52011DC0500

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Strategijos „Europa 2020“ biudžetas /* KOM/2011/0500 galutinis */


TURINYS

Žemės ūkis ir kaimo plėtra............................................................................................................. 3

Piliečiai......................................................................................................................................... 7

Civilinė sauga................................................................................................................................ 9

Klimato politika.......................................................................................................................... 12

Konkurencingumas ir MVĮ.......................................................................................................... 17

Muitų sąjunga ir mokesčiai.......................................................................................................... 21

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda.................................................................................. 24

Švietimas ir kultūra...................................................................................................................... 28

Užimtumas ir socialiniai reikalai.................................................................................................... 32

Aplinka....................................................................................................................................... 37

Išorės veikla............................................................................................................................... 42

Kova su sukčiavimu.................................................................................................................... 47

Sveikata ir vartotojai................................................................................................................... 49

Vidaus reikalai............................................................................................................................ 52

Infrastruktūra – Europos infrastruktūros tinklų priemonė............................................................... 55

Naujoviškos finansavimo priemonės............................................................................................ 76

Teisingumas................................................................................................................................ 79

Jūrų ir Žuvininkystės politika........................................................................................................ 81

Moksliniai tyrimai ir inovacijos..................................................................................................... 84

Administravimas.......................................................................................................................... 88

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

1. Politikos tikslai

Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams priklausanti žemė apima didžiąją dalį mūsų teritorijos, o jų vaidmuo gerinant kaimo ekonomikos būklę ir kraštovaizdį itin svarbus. Ūkininkų veikla yra labai įvairi – nuo maisto produktų ir ne maistui skirtų žemės ūkio produktų gamybos iki kraštovaizdžio vadybos, gamtos saugojimo ir turizmo.

Bendros žemės ūkio politikos paskirtis – Europoje sukurti šiuolaikišką, tvarų ir veiksmingą žemės ūkio sektorių. Ja siekiama skatinti jo konkurencingumą, užtikrinti tinkamą ir saugų aprūpinimą maistu, išsaugoti aplinką ir kraštovaizdį, kartu užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygį.

BŽŪP yra išties europinė politika. Valstybės narės nevykdo 27 nacionalinių žemės ūkio politikų ir nevaldo 27 biudžetų, bet sutelkusios išteklius vykdo vieną Europos lygmens politiką ir valdo bendrą biudžetą. Natūralu, kad BŽŪP sudaro didelę ES biudžeto dalį. Vis dėlto vykdyti bendrą politiką yra veiksmingiau ir ekonomiškiau nei vykdyti nekoordinuotą nacionalinę politiką.

Šiuo metu Europos žemės ūkis susiduria su įvairiais sunkumais. Pastaraisiais metais žemės ūkio kainos padidėjo 50 %, o energijos ir trąšų kainos – atitinkamai 200 % ir 150 %. To pasekmė – didelis ilgalaikis žemės ūkio pajamų mažėjimas. Žemės ūkio sektoriuje taip pat kyla su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu susiję uždaviniai bei neatidėliotini uždaviniai, susiję su aprūpinimu maistu, teritorine pusiausvyra ir tvaraus augimo siekiu.

Atsižvelgiant į šias problemas pastaraisiais metais BŽŪP gerokai keitėsi. Būsimąja reforma šis procesas bus tęsiamas, siekiant, kad BŽŪP taptų šiuolaikiškesnė ir ekologiškesnė politika ir kad ja būtų aktyviai siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų, atveriant kaimo vietovių ekonominį potencialą, plėtojant vietos rinkas ir kuriant darbo vietas, taip pat skatinant žemės ūkio restruktūrizavimą ir remiant ūkininkų pajamas, siekiant Europoje išlaikyti tvarų žemės ūkio sektorių.

Pertvarkyta BŽŪP bus skatinamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas, skatinant taupiau naudoti išteklius, siekiant visoje ES išlaikyti maisto, pašarų ir atsinaujinančios energijos gamybos bazę, mažinti klimato pokyčius ir prisitaikyti prie jų, apsaugoti ekosistemas ir kovoti su biologinės įvairovės praradimu, remti kaimo vietovių ekonominės veiklos įvairinimą, skatinant visos Europos darnų teritorinį vystymąsi.

2. Priemonės

Komisija siūlo išlaikyti dabartinę BŽŪP dviejų ramsčių struktūrą:

· Pagal I ramstį ir toliau bus teikiama tiesioginė parama ūkininkams ir remiamos rinkos priemonės. Tiesioginė parama ir rinkos priemonės finansuojamos vien tik iš ES biudžeto, siekiant užtikrinti bendros politikos taikymą visoje bendrojoje rinkoje ir sudaryti sąlygas integruotos administravimo ir kontrolės sistemos sukūrimui.

· Pagal II BŽŪP ramstį ir toliau bus tiekiamos aplinkos viešosios gėrybės, didinamas žemės ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumas, skatinamas kaimo vietovių ekonominės veiklos įvairinimas bei gerinama gyvenimo kokybė. Valstybės narės gali laisvai pasirinkti priemones, remdamosi konkrečiais nacionaliniais ir regioniniais poreikiais, tačiau laikydamosi ES prioritetų. II ramsčio priemonės yra bendrai finansuojamos su valstybėmis narėmis – tai padeda užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai ir būtų sustiprintas kaimo plėtros politikos poveikis. Kadangi skurdesniems ES regionams taikomos aukštesnės bendro finansavimo normos, II ramsčiu taip pat prisidedama prie ES sanglaudos tikslų.

Laikantis dviejų ramsčių struktūros, politika bus išsamiai modernizuota ir supaprastinta, siekiant kad ji taptų teisingesnė ir ekologiškesnė bei su strategijos „Europa 2020“ tikslais suderinta politika.

Pagrindiniai reformos aspektai.

· Teisingesnis tiesioginės paramos pajamoms paskirstymas

Dėl istorinių priežasčių tiesioginės paramos ūkininkams dydžiai už hektarą ES gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, vidutinė tiesioginė išmoka vienam paramos gavėjui už hektarą žemės, kuri atitinka išmokos reikalavimus, 2013 m. Latvijoje bus 94,7 EUR ir 457,5 EUR Nyderlanduose. ES-27 vidurkis – 269,1 EUR.

Pertvarkius BŽŪP, bus taikoma konvergencijos sistema, siekiant mažinti šiuos skirtumus ir skatinti teisingesnį finansinės paramos paskirstymą. Reforma, kurios pagrindinis elementas yra paramos subalansavimas, siekiama efektyviau panaudoti biudžeto išteklius, teisingiau ir tikslingiau paskirstant tiesiogines išmokas ir geriau ateityje suderinant teikiamą paramą kaimo plėtrai su politikos tikslais. To bus siekiama taip: visoms valstybėms narėms, kurioms skiriamos mažesnės nei 90 % ES-27 vidurkio tiesioginės išmokos, per šį laikotarpį trečdaliu bus sumažintas skirtumas tarp jų dabartinio dydžio ir vidutinio ES tiesioginių išmokų dydžio.

Pagalbos kaimo plėtrai skyrimas taip pat bus modernizuotas, ją paskirstant pagal objektyvius teritorinius ir ekonominius kriterijus, kuriais atspindimi ateities ekonominiai, socialiniai, aplinkos ir teritoriniai politikos tikslai.

· Tiesioginių išmokų ūkininkams susiejimas su ekologija

Esminis reformos aspektas – privalomas tiesioginių išmokų ūkininkams susiejimas su ekologija. Tai pagerins sektoriaus aplinkosaugos veiksmingumą ir aiškiai parodys, kad pertvarkyta BŽŪP prisidedama prie platesnių Sąjungos prioritetinių tikslų.

Konkrečiai ateityje 30 % tiesioginių išmokų išmokėjimas priklausys nuo įvairios aplinkos požiūriu pažangios praktikos reikalavimų laikymosi, neapsiribojant kompleksinio paramos susiejimo reikalavimais.

· Aktyvių ūkininkų rėmimas

Siekiant užtikrinti veiksmingą BŽŪP išteklių panaudojimą, tiesioginė parama bus teikiama tik aktyviems ūkininkams.

· Tiesioginių išmokų stambiausiems ūkininkams dydžio apribojimas

Šiuo metu didelės žemės ūkio valdos iš BŽŪP biudžeto gauna neproporcingai didelę dalį tiesioginės paramos pajamoms. Pagal BŽŪP reformą numatoma tiesioginės paramos pajamoms didžiausioms valdoms dydį palaipsniui riboti, atsižvelgiant į didesnių struktūrų masto ekonomiją ir jų tiesiogiai įdarbinamų darbuotojų skaičių.

· Rezultatais grindžiama kaimo plėtros politika

Siekiant padidinti kaimo plėtros politikos ir ES kitų teritorinės plėtros fondų sąsajas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) bus įtrauktas į Komisijos ir visų valstybių narių partnerystės sutartis. Šios sutartys bus susietos su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir nacionalinėmis reformų programomis. Jose bus išdėstyta integruota teritorinio vystymosi strategija, remiama visų susijusių ES struktūrinių fondų, įskaitant kaimo plėtros. Į jas bus įtraukti tikslai, grįsti sutartais rodikliais, strateginėmis investicijomis ir įvairiomis sąlygomis.

· Supaprastinta schema smulkiems ūkininkams

Daugelis tiesioginės paramos gavėjų yra smulkūs ūkininkai. Pagal supaprastintą paramos paskirstymo mechanizmą bus gerokai sumažinta valstybėms narėms ir ūkininkams tenkanti administracinė našta, tačiau jo taikymas poveikio ES biudžetui neturės.

· Rinkos išlaidų ir krizinių padėčių mechanizmai

Šiandien Europos žemės ūkis susiduria su įvairiais uždaviniais, visų pirma būtinybe reaguoti į nenumatytas aplinkybes, kurios turi staigų poveikį žemės ūkio pajamoms, arba būtinybe palengvinti tarptautinių prekybos susitarimų reikalaujamą prisitaikymą ir (arba) perėjimą.

Dėl šių priežasčių siūloma restruktūrizuoti rinkos priemones, kurios dabar priskiriamos I ramsčiui, sukurti dvi daugiametei finansinei programai nepriskiriamas priemones ir jas išplėsti. Bus sukurtas ekstremalių situacijų mechanizmas, kuris būtų naudojamas reaguoti į krizines padėtis (kurios gali kilti dėl maisto saugos problemų arba staigių rinkos pokyčių) ir teikti neatidėliotiną paramą ūkininkams pagal pagreitintą tvarką. Šio fondo mobilizavimo procedūra bus tokia pati, kaip ir neatidėliotinos pagalbos rezervo mobilizavimo procedūra.

Taip pat siūloma išplėsti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo intervencijų apimtį, siekiant teikti laikiną paramą ūkininkams, palengvinti jų prisitaikymą prie naujos rinkos padėties, susidariusios dėl netiesioginio globalizacijos poveikio. Be to, Komisija siūlo paramos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims schemą perkelti į 1 išlaidų kategoriją, siekiant pergrupuoti kovos su skurdu ir atskirtimi veiksmus ir maisto saugos finansavimą priskirti visuomenės sveikatos veiksmams.

3. Įgyvendinimas

Sukūrus Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), BŽŪP teisinis pagrindas restruktūrizuotas, siekiant suderinti abu BŽŪP ramsčius. Po 2013 m. siūloma abiejų fondų suderinimą kiek įmanoma išlaikyti.

Pasiūlymas priimti naują Finansinio reglamento straipsnį, taikomą pasidalijamajam valdymui, atitinka dabartinių EŽŪGF ir EŽŪFKP taikomas valdymo ir kontrolės sistemų nuostatas.

Iš esmės pagal Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą (Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007) racionalizavus ES teisės aktus, susijusius su žemės ūkio rinkų organizavimu, į vieną reglamentą sujungtos nuostatos, kurios anksčiau priklausė sektorių bendro žemės ūkio rinkų organizavimo teisės aktams.

Po 2013 m. bus atlikta visų BŽŪP teisinių pagrindų peržiūra, siekiant užtikrinti, kad kai reikia ir galima, būtų tęsiamas jų paprastinimas.

4. Biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio · I ramstis – tiesioginės išmokos ir rinkos išlaidos · II ramstis – kaimo plėtra · Maisto sauga · Labiausiai nepasiturintys asmenys · Rezervas krizėms žemės ūkio sektoriuje · Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas · Apsirūpinimo maistu saugumo moksliniai tyrimai ir inovacijos, bioeokomika ir tvarus žemės ūkis (įtraukta į bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą) || 386,9 mlrd. EUR 281,8 mlrd. EUR 89,9 mlrd. EUR 2,2 mlrd. EUR 2,5 mlrd. EUR 3,5 mlrd. EUR Iki 2,5 mlrd. EUR 4,5 mlrd. EUR

Piliečiai

1. Politikos tikslai

Lisabonos sutartimi piliečiams ir piliečių asociacijoms sudaromos sąlygos visapusiškai dalyvauti demokratiniame ES gyvenime.

Programa „Europa piliečiams“ remiami tarpvalstybiniai projektai piliečių dalyvavimo ir europinės tapatybės srityse. Nors specifinių priemonių esama įvairiose politikos srityse, programa „Europa piliečiams“ yra vienintelė priemonė, pagal kurią piliečiai gali įsitraukti į bendrus Europos reikalus, tiek institucinius, pavyzdžiui, susijusius su ES sutartimis ar Europos Parlamento rinkimais, tiek apimančius įvairias sritis.

Komunikavimas, t. y. plačiosios visuomenės informavimas apie ES politiką, yra kitas būdas padidinti piliečių informuotumą apie Europos reikalus ir jų teises. Taigi, komunikavimo veikla didinamas informuotumas apie Sąjungos politinius prioritetus ir teikiama parama tų prioritetų įgyvendinimui.

2. Priemonės

Didžiausia programai „Europa piliečiams“ skiriamos sumos dalis susijusi su tarpvalstybinėmis miestų giminiavimosi partnerystėmis. Pagal programą taip pat teikiama struktūrinė parama ES lygmens pilietinės visuomenės bendrosioms organizacijoms ir ekspertų grupėms. Šiomis strateginėmis partnerystėmis užtikrinama, kad Europos viešojo intereso organizacijos galėtų pareikšti savo nuomonę ES masto diskusijose. Taip skatinama pilietinės visuomenės ir ES piliečių atsakomybė už ES politikos rengimą ir puoselėjama piliečių dalyvavimo kultūra – tai naudinga ES ir valstybėms narėms. Programa taip pat remiami atminimo projektai ir taip prisidedama prie bendro Europos istorijos (ypač susijusios su holokaustu ir stalinizmu) suvokimo.

· Nuo 2007 m. programos remiamuose veiksmuose kasmet dalyvaudavo maždaug 1 milijonas Europos piliečių.

· 2007–2010 m. vykdyta maždaug 800 pilietinės visuomenės ir atminimo projektų ir daugiau nei 4 000 miestų giminiavimosi projektų.

· Pagal programą taip pat remiama daugiau kaip 50 svarbių ES lygmens ekspertų grupių, bendrųjų organizacijų ir tinklų, kurie yra pagrindiniai ES institucijų partneriai ir informacijos skleidėjai.

Be šios specialios programos vykdymo, būtina veiksmingiau komunikuoti su plačiąja visuomene ir sukurti didesnes Komisijos komunikavimo veiklos sąsajas, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai pranešama apie Sąjungos politinius prioritetus. Taigi, pagal 2014–2020 m. naujos kartos teisines priemones į kiekvieną teisinį pagrindą bus įtraukta nuostata dėl komunikacijos, įskaitant organizacijos komunikacijos.

3. Įgyvendinimas

Programą „Europa piliečiams“, padedama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos, centralizuotai valdo Komisija. Jas remia programos komitetas, kurį sudaro valstybių narių vyriausybių atstovai. „Europa piliečiams“ ryšių centrų įsteigta daugelyje programoje dalyvaujančių šalių, siekiant padėti nacionalinio lygmens paramos gavėjams ir teikti pastabas Europos Komisijai apie programos įgyvendinimą. Vykdant programą su suinteresuotosiomis šalimis palaikomas reguliarus dialogas.

Sutelktais ištekliais pagal skirtingus komunikacijai taikomus teisinius pagrindus ir dėl jų sąveikos bus užtikrintas didesnis nuoseklumas, masto ekonomija ir geresnis plačiajai visuomenei skirtų komunikacijos veiksmų išteklių panaudojimas.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas || 203 mln. EUR

Civilinė sauga

1. Politikos tikslai

Bendras ES bendradarbiavimo civilinės saugos srityje tikslas – užtikrinti geresnę žmonių, aplinkos, turto ir kultūros paveldo apsaugą didelių gaivalinių, technologinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atveju.

Dėl padažnėjusių gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių ir padidėjusio jų intensyvumo bei ekonominio poveikio būtina imtis sisteminių Europos lygmens veiksmų, siekiant gerinti pasirengimą ir didinti reagavimo gebėjimus tiek ES viduje, tiek už ES ribų. Dėl Europos masto bendradarbiavimo ir solidarumo nuostatų sudaromos sąlygos visai ES bendrai pasirengti didelėms nelaimėms ir valstybėms narėms bei kitoms dalyvaujančioms valstybėms (Norvegijai, Lichtenšteinui, Islandijai ir Kroatijai) sutelkti išteklius ir bendrai reaguoti į nelaimes, siekiant kuo labiau padidinti reagavimo į nelaimes priemonių poveikį ir kuo labiau sumažinti žmonių aukas ir materialinę žalą. ES ar trečiosiose šalyse įvykus nelaimei paveiktų šalių institucijos gali pasinaudoti skubia ir apčiuopiama pagalba pagal ES civilinės saugos mechanizmą.

ES bendradarbiavimu civilinės saugos srityje siekiama:

– palengvinti greitą ir veiksmingą reagavimą į nelaimes;

– užtikrinti pakankamą civilinės saugos veikėjų pasirengimą nelaimėms; ir

– parengti priemones nelaimių prevencijai.

ES sukūrė integruotą nelaimių valdymo metodą, į kurį įtraukti reagavimo, pasirengimo ir prevencijos veiksmai. 2010 m. Komisija priėmė[1] ir Taryba patvirtino komunikatą „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes“. Pagrindinis jo tikslas – pagerinti ES reagavimo veiksmingumą, darną ir matomumą. Tai bus atlikta pasinaudojant patirtimi, įgyta reaguojant į 2010 m. ES ir už jos ribų įvykusias gaivalines nelaimes (tokias kaip uraganas „Ksintija“, potvyniai Rytų Europoje, miškų gaisrai Pietų Europoje, raudonojo šlamo išsiliejimas Vengrijoje, žemės drebėjimas Haityje, potvyniai Pakistane).

Kuriant Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus visų pirma bus remiamasi esamais valstybių narių pajėgumais, taip išvengiant papildomų išlaidų. ES lygmeniu sukurtas Europos reagavimo į nelaimes centras, kuris turės sustiprintas planavimo ir koordinavimo funkcijas, bus naudingas visai ES, nes leis sutaupyti valstybių narių lygmeniu ir atsverti išlaidas ES biudžetui, nors, be abejo, naudos dėl greito ir veiksmingo reagavimo į nelaimes, išsaugant žmonių gyvybes, negalima išmatuoti grynai finansine prasme.

Prevencijos ir pasirengimo politikos priemonės, kurios išdėstytos Komisijos komunikate ir Tarybos išvadose[2], apima paramą mokymui ir pratyboms, ekspertų mainams ir bendradarbiavimo projektams, siekiant išbandyti naujus metodus nelaimių rizikai mažinti. Pasaulio banko ir kitų organizacijų užsakyti nepriklausomi tyrimai rodo, kad investicijų į nelaimių prevenciją grąža siekia nuo 400 iki 700 proc.

2. Priemonės

Komisija siūlo atnaujinti Civilinės saugos finansinę priemonę (CSFP), skirtą teikti finansinę paramą veiklai, kuria siekiama spręsti įvairius nelaimių valdymo ciklo aspektus, t. y. užtikrinti nuoseklesnį ir labiau integruotą reagavimą nelaimių atveju, gerinti pasirengimą nelaimėms ir vykdyti inovacinius veiksmus nelaimių rizikai mažinti. CSFP taip pat bus naudojama kuriant Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus, paremtus savanorišku valstybių narių civilinės saugos išteklių sutelkimu, siekiant padidinti ekonomiškumą koordinuojant civilinės saugos išteklius.

Peržiūrėta CSFP, perėjus prie nuspėjamų ir iš anksto suplanuotų sistemų, bus dar sustiprinti ir pagerinti ES nelaimių valdymo gebėjimai. Tai bus padaryta renkant išsamesnę realaus laiko informaciją apie nelaimes, pagerinant valstybių narių civilinės saugos išteklių panaudojimo planavimą ir koordinuojant greitą personalo ir įrangos dislokavimą į nelaimės vietą. Ja taip pat bus remiama pasirengimo veikla, pagerinant mokymų kokybę ir išplečiant mokymų, į juos įtraukiant prevenciją bei mokymą susiejant su pratybomis, apimtį. Priemone taip pat bus paremtos valstybių narių pastangos sustiprinti rizikos valdymo planavimą ir sukurti inovacinius finansavimo mechanizmus (kaip antai regionų draudimo sujungimas).

3. Įgyvendinimas

Atnaujinant CSFP bus atsižvelgiama į vertinimo rezultatus ir civilinės saugos suinteresuotųjų šalių pasiūlymus, kaip supaprastinti procedūras ir finansavimo mechanizmus, taip pat į patirtį, įgytą vykdant bandomuosius projektus ir pasirengimą greitojo reagavimo veiksmams.

Valstybių narių civilinės saugos įstaigų vykdoma civilinės saugos veikla bus remiama ir papildoma ES lygmens veiksmais, be kita ko skatinant veiksmų koordinavimą. Šie veiksmai apims savanorišką išteklių sutelkimą, mokymus ir išteklių į nelaimių vietas pristatymo išlaidų padengimą.

Tai padės supaprastinti pagal dabartinę priemonę taikomas procedūras ir racionalizuoti administracines procedūras, visų pirma dotacijų srityje, atsižvelgiant į skaidrumo ir vienodų sąlygų taikymo principus. Vertinamos galimybės susijusios su remtinais veiksmais – mokymais, su nelaimėmis susijusiomis pratybomis, transportavimo parama valstybėms narėms nelaimės metu, bendradarbiavimo nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms projektais.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. Civilinės saugos priemonės biudžetas, iš kurio || 455 mln. EUR

Civilinės sauga – vidaus || 245 mln. EUR

Civilinės sauga – išorės ir Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai || 210 mln. EUR

Klimato politika

1. Politikos tikslai

Kova su klimato kaita – vienas iš svarbių ES ir jos tarptautinių partnerių uždavinių. Strategijoje „Europa 2020“ ir ES plataus užmojo „20/20/20“ tiksluose parodytas aiškus poreikis nedelsiant imtis veiksmų, visų pirma:

– išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 % (30 %, jeigu bus tinkamos sąlygos);

– efektyviau vartoti energiją ir taip sumažinti jos poreikį 20 %; taip pat

– iš atsinaujinančiųjų išteklių gauti 20 % energijos.

Kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparią ekonomiką, padidės Europos konkurencingumas, bus kuriamos naujos, ekologiškesnės darbo vietos, sustiprės energetinis saugumas, švaresnis oras turės teigiamos įtakos sveikatai.

Kad pasiektume 2020 ir vėlesniems metams nustatytus klimato ir energetikos politikos tikslus, reikės nuolatinių pastangų ir investicijų. ES atlieka svarbų vaidmenį prižiūrėdama, kaip įgyvendinami šie tikslai ir jų siekdama. Pavyzdžiui, reikia daug didesnių pastangų, norint pasiekti 20 % efektyvaus energijos vartojimo tikslą (pagal esamus skaičiavimus prognozuojama, kad bus pasiektas mažesnis nei 10 % tikslas) ir 25 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį. Komisija suplanavo veiksmus, kuriuos vykdydama ES iki 2050 m. galėtų 80–95 % sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį[3].

ES biudžeto vaidmuo svarbus įtraukiant klimato politiką į visus Europos ekonomikos sektorius ir skatinant konkrečias investicijas, kurių reikės, siekiant klimato politikos tikslų ir užtikrinant atsparumą klimato kaitos keliamiems pavojams. Šios investicijos susijusios su labai įvairiomis technologijomis, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvumas, su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir atitinkama infrastruktūra, taip pat su investicijomis, skirtomis prisitaikyti prie klimato kaitos.

Poveikio švelninimo investicijų sąnaudos, kurios, kaip apskaičiuota, sudarys maždaug 125 mlrd. EUR per metus[4], 2014–2020 m. pirmiausia turėtų tekti privatiems investuotojams, tačiau ES biudžetu gali būti paskatinta naudoti nacionalines lėšas ir taip užtikrinti ilgalaikį nuspėjamumą privatiems investuotojams. Perspektyviausios sritys apima pastatų renovaciją, transporto inovacijas ir naujų technologijų, pavyzdžiui, pažangiųjų elektros energijos tinklų, diegimą, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

Tokiomis investicijomis galima labai padidinti konkurencingumą ir paskatinti augimą visoje ES. Sudarius palankesnes sąlygas investicijoms valstybėse narėse, kurios turi didelį potencialą ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetalų kiekį, tačiau jų investicinis pajėgumas santykinai nedidelis, ES biudžetu gali būti sukurta itin didelė papildoma nauda ES. Investuojant į energijos vartojimo efektyvumą visose valstybėse narėse, be kita ko, padidės bendras našumas ir bus prisidėta sprendžiant energetinio saugumo ir energijos nepritekliaus problemas. Remiant šias investicijas, ES biudžetu galima smarkiai sumažinti bendras ES klimato ir energetikos tikslų siekimo sąnaudas.

2. Priemonės 2.1. Klimato politikos aspekto integravimas

Šiandien klimato politika susieta su daugeliu politikos sričių ir vykdoma taikant įvairias priemones, kuriomis remiami daugialypiai ES tikslai, pavyzdžiui, biologinės įvairovės didinimo ir klimato kaitos poveikio švelninimo politikos. Jau šiandien dalis ES biudžeto yra susijusi su klimato politikos integravimu – taip padedama Europai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir klimato kaitai atsparios visuomenės. Komisija ketina padidinti šią dalį ne mažiau kaip iki 20 %, pasitelkdama įvairias politikos sritis ir atsižvelgdama į poveikio vertinimo rezultatus.

Norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir padėti kitiems pasaulio regionams aktyviau kovoti su klimato kaita, reikia gerokai padidinti su klimatu susijusią būsimo ES biudžeto dalį, be kitų dalykų, investicijas į projektus, kurie nėra susiję vien su klimatu, bet turi reikšmingą klimato aspektą.

Kad būtų pasiektas šis tikslas, klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai bus integruoti į visas pagrindines ES programas.

· Sanglaudos, energetikos ir transporto krypčių politika labai svarbi klimatui. Vykdant sanglaudos politiką daug dėmesio skiriant rezultatams ir sugriežtinus sąlygas, bus užtikrinta, kad iš ES biudžeto remiamais projektais būtų aktyviai prisidedama siekiant ES klimato tikslų. Su valstybėmis narėmis sudarius partnerystės sutartis, bus skatinama ir stebima investavimo siekiant „20/20/20“ tikslų pažanga. Integruojant klimato politiką, reikėtų siekti, kad investicijos būtų atsparios klimato kaitos poveikiui. Visoje ES įgyvendinant veiklos programas, sanglaudos politika atlieka svarbų vaidmenį, didinant pastangas, kad būtų įvykdytas 20 % efektyvaus energijos vartojimo tikslas.

· Moksliniai tyrimai ir inovacijos. Klimato politika bus pagrindinis būsimos bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos, kuria bus remiami veiksmai, turintys tiesioginį ar netiesioginį teigiamą poveikį klimatui tokiose srityse, kaip transportas, energetika, medžiagų moksliniai tyrimai ir tvari bioekonomika, ramstis. Strateginiame energetikos technologijų plane apskaičiuota, kad, siekiant mažinti klimato kaitą, užtikrinti ES energijos tiekimo patikimumą ir konkurencingumą 2010–2020 m., technologinei plėtrai reikės skirti 50 mlrd. EUR. Didelė biudžeto lėšų dalis turėtų būti investuojama naudojant finansines priemones (skolos ir akcinio kapitalo), siekiant spręsti inovacinių mažo anglies dioksido kiekio ir prisitaikymo technologijų diegimo rinkoje problemas[5].

· Tiesioginių išmokų ūkininkams susiejimas su ekologija bus vienas iš svarbiausių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos aspektų. Be kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, 30 % išmokų ūkininkams bus susietos su kelių sričių tausia aplinkos praktika, kuria bus prisidedama prie mažiau klimatui kenkiančio žemės ūkio. Tokiu būdu reformuota BŽŪP bus daug prisidedama siekiant ES klimato tikslų, susijusių tiek su klimato kaitos poveikio švelninimu (pvz., didinti dirvožemio organinę medžiagą, mažinti trąšų ir mėšlo teršalus), tiek su prisitaikymu (pvz., didinti atsparumą kenkėjams, spręsti mažesnių vandens išteklių problemą).

· Be to, vis labiau su klimato politika bus susieta kaimo plėtros politika. Integruojant klimato ir aplinkos politikos aspektus, ūkininkai bus labai skatinami tiekti ES viešąsias prekes ir geriau taikyti veiksmingas ekologiškesnio, mažiau klimatui kenkiančio ir atsparaus žemės ūkio sektoriaus technologijas.

2.2. Programa LIFE+

Be klimato ir aplinkos politikos tikslų integravimo, Komisija siūlo toliau vykdyti programą LIFE+ ir ją glaudžiau susieti su ,,Europa 2020“ tikslais, įskaitant didesnę dalį klimato politikos. LIFE+ ir toliau bus valstybių narių keitimosi geriausia patirtimi programa, kuria bus skatinamos veiksmingesnės investicijos. Ja bus prisidedama prie klimato politikos „iš apačios į viršų“ tiek plėtojant vietos ir (arba) regioninius pajėgumų didinimo projektus, tiek remiant privačius dalyvius, ypač MVĮ, išbandant nedidelio masto mažo anglies dioksido kiekio ir prisitaikymo technologijas.

Pradinių lėšų reikia tiek prisitaikymo, tiek poveikio švelninimo bandomiesiems projektams, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyta politinė patirtis ir toliau plėtojama su šiais naujais ES prioritetais susijusi politika. Klimato politikos paprogramėje daugiausia dėmesio bus skiriama bandomiesiems projektams ir nedideliems parodomiesiems projektams. Bus naudojami ir integruoti projektai, pavyzdžiui, siekiant skatinti tarpvalstybines prisitaikymo strategijas tose zonose, kur dažni potvyniai.

Klimato politikos paprograme bus ypač remiami veiksmai, kuriais prisidedama siekiant šių tikslų:

(1) Poveikio švelninimas. Parama išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Veiksmai, kuriais prisidedama rengiant bandomuosius projektus, kurie gali būti naudojami inovaciniams metodams išbandyti (taip pat ir per paramą, teikiamą MVĮ), siekiant pagerinti žinių bazę ir palengvinti klimato acquis įgyvendinimą.

(2) Prisitaikymas. Parama didinant atsparumą klimato kaitos poveikiui. Veiksmai, kuriais remiamas nacionalinių / regioninių / vietinių prisitaikymo strategijų plėtojimas arba įgyvendinimas. Veiksmai, kuriais sudaromos sąlygos sprendimus priimantiems subjektams veiksmingai naudotis su klimato kaitos poveikiu susijusiomis žiniomis ir duomenimis, visų pirma planuojant su prisitaikymu susijusią veiklą.

(3) Valdymas ir informuotumas. Parama didinant informuotumą, gerinant ryšius, bendradarbiavimą ir informacijos, susijusios su klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo veiksmais, sklaidą. ES piliečių ir suinteresuotųjų šalių informuotumo, be kita ko, apie elgesio pokyčius, didinimo veiksmai.

2.3. Pasaulinis aspektas

Pagal Lisabonos sutartį tarptautinė kova su klimato kaita tapo konkrečiu ES tikslu. ES, kaip didžiausia pasaulinė pagalbos teikėja ir rinkos priemonių taikymo pirmtakė, turi unikalios patirties, kuria gali pasidalyti. Finansiniai įnašai ir dalyvavimas tarptautinių priemonių ir fondų valdymo įstaigose užtikrins, kad ES ir toliau atliktų svarbiausią vaidmenį formuojant būsimą tarptautinę klimato politiką. ES yra pasiryžusi vykdyti prisiimtus tarptautinius klimato kaitos finansavimo įsipareigojimus.

Klimato politika bus integruojama į geografines išorės veiksmų priemones ir proporcingai jose plečiama, siekiant smarkiai padidinti su klimatu susijusį finansavimą pagal išorės veiksmų išlaidų kategoriją; kiek tai susiję su teminėmis vystomojo bendradarbiavimo priemonėmis, ES turėtų siekti panaudoti ne mažiau kaip 25 % visuotinių viešųjų gėrybių programos lėšų klimato kaitos ir aplinkos tikslams. Vykstant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos deryboms, iš ES biudžeto bus skiriama lėšų tarptautiniam klimato kaitos finansavimui, kuriuo iki 2020 m. numatyta remti besivystančias šalis (100 mlrd. USD per metus).

Be klimato politikos aspektų integravimo į išorės veiksmų biudžetą, Komisija svarsto galimybę sukurti su šiuo biudžetu nesusijusią priemonę / fondą, į kurį būtų galima pritraukti įnašų iš valstybių narių ir ES biudžeto.

3. Įgyvendinimas 3.1. Integravimas

Integruojant atitinkamus aspektus, padidėja klimato politikos ir kitų sričių sąveika, tačiau tai reikia daryti matomai ir tvirtai. Integravimą papildys aiškus susietas įpareigojimas nustatyti atvejus, kai programomis skatinama klimato politika arba energijos vartojimo efektyvumas, kad ES galėtų aiškiai nustatyti, kiek jos išlaidų yra susijusios su klimato politika.

Siūloma nustatyti aiškius visų susijusių ES politikos priemonių kriterijus ir stebėjimo bei atskaitomybės taisykles. Sistema turėtų būti paprasta, pragmatiška ir grindžiama dviem kryptimis: 1) bendromis su klimatu susijusių išlaidų stebėjimo procedūromis; ir 2) visų susijusių politikos sričių tikslų nustatymu ir rezultatų stebėjimu.

Su klimatu susijusių išlaidų stebėjimas bus įtrauktas į dabartinę rezultatų vertinimo metodiką, naudojamą ES programose. Į visas susijusias priemones bus įtrauktas konkretus su klimatu susijęs tikslas kartu su rezultatų rodikliu.

Visos išlaidos bus nurodytos vienoje iš šių trijų kategorijų: susijusios tik su klimatu (100 %); labai susijusios su klimatu (40 %); ir nesusijusios su klimatu (0 %). Šis suskirstymas grindžiamas žinoma OECD metodika (Rio rodikliais), tačiau neatmetamas tikslesnės metodikos naudojimas tose politikos srityse, kuriose tokia metodika egzistuoja.

Rezultatų stebėjimu bus užtikrintas integravimo proceso kito biudžetinio ciklo metu veiksmingumas. Tai taip pat padės nustatyti įvairių išlaidų programų veiksmingumą ir su jomis susijusias sąlygas.

3.2. LIFE+

Dabartinę programą LIFE+ Komisija valdo pagal tiesioginio centralizuoto valdymo principą. Komisijos nuomone, būsima programa turėtų ir toliau būti valdoma centralizuotai, tačiau daugumą valdymo užduočių būtų galima perduoti dabartinei vykdomajai įstaigai. Delegavimo sąlygose reikės atsižvelgti į Komisijos poreikį išlaikyti tvirtas politikos sąsajas integruotų projektų atžvilgiu.

4. Siūlomi biudžeto asignavimai 2014–2020 m.

Skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Neįtraukiamos integravimui skirtos lėšos, kurios įtrauktos į biudžeto asignavimus, skirtus sektorių finansavimo priemonėms.

Programa LIFE+ (klimato paprogramė) || 800 mln. EUR

Konkurencingumas ir MVĮ

1. Politikos tikslai

Pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai – skatinti ES pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), konkurencingumą ir padėti gamybos ir paslaugų sektoriams laipsniškai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui ir grindžiamos efektyviu išteklių naudojimu. ES deda pastangas, kad būtų gerinama verslo aplinka ir būtų kuriama stipri ir diversifikuota pramonės bazė, galinti konkuruoti pasauliniu mastu.

Būtina kuo labiau skatinti kurti MVĮ. Jos yra pagrindinis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis ES: MVĮ dirba daugiau kaip 67 % privačiojo sektoriaus darbuotojų, joms tenka 58 % bendros ES apyvartos. Sudaryti MVĮ palankias sąlygas yra ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos dalis, kaip nurodyta Komisijos pagal strategiją „Europa 2020“ parengtame komunikate dėl pavyzdinių pramonės politikos iniciatyvų[6].

ES tenka svarbus vaidmuo atveriant MVĮ augimo galimybes, visų pirma tikslingai naudojant ES biudžeto lėšas. Svarbiausia šios srities veikla – spręsti pagrindines rinkos nepakankamumo problemas, dėl kurių ribojamas MVĮ augimas, pvz., spręsti su galimybe gauti finansavimą susijusias problemas, ir užtikrinti, kad MVĮ galėtų nevaržomai naudotis milžiniško Europos bendrosios rinkos potencialo teikiamomis galimybėmis.

Siekti šių tikslų gali padėti strateginis ir naujoviškas ES biudžeto lėšų panaudojimas. Taikant naujoviškas finansavimo priemones iš ES biudžeto galės būti teikiamas labai reikalingas skolų ir nuosavo kapitalo finansavimas ir remiama įvairi ES lygmens veikla MVĮ kūrimui skatinti. Tokie veiksmai bus labai naudingi MVĮ.

2. Priemonės

ES pramonės konkurencingumo ir MVĮ strategijos esmė – skatinti MVĮ palankią veiklą įvairiose ES politikos srityse ir finansavimo programose ir teikti specialią paramą ir paslaugas, kad Europos lygmeniu būtų atsižvelgta į konkrečius MVĮ poreikius.

2.1. Pramonės konkurencingumo ir MVĮ kūrimo skatinimas

Itin svarbu, kad formuojant visų sričių ES politiką ir rengiant finansavimo programas būtų atsižvelgta į konkrečius MVĮ poreikius ir padėtį.

Būsima finansinė programa turi būti parengta taip, kad mažosioms įmonėms būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos dalyvauti finansavimo programose, pvz., būtų paprastinamos taisyklės, mažinamos dalyvavimo išlaidos, spartinamos finansavimo skyrimo procedūros ir pagal vieno langelio principą teikiamos patogios paslaugos ES finansavimą gaunančioms įmonėms.

2.2. Speciali pramonės konkurencingumo ir MVĮ programa

Be MVĮ interesų gynimo ir pastangų stiprinti finansavimo programų derinimą ir paprastinimą, iš ES biudžeto taip pat bus teikiama tikslinė finansinė parama MVĮ. Komisija siūlo parengti specialią Konkurencingumo ir MVĮ programą, kuri būtų dabartinės Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos su inovacijomis nesusijusios dalies tęsinys. Visa su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusi MVĮ teikiama parama (įskaitant Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos su inovacijomis susijusią dalį) bus įtraukta į bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. Konkurencingumo ir MVĮ programos esmė – priemonės dinamiškoms ir konkurencingoms MVĮ skatinti. Toliau pateikti tokių priemonių pavyzdžiai.

2.2.1. Galimybės gauti finansavimą. Finansinės augimo skatinimo priemonės

Taikant finansines augimo skatinimo priemones MVĮ bus sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą naudojantis naujoviškomis finansavimo priemonėmis. Taikant šias priemones bus išnaudojamos naujųjų nuosavo kapitalo ir skolų platformų teikiamos galimybės naudotis abiejomis nuosavo kapitalo ir paskolų garantijos priemonėmis. Bendroje strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje taip pat bus numatytos inovacinėms bendrovėms ir MVĮ skirtos finansinės priemonės naujų įmonių steigimo ir plėtros investicijoms teikti, visų pirma naudojant rizikos kapitalą. Konkurencingumo ir MVĮ programos priemonės:

(1) Nuosavo kapitalo priemonė, taikoma investicijoms įmonės plėtros etapu, pagal kurią per finansų tarpininkus MVĮ bus teikiamas komercinio pobūdžio grąžintinas kapitalas, paprastai – rizikos kapitalo pavidalu. Numatomos dvi priemonės:

– Investicijos į visoje ES veikiančius rizikos kapitalo fondus, kurių paskirtis – investuoti į siekiančias plėstis įmones, taip remiant visą ES apimančios rizikos kapitalo rinkos kūrimą.

– Fondų fondas (arba Europos fondas), investuojantis visoje ES į rizikos kapitalo fondus, kurių lėšos galiausiai investuojamos į įmones, visų pirma siekiančias tarptautinės plėtros.

(2) Paskolų priemonė, pagal kurią finansų tarpininkai tiesiogiai arba pagal kitokius dalijimosi rizika susitarimus MVĮ paskoloms suteikia garantijas. Tokios priemonės nauda – didelis finansinio sverto poveikis ir tarptautinis arba daugiašalis skolinimas, kurio nacionalinėmis priemonėmis nebūtų lengva užtikrinti.

Siekiant užtikrinti papildomumą, tokia veikla bus glaudžiai derinama su sanglaudos politikos veiksmais, įgyvendinamais pagal pasidalijamąjį valdymą.

2.2.2. ES pramonės konkurencingumo ir tvarumo stiprinimas

Pagal šią Konkurencingumo ir MVĮ programos dalį bus remiami tokie veiksmai:

· Europos konkurencingumo stiprinimo veikla. ES veiksmais šioje srityje bus siekiama remti įgyvendinimo darną ir nuoseklumą ir kurti informacija pagrįstą visai Europai bendrą politiką. Nustatant bendrus standartus, keičiantis geriausia patirtimi ir rengiant sektorių iniciatyvas bus kuriama geresnė ekonominė ir reguliavimo aplinka.

· MVĮ politikos kūrimas ir MVĮ konkurencingumo stiprinimas atsižvelgiant į Smulkiojo verslo akto (SVA) tikslus. ES veiksmais bus siekiama, kad formuojant ES ir valstybių narių politiką tvirčiau būtų remiamasi principu „pradėk nuo mažo“, kad būtų nustatyta geriausia patirtis ir ja keičiamasi siekiant prisidėti prie SVA įgyvendinimo, kad būtų išlaikyta viena prieigos prie ES politikos galimybė – Europos mažųjų įmonių portalas ir kad būtų teikiama parama MVĮ, kad jos išnaudotų bendrosios rinkos teikiamas galimybes.

· Turizmas. ES priemonėmis turizmo srityje bus, be kita ko, siekiama teikti patikimą informaciją apie turizmo paklausos tendencijas Europos lygmeniu; stiprinti konkurencingumą turizmo sektoriuje ir skatinti turizmo sektoriaus įmones diegti IRT; kovoti su turizmo sezoniškumu; skatinti tvarius turizmo produktus ir kelionės vietas; sektoriaus darbdaviams ir darbuotojams parengti įgūdžių ir gebėjimų sistemą; sudaryti kuo palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi ir užmegzti partnerystės ryšius. Atsižvelgiant į Lisabonos sutarties nuostatas, ES turizmo srities priemonėmis bus skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas, tarptautinių turizmo paslaugų įvairinimas, nacionalinių veiksmų koordinavimas siekiant didinti Europos regimumą trečiųjų šalių rinkose ir bendrai populiarinti naujas, netradicines kelionių vietas Europoje.

· Naujos verslo koncepcijos, skirtos tvariems, naudotojų pageidavimais ir dizainu grįstiems produktams kurti. Šia iniciatyva bus siekiama atitinkamas koncepcijas ir idėjas tekstilės, avalynės, sporto ir kitų vartotojų prekių sektoriuose pritaikyti komerciniais tikslais.

2.2.3. Patekimas į rinkas

Veiklos sritys:

· Į augimą orientuoto verslo rėmimo paslaugų teikimas remiantis Europos įmonių tinklu. 600 partnerių organizacijų turintis ir 49 šalyse veikiantis Europos įmonių tinklas MVĮ toliau pagal vieno langelio sistemą teiks visapusiškas ir integruotas paslaugas, pvz.,

– informavimo ir konsultavimo ES klausimais paslaugas;

– sudarys palankias sąlygas užmegzti tarptautinius partnerystės ryšius valdant bendradarbiavimo duomenų bazę, į kurią įtraukta 13 000 prašymų ir siūlymų bendradarbiauti;

– internacionalizavimo paslaugas ES, kurių rezultatas – kiekvienais metais sudaroma 2 500 įmonių bendradarbiavimo, technologijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros partnerystės susitarimų;

– informuos MVĮ apie ES teisės aktus ir populiarins ES finansavimo programas, įskaitant bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą;

– plėtos MVĮ ir Komisijos ryšių palaikymo platformą, prie kurios prisijungė 10 000 MVĮ;

– teiks paramą MVĮ finansinėms žinioms gilinti; ir

– suteiks MVĮ galimybes naudotis energijos vartojimo efektyvumo, klimato kaitos ir aplinkos apsaugos srities praktinėmis žiniomis.

· Parama MVĮ, vykdančioms veiklą ne ES rinkose. Kad galėtų sėkmingai patekti į trečiųjų šalių rinkas, MVĮ turi turėti tinkamų įgūdžių ir išmanyti trečiųjų šalių reguliavimo sistemą. Siūlomos veiklos pavyzdžiai: lyginti paslaugų paklausą su šiuo metu teikiamų paslaugų pasiūla, kurti interneto portalą ir prireikus atskirais atvejais pradėti teikti arba tęsti paramą ES MVĮ centrams bendradarbiaujant su vietinėmis Europos ir valstybių narių verslo organizacijomis. ES VMĮ centrai teiks visapusiškas pagalbines paslaugas MVĮ, veikiančioms ne ES rinkose.

· Tarptautinis pramoninis bendradarbiavimas. Bus siekiama mažinti ES ir jos pagrindinių prekybos partnerių ir Europos kaimyninių šalių reguliavimo ir verslo sąlygų skirtumus palaikant vyriausybių dialogus reguliavimo klausimais, įmonių dialogus ir trečiosiose šalyse imantis tokių tiesioginių veiksmų, kaip teminiai seminarai ir konferencijos.

2.2.4. Verslumo skatinimas

Šioje srityje bus siekiama paprastinti administracines procedūras ir ugdyti verslininkų, visų pirma pradedančių verslininkų, jaunimo ir moterų verslumui būtinus įgūdžius ir požiūrį. Visai veiklai bus būdingas ryškus Europos matmuo.

Mainų programa „Erasmus“, skirta verslininkams, verslą pradedantiems arba būsimiems verslininkams suteikiama galimybė iki šešių mėnesių dirbti su patyrusiu verslininku kitoje ES šalyje. Šia Europos judumo programa siekiama skatinti verslumą ir remti labai mažų ir mažųjų ES įmonių internacionalizaciją ir konkurencingumą.

3. Įgyvendinimas

Naujosios Konkurencingumo ir MVĮ programos valdymas bus daugiausia perduotas išorės subjektams, visų pirma EIB grupei, atsakingai už finansines augimo skatinimo priemones ir už kitą su MVĮ susijusią veiklą atsakingai įstaigai, tęsiančiai Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos veiklą.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Konkurencingumo ir MVĮ programa || 2,4 mlrd. EUR

Muitų sąjunga ir mokesčiai

1. Politikos tikslai

Muitų sąjunga yra vienas iš vidaus rinkos kertinių akmenų. Ja suteikiama galimybė veikti vidaus rinkai be sienų: užtikrinama, kad prekės, kurių kilmės šalys – trečiosios šalys, patekdamos arba išleidžiamos į apyvartą, atitiktų susitartas taisykles ir galėtų laisvai cirkuliuoti vidaus rinkoje. Muitų sąjunga taip pat yra bendros prekybos politikos sudedamoji dalis, kuria įgyvendinami dvišaliai ir daugiašaliai prekybos susitarimai, renkami muitai, taikomos prekybos priemonės (pvz., kilmės taisyklės), draudimai ir kiti apribojimai.

Be to, muitai vis dažniau atlieka apsauginę funkciją, pavyzdžiui, jais prisidedama prie tiekimo grandinės saugumo, kovos su terorizmu ir tarptautiniais nusikaltimais (pvz., pinigų plovimu, narkotinių medžiagų prekursoriais ir neteisėta prekyba ginklais) ir intelektinės nuosavybės teisių pasienyje užtikrinimo. Jais prisidedama prie vienodų sąlygų sukūrimo, užtikrinant, kad importuojamos prekės atitiktų tuos pačius techninius, sveikatos ir saugumo standartus, kaip ir ES prekės.

Tarptautinė prekyba nuolat plečiasi, o ES ekonomikos konkurencingumui užtikrinti labai svarbu, kad būtų veiksmingi importo ir eksporto procesai. Kartu didėja saugumo ir saugos rizika. Todėl ES tenka dviguba užduotis, kuria remiantis bus formuojami būsimi ES ateities prioritetai: palengvinti teisėtų prekybininkų prekių srauto judėjimą, kartu apsaugant piliečius nuo jų saugai ir saugumui gresiančio pavojaus.

Nacionalinių muitinių pareigūnai yra atsakingi už sklandų kasdieninį muitų sąjungos veikimą. Todėl reikia, kad muitinės administracijos aktyviai plėtotų operatyvinius tinklus, taip pat ir šiuolaikinėmis IT infrastruktūros priemonėmis ir sistemomis, kurias pasitelkę jie gali veikti kaip viena pasaulinio lygio muitinės administracija. Tam tikrus veiksmus ekonomiškai prasminga finansuoti iš ES biudžeto, o ne pagal atskiras nacionalines programas. Būtent todėl šie tinklai ir bendradarbiavimas įvairiausiais praktiniais būdais remiami pagal ES finansuojamą programą – Muitinių bendradarbiavimo programą.

ES įmonės ir piliečiai, dalyvaudami tarpvalstybinėje veikloje, patiria įvairių mokestinių kliūčių. Tokios kliūtys atsiranda dėl rinkos susiskaidymo ir dėl to, kad įvairiose valstybėse narėse tie patys sandoriai tvarkomi skirtingai. Todėl šių kliūčių panaikinimas ir siekis toliau derinti mokesčius tarp valstybių narių – visiškai atsižvelgiant į valstybės narės šios srities kompetenciją – yra vienas iš bendrosios rinkos stiprinimo ir plėtojimo prioritetų.

Mokestinis sukčiavimas buvo ir yra didelė ES ir valstybių narių problema, ypač šiuo metu, kai mokestinė drausmė yra vienas svarbiausių dalykų. Todėl kova su mokestiniu sukčiavimu bendrojoje rinkoje yra svarbus ES mokesčių politikos klausimas. Siekiant kovoti su sukčiavimu bendrojoje rinkoje, būtina, kad valstybių narių mokesčių administracijos sudarytų tvirto administracinio bendradarbiavimo susitarimus ir veiksmingai keistųsi informacija apie sandorius, įmones ar sukčiavimo schemas. Pavyzdžiui, kovą su mokestiniu sukčiavimu, susijusiu su PVM ir akcizu, labai palengvina greito administracijų keitimosi informacija sistemos.

ES atlieka svarbų vaidmenį, padėdama valstybėms narėms įdiegti reikiamas veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo sistemas ir procesus. Svarbiausia šį bendradarbiavimą lengvinanti programa yra bendradarbiavimo programa „Fiscalis“, kuria valstybių narių veiksmams šioje srityje suteikiama papildoma nauda.

2. Priemonės

Komisija siūlo naujos kartos muitinės („Muitinė 2020“) ir mokesčių („Fiscalis 2020“) programas.

Abi programos ateinantį dešimtmetį padės remti ir stiprinti vidaus rinką. Šio proceso rezultatai, t. y. veiksmingesnė ir saugesnė verslo aplinka, didesnė piliečių sauga ir saugumas, veiksmingesnis vyriausybių viešosios politikos įgyvendinimas, bus naudingi visoms suinteresuotosioms šalims.

Šios programos padės valstybių narių mokesčių administracijoms ir muitinėms veiksmingiau bendradarbiauti ir, pasitelkus šiuolaikines veiksmingo keitimosi informacija sistemas, palengvinti teisėtą prekybą kartu kovojant su sukčiavimu. Tokias Europos masto priemones veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai galima teikti ES lygmeniu. Pavyzdžiui, esant galimybei visoje Europoje naudotis saugiu transeuropiniu kompiuterių tinklu, kuriuo sujungiamos muitinės ir mokesčių administracijos, valstybėse narėse kasmet sutaupoma 35 mln. EUR, o ES lygiu tai kainuoja tik 11 mln. EUR.

Programomis bus remiama toliau nurodyta veikla ir priemonės:

· Transeuropinės IT sistemos, kad nacionalinės muitinės ir mokesčių institucijos galėtų keistis duomenimis ir dalytis procesais sąveikiomis IT taikomosiomis programomis, kuriomis administracijoms suteikiama galimybė bendradarbiauti ir veikti kaip vienai įstaigai bei toliau tobulinti įmonėms ir piliečiams skirtą e. administravimą.

· Geresni žmogiškųjų išteklių tinklai ir gebėjimų ugdymas, siekiant skatinti nacionalinių muitinių pareigūnus, nacionalinių mokesčių tarnybų pareigūnus ir prekybos atstovus praktiškai bendradarbiauti, dalytis žiniomis, nustatyti geriausią patirtį ir ja dalytis.

· Infrastruktūros pajėgumų didinimas, siekiant bendrai finansuoti specialios operatyvinės įrangos, kuri reikalinga muitinės kontrolės ir stebėjimo užduotims prie ES išorės sienų atlikti, pirkimą, kuris naudingas visoms valstybėms narėms.

3. Įgyvendinimas

Programos „Muitinė“ ir „Fiscalis“ įgyvendinamos prioritetine tvarka. Kartu su suinteresuotosiomis šalimis parengtos darbo programos, kuriose numatyti konkretaus laikotarpio prioritetai. Šių programų teisiniai pagrindai bus parengti iš naujo, kad metinės darbo programos būtų pakeistos į daugiametes darbo programas ir būtų supaprastinti dabartiniai susitarimai.

Šiuo metu taikomas tiesioginio centralizuoto valdymo principas bus išlaikytas ir visiškai supaprastintas abiejų programų atžvilgiu, siekiant kuo veiksmingiau remti kasdieninį valdymą tiek Komisijoje, tiek nacionaliu mastu ir sudaryti sąlygas visoms suinteresuotosioms šalims geriau suprasti įgyvendinimo taisykles.

Viešųjų pirkimų sutartis, kurios sudaro didžiausią programų biudžeto dalį, daugiausia vykdys Komisija, taikydama ES taisykles ir bendrąsias kokybės užtikrinimo ir patvirtinimo taisykles.

Abi programos parengtos taip, kad ES galėtų tinkamai greitai reaguoti sparčiai kintančiose situacijose. Kadangi vykdant programą yra galimybė taikyti konkrečiam atvejui pritaikytas priemones, taip pat kadangi yra lankstus pasiūlymų teikimo mechanizmas, bus galima veiksmingai vykdyti programa numatytą veiklą.

Aišku, kad reikės taikyti daugiau alternatyvių finansavimo būdų, siekiant padengti dalyvavimo ir organizavimo sąnaudas. Komisija pakeis (bent jau iš dalies) dabartinį faktinių sąnaudų padengimą vienkartinėmis išmokomis.

4. Siūlomi biudžeto asignavimai 2014–2020 m.

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas „Muitinė 2020“ ir „Fiscalis 2020“ || 690 mln. EUR

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

1. Politikos tikslai

Pagrindinis ES sanglaudos politikos tikslas – mažinti didelius tebesančius Europos regionų ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus. Nesiimant veiksmų šiems skirtumams mažinti, būtų pakenkta kai kuriems pagrindiniams ES principams, įskaitant bendrąją rinką ir jos valiutą eurą.

Visoje ES siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbų vaidmenį atlieka ir sanglaudos politika. Tikslingai skirstant sanglaudai skirtas lėšas, galima užtikrinti realią papildomą naudą, skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas Europos regionuose. Pagal Penktosios sanglaudos ataskaitos išvadas[7] Komisija siūlo daugiau dėmesio skirti rezultatams ir ES papildomai naudai sistemingiau siejant sanglaudos politiką su strategijos „Europa 2020“ tikslais.

Visų pirma Komisija siūlo esminius sanglaudos politikos formavimo ir įgyvendinimo pakeitimus. Bus finansuojama mažiau prioritetinių sričių, atidžiau stebima pažanga siekiant nustatytų tikslų ir partnerystės sutartyse su valstybėmis narėmis nustatytos griežtesnės sąlygos. Taip ES sanglaudos politika turės didžiausią įmanomą poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

2. Priemonės 2.1. Bendra strateginė programa

Komisija siūlo Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą ir Sanglaudos fondą įtraukti į Bendrą strateginę programą, kuri taip pat apims Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų ir žuvininkystės fondą. Taip bus užtikrintas didesnis finansavimo šaltinių derėjimas ir didesnis dėmesys strategijai „Europa 2020“.

2.2. Didesnis dėmesys strategijai „Europa 2020“

Siekiant padidinti sanglaudos lėšų veiksmingumą, ateityje lėšos bus skiriamos mažesniam skaičiui tikslų, susijusių su „Europa 2020“ prioritetais.

Sanglaudos lėšos toliau bus daugiausia skiriamos mažiau išsivysčiusiems regionams ir valstybėms narėms. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms kilo sunkumų įsisavinant struktūrines lėšas ir užtikrinant būtiną bendrą finansavimą, sanglaudos lėšų riba bus 2,5 % BNP.

Bus įvesta nauja regionų kategorija – pereinamojo laikotarpio regionai – pakeisianti dabartinę laipsniško paramos įvedimo ir laipsniško nutraukimo sistemą. Ši kategorija apims regionus, kurių BVP vienam gyventojui yra 75 %–90 % ES-27 vidurkio, visų pirma:

· Regionus, kurie šiuo metu gali gauti finansavimą pagal konvergencijos tikslą, tačiau kurių BVP vienam asmeniui išaugo iki daugiau nei 75 % ES-27 vidurkio. Apsaugos tikslais šie regionai toliau gaus du trečdalius šiuo metu jiems skiriamų lėšų; ir

· Regionai, kurie šiuo metu negali gauti lėšų pagal konvergencijos tikslą, tačiau kurių BVP yra 75 %–90 % ES-27 vidurkio. Paramos dydis priklausys nuo BVP lygio, kad regionai, kurių BVP yra maždaug 90 % ES vidurkio, gautų panašią pagalbą, kaip ir labiau išsivystę regionai.

Konkurencingumo regionai, kurių BVP viršija 90 % ES vidurkio, toliau gaus paramą iš sanglaudos politikos fondų ribotam prioritetinių sričių skaičiui.

Pereinamojo laikotarpio regionai ir konkurencingumo regionai turės visas sanglaudos lėšas (išskyrus ESF) skirti šioms sritims: energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančioji energija, MVĮ konkurencingumas ir inovacijos. Šiuose regionuose investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją sudarys bent 20 %. Konvergencijos regionai galės paskirstyti lėšas pagal platesnius tikslus, atspindinčius platesnio masto vystymosi poreikius.

Galiausiai teritorinis bendradarbiavimas tebebus svarbus siekiant padėti regionams įveikti dėl jų nepalankios padėties prie vidaus ar išorės sienų kylančius sunkumus, prisidėti prie plataus užmojo kaimynystės politikos ir spręsti bendrus tarpvalstybinius klausimus.

Sanglaudos priemonės bus naudojamos siekiant atskirų, bet vienas kitą papildančių tikslų:

· Europos regioninės plėtros fondas

ERPF tikslas – stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje pašalinant regionų skirtumus. ERPF remia regionų ir vietos plėtrą, iš jo skiriamas bendras finansavimas tokioms sritims: investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, klimato kaita ir aplinka, verslo parama MVĮ, visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, telekomunikacijų, energetikos ir transporto infrastruktūra, sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra ir tvari miestų plėtra.

Priešingai nei dabar, ateityje lėšos šioms investicijoms bus skiriamos ne tik naudojant dotacijas, bet ir kitas finansines priemones (rizikos kapitalo fondus, vietos plėtros fondus ir kt.)

· Europos socialinis fondas

Europos socialinio fondo tikslas – stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą remiant užimtumo skatinimą, investicijas į įgūdžius, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu, gerinant institucinius gebėjimus ir stiprinant veiksmingą viešąją administraciją.

Kiekvienos kategorijos regionui bus nustatyta minimali Europos socialinio fondo dalis (25 % konvergencijos regionams, 40 % pereinamojo laikotarpio regionams ir 52 % konkurencingumo regionams), o Europos socialinio fondo taikymo sritis bus išplėsta ir apims su investicijomis į socialinį ir žmogiškąjį kapitalą susijusias sąnaudas.

· Sanglaudos fondas

Sanglaudos fondas padeda valstybėms narėms, kurių BNP vienam gyventojui yra mažesnis nei 90 % ES-27 vidurkio, investuoti į TEN-T transporto tinklus ir aplinką. Dalis Sanglaudos fondo lėšų (10 mlrd. EUR) bus numatyta pagrindiniams transporto tinklams finansuoti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (taip pat žr. atskirą dalį). Sanglaudos fondo lėšomis taip pat gali būti remiami su energetika susiję projektai, jei jie aiškiai naudingi aplinkai, pavyzdžiui, skatinamas efektyvus energijos vartojimas ir naudojama atsinaujinančioji energija.

3. Įgyvendinimas 3.1. Pasidalijamasis valdymas

Pagal sanglaudos politiką teikiamą paramą pasidalijamojo valdymo principu toliau valdys Europos Komisija ir valstybės narės (išskyrus Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuri bus valdoma centralizuotai), kurios turės užtikrinti bendrą finansavimą. Finansinę pagalbą pagal SESV 136 arba 143 straipsnius gaunančios šalys turės galimybę naudotis didesniu bendru finansavimu.

3.2. Partnerystės sutartys

Komisijos ir kiekvienos valstybės narės sudarytose partnerystės sutartyse bus nustatyti regioninių bei nacionalinių partnerių ir Komisijos įsipareigojimai. Jos bus susietos su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir nacionalinėmis reformų programomis. Jose bus nustatyta integruota teritorinio vystymosi strategija, remiama visų susijusių ES struktūrinių fondų, taip pat bus įtraukti tikslai, grįsti sutartais rodikliais, strateginėmis investicijomis ir įvairiomis sąlygomis. Sutartyse bus nustatyti įpareigojimai pateikti metines sanglaudos politikos ataskaitas ir kitas viešas ataskaitas ir jose apžvelgti per metus padarytą pažangą.

3.3. Kompleksinis programavimas

Valstybės narės ateityje bus skatinamos naudotis iš kelių fondų finansuojamomis programomis, kurioms taikomas bendras rengimo, derybų, valdymo ir įgyvendinimo procesas, ypač, kai poreikis geriau koordinuoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir infrastruktūrą yra didžiausias.

Atitinkamais atvejais bus sukurtas pagrindinis fondas, susietas su programos politikos sritimi(s). Iš pagrindinio fondo skiriamas finansavimas būtų papildomas lėšomis iš kitų struktūrinių fondų siekiant užtikrinti nuoseklią paramą įvairiems sanglaudos politikos teminiams tikslams.

3.4. Sąlygų nustatymas

Bus įtrauktos naujos sąlygų nuostatos, kad ES finansavimu daugiausia dėmesio būtų skiriama rezultatams ir valstybės narės būtų tvirtai skatinamos užtikrinti, kad per sanglaudos politiką siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir uždavinių būtų pasiekta veiksmingų rezultatų. Kad tikslui užtikrinti sanglaudos išlaidų veiksmingumą nepakenktų nepatikima makrofiskalinė politika, kiekvienoje sutartyje nustatytas sektoriams taikomas ex ante sąlygas papildys su nauju ekonomikos valdymu susijusios sąlygos.

Bus nustatytos ir ex ante sąlygos, kurios turi būti taikomos prieš išmokant lėšas, ir ex post sąlygos, pagal kurias papildomos lėšos bus išmokamos priklausomai nuo iš anksto nustatytų rezultatų pasiekimo. Tam palengvinti bus nustatyti aiškūs orientyrai ir rodikliai ir teikiant metines ataskaitas bus griežtai stebima pažanga. Jeigu pažangos nebus, lėšų mokėjimas bus sustabdytas arba nutrauktas.

3.5. Rezultatų rezervas

Siekiant daugiau dėmesio skirti strategijos „Europa 2020“ tikslams, 5 % sanglaudos biudžeto bus atidėti ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus skirti valstybėms narėms ir regionams, kurie įgyvendindami savo programas pasiekė orientyrus siekiant programos tikslų, susijusių su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir uždaviniais. Orientyrai bus apibrėžti pagal sanglaudos politikos reglamentus.

3.6. Naujoviškos finansavimo priemonės

Šalia finansavimo dotacijomis, siūloma sanglaudos fondų paramą įmonėms ir projektams, kurių tikėtina finansinė grąža yra didelė, pirmiausia teikti taikant naujoviškas finansavimo priemones. (Taip pat žr. atskirą naujoviškoms finansavimo priemonėms skirtą dalį).

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio: || 376 mlrd. EUR

· Konvergencijos regionai · Pereinamojo laikotarpio regionai · Konkurencingumo regionai · Teritorinis bendradarbiavimas · Sanglaudos fondas · Papildomi asignavimai atokiausiems ir menkai apgyvendintiems regionams || 162,6 mlrd. EUR 39 mlrd. EUR 53,1 mlrd. EUR 11,7 mlrd. EUR 68,7 mlrd. EUR 926 mln. EUR

· Europos infrastruktūros tinklų priemonė transportui, energetikai ir IRT || 40 mlrd. EUR plius 10 mlrd. EUR numatyta Sanglaudos fonde

Švietimas ir kultūra

1. Politikos tikslai

Švietimas ir mokymas yra Europos ekonomikos plėtojimo ir augimo pagrindas, jie atliks esminį vaidmenį bendrai siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Padidinus investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir modernizavus švietimo bei mokymo sistemas, ES ekonomika taps pažangi, tvari ir integracinė.

Dauguma šių investicijų bus nacionalinio lygio. Tačiau daugėjant europiečių, kurie ieško švietimo ir mokymosi galimybių ne savo šalyje, ES atlieka svarbų vaidmenį, užtikrindama, kad bendrosios rinkos galimybėmis galėtų naudotis visi.

ES stengiasi įvairiais būdais remti švietimą ir mokymąsi. Patirtis parodė, kad programos, kuriomis remiamas tarptautinis judumas mokymosi tikslais, – pavyzdžiui, programa „Erasmus“ – buvo labai sėkmingos ir padėjo žmonėms įgyti naujų įgūdžių, kurie bus reikalingi būsimuose darbuose. Didesniu judumu taip pat gali būti prisidedama prie švietimo ir mokymo sistemų reformos, palengvinant tarpvalstybinį idėjų ir geriausios patirties skleidimą. Derinant tikslines finansavimo programas ir kartu su kitais finansavimo šaltiniais, pvz., struktūriniais fondais, ES biudžetu gali būti suteikiama reali papildoma nauda, skatinant judumą, lengvinant bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi bei remiant valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų modernizavimo veiklą.

Europos kultūrų įvairovė yra viena iš mūsų stipriųjų pusių, ji praturtina ir įkvepia piliečius ir duoda realios ekonominės naudos. Ekonominis ir socialinis kultūros ir kūrybinės ekonominės veiklos vaidmuo tampa vis svarbesnis, 2008 m. tai sudarė 4,5 % bendro Europos BVP ir apie 3,8 % darbo jėgos. Šioje srityje ES glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad pasinaudotų bendrosios rinkos galimybėmis ir sudarytų tinkamas kultūros ir kūrybinės ekonominės veiklos sąlygas.

Iš ES biudžeto finansuojamomis kitos kartos programomis bus šalinami trūkumai, kurie riboja šio sektoriaus augimo galimybes: bus sprendžiami rinkos susiskaidymo, konkurencingumo stiprinimo kultūros ir garso bei vaizdo sektoriuose klausimai, taip pat daug dėmesio bus skiriama pajėgumų didinimo priemonėms ir kultūros vertybių sklaidos paramai.

2. Priemonės

Komisija siūlo iš ES biudžeto remti švietimo ir kultūros politiką dviem pagrindinėmis priemonėmis.

2.1. Švietimo, mokymo ir jaunimo programa „Švietimas Europoje“

Šia programa bus sujungtos šiuo metu pagal Mokymosi visą gyvenimą programą atskirai vykdomos paprogramės, tarptautiniai aukštojo mokslo aspektai, įskaitant programas „Erasmus Mundus“ ir „Veiklus jaunimas“. Taip bus pasiektas didesnis veiksmingumas, daugiau dėmesio skiriama strategijai ir bus galima pasinaudoti įvairių programos aspektų sąveika.

Nors dabartinės ES judumo priemonės apima aukštojo mokslo laipsnius, kurie labiausiai tinka novatoriškiems darbams ir moksliniams tyrimams vykdyti, tačiau jos nepritaikytos magistrantūros studijų studentams. Ekonomiškai veiksmingiausias būdas pasiekti šios kategorijos studentus būtų panaudoti ES biudžetą kartu su privačiojo sektoriaus, daugiausia nacionalinių bankų, lėšomis, siekiant užtikrinti studentų paskolų ir dotacijų perkėlimą.

Šiuo metu programa „Leonardo“ remiama veikla bus sustiprinta, kaip dalis veiksmų, kuriais kovojama su jaunimo nedarbu, o Komisija bendradarbiaus su EIB, kad suteiktų garantijas magistrantūros studijų studentų, norinčių tęsti magistrantūros studijas kitoje valstybėje narėje, paskoloms.

Naujojoje programoje daugiausia dėmesio bus skiriama šiems veiksmams:

– tikslinio tarptautinio mokymosi galimybių užtikrinimui;

– įgūdžių pritaikymui darbo rinkos poreikiams, siekiant padidinti užimtumą, verslumą ir jaunimo dalyvavimą;

– savanoriškam darbui, taip pat neoficialiam ir oficialiam mokymuisi; ir

– plataus masto reformų rėmimui, taip pat Europos ir kitų regionų švietimo bei mokymo sistemų modernizavimui.

Programą konkrečiai sudarys trys pagrindinės veiklos sritys:

(1) Tarptautinis besimokančiųjų judumas – kasmet būtų galima suteikti judumo galimybių iki 800 000 ES piliečių, daugiausia studentų.

(2) Švietimo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimo veiklos rėmimas, siekiant skatinti švietimą, inovacijas ir verslumą.

(3) Politikos rėmimas, siekiant rinkti informaciją apie švietimo investicijų veiksmingumą ir padėti valstybėms narėms įgyvendinti veiksmingą politiką.

Siekiant užtikrinti labai didelę papildomą naudą Europai, reikės taikyti griežtas judumo kokybės sąlygas, daugiausia dėmesio skirti tokiems pagrindiniams politikos tikslams, kuriuos įgyvendinant galima pasiekti kritinę masę, ir papildyti kitas ES programas.

Programą „Švietimas Europoje“ sudarys tokios esamos tarptautinės programos, kaip „Erasmus Mundus“, „Tempus“, „Alfa“ ir „Edulink“, taip pat bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programos pagal tą pačią priemonę, ir įvairūs tikslai (Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumas, kompetencija, solidarumas ir teisingumas).

Tokiu būdu nebeliks dabartinio ES priemonių, kuriomis remiamas su aukštuoju mokslu susijęs tarptautinis bendradarbiavimas, išskaidymo, dėl kurio studentams ir universitetams sunku gauti informacijos apie Europos aukštojo mokslo galimybes, o informacija apie ES aukštąjį mokslą nėra gerai žinoma pasauliniu mastu.

2.2. Sportas

Vykdant programą „Švietimas Europoje“, siūloma sporto paprograme bus siekiama:

· šalinti tokias tarptautines, konkrečiai su sportu susijusias grėsmes, kaip dopingo vartojimas, smurtas, rasizmas ir netolerancija arba spręsti su varžybų ir sportininkų sąžiningumu susijusius klausimus;

· plėtoti Europos bendradarbiavimą sporto srityje, taikant, pavyzdžiui, sportininkų dvejopo pobūdžio profesinės veiklos gaires arba sporto organizacijų gero valdymo kriterijus; ir

· remti vietos sporto organizacijas, kurios gali prisidėti sprendžiant tokius platesnio masto socialinius ir ekonominius uždavinius, kaip socialinė įtrauktis.

Ši programa duos papildomos naudos ES sprendžiant klausimus, kylančius dėl specifinio sporto pobūdžio, sutelkiant privačiojo sektoriaus finansavimą iš sporto srities subjektų ir remiant žemiausios sporto piramidės pakopos organizacijas (ne aukščiausio profesionalų lygio organizacijas).

2.3. Kultūros ir garso bei vaizdo ekonominės veiklos programa „Kūrybinga Europa“

Šia programa bus sujungtos esamos programos „Kultūra“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“, siekiant daugiausia remti „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą ir padėti pasinaudoti kultūros ir kūrybinės ekonominės veiklos sektorių darbo vietų kūrimo galimybėmis. Šia programa bus papildytos kitos ES programos, specialiai siekiant patenkinti kultūros ir kūrybinės ekonominės veiklos sektorių įmonių, kurios siekia veikti už nacionalinių ribų, poreikius, ir ypač skatinama kultūrų ir kalbų įvairovė. Bus atsižvelgiama į kiekvieno sektoriaus specifiką, įskaitant biudžeto asignavimus, o trečiąja kryptimi, naudojantis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, bus teikiama horizontali parama kultūros ir kūrybinės ekonominės veiklos įmonėms.

3. Įgyvendinimas

Naujųjų programų įgyvendinimas bus labai supaprastintas.

Naująja programa „Švietimas Europoje“ panaikinus paprogrames, sumažinus bendrą veiklos rūšių skaičių ir padidinus vienkartinių išmokų naudojimą, bus labai supaprastinti veiksmai ir taisyklės.

Programą „Kūrybinga Europa“, kaip ir programas „Kultūra“ ir MEDIA, centralizuotai valdys Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga. Kelis veiksmus tiesiogiai valdys Komisija (pvz., Europos kultūros sostinės, ES kultūros prizai, bendri veiksmai su tarptautinėmis institucijomis).

Programos „Kūrybinga Europa“ kryptis „Kultūra“ ir MEDIA papildys EIB grupės naujoviška finansinė priemonė, kuria siekiama teikti kultūros ir kūrybinės ekonominės veiklos įmonėms skirtas skolos ir akcinio kapitalo finansines priemones. Taip bus pašalinta viena pagrindinių kultūrinio ir kūrybinio turinio kūrimo kliūčių – galimybė gauti lėšų – ir būtų teikiama parama kultūros ir kūrybinės ekonominės veiklos įmonėms, kurios neremiamos pagal kitas ES programas.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio || 16,8 mlrd. EUR

· „Švietimas Europoje“ || 15,2 mlrd. EUR

· „Kūrybinga Europa“ || 1,6 mlrd. EUR

Užimtumas ir socialiniai reikalai

1. Politikos tikslai

Europos Sąjunga susiduria du didelėmis problemomis užimtumo ir socialinių reikalų srityse. Šiuo metu beveik 23 milijonai žmonių neturi darbo ir apskaičiuota, kad daugiau nei 113 milijonams žmonių gresia skurdas arba atstumtis[8]. Socialiniai ir užimtumo klausimai Europos piliečiams itin svarbūs ir būtent šiose srityse daugiau tikimasi iš Europos Sąjungos. Nepaisant pastaruoju metu pagerėjusių ekonominių perspektyvų užimtumo prognozės vidutiniu laikotarpiu tebėra neaiškios, be kita ko dėl nevienodos padėties valstybėse narėse ir numatomo pasaulio ekonomikos spaudimo restruktūrizuoti ekonomiką.

Atsižvelgiant į nedarbo lygį ir nuolat aukštą skurdo lygį būtina imtis visapusiškų veiksmų. Atsižvelgiant į neatidėliotinas problemas – nepakankamą įgūdžių lygį, nepakankamai veiksmingą aktyvios darbo rinkos politiką ir švietimo sistemas, į visuomenės užribį išstumtų grupių socialinę atskirtį ir mažą darbuotojų judumą, esamas politikos priemones reikia atnaujinti ir sustiprinti. Daugelį šių problemų paaštrino finansų ir ekonomikos krizė, demografijos ir migracijos tendencijos ir didelė technologinių pokyčių sparta. Jei šios problemos nebus veiksmingai sprendžiamos, jos kels grėsmę socialinei sanglaudai ir konkurencingumui.

Pagrindinė atsakomybė už darbo rinkų ir socialinės politikos sistemų modernizavimą tenka valstybėms narėms. Vis dėlto ES gali paremti jų pastangas, skatindama ir lengvindama reformų vykdymą, teikdama lėšas pagal Europos socialinį fondą ir suteikdama daugiau galių socialiniams partneriams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims, kurių vaidmuo vykdant reformas itin svarbus.

2. Priemonės

Bendrais veiksmais švietimo, profesinio mokymo, užimtumo ir įtraukties srityse bus sukurta Europos užimtumo ir socialinės įtraukties iniciatyva. Šios srities finansavimas iš esmės bus vykdomas pagal tris pagrindines priemones. Jos bus visiškai suderintos su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir jų įgyvendinimas pagerintas užtikrinant didesnį papildomumą su kitomis priemonėmis ir supaprastinant reikiamas procedūras.

2.1. Europos socialinis fondas

Iš Europos socialinio fondo (ESF) bus teikiamas finansavimas struktūriniams veiksmams ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityse. Finansavimas bus sutelktas į pagrindinius strategijos „Europa 2020“ prioritetus, visų pirma keturiose investicijų srityse:

– užimtumo skatinimo;

– investicijų į įgūdžius, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą;

– socialinės įtraukties ir kovos su skurdu;

– institucinių gebėjimų gerinimo ir veiksmingos viešosios administracijos stiprinimo.

Šiose srityse ESF taip pat padės siekti kitų politikos tikslų, kaip antai remti perėjimą prie tausiai išteklius naudojančios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, visų pirma socialinėje srityje, stiprinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija. Siūloma pergrupuoti veiksmus, visų pirma socialinės įtraukties srityje, paramos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims schemą perkeliant į ESF.

Laikotarpiu po 2013 m. ESF bus taikoma struktūriniams fondams taikoma bendra strateginė programa[9]. Finansavimas bus programuojamas pagal su valstybėmis narėmis sudarytas partnerystės sutartis. Nustatyti tikslai bus suderinti su nacionalinėmis reformų programomis ir pagal sutartus tikslus bus nustatyti investavimo sprendimai.

Siekiant daugiau dėmesio skirti rezultatams, bus priimtas išsamiais ex ante nustatytais reikalavimais grindžiamas sąlygų mechanizmas, siekiant kuo labiau padidinti ES lėšų poveikį ir paskatinti bei paremti reikiamas reformas valstybėse narėse.

Kad pagal ESF būtų realiai prisidėta prie strategijos „Europa 2020“ tikslų, reikalinga kritinė finansavimo masė tiek ES, tiek veiklos programų lygmeniu. Būtina minimali sanglaudos politikos investicijų dalis, skiriama ESF, bus pritaikyta skirtingoms regionų kategorijoms, atsižvelgiant į skirtingą jų gaunamos pagalbos intensyvumą ir problemas, su kuriomis jie susiduria – tai bus daroma kiekvienai regiono kategorijai nustatant mažiausią struktūrinių fondų paramos ESF dalį (25 % konvergencijos regionams, 40 % pereinamojo laikotarpio regionams, 52 % konkurencingumo regionams, atsižvelgiant į tai, kad trečdalį reikalavimus atitinkančiose valstybėse narėse sanglaudos politikai skiriamo asignavimo toliau sudarytų Sanglaudos fondo lėšos ir neįskaitant teritorinio bendradarbiavimo). Sudėjus šias dalis mažiausia visa ESF skirtų lėšų dalis yra 25 % sanglaudos politikai skirto biudžeto.

2.2. Užimtumo, socialinės politikos ir įtraukties integruota programa

Užimtumo, socialinės politikos ir įtraukties integruota programa padės siekti strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo ir vienas kitą papildančių pagrindinių tikslų, remiant veiksmus, kuriais skatinamas aukštas užimtumo lygis ir adekvati socialinė apsauga, siekiama kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu bei pagerinti darbo sąlygas. Programa skatins pokyčius valstybėse narėse ir apims šiuos siekius:

· pasitelkiant europinę savitarpio mokymosi procesų platformą, pasinaudojant teigiama patirtimi, įgyta įgyvendinant pažangos programą, bus siekiama sustiprinti įrodymais pagrįstą reformų rengimo ir įgyvendinimo bazę ir skatinti suinteresuotąsias šalis dalyvauti formuojant politiką, siekiant sustiprinti atsakomybę už ES užimtumo, socialinės politikos ir įtraukties tikslus;

· skatinti įrodymais pagrįstas socialines inovacijas, siekiant paremti valstybių narių pastangas modernizuoti nacionalines socialinės ir užimtumo politikos sistemas, naudojant pasitvirtinusius inovacijų kūrimo, įgyvendinimo ir vertinimo metodus ir veiksmingesnę informacijos sklaidą;

· skatinti darbo jėgos judumą ES viduje ir gerinti įsidarbinimo galimybes, visų pirma jaunimo, remiantis EURES tinklo veikla;

· remti verslumą ir savisamdą, kaip būdą kurti darbo vietas ir kovoti su socialine atskirtimi, didinant mikrofinansavimo galimybes pažeidžiamoms grupėms, labai mažoms įmonėms ir socialinei ekonomikai, pasinaudojant mikrofinansų priemone „Progress“.

2.3. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

Speciali parama dėl didelių struktūrinių pokyčių atleistiems darbuotojams bus teikiama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF).

ES pagal EGF ir toliau padės valstybėms narėms, teikdama konkretiems atvejams pritaikytą paramą dėl didelių struktūrinių pokyčių, paskatintų didėjančios gamybos ir prekybos globalizacijos, atleistiems darbuotojams. Be to, iš EGF bus teikiama parama masinio atleidimo iš darbo atvejais dėl didelio vietinės, regioninės ar nacionalinės ekonomikos sukrėtimo, sukelto staigios ir nenumatytos krizės. EGF tikslas – kad po 12 mėnesių 50 % darbuotojų, kuriems suteikta pagalba, rastų naują ir pastovų darbą[10].

Komisija pasiūlys išplėsti EGF taikymo apimtį, įtraukiant kompensacijas tam tikriems žemės ūkio sektoriams tam tikrais globalizacijos padarinių atvejais.

2.4. Atskiros biudžeto eilutės

Be minėtų priemonių, remdamasi pagal Sutartį jai suteiktomis galiomis Komisija ir toliau įgyvendins atskiras biudžeto eilutes[11], siekdama:

– lengvinti Europos socialinį dialogą, kuris yra esminė Europos socialinio modelio dalis;

– analizuoti ir įvertinti pagrindines asmenų laisvą judėjimą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų tendencijas ir skatinti nacionalinių socialinio draudimo sistemų koordinavimą; taip pat

– analizuoti socialinę padėtį ir demografinių pokyčių poveikį.

3. Įgyvendinimas

Sumažinus finansinių priemonių ir biudžeto eilučių skaičių bei racionalizavus valdymo ir įgyvendinimo metodus ir sistemas bus sudarytos sąlygos didesnei priemonių integracijai ir supaprastinimui, nudingo visų pirma paramos gavėjams.

3.1. Europos socialinis fondas

Įgyvendinant ESF dėmesys bus sutelktas į tvirtesnį rezultatais grindžiamą metodą, ESF įtraukiant į visų pasidalijamojo valdymo priemonių bendrą strateginę programą ir su valstybėmis narėmis sudarytas partnerystės sutartis.

Įgyvendinimas taip pat bus supaprastintas. Labiau bus išnaudotos supaprastinto išlaidų atlyginimo galimybės, visų pirma mažų projektų atveju, sumažinant valstybių narių ir regionų administracinę naštą ir lengvinant galimybes gauti finansavimą vietos iniciatyvoms. Pagal bendrus veiksmų planus mokėjimai bus glaudžiau susieti su partnerystės sutartyse iš anksto nustatytų tikslų siekimu.

Galiausiai bus įdiegti rezultatais grindžiami paskatų mechanizmai, siekiant suteikti atlygį sėkmingai įgyvendinamoms programoms bei priemonėms ir skatinti prasčiau veikiančių programų pokyčius.

3.2. Užimtumo, socialinės politikos ir įtraukties integruota programa (tiesioginis valdymas)

Nauja užimtumo, socialinės politikos ir įtraukties integruota programa bus tiesiogiai valdoma Komisijos. Pagrindinės procedūros – konkursai, kvietimai teikti paraiškas ir bendras valdymas, visų pirma susijusios su drauge su Europos investicijų fondu vykdoma mikrofinansų priemone. Pagal naująją programą daugiausia dėmesio bus skiriama dideliems projektams, kuriuose aiški ES papildoma nauda, siekiant sukurti kritinę masę ir mažinti administracinę naštą. Bus parengtos suderintos ir supaprastintos taisyklės ir procedūros, siekiant palengvinti galimybes dalyvauti programoje, visų pirma mažoms organizacijoms.

Be to, bus taikomas daugiametis programavimas, siekiant nustatyti ilgalaikius politikos tikslus ir metinį finansavimą, taip užtikrinant, kad programa iš tikrųjų būtų politikos nuostatomis grindžiama priemonė. Programa taip pat bus įgyvendinama pagal rezultatais grindžiamą valdymo metodą, kurio esmė – reguliarus pažangos stebėjimas pagal aiškius rodiklius.

3.3. Parama atleistiems darbuotojams

EGF panaudoti ir toliau bus reikalingas biudžeto valdymo institucijos sprendimas. Komisija sieks užtikrinti, kad EGF veikimas būtų paprastesnis ir labiau atitiktų besikeičiančias ekonomines aplinkybes.

3.4. Atskiros biudžeto eilutės

Atskirų biudžeto eilučių įgyvendinimas bus visiškai suderintas su abiem priemonėmis, siekiant išvengti dubliavimosi ir padidinti sąveiką. Jų skaičius bus sumažintas, o pirmenybė bus teikiama didesniems projektams, siekiant sukurti kritinę masę ir sumažinti administracinę naštą.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio || 88,3 mlrd. EUR

· Europos socialinis fondas (remiantis 25–40–52 proc. formule, taikoma regionų kategorijoms, sanglaudos paketui, išskyrus Europos infrastruktūros tinklų priemonę, skiriant 25 % lėšų) || 84 mlrd. EUR

· Užimtumo, socialinės politikos ir įtraukties integruota politika || 850 mln. EUR

· Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas || 3 mlrd. EUR

· Atskiros biudžeto eilutės || 400 mln. EUR

Aplinka

1. Politikos tikslai

Europos Sąjungos aplinkos politika prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų. Investicijos į aplinkos apsaugą – tai investicijos į mūsų visuomenės modernizavimą, jos padės pertvarkyti Europą į žinių ir tausiai naudojamų išteklių ekonomiką. Investicijos yra būtinos, siekiant apsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę.

Ekonomikos susiejimas su ekologija apima aplinkos išlaidų mažinimą tausiau naudojant išteklius ir taip prisidedant prie augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo. Saugant biologinę įvairovę – mūsų gamtos kapitalą – ir stiprinant ekosistemų atsparumą bus labai prisidedama prie mūsų tvaraus augimo tikslų. Ekosistemos suteikia maisto, gėlo vandens, žaliavų ir duoda daug kitokios naudos, taip jomis prisidedama prie našumo ir gyvenimo kokybės užtikrinimo ir mažinamos su visuomenės sveikata susijusios išlaidos. Ekosistemų atkūrimu ir jų teikiamomis paslaugomis prisidedama prie ekologiškos ekonomikos, įgyjant naujų įgūdžių, kuriant darbo vietas ir suteikiant verslo galimybių, didinant inovacijas ir prisidedant prie klimato kaitos problemų sprendimo tiek mažinant klimato kaitos poveikį, tiek prie jo prisitaikant.

Bendradarbiavimo Europos lygmeniu, siekiant bendrų aplinkos tikslų, papildoma nauda yra plačiai pripažįstama, kadangi aplinkos klausimų negalima išspręsti tik nacionaliniu mastu. Glaudus bendradarbiavimas su ES kaimynais ir besiformuojančios ekonomikos šalimis – būtina ekologiškesnės Europos sąlyga. Aplinkos tvarumas taip pat yra vienas iš Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kuriuos ES yra įsipareigojusi vykdyti.

Be Europos aplinkos teisės aktais teikiamos naudos, siekiant aplinkos tikslų, galima prisidėti ES biudžeto lėšomis tiek vykdant tam tikras programas, tiek užtikrinant, kad aplinkos tikslai būtų tvirtai integruoti į visas kitas iš ES biudžeto remiamas veiklos rūšis.

2. Priemonės 2.1. Integravimas

Aplinkos politikos prioritetai bus integruoti į visas pagrindines ES finansavimo priemones, įskaitant sanglaudos, žemės ūkio, jūrų ir žuvininkystės, mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis, taip pat į išorės pagalbos programas. Taikant tokį metodą, bus padidinta aplinkos politikos ir kitų sričių sąveika, pripažįstant, kad tais pačiais veiksmais galima ir reikėtų siekti įvairių papildomų tikslų. Šis metodas taip pat padės išvengti programų daugėjimo ir sumažins administracinę naštą.

· Žemės ūkis. Svarbiausias bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos tikslas – remti aplinkos tikslų įgyvendinimą, tiesiogines išmokas ūkininkams susiejant su ekologija. 30 % tiesioginių išmokų priklausys ne tik nuo dabartinių kompleksinio paramos susiejimo įsipareigojimų vykdymo, bet ir nuo to, ar atsižvelgiama į geriausią aplinkos srities patirtį. Be to, kaimo plėtros pagal BŽŪP srityje vėl bus skiriama daugiausia dėmesio viešųjų gėrybių tiekimui, taip pat ir pasitelkiant žemės ūkio ir aplinkosaugos priemones. Šios priemonės padės užtikrinti, kad ES žemės ūkio sektorius būtų tvarus, taip pat kad jis būtų pagrindinis tokių aplinkos viešųjų gėrybių, kaip švarus vanduo, biologinė įvairovė, dirvožemio apsauga, švaresnis oras ir kraštovaizdžio apsauga, tiekėjas. Tokiu būdu bus prisidedama ir siekiant ES klimato tikslų, susijusių tiek su klimato kaitos poveikio mažinimu, tiek su prisitaikymu prie jo.

· Jūrų ir žuvininkystės politika. Aplinkos tvarumas bus svarbiausias būsimos jūrų ir žuvininkystės politikos aspektas. Šis tikslas bus pasiektas, be kita ko, mažinant pergaudymą ir perteklinį pajėgumą ir mažinant tiesioginį poveikį (pvz., priegauda arba poveikis jūros dugnui), taip pat remiant saugomas jūrų teritorijas. Įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, integruotoje jūrų politikoje bus toliau nustatomos žmonių veiklos, kuri daro poveikį jūrų aplinkai, tvarumo ribos.

· Sanglaudos politika. Sanglaudos politikoje bus skiriama daugiau dėmesio strategijos ,,Europa 2020” prioritetams, įskaitant siekį padaryti ES ekonomiką tausiau naudojamų išteklių, ekologiška ir konkurencinga ekonomika. Šis tikslas bus pasiektas skiriant daug dėmesio rezultatams ir sąlygoms, įskaitant ir tuos, kurie susiję su aplinkos tikslais. Šie tikslai apima aplinkos acquis (vandens, atliekų, jūrų, nitratų, oro kokybės, potvynių teisės aktus ir Pramonės išmetamųjų teršalų direktyvą) įgyvendinimo skatinimą ir susijusios aplinkos infrastruktūros finansavimą, biologinės įvairovės ir ekosistemos paslaugų apsaugą ir atkūrimą, taip pat plėtojant ekologiškas infrastruktūras ir mažinant dykumėjimą bei užkertant jam kelią. Vykdant sanglaudos politiką, bus griežčiau vykdomas su aplinka susijęs patikrinimas.

· Moksliniai tyrimai ir inovacijos. Nauja bendra strategine mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema bus prisidedama, siekiant paspartinti reikiamus mokslinius ir technologinius atradimus, norint pereiti prie tausiai naudojamų išteklių ekonomikos. Platesniu mastu toliau teikiant ekologinėms inovacijoms skirtą finansinę paramą, taip pat bus galima lengviau siekti pažangaus ir tvaraus augimo. Inovacijų partnerystė turės tiesioginį poveikį tausiam išteklių naudojimui, pavyzdžiui, susijusiam su vandeniu, ekosistemomis, žaliavomis ir pažangiaisiais miestais.

· Kiek tai susiję su išorės veiksmais, Pasirengimo narystei pagalbos priemonė padės šalims kandidatėms finansuoti aplinkos infrastruktūrą ir pajėgumų didinimą, kurie reikalingi, siekiant laikytis ES acquis. Regioniniu ir nacionaliniu mastu pasitelkdama politinį dialogą, Komisija toliau integruos aplinkai skirtą paramą pagal Europos kaimynystės priemonę. Aplinkos aspektą reikėtų ir toliau integruoti į besivystančioms šalims skirtas pagalbos programas. Biologinė įvairovė ir ekosistemos yra pagrindinės viešosios gėrybės, jos sudarys dalį planuojamos teminės pasaulinių viešųjų gėrybių ir uždavinių programos. Lisabonos sutartimi ES numatomas didesnis vaidmuo sudarant daugiašalius aplinkos susitarimus ir vykdant tarptautinį aplinkos valdymą – atitinkamai bus skiriama ir daugiau susijusių lėšų.

2.2. Aplinkai ir klimato politikai skirta priemonė

Be integravimo, Komisija siūlo toliau vykdyti programą LIFE+ ir ją glaudžiau derinti su strategijos „Europa 2020“ tikslais. Kaip ir dabartinio programavimo laikotarpio atveju, pagal naująją priemonę į vieną programą bus įtraukti įvairūs aplinkos ir klimato politikos veiksmai.

Pagal aplinkos paprogramę[12] šia priemone daugiausia dėmesio bus skiriama dviejų rūšių projektams: naujiems integruotiems projektams, kurių skaičius ir finansinė dalis programos vykdymo laikotarpiu palaipsniui didės, ir įprastiems projektams. Komisijos nuomone, integruoti projektai gali atlikti esminį vaidmenį, siekiant sparčiau įgyvendinti tokius tikslus, kaip biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas, veiksmingas „Natura 2000“ tinklo valdymas, aplinkos valdymo, atliekų valdymo ir vandentvarkos rėmimas, taip pat šiais tikslais veiksmingai sutelkti kitas lėšas. Projektai ir toliau bus atrenkami, vertinant jų papildomą naudą ES ir galimybę perduoti praktinę patirtį.

Programos LIFE integruotais projektais siekiama parodyti, kaip tvariai įgyvendinami aplinkos veiksmų planai[13], susiję su tokiomis svarbiausiomis ES aplinkos direktyvomis, kaip Buveinių direktyva arba Vandens pagrindų direktyva. Integruotais projektais bus remiama keletas konkrečių veiklos rūšių ir priemonių. Šie projektai bus papildomai finansuojami pagal kitas ES lėšomis finansuojamas programas, taip pat nacionalinėmis, regioninėmis ir privačiųjų sektorių lėšomis ir jais bendrai bus siekiama aplinkos tikslų. Taip LIFE lėšomis būtų spartinamas procesas, užtikrinant, kad projektai būtų nuosekliai vykdomi, kad būtų daugiau dėmesio skiriama aplinkos strategijai, iki galo pasinaudojama sąveika, o bendra strategine sistema bus nustatytas labiau organizuotas bendradarbiavimas su kitais ES fondais.

Aplinkos paprogramė bus parengta pagal toliau nurodytus prioritetus.

(a) „LIFE biologinė įvairovė“: daugiausia dėmesio bus skiriama „Natura 2000“ tinklui ir dalijimuisi su biologine įvairove susijusia geriausia patirtimi bei tos patirties plėtojimui, taip pat bus sprendžiami su biologine įvairove susiję platesnio masto uždaviniai, atsižvelgiant į „Europa 2020“ biologinės įvairovės strateginį tikslą išlaikyti ir atkurti ekosistemas ir jų paslaugas.

(b) „LIFE aplinka“: daugiausia dėmesio bus skiriama privačiųjų sektorių vykdomo ES aplinkos politikos įgyvendinimo (ypač aplinkos teisės aktų, susijusių su strategijos „Europa 2020“ tausaus išteklių naudojimo tikslais (pvz., Vandens pagrindų direktyva arba Atliekų pagrindų direktyva), įgyvendinimo) rėmimui.

(c) „LIFE valdymas“: bus remiamas keitimosi geriausia patirtimi forumų kūrimas, siekiant geriau atsižvelgti į ES aplinkos politikos prioritetus ir užtikrinti vykdymą, politikos formavimą ir žiniomis grindžiamą sprendimų priėmimo procesą (pvz., plačiu mastu skleisti projektų rezultatus), daugiausia dėmesio skiriant geram valdymui. Šia kryptimi taip pat bus remiamos aplinkos srities NVO ir skatinama didinti informuotumą, propaguoti ir skleisti su aplinka susijusią informaciją, kadangi šie dalykai glaudžiai susiję su gero valdymo tikslais, visišku įgyvendinimu bei reikalavimų laikymusi.

2.3. Biologinės įvairovės finansavimas

Siekiant finansuoti ES biologinės įvairovės strategiją[14] iki 2020 m., biologinę įvairovę reikia įtraukti į ES biudžetą tiek ES, pasitelkiant pagrindines finansavimo priemones, tiek per išorės veiksmų finansavimą. Siekiant padidinti ES išlaidų veiksmingumą, taip pat svarbu maksimaliai pasinaudoti klimato finansavimo sąveika, finansuojant su ekosistemomis susijusio prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio ir jo švelninimo projektus, pagal kuriuos taip pat teikiamos platesnio masto ekosistemos paslaugos tiek ES, tiek už jos ribų.

Siekiant 2010 m. Europos Vadovų Tarybos nustatyto strategijos „Europa 2020“ tikslo sustabdyti biologinės įvairovės ES mažėjimą ir ją padidinti, labai svarbu veiksmingai valdyti ir atkurti „Natura 2000“ saugomas teritorijas. ES mastu patobulintas integruotas metodas, pagal kurį naudojamos įvairių ES sektorių lėšos ir užtikrinama, kad jos atitiktų „Natura 2000“ veiksmų programų prioritetus, kartu su patobulinta „LIFE biologinės įvairovės“ kryptimi bus tvirtas naujos „Natura 2000“ finansavimo strategijos pagrindas.

Kiek tai susiję su išorės veikla, 10-ajame Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos (BĮK COP10) šalių konferencijos susitikime, įvykusiame 2010 m. spalio mėn. Nagojoje, kartu su kitomis dalyvėmis ES įsipareigojo iki 2020 m. iš esmės padidinti pasaulinei biologinei įvairovei skirtų finansinių išteklių pritraukimą. ES biudžeto lėšos bus suteikiamos geografiniu ir regioniniu mastu skiriant asignavimus ES išorės veiksmų programoms, taip pat teminei visuotinių viešųjų gėrybių programai.

Be biologinės įvairovės aspektų integravimo į išorės veiksmų biudžetą, Komisija taip pat siūlo sukurti su šiuo biudžetu nesusijusią priemonę / fondą, į kurį būtų galima pritraukti įnašų iš valstybių narių ir ES biudžeto.

3. Įgyvendinimas 3.1. Integravimas

Integravimas vyks pasitelkiant kitose sektorių politikos dalyse aprašytas struktūras ir priemones. Siekiant užtikrinti rezultatus, bus aiškiai nustatyti visų susijusių ES politikos priemonių kriterijai, stebėjimo ir atskaitomybės taisyklės bei atitinkami rodikliai.

Norint maksimaliai pasinaudoti įvairių politikos tikslų sąveika, numatoma sukurti su aplinka susijusių išlaidų stebėjimo procedūrą, panašią į tą, kuri pasiūlyta su klimatu susijusių išlaidų atžvilgiu.

Kiek tai susiję su biologine įvairove, OECD parengti Rio rodikliai, kuriuos Komisija jau taiko išorės priemonėms, bus įtraukti į dabartinę ES programose naudojamą rezultatų vertinimo metodiką. Šie rodikliai taip pat padės parodyti su klimatu ir biologine įvairove susijusių išlaidų bendrą naudą ir pabrėžti su klimatu susijusių lėšų, panaudotų dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančių išmetalų kiekio mažinimo veiksmams, bendrą su biologine įvairove susijusią naudą.

3.2. Aplinkos ir klimato politikai skirta speciali priemonė

Dabartinę programą LIFE+ Komisija valdo pagal tiesioginio centralizuoto valdymo principą. Komisijos nuomone, būsima programa turėtų ir toliau būti valdoma centralizuotai, tačiau daugumą valdymo užduočių būtų galima perduoti dabartinei vykdomajai įstaigai. Kiek tai susiję su perdavimo mastu ir sąlygomis, reikės atsižvelgti į Komisijos poreikį išlaikyti tvirtas politikos sąsajas integruotų projektų atžvilgiu.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Neįtraukiamos integravimui skirtos lėšos, kurios įtrauktos į biudžeto asignavimus, skirtus sektorių finansavimo priemonėms.

Programa LIFE+ (aplinkos paprogramė) || 2,4 mlrd. EUR

Išorės veikla

1. Politikos tikslai

Europos Sąjunga pagal savo gyventojų skaičių ir ekonominę galią yra pasaulinio lygio dalyvė. Joje gyvena 500 mln. gyventojų ir jai tenka daugiau kaip 25 % pasaulio bendrojo vidaus produkto ir penktadalis pasaulio prekybos. Sąjunga taip pat yra aktyvi politinė dalyvė, turinti regioninių (ypač kaimyniniuose regionuose) ir pasaulinio lygio saugumo interesų ir įsipareigojimų. Visų pirma ji rodo savo solidarumą, suteikdama daugiau kaip pusę visos tarptautinės vystymosi pagalbos, ir yra didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėja. Ji aktyviai gina žmogaus teises, skatina padoraus darbo darbotvarkę, puoselėja kitas universalias vertybes ir laikosi tarptautinių aplinkos ir socialinių konvencijų.

Dalyvaudama ES vadovaujamose krizių valdymo misijose ir pasitelkdama ES reagavimo į krizes ir stabilizavimo priemones, ES vis aktyviau dalyvauja konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir taikos kūrimo veikloje. ES taip pat remia JT ir Afrikos Sąjungos taikos palaikymo ir taikos atkūrimo misijas silpnose arba karo nualintose šalyse. Be to, ES įsipareigojusi remti daugiašalę sistemą ir jos reformą, Dohos derybas dėl daugiašalės prekybos, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) derybas dėl klimato kaitos, Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) derybas dėl biologinės įvairovės, derybas dėl kitų daugiašalių susitarimų, G-8 ir G-20 šalių reformas ir pasaulinio valdymo darbotvarkę.

Todėl išorės politika yra svarbi ES veiklos sritis, kuri sustiprinta pagal naująją Lisabonos sutarties institucinę struktūrą.

ES naudoja išorės santykiams skirtas finansines priemones, siekdama remti šios išorės politikos įgyvendinimą, ypač:

(1) Puoselėti ir ginti ES vertybes užsienyje. Kadangi žmogaus teisės, demokratija ir teisinė valstybė yra svarbiausi principai, atsižvelgiant į paskutinius įvykius įvairiose pasaulio šalyse, reikia peržiūrėti pereinamojo laikotarpio ir demokratiniams procesams bei pilietinei visuomenei skiriamą ES paramą.

(2) Planuoti ES politiką, kuria remiamas tokių svarbių pasaulinių problemų, kaip kova su klimato kaita, prarastos biologinės įvairovės atkūrimas ir visuotinių viešųjų gėrybių bei išteklių apsauga, sprendimas. Šį planavimą reikėtų toliau stiprinti. Komisija siūlo parengti iniciatyvią ES ir abipusių interesų su trečiosiomis šalimis darbotvarkę, ypatingą dėmesį skiriant strateginiams partneriams.

(3) Didinti ES vystomojo bendradarbiavimo poveikį, pirmiausia siekiant padėti šalinti skurdą. ES sutelks pagalbą tose teritorijose, kur ES turi konkrečios patirties, išsiskirdama iš šalių partnerių ir regionų, siekdama užtikrinti, kad pagalbos ištekliai būtų skiriami pagal poreikius, pajėgumus, interesus ir įsipareigojimus; gerins pagalbos koordinavimą ir politikos sąsają su vystymusi; užtikrins tinkamą vystymuisi skirtą finansavimą. Bus sukurta visai Afrikai skirta priemonė, kuria bus siekiama paremti bendros Afrikos ir Europos strategijos, kuria daugiausia dėmesio skiriama aiškiai tarpregioninės ir tarpžemyninės veiklos papildomai naudai, įgyvendinimą. Ji bus pakankamai lanksti, kad būtų galima derinti ES valstybių narių, Afrikos valstybių, finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus įnašus.

(4) Investuoti į ilgalaikę ES kaimynystės gerovę ir stabilumą. Sukurti stabilumo, gerovės ir demokratijos erdvę bus siekiama tiek rengiant (galimas) šalis kandidates narystei, tiek pasitelkiant mūsų atnaujintą kaimynystės politiką. ES aktyviai rems demokratines vertybes ir principus savo kaimynystės teritorijoje ir teisingesnį augimo naudos paskirstymą aktyvesniu politiniu bendradarbiavimu ir didesne ekonomine integracija pietuose ir rytuose.

(5) Didinti Europos solidarumą įvykus gaivalinėms arba žmogaus sukeltoms nelaimėms. Laikantis tarptautiniu mastu susitartų humanitarinės teisės principų ir atnaujinant su humanitarine pagalba ir civiline sauga susijusius pajėgumus, iš ES biudžeto bus remiami veiksmai, kuriais siekiama numatyti nelaimes, joms pasirengti, užkirsti joms kelią ir į jas greičiau reaguoti, taip pat lanksčiau dalyvauti vystymosi veikloje, siekiant atsigauti po krizės ir didinti atsparumą ateityje.

(6) Gerinti krizių prevenciją ir sprendimą. Bus stiprinami ES veiksmai, susiję su krizių prevencija ir sprendimu, taikos išsaugojimu ir tarptautinio saugumo stiprinimu, įskaitant ES pajėgumų, susijusių su pasirengimu krizėms, didinimą.

Geriausias būdas iki galo išnaudoti globalizacijos teikiamą naudą skatinant augimą ir užimtumą – kurti atvirą Europą, veikiančią taisyklėmis pagrįstu tarptautiniu pagrindu.

2. Priemonės

Komisija siūlo toliau nurodytą būsimų ES išorės veiksmų priemonių struktūrą.

2.1. Vystomasis bendradarbiavimas

Komisija siūlo remtis dabartine Vystomojo bendradarbiavimo priemone, kiek tai susiję su jos geografine ir temine taikymo sritimi. Ji siūlo neįtraukti Europos plėtros fondo (EPF), susijusio su bendradarbiavimu su AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno) valstybėmis, ir UŠT (užjūrio šalių ir teritorijų) į biudžetą per kitą DFP laikotarpį.

2.2. Plėtros šalims skirta priemonė

Siūloma bendrą integruotą pasirengimo narystei priemonę laikyti finansiniu Plėtros strategijos ramsčiu, apimančiu visus vidaus politikos aspektus ir teminius klausimus. Bus siekiama užtikrinti, kad šalys kandidatės ir galimos kandidatės būtų iki galo pasirengusios galimam stojimui į ES. Bus pabrėžiamas socialinis ir ekonominis vystymas, regioninis bendradarbiavimas, acquis priėmimas ir įgyvendinimas, taip pat pasirengimas valdyti vidaus politiką įstojus. Ji bus įgyvendinama nacionalinėmis ir (arba) daugiašalėmis programomis, suderintomis su paramos gavėjais, ir taip pat bus susijusi su struktūriniais fondais, Sanglaudos fondu ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP), įskaitant jų pertvarkymą, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama viešųjų gėrybių tiekimui. Be to, su krizėmis susijusias politinės ir finansinės priemones (makrofinansinė parama, stabilumo priemonė) prireikus ir toliau bus galima naudoti plėtros šalyse.

2.3. Europos kaimynystės priemonė

Europos kaimynystės priemonė bus naudinga ES kaimyninėms šalims, nes bus remiamas geresnis politinis bendradarbiavimas, glaudesnė ekonominė integracija su ES ir teikiama parama, siekiant veiksmingai ir tvariai pereiti prie demokratijos. Bendradarbiavimas su ES kaimynėmis bus grindžiamas principu „daugiau padarysi, daugiau gausi“, atsižvelgiant į Komisijos komunikato „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ išvadas. Europos kaimynystės priemone kaimyninėms šalims bus suteikta didžioji dalis ES finansavimo, prireikus šią priemonę papildys kitos išorės priemonės[15].

2.4. Partnerystės priemonė

Šia nauja programa bus teikiama ad hoc parama bendradarbiavimui su visomis trečiosiomis šalimis (nesivystančiomis ir besivystančiomis), ypatingą dėmesį skiriant strateginiams partneriams ir (arba) besiformuojančios ekonomikos šalims. Ja bus finansuojama veikla, siekiant remti ES užsienio politikos planavimą dvišaliu bendradarbiavimu ir bendru požiūriu į uždavinius, ekonomine partneryste ir verslo bendradarbiavimu, viešąja diplomatine veikla ir tinklais, asmeniniais ryšiais; vykdant politines diskusijas ir bendrą veiklą su atskiromis šalimis partnerėmis; remiant prekybą, investicijas ir reguliavimo konvergenciją su strateginiais partneriais.

2.5. Žmogaus teisių propagavimas pasauliniu mastu

Patobulinta Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone bus daugiausia dėmesio skiriama dviejų rūšių veiklai. Pirma, bus stiprinama parama, skirta plėtoti klestinčioms pilietinėms visuomenėms ir jų, kaip pokyčių iniciatorių, vaidmeniui, kartu remiant žmogaus teises ir demokratiją. Šie veiksmai apims ir didesnį ES pajėgumą greitai reaguoti į skubius su žmogaus teisėmis susijusius atvejus, taip pat didesnę paramą, skirtą tarptautinėms ir regioninėms žmogaus teisių stebėjimo priemonėms ir mechanizmams. Antra, bus teikiama parama rinkimų stebėjimo misijoms ir rinkimų procesų gerinimui.

2.6. Solidarumas ir pagalba nuo gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių nukentėjusiems žmonėms

Bus stiprinama humanitarinė pagalba ir civilinė sauga, kurios toliau bus grindžiamos poreikiais ir principais paremtu metodu.

– Humanitarinės pagalbos priemone bus reaguojama į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, remiantis tarptautiniais humanitarinės teisės principais ir naudojantis specializuotų organizacijų paslaugomis.

– Civilinės saugos mechanizmu bus reaguojama į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, derinant ES valstybių narių civilinės saugos agentūrų veiksmus.

2.7. Krizių prevencija ir valdymas

Šios srities ES darbas yra kelių krypčių:

· Reagavimas į krizes, pasitelkiant stabilumo priemonę, įskaitant gaivalines nelaimes, daugiausia dėmesio skiriant konfliktų prevencijai, taikos ir valstybės kūrimo veiklai. Kadangi ši priemonė ilgalaikė, ja bus galima spręsti tokias pasaulinio masto ir regionines problemas, kaip masinio naikinimo ginklų platinimas, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, neteisėtos prekybos prevencija ir kt.

· Šalių, vykdančių stabilizavimo ir prisitaikymo programas, trumpalaikio finansavimo poreikių tenkinimas panaudojant makrofinansinės paramos priemonę.

· Branduolinės saugos propagavimas, remiant tarptautines nuostatas Branduolinės saugos bendradarbiavimo priemone. Bus siekiama remti aukšto lygio branduolinės saugos, radiacinės saugos propagavimą ir branduolinių medžiagų veiksmingų apsaugos priemonių taikymą trečiosiose šalyse.

· Be to, bendros užsienio ir saugumo politikos biudžetu bus remiami ne karinio ir ne gynybinio pobūdžio veiksmai.

3. Įgyvendinimas

Naujųjų programų įgyvendinimas bus toliau paprastinamas, ypač siekiant įtraukti pagalbos veiksmingumą. Prireikus į naująsias priemones bus įtraukta abipusė atskaitomybė paskirstant ir išmokant lėšas. Naudojant išorės lėšas, įgyvendinant daugialypius ES politikos tikslus, bus siekiama didesnės sąveikos, pvz., vykdant ES skurdo mažinimo ir klimato bei biologinės įvairovės finansavimo įsipareigojimus.

Taip pat bus siūloma didinti išorės veiksmų lankstumą. Bus tobulinamos į finansinę programą neįtrauktos biudžeto priemonės, skirtos didelio masto nenumatytiems atvejams (neatidėliotinos pagalbos rezervas, lankstumo priemonė).

Supaprastinimo veiksmai bus vykdomi aiškiai apibrėžiant priemones ir mažinant priemonių dubliavimąsi, siekiant atskirai jas nustatyti ir aiškiai apibrėžti jų politikos tikslus. Taip pat bus siūloma supaprastinti ES paramos taisykles ir procedūras, ypač kad programavimu būtų galima prisidėti prie bendrų veiksmų su valstybėmis narėmis.

Taikant visas priemones (visų pirma pagal regionines investicines priemones), siūloma toliau naudoti naujoviškas finansines priemones, kadangi tokiu atveju būtų galima didesnę dotacijų dalį sujungti su paskolomis, siekiant pritraukti papildomų lėšų šalių partnerių investiciniams poreikiams patenkinti.

Manoma, kad būtina gerinti demokratinę išorės pagalbos priežiūrą. Tą būtų galima padaryti tam tikrų programų aspektų atžvilgiu taikant deleguotuosius teisės aktus pagal Sutarties 290 straipsnį ir taip ne tik sudaryti vienodas sąlygas bendrai teisės aktus priimančioms institucijoms, bet ir užtikrinti lankstesnį programavimą. Kalbant apie EPF, siūloma suderinti priežiūrą su vystomojo bendradarbiavimo priemone, atsižvelgiant į šios priemonės ypatumus.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio || 70 mlrd. EUR

· Vystomojo bendradarbiavimo priemonė || 20,6 mlrd. EUR

· Pasirengimo narystei priemonė || 12,5 mlrd. EUR

· Europos kaimynystės priemonė || 16,1 mlrd. EUR

· Partnerystės priemonė || 1 mlrd. EUR

· Stabilumo priemonė || 2,5 mlrd. EUR

· Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė || 1,4 mlrd. EUR

· Bendra užsienio ir saugumo politika || 2,5 mlrd. EUR

· Humanitarinės pagalbos priemonė || 6,4 mlrd. EUR

· Civilinė sauga ir reagavimo į nelaimes pajėgumai || 0,2 mlrd. EUR

· Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas || 0,2 mlrd. EUR

· Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė || 0,56 mlrd. EUR

· Makrofinansinė parama || 0,6 mlrd. EUR

· Išorės veiksmų garantijų fondas || 1,26 mlrd. EUR

Neatidėliotinos pagalbos rezervas || 2,45 mlrd. EUR

Bendras siūlomas biudžetas pagal 11-ąjį EPF || 30,3 mlrd. EUR

Kova su sukčiavimu

1. Politikos tikslai

ES kovos su sukčiavimu politikos tikslas – apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus vykdant su ES lėšomis susijusio sukčiavimo prevenciją, atgrasant nuo jo, tiriant sukčiavimo atvejus ir už juos traukiant baudžiamojon atsakomybėn. Šią politiką įgyvendina Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kuri priklauso Komisijai, tačiau tyrimus vykdo visiškai nepriklausomai.

Būdama Komisijos tarnyba OLAF administruoja toliau aprašytas programas, kuriomis remiama Sąjungos kovos su sukčiavimu politika. Bendros valiutos funkcionavimui itin svarbi speciali kovos su sukčiavimu veiklos kryptis – euro banknotų ir monetų apsauga nuo padirbinėjimo.

2. Priemonės

Laikantis įsipareigojimo pagal SESV 325 straipsnį glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauti, valstybių narių veiksmams kovojant su sukčiavimu ES biudžeto lėšomis koordinuoti skirtos trys programos.

· Herkulio II programa remiama kovos su sukčiavimu veikla, apimanti tarpvalstybinį ir daugelį sričių aprėpiantį bendradarbiavimą, mokymus, specialistų teisinį mokymą, kitų specializuotų kovos su sukčiavimu paslaugų teikimą valstybių narių už šią sritį atsakingoms tarnyboms (policijai, muitinei, prokuratūrai ir pan.), profesinių tinklų, į juos taip pat įtraukiant stojančiąsias šalis ir šalis kandidates, kūrimą bei valstybių narių techninės įrangos įsigijimo finansavimą. Pagal Herkulio programą ypatingas dėmesys skiriamas kovos su cigarečių kontrabanda rėmimui.

· Kovos su sukčiavimu informacinė sistema (AFIS) teikia saugią infrastruktūrą valstybėms narėms tarpusavyje ir su Komisija keistis su sukčiavimu susijusia informacija. Ši infrastruktūra taip pat leidžia vykdyti bendras muitinių operacijas, kuriose dalyvauja valstybės narės ir trečiosios šalys ir kurias vykdant koordinuojami įvairių tarnybų ištekliai, juos nukreipiant į bendros svarbos didelės rizikos sritis.

· Periklio programa skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo ir pagal ją numatomi darbuotojų mainai, pagalba ir mokymo programos. Kova su euro padirbinėjimu vykdoma sėkmingai dėl priimtų darnių priemonių, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas glaudžiam visų nacionalinio ir Europos lygmens dalyvių bendradarbiavimui, mokymams ir informuotumo didinimui.

· Sąjungos įsipareigojimo kovoti su sukčiavimu veiksmingą vykdymą, be specialios kovos su sukčiavimu išlaidų programos, padės užtikrinti didesnė įvairiose išlaidų programose numatytų kovos su sukčiavimu nuostatų darna. Todėl pagal 2014–2020 m. naujos kartos teisines priemones į kiekvieną teisinį pagrindą bus įtrauktos kovos su sukčiavimu nuostatos.

3. Įgyvendinimas

Ankstesnių Herkulio programų vertinimai rodo didelį šių programų poveikį: pagerėjo valstybių narių naudojamos techninės įrangos lygis, palengvėjo tarpvalstybinių operacijų vykdymas ir pagerėjo įrodymų kokybė. Sustiprėjo teisėsaugos pareigūnų ryšiai. Teisės studijomis, kuriose daugiausiai dėmesio skirta konkretiems su tarpvalstybinėmis kovos su sukčiavimu operacijomis susijusiems klausimams, sustiprintas bendradarbiavimo pagrindas.

2010 m. įdiegus naują technologiją valstybės narės AFIS naudoja gerokai daugiau. Planuojami tolesni tobulinimai, visų pirma lengvinant rizikos analizės vykdymą. Bus didinami bendrų muitinės operacijų vykdymo gebėjimai.

Periklio programa padėjo užtikrinti, kad euro banknotų ir monetų padirbinėjimo mastas yra gana nedidelis; pagal ją taip pat sėkmingai vykdyti veiksmai užkertant kelią padirbtų pinigų patekimui į apyvartą. Pagal Periklio programą vykdyta apie 110 veiksmų ir mokymuose dalyvavo beveik 6 000 pareigūnų; tai svarbi priemonė saugant eurą nuo padirbinėjimo.

Šios programos įgyvendinamos skiriant dotacijas ir sudarant viešojo pirkimo sutartis.

Pasiūlymas, susijęs su šiomis trimis programomis – pagerinti dabartinį veikimo būdą, atsižvelgiant į patirtį ir laikantis Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos, kartu išlaikant tinkamą išlaidų lygį.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas HERKULIO bei PERIKLIO programos ir AFIS || 150 mln. EUR

Sveikata ir vartotojai

1. Politikos tikslai

Europos Sąjungos sveikatos ir vartotojų apsaugos politika siekiama spręsti visiems Europos piliečiams aktualiausius klausimus: sveikatos apsaugos ir saugos, įvairių maisto produktų ir vartojimo prekių pasirinkimo tinkamai veikiančioje ir saugioje vidaus rinkoje. ES politika šioje srityje siekiama Europos piliečiams suteikti daugiau teisių, užtikrinti jų sveikatos apsaugą ir ją gerinti, užtikrinti, kad maistas būtų saugus ir sveikas, saugoti augalų sveikatą ir gyvūnų gerovę bei sveikatą.

Komisijai tenka ypatinga atsakomybė padėti saugoti ir gerinti gyvūnų sveikatą Bendrijoje ir pagerinti auginamų gyvūnų, ypač maistui skirtų gyvūnų, sveikatos būklę, taip pat sudarant palankesnes sąlygas Bendrijos viduje prekiauti gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais ir juos importuoti laikantis atitinkamų sveikatos standartų ir tarptautinių įsipareigojimų. Kartu ES prižiūri augalų apsaugos produktų pardavimą ir naudojimą, nustato pesticidų liekanų stebėjimo ir kontrolės standartus. Įgyvendinamos prevencinės priemonės, kad į ES nepatektų ir joje neišplistų augalams arba augaliniams produktams kenksmingi organizmai. Taip pat užtikrinamos sėklų ir dauginamosios medžiagos pardavimo kokybės sąlygos. Ši užduotis atliekama veiksmingiau ir mažesnėmis ES biudžeto išlaidomis, palyginti su 27 skirtingais nacionaliniais biudžetais.

Sveikatingumo skatinimas yra neatskiriama strategijos „Europa 2020“ tvaraus ir integracinio augimo tikslų dalis. Kuo ilgiau piliečiai yra sveiki ir aktyvūs, tuo didesnis teigiamas poveikis našumui ir konkurencingumui. Inovacijos sveikatos priežiūros srityje padeda spręsti tvarumo uždavinį šiame sektoriuje atsižvelgiant į demografinius pokyčius.

Europos ekonomikos veiksmingumui teigiamą poveikį daro vartotojų apsaugos politika ir vartotojams suteiktos didesnės teisės aktyviai dalyvauti bendrojoje rinkoje ir didesnis pasitikėjimas pirkti prekes ir paslaugas užsienyje, visų pirma naudojantis internetu. Kadangi vartotojų išlaidos sudaro 56 % ES BVP, veiksminga vartotojų apsaugos politika gali padėti aktyviai siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų.

Programų, kurioms finansavimas teikiamas vykdant ES sveikatos ir vartotojų apsaugos politiką, poveikį jaučia Europos piliečiai. ES sveikatos ir vartotojų apsaugos programų papildoma nauda – sprendžiami klausimai, kurių valstybės narės, veikdamos atskirai, negalėtų veiksmingai išspręsti. Pavyzdžiui, siekiant skatinti apsipirkti kitose šalyse arba reaguojant į keliose valstybėse narėse kilusias problemas, išplitusias ligas arba pandemiją, būtini suderinti ir nuoseklūs veiksmai. Lygiai taip pat gyvūnų ir augalų ligos nepaiso valstybinių sienų. Užtikrinus vienodą ir aukštą gyvūnų sveikatos ir maisto saugos lygį visoje ES, galimas laisvas gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų judėjimas – tai itin svarbu bendrosios rinkos veikimui ir naudinga vartotojams, nes jie turi didesnį pasirinkimą ir naudojasi didesnės konkurencijos privalumais, o ES maisto gamintojai – masto ekonomija.

2. Priemonės

Komisija siūlo toliau nurodytas programas ES sveikatos ir vartotojų apsaugos politikos įgyvendinimui remti.

2.1. Sveikata 2.1.1. Programa „Sveikata augimui skatinti“

Naująja programa „Sveikata augimui skatinti “ bus siekiama imtis papildomos naudos ES duosiančių veiksmų atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus ir naujus teisinius įpareigojimus. Tikslas – bendradarbiauti su valstybėmis narėmis apsaugant piliečius nuo tarptautinio pobūdžio grėsmių sveikatai, didinti sveikatos priežiūros paslaugų tvarumą ir gerinti gyventojų sveikatos būklę, kartu skatinant inovacijas sveikatos sektoriuje. Pavyzdžiui, įgyvendinant programą bus remiama sveikatos politika – bus rengiama geriausia retų ligų diagnozavimo ir gydymo patirtis ir gairės, remiami Europos etaloniniai ligų centrai, rengiama geriausia vėžinių susirgimų diagnozavimo patirtis ir gairės, rengiama bendra ES sveikatos priežiūros technologijų vertinimo ir e. sveikatos strategija. Sveikatos apsaugos srities moksliniai tyrimai ir inovacijos bus remiami pagal bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą.

2.1.2. Gyvūnų ir augalų sveikata ir maisto sauga

Gyvūnų ir augalų sveikatos ir maisto saugos programos tikslai – gyvūnų ligų šalinimas, Neatidėliotinos veterinarinės pagalbos fondas ir susiję veiksmai, pvz., ES etaloninių laboratorijų finansavimas, mokymo programos ir vakcinų bankai. Ateityje įgyvendinant programą ši veikla bus tęsiama ir daugiau dėmesio bus skiriama rezultatams. Įgyvendinant programą taip pat bus finansuojami papildomi ir būtini veiksmai sprendžiant augalų sveikatai kenkiančių organizmų ir ligų, vis labiau plintančių visoje ES, klausimus.

2.2. Vartotojai

Vartotojų programa

Vartotojų programos tikslas – skatinti vartotojams suteikti daugiau teisių, kad visoje bendrojoje rinkoje būtų užtikrintas aukštas apsaugos lygis. Įgyvendinant programą bus siekiama tobulinti vartotojams skirtos informacijos srautą ir geriau atstovauti vartotojų interesams. Skatinant bendradarbiauti už vartotojų apsaugos taisyklių įgyvendinimą, informavimą, švietimą ir ginčų sprendimą atsakingas institucijas ir organizacijas bus remiamas veiksmingas vartotojų apsaugos taisyklių taikymas. Naujoji programa bus grindžiama teigiamais dabartinės programos rezultatais, dėmesį skiriant svarbiausiems naujiems prioritetams. Komisija pirmiausia siūlo skirti daugiau išteklių alternatyviam ginčų sprendimui ir kitose šalyse apsiperkančių vartotojų konsultavimo pajėgumų stiprinimui.

3. Įgyvendinimas

Sveikatos ir vartotojų apsaugos biudžetas vykdomas per tiesioginį ar netiesioginį centralizuotą valdymą. Didžioji maisto ir pašarų biudžeto dalis vykdoma remiantis centriniu tiesioginiu valdymu, t. y. valstybių narių institucijoms mokamos subsidijos.

2004 m. Komisija įsteigė Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomąją agentūrą, kuri administruoja Visuomenės sveikatos programą. 2008 m. agentūros įgaliojimai išplėsti ir įtrauktas Vartotojų programos įgyvendinimas ir mokymo priemonės maisto saugos srityje, kurios finansuojamos iš maisto ir pašarų biudžeto. Šioje srityje veikia įvairių kitų reguliavimo agentūrų: Bendrijos augalų veislių tarnyba, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Europos maisto saugos tarnyba, Europos vaistų agentūra. Bendrijos augalų veislių tarnybos veikla finansuojama iš surenkamų rinkliavų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir Europos maisto saugos tarnyba finansuojami metinėmis biudžeto dotacijomis, o Europos vaistų agentūra finansuojama biudžeto dotacija ir privačiojo sektoriaus rinkliavomis. Šios įstaigos įgyvendins naująsias programas jų kompetencijos srityse.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio || 2,75 mlrd. EUR

· Maisto sauga || 2,2 mlrd. EUR

· Programa „Sveikata augimui skatinti“ || 396 mln. EUR

· Vartotojų programa || 175 mln. EUR

Vidaus reikalai

1. Politikos tikslai

Europos Sąjungos vidaus reikalų politikos tikslas – sukurti vidaus sienų neturinčią erdvę, į kurią žmonės galėtų patekti, kurioje jie galėtų nevaržomai judėti, gyventi ir dirbti, žinodami, kad jų teisių visiškai paisoma ir kad užtikrintas jų saugumas.

ES tenka svarbus vaidmuo šalinant sunkių ir organizuotų nusikaltimų, elektroninių nusikaltimų ir terorizmo grėsmes, užtikrinant veiksmingą ES išorės sienų valdymą ir nedelsiant reaguojant į kylančias žmogaus sukeltas krizes arba gaivalines nelaimes. Globalizacijos sąlygomis, kai grėsmių vis daugėja ir jos nepaiso valstybinių sienų, nė viena valstybė narė negali veiksmingai nuo jų apsiginti pati. Būtinas nuoseklus ir visapusiškas Europos atsakas, kad įvairių valstybių ir jurisdikcijų teisėsaugos institucijos galėtų veiksmingai bendradarbiauti.

Bendradarbiavimas ir solidarumas ES lygmeniu jau davė akivaizdžių rezultatų kuriant atviresnę ir saugesnę Europą. ES ir toliau turės spręsti sudėtingus uždavinius ir, be kita ko, atsižvelgti į senėjančią visuomenę ir mažėjančią darbo jėgą. Į ateitį orientuota teisėtos imigracijos ir integracijos politika – svarbiausia didinant ES konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, turtinant mūsų visuomenę ir teikiant visiems vienodas galimybes. Būtina spręsti neteisėtos migracijos problemą ir kovoti su prekyba žmonėmis ir kitomis įvairiomis šiuolaikinės vergijos formomis. Kartu ES turi toliau solidariai palaikyti asmenis, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Šios srities prioritetas – užbaigti kurti saugesnę ir veiksmingesnę bendrą Europos prieglobsčio sistemą, atspindinčią mūsų vertybes.

ES biudžeto lėšų panaudojimas šioje srityje gali duoti tikros papildomos naudos. ES finansavimas yra apčiuopiamas solidarumo ir dalijimosi atsakomybe, būtinų sprendžiant mūsų bendrus uždavinius, ženklas. Pavyzdžiui, ES išorės sienų kontrolė yra pagrindinė laisvo judėjimo sąlyga ir šią funkciją kai kurios valstybės narės atlieka visos ES vardu ir jos labui. Tačiau kai padėtis prie valstybės narės sienų tampa labai sudėtinga, ES turėtų turėti galimybę suteikti tinkamą pagalbą. Lygiai taip pat tinkama finansinė ES parama turėtų būti skiriama toms valstybėms narėms, kurios dėl geografinės padėties patiria neproporcingų su migrantų srautais susijusių išlaidų.

ES finansavimas taip pat galėtų padėti skatinti efektyvumą – būtų sutelkiami ištekliai ir stiprinamas praktinis valstybių narių tarpusavio ir su trečiosiomis šalimis bendradarbiavimas. Tai itin svarbu vidaus saugumo srityje, kurioje teikiant finansinę paramą bendriems veiksmams, pvz., jungtinėms tyrimo grupėms, stiprinamas policijos, muitinės, pasieniečių ir teisminių institucijų tarpusavio bendradarbiavimas.

Parama turėtų būti teikiama ne tik vidaus reikalų politikos su vidaus aspektais susijusiems veiksmams – pakankamas ES finansavimas turėtų būti numatytas ir vidaus reikalų politikos išorės matmeniui stiprinti visiškai atsižvelgiant į ES išorės veiksmus; pvz., galėtų būti teikiama parama readmisijos susitarimų ir partnerystės judumo srityje įgyvendinimui remti, padedant trečiosioms šalims plėtoti sienų stebėjimo pajėgumus arba remiant kovą su tarptautiniais nusikaltėlių tinklais, prekyba žmonėmis ir ginklų bei narkotikų kontrabanda.

2. Priemonės

Komisija siūlo paprastinti šios srities ES finansavimo struktūrą ir finansinių programų skaičių sumažinti iki dviejų:

– Migracijos ir prieglobsčio fondas, iš kurio bus remiami su prieglobsčiu, migracija, trečiųjų šalių piliečių integracija ir grąžinimu susiję veiksmai;

– Vidaus saugumo fondas, kurio lėšomis bus remiamos išorės sienų ir vidaus saugumo srities iniciatyvos.

Abiems fondams turėtų būti būdingas ryškus išorės matmuo, kad būtų užtikrinta, jog ES, palaikydama ryšius su trečiosiomis šalimis, galėtų įgyvendinti vidaus reikalų politikos prioritetus ir ginti ES interesus. Finansinė parama bus skiriama siekiant užtikrinti finansavimo teritorinį tęstinumą, veiksmus pradedant ES ir juos tęsiant trečiosiose šalyse. Tokių veiksmų pavyzdžiai: pabėgėlių perkėlimas, readmisijos susitarimai, regioninės apsaugos programos, kova su neteisėta migracija, sienų valdymo stiprinimas ir policijos bendradarbiavimas, pvz., su kolegomis kaimyninėse šalyse.

Taikant šias priemones taip pat bus galima sparčiai reaguoti nepaprastųjų padėčių atveju, nes fondai parengti taip, kad ES galėtų tinkamai veikti sparčiai kintančiose situacijose.

3. Įgyvendinimas

Sumažinus programų ir atitinkamų jų įgyvendinimo taisyklių skaičių, procedūros bus paprastesnės ir suinteresuotiesiems subjektams bus paprasčiau suprasti taisykles.

Tam tikrais atvejais nuo tiesioginio valdymo perėjus prie pasidalijamojo valdymo, bus galima sumažinti nereikalingą biurokratinę naštą. Tiesioginis valdymas toliau bus taikomas specialiems tarptautiniams arba itin inovatyviems projektams ir nevalstybiniams dalyviams remti, taip pat populiarinant renginius ir tyrimus. Lankstūs reagavimo į kritines situacijas mechanizmai ir išorės matmuo ir toliau bus valdomi tiesiogiai.

Kalbant apie pasidalijamąjį lėšų valdymą, vietoje metinių programų siūloma pereiti prie į rezultatus orientuoto daugiamečio programavimo. Taip daugiau dėmesio bus skiriama tikslams ir rezultatams, mažinamas visų suinteresuotųjų subjektų darbo krūvis, trumpinamas nacionalinėms programoms tvirtinti reikalingas laikas ir todėl paspartinamas lėšų panaudojimas.

ES veiklą šioje srityje remia įvairios agentūros, įskaitant Europolą, FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biurą, Europos policijos koledžą, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą ir IT agentūrą. Galima ir būtina didinti Komisijos ir agentūrų veiklos sinergiją ir nuoseklumą, kad būtų užtikrinta, jog agentūros veiksmingai remia praktinį valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą.

Didelė dalis šios srities biudžeto skiriama didelės apimties IT sistemoms, pvz., SIS II ir VIS. Šios sistemos ES duoda didelės papildomos naudos. Jas šiuo metu valdo Komisija, tačiau sistemų valdymas laipsniškai bus perduotas būsimai IT agentūrai, kuri veiklą pradės 2012 m. IT agentūra ateityje bus atsakinga už šios srities IT sistemų kūrimą ir valdymą.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio || 8,23 mlrd. EUR

· Migracijos ir prieglobsčio fondas || 3,4 mlrd. EUR

· Vidaus saugumo fondas || 4,1 mlrd. EUR

· IT sistemos || 730 mln. EUR

Infrastruktūra – Europos infrastruktūros tinklų priemonė

1. Politikos tikslai

Europos ekonomikos ateičiai užtikrinti reikalingi pažangūs, tvarūs ir visiškai tarpusavyje susieti transporto, energetikos ir skaitmeniniai tinklai. Jie yra būtini siekiant užbaigti kurti Europos bendrąją rinką. Jie taip pat padės siekti ES tvaraus augimo tikslo, nustatyto strategijoje „Europa 2020“ ir ES plataus užmojo „20–20–20“ tikslų energetikos ir klimato politikos srityse[16].

Nors didžiausias vaidmuo kuriant reikiamas infrastruktūras pagal tinkamus investicijų ir kainodaros mechanizmus numatomas rinkai, be tinkamos valstybės intervencijos (įskaitant iš ES biudžeto) kai kurių investicijų į infrastruktūrą nebus arba jos bus atidėtos gerokai vėlesniam laikui po 2020 m. termino.

Energetikos sektoriuje 2010 m. Komisija nustatė prioritetinius elektros (keturis), dujų (tris) ir naftos transportavimo koridorius. Apskaičiuota, kad iki 2020 m. dujotiekiams ir elektros tinklams reikės apie 200 mlrd. EUR investicijų. 100 mlrd. EUR šių bendrų investicijų turėtų būti gauta iš rinkos be valstybės pagalbos, o kitiems 100 mlrd. EUR gauti bus reikalingi valstybės veiksmai reikiamam privačiajam kapitalui pritraukti.

Transporto sektoriuje infrastruktūra turi būti planuojama taip, kad kuo labiau būtų padidintas teigiamas poveikis ekonomikos augimui ir kuo labiau sumažintas poveikis aplinkai. Transporto infrastruktūra ES rytinėje ir vakarinėse dalyse nevienodai išvystyta, todėl ją reikia suvienodinti. Europai reikalingas visą Europą apimantis pagrindinis tinklas, sudarytas iš koridorių, kuriais efektyviai ir mažai teršiant aplinką būtų pervežami kroviniai ir keleiviai, kuo labiau išnaudojant esamą infrastruktūrą, sukuriant trūkstamas grandis, mažinant kliūtis ir naudojant efektyvesnes daugiarūšio transporto paslaugas. Parama šiam pagrindiniam tinklui bus teikiama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir jį papildys visapusiškas nacionalinių infrastruktūrų tinklas (kuriam parama gali būti teikiama iš ES struktūrinių fondų). Šis pagrindinis tinklas bus sukurtas naudojant visai Europai taikomą planavimo metodiką. Visapusiškas tinkas būtų paremtas dabartiniu TEN-T ir apimtų esamą ir planuojamą valstybių narių infrastruktūrą, taip pat išlaikant esamus išteklius. Apskaičiuota, kad 2010–2030 m. ES infrastruktūrai vystyti, kad ji atitiktų transporto poreikius, reikės daugiau kaip 1,5 trilijono EUR investicijų. TEN-T tinklo kūrimui užbaigti iki 2020 m. reikės apie 500 mlrd. EUR, iš kurių 250 mlrd. EUR būtų skiriama pagrindinėms kliūtims pašalinti.

Skaitmeniniai tinklai, tiek fiziniai, tiek grindžiami paslaugomis, atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant pažangų augimą. Pagal Skaitmeninę darbotvarkę kiekvienam europiečiui iki 2013 m. turi būti užtikrinta bazinio plačiajuosčio ryšio prieiga, o iki 2020 m. – sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieiga. 2010 m. rugsėjo mėn. Komisija nustatė žingsnius, kurių ji ir valstybės narės gali imtis, kad paskatintų 180–270 mlrd. EUR investicijas, reikalingas, kad spartusis plačiajuostis ryšys būtų prieinamas visiems namų ūkiams. Tikslinga valstybės intervencija yra reikalinga suteikti paskatų privačioms investicijoms, kai rinka veikia silpnai. Modernizuojamoje Europoje bendros skaitmeninių paslaugų struktūros turėtų paremti vis judesnius piliečius, padėti kurti bendrą skaitmeninę rinką, skatinti tarpvalstybinių paslaugų teikimą ir mažinti įmonių, visų pirma MVĮ, kurios ieško galimybių augti už savo valstybės rinkos, sandorių išlaidas.

2. priemonės

Išlaidų kategorijoje, kuri apima visus ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą remiančius veiksmus, Komisija siūlo sukurti Europos infrastruktūros tinklų priemonę, siekdama skatinti pagrindinio transporto tinklo ir prioritetinių energetikos koridorių bei skaitmeninės infrastruktūros, kuri būtina ES tvariam ateities konkurencingumui, kūrimo užbaigimą. Ja bus remiamos europinės ir bendrosios rinkos masto infrastruktūros, teikiant ES paramą prioritetiniams tinklams, kurie turi būti įgyvendinti iki 2020 m., taip pat tose srityse, kuriose Europos veiksmai reikalingiausi. Atsižvelgiant į tai, kad tinklai tampa vis sudėtingesni, veiksmingas koordinavimas, kuriuo būtų sumažintos išlaidos visiems piliečiams, įmanomas tik Europos lygmeniu.

Be to, reikia sukurti privačioms investicijoms palankią aplinką ir parengti priemones, kurios būtų patrauklios specializuotiems investuotojams į infrastruktūrą. Valstybės narės ir Europos Sąjunga turi nustatyti sąlygas privačioms investicijoms skatinti ir sustiprinti savo pačių pastangas, nepaisydamos finansinių sunkumų (taip pat būtent dėl jų), su kuriais susiduria visos valstybės institucijos. Kad būtų kuo veiksmingesnės, tokios priemonės turi apimti įvairius sektorius ir įvairias šalis, siekiant padidinti jų įvairovę ir taip sumažinti riziką. Tai gali būti pasiekta tik Europos lygmeniu ir remiantis gerai nustatytais koridoriais ir tikslinėmis investicijų sritimis. Pritraukus lėšų ilgalaikėms augimą skatinančioms investicijoms būtų stimuliuojama ekonomika, kuriamos darbo vietos, skatinamas vartojimas ir paremti tikslai, dėl kurių bendrai sutarta pagal strategiją „Europa 2020“.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę bus remiami visą Europą apimantys projektai, kuriuose taikant koordinuotą ir optimalų metodą būtų sumažintos bendros išlaidos arba būtų sprendžiamas nevienodos grąžos klausimas. Be to, bendrai sukurtos finansinės priemonės padėtų pritraukti ES ir ne ES privačiojo sektoriaus lėšas. Taigi, projektų finansavimu būtų papildytas ir pagerintas ES lėšų panaudojimas. Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę taip pat būtų išnaudota sąveika sunkiojoje infrastruktūroje (pavyzdžiui, bendrai įgyvendinant dideles transporto ir energetikos tarpvalstybines jungtis) ir panaudojant pažangias informacines technologijas transporto ir energetikos infrastruktūroje.

3. įgyvendinimas

Infrastruktūros priemonei 2014–2020 m. laikotarpiu numatyta bendra 40 mlrd. EUR suma. Iš jos specifinis finansavimas bus skirtas energetikos, transporto ir skaitmeniniams tinklams. Priemonę centralizuotai valdys Komisija, padedama vykdomosios agentūros (kaip antai dabartinės TEN-T vykdomosios agentūros) ir finansų tarpininkų. Faktinį techninio projektų įgyvendinimo vietoje darbą atliks projektų rėmėjai (pvz., pagal viešojo pirkimo sutartis arba konkursus). Priemonę papildys 10 mlrd. EUR, Sanglaudos fonde numatytų susijusioms investicijoms į transportą.

Priklausomai nuo sektoriaus, geografinės padėties ir projekto rūšies, bus taikomos skirtingos bendro finansavimo normos, siekiant suderinti poreikį padidinti projekto poveikį ir smarkiai paspartinti jo įgyvendinimą. Maksimalios bendro finansavimo normos bus moduliuojamos remiantis kiekvieno projekto ekonomiškumo analize, biudžeto ištekliais ir būtinybe padidinti ES finansavimo poveikį. Minėtuose trijuose sektoriuose taikomo bendro finansavimo norma labai priklauso nuo susijusių šalių ekonomikos ir (arba) išsivystymo lygio[17]. Konkrečiai energetikos sektoriaus atveju iš Europos ekonomikos atkūrimo plano (EEAP) matyti, kad reikalinga didesnė bendro finansavimo norma, siekiant skatinti projektus, kuriais didinamas tiekimo saugumas[18].

Europos infrastruktūros tinklų priemonė sujungs rinka grindžiamas priemones ir ES tiesioginę paramą, siekiant optimizuoti finansavimo poveikį. Didelis naujoviškų finansinių priemonių poveikis (pvz., kuris obligacijomis finansuojamų projektų atveju galėtų siekti net 1:25 santykį) ir sėkmingas tiesioginės ES paramos įsisavinimas (kaip rodo EEAP ar TEN-T programos įgyvendinimo patirtis) daug prisidėtų prie rizikos mažinimo ir palengvintų galimybes gauti kapitalo esant dideliems investicijų poreikiams.

Visos Europos pagrindinių prioritetinių tinklų poreikiai nustatyti Komisijos peržiūrėtose TEN-T gairėse (kurios turėtų būti priimtos 2011 m. rugsėjo mėn.), Europos Vadovų Tarybos 2011 m. vasario 4 d. patvirtintame Energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinyje (COM(2010) 677) ir Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (COM(2010) 245).

Siūlomas finansuotinų jungčių sąrašas pateikiamas priede.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė, iš kurios || 40 mlrd. EUR

· Energetikos tinklai || 9,1 mlrd. EUR

· Transporto tinklai || 21,7 mlrd. EUR

· IRT / skaitmeniniai tinklai || 9,2 mlrd. EUR

· Sanglaudos fondo transporto infrastruktūroms numatytos sumos || 10 mlrd. EUR

· Iš viso || 50 mlrd. EUR

Preliminarus Europos judumo koridorių ir pagrindinio transporto tinklo projektų sąrašas

Horizontalieji prioritetai

Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Bendras Europos dangus – SESAR

Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių eismo valdymo sistemos (ITS, ERTMS ir RIS)

Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Pagrindinis uostų ir oro uostų tinklas

|| || ||

Europos koridoriai

TEN-T pagrindinio koridorių tinklo projektai || Iki 2020 m. finansuotinos atkarpos || Transporto rūšis || Pagrindiniai terminai

1. Baltijos – Adrijos koridorius - Helsinkis – Talinas – Ryga – Kaunas – Varšuva – Katovicai - Gdynė – Katovicai - Katovicai – Ostrava – Brno - Viena - Katovicai – Žilina – Bratislava – Viena - Viena – Gracas – Udinė (įskaitant Koralmą) – Venecija - Gracas – Mariboras – Liubliana – Triestas / Koperis – Venecija - Venecija – Bolonija - Ravena || || ||

|| Talinas – Ryga – Kaunas – Varšuva || Daugiarūšis || galimybių studija užbaigta, esamos linijos modernizavimą planuojama baigti iki 2015 m., naujos linijos darbus planuojama pradėti iki 2020 m.

Daugiarūšio transporto jungtis Gdynė – Katovicai || Daugiarūšis || vykdomas 160 km/val. atkarpos modernizavimas

Katovicai – Ostrava – Brno ir Katovicai – Žilina – Bratislava || Geležinkelis || vykdomas modernizavimas

Geležinkelio jungtis Bratislava – Vienos oro uostas – Viena || Geležinkelis || įrengiama oro uosto jungtis

Geležinkelio jungtis Viena – Gracas – Klagenfurtas (Zemeringas, Koralmas) || Geležinkelis || atliekami išsamūs tyrimai dėl Zemeringo, iki 2024 m. vykdomi įrengimo darbai Koralme

Geležinkelio jungtis Klagenfurtas – Udinė (Pontebana) || Geležinkelis || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas

Geležinkelio jungtis Gracas –- Mariboras || Geležinkelis || planuojama užbaigti po 2020 m.

Geležinkelio jungtis Mariboras – Liubliana – Triestas || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomas dalinis modernizavimas

Koperio geležinkelio jungtis || Geležinkelis || vykdomas modernizavimas

Venecija – Bolonija - Ravena || Geležinkelis || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas, modernizuojama modalinė jungtis

|| || ||

2. Varšuvos – Berlyno – Amsterdamo koridorius - Amsterdamas (Roterdamas) – Hanoveris – Berlynas – Poznanė – Varšuva || || ||

|| Daugiarūšio transporto jungtis Varšuva – Poznanė – Vokietijos pasienis || Daugiarūšis || vykdomas kelių ir geležinkelių modernizavimas, atliekami greitojo geležinkelio tyrimai

Geležinkelio jungtis Lenkijos pasienis – Berlynas – Hanoveris – Amsterdamas || Geležinkelis || atliekami tyrimai, planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas

Amsterdamo šliuzai || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai

|| || ||

3. Viduržemio jūros koridorius - Alchesirasas – Madridas – Taragona - Valensija – Taragona - Taragona – Barselona – Perpinjanas – Lionas – Turinas – Milanas - Milanas – Venecija - Liubliana – Budapeštas – Ukrainos pasienis || || ||

|| Geležinkelio jungtis Alchesirasas – Madridas || Geležinkelis || atliekami tyrimai, darbus planuojama pradėti iki 2015 m. ir baigti 2020 m.

Geležinkelio jungtis Valensija - Taragona - Barselona || Geležinkelis || įrengimo darbai bus vykdomi 2014–2020 m.

Barselona – Perpinjanas || Geležinkelis || vykdomi darbai, darbai bus baigti iki 2015 m.

Tiesioginė geležinkelio jungtis Perpinjanas – Monpeljė || Geležinkelis || aplinkkelį Nimas – Monpeljė planuojama atidaryti 2017 m. Monpeljė – Perpinjanas – 2020 m.

Geležinkelio jungtis Lionas – Turinas || Geležinkelis || darbus planuojama baigti 2025 m.

Milanas – Breša || Geležinkelis || vykdomas modernizavimas

Breša – Venecija - Triestas || Geležinkelis || darbus keliose atkarpose planuojama pradėti prieš 2014 m.

Triestas – Divača || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomas dalinis modernizavimas

Mariboras – Budapeštas – Zahonis || Geležinkelis || vykdomi darbai

|| || ||

4. Hamburgo – Rostoko – Konstacos – Burgaso – Pirėjaus – Lefkosijos koridorius - Hamburgas – Berlynas - Rostokas – Berlynas - Berlynas – Praha – Brno – Bratislava – Budapeštas – Aradas - Aradas – Bukareštas – Konstanca - Aradas – Timišoara – Sofija – Burgasas - Sofija – Salonikai – Pirėjas – Lefkosija || || ||

|| Hamburgas - Berlynas ir Rostokas – Berlynas - Dresdenas || || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas

Dresdenas – Praha || || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas, atliekami greitojo geležinkelio tyrimai

Dečino šliuzai || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai

Daugiarūšio transporto jungtis Bratislava – Budapeštas (įskaitant Budapešto žiedą) || Daugiarūšis || vykdomi darbai

Daugiarūšio transporto jungtis Budapeštas – Bukareštas – Konstanca, Aradas – Timišoara – Kalafatas || Daugiarūšis || modernizavimas Vengrijoje beveik baigtas, Rumunijoje – vykdomas

Daugiarūšio transporto jungtis Kalafatas - Sofija - Burgasas Sofija – Salonikai || Daugiarūšis || atliekami tyrimai dėl atkarpos Kalafatas – Sofija- Saloniukai, vykdomas atkarpos Sofija – Burgasas modernizavimas

Uostų investicijos ir daugiarūšio transporto jungtys Kipre || Daugiarūšis || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas, modernizuojama modalinė jungtis

|| || ||

5. Helsinkio – Valetos koridorius - Helsinkis – Turku – Stokholmas – Malmė – Kopenhaga – Hamburgas (įskaitant Fėmarną) - Hamburgas – Hanoveris – Niurnbergas – Miunchenas – Verona (įskaitant Brenerio pagrindinį tunelį) – Bolonija – Roma – Neapolis – Baris – Valeta || || ||

|| Helsinkis - Turku || Daugiarūšis || vykdomi darbai

Stokholmas - Malmė (Šiaurės trikampis) || Daugiarūšis || vykdomi darbai

Tik Fėmarnas || Daugiarūšis || atliekami tyrimai, įrengimo darbai Fėmarne bus vykdomi 2014–2020 m.

daugiarūšio transporto jungtis Kopenhaga – Hamburgas per Fėmarną: privažiuojamieji keliai || Daugiarūšis || privažiuojamuosius kelius Danijoje planuojama užbaigti iki 2020 m., privažiuojamuosius kelius Vokietijoje planuojama užbaigti dviem etapais (2020–2027 m.)

Geležinkelio Hamburgas – Miunchenas spūstis || Geležinkelis || planuojama užbaigti maždaug 2017 m.

Miunchenas – Verglis: privažiavimas prie Brenerio pagrindinio tunelio ir tarpvalstybinės atkarpos || Geležinkelis || pradėti tyrimai

Brenerio pagrindinis tunelis || Geležinkelis || pagrindinio tunelio darbų laikotarpis – 2010–2024 m.

Brenerio pagrindinio tunelio privažiuojamieji keliai į Veroną || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Verona - Bolonija - Roma - Neapolis || Geležinkelis || modalinės jungties modernizavimas

Neapolis - Baris - Valeta || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Uostų investicijos ir daugiarūšio transporto jungtys Maltoje || Daugiarūšis || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas, modernizuojama modalinė jungtis

|| || ||

6. Genujos – Roterdamo koridorius - Genuja – Milanas/Novara – Bazelis – Manheimas – Kelnas - Kelnas – Diuseldorfas – Roterdamas - Kelnas – Lježas – Briuselis– Zebriugė || || ||

|| Terzo Valico - Milanas/Novara – Genuja || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Geležinkelio jungtis Karlsrūhė – Bazelis || Geležinkelis || darbus planuojama užbaigti iki 2020 m. pabaigos

Geležinkelio jungtis Frankfurtas – Manheimas || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Geležinkelio jungtis Roterdamas – Oberhauzenas || Geležinkelis || darbus planuojama užbaigti iki 2017 m.

Jūriniai šliuzai Zebriugėje || Jūrų transportas || atliekami tyrimai

|| || ||

7. Atlanto koridorius - Sinesas / Lisabona – Madridas – Valjadolidas - Lisabona – Aveiras – Portas - Aveiras – Valjadolidas – Vitorija – Bordo – Paryžius || || ||

|| Greitasis geležinkelis Sinesas/Lisabona – Madridas || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai, modernizuojama modalinė jungtis

Greitasis geležinkelis Portas – Lisabona || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Geležinkelio jungtis Aveiras – Ispanija || Geležinkelis || vykdomi tarpvalstybiniai darbai

Geležinkelio jungtis Bergara - San Sebastianas - Bajona || Geležinkelis || Ispanijoje darbus planuojama užbaigti iki 2016 m., Prancūzijoje – iki 2020 m.

Bajona – Bordo || Geležinkelis || rengiamos viešos konsultacijos

|| || ||

8. Dublino – Londono – Paryžiaus – Briuselio koridorius - Belfastas – Dublinas - Dublinas – Holihedas - Holihedas – Birmingamas – Londonas – Lilis – Briuselis - Lilis – Paryžius (įskaitant Senos kanalas – Šeldė) || || ||

|| Geležinkelio jungtis Dublinas – Belfastas || Geležinkelis || darbai bus vykdomi iki 2018 m.

Daugiarūšio transporto jungtys Anglijoje (įskaitant 2-ąją greitojo geležinkelio liniją) || Daugiarūšis || planuojama užbaigti iki 2025 m.

Senos kanalas – Šeldė || Vidaus vandens keliai || projektas užbaigtas, pradėtas konkurencinis dialogas, visas projektas bus baigtas iki 2018 m.

Vidaus vandens kelių modernizavimas Valonijoje || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai

|| || ||

9. Antverpeno – Liono – Bazelio koridorius - Roterdamas – Antverpenas – Briuselis – Liuksemburgas - Liuksemburgas – Dižonas – Lionas - Liuksemburgas – Strasbūras – Bazelis || || ||

|| Maso vandens kelių modernizavimas || Vidaus vandens keliai || planuojama užbaigti iki 2015 m.

Šliuzų modernizavimas Ternezene || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai

Jūriniai šliuzai Antverpene || Jūrų transportas || atliekami tyrimai

Eurocaprail || Geležinkelis || vykdomi darbai

Geležinkelio jungtis Liuksemburgas – Dižonas - Lionas (grietasis traukinys Reinas – Rona) || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Sonos kanalas – Mozelis || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai

Strasbūras – Miulūzas –Bazelis || Daugiarūšis || atliekami tyrimai ir vykdomas modernizavimas

|| || ||

10. Senos – Dunojaus koridorius - Havras – Paryžius – Strasbūras – Štutgartas – Miunchenas – Viena || || ||

|| Greitojo geležinkelio jungtis Havras – Paryžius || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Geležinkelio jungtis Paryžius – Strasbūras: 2-asis LGV Est etapas || Geležinkelis || planuojama užbaigti iki 2016 m.

Geležinkelio jungtis Strasbūras – Kėlis – Apenvejeris || Geležinkelis || planuojama užbaigti iki 2016 m.

Karlsrūhė – Štutgartas – Miunchenas || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Geležinkelio jungtis Miunchenas – Zalcburgas || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Geležinkelio jungtis Velsas – Viena || Geležinkelis || planuojama užbaigti iki 2017 m.

Dunojaus vandens kelių modernizavimas || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

|| || ||

Kitos pagrindinio tinklo atkarpos

|| || ||

Tarpvalstybinė || Geležinkelio jungtis Sofija – Plovdivas – Stambulas || Geležinkelis || vykdomas modernizavimas

Tarpvalstybinė || Kelio jungtis Sofija – Bukareštas per Rusę || Kelias || atliekami tyrimai

Tarpvalstybinė || Kelio ir geležinkelio jungtis Sofija – Skopjė || Daugiarūšis || atliekami tyrimai

Tarpvalstybinė || Kelio ir geležinkelio jungtis Timišoara – Belgradas || Daugiarūšis || atliekami tyrimai

Tarpvalstybinė || Geležinkelio jungtis Niurnbergas – Praha || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai

Tarpvalstybinė || Kelio ir geležinkelio jungtis Vroclavas – Dresdenas || Daugiarūšis || vykdomas modernizavimas

Tarpvalstybinė || Daugiarūšio transporto jungtis Niurnbergas – Lincas || Daugiarūšis || vykdomi darbai

Transporto spūstis || Kelių tinklas Šiaurės Vakarų Ispanijoje ir Portugalijoje || Geležinkelis || vykdomi darbai

Transporto spūstis || Geležinkelio jungtis Frankfurtas – Fulda – Erfurtas – Berlynas || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Transporto spūstis || Halė – Leipcigas – Niurnbergas || Geležinkelis || vykdomi darbai, planuojama užbaigti iki 2017 m.

Transporto spūstis || HSL Provansas – Žydrasis krantas || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Transporto spūstis || Egnathia geležinkelis (Graikija) || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Transporto spūstis || Vidaus vandens kelias Diunkerkas – Lilis || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai

Transporto spūstis || Lygiagreti HSR linija Paryžius – Lionas || Geležinkelis || atliekami preliminarūs tyrimai

Kitos pagrindinio tinklo atkarpos || Pagrindinio tinklo greitosios jungtys Saragosa – Pamplona – Logronjas – Valjadolidas – La Korunja || Geležinkelis || vykdomi kai kurie darbai

Kitos pagrindinio tinklo atkarpos || Geležinkelio jungtis Šanonas – Korkas – Dublinas || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Kitos pagrindinio tinklo atkarpos || Geležinkelio modernizavimas ir greitoji jungtis tarp Lenkijos miestų (įskaitant Varšuvą, Lodzę, Poznanę, Krokuvą) || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Kitos pagrindinio tinklo atkarpos || Geležinkelio jungtis su Vilhelmshafenu ir Brėmerhafenu || Geležinkelis || atliekami tyrimai

Preliminarus prioritetinių energetikos koridorių sąrašas

Horizontalieji prioritetai

Pažangiųjų tinklų diegimas || Investicijos į didelės apimties projektus, kuriais siekiama suderinti paklausą ir pasiūlą, pažangiojo tinklo technologijas diegiant didelių tarpvalstybinių regionų, kuriuose gaminama daug įvairių rūšių elektros energijos, auštos ir vidutinės įtampos elektros tinkluose.

|| || ||

Europos elektros koridoriai

|| Iki 2020 m. įgyvendintinas tikslas || Susijusios šalys || Pagrindinės trumpalaikės kliūtys

1. Elektros energijos tinklas Šiaurės jūrose || Integruotas elektros energijos tinklas Šiaurės jūrose, kuriuo prijungiami planuojami 40 GW atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perduodami vartojimo centrams || BE, DE, DK, FR, IE, LU, NL, SE, UK (NO) || - optimalios tinklo technologijos, naudojant povandenines radialines arba ašines jungtis su sausuma ir T jungtis su jungiamosiomis linijomis Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Lamanšo sąsiauryje

- sausumos tinklų pajėgumų didinimas, siekiant tiekti elektros energiją pagrindiniams vartojimo centrams Šiaurės jūrų pakrančių valstybėse

- geresnė prieiga prie vandens ir kitų saugyklų pajėgumų atsargoms kaupti ir pusiausvyrai palaikyti

|| || ||

2. Elektros tinklų jungiamosios linijos Pietvakarių Europoje || Jungiamosios linijos Pietvakarių regione tarp ES valstybių narių ir su Viduržemio jūros trečiosiomis šalimis || ES, FR, IT, MT, PT (CH, Šiaurės Afrikos šalys) || - jungiamosios linijos tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos

- jungtys Vidurio Europoje

- jungiamosios linijos tarp Italijos / Ispanijos ir Šiaurės Afrikos šalių, atsižvelgiant į ilgalaikį atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą šiose šalyse

- atitinkama jungtis tarp Maltos ir Italijos

|| || ||

3. Elektros tinklų jungtys Vidurio Rytų ir Pietryčių Europoje || Regioninių elektros tinklų pajėgumų didinimas šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis, siekiant sukurti vidaus rinką ir jungiamosiomis linijomis bei vidinėmis linijomis integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius || AT, BG, CZ, DE, GR, HU, IT, PL, RO, SI, SK (AL, BA, FYROM, HR, ME, SP) || - vidaus tinklų pajėgumų didinimas Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Kroatijoje ir Bulgarijoje, taip pat Austrijoje ir Vokietijoje šiaurės–pietų kryptimi

- naujos jungiamosios linijos tarp Vokietijos ir Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos

- perdavimo pajėgumų didinimas tarp Rumunijos, Bulgarijos ir Graikijos, be kita ko, su Energijos bendrijos sutarties šalimis

- jungtys tarp Italijos ir Energijos bendrijos šalių (visų pirma Juodkalnijos, tačiau taip pat Albanijos ir Kroatijos)

|| || ||

4. Baltijos energijos rinkos elektros jungčių planas (BEMIP) || Trijų Baltijos valstybių atskirties panaikinimas ir jų sistemų nepriklausomumo nuo Rusijos elektros tinklo didinimas. Ilgainiui – sinchroninis prisijungimas prie Europos kontinentinės sistemos ENTSO-E || DE, DK, EE, FI, LT, LV, PL, SE (NO) || - elektros jungtys iš trijų Baltijos šalių į Švediją, Suomiją ir Lenkiją

- atitinkamas vidaus elektros tinklo Baltijos valstybėse pajėgumų didinimas, visų pirma Latvijoje

- papildoma jungiamoji linija tarp Latvijos ir Estijos, siekiant didesnio sistemos nepriklausomumo

- elektros tinklo pajėgumų didinimas Lenkijos šiaurės rytuose, taip pat Lenkijos ir Lietuvos tarpvalstybinių pajėgumų didinimas, siekiant pasirengti sinchroniniam prisijungimui

Europos dujų koridoriai

5. Pietinis dujų koridorius || Atidaryti ketvirtąjį dujų tiekimo koridorių į ES, kuriuo dujos būtų tiekiamos į Europą iš Kaspijos jūros ir Artimųjų Rytų telkinio (90,6 trilijono kubinių metrų išteklių) || Tiesiogiai: IT, EL, BG, RO, AT, HU Netiesiogiai: DE, CZ, PL, FR (AL, BA, FYROM, HR, ME, SP; Gruzija, Irakas, Kaspijos regiono šalys) || - dujotiekiai, kuriais būtų užtikrinta tiesioginė jungtis tarp ES teritorijos ir dujų telkiniais Kaspijos jūroje ir Artimuosiuose Rytuose

- svarstomos įvairios galimybės ir įvairios dujotiekių konfigūracijos, įskaitant specialių dujotiekį per Turkijos teritoriją ir povandeninį dujotiekį Kaspijos jūroje ir Juodojoje jūroje (Turkmėnistanas – Azerbaidžanas ir Gruzija – ES)

|| || ||

6. Šiaurės–pietų dujų koridorius Vakarų Europoje || Nauji šiaurės–pietų ašies jungiamieji vamzdynai Vakarų Europoje, kuriais siekiama sustiprinti Viduržemio jūros regiono jungtis su Šiaurės Vakarų dujų regionu, taigi, kurti Italijai ir Ispanijai alternatyvius tiekimo šaltinius ir didinti konkurenciją visame regione, suteikti galimybę naudotis ištekliais Afrikoje, Norvegijoje ir Rusijoje, taip pat didinti viso ES dujotiekių tinklo lankstumą || BE, CY, DE, ES, FR, IE, IT, LU, MT, NL, PT, UK (Šiaurės Afrikos šalys) || - papildomi jungiamieji pajėgumai tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos ir vidinių infrastruktūros kliūčių šalinimas

- papildomi jungiamieji pajėgumai Italijos šiaurėje su Austrija ir pietuose – su Šiaurės Afrikos regionu

- atitinkami LNG / CNG / dujotiekio sprendimai Kipre ir Maltoje

- papildoma infrastruktūra siekiant didinti pajėgumus Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje (pvz., saugyklos / LNG)

|| || ||

7. Šiaurės–Pietų ašies dujotiekių jungtys Vidurio Rytų ir Pietryčių Europoje || Dujotiekių jungtys, kuriomis sujungiamas Baltijos jūros regionas su Adrijos ir Egėjo jūromis bei toliau su Juodąja jūra, siekiant padidinti tiekimo saugumą ir įvairinti tiekimo šaltinius regione. Antruoju etapu šis integravimo procesas turės būti išplėstas, kad panaudojus tinkamus sujungimo pajėgumus į jį būtų įtrauktos Energijos bendrijos sutarties šalys. || BG, HU, CZ, PL, RO, SK, AT, GR, SI (HR, Energijos bendrijos sutarties šalys) || - Šiaurės–Pietų ašies jungtys šalyse ir tarp jų, visų pirma dujotiekių Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje atnaujinimas arba naujų klojimas, jungtys tarp Lenkijos ir Slovakijos bei tarp Slovakijos ir Vengrijos;

- didesni tarpvalstybiniai pajėgumai arba tinkamos sąlygos abipusiams srautams tarp Lenkijos ir Čekijos, Lenkijos bei Vokietijos ir Rumunijos bei Vengrijos;

- nauja dujų importo iš naujų šaltinių infrastruktūra ir tų šaltinių sujungimas su regioninių dujotiekių tinklu Šiaurėje ir Pietuose, nutiesiant naujus dujotiekius ir naudojantis SGD terminalais Lenkijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, kurie aptarnauja aplinkinį regioną.

|| || ||

8. Baltijos energijos rinkos (dujų) jungčių planas (BEMIP) || Nutraukiama trijų Baltijos šalių ir Suomijos izoliacija, užtikrinant, kad jos nepriklausytų nuo vieno tiekėjo, taip pat visame Baltijos jūros regione didinamas tiekimo saugumas, naudojant įvairesnius išteklius iš Norvegijos. || DK, EE, FI, LT, LV, PL, SE, DE (NO) || - jungtys tarp Suomijos ir Estijos, Lenkijos ir Lietuvos, taip pat regioninis SGD terminalas Rytų Baltijos regione;

- vidaus sistemų atnaujinimas, kad jų pajėgumas būtų pakankamas dujų srautams laisvai judėti visomis kryptimis;

- Vakarų Baltijos regione toliau plėtojamos galimybės sujungti Norvegijos ir Danijos sistemas, jungtis tarp Lenkijos ir Danijos, didesni abipusių srautų pajėgumai tarp Vokietijos ir Danijos.

Preliminarus plačiajuosčio ryšio tikslinių sričių ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūros europinių koridorių sąrašas

Horizontalieji prioritetai

Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Parengus visos Europos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planą bus nuolatos atidžiai fiziškai stebimos esamos stotys ir rengiami su jomis susiję dokumentai, nagrinėjamos panaudos teisės, vertinamos galimybės atnaujinti esamą infrastruktūrą ir kt.

Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Techninės pagalbos priemonės, įskaitant projekto bei investicijų planavimą ir galimybių studijas, kuriomis paremiamos investicinės priemonės ir finansiniai dokumentai.

|| || ||

                                            Plačiajuosčio ryšio tikslinės sritys

Prioritetinių plačiajuosčio ryšio tikslinių sričių projektai || Iki 2020 m. finansuotinų tikslinių sričių aprašas || Svarba / pagrindiniai terminai

1. Plačiajuosčio ryšio projektų rinkinio, kuriuo užtikrinama geografinė įvairovė, kūrimas, siekiant Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų || Plačiajuosčio ryšio projektų, vykdomų plačiajuosčio ryšio tikslinėse srityse, visų pirma priemiesčiuose, rinkinys, kuriuo užtikrinama geografinė įvairovė; šiuos projektus įgyvendinančios įmonės galės naudotis specialiomis finansinėmis priemonėmis, kurios sparčiau įgyvendinamos ir (arba) papildytos 1 mlrd. EUR finansiniu įnašu iš ES biudžeto. Tikėtina, kad šis finansinis įnašas pritrauks viešojo ir privačiojo sektorių lėšas, iš kurių bus galima finansuoti 6–15 mlrd. EUR bendrųjų investicijų į plačiajuostį ryšį, priklausomai nuo pagrindinių investicijų finansavimo poreikio ir rizikos pobūdžio. Tikėtina, kad įgyvendinant pirmojo etapo plačiajuosčio ryšio tikslinių sričių projektus jau įsisteigusios telekomunikacijų bendrovės (seniai veikiantys ar kiti operatoriai) investuos tose srityse, kuriose didelį spaudimą daro kabelių bendrovės. Tikimasi, kad kitas komunalines paslaugas (vandens tiekimo, nuotekų tvarkymas, elektros tiekimo) teikiančios įmonės savarankiškai arba bendradarbiaudamos su kitais operatoriais investuos į pasyviuosius plačiajuosčio ryšio tinklus. Keli operatoriai (dažnai veikiantys fiksuotojo ir judriojo ryšio rinkose) gali susitarti kartu statyti naujosios kartos infrastruktūrą. Paprastai su partneryste siejama rizika yra didesnė, nei tuo atveju, kai skolinasi viena įmonė. || Su didesne plačiajuosčio ryšio sparta siejama didelė ekonominė ir socialinė nauda. Poveikis užimtumui pajuntamas vos tik pradėjus sparčiojo plačiajuosčio ryšio rengimo ir diegimo darbus. Vidutiniuoju laikotarpiu tiesioginis poveikis bus susijęs su didesniu IRT grindžiamų paslaugų (pvz., pažangiųjų tinklų, e. valdžios, naudos vartotojams sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje) ekonomiškumu. OECD tyrime nustatyta, kad plačiajuosčio ryšio skverbties rodikliams padidėjus 5 proc. punktais, darbo našumo augimo rodiklis didėja 0,07 proc. punkto. Ilguoju laikotarpiu numatomas ilgalaikis poveikis BVP.

|| || ||

                              Skaitmeninės infrastruktūros europiniai koridoriai

Prioritetinės infrastruktūros projektai || Iki 2020 m. finansuotinos paslaugų infrastruktūros aprašas || Svarba / pagrindiniai terminai

1. Prieigos prie skaitmeninių Europos kultūros paveldo šaltinių suteikimas (Europeana) || Paslaugos infrastruktūra, leidžianti pasižvalgyti po skaitmeninius Europos muziejų, bibliotekų, archyvų išteklius, garso ir vaizdo medžiagos rinkinius. Ši infrastruktūra leidžia lengvai ir vienoje vietoje susipažinti su internete saugomu Europos kultūros turiniu ir Europos kultūros išteklius pavers ilgalaikiu skaitmeninės ekonomikos turtu; ji turės būti naudojama kartu su specialia teisių infrastruktūra ir tapti kūrybinės pramonės bei naujoviško pakartotinio kultūros medžiagos naudojimo platforma. Infrastruktūros pagrindas – Europeana, joje kaupiamos anksčiau nenaudotos kolekcijos iš visų valstybių narių. || Europeana skatina prieigą prie žinių, kultūros įvairovės ir kūrybos darbų, ja siekiama supaprastinti kūrinių skaitmeninimą ir platinimą Europoje. 2010 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose pritarta Europeanos stiprinimui. Kultūros ir kūrybinė pramonė – vienas dinamiškiausių Europos sektorių, kuris sudaro 3,3 % bendro ES BVP ir kuriame sukuriama 3 % visų darbo vietų. Didelis Europos kultūros paveldas sudaro tvirtą turinio sektoriaus pagrindą. Iki 2016 m. reikia sudaryti sąlygas susipažinti su visais valstybėms priklausančiais kultūros šedevrais. Nuo 2016 m. bus papildomas turinys ir teikiamos papildomos paslaugos.

|| || ||

2. Sąveiki saugi elektroninė atpažintis ir elektroninio tapatumo patvirtinimas visoje Europoje || Paslaugos infrastruktūra, leidžianti vykdyti elektroninę atpažintį (eID), įskaitant tapatumo patvirtinimą, visoje Europoje ir suteikianti piliečiams ir įmonėms bet kurioje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena ar yra įsikūrę arba į kurią keliauja, prieigą prie skaitmeninių paslaugų. Elektroninės atpažinties ir elektroninio tapatumo patvirtinimo paslaugos teikiamos visose valstybėse narėse, prisijungusiose prie šios paslaugos infrastruktūros, kuri integruota į papildomas aukštesnio lygio paslaugas (elektroninio viešojo pirkimo, įmonių judumo, teisinės informacijos keitimosi elektroninėmis priemonėmis). || Nuo tarpvalstybinės eID paslaugos infrastruktūros įdiegimo priklausytų kai kurios kitos paslaugų infrastruktūros, pavyzdžiui, vieno langelio sistema, kuri numatyta Paslaugų direktyvoje, keitimosi informacija iš nuosprendžių registro, keitimosi pacientų ligos istorijomis ir kt. paslaugų infrastruktūros. Šios paslaugos koncepcijos veikimo ribotoje aplinkoje bandymai turėtų būti vykdomi iki 2014 m. Infrastruktūra visu pajėgumu turėtų pradėti veikti nuo 2014 m.

|| || ||

3. Sąveikios tarpvalstybinio elektroninio viešojo pirkimo paslaugos || Paslaugos infrastruktūra, leidžianti visoms bendrovėms ES dalyvauti Europos viešojo pirkimo konkursuose bet kurioje valstybėje narėje ir apimanti elektroninio viešojo pirkimo procedūras iki ir po sutarties sudarymo. Plečiama į visas valstybes nares ir joje, be kitų, integruotos bendrovių virtualių dokumentų, e. katalogų, e. užsakymų ir e. sąskaitų faktūrų išrašymo funkcijos. || Elektroniniu viešuoju pirkimu padidinama rinka bendrovėms ir viešojo administravimo institucijoms, didinamas pasiūlymų konkurencingumas ir kasmet dėl veiksmingesnių bei konkurencingesnių viešojo pirkimo procedūrų galima sutaupyti 1–2 % nuo bendros viešojo pirkimo rinkos, kuri siekia 2 000 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į baltąją knygą dėl konkrečių veiksmų, kaip bendrojoje rinkoje sujungti e. viešojo pirkimo pajėgumus, nuo 2014 m. paslaugos infrastruktūra bus išplėsta į visas valstybes nares.

|| || ||

4. Įmonės steigimo kitoje Europos šalyje elektroninės procedūros (pagal Paslaugų direktyvą) || Paslaugos infrastruktūra, skirta paslaugų teikėjams, norintiems profesionalias paslaugas pasiūlyti už savo šalies ribų. Siekiama, kad ja naudojantis tarpvalstybinės įmonės įsteigimo kitoje Europos šalyje procedūras būtų galima atlikti be trikdžių ir kad visas kitoje šalyje būtinas administracines procedūras būtų galima atlikti elektroniniu būdu per kontaktinius centrus, įsteigtus pagal Paslaugų direktyvą. || Sąveiki paslaugų infrastruktūra, nurodyta Paslaugų direktyvoje. Veiksmai, kuriais siekiama šalinti administracines kliūtis, su kuriomis susiduria Europos įmonės, siūlydamos savo paslaugas užsienyje, ribota apimtimi vykdomi iki 2014 m. Infrastruktūra visu pajėgumu ir visose valstybėse narėse turėtų pradėti veikti nuo 2014 m.

|| || ||

5. Sąveiki elektroninė visoje ES teikiamos su sveikatos priežiūra susijusios pagalbos priemonė || Paslaugos infrastruktūra, kuria siekiama sujungti sveikatos priežiūros įstaigas ir šalinti kalbines, administracines bei technines kliūtis taikyti e. sveikatos sprendimus. Paslaugos turėtų apimti keitimąsi pacientų ligos istorijų santraukomis, elektroninių receptų išrašymą visoje Europoje ir nuotolinių medicinos paslaugų diegimą. || Infrastruktūra prisidės prie Direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse 14 straipsnio dėl e. sveikatos įgyvendinimo mechanizmo, nes bus priimtos bendros taisyklės dėl ligos istorijų formulavimo ir susijusių procedūrų. Veikimo ribotoje aplinkoje bandymai turėtų būti vykdomi iki 2015 m. Infrastruktūra visu pajėgumu turėtų pradėti veikti nuo 2015 m.

|| || ||

6. Data.eu || Paslaugos infrastruktūra, leidžianti vienoje vietoje kaupti duomenis, kuriuos pateikia valstybių narių nacionalinės, regioninės ar vietinės valdžios institucijos ir Europos Sąjungos institucijos, kad jie būtų naudojami ar pakartotinai naudojami įvairiose programose. Data.eu portale galima duomenų paieškos ir vizualizacijos tikslais ieškoti duomenų rinkinių ir su jais susipažinti visomis valstybių narių valdžios institucijų vartojamomis kalbomis. Jame kiekvienas gali naudotis infrastruktūros priemonėmis (duomenų paieškos, statistinių duomenų rinkimo, duomenų atsisiuntimo), reikalingomis steigiant naujas įmones. || Viešojo sektoriaus informacija – tai ne tik pirminis duomenų šaltinis, bet ir svarbi priemonė naujoviškoms (vietos nustatymo, finansinės, rinkodaros, aplinkos stebėjimo) paslaugoms kurti. Apskaičiuota, kad 2009 m. geografinės informacijos pasaulinė rinka, kaip viešojo sektoriaus informacijos dalis, siekė 5,3 mlrd. USD. Portalo bandymai vykdomi ribotoje aplinkoje. Atvira visos Europos duomenų infrastruktūra bus palaipsniui diegiama nuo 2014 m. ir laikui bėgant apims visą viešąjį administravimą Europos Sąjungoje.

|| || ||

7. Saugesnis internetas vaikams || Paslaugos infrastruktūra, kuria siekiama apsaugoti jaunuosius interneto vartotojus. Ji užtikrins ES masto platformą, kurioje bus galima dalytis ištekliais, informacinėmis sistemomis ir programine įranga. Prijungtuose saugesnio interneto centruose bus pateikiama mokomoji medžiaga, informacija apie saugumą internete, visuomenės informavimo priemonės ir integruotosios technologijos, suteikiančios prieigą prie tėvų kontrolės priemonių, leidžiančios patikrinti mažiausią leidžiamą amžių, reitinguoti pagal pramonės praktikos kodeksus (pvz., internetinius žaidimus), įdiegti naujoviškas turinio kūrimo priemones, taip pat naudotis sąveikiais baltaisiais sąrašais, siekiant sukurti saugesnę interneto aplinką mažesniems vaikams ir skatinti prieigą prie konkretų amžių atitinkančio bei kokybiško turinio. || Ši infrastruktūra padeda siekti Komisijos tikslo užtikrinti saugų internetą vaikams, kaip nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje. Platformos ir priemonių, susijusių su skirtingomis paslaugomis, įgyvendinimas ir diegimas bus pradėtas 2014 m. Integravimas ir plėtra bus vykdomi nuo 2018 m.

|| || ||

8. Daugiakalbystės paslaugos || Paslaugos infrastruktūra, kuria e. įmonėms (e. prekybos paslaugų teikėjams) suteikiama neribota prieiga prie daugiakalbių modulių, kuriuos galima naudoti pakartotinai ir kurie daugiausia susiję su elektroniniu vertimu, interaktyviomis kalbos paslaugomis ir daugiakalbio turinio paieška. Infrastruktūroje sukaupti ES kalbų duomenų ištekliai (pvz., vertimai, daugiakalbiai tekstynai, leksikos ir terminologijos duomenų bankai), susiję metaduomenys, priemonės bei standartai ir suteikiama naudinga prieiga prie jų, be to, joje galima telkti tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus kalbos išteklius (duomenis ir priemones), jais dalytis ir prekiauti. || Įveikus kalbos barjerą galima sukurti sklandžiai veikiančią ir veiksmingą bendrą tarpvalstybinę skaitmeninę rinką. 2009 m. tyrime nurodyta, kad 2008 m. ES kalbos pramonės, apimančios vertimą raštu ir žodžiu, programinės įrangos lokalizavimą, kalbos technologijos priemonių kūrimą, konsultacijas ir mokymą, vertė siekė 8,4 mlrd. EUR, ir numatyta, kad šios pramonės metinio augimo rodiklis per keletą ateinančių metų didės mažiausiai 10 %. Infrastruktūra, sujungus ir išplėtus dabartines iniciatyvas (pvz., TAUS, ELRA, LDC, taip pat ES tinklus, pvz., META-NET), pradėtų veikti ir būtų plečiama nuo 2016 m.

|| || ||

9. Viešasis visos Europos pagrindinis tinklas („mid-mile“) || Paslaugos infrastruktūra, pagrindines viešojo sektoriaus paslaugas sujungianti su visos Europos pagrindiniu tinklu, kurio sparta itin didelė ir kuris galėtų būti naudojamas teikiant kitas aukštesnio lygio paslaugas, be to, jame būtų galima kurti visos Europos viešųjų paslaugų pagrindus. Taip bus padidinta paklausa, sumažintos išlaidos ir daug greičiau pasiekta kritinė masė paslaugoms teikti. || Pirminės suinteresuotosios šalys yra valdžios institucijos, kurioms spartusis tinklas būtų naudingas (pvz., sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos, viešosios duomenų saugyklos, statistikos biurai, aplinkos stebėjimo agentūros, civilinės saugos ir kultūros įstaigos). Nuo 2014 m. tokia visos Europos paslauga, užtikrinant pakankamą įvairovę, galėtų būti įdiegta per 2–4 metus. Antruoju etapu būtų užpildomos konkrečios geografinės ir (arba) teminės įvairovės spragos. Šios visos Europos masto paslaugos pirminis pagrindas – sTesta.

Naujoviškos finansavimo priemonės

1. Politikos tikslai

Naujoviškos finansavimo priemonės yra su ES biudžetu siejamo tradicinio subsidijų finansavimo alternatyva ir galėtų būti svarbus naujas strateginių investicijų finansavimo šaltinis. Pagrindinis naujoviškų finansavimo priemonių privalumas – stiprinamas ES biudžeto lėšų poveikis, nes ES svarbiems projektams finansuoti pritraukiama daugiau privačiojo ir viešojo sektoriaus lėšų.

Komercinį potencialą turintiems projektams finansuoti ES lėšos gali būti naudojamos palaikant partnerystę su privačiuoju ir bankų sektoriais, visų pirma bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB), kad finansuojant ES ir piliečiams svarbius strateginius projektus ir veiklą, būtų šalinami rinkos trūkumai.

Tokias priemones galima plačiau naudoti remiant įvairių sričių politiką. Daugiau kaip dešimt metų ES biudžete naudojamasi tokiomis finansinėmis priemonėmis, kaip MVĮ garantijos ir nuosavo kapitalo finansavimas. Bendradarbiaujant su EIB, į dabartinę finansinę programą buvo įtrauktos naujos kartos finansinės priemonės – rizikos pasidalijimo finansinė priemonė pagal mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą arba Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektų paskolų garantavimo priemonė. Vykdant veiklą už ES ribų naudojamasi Pasauliniu energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondu, kurio lėšomis finansuojamos nuosavo kapitalo investicijos besivystančiose šalyse. Struktūrinių fondų srityje nustatytos finansinės priemonės įmonėms, miesto plėtrai ir energijos vartojimo efektyvumui remti naudojantis atsinaujinančiais fondais.

Šios priemonės taikytos sėkmingai, tačiau parengtos eksperimentine tvarka. Todėl Komisija į būsimą finansinę programą siūlo įtraukti labiau supaprastintas ir suvienodintas naujoviškas finansines priemones, taip užtikrinant, kad ES lėšos būtų kuo efektyviau naudojamos ES politikai remti.

2. Priemonės

Siūloma racionalizuoti dabartines finansines priemones, kad būtų nustatytos bendros nuosavo kapitalo ir skolos priemonių taisyklės ir taip būtų parengtas bendras finansinių priemonių naudojimo ES ir nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu planas. Santykiai su finansavimo partneriais, visų pirma EIB ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, bus racionalizuoti. Rinkų dalyviams bus užtikrintas didesnis ES nuosavo kapitalo ir skolų priemonių naudojimo skaidrumas, taip užtikrinant ES veiksmų regimumą.

Komisija siūlo naujos rūšies priemonę – ES projektų finansavimo obligacijomis iniciatyvą, kurią įgyvendinant būtų apsaugoti itin didelės strateginės svarbos Europos infrastruktūros projektų investicijų ištekliai. ES biudžeto lėšos bus naudojamos projektams remti didinant jų kredito reitingą, kad būtų pritrauktas EIB, kitų finansų įstaigų ir privataus kapitalo rinkos investuotojų finansavimas. Finansinių priemonių rizika nėra didesnė nei subsidijų, nes ES biudžeto rizika visais atvejais yra griežtai apribota biudžeto įnašais. ES biudžetas negali būti deficitinis.

Išorės veiksmų srityje kuriama speciali ES išorės bendradarbiavimo ir vystymosi platforma, pagrįsta Komisijos, valstybių narių ir Europos dvišalių ir daugiašalių finansų įstaigų, visų pirma EIB, veikiančių išorės bendradarbiavimo ir vystymosi srityje, geriausia patirtimi. Platforma padės skatinti ES išorės finansavimo nuoseklumą, veiksmingumą, efektyvumą ir regimumą, kartu atsižvelgiant į ES išorės partnerių ypatumus.

3. Įgyvendinimas

Finansinės priemonės bus iš dalies naudojamos ES biudžeto lėšomis finansuoti įvairių politikos sričių veiksmams, kuriais visų pirma siekiama šių tikslų:

(1) didinti privačiojo sektoriaus pajėgumą skatinti augimą, kurti darbo vietas ir (arba) skatinti inovacijas: parama naujai įsteigtoms įmonėms, MVĮ, vidutinio kapitalo įmonėms, labai mažoms įmonėms, žinių perdavimui, investicijoms į intelektinę nuosavybę;

(2) naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės schemomis statyti infrastruktūros objektus, kad būtų stiprinamas ES konkurencingumas ir tvarumas transporto, energetikos ir IRT sektoriuose;

(3) remti mechanizmus, padedančius sutelkti privačias investicijas viešosioms gėrybėms, pvz., klimato ir aplinkos apsaugai, kurti kitose srityse.

Kuriant priemones bus remiamasi šiais principais:

· griežta valdymo tvarka: skolų ir nuosavo kapitalo platformoms bus numatyta griežta valdymo sistema, kad būtų užtikrinta, jog ES galėtų veiksmingai prižiūrėti finansines operacijas ir investicijas, taip pat politikos tikslų įgyvendinimą;

· finansavimas pagal skirtingas biudžeto eilutes: tokių priemonių finansavimui biudžete nebus numatyta atskiro paketo; finansinės priemonės bus finansuojamos pagal konkrečios politikos srities biudžeto eilutes, bendrai sujungtas pagal atitinkamas priemones, pagal kurias teikiamas nuosavas kapitalas arba garantuojamos skolos.

· Finansinio reglamento nuostatos: pagrindiniai dviejų platformų principai bus įtvirtinti Finansiniame reglamente, kurį šiuo metu peržiūri Taryba ir Europos Parlamentas. Taip bus supaprastintas ir suvienodintas požiūris.

· bendrų kapitalo ir skolų taisyklių taikymas bus privalomas vidaus politikai ir šios politikos srities priemonėms taisyklės bus taikomos horizontaliai. Dabartinės naujoviškos finansinės priemonės bus priderintos prie bendrų taisyklių. Sanglaudos politikai bus taikomas valstybių narių pasidalijamojo valdymo principas, todėl ES modeliai bus laikomi pasirinktiniais geriausios patirties modeliais ir valstybės narės bus labai skatinamos laikytis bendro ES požiūrio. Išorės veiksmų srityje didesnė ES subsidijų dalis (atitinkamais atvejais naudojantis regioninėmis investicijų priemonėmis) bus sujungta su paskolomis arba naudojama pagal nuosavo kapitalo arba rizikos dalijimosi priemones. Tai padės pritraukti papildomą finansavimą, įskaitant privačiojo sektoriaus, ES prioritetams remti ir mūsų šalių partnerių investicijų poreikiams tenkinti. Visa tai palengvins įsigaliojusios naujos siūlomos Finansinio reglamento nuostatos dėl finansinių priemonių ir nustatyti bendri tokioms priemonėms taikomi principai, kad jos atitiktų išorės veiksmų sąlygas.

· finansų įstaigų valdymas. Finansinių priemonių valdymo ir įgyvendinimo funkcija bendrai būtų pavesta EIB grupei, kitoms tarptautinėms arba viešoms finansų įstaigoms, tarp kurių akcininkių yra bent viena valstybė narė. Valdymas taip pat galėtų būti užtikrinamas remiantis investavimo priemonės struktūra, nustatyta pagal nacionalinę teisę ir apimančia įvairių viešojo ir privačiojo sektoriaus finansavimo šaltinius. Taip pat galimas tolesnis perdavimas privatiems finansų sektoriaus dalyviams.

Teisingumas

1. Politikos tikslai

ES teisingumo, pagrindinių teisių, pilietybės ir lygybės politika grindžiama tokiomis pagrindinėmis ES vertybėmis ir principais, kaip demokratija, laisvė, pakantumas, nediskriminacija ir teisinė valstybė. Vykdant politiką remiamas visiems ES piliečiams naudingos bendros Europos teisės, teisių ir teisingumo erdvės kūrimas.

Nūdienos Europoje milijonai piliečių gyvena, dirba, mokosi arba apsiperka kitose valstybėse narėse. Komisija siekia rasti praktinių sprendimų tarptautinio pobūdžio problemoms, su kuriomis susiduria piliečiai ir įmonės: siekiama, kad piliečiai jaustųsi patogiai gyvendami, keliaudami ir dirbdami kitoje valstybėje narėje ir būtų užtikrinti, kad jų teisės ginamos visoje ES; įmonėms siekiama teikti galimybes išnaudoti bendrosios rinkos teikiamus privalumus.

Svarbiausia ES teisingumo erdvės kūrimo priemonė – teisės aktai, ir Komisija yra parengusi plačių užmojų programą, kurioje nustatyti visoje ES vienodi standartai, kad piliečiai galėtų tikėtis vienodo elementaraus teisingumo lygio (pvz., jeigu tampa nusikaltimo auka) ir nebūti niekur Europoje diskriminuojami. Lisabonos sutartimi teismams suteikta naujų galimybių bendradarbiauti civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir ES pavesta užduotis sudaryti kuo palankesnes sąlygas kreiptis į teismą ES. Sutartyje taip pat numatyta, kad į ES politikos kryptis ir veiklą turi būti įtrauktas lyčių lygybės aspektas ir kova su diskriminacija dėl rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

Kad šių teisių ir teisės aktų būtų paisoma praktikoje, jie turi būti tinkamai įgyvendinami ir žmonės – nuo piliečių iki teisėjų – turi juos suprasti ir žinoti, kaip naudoti. Todėl Komisija įgyvendina įvairias specialias finansines programas teisės aktams ir politikai remti, sutelkdama dėmesį į tarpvalstybinius klausimus, kurie tinkamai gali būti išspręsti tik ES lygiu suderintais veiksmais.

2. Priemonės

Komisija šios srities programas siūlo sujungti į Teisingumo programą ir Teisių ir pilietybės programą. Toks požiūris leis supaprastinti finansavimo tvarką ir bus užtikrinta didesnė įvairios finansuojamos veiklos darna ir nuoseklumas. Integruotos programos bus sutelktos į įvairius teminius prioritetus ir pagal jas bus finansuojama aiškios papildomos naudos ES duodanti veikla, pvz.,

· teisės specialistų (pvz., teisėjų ir prokurorų) mokymas, kad jie galėtų užtikrinti, jog ES praktiškai paisoma teisių ir teisingumo, ir kurtų abipusį pasitikėjimą, kuris yra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės pagrindas;

· stiprinami tinklai, t. y. ES mastu veikiančios organizacijos, kad jos padėtų rengti būsimas šios srities iniciatyvas, taip pat skatinti nuoseklų programų įgyvendinimą visoje Europoje;

· tarptautinis bendradarbiavimas užtikrinant teisės aktų vykdymą, pvz., kuriant įspėjimo apie dingusius vaikus sistemas, koordinuojant operatyvinį ir tarptautinį kovos su narkotikais bendradarbiavimą;

· informacijos skleidimas ir visuomenės informuotumo didinimas, įskaitant paramą nacionalinėms ir europinėms informavimo kampanijoms siekiant informuoti piliečius apie ES teisės aktuose įtvirtintas teises ir apie tai, kaip užtikrinti, kad jų būtų paisoma praktikoje.

Numatoma, kad esant galimybei programose dalyvautų šalys kandidatės ir galbūt kitos trečiosios šalys.

3. Įgyvendinimas

Sumažinus finansavimo programų skaičių ir sutelkus visus finansavimo prioritetus visoms sritims bus taikomos tos pačios taisyklės ir bus supaprastintos procedūros.

Taip bus užtikrintas ir Komisijos, ir paramos gavėjų naudojamų lėšų efektyvumas. Susiaurinus teisinį pagrindą ir sumažinus biudžeto eilučių skaičių bus užtikrintas didesnis lankstumas, bus galima daugiau dėmesio skirti ES politikos prioritetams ir geriau vykdyti biudžetą.

Komisija siūlo toliau teikti finansavimą su teisingumu ir pagrindinėmis teisėmis susijusioms agentūroms, nes jos labai prisideda prie šios politikos srities formavimo ir įgyvendinimo. Minėtos agentūros – Eurojustas, Europos lyčių lygybės institutas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio Teisingumo programa Teisių ir pilietybės programa || 802 mln. EUR 416 mln. EUR 387 mln. EUR

Jūrų ir Žuvininkystės politika

1. Politikos tikslai

Neužteršta jūrų aplinka yra svarbus biologinės įvairovės šaltinis, naudingas ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu. Tai suteikia galimybę mėgautis maistingais ir sveikais jūrų produktais, kurie Europoje taip mėgstami ir dažnai valgomi. Pakrančių bendruomenių gyventojai, kurių gyvenimo būdas, kultūra, tradicijos ir ilgainiui sukauptos žinios yra susijusios su žvejyba, duoną pelno dirbdami su žuvininkyste susijusius darbus žvejybos laivuose, akvakultūros, maisto perdirbimo arba žvejybos uostuose. Žuvininkystė ir pakrančių zonos labai kenčia nuo klimato kaitos poveikio, įskaitant potvynius, pakrančių eroziją ir kylantį jūros lygį.

ES įsipareigojusi siekti tvaraus, ekosistemoms palankaus žuvininkystės valdymo. Atlikusi nuodugnią peržiūrą, Komisija netrukus pasiūlys esminių bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reformų, susijusių su dideliais žuvininkystės valdymo pokyčiais, kad būtų užtikrintas tausus žuvų išteklių naudojimas ir jų išsaugojimas ateityje. Vykdant reformas bus iš esmės perorientuotas bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) ir integruotos jūrų politikos (IJP) finansavimas:

· neveiksmingos tiesioginės subsidijos laivams bus peržiūrėtos atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus, įskaitant paskatas žvejybos pramonei vykdyti reformas, diegti inovacijas ir užtikrinti tausią žvejybą;

· bus mažinamas inovacijų atotrūkis tarp žuvininkystės ir kitų ūkio sektorių, kad ES žvejybos laivynas taptų ekonomiškai gyvybingas ir konkurencingas, padėtų skatinti augimą ir kurti darbo vietas nuo žuvininkystės sektoriaus priklausančiose bendruomenėse;

· bus sudaromos palankesnės sąlygos pereiti prie mažesnį poveikį aplinkai darančios žuvininkystės veiklos, kurią vykdant nėra nepageidaujamos priegaudos ir jūrų ekosistemoms daromas mažesnis poveikis;

· bus prisidedama prie tausaus jūrų ekosistemų ir nuo akvakultūros priklausomų ekosistemų valdymo;

· bus labiau remiami bendri veiksmai, įskaitant rinkodarą ir gamybą, svarbų vaidmenį suteikiant gamintojų organizacijoms;

· daugiau dėmesio bus skiriama nuo žvejybos priklausančių pakrančių ir sausumos bendruomenių ekonominiam gyvybingumui, pvz., didesnę vertę suteikiant su žuvininkyste susijusiai veiklai ir įvairinant veiklą, kad būtų įsitvirtinta kituose jūrų ekonomikos sektoriuose;

· bus skatinamas konkurencingas ir tausus akvakultūros sektorius, ES vartotojams teikiantis sveikus ir maistingus produktus;

· bus vykdoma griežtesnė kontrolė ir duomenų rinkimas, taip užtikrinant, kad būtų labiau laikomasi reikalavimų ir kad politika būtų iš tiesų pagrįsta žiniomis;

· integruotos jūrų politikos tikslas – skatinti tvarų augimą jūrų sektoriuose ir regionuose.

2. Priemonės

Pertvarkyta jūrų ir žuvininkystės politika bus grindžiama naujuoju Europos jūrų ir žuvininkystės fondu (EJŽF), kuris bus sudarytas iš 4 ramsčių:

· pažangi ir ekologiška žuvininkystė (pasidalijamasis valdymas), kad būtų skatinama pereiti prie tausios žvejybos, kuri būtų labiau atranki, nebūtų nepageidaujamos priegaudos, jūrų ekosistemoms būtų daroma mažesnė žala ir taip būtų prisidedama prie tvaraus jūrų ekosistemų valdymo; teikti į inovacijas ir papildomą naudą sutelktą paramą, kad žuvininkystės sektorius būtų ekonomiškai gyvybingas ir atsparus išorės sukrėtimams ir trečiųjų šalių konkurencijai;

· pažangi ir ekologiška akvakultūra (pasidalijamasis valdymas), kad akvakultūros sektorius būtų ekonomiškai gyvybingas, konkurencingas ir ekologiškas, pajėgtų atsilaikyti prieš pasaulinę konkurenciją ir ES vartotojams teiktų maistingus produktus;

· tvarus ir integracinis teritorinis vystymas (pasidalijamasis valdymas), kad būtų sustabdytas daugumos pakrančių ir sausumos bendruomenių, priklausančių nuo žvejybos, nykimas, didesnę vertę suteikiant žvejybai ir susijusiai veiklai ir įvairinant veiklą, kad būtų įsitvirtinta kituose jūrų ekonomikos sektoriuose;

· integruota jūrų politika (tiesioginis centralizuotas valdymas), kad būtų remiami tie bendri prioritetai, kuriuos įgyvendinus būtų galima sutaupyti ir skatinti augimą, tačiau kurių valstybės narės nenori savarankiškai vykdyti – pvz., žinių apie jūras tobulinimas, jūrų erdvės planavimas ir integruotas jūrų stebėjimas.

Be šių keturių ramsčių, EJŽF veikla taip pat apims duomenų rinkimo ir mokslinių konsultacijų, kontrolės, valdymo, žuvininkystės rinkų (įskaitant atokiausius regionus), savanoriškų įmokų regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms ir techninės pagalbos papildomas priemones. Bus remiamasi su žuvininkyste ir jūrų politika susijusiais veiksmais, kurie bus finansuojami pagal bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą.

Vykdant politiką taip pat bus remiamasi dvejomis tarptautinėmis priemonėmis:

· žuvininkystės partnerystės susitarimais, kuriais nustatytas teisinis, ekonominis ir aplinkosauginis ES žvejybos laivų žvejybos trečiųjų šalių, kurios pačios nepajėgia iki galo išnaudoti savo žuvų išteklių, vandenyse pagrindas.

· regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, kurios yra tarptautinės įstaigos, sudarytos iš valstybių, regioninių ekonominės integracijos organizacijų (ES) ir žvejybos subjektų, įsteigtų siekiant išsaugoti ir tausoti žuvininkystės išteklius atviroje jūroje.

3. Įgyvendinimas

Teisės aktų, kuriais grindžiamos programos, struktūra bus labai supaprastinta. Bus sukurtas vienas EJŽF, apimsiantis visas dabartines žuvininkystės ir jūrų srities priemones, išskyrus tarptautinius žuvininkystės susitarimus ir ES narystę regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose. Taip bus sukurta didesnė sinergija ir sumažinta valstybėms narėms ir Komisijai tenkanti su programavimu, valdymu, stebėjimu ir vertinimu susijusi administracinė našta.

Be to, pagal bendrą strateginę programą, kuri apima visus struktūrinius fondus, bus galima jūrų ir žuvininkystės politiką remiančias priemones įtraukti į kitus fondus, kuriems taikoma bendra strateginė programa.

Išlaidų sričių, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, skaičius bus padidintas, kad valstybės narės galėtų lanksčiau imtis veiksmų ir turėtų ilgalaikiškesnę strateginę perspektyvą. EJŽF bus taikoma bendra strateginė programa ir partnerystės sutartys, apimančios visus pagal pasidalijamąjį valdymą veikiančius ES fondus.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Visi skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Europos jūrų ir žuvininkystės fondas (EJŽF) ir tarptautiniai žuvininkystės susitarimai ir (arba) regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos || 6,7 mlrd. EUR

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

1. Politikos tikslai

Visoje Europoje turi būti vykdomi pažangūs, skirtingas mokslines sritis, technologijas ir verslo kompetencijas sujungiantys moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos, pritraukiančios talentingų žmonių iš viso pasaulio. Moksliniai tyrimai ir inovacijos itin svarbūs siekiant palaikyti ES poziciją nūdienos sparčiai kintančiose pasaulinėse rinkose ir spręsti uždavinius ateityje. Investicijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje padės kurti naujas darbo vietas ir užtikrins ilgalaikį tvarų Europos augimą ir konkurencingumą.

Mokslo pažanga, naujos technologijos ir inovacijos taip pat būtinos siekiant spręsti neatidėliotinus su visuomene susijusius uždavinius, pvz., klimato kaita, senėjanti visuomenė ir mažėjantys ištekliai. Šiems sudėtingiems uždaviniams spręsti būtini mokslinių tyrimų ir inovacijų laimėjimai, kurių pasiekti galima tik bendrais ES veiksmais. Anksčiau ES finansuotų mokslinių tyrimų, kuriuos atliekant žiniomis dalijosi svarbiausi visos Europos centrai, rezultatas – naujoviškas Alzhaimerio ligos diagnozavimo ir gydymo būdas. Tokie laimėjimai darys didelį poveikį Europos piliečių gyvenimui, nes bus gerinama sveikatos priežiūros kokybė, atsiras naujų darbo ir privataus gyvenimo modelių, pragyvenimo šaltiniai taps saugesniais. Sėkmingai diegiamos inovacijos, padedančios spręsti tokius uždavinius, įmonėms suteiks puikių galimybių plėstis ir kurti naujas darbo vietas.

Nors mokslinių tyrimų ir inovacijų svarba labai didelė, Europa šioje srityje atsilieka nuo JAV ir Japonijos, ją sparčiai vejasi Kinija, Brazilija ir Indija. Kad ši tendencija būtų sustabdyta, strategijoje „Europa 2020“ nustatytas tikslas iki 2020 m. MTTP skirti didesnę BVP dalį – 3 %. Vienas iš prioritetų – skatinti įmonių iniciatyva vykdomus mokslinius tyrimus ir inovacijas, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus finansavimą papildant privačiomis investicijomis.

Nacionalinį ir privačiojo sektoriaus finansavimą papildant ES biudžeto lėšomis galima reikšmingai prisidėti siekiant šių tikslų ir gerinant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus.

2. Priemonės

Siekiant modernizuoti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, į vieną bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą turi būti sujungtos šios trys pagrindinės iniciatyvos ir finansavimo šaltiniai:

– Septintoji bendroji programa (7 BP);

– Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos inovacijų dalis; ir

– Europos inovacijos ir technologijos institutas (EITI).

Bendroje strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje bus nustatyti visų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo strateginiai tikslai. Programa bus paprastesnė nei dabartinės finansavimo programos, ir bus įgyvendinama laikantis suvienodintų taisyklių ir procedūrų. Taip moksliniai tyrimai ir inovacijos bus nuosekliai sujungti ir bus padidintas ES finansavimo poveikis. Bendra strateginė programa (BSP) duos papildomos ES veiksmų naudos – bus sutelkta kritinė išteklių, praktinių žinių ir kompetencijos masė mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, – to pasiekti nacionaliniu lygmeniu nėra įmanoma.

Supaprastinus ES mokslinių tyrimų finansavimą ir užtikrinus didesnę jo darną, BSP bus lengviau pasinaudoti MVĮ ir naujiems dalyviams. Taip bus lengviau skleisti inovacijoms diegti ir politikai formuoti reikalingas praktines žinias. Jungtinis tyrimų centras galės veiksmingiau dalyvauti formuojant politiką. Tarptautiniam bendradarbiavimui bus suteikta aiškesnė strateginė kryptis ir į tai atsižvelgiant bus kuriama Europos mokslinių tyrimų erdvė.

Šioje bendroje sistemoje į bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą bus įtraukti tiesioginiai ir netiesioginiai moksliniai tyrimai, suskirstyti į tris atskiras, tačiau viena kitą remiančias kategorijas pagal strategijos „Europa 2020“ prioritetus:

(1) Mokslinio pagrindo tobulinimas. Bus siekiama stiprinti ES aukščiausio lygio mokslinę kompetenciją ugdant talentingus mokslininkus Europoje ir pritraukiant geriausių tyrėjų iš viso pasaulio. Bus skiriamas dėmesys šiai veiklai: didesnė parama mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams (per Europos mokslinių tyrimų tarybą); būsimos ir naujos technologijos; tyrėjų įgūdžiai, mokymas ir karjeros galimybės (Marie Curie programa); prioritetinės mokslinių tyrimų infrastruktūros vystymas, tokios infrastruktūros tinklo kūrimas ir naudojimasis ja (įskaitant e. infrastruktūrą).

(2) Visuomenės problemų sprendimas. Siekiant nedelsiant spręsti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus uždavinius, bus remiama veikla, apimanti įvairius veiksmus nuo mokslinių tyrimų iki teikimo rinkai. Bus įtraukta inovacijų diegimo veikla (bandomieji projektai, demonstraciniai projektai, bandymų stendai, parama viešajam pirkimui ir inovacijų diegimas rinkoje), įvairias sritis apimantys metodai, socialiniai bei ekonominiai ir humanitariniai tyrimai. Daugiausia dėmesio bus skiriama sveikatos priežiūrai, demografiniams pokyčiams ir gerovei; maisto saugai ir bioekonomikai; saugiai, švariai ir efektyviai naudojamai energijai; išmanioms, netaršioms ir integruotoms transporto sistemoms; žaliavų tiekimui; išteklių naudojimo efektyvumui ir veiksmams klimato kaitos srityje; įtraukiai, inovacijas diegiančiai ir saugiai visuomenei (įskaitant kibernetinį saugumą ir interneto saugumą). EITI, remdamasis žinių ir inovacijos bendrijomis, labai prisidės sprendžiant šiuos uždavinius.

(3) Pirmaujančių pramonės pozicijų įtvirtinimas ir konkurencingumo didinimas. Siekiama remti ir skatinti įmonių mokslinius tyrimus ir inovacijas pagrindinių technologijų srityje; remiamos paslaugos ir nauji sektoriai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama privačiojo sektoriaus investicijoms į MTTP skatinti; sprendžiamos konkrečios MVĮ problemos. Prioritetiniai veiksmai yra šie: didinti strategines investicijas ir įtvirtinti pirmaujančias pozicijas dabartinių ir ateities pažangių ir pramonės technologijų ir paslaugų srityje, specialią paramą teikiant IRT (įskaitant mikroelektroniką, nanoelektroniką ir fotoniką); nanotechnologijoms, pažangioms medžiagoms ir pažangioms gamybos sistemoms; pramonės biotechnologijoms; kosminiams tyrimams ir inovacijoms, mažo anglies dioksido kiekio ir prisitaikymo technologijoms, daugiausia dėmesio skiriant integruotam pagrindinių pažangių technologijų požiūriui; sudaryti palankesnes sąlygas gauti rizikos finansavimą ir rizikos kapitalą (remiantis 7-osios bendrosios programos rizikos pasidalijimo finansine priemone ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos finansinėmis priemonėmis); teikti ES paramą didelį augimo potencialią turinčioms įmonėms diegiant inovacijas.

Šis požiūris apims darbotvarke grindžiamą veiklą ir atviresnes sritis, kad pareiškėjai galėtų siūlyti naujoviškus projektus ir pažangius sprendimus.

3. Įgyvendinimas

Laikantis BSP koncepcijos, įgyvendinimas bus supaprastintas ir standartizuotas. Bus supaprastintos finansavimo programos ir dalyvavimo bei rezultatų sklaidos administracinės taisyklės. Naujos taisyklės bus taikomos trims BSP kategorijoms, kartu atsižvelgiant į EITI specifiką (ir lankstesnio reguliavimo poreikį) ir MVĮ padėtį. Svarbiausi BSP veiklos bruožai bus šie:

· racionalizuotos finansavimo programos ir priemonės bus naudojamos pagal BSP, perimant tinkamai veikiančius dabartinių programų aspektus, sujungiant panašius tikslus turinčias programas ir nutraukiant nebetinkamas programas. Be subsidijų, daugiau bus naudojamos naujoviškos finansavimo priemonės. Bus apsvarstyta ikiprekybinių viešųjų pirkimų ir apdovanojimų galimybė.

· Bus taikomos vienodos tinkamumo, atskaitomybės, ataskaitų teikimo ir audito taisyklės. Bus siekiama suderinti pasitikėjimą ir kontrolę, rizikavimą ir rizikos vengimą. Siekiant sumažinti naudos (subsidijų) gavėjams tenkančią naštą, bus pradėtas taikyti labai supaprastintas išlaidų kompensavimo metodas, pagal kurį kuo labiau bus atsižvelgiama į naudos gavėjo įprastą buhalterijos tvarkymo ir valdymo praktiką ir dažniau remiamasi vienkartinėmis ir fiksuoto dydžio sumomis. Naudos gavėjai turės išnaudoti rezultatus ir juos viešai skelbti tinkamais platinimo kanalais.

· Projektai bus pradedami įgyvendinti anksčiau, nes atranka ir derybų po vertinimo etapai bus gerokai trumpesni. Paprastesnės konsultavimo ir patariamosios paslaugos pareiškėjams ir dalyviams bus teikiamos per vieną IT portalą. Be to, rėmimo struktūros valstybėse narėse bus racionalizuotos, kad visai pagal BSP vykdomai veiklai būtų taikoma vieno langelio sistema tos šalies kalba. Bus parengtos konkrečios priemonės talentingiems tyrėjams ir inovacijų kūrėjams, neturintiems patirties ES finansavimo srityje. Visai BSP bus taikomas vienas audito metodas.

· BSP įgyvendinimo kokybė, veiksmingumas ir nuoseklumas bus pagerinti didžiąją dalį funkcijų perdavus išorės subjektams ir atsižvelgus į dabartinių programų vykdymo pažangą. Pagal dabartines programas įsteigtos vykdomosios agentūros bus išplėstos, kad būtų pasiekta masto ekonomijos. Toliau bus naudojamasi viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės ryšiais pramonės srityje ir viešųjų institucijų partnerystės ryšiais vykdant valstybių narių programas, įskaitant naujų priemonių, numatytų iš dalies pakeistame Finansiniame reglamente, naudojimą. Šie partnerystės ryšiai bus grindžiami tvirtu visų šalių įsipareigojimu sutelkti išteklius, kad būtų skatinamos investicijos strateginės svarbos srityse ir išvengta nevienodų pastangų.

· Strateginis ES, nacionalinių ir regioninių išteklių sutelkimas pagal bendrą programavimą dalyvaujant valstybėms narėms duos daugiau papildomos naudos ir investicijų poveikis bus didesnis.

· Dažniau naudojant naujoviškas finansavimo priemones bus paskatintos privačiojo sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant rizikos kapitalo investicijas inovacinėms, pažangioms įmonėms, įskaitant MVĮ. Laikantis bendrų skolos ir nuosavo kapitalo taisyklių, šių priemonių valdymas bus perduotas Europos investicijų banko grupei arba kitoms tarptautinėms arba viešoms finansų įstaigoms, tarp kurių akcininkių yra bent viena valstybė narė.

Numatoma, kad apie du trečdalius BFP biudžeto bus vykdoma išorės subjektų (šiuo metu – pusę biudžeto vykdo išorės subjektai) ir biudžetas bus suskirstytas pagal įvairius paramos mechanizmus. Funkcijų perdavimo išorės subjektams apimtis ir pobūdis turėtų būti nustatyti atsižvelgiant, be kita ko, į poveikį efektyvumui ir bendrą valdomą biudžetą; vėliau išorės subjektų atliekamam valdymui taikomos taisyklės gali būti dar labiau supaprastintos. Tačiau Komisija išlaikytų tiesioginio valdymo atsakomybę tam tikrose srityse, susijusiose su svarbiausia politikos kompetencija.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo, teikiamo vykdant sanglaudos politiką, papildomumas ir sinergija bus užtikrinti aiškiai atskyrus veiksmų tikslus ir metodus. Moksliniai tyrimai ir inovacijos – svarbi visų ES regionų klestėjimo ir gerovės sąlyga, todėl visos valstybės narės turi kurti aukštos kokybės, tvirtas ir veiksmingas mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas. BFP veiksmais prie tokių sistemų kūrimo bus prisidedama skiriant finansavimą pagal kompetenciją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir neatsižvelgiant į geografinę padėtį. Teikiant finansavimą pagal iš anksto nustatytus tinkamiems regionams parengtus paketus bus stiprinami sanglaudos politikos veiksmai, kurie laikomi svarbiausia priemone mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumams regioniniu lygmeniu stiprinti, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūros vystymą. Su valstybėmis narėmis sudarius partnerystės sutartis ir įgyvendinant BFP bus remiamos pažangios specializacijos strategijos, kurių tikslas – įgyvendinti BFP nustatytus prioritetus, remiantis regioninės ir (arba) vietinės padėties vertinimu. Taip turėtų būti sudaromos sąlygos laipsniškai didinti kompetenciją ir ilgainiui regionuose (visų pirma konvergencijos regionuose) parengti daugiau kompetentingų tyrėjų ir inovacijų kūrėjų, pajėgiančių kurti visiškai su BSP suderintas programas ir kartu stiprinti visų regionų pajėgumą iki galo išnaudoti inovacijų potencialą. Taip pat bus parengtos atitinkamos sąsajos su bendrąja žemės ūkio politika, kad būtų remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos žemės ūkio srityje, taip pat sąsajos su atitinkama švietimo veikla ir kitomis ES programomis, įskaitant saugumą.

4. Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Bendra strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų programa || 80 mlrd. EUR

Administravimas

Iš ES biudžeto administravimo išlaidų kategorijos finansuojama visų ES institucijų veikla – Europos Parlamento (apie 20 %), Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos (7 %), Komisijos (40 %) ir kitų institucijų, kaip antai Teisingumo Teismo, Išorės veiksmų tarnybos arba Europos ombudsmeno (15 %), taip pat pensijos (16 %) ir Europos mokyklos (2 %).

Administravimas sudaro palyginti nedidelę ES biudžeto dalį – 5,7 % dabartinės daugiametės finansinės programos. Per pastaruosius metus ši dalis labai nepasikeitė, nepaisant didžiausios ES istorijoje plėtros, didėjančio institucijų ir įstaigų visoje ES skaičiaus, papildomų užduočių, dėl kurių savaime išaugo darbuotojų, o vėliau ir pensininkų skaičius. Iš biudžeto administracinės dalies mokami atlyginimai ir pensijos, padengiamos einamosios sąnaudos, pavyzdžiui, susijusios su pastatais, ekspertų posėdžiais, komandiruotėmis, finansuojamos IT sistemos ir kitos susijusios išlaidos. Jos lėšomis taip pat užtikrinamas Sąjungos 23 kalbų režimas – padengiamos vertimo raštu ir žodžiu išlaidos. Be to, iš šios biudžeto dalies finansuojama Europos mokyklų, kurios veikia keliose valstybėse narėse, sistema.

Kadangi išlaidos pensijoms ir Europos mokykloms yra kitokio pobūdžio ir jas lemia ilgalaikės tendencijos, Komisijos pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos ES institucijų veikimui reikalingos administracinės lėšos atskiriamos kaip V išlaidų kategorijos pakategorė (išskyrus pensijas ir Europos mokyklas).

Komisija mano, kad sudėtinga, bet įmanoma per kitą programavimo laikotarpį remiantis 2013 m. ribomis apriboti administracinių išlaidų didėjimą (biudžeto V išlaidų kategorija). 2014–2020 m. laikotarpiu tai reikštų, kad veiklos administracinės išlaidos nedidės ir nedarys įtakos papildomoms su būsimais plėtros etapais susijusioms išlaidoms.

2004 m. Europos Sąjunga visiškai pertvarkė viešąją tarnybą ES institucijose ir savo personalo teisę padarė šiuolaikiškiausia tuo metu. Pirmąja nuo 1968 m. visapusiška Europos tarnautojų sistemos teisės aktų reforma padaryta daug pakeitimų, pavyzdžiui, nauja į rezultatus orientuota ir nuopelnais grįsta karjeros struktūra, naujas pagal sutartis dirbančio darbuotojo statusas šalutinėms funkcijoms atlikti, pensijų sistemos reforma, nauji darbo metodai ir šeimai palankios darbo sąlygos. Ši reforma taikyta ne tik ES institucijoms, bet ir įstaigoms ir agentūroms, įsteigtoms beveik visose valstybėse narėse. Dėl šios reformos ES iki šios dienos sutaupė maždaug 3 mlrd. EUR. Ji toliau sieks iki 2020 m. sutaupyti maždaug 5 mlrd. ES biudžeto lėšų.

Atsižvelgdamos į pastarojo meto pasaulio ekonomikos pokyčius ir dėl to atsiradusį poreikį konsoliduoti viešuosius finansus, visos viešojo administravimo institucijos ir jų darbuotojai turi ypatingai stengtis didinti darbo veiksmingumą ir prisitaikyti prie kintančių ekonominių ir socialinių aplinkybių. Tas pats galioja ir Europos institucijų tarnautojams ir administracijoms. Komisija, kaip administracinė institucija, pastaraisiais metais laikėsi šio įsipareigojimo – vykdė personalo nedidinimo politiką, naujus politinius prioritetus įgyvendino viduje perkeldama esamus darbuotojus, įdiegė naujas vidaus organizavimo ir veiksmingumo didinimo priemones ir procedūras ir visiškai neseniai pateikė pasiūlymą 2012 m. nedidinti savo administracinių išlaidų.

Komisija nusprendė ne tik imtis šių administracinių priemonių, bet ir pasiūlyti pakeisti šiuo metu galiojančius Tarnybos nuostatus, kad visos institucijos, įstaigos ir agentūros galėtų dar veiksmingiau ir ekonomiškiau dirbti, kartu užtikrindamos patrauklią aukščiausiais standartais grįstą tarnybą ES institucijose, kuriose dirba visų valstybių narių piliečiai.

Komisijos manymu, būtina dar labiau taupyti ir tą gali padaryti visos institucijos, įstaigos ir agentūros. Siekdama šio tikslo Komisija nusprendė pasiūlyti visose institucijos, įstaigose ir agentūrose personalą sumažinti 5 %. Tai bus vienas pagrindinių taupymo veiksmų ir viena iš bendrų skatinamųjų priemonių visoms institucijoms didinti veiksmingumą. Sumažėjusį personalą turėtų kompensuoti ilgesnės darbo valandos nekeičiant darbo užmokesčio.

Tačiau siekiant šio sunkaus tikslo sumažinti administracinių išlaidų augimą, reikės papildomai pakeisti tarnybos ES institucijose taisykles. Komisija visų pirma ketina:

· Pakeisti darbo užmokesčio tikslinimo metodą ir toliau taikyti šiuo metu maksimalaus 5,5 % dydžio specialų mokestį, išskaičiuojamą iš visų tarnautojų atlyginimo.

· Atsižvelgiant į demografinius pokyčius Europoje pailginti pensinį amžių nuo 63 iki 65 metų, o ankstyvo išėjimo į pensiją amžių nuo 55 iki 58 metų, kartu suteikiant patrauklią galimybę dirbti iki 67 metų.       Pensijų įmokos normos skaičiavimo metodika taip pat bus suderinta su tarptautiniais kaupimo standartais. Tokiais pakeitimais siekiama, kad visoms institucijoms ir valstybėms narėms galiotų stabilesnė pensijų įmokos norma, kuri būtų mažiau veikiama trumpalaikių palūkanų normų svyravimų, todėl būtų mažiau keičiama.

· Nustatyti aiškų pareigų ir kategorijos ryšį: AST funkcinės grupės karjeros struktūra bus pakeista – dvi aukščiausios kategorijos (AST 10 ir 11) skirtos tik pareigūnams, šioje kategorijoje einantiems aukščiausio lygio pareigas, susijusias su personalu, finansais arba koordinavimu.

· Įdarbinti kanceliarijos arba sekretoriato darbuotojus pagal nuolatines sutartis, o ne kaip nuolatinius pareigūnus. Siekiant išvengti bet kokio nuolatinio tas pačias užduotis vykdančių pagal sutartis dirbančių darbuotojų ir pareigūnų dubliavimo, pareigūnų kanceliarinės funkcijos bus pamažu panaikintos.

· Padidinti minimalią darbo savaitę nuo 37,5 iki 40 valandų ir palikti šiuo metu nustatytą maksimalią 42 valandų darbo per savaitę ribą. Pailginus darbo savaitę bus kompensuotas 5 % personalo sumažinimas.

· Pakeisti kelionės išmokos skaičiavimą.

Komisija taip norėtų pasiūlyti agentūroms galiojančių tarnybos taisyklių pakeitimų, kad Tarnybos nuostatai būtų nuosekliau ir sklandžiau įgyvendinami ir geriau atsižvelgiama į agentūrų darbo ypatumus. Atsižvelgiant į tarpinstitucinės agentūrų klausimus svarstančios darbo grupės išvadas, ateityje gali būti pasiūlyta papildomų priemonių siekiant dar labiau sumažinti agentūrų administracines išlaidas, į kurias būtų atsižvelgta atitinkamose ES biudžeto išlaidų kategorijose.

Komisija pasiūlys šias priemones pradėti įgyvendinti nuo 2013 m., tai yra prieš 2014–2020 m. programavimo laikotarpį.

Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai

Skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Administravimas Iš kurių: || 62,6 mlrd. EUR

· Išlaidos pensijoms ir Europos mokykloms || 12,1 mlrd. EUR

· Administracinės institucijų išlaidos || 50,45 mlrd. EUR

[1]               COM(2010) 600 galutinis, priimtas 2010 m. spalio 26 d.

[2]               COM(2009) 82 galutinis ir 2009 11 30 Tarybos išvados dėl Bendrijos nelaimių prevencijos Europos Sąjungoje sistemos, taip pat 2008 11 14 Tarybos išvados dėl Europos mokymo nelaimių valdymo srityje.

[3]               COM (2011) 112, Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas, 2011 m. kovo 8 d.

[4]               Grindžiama 2050 m. gairių poveikio vertinimu.

[5]               Panaudojant patirtį įgyvendinant programą „NRDR 300“, pagal kurią tikimasi 2011–2015 m. sutelkti maždaug 10 mlrd. EUR (įskaitant 4–5 mlrd. EUR iš apyvartinių taršos leidimų aukcionų pajamų), skirtų anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos parodomiesiems projektams remti.

[6]               COM(2010) 614.

[7]               COM(2010) 642.

[8]               2011 m. gegužės 10 d. Eurostato ataskaita apie nedarbą ir 2011 m. gegužės 20 d. Eurostato duomenys apie „Europa 2020“ rodiklius.

[9]               Bendra strateginė programa bus taikoma ESF, Europos regioninės plėtros fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų ir žuvininkystės fondui.

[10]             Ligšiolinė patirtis rodo, kad reintegravimo lygis siekia maždaug 40 % po 12 mėnesių, o per ilgesnį laikotarpį teigiamas poveikis yra dar didesnis.

[11]             Kaip nustatyta Finansiniame reglamente, šiems veiksmams įgyvendinti nereikalaujama specialaus pagrindinio teisės akto. Jų finansinius asignavimus kasmet skiria biudžeto valdymo institucija.

[12]             Daugiau informacijos apie siūlomas klimato politikos paprogramės ypatybes ieškokite atskiroje Klimato politikos dalyje.

[13]             Aplinkos veiksmų planai – tai planai arba programos, kuriais siekiama įgyvendinti konkrečią aplinkos politiką, kaip reikalaujama pagal ES aplinkos direktyvas (pvz., prioritetinių veiksmų programa pagal Buveinių direktyvą, upių baseinų valdymo planas pagal Vandens pagrindų direktyvą, atliekų mažinimo planas pagal Atliekų pagrindų direktyvą, oro taršos mažinimo planas, siekiant tenkinti švarų orą Europoje reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus oro kokybės reikalavimus ir kt.) arba kuriuos parengė institucijos pagal ES rekomendacijas (pvz., tvarios miesto plėtros planas, integruoto pakrančių zonų valdymo planai ir kt.).

[14]             COM(2011) 244.

[15]             Rusija ir toliau turės naudos iš Europos kaimynystės priemone remiamo tarpvalstybinio ir regioninio bendradarbiavimo.

[16]             20 % sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekti, kad 20 % visos Europos Sąjungoje sunaudojamos energijos būtų energija iš atsinaujinančiųjų šaltinių, ir iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

[17]             Su transporto susijusiuose projektuose bendro finansavimo normos priklausys nuo turimų projekto finansavimo lėšų. Didesnės bendro finansavimo normos bus numatytos tarpvalstybiniams projektams. Konvergencijos regionuose bendro finansavimo normos bus paremtos bendro finansavimo normomis investicijoms, teikiamoms pagal naujus Sanglaudos ir struktūrinių fondų reglamentus.

[18]             Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Europos ekonomikos atkūrimo programą, apskaičiuota, kad paprastai gali būti reikalinga iki 30 % bendro finansavimo, siekiant priimti galutinį finansavimo sprendimą įgyvendinant sudėtingus tarpvalstybinius projektus. Tais atvejais, kai projektas komerciškai neperspektyvus, tačiau juo siekiama padidinti tiekimo saugumą ar panaikinti vienos ar kitos valstybės narės izoliaciją, būtina bendro finansavimo norma gali būti dar didesnė (iki 80 %).

Įžanga

Europos Sąjunga kasdieniu savo darbu padeda įgyvendinti 500 mln. piliečių siekius. Esu įsitikinęs, kad šiuo darbu galima skatinti Europos ir pasaulio ekonomikos atsinaujinimą. Kad to pasiektume, mums reikia novatoriško biudžeto – tokio, kuris atitiktų naujausias globalizacijos aktualijas, padėtų spręsti šiandienos problemas ir atvertų rytdienos galimybes.

Šis biudžetas – novatoriškas. Kviečiu žvelgti ne vien į tradicines antraštines dalis ir dėmesį sutelkti į tai, kaip vykdydami visą biudžetą sieksime drauge nustatytų strategijos „Europa 2020“ tikslų. Dėl šios priežasties atsisakysime nusistovėjusios išmokų sistemos, pagal kurią kai kurios valdžios institucijos tikisi lėšas leisti, kaip tik nori. Nuo šiol kiekvienas prašymas privalo būti aiškiai susietas su mūsų bendru sutarimu nustatytais tikslais ir prioritetais. Taip kiekvienu išleistu euru bus siekiama daugelio tikslų – stiprinama sanglauda, didinamas energijos vartojimo efektyvumas, kovojama su klimato kaita ir drauge remiami socialiniai tikslai. Kiekvieno euro sverto poveikis gali būti reikšmingas daugelyje sričių.

Visoje Europoje vyriausybės, įmonės ir šeimos atsakingai sprendžia, kam išleisti pinigus. Laikas gerai pagalvoti, kokiose srityse išlaidas mažinti, o kokiose – investuoti į ateitį. Privalome būti taupūs, bet kartu turime investuoti į Europos ekonomikos augimą.

Investicijas į ateitį Europos Sąjunga privalo skirti iš turimų išteklių. Mūsų biudžetas gana nedidelis – tik apie 1 proc. Europos turto (vertinamo BNP) ir atitinka maždaug vieną penkiasdešimtąją valstybių narių biudžetų. Tačiau su šiuo biudžetu turime daryti didelį poveikį ir kiekvieną eurą išleisti kuo naudingiau.

Šiandien priimame sprendimus dėl 2014–2020 m. laikotarpio.

Mūsų siūlomas ES biudžetas mokesčių mokėtojams neatsieis brangiau nei dabartinis, o naudos jie gaus daugiau. Europos biudžetą modernizuojame, kad kai kuriose srityse būtų galima sutaupyti lėšų ir jų daugiau skirti itin svarbioms prioritetinėms sritims. Tose srityse, kuriose Europa gali pakeisti padėtį, siūlau plataus užmojo biudžetą. Tai visos Europos interesu grindžiamas biudžetas – pagrindinis dėmesys jame skiriamas sritims, kuriose sutelkę lėšas galime pasinaudoti sinergijos poveikiu, ir iš jo finansuojami veiksmai, kuriuos atskirai finansuoti nacionaliniu lygiu būtų per brangu.

Naujasis biudžetas bus paprastesnis, skaidresnis ir teisingesnis. Siūlome biudžetą, kuriame numatyta galimybė pasitelkti privačiojo sektoriaus lėšas. Taip pat siūlome keisti biudžeto finansavimo būdą: naujai sukurtais įplaukų srautais iš dalies pakeisti pagal kiekvienos valstybės narės bendrąsias nacionalines pajamas apskaičiuotus įnašus. Esame įsitikinę, kad toks biudžetas bus palankesnis šeimoms ir vyriausybėms. Tai bus tikras europinis biudžetas – integracijos biudžetas, kuriame valstybių narių išlaidos nedubliuojamos ir kuriuo suteikiama pridėtinė vertė dėl veiksmų, dėl kurių sprendimus galime priimti Europos lygiu ir kurių neįmanoma įgyvendinti be šios Europos perspektyvos, sinergijos.

Didelė biudžeto dalis bus skirta pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ numatytiems žmonių įdarbinimo ir ekonomikos augimo tikslams. Pavyzdžiui, iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų bus finansuojamas trūkstamų energetikos, transporto ir informacinių technologijų jungčių kūrimas – taip bus stiprinamas vidaus rinkos vientisumas, sujungiami rytai ir vakarai, šiaurė ir pietūs, be to, visų labui kuriama tikra teritorinė sanglauda. Biudžetas investuos į Europos protus – bus skiriama daugiau lėšų švietimui, mokymui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šios sritys itin svarbios Europos pasauliniam konkurencingumui, tad minėtos investicijos padės mums kurti rytdienos darbo vietas ir idėjas. Pasaulyje, kuriame turime konkuruoti su kitais blokais, geriausias Europos sprendimas – sutelkti turimus išteklius, kad galėtume sukurti itin konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, atitinkančią strategijos „Europa 2020“ tikslus. Šiandien mūsų valstybių ekonomika labiau nei bet kada susijusi tarpusavyje, todėl visi turime skatinti ekonomikos atsigavimą kiekvienoje valstybėje narėje.

Žemės ūkiui skirta biudžeto dalis taip pat atspindi tikrą bendrą strateginės reikšmės Europos politiką – 70 proc. lėšų skiriama ne nacionaliniu lygiu, o ES teikiamas finansavimas atsieina pigiau negu 27 nacionalinės žemės ūkio politikos. Bendra žemės ūkio politika bus modernizuota, kad ja būtų užtikrinama saugaus ir sveiko maisto gamyba, saugoma aplinka ir sudaromos geresnės sąlygos smulkiesiems ūkininkams. Tai parodo, kaip išleidus vieną eurą galima ir privaloma įgyvendinti daug tikslų.

Pasaulis tampa vis mažesnis – aljansai kinta ir iškyla naujos jėgos, todėl Europa turi labiau siekti svarbesnio vaidmens. Bus investuojama daugiau lėšų, siekiant padėti Europai sustiprinti savo vietą pasaulyje. Taip pat bus skiriama daugiau lėšų kaimyninėms šalims ir mūsų įsipareigojimams padėti neturtingiausiems pasaulio gyventojams. Nors mums dabar nelengva, jiems atėjo dar sunkesni laikai.

Šiame pasiūlyme įtvirtinta solidarumo idėja – solidarumo su neturtingiausiomis valstybėmis narėmis ir regionais, solidarumo drauge sprendžiant migracijos problemas, solidarumo siekiant užsitikrinti energetinį saugumą, solidarumo su trečiųjų šalių gyventojais.

Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad daugiausiai lėšų Europa išleidžia savo institucijų tarnautojams ir pastatams išlaikyti. Iš tiesų tokios išlaidos sudaro tik 6 proc. biudžeto. Tačiau manau, kad šiuo metu, kai visais lygiais lėšas būtina griežtai taupyti ir jas naudoti kuo veiksmingiau, Europos institucijos taip pat turėtų pademonstruoti solidarumą su Europos piliečiais. Todėl per ateinančius septynerius metus administracinės išlaidos nebus didinamos, o Europos institucijų darbuotojų skaičius bus sumažintas 5 proc.

Esu įsitikinęs, kad teikiame plataus užmojo, tačiau atsakingus pasiūlymus. Kai kurioms sritims lėšų sumažiname, tačiau prioritetinėms sritims jų skiriame daugiau. Atsispyrėme pagundai apsiriboti nedideliais patikslinimais ir parengti įprastą biudžetą. Pagrindinis mūsų siekis – ekonominė nauda Europos piliečiams.

Europos Parlamentas, valstybės narės ir Komisija dabar privalo sutelkti pajėgas ir susitarti dėl šių pasiūlymų. Manau, kad per ateinančius mėnesius vyks daug karštų debatų, tačiau tikiu, kad visoms pusėms parodžius tikrąją europietišką dvasią susitarsime dėl plataus užmojo novatoriško biudžeto, kuris gali turėti realų poveikį žmonių gyvenimui.

José Manuel Durão Barroso

Europos Komisijos Pirmininkas

1. Bendrosios aplinkybės

Rengiant pasiūlymus dėl būsimo Europos Sąjungos biudžeto Komisijai reikėjo išspręsti klausimą, kaip finansuoti vis daugiau politikos sričių, kuriose ES būtų veiksmingesnė, jeigu būtų imamasi veiksmų ES lygmeniu, atsižvelgiant į dabar valstybių narių taikomas taupymo ir fiskalinio konsolidavimo priemones. Todėl ji pasiūlė biudžetą, pagrįstą aiškiu visos Europos interesu, kuriuo siekiama skatinti įgyvendinti augimo strategiją „Europa 2020“. Šis pasiūlymas novatoriškas dėl jame nustatytų kokybiškų išlaidų pasiūlymų, taip pat dėl ES biudžeto finansavimo ateityje būdų, dėl kurių potencialiai sumažinamas tiesioginis poveikis nacionaliniams biudžetams, o biudžetas tampa tikru Europos biudžetu.

Prasidėjus ekonomikos ir finansų krizei Europos Sąjunga ėmėsi svarbių priemonių, kad geriau koordinuotų ekonomikos valdymą ir taip paskatintų jos atsigavimą. Europos Parlamentas ir valstybės narės ES tarpusavio priklausomybės valdymo naudą pripažino taikydami Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro dokumente įtvirtintą struktūrinį metodą. Kita finansinė programa parengta taip, kad būtų atsižvelgta į šį procesą. Joje nustatyta ilgalaikė Europos ekonomikos vizija, neapsiribojant dabartiniais kai kurių valstybių narių fiskaliniais sunkumais. ES biudžetas skirtas ne Briuseliui – tai ES piliečių biudžetas. Tai nedidelis biudžetas, kurio lėšos investuojamos valstybėse narėse siekiant naudos Europos Sąjungai ir jos piliečiams. Jis padeda įgyvendinti ES augimo strategiją, nes juo sukuriamas stiprus skatinamasis poveikis, visų pirma, jeigu biudžetas parengtas taip, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai.

Šiame pasiūlyme plėtojama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tema. Komisija siūlo padidinti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, švietimui ir MVĮ plėtrai skiriamų lėšų sumas. Ji siūlo geriau panaudoti bendrosios rinkos potencialą sukuriant infrastruktūrą, kurios reikia, kad rinka galėtų veikti XXI amžiuje. Siūloma, kad vykdant bendrą žemės ūkio politiką būtų tausiau naudojami ištekliai, kad būtų ne tik gaminami aukštos kokybės maisto produktai, bet padedama valdyti aplinką ir kovoti su klimato kaita. Šiame pasiūlyme plėtojama ir solidarumo tema: solidarumas su neturtingiausiomis valstybėmis narėmis ir regionais skiriant didžiausią sanglaudos lėšų dalį jų poreikiams finansuoti, solidarumas kartu sprendžiant migracijos problemas ir šalinant nelaimių padarinius, solidarumas siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir solidarumas su trečiųjų šalių gyventojais, kuriems reikia mūsų paramos neatidėliotiniems humanitariniams poreikiams patenkinti ir ilgalaikiam vystymuisi užtikrinti.

Komisija pritaria Europos Parlamentui[1], kad „dėl to, kaip nuosavų išteklių sistema vystėsi, [...], neproporcingai didelis dėmesys skiriamas gryniesiems valstybių narių likučiams, nors tai prieštarauja ES solidarumo principui, nepakankamai atsižvelgiama į bendrąjį Europos interesą ir iš esmės ignoruojama Europos pridėtinė vertė.“ Teikdama šiuos pasiūlymus Komisija siekia ES lėšas nukreipti kita linkme, t. y. pamažu atsisakyti biudžeto, kuris daugiausia finansuojamas bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstais įnašais, ir ES biudžetui suteikti tikrų nuosavų išteklių, labiau atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, kad visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais.

Rengdama šį pasiūlymą dėl būsimos daugiametės finansinės programos (DFP) Komisija išnagrinėjo dabartinių išlaidų priemonių ir programų poveikį, pasikonsultavo su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis[2] ir išanalizavo pagal būsimą daugiametę finansinę programą rengsimų priemonių ir programų galimybes[3].

2. Siūloma daugiametė finansinė programa

Spręsdama dėl visos siūlytinos kitos DFP sumos, Komisija atsižvelgė į Europos Parlamento nuomonę, kad „kitos DFP įšaldymas laikantis 2013 m. lygmens [...] nėra ekonomiškai pagrįstas sprendimas [ir kad] kitoje DFP būtina didinti išteklius bent 5 proc.“[4]. Be to, ji atsižvelgė į Europos Vadovų Tarybos išvadas[5], kad „svarbu, jog Europos Sąjungos biudžete ir būsimojoje daugiametėje finansinėje programoje būtų atspindėtos konsolidavimo pastangos, kurias deda valstybės narės siekdamos tvaresnės deficito ir skolos padėties. Atsižvelgdama į atskirų institucijų vaidmenis ir poreikį įgyvendinti Europos tikslus, [būtina] užtikrinti, kad Europos lygiu daromomis išlaidomis būtų galima prie to tinkamai prisidėti.“

Komisija įsitikinusi, kad ES lygmeniu išleidžiamomis lėšomis suteikiama papildomos naudos. Galiojanti DFP atitinka tik kiek daugiau nei 1 % ES BNP ir yra nedidelė, palyginti su visos Europos poreikiais, kurie reguliariai nustatomi Europos Parlamente ir Taryboje.Komisija siūlo finansinę programą, kurios įsipareigojimai sudaro 1,05 % BNP, o juos pavertus ES biudžeto mokėjimais – 1 %. Dar 0,02 % – galimos išlaidos, neįtrauktos į DFP ir 0,04 % – į biudžetą neįtrauktos išlaidos, taigi visa suma sudaro 1,11 %: tai apima rezervuotas finansines sumas, kurios naudojamos krizių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais (kurių negalima numatyti, pavyzdžiui, humanitarinėms intervencijoms), ir lėšas, kurios surenkamos iš ad hoc valstybių narių įnašų (pavyzdžiui, EPF, kurio įnašai skiriasi nuo ES biudžeto įnašo rakto). Siūlydama programą Komisija siekė rasti užmojų ir tikrovės pusiausvyrą, atsižvelgdama į laikotarpį, kurį vyks derybos dėl biudžeto.

Atsižvelgdama į nusistovėjusią daugiametei finansinei programai taikomą praktiką, Komisija teikia pasiūlymą, kuris išreikštas būsimais finansiniais įsipareigojimais. Ji taip pat pateikia išsamius duomenis apie tikėtiną mokėjimų tempą, kad užtikrintų geresnį nuspėjamumą – tai ypač svarbu dabar, vykstant biudžeto konsolidavimui, kadangi reikia užtikrinti griežtą išmokų dydžio kontrolę kito laikotarpio pradžioje.

Komisija nusprendė pasiūlyti šią 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą:

·

3. ES biudžeto finansavimas

Poreikis modernizuoti finansinę programą susijęs ne tik su išlaidų prioritetais ir paskirtimi, bet ir su ES biudžeto finansavimo sistema, kurios veiksmingumu pastaraisiais metais vis dažniau abejota. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo pakartotas pradinis ketinimas, kad visas ES biudžetas būtų finansuojamas nuosavais ištekliais. Vis dėlto iš tikrųjų yra taip, kad šiandien daugiau nei 85 % finansavimo, teikiamo ES, grindžiama statistika, parengta pagal bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir PVM duomenis, kurią daugelis valstybių narių susieja su nacionaliniais įnašais, norėdamos juos sumažinti. Dėl šios priežasties grynieji įmokų mokėtojai laikosi nuostatos „grąžinkite mano pinigus“, kuri iškreipia principus, kuriais grindžiamas ES biudžetas, ir verčia abejoti Sąjungos solidarumo vertybėmis. Dėl to taip pat pernelyg daug dėmesio skiriama gryniesiems mokėjimams ir likučiams, trukdoma ES biudžetu visapusiškai teikti papildomą naudą visai ES.

Dabar tinkamas laikas pradėti ES finansavimą vėl derinti su autonomijos, skaidrumo ir teisingumo principais ir tinkamai parengti ES, kad ji pasiektų sutartus politikos tikslus. Nauja nuosavų išteklių sistema siūloma ne siekiant padidinti bendrą ES biudžetą, bet atsisakyti nuostatos „grąžinkite mano pinigus“ ir suteikti sistemai daugiau skaidrumo. Nesiekiama ES fiskalinio suvereniteto, veikiau norima grįžti prie finansavimo mechanizmų, kurie labiau atitiktų Sutartyse nustatytą pirminį tikslą. Todėl Komisijos pasiūlymu būtų sumažinti tiesioginiai įnašai iš valstybių narių biudžetų.

Biudžeto peržiūros dokumente[6] Komisija nustatė nebaigtinį galimų finansavimo šaltinių, kuriais palaipsniui galėtų būti pakeisti nacionaliniai įnašai ir palengvinta nacionalinių iždų našta, sąrašą. Ji taip pat nurodė kelis juos svarstant taikytinus kriterijus. Komisija nuodugniai išanalizavo galimybes[7] ir nusprendė pasiūlyti naują nuosavų išteklių sistemą, grindžiamą finansinių sandorių mokesčiu ir nauju PVM išteklių šaltiniu. Iš šių naujų nuosavų išteklių būtų iš dalies finansuojamas ES biudžetas ir jie galėtų visiškai pakeisti esamus sudėtingus PVM pagrįstus nuosavus išteklius, kurių Komisija siūlo atsisakyti, ir sumažinti BNP pagrįstų išteklių mastą. Išsamus Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl naujos nuosavų išteklių sistemos pateikiamas pridedamame teisės akto tekste[8]. Atsižvelgdama į tai, Komisija remia Europos Parlamento raginimą šį klausimą su nacionaliniais parlamentais aptarti tarpparlamentinėje konferencijoje.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija taip pat siūlo labai supaprastinti permokų grąžinimo ir korekcijų problemos sprendimą. Dėl pastangų suvienodinti valstybių narių įmokas į ES biudžetą ir iš įvairių ES išlaidų politikos programų gaunamas lėšas biudžete atsiranda iškraipymų ir sumažėja jo gebėjimas teikti papildomą naudą. Todėl Komisija, atsižvelgdama į 1984 m. Fontenblo Europos Vadovų Tarybos išvadas, siūlo apriboti įmokas, mokamas tų valstybių narių, kurių biudžetui antraip tektų pernelyg didelė, palyginti su jų santykine gerove, našta.

4. ES biudžete įtvirtinti principai

ES biudžetas skiriasi nuo nacionalinių biudžetų. ES tiesiogiai nefinansuoja sveikatos apsaugos ar švietimo. Iš jo, skirtingai nei iš nacionalinių biudžetų, nefinansuojama policija ar gynybos pajėgos. Jis grindžiamas ne nacionalinius, bet visos Europos interesus atitinkančiais principais. Dėl palyginti mažo dydžio jo lėšas galima sutelkti ten, kur jomis suteikiama didelė ES papildoma nauda[9]. ES biudžetu nesiekiama finansuoti tų intervencijų, kurias valstybės narės galėtų finansuoti pačios. Biudžetas sudaromas todėl, kad būtų galima finansuoti veiklą, be kurios ES negalėtų veikti, arba todėl, kad šią veiklą finansuojant bendrai iš ES biudžeto, ją galima vykdyti ekonomiškiau ir veiksmingiau. ES biudžeto paskirtis:

(a) finansuoti bendrą politiką, kuri, valstybių narių susitarimu, turėtų būti valdoma ES lygmeniu (pavyzdžiui, bendrą žemės ūkio politiką);

(b) parodyti solidarumą su visomis valstybėmis narėmis ir regionais, remti silpniausių regionų vystymąsi; todėl ES taip pat gali veikti kaip viena ekonominė erdvė (pavyzdžiui, vykdydama sanglaudos politiką);

(c) finansuoti intervencijas, kad būtų baigta vidaus rinka, kurių net turtingiausios valstybės narės vienos finansuoti nepajėgtų. ES biudžetas suteikia galimybę įgyvendinti ne grynai nacionalinę, bet europinę perspektyvą, (pavyzdžiui, jo lėšomis finansuojant Europai svarbias investicijas į infrastruktūrą). Jis taip pat padeda atsisakyti brangaus įvairių nacionalinių programų, kuriomis siekiama tų pačių tikslų, dubliavimo;

(d) užtikrinti sinergiją ir masto ekonomiją sudarant sąlygas bendradarbiauti ir siekti bendrai spręsti klausimus, kurių vienos valstybės narės išspręsti negali (pavyzdžiui, imtis pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų, bendradarbiauti vidaus reikalų, migracijos ir teisingumo srityse);

(e) spręsti neišspręstus ir naujus uždavinius, kuriems reikia bendros europinės strategijos (pavyzdžiui, aplinkos, klimato kaitos, humanitarinės pagalbos, demografinių pokyčių ir kultūros srityse).

Atsižvelgdama į tai, rengdama kitą DFP Komisija įtvirtino 2010 m. biudžeto peržiūros dokumente išdėstytus principus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama:

· pagrindinių politikos prioritetų įgyvendinimui;

· ES papildomai naudai;

· poveikiui ir rezultatams;

· abipusės naudos teikimui visoje Europos Sąjungoje.

ES biudžete politika išreikšta skaičiais. Todėl finansavimu turi būti atsižvelgiama į galiojančią atitinkamų sričių reglamentavimo tvarką ir politikos prioritetus. Finansavimas turi duoti laukiamų rezultatų – valstybės narės „neturi teisės“ gauti lėšų, kad jas išleistų kaip panorėjusios, tačiau ES finansavimas joms teikiamas siekiant padėti pasiekti bendrai sutartus ES tikslus. Todėl į šį DFP pasiūlymą įtrauktos programos ir priemonės perplanuotos siekiant užtikrinti, kad jų rezultatais ir poveikiu būtų pagreitintas pagrindinių ES politikos prioritetų įgyvendinimas. Pagrindinis kitų finansinių programų ir priemonių skiriamasis bruožas tas, kad jomis daugiausia dėmesio bus skiriama rezultatams, dažnesniam sąlygų taikymui ir praktinio įgyvendinimo supaprastinimui.

· Rezultatai bus aiškiai susieti su strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimu ir tikslų siekimu. Vadinasi, programas reikės orientuoti į kelis itin svarbius prioritetus ir veiksmus, kuriais sukuriama kritinė masė. Reikia vengti susiskaidymo ir nekoordinuojamų intervencijų. Kai įmanoma, esamos programos bus sujungtos (pavyzdžiui, tokiose srityse, kaip vidaus reikalai, švietimas ir kultūra) ir (arba) perplanuotos (mokslinių tyrimų ir sanglaudos), siekiant užtikrinti kompleksinį programavimą ir vieną įgyvendinimo, atsiskaitymo ir kontrolės mechanizmų rinkinį.

· Supaprastinimas. Galiojančios finansavimo taisyklės sukurtos ne tik atsižvelgiant į poreikį užtikrinti atskaitomybę už išleistas viešąsias lėšas, bet ir siekiant įvertinti ankstesnes problemas. Tai nulėmė įvairovę ir sudėtingumą – sunkiai įgyvendinamą ir kontroliuojamą sistemą. Dėl sudėtingų taisyklių paramos gavėjams, taip pat Komisijai ir valstybėms narėms tenka didelė administracinė našta, kuri gali turėti nenumatytą poveikį – atgrasyti nuo dalyvavimo programose ir vilkinti jų įgyvendinimą. Šiuo metu dirbama siekiant supaprastinti ir bendrąsias taisykles (Finansinį reglamentą), ir sektoriams taikomas taisykles.

· Sąlygų nustatymas. Siekiant didesnį dėmesį skirti rezultatams, o ne sąnaudoms, į programas ir priemones bus įtrauktos sąlygos. Tai ypač aktualu įgyvendinant dideles sanglaudos politikos ir žemės ūkio išlaidų programas, kai valstybės narės ir paramos gavėjai privalės parodyti, kad gautu finansavimu skatinama siekti ES politikos prioritetinių tikslų. Apskritai Komisija užtikrins bendros ES ekonominės politikos ir ES biudžeto derėjimą, visų pirma, kad išvengtų situacijos, kai ES teikiamo finansavimo veiksmingumą mažina nepatikima makrofiskalinė politika.

· Investicijų svertas. Bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi taikant novatoriškas finansines priemones galima padidinti ES biudžeto poveikį: sudaryti sąlygas didesnėms strateginėms investicijoms ir taip padidinti ES augimo potencialą. Bendradarbiaujant su Europos investicijų banko (EIB) grupe, nacionalinėmis ir tarptautinėmis viešosiomis finansų įstaigomis įgyta teigiamos patirties, kuri bus perkelta į kitą DFP. Garantijomis ir rizikos pasidalijimo susitarimais finansų sektoriui galima suteikti daugiau nuosavo kapitalo ir daugiau galimybių skolinti inovacinėms bendrovėms arba infrastruktūros projektams. Todėl tokiomis finansinėmis priemonėmis taip pat galima prisidėti prie bendros finansų rinkų plėtros po krizės.

5. Pagrindiniai nauji aspektai

Komisijos užmojis – kad kito ES biudžeto lėšos būtų leidžiamos kitaip, skiriant didesnę reikšmę rezultatams ir produktyvumui, sutelkiant dėmesį į praktinį strategijos „Europa 2020“ darbotvarkės įgyvendinimą nustatant griežtesnes sanglaudos politikos sąlygas ir susiejant tiesiogines išmokas ūkininkams su ekologija. Kitas biudžetas turėtų būti modernus: ištekliai turi būti perskirstyti prioritetinėms sritims, tokioms kaip visai Europai svarbi infrastruktūra, moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir kultūra, ES išorės sienų apsauga ir tokios prioritetinės išorės politikos kryptys, kaip ES kaimynystė. Jame atsižvelgiama į daugeliui sričių svarbius politikos prioritetus, tokius kaip aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita, kurie sudaro neatsiejamą visų pagrindinių priemonių ir veiksmų dalį. Ši nuostata pagal kiekvieną politikos sritį išsamiai paaiškinta prie šio komunikato pridedamoje II dalyje. Kitoje dalyje išdėstyti pagrindiniai pokyčiai, kurie bus padaryti pagrindinėse išlaidų srityse.

5.1. „Horizontas 2020“. Bendra strateginė mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros programa

ES susidaręs nemažas inovacijų atotrūkis[10], kurį reikia mažinti, jeigu ES nori konkuruoti su kitomis išsivysčiusios ekonomikos šalimis, taip pat su besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalimis. Vertinant pagal kelis pagrindinius rodiklius, pavyzdžiui, pagal užregistruotų patentų skaičių, vidutinio pažangumo ir pažangiųjų technologijų produktų eksportą ir moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai skiriamų išlaidų BVP procentinę dalį, visa ES atsilieka nuo Japonijos ir Jungtinių Valstijų.

Plėtojant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas padedama kurti darbo vietas, gerovę ir gerinti gyvenimo kokybę. Nors ES yra daugelio technologijų pasaulinė lyderė, ji susiduria su vis didesne ir tradicinių konkurentų, ir besiformuojančios ekonomikos šalių konkurencija. Įgyvendinant bendras programas sutelkiamos mokslinių tyrimų pastangos, todėl galima pasiekti tokių rezultatų, kokių atskiros valstybės narės vienos pasiekti negali.

Svarbu visoje ES skatinti didesnes investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kad būtų pasiektas pagrindinis strategijoje „Europa 2020“ nustatytas 3 % BVP investicijų tikslas. Be to, ES turi aktyviau patentuoti mokslininkų sukurtus procesus ir produktus, kad jie būtų naudojami ne tik pažangiųjų technologijų pramonėje, bet, gal tai net svarbiau, ir tradiciniuose sektoriuose. Tam reikia valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir mokslininkų pastangų. Subūrusi Europos mokslinių tyrimų tarybą, Komisija pradėjo esminę ES mokslinių tyrimų valdymo struktūrų pertvarkymą, kuris jau duoda teigiamų rezultatų. Komisija siūlo tuo neapsiriboti ir pertvarkyti esamas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo priemones (visų pirma bendrąsias mokslinių tyrimų programas ir Konkurencingumo ir inovacijų programą): labiau susieti su nustatytais politikos tikslais ir supaprastinti įgyvendinimo procedūras. Tai taip pat palengvins paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą.

Komisija siūlo, kad būsimas mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas būtų grindžiamas trimis pagrindiniais strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintais užmojais:

· tobulinti mokslinį pagrindą;

· spręsti socialinius uždavinius;

· įtvirtinti pirmaujančias pramonės pozicijas ir didinti konkurencingumą.

Bendra strategine programa (kuri bus pavadinta „Horizontas 2020“), bus panaikintas susiskaidymas ir užtikrintas geresnis derėjimas, be kitų dalykų, ir su nacionalinėmis mokslinių tyrimų programomis. Ji bus glaudžiai susieta su pagrindiniais sektorių politikos prioritetais, tokiais kaip sveikata, apsirūpinimo maistu saugumas, taip pat bioekonomika, energetika ir klimato kaita. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ dalyvaus Europos technologijos institutas, atliksiantis svarbų vaidmenį savo žinių ir inovacijos bendrijose suburdamas visų trijų žinių trikampio šalių – švietimo, inovacijų ir mokslinių tyrimų – partnerius. Viena šio naujo mokslinių tyrimų finansavimo metodo ypatybė bus ta, kad, pasitelkus sėkmingą Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės pavyzdį, bus dažniau naudojamos novatoriškos finansinės priemonės.

2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 80 mlrd. EUR Bendrai strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų programai. Šį finansavimą papildys didelė iš struktūrinių fondų moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriama parama. Pavyzdžiui, 2007–2013 m. Europos regionuose moksliniams tyrimams ir inovacijoms išleista apie 60 mlrd. EUR ir galima tikėtis, kad ateityje išlaidos bus panašios.

5.2. Solidarumas ir investicijos tvariam augimui ir užimtumui skatinti

Sanglaudos politika yra akivaizdi solidarumo su neturtingiausiais ir silpniausiais ES regionais išraiška – tačiau ne tik tai. Vienas iš svarbiausių ES laimėjimų yra jos gebėjimas pakelti visų savo piliečių gyvenimo lygį. Tai daroma ne tik padedant neturtingesnėms valstybėms narėms ir regionams vystytis ir augti, bet ir skatinant integraciją į bendrąją rinką, kuri dėl savo dydžio visoms ES narėms, turtingoms ir neturtingoms, didelėms ir mažoms, suteikia galimybių naudotis rinkomis ir masto ekonomija. Komisijos atliktame ankstesnių metų išlaidų vertinime pateikta daug papildomos naudos ir investicijų, kuriomis skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas ir kurių nebūtų buvę be paramos iš ES biudžeto, pavyzdžių. Vis dėlto rezultatai taip pat patvirtina tam tikrą išsisklaidymą ir nepakankamą prioritetų nustatymą. Dabar, kai  viešosios lėšos ribotos ir kai kaip niekada reikalingos augimą skatinančios investicijos, Komisija nusprendė pasiūlyti gerokai pakeisti sanglaudos politiką.

Visoje ES siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir uždavinius svarbų vaidmenį, be kita ko, atlieka sanglaudos politika. Komisija siūlo daugiau dėmesio skirti sanglaudos politikos išlaidų rezultatams ir veiksmingumui ją sistemingiau susiejant su strategijos „Europa 2020“ tikslais. Be to, siūloma įvesti naują regionų kategoriją – „pereinamojo laikotarpio regionai“, kad būtų pakeista dabartinė laipsniško paramos įvedimo ir laipsniško nutraukimo sistema. Ši kategorija apims regionus, kurių BVP vienam gyventojui yra 75 %–90 % ES-27 vidurkio.

Nedarbas ir vis dar didelis skurdas verčia imtis veiksmų ES ir nacionaliniais lygmenimis. Kad Sąjunga galėtų spręsti didėjančias problemas, susijusias su įgūdžių trūkumu, nepakankamais aktyvios darbo rinkos politikos ir švietimo sistemos rezultatais, socialine marginalizuotų grupių atskirtimi ir mažu darbo jėgos judumu, reikia ir politikos iniciatyvų, ir konkrečių paramos priemonių. Daugelį šių problemų paaštrino finansų ir ekonomikos krizė, demografinės ir migracijos tendencijos ir didelė technologinių pokyčių sparta. Veiksmingai nesprendžiamos jos smarkiai apsunkina socialinę sanglaudą ir trukdo konkurencingumui. Todėl labai svarbu augimą skatinančias investicijas į infrastruktūrą, regionų konkurencingumą ir verslo plėtrą derinti su priemonėmis, susijusiomis su darbo rinkos politika, švietimu, mokymu, socialine įtrauktimi, darbuotojų, įmonių ir verslininkų gebėjimu prisitaikyti, taip pat administraciniais gebėjimais.

Būtent šioje srityje pagrindinis vaidmuo tenka Europos socialiniam fondui (ESF), todėl siūloma valstybių narių reikalauti rasti būdą, kaip skirtingomis finansavimo priemonėmis prisidėti prie pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo, be kitų dalykų, kiekvienos kategorijos regionui nustatyti mažiausią struktūrinių fondų paramos ESF dalį (25 % konvergencijos regionams, 40 % pereinamojo laikotarpio regionams, 52 % konkurencingumo regionams, atsižvelgiant į tai, kad trečdalį reikalavimus atitinkančiose valstybėse narėse sanglaudos politikai skiriamo asignavimo toliau sudarytų Sanglaudos fondo lėšos, neįskaitant teritorinio bendradarbiavimo). Taikant šias dalis, mažiausia visa ESF skirtų lėšų dalis yra 25 % sanglaudos politikai skirto biudžeto, t. y. 84 mlrd. EUR. ESF finansavimas bus papildytas keliomis Komisijos tiesiogiai valdomomis darbo vietų kūrimą remiančiomis priemonėmis, tokiomis kaip programa PROGRESS ir tinklas EURES.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF), kurio lėšomis remiami dėl pasaulinės prekybos pokyčių darbą praradę darbuotojai ir jiems padedama kuo greičiau vėl susirasti darbą, yra lanksti priemonė, neįtraukta į finansinę programą. Skirtingais metais reikia skirtingos sumos, todėl Komisija siūlo EGF neįtraukti į finansinę programą. EGF taip pat galima naudoti siekiant padėti žemės ūkio sektoriaus subjektams, kurių pragyvenimo šaltinius galėjo neigiamai paveikti globalizacija.

Siekdama padidinti ES išlaidų veiksmingumą ir atsižvelgdama į Lisabonos sutartyje įtvirtintą teritorinį požiūrį, Komisija siūlo visiems struktūriniams fondams nustatyti bendrą strateginę programą, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai virstų investavimo prioritetais. Tai būtų postūmis siekiant Lisabonos sutartyje nustatyto teritorinės sanglaudos tikslo. Praktiškai Komisija siūlo su kiekviena valstybe nare sudaryti partnerystės sutartį. Šiose sutartyse bus nustatytas nacionalinių ir regioninių partnerių įsipareigojimas skirtas lėšas naudoti strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti – tai bus veiklos rezultatų vertinimo pagrindas, kuriuo remiantis galima įvertinti pažangą vykdant įsipareigojimus.

Todėl turėtų būti nustatyta tvirta sąsaja su valstybių narių parengtomis nacionalinėmis reformų programomis bei stabilumo ir konvergencijos programomis, taip pat su pagal jas Tarybos priimtomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis. Kad tikslui užtikrinti sanglaudos išlaidų veiksmingumą nepakenktų nepatikima makrofiskalinė politika, kiekvienoje sutartyje nustatytas sektoriams taikomas ex ante sąlygas papildys su nauju ekonomikos valdymu susijusios sąlygos.

Sutartyse bus išdėstyti aiškūs tikslai ir rodikliai bei nustatytos tam tikros sąlygos (ir ex ante, ir siejamos su siekiamais rezultatais, kad būtų galima juos stebėti), taip pat įtrauktas įsipareigojimas metinėse sanglaudos politikos ataskaitose apžvelgti per metus padarytą pažangą. Finansavimas bus skiriamas keliems prioritetams: konkurencingumo ir pereinamojo laikotarpio regionai visą jiems skirtą biudžeto asignavimą, išskyrus ESF, pirmiausia naudotų energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančiajai energijai, MVĮ konkurencingumui ir inovacijoms, o konvergencijos regionai jiems skirtą asignavimą panaudotų įvairesniems prioritetams (jei reikia, ir institucinių gebėjimų stiprinimui).

Siekiant geresnių veiklos rezultatų, bus nustatytos naujos sąlygos, kad ES finansavimu daugiausia dėmesio būtų skiriama rezultatams ir valstybėms narėms būtų sukurta stiprių paskatų užtikrinti, kad vykdant sanglaudos politiką būtų veiksmingai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai ir uždaviniai. Bus nustatytos ir ex ante sąlygos, kurios turi būti įtvirtintos prieš išmokant lėšas, ir ex post sąlygos, pagal kurias papildomos lėšos bus išmokamos priklausomai nuo veiklos rezultatų. Jeigu pažangos tenkinant šias sąlygas nebus, lėšų mokėjimas bus sustabdytas arba nutrauktas.

Sąlygos bus grindžiamos rezultatais ir paskatomis įgyvendinti reformas, kurių reikia veiksmingam finansinių išteklių naudojimui užtikrinti. Siekiant daugiau dėmesio skirti rezultatams ir strategijos „Europa 2020“ tikslų siekimui, 5 % sanglaudos biudžeto bus atidėti ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus skirti valstybėms narėms ir regionams, kurie įgyvendindami savo programas pasiekė orientyrus pagal programos tikslus, susijusius su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir uždaviniais. Orientyrai bus apibrėžti pagal sanglaudos politikos reglamentus.

Galiojančią finansinę programą įgyvendinant įgyta patirtis rodo, kad daug valstybių narių per trumpą laikotarpį nesugeba panaudoti didelės apimties ES lėšų. Dėl vėlavimo parengti projektus, vykdyti įsipareigojimus ir išleisti lėšas šio finansavimo laikotarpio pabaigoje susikaupė daug nepanaudotų asignavimų. Be to, kai kurioms valstybėms narėms dėl jų fiskalinės padėties sunkiau skirti lėšų bendram nacionaliniam finansavimui suteikti. Siekdama sustiprinti gebėjimą panaudoti finansavimą, Komisija siūlo keletą priemonių:

· sanglaudos lėšų asignavimams nustatyti 2,5 % BNP apribojimo tarifą;

· leisti laikinai padidinti bendro finansavimo normą 5–10 procentinių punktų, jeigu valstybė narė gauna finansinę pagalbą pagal SESV 136 arba 143 straipsnį, ir taip sumažinti pastangas, kurių reikalaujama iš nacionalinių biudžetų vykstant fiskaliniam konsolidavimui, kartu išlaikant tą patį bendrą ES finansavimo lygį;

· į partnerystės sutartis įtraukti tam tikras sąlygas dėl administracinių gebėjimų gerinimo.

Komisija siūlo kitoje DFP didžiausią sanglaudos lėšų dalį skirti neturtingiausiems regionams ir valstybėms narėms. Ji taip pat siūlo padėti tiems regionams, kurie netenka konvergencijos regiono statuso, apribojant pagalbos intensyvumo sumažinimą, kuris būtų taikomas, jeigu jie iš karto įgytų konkurencingumo regiono statusą. Todėl Komisija siūlo, kad kitos DFP laikotarpiu jiems būtų palikta du trečdaliai ankstesnės pagalbos. Šie regionai, kartu su kitais, kurių BVP lygis panašus (75–90 % ES BVP), būtų priskirti naujai pereinamojo laikotarpio regionų kategorijai.

2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 376 mlrd. EUR sanglaudos politikos priemonių išlaidoms. Ši suma apima: · 162,6 mlrd. EUR konvergencijos regionams; · 38,9 mlrd. EUR pereinamojo laikotarpio regionams; · 53,1 mlrd. EUR konkurencingumo regionams; · 11,7 mlrd. EUR teritoriniam bendradarbiavimui; · 68,7 mlrd. EUR Sanglaudos fondui. Ir 40 mlrd. EUR Europos infrastruktūros tinklų priemonei (žr. 5.3 dalį) Europos socialinio fondo lėšas (remiantis 25–40–52 proc. formule, taikoma regionų kategorijoms) sudaro bent 25 % sanglaudos paketo, išskyrus Europos infrastruktūros tinklų priemonę, t. y. 84 mlrd. EUR. Neįtraukta į DFP: · 3 mlrd. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui; · 7 mlrd. EUR Europos solidarumo fondui.

5.3. Europos infrastruktūros tinklų priemonė

Visu pajėgumu veikianti bendroji rinka priklauso nuo šiuolaikiškos, itin našios infrastruktūros, kuria sujungiami Europos transporto, energijos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) tinklai.

Apskaičiuota, kad transeuropiniams energijos tinklams užbaigti 2014–2020 m. reikės 200 mlrd. EUR, 540 mlrd. EUR reikia investuoti į transeuropinį transporto tinklą, o per 250 mlrd. EUR – į IRT. Nors didžiąją dalį reikalingų investicijų gali ir turėtų skirti rinka, reikia spręsti rinkos nepakankamumo problemą: užpildyti tebesančias spragas, šalinti kliūtis ir užtikrinti tinkamas tarpvalstybines jungtis. Vis dėlto patirtis patvirtina, kad nacionaliniuose biudžetuose paprastai neteikiama pakankamai didelės reikšmės daugiašalėms, tarpvalstybinėms investicijoms, kurių reikia, kad bendroji rinka turėtų reikiamą infrastruktūrą. Tai dar vienas ES biudžeto teikiamos papildomos naudos pavyzdys. Tokio biudžeto lėšomis gali būti užtikrintas visos Europos interesus atitinkančių projektų, kuriuos įgyvendinant centrinė dalis gali būti sujungta su periferija visų labui, finansavimas.

Todėl Komisija nusprendė pasiūlyti sukurti Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kad paspartintų infrastruktūros, kurios reikia ES, plėtrą. Sukūrus augimą skatinančias jungtis bus sudarytos geresnės sąlygos patekti į vidaus rinką, baigsis tam tikrų ekonominių „salų“ izoliacija. Antai tų ES vietovių, kurios dar neprijungtos prie pagrindinių elektros ir dujų tiekimo tinklų, energijos tiekimas priklauso nuo investicijų kitose valstybėse narėse. Europos infrastruktūros tinklų priemone taip pat bus iš esmės prisidėta stiprinant energetinį saugumą, nes visos Europos mastu bus užtikrinta galimybė naudotis skirtingais Sąjungoje ir už jos ribų esančiais šaltiniais ir tiekėjais. Ji taip pat padės taikyti naują Lisabonos sutartimi įvestą teritorinės sanglaudos principą. Visoje Europoje užtikrinus galimybę naudotis padidintos spartos IRT tinklais ir visoje Europoje teikiamomis IRT paslaugomis, be kitų dalykų, bus panaikintas bendrosios rinkos susiskaidymas, MVĮ bus lengviau ieškoti augimo galimybių ne tik savo šalies, bet ir kitose rinkose.

Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis bus finansuojami iš anksto nustatyti ES svarbūs transporto, energetikos ir IRT infrastruktūros prioritetai, taip pat fizinė ir informacinių technologijų infrastruktūra, laikantis tvaraus vystymosi kriterijų. Prie šio pasiūlymo pridedamas siūlomų infrastruktūros prioritetų (trūkstamų jungčių) sąrašas.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė bus valdoma centralizuotai ir bus finansuojama iš tikslinio biudžeto ir iš Sanglaudos fondo transportui numatytų lėšų. Bendro finansavimo iš ES biudžeto norma bus aukštesnė, jeigu investuojama vadinamuosiuose konvergencijos, o ne konkurencingumo regionuose. Vietinė ir regioninė infrastruktūra bus sujungta su prioritetine ES infrastruktūra, taip sujungiant visus ES piliečius, ir galės būti (bendrai) finansuojama iš struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo ir (arba) ERPF, atsižvelgiant į valstybės narės arba regiono padėtį). Atsižvelgdama į nepakankamą naujųjų valstybių narių infrastruktūrą, Komisija nusprendė pasiūlyti Sanglaudos fondui skirti santykinai nepakeistą asignavimą. Tai padės skatinti investicijas į transportą reikalavimus atitinkančiuose regionuose ir paremti jų ir likusios ES dalies jungčių kūrimą.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybių naudoti novatoriškas finansavimo priemones siekiant paspartinti ir užtikrinti didesnes investicijas nei tos, kurios gali būti padarytos tik iš viešųjų lėšų. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su EIB ir kitais viešaisiais investicijų bankais, kad sujungtų šių projektų finansavimą. Visų pirma Komisija skatins naudoti ES projektų obligacijas[11], kad paspartintų šių svarbių projektų įgyvendinimą.

Kai kurie ES svarbūs infrastruktūros projektai turės būti įgyvendinami ir kaimyninėse, ir narystei besirengiančiose šalyse. Komisija pasiūlys paprastesnius būdus juos susieti su naująja priemone ir finansuoti jos lėšomis, kad užtikrintų vidaus ir išorės priemonių derėjimą. Vadinasi, bus nustatytos kompleksinės taisyklės, kad atitinkamų projektų finansavimui reikalingas lėšas būtų galima skirti pagal skirtingas ES biudžeto išlaidų kategorijas.

2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 40 mlrd. EUR Europos infrastruktūros tinklų priemonei, kuriuos papildytų 10 mlrd. EUR Sanglaudos fondo lėšų, numatytų atitinkamoms investicijoms į transportą. Ši suma apima 9,1 mlrd. EUR energetikos sektoriui, 31,6 mlrd. EUR transporto sektoriui (įskaitant 10 mlrd. EUR Sanglaudos fondo lėšų) ir 9,1 mlrd. EUR IRT.

5.4. Tausiai išteklius naudojanti bendra žemės ūkio politika

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – viena iš nedaugelio iš tikrųjų bendros ES politikos krypčių. Jos paskirtis – Europoje sukurti tvarų žemės ūkio sektorių didinant jo konkurencingumą, užtikrinant tinkamą ir saugų aprūpinimą maistu, išsaugoti aplinką ir kraštovaizdį kartu užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygį. Ji pakeičia skirtingą 27 valstybių narių žemės ūkio politiką ir ją vykdant sutaupomos nacionalinių biudžetų lėšos, kadangi tiesioginė parama ūkininkams mokama iš ES biudžeto ir nėra bendrai finansuojama nacionaliniu lygmeniu.

Siūlydama BŽŪP finansavimo pakeitimus Komisija ją labiau įtraukia į strategiją „Europa 2020“ kartu užtikrindama pastovų pajamų lygį Europos ūkininkams. Ateityje žemės ūkio biudžetas bus naudojamas net tik žemės ūkio produktyvumui padidinti, tinkamam žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygiui užtikrinti, rinkoms stabilizuoti, produktų tiekimui vartotojams prieinama kaina užtikrinti, bet juo taip pat bus remiamas tvarus gamtos išteklių ir klimato politikos valdymas ir subalansuotas teritorinis vystymasis visoje Europoje. Trys strategijos „Europa 2020“ kryptys – pažangus, tvarus ir integracinis augimas – bus susisietos su kitu BŽŪP plėtros etapu.

Komisija siūlo pakeitimus, kad visoje ES būtų sukurta sąžiningesnė ir teisingesnė paramos sistema, susiejanti žemės ūkį su aplinkos politika, kad kraštovaizdis būtų prižiūrimas tvariai, ir užtikrinanti, kad žemės ūkis toliau palaikytų gyvybingą kaimo ekonomiką. Bėgant metams į BŽŪP įtraukta įsipareigojimų ir pareigų, kurios labiau tiktų kitų sričių politikai. Naujoji DFP Komisijai suteiks progą perorientuoti BŽŪP į jos pagrindinę ir naują veiklą. Todėl, pavyzdžiui, maisto saugai skirtos lėšos perkeltos į biudžeto 3 išlaidų kategoriją, o pagalba maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims ateityje bus finansuojama iš 1 išlaidų kategorijos lėšų, nes taip geriau laikomasi strategijoje „Europa 2020“ nustatyto skurdo mažinimo tikslo. Komisija pasiūlys išplėsti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo taikymo sritį įtraukiant pagalbą ūkininkams, kurių pragyvenimo šaltinius galėjo paveikti globalizacija.

Pagrindinė dviejų ramsčių BŽŪP struktūra bus išlaikyta. Toliau nurodyti svarbiausi Komisijos siūlomi pakeitimai.

Tiesioginių išmokų susiejimas su ekologija. Siekiant užtikrinti, kad BŽŪP padėtų ES praktiškai siekti aplinkos ir klimato politikos tikslų, neapsiribojant galiojančiuose teisės aktuose nustatytais kompleksinio paramos susiejimo reikalavimais, 30 % tiesioginės paramos bus susieta su ekologijos sąlyga. Vadinasi, visi ūkininkai privalo vykdyti aplinkai palankią veiklą, kuri bus apibrėžta teisės aktuose ir kurią bus galima patikrinti. Ūkininkai gaus išmokas už bendrapiliečiams teikiamas viešąsias gėrybes, taigi žemės ūkio sektorius bus iš esmės nukreiptas tvaresnio vystymosi linkme.

Išmokų suvienodinimas. Siekiant vienodžiau paskirstyti tiesioginę paramą, kartu atsižvelgiant į tebesančius darbo užmokesčio ir sąnaudų skirtumus, tiesioginės paramos už hektarą dydžiai bus palaipsniui tikslinami. Tai bus padaryta per laikotarpį visoms valstybėms narėms, kurioms skiriamos mažesnės nei 90 % vidurkio tiesioginės išmokos, trečdaliu sumažinant skirtumą tarp dabartinio dydžio ir šio dydžio. Išmokų vienodinimą proporcingai finansuos visos valstybės narės, kurių tiesioginės išmokos didesnės už ES vidurkį. Be to, bus peržiūrėtas kaimo plėtros lėšų skyrimas: bus remiamasi objektyvesniais kriterijais ir lėšos geriau orientuojamos į politikos tikslus. Taip bus užtikrintos sąžiningesnės sąlygos vienodą veiklą vykdantiems ūkininkams. Kad BŽŪP būtų galima spręsti uždavinius, susijusius su XXI a. Europos žemės ūkio ekonominiais, socialiniais ir geografiniais ypatumais, ir veiksmingai prisidėti siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, Komisija parengs pasiūlymus, kuriais bus numatyta galimybė lanksčiai naudoti abiejų ramsčių priemones.

Tiesioginių išmokų dydis apribojamas ribojant bazinį tiesioginės pajamų paramos, kurią gali gauti didelės žemės ūkio valdos, dydį, atsižvelgiant į didesnių struktūrų masto ekonomiją ir jų tiesiogiai įdarbinamų darbuotojų skaičių. Komisija siūlo, kad sutaupytos lėšos būtų panaudotos kaimo plėtrai skirtam biudžeto asignavimui ir paliekamos tų valstybių narių, kuriose jos sutaupytos, nacionaliniuose finansiniuose paketuose.

Komisijos nuomone, šie nauji aspektai gali būti suderinti su dabartine BŽŪP dviejų ramsčių struktūra. Taigi būsimosios BŽŪP pirmasis ramstis bus ekologiškesnis ir jo lėšos paskirstomos teisingiau, o antrasis ramstis bus labiau orientuotas į konkurencingumą ir inovacijas, klimato kaitą ir aplinką. Geriau orientuojant politiką turimi finansiniai ištekliai turėtų būti naudojami veiksmingiau. Vykdant antrojo BŽŪP ramsčio kaimo plėtros politiką toliau bus atsižvelgiama į konkrečius nacionalinius ir (arba) regioninius poreikius laikantis ES prioritetų, ir jai bus taikomos tos pačios strategijos „Europa 2020“ veiklos rezultatais grindžiamos sąlygos kaip ir kitų struktūrinių fondų atveju. Po 2013 m. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) bus įtrauktas į visų struktūrinių fondų bendrą strateginę programą ir į su visomis valstybėmis narėmis numatomas sudaryti sutartis. Pabrėžiant socialinės ir ekonominės plėtros teritorinio aspekto svarbą ir į vieną sutartį įtraukiant visas ES lėšas, ateityje bus geriau remiama ekonominė ES kaimo vietovių plėtra.

Galiausiai Komisija siūlo restruktūrizuoti rinkos priemones, kurios dabar priskiriamos pirmajam BŽŪP ramsčiui. Šiandien Europos žemės ūkiui reikia spręsti įvairius uždavinius, visų pirma reikia atsižvelgti į nenumatytas aplinkybes arba palengvinti prisitaikymą prie tarptautinių prekybos susitarimų nulemtų pokyčių. Todėl Komisija siūlo sukurti dvi daugiametei finansinei programai nepriskiriamas priemones, kurioms bus taikoma ta pati paspartinta procedūra kaip ir Neatidėliotinos pagalbos rezervui: ekstremalių situacijų  mechanizmą, naudojamą krizių atvejais (pavyzdžiui, kilus maisto saugos problemoms), ir nustatyti naują Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo taikymo sritį.

2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 281,8 mlrd. EUR bendros žemės ūkio politikos I ramsčiui ir 89,9 mlrd. EUR kaimo plėtrai. Finansavimas bus papildytas dar 15,2 mlrd. EUR: · 4,5 mlrd. EUR apsirūpinimo maistu saugumo moksliniams tyrimams ir inovacijoms, bioeokomikai ir tvariam žemės ūkiui (įtraukta į bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą); · 2,2 mlrd. EUR maisto saugai pagal 3 išlaidų kategoriją; · 2,5 mlrd. EUR pagalbai maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal 1 išlaidų kategoriją; · 3,5 mlrd. EUR naujam rezervui krizių žemės ūkio sektoriuje atvejais; · iki 2,5 mlrd. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui.

5.5. Investicijos į žmoniškąjį kapitalą

Strategijos „Europa 2020“ pagrindiniai tikslai padidinti tretinį išsilavinimą turinčių ir sumažinti mokyklų nebaigusių asmenų skaičių nebus pasiekti, jeigu nebus daugiau investuojama į žmogiškąjį kapitalą. Didžiausias ES biudžeto finansinis įnašas investicijoms į žmones skiriamas iš Europos socialinio fondo. Neapsiribojant šio fondo veikla, galima padidinti ES paramą visų pakopų formaliajam švietimui ir mokymui (viduriniam, aukštajam, profesiniam, suaugusiųjų), taip pat savišvietai ir neformaliajam švietimui ir mokymo veiklai. Vienas iš pagrindinių dabartinės Mokymosi visą gyvenimą programos, programų „Erasmus Mundus“ ir „Jaunimas“ laimėjimų – išaugęs tarptautinis judumas mokymosi tikslais. Kitos DFP laikotarpiu bus sustiprinta šiuo metu iš programos „Leonardo“ lėšų remiama veikla, kuria siekiama tobulinti įgūdžius ir padėti mažinti aukštą daugelio valstybių narių jaunimo nedarbo lygį ir kuria žmonėms suteikiama galimybė mokytis kitos ES šalies švietimo ir mokymo, pavyzdžiui, pirminio profesinio rengimo, įstaigose, taip pat plėtoti ir iš vienos valstybės narės į kitą perduoti novatorišką politiką. Šiuo metu pagal magistro programas kitoje valstybėje narėje studijuoti norintys studentai gali gauti labai nedidelę finansinę paramą. Komisija pasiūlys parengti, bendradarbiaujant su EIB, novatorišką programą, kuri suteiks garantijų kitoje šalyje studijuoti norintiems magistrantams. Todėl Komisija siūlo sustiprinti Bendrijos švietimo ir mokymo programas ir padidinti šiai veiklai skiriamą finansavimą.

Kultūrai ir žiniasklaidai skiriamu ES finansavimu remiamas bendras europiečių kultūros paveldas ir gerinama Europos kūrinių sklaida ES ir už jos ribų. Dabartinės programos atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tarpusavio mokymąsi ir didinant šių sektorių profesionalumą. Augantis kultūros ir kūrybinės pramonės sektorių ekonominis vaidmuo labai atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus.

Vis dėlto dabar programų ir priemonių struktūra suskaidyta. Pagal jas paprastai įgyvendinama daug mažų projektų ir kai kurios jų nesukaupė kritinės masės, kad padarytų ilgalaikį poveikį. Kartais jų veikla sutampa, todėl didėja valdymo sąnaudos ir trikdomi potencialūs pareiškėjai.

Todėl Komisija siūlo vieną kompleksinę švietimo, mokymo ir jaunimo programą, taip racionalizuojant ir supaprastinant dabartinę struktūrą. Daugiausia dėmesio bus skiriama įgūdžių ugdymui ir žmonių judumui. Dėl tų pačių priežasčių su kultūra susijusioms programoms taip pat bus suteikta sinergijos.

Bus supaprastinti paraiškų teikimo ir projektų priežiūros bei vertinimo procesai, be kitų dalykų, projektų valdymą pavedus nacionalinėms agentūroms.

2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 15,2 mlrd. EUR švietimo ir mokymo sričiai ir 1,6 mlrd. EUR kultūros sričiai. Šį finansavimą papildys didelė iš struktūrinių fondų švietimui ir mokymui skiriama parama. Pavyzdžiui, 2007–2013 m. Europos regionuose moksliniams tyrimams ir inovacijoms išleista apie 72,5 mlrd. EUR ir galima tikėtis, kad ateityje išlaidos bus panašios.

5.6. Migracijos problemų sprendimas

Pastaraisiais metais nuolat augo vidaus reikalų politikos, apimančios saugumą, migraciją ir išorės sienų valdymą, reikšmė. Tai viena iš politikos sričių, kuri buvo gerokai pakeista pagal Lisabonos sutartį. Jos svarba patvirtinta Stokholmo programoje[12] ir jos veiksmų plane[13].

Nepaprastai svarbus tikslas – sukurti vidaus sienų neturinčią erdvę, į kurią ES piliečiai ir trečiosios šalies piliečiai, turintys teisę atvykti ir gyventi, galėtų atvykti, kurioje jie galėtų nevaržomai judėti, gyventi ir dirbti, žinodami, kad jų teisių visiškai paisoma ir kad užtikrintas jų saugumas. Tačiau išaugo ir visuomenės susirūpinimas dėl neteisėtos imigracijos ir integracijos. Į ateitį orientuota teisėtos imigracijos ir integracijos politika – svarbiausia didinant ES konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, turtinant mūsų visuomenę ir sudarant visiems vienodas galimybes. Šios srities prioritetas – užbaigti kurti saugesnę ir veiksmingesnę bendrą Europos prieglobsčio sistemą, atspindinčią mūsų vertybes. Apskritai ES biudžeto lėšų sutelkimas šioje srityje duoda akivaizdžios papildomos naudos.

Kitoje daugiametėje finansinėje programoje Komisija siūlo supaprastinti išlaidų priemonių struktūrą sumažinant programų skaičių ir nustatyti dviejų ramsčių struktūrą – sukurti Migracijos ir prieglobsčio fondą ir Vidaus saugumo fondą. Abu fondai bus svarbūs vykdant išorės veiksmus: pradėjus finansavimą ES ir jį tęsiant trečiosiose šalyse bus užtikrintas jo tęstinumas, pavyzdžiui, vykdant pabėgėlių perkėlimo, readmisijos ir regioninės apsaugos programas. Komisija taip pat numato pereiti nuo metinio programavimo prie daugiamečio programavimo, taip sumažės Komisijos, valstybių narių ir galutinių paramos gavėjų darbo krūvis.

Lisabonos sutartyje numatytas ES bendradarbiavimas kovojant su nusikaltėlių tinklais, prekyba žmonėmis ir ginklų bei narkotikų kontrabanda, taip pat bendradarbiavimas civilinės saugos srityje siekiant užtikrinti geresnę žmonių ir aplinkos apsaugą didelių gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atveju. Dėl padažnėjusių nelaimių, nuo kurių kenčia europiečiai, būtina imtis labiau sisteminių Europos lygmens veiksmų. Todėl Komisija siūlo padidinti ES reagavimo į nelaimes veiksmingumą, darną ir regimumą.

2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 8,2 mlrd. EUR vidaus reikalų sričiai ir 455 mln. EUR civilinei saugai ir Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų priemonei.

5.7. ES kaip pasaulinio masto veikėja

Įvykiai už ES sienų gali tiesiogiai paveikti ir paveikia ES piliečių gerovę ir saugumą. Todėl ES svarbu aktyviai stengtis nulemti įvykius pasaulyje, be kitų dalykų, naudojant finansines priemones.

Lisabonos sutartis – naujas ES santykių su pasauliniais partneriais atspirties taškas. Vyriausiojo įgaliotinio, kartu einančio Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, ir atliekančio svarbų koordinuojamąjį vaidmenį, pareigybė sukurta siekiant su tarptautiniais partneriais bendrauti vieningai ir veiksmingai, paisant pagrindinių demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, žmogaus orumo, lygybės ir solidarumo principų ir gerbiant Jungtinių Tautų chartijos ir tarptautinės teisės principus. ES toliau propaguos ir gins žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę užsienyje. Tai pagrindinis ES išorės veiksmų ginant savo vertybes aspektas.

Kitas svarbus prioritetas – laikytis ES oficialaus įsipareigojimo iki 2015 m. paramai užjūrio vystymuisi skirti 0,7 % bendrojo nacionalinio produkto (BNP) išlaikant ES biudžeto dalį bendromis visos ES pastangomis ir taip žengti lemiamą žingsnį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Taikant vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (DCI) bus sukurta visai Afrikai skirta priemonė, skirta paremti Bendros Afrikos ir Europos strategijos įgyvendinimą, kuria daugiausia dėmesio skiriama aiškiai tarpregioninės ir tarpžemyninės veikos papildomai naudai. Priemonė bus pakankamai lanksti, kad būtų galima derinti ES valstybių narių, Afrikos valstybių, finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus įnašus. Be to, taikant DCI daugiausia dėmesio bus skiriama skurdo mažinimui ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimui atitinkamuose pasaulio regionuose.

ES turi dalyvauti atsižvelgdama į atskirų partnerių aplinkybes. Mūsų partneriai – ir besivystančios ekonomikos šalys, ir mažiausiai išsivysčiusios šalys, kurioms reikia specialios ES pagalbos. Atsižvelgdama į neseniai paskelbtą Europos kaimynystės politikai skirtą komunikatą[14], ES pasirengusi kaimynystėje ilgainiui sukurti stabilumo, gerovės ir demokratijos erdvę. Dėl istorinių įvykių arabų valstybėse taip pat reikia nuolatinių investicijų pokyčių procesui, kuris akivaizdžiai svarbus tiek mums, tiek šioms valstybėms, paremti. ES suaktyvins krizių prevencijos veiklą, kad išsaugotų taiką ir tarptautinį saugumą.

Savo priemonėmis taip pat galime prisidėti ES bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis pasaulinės reikšmės klausimais, tokiais kaip klimato kaita, aplinkos apsauga, neteisėta migracija ir regioninis nestabilumas, ir užtikrinti greitą ir veiksmingą ES atsaką ištikus gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms visame pasaulyje. ES įsipareigojusi finansiškai prisidėti, kad įvykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus klimato kaitos ir biologinės įvairovės srityse. 2003 m. priemonės buvo iš esmės racionalizuotos, todėl jos duoda veiksmingesnių rezultatų. Komisija nemano, kad kitu DFP laikotarpiu reikia dar kartą iš esmės keisti teisinę struktūrą, nors pasiūlyta jos patobulinimų ir visa priemonė sustiprinta.

Siekdama atsižvelgti į vykstančius tarptautinius pokyčius, Komisija siūlo perorientuoti pramoninių ir besiformuojančios ekonomikos šalių programų finansavimą ir verčiau sukurti naują partnerystės priemonę mūsų ekonominiams interesams kituose pasaulio regionuose paremti. Skatinant prekybą ir reguliavimo vienodinimą ES verslui gali būti suteikta daugiau galimybių tais atvejais, kai finansavimu būtų sustiprinti ES ekonominiai ryšiai pasaulyje. Taip bus užtikrinta, kad Europos įmonės pasinaudotų ekonominiais pokyčiais, vykstančiais daugelyje pasaulio regionų, kur atsiveria galimybės, kokių iki šiol nebuvo, tačiau konkurencija irgi labai stipri.

Lisabonos sutartyje ES humanitarinė pagalba pripažįstama kaip savarankiška ES išorės veiksmų politikos sritis – tai suteikia didelės papildomos naudos. Laikantis nuoseklaus, papildančio ir suderinto ES požiūrio į humanitarinės pagalbos teikimą užtikrinama, kad ribotais ištekliais būtų veiksmingai atsižvelgiama į nustatytus poreikius ir skatinama veiksmingesnė tarptautinė humanitarinė pagalba. Dėl padažnėjusių gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių ir jų ekonominio poveikio būtina imtis sisteminių Europos lygmens veiksmų, siekiant gerinti pasirengimą ir stiprinti reagavimo gebėjimus tiek ES viduje, tiek už jos ribų. Komisija siūlo, kad reagavimui į krizes, krizių prevencijai ir valdymui būtų naudojama Humanitarinės pagalbos priemonė ir civilinės saugos mechanizmas, taikomas reaguojant į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, kurių dėl klimato kaitos poveikio nemažės.

Komisija įsitikinusi, kad kai kuriose vidaus politikos srityse, kaip antai švietimo ir migracijos, finansavimo priemones reikėtų naudoti veiksmams trečiosiose šalyse paremti, nes racionalizavus ir supaprastinus metodą gaunama akivaizdžios naudos.

2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 70 mlrd. EUR išorės priemonėms. Neįtraukta į DFP: · Europos plėtros fondas (AKR valstybės) – 30 mlrd. EUR; · Europos plėtros fondas (užjūrio šalys ir teritorijos) – 321 mln. EUR; · Pasaulinis klimato ir biologinės įvairovės fondas; · Neatidėliotinos pagalbos rezervas – 2,5 mlrd. EUR.

5.8. Specialūs punktai

Veikla, vykdoma ES vardu arba įgyvendinant ES politiką, finansuojama įvairiais būdais. Dėl kelių priežasčių tam tikra veikla finansuojama iš skirtingų įnašų į biudžetą arba ją finansuoja tik kai kurios valstybės narės. Šiame pasiūlyme dėl DFP Komisija taip pat atkreipia dėmesį į kelis specialų statusą turinčius išlaidų pasiūlymus.

5.8.1. Europos plėtros fondas

Iš Europos plėtros fondo (EPF) lėšų finansuojama parama ES besivystančių šalių partnerių vystymuisi. Tradiciškai šis finansavimas neįtraukiamas į ES biudžetą, siekiant atsižvelgti į istorinius kai kurių valstybių narių ryšius su skirtingais pasaulio regionais. Komisijos nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis, Kotonu susitarimui (kuriuo remiantis teikiama EPF parama AKR valstybėms) baigiant galioti 2020 m., dar netenkinamos sąlygos, kad visas EPF būtų įtrauktas į biudžetą. Vis dėlto siekdama numatyti perspektyvą jį įtraukti ateityje, Komisija apsvarstys galimybę pasiūlyti EPF įnašo raktą labiau suderinti su ES biudžetui naudojamu raktu. Taip bus pagerintas paramai vystymuisi suteiktų absoliučių sumų regimumas. Be to, siūloma pagerinti demokratinę EPF priežiūrą, ją suderinant su DCI ir atsižvelgiant į šios priemonės ypatumus.

5.8.2. Didelės apimties projektai

Bėgant metams įgyta patirtis patvirtina, kad ES svarbūs didelės apimties projektai mažam ES biudžetui dažniausiai yra neproporcingai brangūs. Dėl savo specifinio pobūdžio jie dažnai viršija pirmines sąnaudų projekcijas, todėl vėliau atsiradus papildomo finansavimo poreikiui reikia perskirstyti lėšas, kurios jau buvo numatytos kitiems prioritetiniams poreikiams. Tai nėra tvarus sprendimas, todėl Komisija nusprendė pateikti kitų būsimo didelės apimties mokslinių projektų finansavimo pasiūlymų, projektą „Galileo“ atskirdama nuo kitų projektų.

Projektą „Galileo“ ES valdo viena, todėl į šį paketą įtrauktas pakankamas biudžetas projekto būsimiems poreikiams patenkinti. Reikės nuolat kontroliuoti sąnaudas. Tai bus įtvirtinta reglamente, kuriuo nustatoma DFP. Projekto visiško parengimo darbui etapas ir veikimo etapas turėtų prasidėti kitos finansinės programos laikotarpio pradžioje, tada turėtų būti apsvarstyta nauja valdymo tvarka ilgesniam laikotarpiui.

Tokiems projektams, kaip ITER ir GMES, kurių išlaidos ir (arba) jų perviršiai yra per dideli, kad jas būtų galima priskirti tik ES biudžetui, Komisija siūlo po 2013 m. numatyti jų finansavimą ne pagal DFP. Taip ES galės toliau vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus.

6. Priemonės ir įgyvendinimas 6.1. Supaprastinimas siekiant geresnių rezultatų

ES programų įgyvendinimo procedūros ir kontrolės reikalavimai turi būti veiksmingi, kad būtų užtikrinta atskaitomybė, tačiau jie taip pat turi būti ekonomiški. Vykstant pokyčiams per laiką susiformavo sistema, kurią dabar daug kas laiko pernelyg sudėtinga ir kuri dažnai atgraso nuo dalyvavimo programose ir (arba) vilkina jų įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendė pasiūlyti iš esmės supaprastinti visą būsimą DFP. Todėl svarbu, kad būsimuose visų sektorių programų teisiniuose pagrinduose būtų tinkamai suderinti politikos tikslai, įgyvendinimo būdai ir administravimo bei kontrolės išlaidos. Visų pirma, politikos tikslų siekimo sąlygos bus nustatytos atsižvelgiant į sąnaudų veiksmingumą ir kartu bus užtikrintos aiškios tinkamumo sąlygos, atskaitomybė ir derama kontrolė, kad iki priimtino lygio ir priimtinomis sąnaudomis būtų mažinama klaidų rizika ir sukčiavimo galimybės.

Bet kokį prasmingą ES finansavimo supaprastinimą bus galima įgyvendinti, jeigu visos institucijos sutelks pastangas peržiūrėti ir rengiamas bendrąsias Finansinio reglamento taisykles, ir sektoriams taikomas taisykles. Vis dėlto ES lygmens supaprastinimo pastangos nebus visiškai veiksmingos, jeigu jos nebus derinamos su lygiavertėmis pastangomis nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, pasidalijamojo valdymo srityje. Komisija 2011 m. pabaigoje paskelbs supaprastinimui skirtą komunikatą, kai bus pateikti visi sektoriams skirti pasiūlymai.

6.1.1. Programų skaičiaus mažinimas

Pirmas būdas pasiekti šį tikslą – sumažinti atskirų programų ir priemonių skaičių; daugialypius politikos tikslus galima pasiekti ir be reikalo nedauginant jiems įgyvendinti skirtų priemonių ir labai nekeičiant skirtingų programų valdymo taisyklių. Sudėtingos programos, kurios nebuvo sėkmingos, bus perplanuotos jas supaprastinant ir padidinant jų veiksmingumą arba nutrauktos. Siūloma šią nuostatą taikyti kai kuriose srityse: jūrų reikalų ir žuvininkystės, teisingumo ir pagrindinių teisių, vidaus reikalų, švietimo ir kultūros.

6.1.2. Skirtingų priemonių įtraukimas į vieną programą

Kitas būdas supaprastinti programų valdymą – jas įtraukti į vieną programą, kuriai taikomos bendros taisyklės, nustatant kuo mažiau išimčių ir ypatumų. Pavyzdžiui:

· Komisija siūlo į vieną bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą sujungti tris pagrindinius mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo šaltinius (dabartinę Septintąją bendrąją programą, dabartinės Konkurencingumo ir inovacijų programos inovacijų dalį ir Europos inovacijos ir technologijos institutą (EIT).

· Fondų, kuriems taikomas pasidalijamojo valdymo principas, – ERPF, ESF, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir būsimo Europos jūrų ir žuvininkystės fondo – atveju bendra strateginė programa pakeis dabar taikomą praktiką skirtingoms priemonėms nustatyti skirtingas strategines gaires.

6.1.3. Perdavimas išorės subjektams

Komisija taip pat siūlo visapusiškai naudotis vykdomųjų įstaigų paslaugomis. Kaip patvirtino Audito Rūmai, šios įstaigos geriau teikia paslaugas ir gerina ES regimumą. Ši priemonė itin aktuali tęsiant dabartines mažesnes programas, kurios dar neperduotos išorės subjektams ir kurios susijusios daug vienodų ar standartizuotų operacijų, todėl pasiekiama masto ekonomija. Steigti naujų vykdomųjų įstaigų nereikia, tačiau būtina peržiūrėti veikiančių įstaigų įgaliojimus. Šios nuostatos laikomasi, pavyzdžiui, pasiūlymuose dėl švietimo ir kultūros programų.

6.1.4. Skirtingų politikos krypčių prioritetų integravimas

Kai kurių sričių politikos, įskaitant klimato politiką, aplinką, vartotojų politiką, sveikatą ir pagrindines teises, tikslai optimaliai pasiekiami, jeigu jų prioritetai įtraukiami į įvairias kitų sričių politikos priemones. Pavyzdžiui, į klimato ir aplinkos politikos tikslus turi būti atsižvelgta priemonėse, kuriomis remiamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tausiai išteklius naudojančios ir klimato kaitai atsparios ekonomikos, kurioje bus didinamas Europos konkurencingumas, kuriamos naujos, ekologiškesnės darbo vietos, sustiprės energetinis saugumas, bus geriau apsaugota sveikata. Vystomojo bendradarbiavimo srityje, klimato ir aplinkos, visų pirma biologinės įvairovės aspektai bus įtraukti į visas atitinkamas programas.

Todėl dėl veiksmingo integravimo į visas pagrindines ES politikos sritis (tokias kaip sanglauda, moksliniai tyrimai ir inovacijos, žemės ūkis ir išorės bendradarbiavimas) padidės atitinkama ES biudžeto dalis. Kadangi vykdant tą pačią veiklą vienu metu galima siekti ir turėtų būti siekiama įvairių tikslų, integravimas skatins lėšų naudojimo skirtingiems prioritetams sinergiją, padidės išlaidų nuoseklumas ir ekonominis veiksmingumas.

6.1.5. Veiksmingesnis administravimas

Administracinės išlaidos dabar sudaro 5,7 % einamųjų išlaidų. Iš šio biudžeto finansuojamos visos Europos Sąjungos institucijos: Europos Parlamentas (20%), Europos Vadovų Taryba ir Taryba (7 %), Komisija (40 %) ir mažesnės institucijos ir įstaigos (15%). Pati Komisija per pastaruosius dešimt metų ėmėsi reformuoti savo žmogiškųjų ir biudžeto išteklių valdymą ir užtikrinti veiksmingesnį jų naudojimą. Vien tik įvykdžius 2004 m. reformą nuo 2004 m. sutaupyta 3 mlrd. EUR, o toliau vykstant reformos procesui iki 2020 m. bus sutaupyta dar 5 mlrd. EUR. Vykdydama savo įsipareigojimą sumažinti ES politikos administravimo išlaidas, nuo 2007 m. Komisija dirba laikydamasi nulinio darbuotojų skaičiaus didinimo politikos.

Komisija siūlo dar labiau supaprastinti ir racionalizuoti ES institucijų, agentūrų ir įstaigų administravimą, kad jų organizacija atitiktų strategijos „Europa 2020“ tikslus ir taptų šiuolaikiška, veiksminga ir dinamiška. Suprasdama, kokia našta tenka valstybių narių biudžetams, ir atsižvelgdama į nacionalinio viešojo administravimo išlaidų mažinimą, Komisija peržiūrėjo institucijų administracines išlaidas ir nustatė papildomus veiksmingumo ir išlaidų mažinimo šaltinius. Nuspręsta pasiūlyti įgyvendinant kitą DFP kiekvienos institucijos / tarnybos, agentūros ar kitos įstaigos darbuotojų skaičių sumažinti 5 %. Kartu su kitais veiksmingumo veiksniais, tai nulems, kad kitos DFP administracinės išlaidos būtų minimalios.

Nelaukdama 2014 m., kai įsigalios kita DFP, Komisija nusprendė pasiūlyti keletą ES tarnautojams ir ES institucijoms taikomų tarnybos nuostatų pakeitimų. Be kitų dalykų, siūloma taikyti naują darbo užmokesčio tikslinimo skaičiavimo metodą, prailginti darbo laiką (nuo 37,5 iki 40 valandų per savaitę) netaikant kompensacinio darbo užmokesčio koregavimo, prailginti pensinį amžių ir modernizuoti tam tikras pasenusias sąlygas, atsižvelgiant į panašias tendencijas valstybių narių administracijose. Komisija rengia reglamentą, kuris bus aptartas su darbuotojų atstovais vykstant įprastam socialinio dialogo procesui ir paskui oficialiai pateiktas Europos Parlamentui ir Tarybai, kad būtų kuo greičiau priimtas.

7. Daugiametės finansinės programos trukmė, struktūra ir lankstumas

Atsižvelgdama į Europos Parlamento poziciją, Komisija nusprendė siūlyti septynerių metų laikotarpį kitai DFP įgyvendinti. Taip bus sutvirtinta sąsaja su poreikiu laiku pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus. 2016 m. Komisija pateiks finansinės programos įgyvendinimo vertinimą ir, jei reikia, kartu pateiks atitinkamus pasiūlymus. Komisija siūlo 2007–2013 m. programos išlaidų kategorijas performuluoti siekiant atspindėti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

Komisija sutinka su Europos Parlamentu, kad būtina užtikrinti didesnį biudžeto išlaidų kategorijų lankstumą, kad Europos Sąjunga galėtų spręsti naujus uždavinius ir palengvinti sprendimų priėmimo procesą institucijose. Todėl Komisija siūlo penkias priemones, neįtrauktas į finansinę programą (Neatidėliotinos pagalbos rezervą, lankstumo priemonę, Solidarumo fondą ir Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, taip pat naują priemonę, naudojamą krizių žemės ūkyje atvejais), taip pat kai kuriuos papildomus pakeitimus, pateikiamus pridedamame pasiūlyme dėl DFP reglamento ir naujo tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo. Be to, skirtingų priemonių būsimuose teisiniuose pagrinduose bus pasiūlyta visapusiškai naudotis deleguotaisiais teisės aktais, kad būtų užtikrintas didesnis lankstumas valdant politiką finansavimo laikotarpiu ir kartu gerbiamos abiejų teisėkūros institucijų išimtinės teisės.

Kita vertus, valdant programas reikia labiau atsižvelgti į poreikį griežčiau planuoti būsimas išlaidas ir vengti, kad nesusikauptų pernelyg daug būsimų mokėjimų. Taigi Komisija pasiūlys priemones, kad užtikrintų griežtesnes ES finansuojamų, visų pirma struktūrinių fondų lėšomis, programų finansinio planavimo ir valdymo taisykles, be kita ko, atsižvelgdama į valstybių narių atsakomybę valdant šias lėšas.

8. Išvada

Pridedamuose teisėkūros dokumentuose Komisija teikia reglamento, kuriuo priimama nauja daugiametė finansinė programa, naujo tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo ir sprendimo dėl nuosavų išteklių pasiūlymą (kartu su atitinkamais įgyvendinamaisiais teisės aktais).

Per ateinančius mėnesius iki 2011 m. pabaigos šiame komunikate aprašyta nuostata bus detaliai išdėstyta teisėkūros pasiūlymuose dėl skirtingų politikos sričių išlaidų programų ir priemonių.

Europos Parlamentas ir Taryba kviečiami patvirtinti šiame komunikate išdėstytus principus ir imtis reikiamų priemonių derybų procese, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku priimti atitinkami teisėkūros aktai, įskaitant sektoriams taikomas išlaidų programas ir priemones, kad naujoji daugiametė finansinė programa būtų pradėta sklandžiai įgyvendinti 2014 m. sausio 1 d. Komisija pasiūlys būtinus kitos daugiametės finansinės programos patikslinimus, jeigu, kaip tikimasi, iki jai įsigaliojant Kroatija taps Europos Sąjungos nare.

[1]               2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl investicijų į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai.

[2]               Žr., pavyzdžiui, išsamią informaciją apie konsultacijas prieš priimant ES biudžeto peržiūros dokumentą http://ec.europa.eu/budget/reform/issues/read_en.htm.

[3]               Komisijos parengtas 2007–2013 m. DFP išlaidų vertinimas ir jos atlikta pateiktų pasiūlymų poveikio analizė išsamiai aprašyta pridedamame tarnybų darbiniame dokumente SEC (2011) 868.

[4]               2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl investicijų į ateitį.  Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai.

[5]               2010 m. spalio 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.

[6]               COM(2010) 700.

[7]               Dėl išsamesnės informacijos žr. pridedamą tarnybų darbinį dokumentą SEC(2011) 876.

[8]               COM(2011) 510.

[9]               ES išlaidų papildomos naudos pavyzdžiai nurodyti pridedamame tarnybų darbiniame dokumente SEC (2011) 867.

[10]             Žr. 2011 m. inovacijų sąjungos konkurencingumo ataskaitą, SEC (2011) 739.

[11]             Dėl išsamesnės informacijos žr. pridedamą tarnybų darbinį dokumentą SEC (2011) 868.

[12]             Tarybos dokumentas 17024/09.

[13]             COM(2010) 171.

[14]             COM(2011) 303.