KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas /* KOM/2011/0571 galutinis */
TURINYS 1........... Europos uždaviniai ir galimybės....................................................................................... 2 2........... Europos išteklių naudojimo
efektyvumo didinimas............................................................ 3 3........... Ekonomikos transformavimas.......................................................................................... 4 3.1........ Tvarus vartojimas ir gamyba............................................................................................ 5 3.2........ Iš atliekų į išteklius.......................................................................................................... 7 3.3........ Parama moksliniams tyrimams ir
inovacijoms................................................................... 8 3.4........ Aplinkai kenksmingos subsidijos ir
teisingas kainų nustatymas........................................ 10 4........... Gamtos turtai ir ekosistemos
funkcijos........................................................................... 12 4.1........ Ekosistemos funkcijos................................................................................................... 12 4.2........ Biologinė įvairovė......................................................................................................... 13 4.3........ Mineralai ir metalai........................................................................................................ 13 4.4........ Vanduo........................................................................................................................ 13 4.5........ Oras............................................................................................................................. 15 4.6........ Žemė ir dirvožemiai....................................................................................................... 15 4.7........ Jūros ištekliai................................................................................................................ 16 5........... Pagrindiniai sektoriai..................................................................................................... 18 5.1........ Maisto problematika..................................................................................................... 18 5.2........ Pastatų tobulinimas....................................................................................................... 19 5.3........ Efektyvaus mobilumo užtikrinimas................................................................................. 20 6........... Valdysena ir stebėsena.................................................................................................. 20 6.1........ Nauji būdai imtis išteklių naudojimo
efektyvumo veiksmų............................................... 20 6.2........ Išteklių naudojimo efektyvumo
rėmimas pasaulyje.......................................................... 22 6.3........ ES aplinkos priemonėmis pasiekiamų
rezultatų gerinimas................................................ 23 7........... Išvados........................................................................................................................ 24 Priedas: Išteklių naudojimo efektyvumui svarbios
sektorių, išteklių ir ES politikos iniciatyvų sąsajos 25
1.
Europos uždaviniai ir galimybės
Europos gerovė
augo daugelį dešimtmečių, o augimas buvo grindžiamas intensyviu išteklių
naudojimu. Tačiau šiandien iškilo dvigubas
uždavinys: skatinti augimą, kuris būtinas, kad būtų kuriamos darbo vietos ir
piliečių gerovė, ir užtikrinti, kad tas augimas būtų kokybiškas ir sudarytų
sąlygas kurti tvarią ateitį. Norint, kad išspręsti šiuos uždavinius ir sunkumus
paversti galimybėmis, artimiausioje kartoje mūsų ekonomiką, įskaitant
energetiką, pramonę, žemės ūkį, žuvininkystę ir transporto sistemas, taip pat
gamintojų ir vartotojų elgseną, reikės pakeisti iš esmės. Jei tų permainų imsimės laiku, nuspėjamai ir
tvarkingai, galėsime toliau kurti gerovę, drauge mažindami išteklių naudojimą
ir jo poveikį. XX amžiuje
pasaulyje iškastinio kuro naudojimas padidėjo 12 kartų, o materialinių išteklių
išgavimas išaugo 34 kartus. Šiuo metu
kiekvienas ES gyventojas kasmet sunaudoja 16 tonų medžiagų, tačiau 6 tonos
išeikvojamos veltui – pusė jų patenka į sąvartynus. Tendencijos
rodo, kad pigių ir gausių išteklių laikai baigėsi. Auga
įmonių sąnaudos svarbiausioms žaliavoms ir mineralams; jų stygius ir kainų
svyravimas ekonomikai daro žalą. Įtampa kyla ne tik dėl mineralų, metalų ir
energijos šaltinių, bet ir dėl žuvų išteklių, medienos, vandens, derlingos
žemės, švaraus oro, biomasės, biologinės įvairovės, klimato sistemos stabilumo.
Maisto, pašarų ir pluošto paklausa iki 2050 m. gali išaugti 70 proc.,
tačiau 60 proc. svarbiausių pasaulio ekosistemų, kurios padeda gaminti
tuos išteklius, jau nualintos arba naudojamas netvariai. Jei išteklius taip naudosime ir toliau, savo poreikiams
patenkinti 2050 m. mums visiems reikės daugiau nei dviejų planetų
išteklių, ir daugelio viltys, kad gyvenimas taps geresnis, neišsipildys. Kai kurių išteklių
kainos mūsų ekonominėje sistemoje yra mažesnės už jų savikainą, todėl
skatinamas neefektyvus išteklių naudojimas. Pasaulio
verslo darnaus vystymosi taryba yra paskaičiavusi, kad 2050 m. išteklius
turėsime naudoti 4–10 kartų efektyviau, o esminiai pokyčiai būtini jau iki
2020 m. Kai kurios dinamiškos įmonės pripažino, kad išteklius apsimoka
naudoti efektyviau, tačiau daugelis įmonių ir vartotojų dar nesuvokė, kaip
smarkiai ir sparčiai jiems reikia keistis. Efektyvaus
išteklių naudojimo skatinimas labai apsimoka įmonėms ir turėtų didinti jų
konkurencingumą ir pelningumą. Todėl efektyvus išteklių naudojimas –
neatsiejama ES konkurencingumo pasaulyje darbotvarkės dalis. Jis taip pat
padeda užtikrinti tvarų atsigavimą po ekonominės krizės ir gali padėti sukurti
daug darbo vietų. Permainoms reikės
politikos struktūros, kad būtų sukurtos veiklos sąlygos, kuriomis būtų
atlyginama už inovacijas ir efektyvų išteklių naudojimą, taip pat kad būtų
skatinamas prekių perprojektavimas, tausus aplinkos išteklių valdymas,
intensyvesnis pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas, medžiagų pakaitalų
paieškos, išteklių taupymas ir taip kuriamos ekonominės galimybės ir gerinamas
tiekimo saugumas. Norint atsieti augimą nuo
išteklių naudojimo ir atverti tuos naujus augimo šaltinius, mūsų ekonomiką ir
gyvenimo būdą lemiantys politikos elementai turi būti nuoseklesni ir
tarpusavyje integruoti. Veiksmai klimato
kaitos srityje jau suteikė pagrindą atsieti augimą nuo didesnio anglies naudojimo. Strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėje
iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ [1] Europos Sąjungai nurodyta
permainų kryptis. Iniciatyvoje raginta
parengti planą ir jame „nustatyti vidutinio ir ilgalaikio laikotarpio tikslus
bei priemones jiems įgyvendinti“. Šis planas
remiasi kitomis pavyzdinės iniciatyvos iniciatyvomis ir papildo jas, ypač
nuveiktus politikos veiksmus, kuriais siekiama kurti mažo anglies dioksido
kiekio technologijų ekonomiką; čia atsižvelgiama į pažangą, padarytą
įgyvendinant 2005 m. Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminę strategiją[2] ir ES darnaus vystymosi
strategiją. Planą taip pat reikėtų vertinti pasaulio
pastangų pasiekti ekologinę ekonomikos transformaciją kontekste[3]. Plane gausiai remtasi
įvairiais šaltiniais, kurių nuorodos, įskaitant Europos aplinkos agentūros
ataskaitą dėl Europos aplinkos padėties ir perspektyvų, pateikiamos lydimajame
tarnybų darbiniame dokumente.
2.
Europos išteklių naudojimo efektyvumo didinimas
Plano parengimas Vizija: 2050 m. Europos ekonomika
auga paisant išteklių ir planetos galimybių ribotumo; tai skatina pasaulio
ekonomikos permainas. Mūsų ekonomika
konkurencinga ir integracinė; užtikrinamas aukštas gyvenimo lygis, o poveikis
aplinkai daug mažesnis. Visi mūsų ištekliai –
nuo žaliavų iki energijos, vandens, oro, žemės ir dirvožemio – valdomi tausiai. Klimato kaitos stabdymo tarpiniai tikslai pasiekti,
biologinė įvairovė ir ja pagrįstos ekosistemos funkcijos bus saugomos,
vertinamos ir iš esmės atstatomos. Šios vizijos įgyvendinimas – plėtra,
grindžiama efektyviu išteklių naudojimu. Taip
sudaromos sąlygos ekonomikoje sukurti daugiau naudojant mažiau išteklių,
sukurti didesnę vertę mažesnėmis sąnaudomis, naudoti išteklius tausiai ir
mažiau paveikiant aplinką. Praktiškai tai
reiškia, jog būtina užtikrinti, kad visų rūšių gamtos turtams, iš kurių ES
gauna naudos ar išteklius visame pasaulyje, nekiltų grėsmė, ir kad jie būtų
valdomi užtikrinant didžiausią įmanomą tvarumą. Taip
pat reikės nebepalikti beveik jokių atliekų likučių, atstatyti ekosistemą,
suvokti sistemines aplinkos grėsmes ekonomikai ir jų išvengti. Reikės naujos inovacijų bangos. Šiame plane
išdėstyti tarpiniai tikslai, kurie parodo, ko reikės, kad pasirinktume
efektyviu išteklių naudojimu grindžiamą tvarų augimą. Kiekviename skirsnyje
aprašomi veiksmai, kurių, norėdami pradėti šį procesą, turime imtis artimiausiu
metu. Plane pateikiama schema,
kuri padeda paaiškinti, kaip politikos kryptys veikia viena kitą ir viena kita
remiasi, ir kurią naudojant galima nuosekliai rengti ir įgyvendinti ateities
veiksmus. Priedo lentelėje nurodomos
svarbiausių sektorių ir išteklių sąsajos su atitinkamomis ES politikos
iniciatyvomis. Prieš pateikiant išsamius pasiūlymus
bus parengtas visų svarbių veiksmų ir visų galimų tikslinių rodiklių poveikio
įvertinimas[4]. Pažanga ir jos matavimas Kad būtų galima duoti
signalus ir įvertinti ir efektyvesnio išteklių naudojimo pažangą, reikės
patikimų ir lengvai suprantamų indikatorių. Šiame veiksmų plane
siūloma išteklių naudojimo efektyvumo srityje veikti naujoviškai: iki
2013 m. pabaigos visos suinteresuotosios šalys diskutuos ir derėsis dėl indikatorių
ir tikslinių rodiklių. Šis procesas išsamiau
aprašytas 6 skirsnyje. Siekiant pradėti šį
procesą, preliminariai suformuluojami dviejų lygių indikatoriai[5]: (1)
pagrindinis laikinas indikatorius („išteklių
našumas“) – įvertinti, kaip siekiama pagrindinio šio veiksmų plano tikslo –
gerinti ekonominius rezultatus mažinant spaudimą dėl gamtos išteklių. (2)
papildomi pagrindinių gamtos išteklių, kaip antai
vandens, žemės, medžiagų ir anglies, indikatoriai, kuriuos naudojant būtų
nustatoma, kiek šių išteklių sunaudoja visa ES. Kliūčių
įveikimas ES ir valstybės
narės turėtų siekti pašalinti kliūtis, kurios trukdo išteklius naudoti
efektyviai, ir taip tinkamai skatinti gamybos ir vartojimo sprendimus. Todėl reikės: –
apsispręsti dėl rinkų ir kainų, mokesčių ir
subsidijų, kurios neatspindi išteklių naudojimo realių sąnaudų ir trukdo
užtikrinti ekonomikos tvarumą; –
versle, finansų sektoriuje ir politikoje skatinti
toliaregiškesnę inovatyvią mąstyseną, kuri akina diegti naujus tvarius veiklos
principus, skatina esminę pažangą inovacijų srityje, ugdo perspektyvinį mąstymą
ir ekonomiškai veiksmingą reglamentavimą. –
vykdyti tyrimus, kurie padėtų užpildyti mūsų žinių
ir įgūdžių spragas, suteikta reikiama informacija ir rengiami mokymai; –
atsižvelgti į nerimą dėl konkurencingumo pasaulyje
ir siekti susitarti su tarptautiniais partneriais, kad būtų judama ta pačia
kryptimi.
3.
Ekonomikos transformavimas
Pertvarkant ekonomiką pagal efektyvaus išteklių
naudojimo principus bus sutaupyta sąnaudų, naujovės pasieks rinką, ištekliai
bus geriau valdomi per visą būvio ciklą ir dėl to pagerės konkurencingumas,
rasis naujų augimo šaltinių ir bus kuriama daugiau darbo vietų. Tuo tikslu
reikalinga politika, kurioje pripažįstama ekonomikos, gerovės ir gamtos turtų
tarpusavio priklausomybė ir kuria siekiama šalinti kliūtis, dabar trukdančias
pradėti išteklius naudoti efektyviau, ir nustatomos vienodos, lanksčios,
nuspėjamos ir nuoseklios verslo sąlygos. Šaltinis: Europos
aplinkos agentūra
3.1.
Tvarus vartojimas ir gamyba
3.1.1. Prekių tobulinimas ir vartojimo
elgsenos keitimas Privačių ir
viešojo sektoriaus pirkėjų vartojimo elgsenos pokyčiai skatins efektyviau
naudoti išteklius, o dažnai lėšų bus sutaupoma ir tiesiogiai. Be to, kintant elgsenai galėtų išaugti paslaugų ir
prekių, kuriems sukurti ištekliai naudojami efektyviau, paklausa. Kad būtų
padedama priimti vartojimo sprendimus, reikalinga tiksli, viso prekės būvio
ciklo poveikiu ir išteklių naudojimo sąnaudomis pagrįsta informacija. Vartotojai gali sutaupyti, vengdami atliekų patys
ir pirkdami patvaresnes, lengviau pataisomas ar perdirbamas prekes. Nauji verslo modeliai, kai prekės ne perkamos, o
nuomojamos, gali patenkinti vartojimo poreikius ir kartu mažinti tam pačiam
būvio ciklui sunaudojamą išteklių kiekį. Vidaus rinkai ir
rinkos priemonėms tenka svarbus vaidmuo formuojant rinkų modelius, pagal
kuriuos apsimokėtų vartoti tausesnes prekes. Veiksmai,
kuriais numatomos ir savanoriškos, ir privalomos priemonės, kaip antai Europos
Sąjungos pirmaujančios rinkos iniciatyvos ir Ekologinio projektavimo direktyva,
turėtų būti taikomi platesniam prekių ir paslaugų spektrui; juose turėtų būti
daugiau su išteklių naudojimo efektyvumu susijusių kriterijų. Tačiau, kaip pastebėta
tam tikrais atvejais, pagerinus technologijų efektyvumą sutaupytos lėšos gali
faktiškai paskatinti žmones vartoti daugiau. Reikėtų
šį rikošeto principu vadinamą reiškinį numatyti iš anksto ir į jį atsižvelgti
formuojant politiką ir nustatant tikslinius rodiklius. Tarpinis tikslas: Iki 2020 m. piliečiams ir viešosioms institucijoms sukurtos
tinkamos paskatos (tinkami kainų signalai ir aiški poveikio aplinkai
informacija) rinktis prekes ir paslaugas, kurioms gaminti ir teikti ištekliai
naudojami efektyviai. Jų pasirinkimas perkant
skatina įmones kurti naujoves ir tiekti didesnio išteklių naudojimo efektyvumo
prekes ir paslaugas. Nustatyti minimalūs
aplinkosauginio veiksmingumo standartai, kad iš rinkos būtų pašalintos
taršiausios prekės, kurioms gaminti ištekliai naudojami neefektyviai. Tausesnių prekių ir paslaugų paklausa yra didelė. 3.1.2. Efektyvios gamybos
skatinimas Europos grynasis išteklių importas vienam
asmeniui yra didžiausias pasaulyje, o jos atvira ekonomika labai priklauso nuo
importuojamų žaliavų ir energijos. Išteklių
tiekimo saugumas tampa vis svarbesniu strateginiu ekonominiu uždaviniu;
papildomų rūpesčių kelia galimas neigiamas socialinis poveikis ir poveikis
aplinkai trečiosiose šalyse. 2007 m. ES
ekonomikoje iš viso tiesiogiai sunaudota 8 mlrd. tonų medžiagų. Galėtume tą kiekį sumažinti, o kartu padidinti
gamybą ir konkurencingumą[6]. Be to, jei visoje ES būtų padidinta pramonės
simbiozė, kai vienų įmonių atliekas kitos panaudoja kaip išteklius, kasmet būtų
galima sutaupyti 1,4 mlrd. eurų ir 1,6 mlrd. eurų padidinti
prekybos apyvartą[7]. Kai kurios įmonės jau ėmėsi gerinti savo
išteklių naudojimo efektyvumą, tačiau padaryti galima dar labai daug. Tai ypač taikytina nepagrindinėms verslo sritims,
pavyzdžiui, toms, kuriose energijos ar vandens naudojimo efektyvumas nėra
esminis įmonės veiklos aspektas. Daugelis per
ilgesnį laiką išteklių nesutaupo dėl to, kad pagal galiojančias įmonių
atsiskaitymo taisykles svarbesnė trumpalaikė perspektyva. Įmonėms, kurios jau pradeda investuoti į išteklių naudojimo
efektyvumą, sukauptos žinios ir naujovės turi atnešti naudos. Keisdamiesi informacija apie tai, kaip gerinti
išteklių naudojimo efektyvumą, vertės grandinės ir skirtingų sektorių
partneriai, įskaitant mažas ir vidutines įmones, galėtų išvengti atliekų,
skatinti inovacijas ir kurti naujas rinkas. Jei, kai įmanoma, būtų vengiama naudoti
pavojingas chemines medžiagas ir skatinamas ekologiškų cheminių medžiagų
naudojimas, būtų geriau apsaugomi pagrindiniai ištekliai, kaip antai dirvožemis
ir vanduo, o kiti ištekliai, pavyzdžiui, medžiagos, taptų saugesni, juos būtų
lengviau ir pigiau perdirbti ir pakartotinai naudoti. Cheminių medžiagų valdymo
koncepcija, įtvirtinama visišku REACH įgyvendinimu, padės nustatyti, kaip
pavojingas chemines medžiagas galima pakeisti saugesniais, technologiškai ir
ekonomiškai perspektyviais pakaitalais. Tarpinis tikslas: 2020 metais veikia rinkos ir politikos skatinamosios priemonės,
kurias taikant įmonėms atlyginama už investicijas į efektyvumą. Tos priemonės yra paskatinusios naujas efektyviu
išteklių naudojimu grindžiamos gamybos metodų inovacijas, kurios jau plačiai
taikomos. Visos įmonės ir jų investuotojai
išteklių naudojimo būvio ciklo metu efektyvumą gali įvertinti kiekybiškai ir
palyginti su standartais. Ekonomikos augimas
ir gerovė atsieti nuo didesnio išteklių naudojimo; augimą ir gerovę labiausiai
didina prekių ir su jomis susijusių paslaugų vertės augimas. Siekdama toliau skatinti tvarų vartojimą
ir gamybą Komisija: ·
griežtins žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimus prekėms,
kurių poveikis aplinkai didelis; įvertins, kur
žalieji viešieji pirkimai galėtų būti susieti su ES finansuojamais projektais; skatins bendrus viešuosius pirkimus ir viešųjų
pirkimų pareigūnų tinklus, kurie padėtų vykdyti žaliuosius viešuosius pirkimus
(2012 m.); ·
sukurs bendrą metodiką, kad valstybės narės ir
privatusis sektorius galėtų įvertinti, skelbti ir su standartais lyginti
prekių, paslaugų ir įmonių aplinkosauginį veiksmingumą (angl. environmental
footprint) remiantis visapusišku poveikio aplinkai per visą būvio ciklą
įvertinimu (2012 m.); ·
remdamasi vykdomu įvertinimu, kurį numatyta
pateikti 2012 m., ir pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis,
imsis priemonių dėl aplinkosauginio veiksmingumo, įskaitant Ekologinio
projektavimo direktyvos reikalavimų nustatymą siekiant gerinti materialinių
išteklių naudojimo gaminant produktus efektyvumą (pvz., dėl pakartotinio
naudojimo, atnaujinimo, perdirbimo galimybių, perdirbto turinio, patvarumo) ir
su energija nesusijusių prekių įtraukimą į Ekologinio projektavimo direktyvos
taikymo sritį (2012 m.); ·
užtikrins geresnį vartotojų elgsenos supratimą ir
geriau informuos vartotojus apie jų aplinkosauginį veiksmingumą, įskaitant
klaidinančių teiginių naudojimo prevenciją ir ekologinio ženklinimo schemų tikslinimą
(2012 m.); ·
rems agentūrų, atsakingų už išteklių naudojimo
efektyvumo schemas mažoms ir vidutinėms įmonėms, tinklų kūrimą ir gerosios
patirties mainus (nuolat); Valstybės su Komisija turėtų nuo
2012 m. įvertinti: ·
pasirinktis, kurias taikant į rinką labiau
apsimokėtų tiekti aplinką realiai mažiau paveikiančias prekes; ·
priemones, kurias taikant gamintojas taptų
atsakingas už visą jo gaminamų prekių būvio ciklą (įskaitant naujus verslo
modelius, patarimus dėl prekių grąžinimo ir perdirbimo schemų, remonto paslaugų
rėmimą); ·
veiksmus, kuriais būtų gerinamas pakuočių išteklių
naudojimo gaminant pakuotes efektyvumas. Valstybės narės turėtų: ·
įgyvendinti priemones, kuriomis dauguma įmonių būtų
skatinamos matuoti, nustatyti standartus ir sistemingai gerinti išteklių
naudojimo efektyvumą (nuolat); ·
padėti įmonėms dirbti kartu, kad jų atliekos ir
šalutiniai produktai būtų panaudoti kuo geriau, pavyzdžiui, išnaudojant
pramonės simbiozę (nuolat); ·
užtikrinti, kad mažos ir vidutinės įmonės,
norėdamos nustatyti ir pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą ir žaliavų
naudojimo tvarumą, turėtų galimybę konsultuotis ir gauti paramą (nuolat); ·
dirbti drauge su Komisija siekdamos užtikrinti, kad
2020 m. visos šiuo klausimu aktualios labai didelį susirūpinimą keliančios
medžiagos būtų įrašytos į REACH kandidatinį sąrašą (nuolat).
3.2.
Iš atliekų į išteklius
Kasmet vien
Europos Sąjungoje išmetame 2,7 mlrd. tonų atliekų − iš jų apie
98 mln. tonų yra pavojingos. Vidutiniškai
tik 40 % mūsų kietųjų atliekų panaudojama pakartotinai arba perdirbama, o
visa kita vežama į sąvartynus arba deginama. Apskritai
Europos Sąjungoje atliekų išmetimo tendencijos stabilios, tačiau tam tikrų
rūšių atliekų, kaip antai statybos ir griovimo, nuotėkų dumblo ir šiukšlių į
jūrą, išmetama vis daugiau. Manoma, kad nuo
2008 iki 2014 m. buitinių ir elektronikos prietaisų atliekų padaugės
maždaug 11 %. Kai kuriose
valstybėse narėse perdirbama daugiau nei 80% atliekų, todėl akivaizdu, kad
esama galimybių panaudoti atliekas kaip vieną iš pagrindinių ES išteklių. Pagerinus atliekų tvarkymą ištekliai naudojami tinkamiau,
gali atsiverti naujos rinkos ir galima sukurta darbo vietų, taip pat skatinama
mažesnė priklausomybė nuo žaliavų importo ir mažinamas poveikis aplinkai. Jei atliekas norėtume laikyti ištekliumi, kurį
galima gražinti į ūkio apyvartą, tai pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui
turėtų būti teikiama daug didesnė reikšmė. Kompleksiška
politika, kaip antai prekių projektavimas atsižvelgiant į visą būvio ciklą,
geresnis visų rinkos dalyvių bendradarbiavimas vertės grandinėje, geresnis
surinkimo organizavimas, tinkama reguliavimo sistema, paskatos vengti atliekų
ir jas perdirbti, viešosios investicijos į modernias atliekų tvarkymo ir
aukštos kokybės perdirbimo įrenginius, galėtų padėti sukurti visiško perdirbimo
ekonomiką. Tarpinis
tikslas: 2020 m. atliekos tvarkomos kaip
išteklius. Absoliutus vienam europiečiui
tenkantis atliekų kiekis mažėja. Atliekų
perdirbimas ir pakartotinis naudojimas yra patraukli alternatyva viešojo ir
privačiojo sektoriaus subjektams, nes surūšiuotų atliekų surinkimas paplitęs, o
antrinių žaliavų rinkos išplėtotos. Perdirbama
daugiau medžiagų, įskaitant medžiagas, kurių poveikis aplinkai žymus, ir
svarbiausias žaliavas. Teisės aktai dėl
atliekų visiškai įgyvendinti. Atliekos
nebepervežamos neteisėtai. Energija išgaunama
tik iš perdirbti netinkamų medžiagų; atliekų vežti į sąvartynus praktiškai
nebereikia; užtikrinamas aukštos kokybės perdirbimas. Komisija: ·
skatins antrinių žaliavų rinkas ir perdirbtų
medžiagų paklausą – taikys ekonomines priemones ir nustatys nebelaikymo
atliekomis kriterijus (2013–2014 m.); ·
persvarstys esamas prevencijos, pakartotinio
naudojimo, perdirbimo, panaudojimo ir nešalinimo į sąvartynus tikslinius
rodiklius, kad būtų pereinama prie pakartotiniu naudojimu ir perdirbimu
grindžiamos ekonomikos, kurioje beveik nebeliktų atliekų (2014 m.). ·
įvertins galimybę nustatyti mažiausios perdirbamų
medžiagų dalies, ilgalaikiškumo ir pakartotinio naudojimo kriterijus ir
išplėsti gamintojo atsakomybę už svarbiausius produktus (2012 m.); ·
įvertins sritis, kuriose siekiant nuoseklumo būtų
suderinamos įvairioms atliekoms taikomos teisės normos (2013–2014 m.); ·
tęs darbą Europos Sąjungoje ir su tarptautiniais
partneriais, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam atliekų, ypač pavojingų, pervežimui; ·
užtikrins, kad skiriant viešąjį finansavimą iš ES
biudžeto pirmenybė būtų teikiama veiklai, kuri Atliekų pagrindų direktyvoje
apibrėžtoje atliekų tvarkymo principų hierarchijoje yra aukščiau, pavyzdžiui,
pirmenybę teikiant perdirbimo įmonėms, o ne atliekų šalinimui (2012–2013 m.); ·
palengvins keitimąsi geriausia atliekų surinkimo ir
tvarkymo valstybėse narėse patirtimi ir tobulins priemones, kad būtų
veiksmingiau kovojama su ES atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimais
(2013–2014 m.). Valstybės narės turėtų: ·
užtikrinti, kad taikant nacionalines atliekų
prevencijos ir tvarkymo strategijas būtų visiškai įgyvendintas ES teisynas
atliekų klausimais, įskaitant mažiausius tikslinius rodiklius (nuolat).
3.3.
Parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms
Pereinant prie žaliosios ir mažo anglies
dioksido kiekio technologijų ekonomikos reikės daug naujovių: nuo nedidelių
laipsniškų pakeitimų iki esminių technologinių proveržių. Kartu būtinos visapusiškesnės ir patikimesnės
žinios apie tai, kaip gamtos sistemos reaguoja į įvairias naštas, kurias joms
užkrauna žmonės. Turėtų būti vykdomi baziniai ir taikomieji moksliniai tyrimai,
įskaitant socialinių mokslų tyrimus, kurie padėtų geriau suprasti elgseną,
siekiant nustatyti uždavinius ir reikiama linkme nukreipti veiksmus. Norint suteikti tokį postūmį mokslinių tyrimų
ir inovacijų srityje, reikėtų imtis tinkamų skatinamųjų priemonių, kad
privatusis sektorius į išteklių naudojimo efektyvumo mokslinius tyrimus ir
inovacijas investuotų daugiau. Paklausos priemonėmis galima paskatinti
žaliąsias inovacijas statybos rinkose. Siekiant išsklaidyti investuotojų
abejones ir suteikti daugiau galimybių gauti finansinių išteklių įmonėms,
diegiančioms žaliąsias investicijas, kurios, kaip manoma, yra rizikingesnės
arba atsiperka per ilgesnį laiką, reikalingos aiškios bendrosios sąlygos. Tarpinis tikslas: 2020 m. dideli mokslo laimėjimai ir nuolatinės inovacijos
yra padėję žymiai geriau suvokti ir valdyti išteklius, mažinti jų naudojimą,
juos pakartotinai naudoti, jiems rasti pakaitalų, juos saugoti ir vertinti. Tai yra tapę įmanoma po to, kai buvo smarkiai didinamos
investicijos, nuosekliai sprendžiami visuomenei kylančius efektyvaus išteklių
naudojimo, klimato kaitos ir atsparumo uždaviniai, užtikrinama didesnė
pažangios specializacijos ir bendradarbiavimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje
nauda. Valstybes
narės ir Komisija: ·
sukurs atitinkamą sistemą ir paskatų kompleksą, kad
privatusis sektorius būtų skatinamas investuoti į mokslinius tyrimus ir
inovacijas siekiant išteklių naudojimo efektyvumo (nuolat). Komisija: ·
siekdama išteklių naudojimo efektyvumo tikslų, plėtos
inovacijų partnerystės iniciatyvas, pvz., vandens, žaliavų, našaus ir tvaraus
žemės ūkio srityse (nuo 2011 m.); ·
plėtos bendrų technologijų iniciatyvas ar kitokią
viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, taip pat bendro programavimo
iniciatyvas, jungiančias nacionalinės mokslinių tyrimų pastangas išteklių
naudojimo efektyvumo srityse (nuolat). ·
priims sprendimus dėl ekologinėms inovacijoms
kylančių kliūčių šalinimo (2011 m.); ·
orientuos Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimą (ES
dokumentas „Horizontas 2020“) į pagrindinius išteklių naudojimo efektyvumo
tikslus, kad paremtų inovatyvius sprendimus šiose srityse: tvarios energetikos,
transporto ir statybos; gamtos išteklių valdymo; ekosistemos funkcijų ir
biologinės įvairovės išsaugojimo; efektyviai išteklius naudojančio žemės ūkio
ir platesnio pobūdžio bioekonomikos; aplinkai nekenkiančio medžiagų išgavimo;
perdirbimo, pakartotinio naudojimo, aplinką veikiančių ar retųjų medžiagų
pakeitimo, pažangesnio projektavimo, žaliųjų ar mažiau aplinką veikiančių
cheminių medžiagų, biologiškai skaidaus plastiko. Valstybės narės turėtų: ·
orientuoti mokslinių tyrimų viešąjį finansavimą į
pagrindinius išteklių naudojimo efektyvumo tikslus (nuolat).
3.4.
Aplinkai kenksmingos subsidijos ir teisingas kainų
nustatymas
Rinkos kainos labiausiai lemia pasirinkimą
pirkti ir investavimo sprendimus, tačiau jos nebūtinai atspindi, kiek iš tiesų
kainuoja išteklių naudojimas ir aplinkai daromas poveikis. Be to, taikydamos aplinkai kenksmingas subsidijas, kainas
sąmoningai gali iškreipti vyriausybės, kad padidintų kai kurių vartotojų,
naudotojų ar gamintojų įplaukas ar sumažintų sąnaudas ir taip užtikrintų joms
pranašumą, tačiau šitaip jos nusižengia tinkamo santykio su aplinka praktikai[8]. 3.4.1. Neefektyvių subsidijų atsisakymas Manoma, kad kasmet pasaulyje skiriama
1 trln. JAV dol. aplinkai potencialiai kenksmingų subsidijų, visų pirma
iškastinio kuro, transporto ir vandens sektoriuose. Dėl
aplinkai kenksmingų subsidijų susidaro daugiau atliekų, išmetama daugiau
teršalų ir išgaunama daugiau išteklių arba daroma žala biologinei įvairovei. Dėl tų subsidijų įsitvirtina neefektyvūs metodai,
ir įmonėms kyla kliūčių investuoti į žaliąsias technologijas. Tokios subsidijos yra įvairios formos, pavyzdžiui,
mokestinės nuolaidos ar atleidimas nuo mokesčių. Atsisakant aplinkai kenksmingų subsidijų
galima pasiekti ekonominės, socialinės ir aplinkos naudos ir padidinti
konkurencingumą. 2011 m. metinėje augimo
apžvalgoje[9]
valstybės narės jau paragintos atsisakyti aplinkai kenksmingų subsidijų ir
tokiu būdu paremti biudžeto konsolidaciją. Sektoriams,
regionams ar darbuotojams, kurie labiausiai nukentėtų panaikinus aplinkai
kenksmingas subsidijas, arba energijos nepritekliaus problemoms spręsti gali
prireikti kitų švelninamųjų priemonių, taip pat turi būti apsvarstyti galimo
gamybos perkėlimo į kitas šalis padariniai. Tarpinis tikslas: 2020 m. aplinkai kenksmingos subsidijos nutrauktos, kartu
tinkamai atsižvelgiant į tokio nutraukimo poveikį paramos reikalingiems
žmonėms. 3.4.2. Teisingas kainų nustatymas ir mokestinės naštos perorientavimas Dėl kai kurių išteklių trūkumo rinka jau
siunčia signalus – kyla žaliavų kainos; norėdamos išlaikyti konkurencingumą,
ypač tarptautiniu mastu, įmonės vis labiau junta poreikį prisitaikyti. Tačiau išorinės sąnaudos visgi gali likti
neįvertintos, ir norint išvengti netvaraus kai kurių išteklių naudojimo tokie
signalai adresatus gali pasiekti pavėluotai. Dėl
bendro apmokestinimo poveikio kainos dažnai pakinta taip, kad ekonomikoje
labiau skatinamas išteklių naudojimas, o ne didesnis užimtumas. Šalinant rinkos trūkumus svarbus vaidmuo tenka
rinkos priemonėms, pavyzdžiui, aplinkos mokesčiams, rinkliavoms, parduodamų
leidimų schemoms, mokestinėms paskatoms aplinkai palankesniam vartojimui ar
kitoms priemonėms. Nauja politika turėtų
padėti derinti rinkoje netinkamai įvertintų išteklių, kaip antai vandens,
švaraus oro, ekosistemos, biologinės įvairovės ir jūros išteklių, kainas. Ji galėtų būti įtraukta į naują platesnę
koncepciją, kuria numatomas reguliavimas, pavyzdžiui, tose srityse, kuriose
ištekliai yra bendrasis gėris. Užimtumo ir ekonomikos augimo skatinimas
mažinant darbo apmokestinimą akcentuotas jau 2011 m. metinėje augimo
apžvalgoje[10]
ir 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose[11]. Tokiomis
aplinkybėmis gali pasitarnauti „žaliosios mokesčių reformos“, pagal kurias
aplinkos mokesčių dalis augtų, o kitų mokesčių dalis mažėtų. Aplinkos mokesčiais galėtų būti derinamos
finansinės konsolidacijos pastangos ir padedama persiorientuoti į efektyvaus
išteklių naudojimo ekonomiką. Deja, skaičiuojant nuo visų mokestinių įplaukų
vidutinė aplinkos mokesčių dalis Europos Sąjungoje nuo 1999 m. mažėjo ir 2009
m. sudarė 6,3 % [12]. Įvairiais aplinkos mokesčių reformų etapais
kai kurios valstybės narės nesumažindamos fiskalinių įplaukų lygio,
padidindamos konkurencingumą ir energijos naudojimo efektyvumą pasiekė, kad
įplaukos iš aplinkos mokesčių siektų daugiau nei 10 % mokestinių įplaukų. Tai rodo, kad aplinkai žalingą veiklą įmanoma
apmokestinti neišderinant ekonominės sistemos. Tačiau,
norint efektyviau matuoti kainų signalų, kurių reikia skatinant daugiau
investuoti į efektyvesnį išteklių naudojimą, pokytį, gali prireikti papildomo indikatoriaus,
kaip antai realus aplinkos taršos arba išteklių naudojimo mokesčio tarifas. Tarpinis tikslas: 2020 m. dėl įvykusio esminio posūkio nuo darbo
apmokestinimo prie aplinkos mokesčių, įskaitant įprastinį patikslinimą pagal
faktines normas, pagal geriausią valstybių narių praktiką žymiai didesnę
viešųjų įplaukų dalį sudaro įplaukos iš aplinkos mokesčių. Spręsdama aplinkai kenksmingų subsidijų ir tinkamesnių kainų signalų
problematiką Komisija: ·
stebės, kokių tolesnių veiksmų imasi valstybės
narės pagal konkrečiai joms skirtas Europos semestro rekomendacijas dėl
mokesčių reformos, kuri skatintų mažinti darbo jėgos apmokestinimą kartu
didinant poveikio aplinkai apmokestinimą ir aplinkai kenksmingų subsidijų
atšaukimą nuo 2012 m., ·
skatins valstybes nares reguliariai dalytis gerąja
patirtimi ir vykdyti tarpusavio vertinimą aplinkai kenksmingų subsidijų ir
rinkos priemonių klausimais, ypač Rinkos priemonių forume ir Mokesčių politikos
grupėje (nuolat); ·
įvertins, kaip įgyvendinta valstybės pagalba
išteklių naudojimo efektyvumui didinti skirtoms priemonėms ir kokie aukštesni
išteklių naudojimo efektyvumo tikslai turėtų būti iškelti nuo 2013 m.
persvarstant su tuo susijusias valstybės pagalbos taisykles; ·
toliau tobulins taršos ir išteklių mokesčių
naudojimo indikatorius. Valstybės narės turėtų: ·
pagal priimtą metodiką nustatyti reikšmingiausias
aplinkai kenksmingas subsidijas (iki 2012 m.); ·
parengti aplinkai kenksmingų subsidijų atšaukimo
planus ir tvarkaraščius ir pagal juos teikti ataskaitas įgyvendinant
nacionalinių reformų programas (iki 2012–2013 m.); ·
mažinti darbo jėgos apmokestinimą kartu didindamos
poveikio aplinkai apmokestinimą (nuolat); ·
persvarstyti fiskalinę politiką ir priemones,
siekdamos veiksmingiau palaikyti išteklių našumą ir tokiomis aplinkybėmis
svarstyti, kaip, siekiant užtikrinti išteklių naudojimo efektyvumą, orientuoti
vartotojų pasirinkimą ir paskatinti gamintojų veiksmus (iki 2013 m.).
4.
Gamtos turtai ir ekosistemos funkcijos
4.1.
Ekosistemos funkcijos
Mūsų ekonominis klestėjimas ir gerovė
priklauso nuo mūsų gamtos turtų, įskaitant ekosistemą, kurios pamatinėmis
gėrybėmis ir funkcijomis mes nuolat aprūpinami: nuo derlingo dirvožemio iki
dirbamos žemės ir jūrų, nuo gėlo vandens ir švaraus oro iki žiedų apdulkinimo,
potvynių kontrolės ir klimato reguliavimo. Daugelis šių ekosistemos funkcijų
naudojamos taip, tarsi jų pasiūla būtų beribė. Laikoma, kad jos yra nemokamos,
jų ekonominė vertė rinkoje nėra deramai įskaičiuojama, todėl jos išeikvojamos
ar užteršiamos, ir kyla grėsmė mūsų ilgalaikiam tvarumui ir atsparumui aplinkos
sukrėtimams. 60 % Žemės ekosistemos funkcijų per
pastaruosius 50 metų suprastėjo. Europos Sąjungoje 88 % žuvų išteklių
išžvejojama tiek, kad likusių nepakanka tausiai žvejybai užtikrinti, ir vos
11 % saugomos ekosistemos būklė yra gera. Privalome tinkamai
įvertinti savo gamtos turtus ir užtikrinti ilgalaikę svarbiausių ekosistemos
gėrybių ir funkcijų pasiūlą. Investicijų į gamtos turtus, pvz., žaliąsias
infrastruktūras, grąža dažnai didesnė negu investuojant į konstruojamas arba
gaminamas alternatyvas, o pradinės išlaidos – mažesnės. Tarpinis tikslas: Iki 2020 m. gamtos turtus ir ekosistemą valdžios institucijos ir
verslo subjektai yra tinkamai įvertinę ir įtraukę į apskaitą. Komisija: ·
skatins, ypač bendradarbiaudama su Europos
investicijų banku ir per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės
iniciatyvas, inovatyvių finansinių priemonių ir rinkos priemonių naudojimą ir
tirs didesnes jų galimybes, įskaitant galimą biologinės įvairovės finansavimo
priemonės įsteigimą ir mokėjimą už ekosistemos funkcijas, kad nacionaliniu, ES
ir tarptautiniu lygmeniu būtų sprendžiami ekosistemos ir biologinės įvairovės
uždaviniai (nuolat); ·
teiks pasiūlymus dėl investicijų į gamtos turtus
skatinimo, kad būtų panaudotos visas žaliosios infrastruktūros ir „atkūrimo
ekonomikos“ augimo ir inovacijų potencialas (Komunikatas dėl žaliosios
infrastruktūros 2012 metais ir iniciatyva „Be grynojo nuostolio“ 2015 metais). Valstybes
narės su Komisija turėtų: ·
fiksuoti ekosistemos ir jos funkcijų būklę (iki
2014 m.); ·
įvertinti jų ekonominę vertę ir skatinti tos vertės
integravimą į apskaitos ir atsiskaitymo sistemas ES ir nacionaliniu lygmeniu
(nuolat); ·
dirbti su pagrindinėmis suinteresuotosiomis
šalimis, kad įmonės būtų skatinamos įvertinti priklausomybę nuo ekosistemos
funkcijų remdamosi ES verslo ir biologinės įvairovės platforma (nuolat).
4.2.
Biologinė įvairovė
Biologinė įvairovė yra daugelio mūsų
ekosistemų pagrindas ir būtina jų atsparumo sąlyga. Jai menkstant, ekosistema
gali silpnėti, ir tada jos funkcijos triks ir atsparumas aplinkos sukrėtimams
mažės. Atkurti nualintas ekosistemas brangu, o kartais pokyčiai gali būti
negrįžtami. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. nuo
biologinės įvairovės ir jos palaikomų ekosistemos funkcijų priklausomos verslo
galimybės galėtų būti vertos nuo 800 iki 2 300 mlrd. JAV dol. kasmet. Tačiau veiklos lygmeniu priimant sprendimus dar tik
pradedama atsižvelgti į biologinės įvairovės vertę. Norint
išsaugoti biologinę įvairovę, tai turėtų tapti įprasta praktika. Naujojoje 2020 m. ES biologinės įvairovės
strategijoje nurodomos pagrindinės politikos priemonės šiam tikslui siekti ir
pastarųjų dešimtmečių biologinės įvairovės praradimo tendencijoms pakeisti. Tarpinis tikslas: Iki 2020 m. sustabdomas ES biologinės įvairovės nykimas ir
ekosistemos funkcijų irimas; kiek įmanoma, biologinė įvairovė akuriama. Komisija: ·
žymiai padidins pastangas integruoti biologinės
įvairovės apsaugą ir ekosistemos veiksmus į kitas Komisijos politikos kryptis,
ypač dedant pastangas žemės ūkio ir žuvininkystės srityje (nuolat). Valstybes narės su Komisija: ·
sieks biologinės įvairovės strategijos tikslų –
įgyvendindamos politikos sprendimus atsižvelgs į ekosistemos funkcijų vertę
(nuolat).
4.3.
Mineralai ir metalai
Tokių gamtinių išteklių kaip metalai ir
mineralai naudojimo efektyvumo gerinimas yra esminis išteklių naudojimo
efektyvumo aspektas. Su jais siejamos specifinės grėsmės, įskaitant tiekimo
saugumą, aptartos Žaliavų iniciatyvoje, ir į jas atsižvelgiama pavyzdinėje
iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ numatytoje klimato kaitos ir
energetikos politikoje, todėl šiame skirsnyje apie mineralus ir metalus
išsamiau kalbama nebus, nors pripažįstamos jų ir kitų išteklių naudojimo
tarpusavio sąsajos. Juo labiau artėsime prie suvartojimu pagrįsto
tvaraus medžiagų valdymo, arba žiedinės ekonomikos, kurioje atliekos tampa
ištekliais, tuo mineralai ir metalai bus naudojami efektyviau. Šio veiksmų
plano 3 skirsnyje nurodyti žingsniai (priemonės, kurias taikant labiau
atsižvelgiama į būvio ciklo poveikį, stengiamasi išvengti atliekų, pakartotinai
panaudoti ir daugiau perdirbti, gerinami moksliniai tyrimai, kuriamos ir
diegiamos inovacijos, taip pat kitos rinkos struktūrų tobulinimo priemonės)
tiesiogiai paveiks mineralų ir metalų išteklių naudojimo efektyvumą.
4.4.
Vanduo
Vanduo yra žmogaus sveikatai būtinas
išteklius; jis taip pat nepaprastai svarbus žemės ūkiui, turizmui, pramonei,
transportui ir energetikai. Jei vandens būtų gaunama mažiau, poveikis
hidrogeneracijai, branduolinių ir šiluminių jėgainių aušinimo sistemoms būtų
labai didelis. Gera aplinkos būklė ir piliečių sveikata
priklauso nuo gėlo vandens kokybės ir nuo to, ar jo pakanka. Deja, padėtis
šioje srityje vis prastėja. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos vandens trūks
vis labiau, dažnės ir intensyvės potvyniai. Daugelis Europos upių baseinų jau
pakito dėl vandens sunaudojimo, melioracijos ir užtvankų; šie veiksniai dažnai
lėmė vandens kokybės prastėjimą; dėl to padaryta didžiulė ekologinė žala ir
galbūt neigiamas poveikis sveikatai, sumažėjo natūralių buveinių erdvės. Nuo 20 iki 40 % Europos vandens yra iššvaistoma,
ir vien patobulinus technologijas vandens naudojimo efektyvumą būtų galima
padidinti 40 %[13].
Pastangos siekti tvaraus vandens išteklių valdymo bus vaisingos tik jei jos bus
glaudžiai koordinuojamos su žemės ūkio, transporto, regioninės plėtros ir energetikos
politikos kryptimis ir jei vandens kaina bus nustatoma teisingiau, kaip
reikalaujama Vandens pagrindų direktyvoje. Ekosistemos, žemėnaudos, gamybos ir
vandens naudojimo kaita ir pakartotinio naudojimo įpročiai galėtų padėti
palyginti nebrangiai spręsti vandens trūkumo problemą ir užtikrinti vandens
kokybę. Tarpinis
tikslas: Iki 2020 m. Vandens pagrindų direktyvos upių baseinų valdymo
planai yra seniai įgyvendinti. 2015 m. pasiekta gera visų ES upių baseinų
vandens (kokybės, kiekybės ir naudojimo) būklė. Kiek įmanoma, sumažintas sausrų
ir potvynių poveikis (pritaikant pasėlius, didinant drėgmės sulaikymą
dirvožemyje ir efektyviai drėkinant). Vandens tiekimo alternatyvų imamasi tik
išnaudojus visas pigesnes taupymo galimybes. Vandens sunaudojama mažiau nei 20
% esamų atsinaujinančių vandens išteklių. Komisija: · toliau integruos išteklių naudojimo efektyvumo argumentus formuodama vandens politiką ir „Europos vandenų apsaugos veiksmų plane“ apibrėš ekonomiškai naudingą strategiją (rengiama); · įvertins valstybių narių upių baseinų valdymo planus siekdama nustatyti, kur reikalingi papildomi veiksmai (2011 m.); · įvertins ir pasiūlys (2012 m.): – vandens naudojimo efektyvumo tikslinius rodiklius ir geresnes vandens našumo priemones, pavyzdžiui, pažangų matavimą, privalomus vandens naudojimo įrenginių reikalavimus; vandens pakartotinio naudojimo, vandens nutekėjimo iš tiekimo infrastruktūros mažinimo, vandens taupymo drėkinimo sistemose gaires ir kt.; – paklausos vadybą, gerintiną ekonominėmis priemonėmis (kainomis, paskirstymu), ženklinimo ir sertifikavimo schemomis, kuriomis būtų matuojamas būvio ciklo poveikis ir virtualus vandens turinys produkte; – galimą Europos inovacijų partnerystę vandens klausimais. Valstybės narės turėtų: · nustatyti 2020 m. vandens naudojimo efektyvumo tikslinius rodiklius upių baseinų lygmeniu ir tinkamas papildomas priemones, pagrįstas bendra ES metodika, kurioje atsižvelgiama į aplinkybių įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir geografinėse vietovėse įvairovę.
4.5.
Oras
Švarus oras yra brangus išteklius. Tankiausiai gyvenamose ES teritorijose keleto oro
kokybės standartų ribos gerokai viršijamos, ypač oro taršos kietosiomis
dalelėmis, pažemio ozonu ir azoto dioksidu. Nepaisant
didelių pastangų mažinti taršių išlakų kiekį, šiuo metu Europos Sąjungoje ir
artimiausiose kaimyninėse šalyse dėl kietųjų dalelių koncentracijos kasmet
anksti miršta 500 000 žmonių[14]. Kitų tyrimų duomenimis, dėl oro taršos sukeliamų
ligų prarastų darbo dienų skaičius viršija darbo dienų, kurių reikia
papildomoms kovos su tarša priemonėms apmokėti, skaičių. Svarbu tai, kad ekosistemai ir žemės ūkiui dėl
oro procesų padaroma žala, pavyzdžiui, rūgštėjimo, eutrofikacijos ir ozono žala
augmenijai. Apskaičiuota, kad 2020 m. metinės
ekonominės sąnaudos sieks 537 mlrd. EUR[15]. Geriau įgyvendinant galiojančius teisės aktus
ir taikant naujus mokslinius standartus būtų galima spręsti šias problemas ir
nukreipti inovacijas. Turint tinkamai laiko
pasirengti, nurodytieji būdai ir kiti šio plano veiksmai, pavyzdžiui, atliekų
kiekio mažinimas našesniais gamybos būdais, žemės ūkio ir transporto sektoriaus
veiksmai, galėtų padėti užtikrinti, kad, pereinant prie mažo anglies dioksido
kiekio technologijų ekonomikos, oro kokybė gerėtų. Tarpinis tikslas: Iki 2020 m. ES tarpiniai oro kokybės standartai pasiekti net ir
miestų karštuosiuose taškuose; tie standartai atnaujinti ir priimtos papildomos
priemonės, kuriomis būtų galima pasiekti galutinį tikslą – kad oro kokybė
neturėtų didesnio poveikio sveikatai ir aplinkai. Komisija: · imsis visapusiškai persvarstyti visas ES oro taršos politikos kryptis (iki 2013 m.); · pasiūlys papildytą strategiją, kurios perspektyva siektų toliau nei 2020 m. ir tuo tikslu įvertins oro kokybės ir išlakų standartų naudojimo apimtis ir kitas priemones išlakoms iš pagrindinių šaltinių sumažinti (2013 m.); · rems galiojančių priemonių įgyvendinimą, kad būtų išspręstos įsisenėjusios oro kokybės problemos. Valstybės narės turėtų: · toliau įgyvendinti ES oro kokybės teisės aktus (nuolat).
4.6.
Žemė ir dirvožemiai
Europos Sąjungoje
kasmet daugiau nei 1000 km² žemės užimama statybos, pramonės, kelių ar
rekreacijos reikmėms. Maždaug pusė to ploto faktiškai užstatoma[16]. Infrastruktūros užimami
plotai regionuose įvairūs, tačiau viską sudėjus kasmet Europos Sąjungoje
dirbtiniu paviršiumi užklojamas Kipro dydžio plotas. Jei norime iki 2050 m.
pasiekti, kad užimtos žemės plotai nebedidėtų, turėtume 2000–2020 m. linijiniu
būdu mažinti užimamos žemės plotą vidutiniškai 800 km² kasmet. Daugelyje regionų
dirvožemis suiręs negrįžtamai arba turi mažai organinių medžiagų. Dirvožemio
tarša taip pat yra rimta problema. Žemėnauda beveik
visada grindžiama kompromisu tarp įvairių socialinių, ekonominių ir aplinkos
reikmių, pavyzdžiui, statybos, transporto infrastruktūros, energijos gamybos,
žemės ūkio, gamtosaugos. Apsisprendžiant dėl
žemėnaudos priimami ilgalaikiai įsipareigojimai, ir juos pakeisti sunku arba
brangu. Šiuo metu tie sprendimai dažnai
priimami, iš anksto tinkamai neatlikus tokio poveikio
analizės, pavyzdžiui, strateginio poveikio aplinkai vertinimo forma. ES
žemės ūkio, energetikos, transporto ir sanglaudos politikos reformos suteiks
progą sukurti sistemą ir paskatas, kad viešosios institucijos ir žemės
savininkai tą tikslą pasiektų. Tarpinis tikslas:
Iki 2020 m. ES politikos kryptyse atsižvelgiama į tiesioginį ir netiesioginį
poveikį žemėnaudai Europos Sąjungoje ir pasaulyje, ir žemės užėmimo tendencijos
tokios, kad 2050 m. būtų galima nustoti didinti bendrą užimtos žemės plotą;
dirvožemio erozija sumažinta ir dirvožemyje padidintas organinių medžiagų
kiekis. Komisija: ·
toliau kurs biotinės medžiagos, žemėnaudos poveikio
ir tendencijų, erdvinio planavimo, įskaitant poveikį pasauliniu lygmeniu ir
poveikį prekybos partneriams, mokslinių žinių bazę ir skleis geriausią
valstybių narių patirtį; tai padės parengti komunikatą dėl žemėnaudos (2014
m.); ·
spręs netiesioginio žemėnaudos keitimo, kurį lemia
atsinaujinančių energijos išteklių politika, problemas (nuolat); ·
skelbs geriausių praktinių žemės užstatymo
apribojimo ir jo poveikio mažinimo bei kompensavimo būdų gaires (2012 m.); ·
persvarstydama Poveikio aplinkai vertinimo
direktyvą įtrauks platesnio pobūdžio elementus dėl išteklių naudojimo našumo
(2012 m.); ·
2011 m. žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje pasiūlys
Europos inovacijų partnerystę siekdama, inter alia, užtikrinti
patenkinamą dirvožemio funkcionalumą (iki 2020 m.). Valstybės narės turėtų: ·
priimdamos sprendimus labiau atsižvelgti į
tiesioginę ir netiesioginę žemėnaudą ir jos poveikį aplinkai; kiek įmanoma,
riboti žemės užėmimą ir užstatymą (nuolat); ·
įgyvendinti erozijai mažinti ir dirvožemio
organinių medžiagų kiekiui dirvožemyje didinti reikalingus veiksmus (nuolat); ·
sudaryti užterštų vietovių sąvadą ir atkuriamųjų
darbų tvarkaraštį (iki 2015 m.).
4.7.
Jūros ištekliai
Jūros aplinka suteikia ekonominių galimybių
daugelyje sektorių, kaip antai mineralų gavybos, farmacijos ir biotechnologijų
ir energetikos. Jūros aplinka taip pat turi pagrindines ekosistemos funkcijas,
kaip antai natūralias reguliavimo funkcijas, kurios padeda kovoti su klimato
kaita ar lėtina krantų irimą. Šioms sistemoms tenkanti našta, įskaitant teršalų
iš gėlųjų vandenų patekimą į jūrą, tebėra didžiulė, nors kai kuriais atvejais
ji ir mažėja. Trūksta darnaus jūros erdvės valdymo, ir dėl to jau sumažėjo mūsų
galimybės gauti naudos iš jūrinės veiklos. Išteklių naudojimo efektyvumas
galėtų padidėti, jei jūros zonose būtų naudojamos erdvinio planavimo priemonės. Žuvų išteklių išgaudymo ekonominiai ir
socialiniai padariniai ypač neigiami pakrančių zonoms; dėl išgaudymo suardomos
sistemos, todėl mažėja biologinė įvairovė, o dėl jūrų taršos ir klimato kaitos
kyla kitų problemų, pavyzdžiui, rūgštėjimo. Siekiant,
kad jūros išteklius visi vertės grandinės subjektai naudotų efektyviai, ES
žuvininkystės politikos ir ES integruotos jūrų politikos tikslai yra pagrįsti
tvarumo principu. Kasmet dėl
plastiko ir kitų jūron patekusių atliekų nugaišta daugiau nei milijonas
paukščių ir 100 000 jūros žinduolių bei vėžlių. Jūros šiukšlinimas ir miestų
nuotėkų valymo įrenginių trūkumas smarkiai didina kai kurių Europos krantus
skalaujančių jūrų taršą. Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje nustatyta, kaip
pasiekti gerą jūros vandenų aplinkos būklę ir tokiu būdu sumažinti tokią jūroms
tenkančią naštą. Tarpinis tikslas: Iki 2020 m. visuose ES
jūrų vandenyse pasiekta gera aplinkos būklė, o 2015 m. sužvejojama tiek, kiek
galima, kad būtų išlaikytas žuvų išteklių tvarumas. Komisija: · pastarojo meto Komisijos pasiūlymų dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos aplinkybėmis sieks užtikrinti tvarų žuvininkystės išteklių valdymą; · teiks kitus pasiūlymus, kuriuos taikant būtų panaikintos visos aplinkai galimai kenksmingos žuvininkystės subsidijos; · prisidės prie pakrantės ir jūros gamtos turtų išsaugojimo – pasiūlys valdymo ir planavimo priemones (2012 m.) ir nuolat rems žinių ir parodomuosius projektus; · rems į ekosistemą orientuotas strategijas ir atsižvelgs į klimato grėsmes su jūromis susijusioje veikloje (Komunikatas „Prisitaikymas prie klimato kaitos pakrantėje ir jūroje“ 2012 m.) · rems tvarų jūros išteklių naudojimą ir nustatys inovatyvaus verslo galimybes jūros ir pakrančių ekonomikoje (Komunikatas „Mėlynasis augimas“ 2012 m.) · prisidės prie kovos su jūrų šiukšlinimu strategijomis visuose keturiuose ES jūrų regionuose glaudžiai bendradarbiaudama su pakrančių valstybėmis narėmis arba pagal Regioninę jūrų konvenciją (2012 m.); · siekdama paremti valstybes nares plėtos priemones gerai jūros vandens būklei pasiekti iki 2020 m. ir dideliam saugomų teritorijų tinklui sukurti (2020 m.). Valstybės narės turėtų: · įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir nustatyti saugomas jūrų teritorijas.
5.
Pagrindiniai sektoriai
Pramoninėse valstybėse 70–80 % aplinkai daromo poveikio paprastai
siejama su maistu, pastatais ir susisiekimu. Šie sektoriai taip pat itin
svarbūs sprendžiant klimato kaitos ir energetikos uždavinius, aptariamus
papildomose ilgalaikėse strategijose, kurios, kartu su šiame dokumente
išvardytomis priemonėmis, maksimaliai padidintų pavyzdinėje iniciatyvoje
„Tausiai išteklius naudojanti Europa“ numatytą sinergiją[17].
5.1.
Maisto problematika
Maisto ir gėrimo vertės grandinėje Europos Sąjungoje išmetama 17 %
viso mūsų tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sunaudojama
28 % materialinių išteklių; mūsų vartojimo modeliai daro pasaulinio masto
poveikį, ypač dėl gyvulinės kilmės baltymų vartojimo. Ta grandinė yra viena
didžiausių aukštos kokybės vandens naudotojų, nes toks vanduo būtinas jos
sėkmei. Tačiau vien Europos Sąjungos gyventojai kasmet iššvaisto 90 mln. tonų
maisto (kiekvienas asmuo – po 180 kg). Didelė to maisto dalis dar tinka vartoti
žmonėms. Bendromis
ūkininkų, maisto pramonės, didmenininkų ir vartotojų pastangomis išteklių
naudojimo efektyvumą ir maisto tiekimo saugumą pasauliniu lygmeniu būtų galima pagerinti,
jei būtų taikomos efektyvaus išteklių naudojimo gamybos technologijos, maistas
pasirenkamas taip, kad nebūtų alinami ištekliai (pagal Pasaulio sveikatos
organizacijos rekomendacijas dėl asmens suvartojamo gyvulinės kilmės baltymų,
įskaitant mėsą ir pieno produktus, kiekio) ir maisto išmetama mažiau. Komunikate
„Strategijos „Europos 2020“ biudžetas“ Komisija pasiūlė priemones, kurios
turėtų būti įtrauktos į reformuotą bendrąją žemės ūkio politiką, kad ją taikant
ištekliai būtų naudojami efektyviau[18].
Papildomas uždavinys ilgalaikiam pasauliniam maisto tiekimo saugumui užtikrinti
yra tvari fosforo – būtino ir nepamainomo ištekliaus dirvožemiui tręšti –
pasiūla. Reikia tolesnių mokslinių tyrimų, kad būtų nustatyta, kaip trąšų,
maisto gamybos ir biologinių atliekų problemų sprendimas galėtų padėti
sumažinti mūsų priklausomybę nuo iškasamo fosforo. Tarpinis tikslas: Iki 2020 m. plačiai
paplitusios paskatos maistą gaminti ir vartoti sveikiau ir tvariau; išteklių
poreikį maisto grandinėje jos yra sumažinusios 20 %. Vartoti tinkamo maisto
išmetimas Europos Sąjungoje sumažintas dvigubai. Komisija: ·
toliau vertins, kaip kuo veiksmingiau sumažinti
maisto išmetimą visoje maisto tiekimo grandinėje, įskaitant pakavimo ir
ženklinimo tobulinimą, ir svarstys būdus mažinti maisto vartojimo modelių
poveikį aplinkai (Komunikatas dėl tvaraus maisto, iki 2013 m.); ·
plėtos pagrindinių maisto žaliavų tvarumo kriterijų
metodiką (iki 2014 m.); ·
toliau vertins fosforo tiekimo saugumą ir galimus
veiksmus siekiant fosforą naudoti tvariai (Žalioji knyga dėl tvaraus fosforo
naudojimo, iki 2012 m.). Valstybės
narės raginamos: ·
spręsti maisto išmetimo problematiką nacionalinėse
atliekų prevencijos programose (2013 m.).
5.2.
Pastatų tobulinimas
Pagerinus
statybą ir pastatų naudojimą Europos Sąjungoje būtų sutaupyta 42 %
galutinės suvartojamos energijos, maždaug 35 % išmetamų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų[19]
ir daugiau nei 50 % visų išgautų medžiagų; tai
mums padėtų sutaupyti iki 30 % vandens[20]. Esama energijos naudojimo efektyvumą ir
atsinaujinančios energijos naudojimą pastatuose skatinanti politika turi būti
toliau stiprinama ir papildoma efektyvaus išteklių naudojimo politika,
kurioje būtų atsižvelgiama į poveikį plačiau suprantamai aplinkai per visą
pastatų ir infrastruktūros būvio ciklą. Reikėtų
geriau atsižvelgti ne tik į pastatų pradines sąnaudas, bet ir į viso
eksploatavimo laikotarpio sąnaudas, įskaitant statybos ir griovimo atliekas.
Pastatų ir mobilumo išteklių efektyvumo gerinimo sąlyga yra geriau suplanuota
infrastruktūra. Reikšmingas išteklių
ir energijos naudojimo pagerinimas per būvio ciklą (patobulintos tvaresnės
medžiagos, daugiau perdirbamų atliekų, geresnis projektavimas) padėtų didinti
statybų sektoriaus konkurencingumą ir kurti pastatų, kuriuose ištekliai
naudojami efektyviai, fondą. Tam reikia, kad
aktyviai įsitrauktų visa statybų sektoriaus vertės grandinė. Reikalinga specifinė politika, kuri skatintų
mažąsias ir vidutines įmones, statybų sektoriuje sudarančias absoliučią
daugumą, rengti darbuotojų mokymus ir investuoti į metodus ir praktiką, kurios
laikantis statybose ištekliai būtų naudojami efektyviai. Tarpinis
tikslas: Iki 2020 m. užtikrintas didelis
pastatų ir infrastruktūros renovavimo ir statybos išteklių efektyvumas. Plačiai taikomas būvio ciklo metodas; visi nauji pastatai
yra beveik nulinės energijos[21]
ir juose užtikrinamas didelis medžiagų naudojimo efektyvumas; vykdoma esamų
pastatų fondo renovavimo politika[22]
kasmet rentabiliai renovuojant 2 % pastatų. 70 % nepavojingų statybos ir
griovimo atliekų perdirbama[23]. Komisija kartu su valstybėmis narėmis: ·
įvertins, kaip paremti investicijų į įgūdžius
planus ir į mokinių schemas ir skleisti geriausią išteklių naudojimo efektyvumo
pramonėje patirtį (nuolat); ·
imsis priemonių efektyviu išteklių naudojimu
grindžiamos statybos praktikos, kurias taikant apskaitomas visas būvio ciklas
ir pritaikomi finansavimo modeliai, paklausai didinti ir joms diegti, prireikus
taikant poveikio MVĮ tyrimą; toliau plės
eurokodų taikymo sritį, kad jie būtų taikomi su tvarumu siejamiems projektavimo
kriterijams; plėtos paskatas, taikomas už
pastatus, kuriuose ištekliai naudojami efektyviai, ir skatins tvarų medienos
naudojimą statybose (Komunikatas dėl tvaraus konkurencingumo statybų
sektoriuje, 2011 m.; Komunikatas dėl tvarių pastatų, 2013 m.); ·
įvertins, kaip kuo geriau paskatinti privatųjį
sektorių imtis inovacijų statybų sektoriuje (nuolat).
5.3.
Efektyvaus mobilumo užtikrinimas
Moderni efektyviu išteklių naudojimu
grindžiama keleivių ir krovinių transporto sistema gali žymiai prisidėti prie
konkurencingumo ir tvarumo. Transporto politikos baltojoje knygoje[24] pateikiama įvairių reikiamos
holistinės transporto politikos įgyvendinimo variantų. Tarpinis
tikslas: Iki 2020 m. bendras transporto
sektoriaus efektyvumas užtikrina didesnę vertę, optimalų išteklių, kaip antai
žaliavų, energijos ir žemės, naudojimą ir mažesnį poveikį klimato kaitai, oro
taršai, triukšmui, sveikatai, eismo įvykiams, biologinei įvairovei ir
ekosistemos būklei. Transportui naudojama
mažiau energijos, ji švariau išgaunama; geriau išnaudojama moderni
infrastruktūra ir mažėja neigiamas transporto poveikis aplinkai ir tokiems
pagrindiniams gamtos ištekliams kaip vanduo, žemė ir ekosistema. Nuo 2012 m. kasmet šiltnamio efektą sukeliančių
dujų transporte vidutiniškai išmetama 1 % mažiau. Komisija užtikrins, kad Transporto baltosios
knygos iniciatyvų įgyvendinimas būtų derinamas su išteklių naudojimo efektyvumo
tikslais, ypač siekiant internalizuoti išorės sąnaudas.
6.
Valdysena ir stebėsena
Siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga taptų
efektyvesnio išteklių naudojimo ekonomika, reikės suderinti veiksmus daugelyje
politikos sričių. Komisija pakvies
suinteresuotąsias šalis sutelkti pastangas, kad būtų apibrėžti veiksmams
nukreipti ir pažangai stebėti tinkami indikatoriai ir tiksliniai rodikliai. Pastarieji esminius pokyčius leis pasiekti tik jei,
išteklių naudojimo efektyvumą integravus į ekonominės politikos koordinavimo
Europos semestrą, jie taps svarbiu strategijos „Europa 2020“ elementu.
6.1.
Nauji būdai imtis išteklių naudojimo efektyvumo
veiksmų
Intensyvesnis
dialogas. Politikos
formuotojai ES, valstybių narių ir regionų lygmeniu turi įsitraukti į aktyvias
diskusijas su verslo subjektais ir pilietine visuomene dėl to, kokios politikos
sąlygos reikalingos norint šalinti kliūtis užtikrinti išteklių naudojimo
efektyvumą. Investicijos į permainas. Išteklių naudojimo
efektyvumas gali padėti sumažinti sąnaudas, tačiau tam dažnai reikia pradinių
investicijų. Jungtinių Tautų aplinkos
programos apskaičiavimu, norint, kad pasaulio ekonomika išteklius naudotų efektyviau,
kasmet reikėtų investuoti 1,05–2,59 trln. JAV dolerių[25], daugiausia iš privačių
šaltinių. Reikėtų ne tik skirti lėšas
žaliesiems sprendimams, bet ir visas viešąsias ir privačiąsias investicijas
padaryti tausesnes („žalesnes“). 2014–2020 m.
daugiametės finansinės programos pasiūlyme jau padarytas didelis žingsnis
išteklių naudojimo efektyvumo aspektus integruojant į ES biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje sparčiai auga
švariai gaminamos energijos finansavimas, tokie mąstysenos pokyčiai įmanomi. Tačiau investuoti trukdo tai, kad finansų
valdytojai nežino investicijų į išteklių naudojimo efektyvumą rizikos ir
grąžos; finansinę riziką didina netikrumas dėl politikos krypties ir
patikimumo; į artimiausio laikotarpio rezultatus orientuotos finansų rinkos
nėra palankios ilgalaikėms investicijoms. Indikatorių ir galimų tikslinių rodiklių
plėtojimas. Nubrėžti kelią į 2050 m. efektyvaus
išteklių naudojimo siekį būtų lengviau nustačius indikatorius ir apibrėžus
procesą, kaip plačiai taikyti išteklių naudojimo efektyvumo tikslinius
rodiklius; viešoji politika galėtų būtų formuojama geriau – taip, kad būtų
atsižvelgiama į efektyvesnio išteklių naudojimo sąnaudas ir naudą; privačiajam
sektoriui planuojant investicijas būtų naudinga gauti geresnius signalus, o
priimant ilgalaikius sprendimus turėti geriau numatomą ir skaidresnę
perspektyvą. Strategijos „Europa 2020“ tvaraus augimo
tiksle nurodomi konkretūs šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, energijos
naudojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos tiksliniai rodikliai, kurie
svarbūs siekiant išteklių naudojimo efektyvumo tikslų. Norint išsaugoti gamtos
išteklius, būtina pasiekti tuos tikslus; šio plano veiksmai padės juos
įgyvendinti. Tačiau jie neapima kai kurių svarbių žalingų padarinių mūsų ekonomikai,
sveikatai ir gyvenimo kokybei, pavyzdžiui, neefektyvios žemėnaudos, prastos
vandens kokybės ir menko vandens prieinamumo, atliekų, oro taršos, ekosistemos
funkcijų, išteklių ir biologinės įvairovės praradimo veiksnių. Į visus juos
atsižvelgus naujų tvaraus augimo šaltinių panaudojimas taptų intensyvesnis, o
ilgalaikėje perspektyvoje padidėtų konkurencingumas. Jau padaryta svari pažanga integruojant
aplinkos, ekonomikos ir socialinės apskaitos sistemas, tačiau nesutariama,
kurie indikatoriai turi būti naudojami, gerinami ar plėtojami, kad politiniams
ir investavimo sprendimams būtų suteiktos geresnės gairės. Kad būtų galima
nuolat matuoti, kaip gerėja išteklių naudojimo efektyvumas, tie indikatoriai
turėtų būti patikimi, lengvai suprantami ir plačiai priimami. Todėl Komisija
siūlo pradėti diskusijas su visomis svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis,
kad tie indikatoriai ir galimi tiksliniai rodikliai būtų išplėtoti. Tačiau, pripažindama būtinybę pradėti pažangą
matuoti nedelsiant, Komisija siūlo kaip laikiną svarbiausią indikatorių naudoti
išteklių našumą, matuojamą BVP ir medžiagų vidaus vartojimo santykiu,
išreiškiamų eurais tonai. Didesnis santykis reikštų geresnį rezultatą, kai
augimui reikia naudoti palyginti mažiau išteklių[26]. Tačiau taip įskaičiuojami tik
materialinių išteklių aspektai ir neatsižvelgiama į kitus išteklius ar
potencialų vienos valstybės naštos perkėlimą kitai. Šis laikinas indikatorius
teikia tik dalinį vaizdą, todėl jis turi būti papildytas vandens, žemės,
medžiagų, anglies indikatorių ir indikatorių, kuriais matuojamas poveikis
aplinkai, gamtos turtai arba ekosistema ir bandoma apibendrinti ES suvartojimo
aspektus, suvestine. Trečiuoju lygmeniu matuoti pažangai siekiant kitų sektorių
tikslinių rodiklių bus naudojami teminiai indikatoriai – išsamiau apie tai
tarnybų darbiniame dokumente, kuris pateikiamas su šiuo planu. Tarpinis tikslas: Iki 2020 m. visų
lygmenų suinteresuotosios šalys yra įsitraukusios į veiklą, užtikrinančią, kad
politika, finansavimas, investicijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos
tarpusavyje derėtų ir vieni kitus stiprintų. Priimdami sprendimus dėl
ekonomikos perorientavimo siekiant didesnio išteklių naudojimo efektyvumo
viešojo ir privačiojo sektorių subjektai remiasi ambicingais išteklių naudojimo
efektyvumo tiksliniais rodikliais ir patikimais laiku pateikiamais indikatoriais
. Komisija kartu su valstybėmis narėmis: ·
nuo 2012 m. integruos išteklių naudojimo efektyvumo
argumentus į Europos semestrą, teikdama pirmenybę priemonėms, kurios palankios
tvariam augimui; ·
suburs verslo atstovus, mokslininkus,
nevyriausybines organizacijas, vietos ir nacionalines institucijas kartu
aptarti galimybių bei iššūkių ir parengti rekomendacijas dėl naujų būdų
aktyviai siekti tvaraus ir efektyviu išteklių naudojimu pagrįsto augimo (2012
m.); ·
su šiomis suinteresuotomis šalimis iš esmės
susitars, kaip matuoti pažangą ir kaip suformuluoti tikslinius rodiklius, kurių
reikia uždaviniui įvykdyti (iki 2013 m.). Komisija: ·
sukurs ES išteklių naudojimo efektyvumo pereinamojo
laikotarpio platformą (2012 m.), kuri remtųsi esamų platformų darbu; ·
sukurs Išteklių naudojimo efektyvumo finansavimo
apskritąjį stalą, kuriame būtų atstovaujama privatiems ir instituciniams
bankams, kaip antai Europos investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir
plėtros bankui, draudimo bendrovėms ir rizikos kapitalo įmonėms, kad siekiant
išteklių naudojimo efektyvumo būtų nustatytos galimybės plėtoti pritaikytus
finansavimo modelius ir naudoti inovatyvias finansavimo priemones (2012 m.); ·
plės „ES įgūdžių panoramą“ ir Europos sektorių
tarybą „žaliųjų“ ir „žalesnių“ darbo vietų klausimais; ·
toliau tobulins indikatorius, įskaitant duomenų
kokybę, atsižvelgdama į esamas įvertinimo sistemas, kaip antai iGrowGreen,
kad galėtų juos įtraukti į strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio
persvarstymo dokumentą (2013 m.); ·
Pasiūlys naują svarbiausią gamtos turtų ir išteklių
naudojimo poveikio aplinkai indikatorių (2013 m. pabaiga); ·
toliau dės pastangas pagal BVP ir kitų indikatorių
veiksmų planą, kad visuomenės ir ekonominė pažanga būtų matuojama
visapusiškiau, ir, inter alia, tęs aplinkos sąskaitų sistemos plėtrą,
integruos išorines su aplinka susijusias sąnaudas į nacionalines apskaitas ir
plėtos lyginamąjį naštos aplinkai indikatorių; ·
apsvarstys, kaip išteklių naudojimo efektyvumo
aspektus kuo geriau įtraukti į būsimų politikos pasiūlymų poveikio aplinkai
įvertinimą. Valstybės narės turėtų: ·
plėtoti ar stiprinti esamas nacionalines išteklių
naudojimo efektyvumo strategijas ir įtraukti jas į nacionalines augimo ir darbo
vietų kūrimo politikos kryptis (iki 2013 m.); ·
teikti pranešimus apie pažangą išteklių naudojimo
efektyvumo srityje nacionalinių reformų programų kontekste.
6.2.
Išteklių naudojimo efektyvumo rėmimas pasaulyje
Kai kurios šalys
(ne tik Europos Sąjungos valstybės narės, bet ir Japonija, Korėja, JAV, Kinija
ir kitos) įgyvendina politiką, kuri padėtų geriau išnaudoti didesnį išteklių
naudojimo efektyvumą. Plėtoti dialogą ir bendradarbiauti šiais klausimais labai
suinteresuotos ir ES kaimyninės valstybės. Tokias iniciatyvas galima vertinti
kaip pastangas visame pasaulyje skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos. ES
gali pasimokyti iš kitų patirties; ji aktyviai dalyvauja padėdama daryti
poveikį valstybių partnerių, ypač į ES norinčių įstoti šalių, kviečiamų pradėti
derinti savo politiką, pasirenkamiems veikimo būdams. Kaip
pamatą tolesnei diskusijai 2012 m. birželio mėn. konferencijoje Rio+20,
Komisija neseniai pasiūlė įvairius veiksmus, įskaitant naujas tarptautines
iniciatyvas vandens, energetikos, žemės ūkio, žemėnaudos, miškų, cheminių
medžiagų ir jūros išteklių, įgūdžių ugdymo, privačiojo ir viešojo finansavimo
sutelkimo ir investavimo, pastangų kurti efektyvesnę pasaulinę daugiašalę
valdymo sistemą srityse[27]. Tarpinis tikslas: Iki 2020 m. išteklių naudojimo efektyvumas yra tapęs bendru
tarptautinės bendruomenės tikslu, ir jo siekiant padaryta Rio de Žaneire
sutartomis koncepcijomis pagrįsta pažanga. Komisija kartu su valstybėmis narėmis (nuolat): ·
sieks 2012 m. vyksiančio viršūnių susitikimo Rio+20
sėkmės ir rems konkrečią pažangą siekiant žaliosios ekonomikos ir efektyvesnio
gamtos išteklių naudojimo; ·
gerins dialogą su valstybėmis strateginėmis
partnerėmis, kad būtų keičiamasi patirtimi ir gerąja patirtimi išteklių
naudojimo efektyvumo srityje; ·
imsis jungtinių iniciatyvų su šalimis kandidatėmis,
potencialiomis kandidatėmis ir kitomis kaimyninėmis valstybėmis, su kuriomis
mus sieja daug aplinkos išteklių; ·
rems tarptautinių susitarimų sudarymą ir veiksmingą
įgyvendinimą, kad pasaulio vartojimo ir gamybos modeliai taptų tvaresni; ·
tvarios plėtros ir skurdo šalinimo tikslais naudos
vystymosi pagalbą, kad paremtų mažiau išsivysčiusių šalių pastangas pagerinti
išteklių naudojimo efektyvumą; ·
bendradarbiaus su tarptautiniais partneriais dėl
mokslinių tyrimų ir inovacijų išteklių naudojimo efektyvumo srityje; ·
sieks, kad būtų kuriami tvirtesni daugiašaliai
pasaulinės viešųjų gėrybių valdysenos mechanizmai.
6.3.
ES aplinkos priemonėmis pasiekiamų rezultatų
gerinimas
Išteklių
naudojimo efektyvumo gerinimo pažanga priklauso nuo mūsų gamtos išteklių ir
ekosistemos valdymo būdų tobulinimo. Valstybių
narių įgyvendinimo priemonės dar turi rimtų spragų, ypač gamtos apsaugos,
atliekų ir vandens valdymo srityse. Apskaičiuota, kad
galiojančių teisės aktų nevykdymo sąnaudos siekia maždaug 50 mlrd. EUR per
metus[28]. Tarpinis tikslas: Iki 2020 m. bus gauti visi ES aplinkos teisės
aktuose numatyti rezultatai Komisija: ·
siūlys priemones žinioms pagilinti, sąmoningumui
ugdyti ir pagrindiniams proceso dalyviams sutelkti, kad aplinkos priemonės
duotų rezultatų visoje Europos Sąjungoje. Valstybės narės turėtų: ·
ištaisyti ES teisės aktų įgyvendinimo trūkumus.
7.
Išvados
Ankstesni augimo modeliai lėmė didesnę gerovę,
tačiau ji pasiekta intensyviai ir dažnai neefektyviai naudojant išteklius. Biologinės įvairovės, ekosistemos ir jos funkcijų
vaidmuo yra didžia dalimi sumenkintas, kainos dažnai neatspindi atliekų
sąnaudų, esamos rinkos ir viešoji politika nepadeda suderinti vienas kitam
prieštaraujančių poreikių, susijusių su strateginių išteklių, kaip antai
mineralų, žemės, vandens ir biomasės, naudojimu. Todėl
būtina pateikti nuoseklų integruotą sprendimą daugelyje politikos krypčių, kad
būtų reaguojama į numatomą išteklių trūkumą ir kad ilgalaikėje perspektyvoje
mūsų gerovė būtų išsaugota. Šis planas nėra
galutinis atsakymas į visus iššūkius. Tai
pirmas žingsnis rengiant nuoseklią veiksmų sistemą, kuri sietų įvairias
politikos sritis ir sektorius. Jo tikslas –
suteikti stabilią ekonomikos pertvarkymo perspektyvą.
Šiam planui įgyvendinti Komisija parengs politikos ir teisėkūros
pasiūlymus. Jei viešojo ir privačiojo
sektoriaus dalyviai į procesą nebus įtraukti, išteklių naudojimo efektyvumo
tikslų nepasieksime. Komisija kviečia Tarybą, Europos Parlamentą,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą paremti
šį planą ir padėti toliau plėtoti ES veiksmus Europoje siekiant efektyvaus
išteklių naudojimo. Priedas: Išteklių
naudojimo efektyvumui svarbios sektorių, išteklių ir ES politikos iniciatyvų
sąsajos Išteklius arba sektorius || Iškastinis kuras || Medžiagos ir mineralai || Vanduo || Oras || Žemė || Dirvožemiai || Ekosistema: Biologinė įvairovė || Jūros ištekliai || Atliekos || ES politikos iniciatyvos Žiedinė ekonomika || Sumažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti, pakeisti, išsaugoti, vertinti || Tvaraus vartojimo ir gamybos veiksmų plano persvarstymas (2012 m.) Energetika || sumažinti iškastinio kuro naudojimą: -didinant energijos naudojimo efektyvumą (20 % iki 2020 m.); - pakeičiant jį atsinaujinančiais ištekliais (2020 m. 20 %, transporto sektoriuje 10 %). || - užtikrinti svarbiausių žaliavų tiekimo saugumą (atsinaujinantiems ištekliams ir elektrifikacijai) - Sumažinti energijos imlumą išgaunant, gaminant ir vartojant medžiagas. || - efektyviai naudoti kaip atsinaujinantį energijos šaltinį; - sumažinti jėgainių aušinimo poreikius; - sumažinti energijos imlumą valant vandenį - mažinti karšto vandens naudojimą tobulinant buitinius prietaisus ir tiekimo infrastruktūrą. || - mažinti taršą kenksmingomis medžiagomis, ypač mažinant iškastinio kuro naudojimą; -20% sumažinti šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2020 m. (30 % tam tikromis sąlygomis); - 50% sumažinti šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2050 m. || - Sumažinti žemės užėmimą biokuro gamybai; - tobulinti energetikos infrastruktūrą. || - Vykdyti dirvožemio pažeidimo išmetamu sieros dioksidu ir azoto oksidais prevenciją; - švelninti naujos infrastruktūros ir energetikos sprendimų poveikį dirvožemiui; - išsaugoti durpynus. || - Mažinti rūgštėjimą mažinant iškastinio kuro naudojimą; - vengti ekosistemos pažeidimo išgaunant ir eksploatuojant energijos nešiklius. || - naudoti kaip atsinaujinantį energijos šaltinį; -užtikrinti tvarų dumblių naudojimą biodegalams; - vykdyti naftos išsiliejimo ir katastrofų grėsmių prevenciją; - mažinti rūgštėjimą, kurį sukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. || - užtikrinti energijos išgavimą iš neperdirbamų atliekų; - sumažinti energijos imlumą valant vandenį; - didinti biologiškai skaidžių atliekų naudojimą bioenergijai ir bioproduktams. || -Energetika 2020. Konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija (2011 m.) - Strateginis energijos technologijų planas; -2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas (2011 m.) -Europos energetikos veiksmingumo planas iki 2020 m. (2011 m.) -Direktyvos dėl energijos mokesčių persvarstymas (2011 m.) - Energetikos infrastruktūros paketas (2011 m.) Energetikos planas iki 2050 m. (2011 m.) - Išmanieji tinklai (2011 m.) -Energijos tiekimo saugumas ir tarptautinis bendradarbiavimas (2011 m.). Maistas || - sumažinti iškastinio kuro naudojimą gerinant maisto gamybos energijos efektyvumą; - iškastinį kurą keičiant biodegalais vengti neigiamo poveikio. || - patobulinti mineralų ir medžiagų, pvz., fosforo, naudojimą; - gerinti pakuočių išsaugojamąsias ir perdirbamąsias savybes || - tobulinti vandens naudojimą žemės ūkyje; - vykdyti potvynių ir sausrų prevenciją ir taip kovoti su klimato kaita; - užtikrinti, kad kokybiškoms prekėms pakaktų švaraus vandens; - vengti taršos trąšomis ir pesticidais. || - sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; - mažinti sieros dioksido ir azoto oksidų išmetimą. || - gerinti žemėnaudą, kad būtų suderinti įvairūs žemės naudojimo būdai; - užimtą derlingą žemę naudoti žemės ūkiui; - sumažinti žemės užėmimą, pvz., randant geriausius gyvulinės kilmės baltymų vartojimo sprendimus || - keisti dirvožemių irimo tendenciją; - atstatyti organinės medžiagos kiekius dirvožemiuose; - Vykdyti dirvožemio pažeidimo išmetamu sieros dioksidu ir azoto oksidais prevenciją; - vengti taršos trąšomis ir pesticidais. || - atstatyti ir saugoti ekosistemą, kad vyktų apdulkinimas, būtų užtikrinamas vandens sulaikymas ir kt.; - vengti trąšų sąlygojamos eutrofikacijos ir mažinti pesticidų naudojimą; - taikant gerus ūkininkavimo būdus didinti biologinę įvairovę. || - atkurti žuvų išteklius, išvengti priegaudos ir nutraukti žuvų išmetimą; - atsisakyti pragaištingų žūklės metodų; - plėtoti tvarią akvakultūrą; - mažinti priekrantės vandenų taršą trąšomis; - išvengti jūros šiukšlinimo. || - mažinti maisto atliekų kiekį; - naudoti perdirbamas ir skaidžias pakuotes; biologiškai skaidžias pakuotes - plėtoti biologinių atliekų kompostavimą. || - Bendrosios žemės ūkio politikos reforma (2011 m.) Pasiūlymas dėl žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės (2011 m.) - Žalioji knyga dėl fosforo (2012 m.) - Komunikatas dėl tvaraus maisto (2013 m.) Pastatai || - sumažinti iškastinio kuro naudojimą gerinant energijos naudojimo efektyvumą ir pastatų sektoriuje naudojant daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių; - statyti nulinės energijos pastatus ir didinti esamų pastatų renovacijos intensyvumą. || - tobulinti medžiagų naudojimą; - naudoti tvarias medžiagas. || - gerinti pastatų ir prietaisų vandens naudojimo efektyvumą. || - pastatų sektoriuje sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; - gerinti pastatų vidaus oro kokybę. || - vengti papildomo žemės užėmimo, pvz., miestų teritorijoms plėsti; - sutvarkyti užterštas teritorijas. || - vengti miestų plėtimo į derlingo dirvožemio teritorijas; - kiek įmanoma, mažinti žemės užstatymą. || - užtikrinti, kad sukūrus žaliąsias infrastruktūras arti gyvenamųjų erdvių pakaktų žaliųjų erdvių. || - mažinti rūgštėjimą, kurį sukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. || - sumažinti statybos ir griovimo atliekų kiekį (70 % iki 2020 m.) || - ES statybų sektoriaus tvaraus konkurencingumo strategija (2011 m.) - Komunikatas dėl tvarių pastatų (2013 m.) - Iniciatyva dėl vandens naudojimo efektyvumo pastatuose (2012 m.) Mobilumas || - mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, kurą naudojant efektyviau, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, atsisakant įprastiniu kuru varomų automobilių miestuose iki 2050 m., gerinant multimodalią logistiką ir transporto tinklus; naudojant efektyvesnius automobilius. || - didinti infrastruktūros išteklių naudojimo efektyvumą; - tobulinti medžiagų vežimo logistiką; - Užtikrinti svarbiausių žaliavų (baterijoms) tiekimo saugumą || - išmetimui mažinti naudoti susisiekimo vandeniu potencialą; - mažinti taršą iš vandens transporto priemonių. || - mažinti taršą iš transporto priemonių: 60 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų 2050 m.; mažiau pažemio ozono, kietųjų dalelių, azoto oksido; mažiau sieros jūrinių laivų kure. || - mažinti transporto infrastruktūros poveikį žemės skaidymui. || - mažinti transporto infrastruktūros poveikį žemės užstatymui.. || - mažinti žemės užstatymo, skaidymo, taršos poveikį; - užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių plitimui. || - išmetimui mažinti naudoti susisiekimo vandeniu potencialą; - vengti jūros šiukšlinimo, įskaitant iš laivų. || - užtikrinti efektyvų pakartotinį panaudojimą ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (85–95 % iki 2015 m.) ir laivų perdirbimą || -Baltoji knyga dėl transporto ateities (2011 m.) - TEN-T persvarstymas (2011 m.) - Strateginis transporto technologijų planas ES politikos iniciatyvos || Valstybės pagalbos teisinė bazė (2013 m.) Direktyva dėl degalų kokybės ir kt. || -Komunikatas dėl biržos prekių rinkų ir žaliavų klausimų sprendimo (2011 m.) - Inovacijų partnerystės dėl žaliavų pasiūlymas || - Vandens planas (2012 m.) Inovacijų partnerystė vandens naudojimo efektyvumo srityje - Aplinkos kokybės standartų direktyva (prioritetinės medžiagos) (2011 m.) Gruntinių vandenų direktyvos persvarstymas (2012 m.) || -Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos 2050 m. planas (2011 m.) - Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėjimo ir atsiskaitymo teisės aktų persvarstymas - ES oro kokybės politikos persvarstymas (2013 m.) || Komunikatas dėl žemėnaudos (2014 m.); - Komunikatas dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir miškininkystės sąsajų su ES įsipareigojimais dėl klimato kaitos (2011 m.) || - Geriausių praktinių dirvožemio užstatymo apribojimo ir jo poveikio mažinimo bei kompensavimo būdų gaires (2012 m.) || -2020 m. ES biologinės įvairovės strategija (2011 m.) Komunikatas dėl žaliosios infrastruktūros ir atkūrimo (2012 m.) - iniciatyva „Be grynojo nuostolio“ (2015 m.). || - Bendrosios jūrų ir žuvininkystės politikos reforma (2011 m.)[AGRI] - „Prisitaikymas prie klimato kaitos pakrantėje ir jūroje“ (2012 m.) - „Mėlynasis augimas“ (2013 m.) - „Integruotas pakrančių zonų valdymas“ (2012 m.) Jūrų erdvės planavimas (2012 m.) || - Atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir vežimo į sąvartynus kokybinių tikslų persvarstymas (2014 m.) || - Efektyvaus išteklių naudojimo Europoje planas (2011 m.) - 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa - Sanglaudos politika po 2013 m. (2011 m.) [REGIO] - Veiksmų planas, kuriuo siekiama iki 2020 m. užtikrinti tvarią bioekonomiką (2011 m.) - Ekologinių inovacijų veiksmų planas (2011 m.) - ES strategija „Horizontas 2020“ (2011 m.) Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos persvarstymas [1] COM(2011) 21. [2] COM(2005) 670. [3] Tos pastangos matyti, pavyzdžiui, OECD žaliojo augimo
strategijoje, Jungtinių tautų aplinkos programos žaliosios ekonomikos
ataskaitoje, Europos aplinkos agentūros darbuose. [4] http://ec.europa.eu/governance/impact/index_en.htm [5] Kaip išdėstyta lydimajame dokumente COM(2011) 571. [6] Tyrimas rodo, kad vien Vokietijoje pagerinus
apdirbamosios pramonės išteklių naudojimo efektyvumą būtų galima sutaupyti nuo
20 iki 30% sąnaudų ir sukurti 1 mln. darbo vietų. Kito pastarojo meto
tyrimo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje įmonės, taikydamos nebrangias ar
nemokamas išteklių naudojimo efektyvumo priemones, galėtų sutaupyti
23 mlrd. svarų sterlingų. [7] Apie tai išsamiau tarnybų darbiniame dokumente. [8] OECD, Aplinkai kenksmingos subsidijos: reformos
u˛daviniai, 2005 [9] COM(2011) 11 galutinis. [10] COM(2011) 11 galutinis. [11] EUCO 10/1/11 REV1 [12] Statistiniai duomenys apie mokesčių tendencijas Europos
Sąjungoje (angl. Taxation trends in the European Union), 2011 m. leidinys. [13] EU Water saving potential (ES vandens taupymo
potencialas), leidinys Ecologic, 2007 m. [14] Europos aplinkos agentūra, leidinys SOER, 2010 m. [15] Leidinys „Assessment of Health-Cost Externalities of Air
Pollution at the National Level using the EVA Model System“ („Oro taršos
poveikio sveikatai nadionaliniu lygmeniu įvertinimas taikant EVA modelio sistemą“),
J. Brandt et al., CEEH, 2011 m. [16] Ataskaita dėl geriausių praktinių dirvožemio užstatymo
apribojimo ir jo poveikio mažinimo būdų, Prokop et al., Europos Bendrijos, 2011
m. [17] COM(2011) 112, COM(2011) 109,
COM(2010) 639. [18] COM(2011) 500. [19] COM(2007) 860 galutinis. [20] COM(2007) 414 galutinis. [21] Direktyva 2010/31/ES. [22] Laikantis 2010 m. gegužės 19 d. Direktyvos 2010/31/ES 9
straipsnio. [23] Laikantis Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio. [24] COM(2011) 144. [25] UNEP Green Economy Synthesis (Jungtinių Tautų aplinkos
programos žaliosios ekonomikos sintezė), 2010 m. leidinys. [26] Indikatoriaus pavyzdys: 2007 m. ES vidurkis buvo maždaug
1,30 €/t, šalių rezultatai svyravo nuo 0,3 iki ma˛daug 2,5 €/t. [27] COM(2011) 363. [28] COWI rengiamas dokumentas apie aplinkos teisyno nevykdymo
sąnaudas.