdžiui, pagal lytį, rasę, odos spalvą, etninę kilmę, genetines savybes, kalbą, religiją arba įsitikinimus yra nepriimtinas atliekant procedūrą, susijusią su atranka patikrinimui arba atsisakymu tikrintis kūno skeneriu;

31.

mano, kad siekiant apsaugoti keleivių tapatybę ir užtikrinti, kad jų nebūtų galima atpažinti iš jokios jų kūno dalies atvaizdų, visuose kūno skeneriuose turėtų būti naudojami menami kūno atvaizdai;

32.

reikalauja, kad naudojant šią technologiją nebūtų galima laikyti arba saugoti duomenų;

33.

primena, kad kūno skenerių naudojimas turi atitikti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo;

34.

pabrėžia, kad tos valstybės narės, kurios nusprendžia naudoti kūno skenerius, turėtų galėti, laikydamosi subsidiarumo principo, taikyti griežtesnius standartus nei ES teisės aktuose dėl piliečių ir jų asmens duomenų apsaugos nustatyti standartai;

35.

mano, kad tikrinami asmenys turi iš anksto gauti išsamią informaciją, ypač apie atitinkamo kūno skenerio veikimą, apie teisių į orumą, privatumą apsaugos ir duomenų apsaugos sąlygas ir galimybę nesutikti būti tikrinamam kūno skeneriu;

36.

ragina Komisiją į savo informacines kampanijas apie oro keleivių teises įtraukti skyrių, kuriame taip pat būtų išdėstytos keleivių teisės saugumo patikrų metu ir naudojant kūno skenerius;

37.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad saugumo darbuotojai būtų specialiai apmokyti naudoti kūno skenerius taip, kad būtų gerbiamos pagrindinės keleivių teisės, asmens orumas, duomenų apsauga ir sveikata; taigi mano, kad saugumo darbuotojams, atsakingiems už skenerių naudojimą, labai naudinga priemonė galėtų būti elgesio kodeksas;

38.

primena 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento poziciją dėl aviacijos saugumo rinkliavų;

39.

mano, kad saugumo rinkliavos turi būti skaidrios, kad jos turi būti naudojamos tik saugumo sąnaudoms padengti ir kad valstybės narės, nusprendusios taikyti griežtesnes priemones, turi finansuoti patiriamas papildomas sąnaudas;

40.

reikalauja, kad Taryba tuoj pat per pirmąjį svarstymą priimtų poziciją dėl aviacijos saugumo rinkliavų, nes teisės aktai dėl aviacijos saugumo ir teisės aktai dėl aviacijos saugumo rinkliavų yra glaudžiai susiję;

41.

rekomenduoja kiekvieno keleivio biliete nurodyti saugumo priemonių sąnaudas;

42.

pakartoja ir toliau laikosi savo pozicijos, kad draudimas vežti skysčius turėtų būti panaikintas 2013 m., kaip nustatyta ES teisės aktuose; taigi ragina visas suinteresuotąsias šalis, Komisiją, valstybes nares ir pramonės atstovus glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad apribojimai įsinešti skysčius į lėktuvo saloną būtų panaikinti keleivių naudai;

43.

ragina valstybes nares ir oro uostus imtis visų būtinų priemonių siekiant laiku įdiegti tinkamas technologijas, kad numatytu laiku baigus galioti draudimui vežti skysčius nesumažėtų saugumas;

44.

mano, kad šiuo požiūriu visi dalyviai turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad baigus galioti draudimui vežti skysčius, aerozolius ir gelius šie daiktai būtų tikrinami kuo patikimiau ir vienodžiau, visada užtikrinant keleivių teises;

45.

mano, kad krovinių ir pašto tikrinimas, remiantis rizikos analize, turi būti proporcingas grėsmei, susijusiai su jų vežimu, ir kad turi būti užtikrintas tinkamas saugumas, ypač krovinius ir paštą vežant keleiviniais lėktuvais;

46.

primena, kad šimtu procentų skenuoti krovinius yra neįmanoma; prašo, kad valstybės narės toliau stengtųsi įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 ir atitinkamą Komisijos Reglamentą (ES) Nr. 185/2010, siekdamos didinti saugumą visoje tiekimo grandinėje;

47.

mano, kad krovinių saugumo lygis valstybėse narėse tebėra nevienodas, taigi, siekdamos sukurti bendrą tikrinimo ir saugumo sistemą, valstybės narės turi užtikrinti, kad esamos su Europos kroviniais ir paštu susijusios priemonės būtų teisingai įgyvendinamos, ir pripažinti kitos valstybės narės patvirtintus reguliuojamus subjektus;

48.

mano, kad valstybių narių įgyvendinamos saugumo priemonės oro krovinių ir pašto srityje ir Europos Komisijos vykdomas šių priemonių tikrinimas buvo sustiprintas, todėl mano, jog labai svarbu parengti techninę ataskaitą, siekiant nustatyti dabartinės krovinių sistemos trūkumus ir galimus jų šalinimo būdus;

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti oro transportu vežamų krovinių tikrinimą, įskaitant reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų patvirtinimą; pabrėžia, kad nacionaliniu mastu turi dirbti daugiau tikrintojų;

50.

pabrėžia muitinių informacijos potencialą apskaičiuojant riziką, susijusią su konkrečiais siuntiniais, ir ragina Komisiją tęsti darbą dėl galimo muitinių elektroninių sistemų naudojimo aviacijos saugumo tikslais; ypač ragina panaudoti ES importo kontrolės sistemą (angl. ICS) muitinių administracijų bendradarbiavimui gerinti;

51.

ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad kroviniai iš trečiųjų šalių būtų siunčiami saugiai nuo pradinio oro uosto, ir parengti kriterijus didelės rizikos kroviniams apibrėžti, tiksliai nurodant kiekvieno pareigūno atsakomybę;

52.

ragina Komisiją užtikrinti, kad saugumo programoje būtų atsižvelgta į visų susijusių dalyvių ypatumus ir suderintos saugumo priemonės, susijusios su pašto bei krovinių mainais, kartu užtikrinant dinamišką ekonomiką, kurioje būtų skatinama prekyba, paslaugų kokybė ir elektroninės prekybos plėtra;

53.

ragina Komisiją pasiūlyti suderintą už krovinius atsakingų saugumo darbuotojų mokymo ir tęstinio mokymo sistemą, siekiant atsižvelgti į naujausią techninę pažangą saugumo srityje;

54.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir trečiosiomis šalimis rizikos vertinimo ir žvalgybos sistemų aviacijos saugumo srityje klausimais;

55.

ragina Komisiją ir valstybes nares Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje pritarti visuotinių reguliavimo standartų sukūrimui, kad būtų remiamos trečiųjų šalių pastangos įgyvendinti minėtus standartus, skatinamas abipusis saugumo priemonių pripažinimas ir siekiama tikslo veiksmingai ir bendrai tikrinti saugumą;

56.

mano, kad komitologijos procedūra aviacijos saugumo sektoriuje, bent jau toms priemonėms, kurios turi poveikį piliečių teisėms, yra netinkama ir ragina aktyviai įtraukti Europos Parlamentą į bendro sprendimo procedūrą;

57.

tikisi, kad Komisija dar šią Parlamento kadenciją pateiks teisės akto pasiūlymą dėl Reglamento (EB) Nr. 300/2008 patikslinimo, atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Komisijos pareiškimą, susijusį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, priėmimu;

58.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.