KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Strategijos „Europa 2020“ biudžetas /* KOM/2011/0500 galutinis */
TURINYS Žemės ūkis ir kaimo plėtra............................................................................................................. 3 Piliečiai......................................................................................................................................... 7 Civilinė sauga................................................................................................................................ 9 Klimato politika.......................................................................................................................... 12 Konkurencingumas ir MVĮ.......................................................................................................... 17 Muitų sąjunga ir mokesčiai.......................................................................................................... 21 Ekonominė, socialinė ir
teritorinė sanglauda.................................................................................. 24 Švietimas ir kultūra...................................................................................................................... 28 Užimtumas ir socialiniai reikalai.................................................................................................... 32 Aplinka....................................................................................................................................... 37 Išorės veikla............................................................................................................................... 42 Kova su sukčiavimu.................................................................................................................... 47 Sveikata ir vartotojai................................................................................................................... 49 Vidaus reikalai............................................................................................................................ 52 Infrastruktūra – Europos
infrastruktūros tinklų priemonė............................................................... 55 Naujoviškos finansavimo priemonės............................................................................................ 76 Teisingumas................................................................................................................................ 79 Jūrų ir Žuvininkystės politika........................................................................................................ 81 Moksliniai tyrimai ir inovacijos..................................................................................................... 84 Administravimas.......................................................................................................................... 88 Žemės
ūkis ir kaimo plėtra
1.
Politikos tikslai
Žemės ūkio ir miškininkystės
sektoriams priklausanti žemė apima didžiąją dalį
mūsų teritorijos, o jų vaidmuo gerinant kaimo ekonomikos
būklę ir kraštovaizdį itin svarbus. Ūkininkų veikla
yra labai įvairi – nuo maisto produktų ir ne maistui skirtų
žemės ūkio produktų gamybos iki kraštovaizdžio vadybos, gamtos
saugojimo ir turizmo. Bendros žemės ūkio politikos paskirtis
– Europoje sukurti šiuolaikišką, tvarų ir veiksmingą žemės
ūkio sektorių. Ja siekiama skatinti jo konkurencingumą,
užtikrinti tinkamą ir saugų aprūpinimą maistu, išsaugoti
aplinką ir kraštovaizdį, kartu užtikrinant tinkamą žemės
ūkio bendruomenės gyvenimo lygį. BŽŪP yra išties europinė politika.
Valstybės narės nevykdo 27 nacionalinių žemės ūkio
politikų ir nevaldo 27 biudžetų, bet sutelkusios išteklius vykdo
vieną Europos lygmens politiką ir valdo bendrą biudžetą.
Natūralu, kad BŽŪP sudaro didelę ES biudžeto dalį. Vis
dėlto vykdyti bendrą politiką yra veiksmingiau ir ekonomiškiau
nei vykdyti nekoordinuotą nacionalinę politiką. Šiuo metu Europos žemės ūkis susiduria
su įvairiais sunkumais. Pastaraisiais metais žemės ūkio kainos
padidėjo 50 %, o energijos ir trąšų kainos – atitinkamai 200 %
ir 150 %. To pasekmė – didelis ilgalaikis žemės ūkio
pajamų mažėjimas. Žemės ūkio sektoriuje taip pat kyla su
klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu susiję
uždaviniai bei neatidėliotini uždaviniai, susiję su aprūpinimu
maistu, teritorine pusiausvyra ir tvaraus augimo siekiu. Atsižvelgiant į šias problemas
pastaraisiais metais BŽŪP gerokai keitėsi. Būsimąja reforma
šis procesas bus tęsiamas, siekiant, kad BŽŪP taptų
šiuolaikiškesnė ir ekologiškesnė politika ir kad ja būtų
aktyviai siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų, atveriant kaimo
vietovių ekonominį potencialą, plėtojant vietos rinkas ir
kuriant darbo vietas, taip pat skatinant žemės ūkio restruktūrizavimą
ir remiant ūkininkų pajamas, siekiant Europoje išlaikyti tvarų
žemės ūkio sektorių. Pertvarkyta BŽŪP bus skatinamas pažangus,
tvarus ir integracinis augimas, skatinant taupiau naudoti išteklius, siekiant
visoje ES išlaikyti maisto, pašarų ir atsinaujinančios energijos
gamybos bazę, mažinti klimato pokyčius ir prisitaikyti prie jų,
apsaugoti ekosistemas ir kovoti su biologinės įvairovės
praradimu, remti kaimo vietovių ekonominės veiklos įvairinimą,
skatinant visos Europos darnų teritorinį vystymąsi.
2.
Priemonės
Komisija siūlo išlaikyti dabartinę
BŽŪP dviejų ramsčių struktūrą: · Pagal I ramstį ir toliau bus teikiama tiesioginė
parama ūkininkams ir remiamos rinkos priemonės. Tiesioginė
parama ir rinkos priemonės finansuojamos vien tik iš ES biudžeto, siekiant
užtikrinti bendros politikos taikymą visoje bendrojoje rinkoje ir sudaryti
sąlygas integruotos administravimo ir kontrolės sistemos
sukūrimui. · Pagal II BŽŪP ramstį ir toliau bus tiekiamos aplinkos
viešosios gėrybės, didinamas žemės ūkio ir miškininkystės
sektorių konkurencingumas, skatinamas kaimo vietovių ekonominės
veiklos įvairinimas bei gerinama gyvenimo kokybė. Valstybės
narės gali laisvai pasirinkti priemones, remdamosi konkrečiais
nacionaliniais ir regioniniais poreikiais, tačiau laikydamosi ES
prioritetų. II ramsčio priemonės yra bendrai finansuojamos su
valstybėmis narėmis – tai padeda užtikrinti, kad būtų
pasiekti pagrindiniai tikslai ir būtų sustiprintas kaimo plėtros
politikos poveikis. Kadangi skurdesniems ES regionams taikomos aukštesnės
bendro finansavimo normos, II ramsčiu taip pat prisidedama prie ES
sanglaudos tikslų. Laikantis dviejų ramsčių
struktūros, politika bus išsamiai modernizuota ir supaprastinta, siekiant
kad ji taptų teisingesnė ir ekologiškesnė bei su strategijos „Europa
2020“ tikslais suderinta politika. Pagrindiniai reformos aspektai. · Teisingesnis tiesioginės paramos pajamoms paskirstymas Dėl istorinių priežasčių
tiesioginės paramos ūkininkams dydžiai už hektarą ES gerokai
skiriasi. Pavyzdžiui, vidutinė tiesioginė išmoka vienam paramos
gavėjui už hektarą žemės, kuri atitinka išmokos reikalavimus, 2013
m. Latvijoje bus 94,7 EUR ir 457,5 EUR Nyderlanduose. ES-27 vidurkis
– 269,1 EUR. Pertvarkius BŽŪP, bus taikoma
konvergencijos sistema, siekiant mažinti šiuos skirtumus ir skatinti
teisingesnį finansinės paramos paskirstymą. Reforma, kurios
pagrindinis elementas yra paramos subalansavimas, siekiama efektyviau panaudoti
biudžeto išteklius, teisingiau ir tikslingiau paskirstant tiesiogines išmokas
ir geriau ateityje suderinant teikiamą paramą kaimo plėtrai su
politikos tikslais. To bus siekiama taip: visoms valstybėms narėms,
kurioms skiriamos mažesnės nei 90 % ES-27 vidurkio tiesioginės
išmokos, per šį laikotarpį trečdaliu bus sumažintas skirtumas
tarp jų dabartinio dydžio ir vidutinio ES tiesioginių išmokų
dydžio. Pagalbos kaimo plėtrai skyrimas taip pat
bus modernizuotas, ją paskirstant pagal objektyvius teritorinius ir
ekonominius kriterijus, kuriais atspindimi ateities ekonominiai, socialiniai,
aplinkos ir teritoriniai politikos tikslai. · Tiesioginių išmokų ūkininkams susiejimas su ekologija Esminis reformos aspektas – privalomas
tiesioginių išmokų ūkininkams susiejimas su ekologija. Tai
pagerins sektoriaus aplinkosaugos veiksmingumą ir aiškiai parodys, kad
pertvarkyta BŽŪP prisidedama prie platesnių Sąjungos
prioritetinių tikslų. Konkrečiai ateityje 30 %
tiesioginių išmokų išmokėjimas priklausys nuo įvairios
aplinkos požiūriu pažangios praktikos reikalavimų laikymosi,
neapsiribojant kompleksinio paramos susiejimo reikalavimais. · Aktyvių ūkininkų rėmimas Siekiant užtikrinti veiksmingą BŽŪP
išteklių panaudojimą, tiesioginė parama bus teikiama tik
aktyviems ūkininkams. · Tiesioginių išmokų stambiausiems ūkininkams dydžio
apribojimas Šiuo metu didelės žemės ūkio
valdos iš BŽŪP biudžeto gauna neproporcingai didelę dalį
tiesioginės paramos pajamoms. Pagal BŽŪP reformą numatoma
tiesioginės paramos pajamoms didžiausioms valdoms dydį palaipsniui
riboti, atsižvelgiant į didesnių struktūrų masto
ekonomiją ir jų tiesiogiai įdarbinamų darbuotojų
skaičių. · Rezultatais grindžiama kaimo plėtros politika Siekiant padidinti kaimo plėtros politikos
ir ES kitų teritorinės plėtros fondų sąsajas, Europos
žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) bus įtrauktas
į Komisijos ir visų valstybių narių partnerystės
sutartis. Šios sutartys bus susietos su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir
nacionalinėmis reformų programomis. Jose bus išdėstyta
integruota teritorinio vystymosi strategija, remiama visų susijusių
ES struktūrinių fondų, įskaitant kaimo plėtros. Į
jas bus įtraukti tikslai, grįsti sutartais rodikliais,
strateginėmis investicijomis ir įvairiomis sąlygomis. ·
Supaprastinta schema smulkiems ūkininkams Daugelis tiesioginės paramos
gavėjų yra smulkūs ūkininkai. Pagal supaprastintą
paramos paskirstymo mechanizmą bus gerokai sumažinta valstybėms
narėms ir ūkininkams tenkanti administracinė našta, tačiau
jo taikymas poveikio ES biudžetui neturės. · Rinkos išlaidų ir krizinių padėčių mechanizmai Šiandien Europos žemės ūkis susiduria
su įvairiais uždaviniais, visų pirma būtinybe reaguoti į
nenumatytas aplinkybes, kurios turi staigų poveikį žemės
ūkio pajamoms, arba būtinybe palengvinti tarptautinių prekybos
susitarimų reikalaujamą prisitaikymą ir (arba)
perėjimą. Dėl šių priežasčių
siūloma restruktūrizuoti rinkos priemones, kurios dabar priskiriamos
I ramsčiui, sukurti dvi daugiametei finansinei programai
nepriskiriamas priemones ir jas išplėsti. Bus sukurtas ekstremalių
situacijų mechanizmas, kuris būtų naudojamas reaguoti į
krizines padėtis (kurios gali kilti dėl maisto saugos problemų
arba staigių rinkos pokyčių) ir teikti neatidėliotiną
paramą ūkininkams pagal pagreitintą tvarką. Šio fondo
mobilizavimo procedūra bus tokia pati, kaip ir neatidėliotinos
pagalbos rezervo mobilizavimo procedūra. Taip pat siūloma išplėsti Europos
prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo intervencijų
apimtį, siekiant teikti laikiną paramą ūkininkams,
palengvinti jų prisitaikymą prie naujos rinkos padėties,
susidariusios dėl netiesioginio globalizacijos poveikio. Be to, Komisija
siūlo paramos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims schemą
perkelti į 1 išlaidų kategoriją, siekiant pergrupuoti kovos su
skurdu ir atskirtimi veiksmus ir maisto saugos finansavimą priskirti
visuomenės sveikatos veiksmams.
3.
Įgyvendinimas
Sukūrus Europos
žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) ir Europos
žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), BŽŪP
teisinis pagrindas restruktūrizuotas, siekiant suderinti abu BŽŪP
ramsčius. Po 2013 m. siūloma abiejų fondų
suderinimą kiek įmanoma išlaikyti. Pasiūlymas priimti
naują Finansinio reglamento straipsnį, taikomą pasidalijamajam
valdymui, atitinka dabartinių EŽŪGF ir EŽŪFKP taikomas valdymo
ir kontrolės sistemų nuostatas. Iš esmės pagal
Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą
(Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007) racionalizavus ES teisės aktus,
susijusius su žemės ūkio rinkų organizavimu, į vieną
reglamentą sujungtos nuostatos, kurios anksčiau priklausė
sektorių bendro žemės ūkio rinkų organizavimo teisės
aktams. Po 2013 m. bus atlikta
visų BŽŪP teisinių pagrindų peržiūra, siekiant
užtikrinti, kad kai reikia ir galima, būtų tęsiamas jų
paprastinimas.
4.
Biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio · I ramstis – tiesioginės išmokos ir rinkos išlaidos · II ramstis – kaimo plėtra · Maisto sauga · Labiausiai nepasiturintys asmenys · Rezervas krizėms žemės ūkio sektoriuje · Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas · Apsirūpinimo maistu saugumo moksliniai tyrimai ir inovacijos, bioeokomika ir tvarus žemės ūkis (įtraukta į bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą) || 386,9 mlrd. EUR 281,8 mlrd. EUR 89,9 mlrd. EUR 2,2 mlrd. EUR 2,5 mlrd. EUR 3,5 mlrd. EUR Iki 2,5 mlrd. EUR 4,5 mlrd. EUR Piliečiai
1.
Politikos tikslai
Lisabonos sutartimi piliečiams ir
piliečių asociacijoms sudaromos sąlygos visapusiškai dalyvauti
demokratiniame ES gyvenime. Programa „Europa piliečiams“ remiami
tarpvalstybiniai projektai piliečių dalyvavimo ir europinės
tapatybės srityse. Nors specifinių priemonių esama
įvairiose politikos srityse, programa „Europa piliečiams“ yra
vienintelė priemonė, pagal kurią piliečiai gali
įsitraukti į bendrus Europos reikalus, tiek institucinius, pavyzdžiui,
susijusius su ES sutartimis ar Europos Parlamento rinkimais, tiek
apimančius įvairias sritis. Komunikavimas, t. y. plačiosios
visuomenės informavimas apie ES politiką, yra kitas būdas
padidinti piliečių informuotumą apie Europos reikalus ir jų
teises. Taigi, komunikavimo veikla didinamas informuotumas apie Sąjungos
politinius prioritetus ir teikiama parama tų prioritetų
įgyvendinimui.
2.
Priemonės
Didžiausia programai „Europa piliečiams“
skiriamos sumos dalis susijusi su tarpvalstybinėmis miestų
giminiavimosi partnerystėmis. Pagal programą taip pat teikiama
struktūrinė parama ES lygmens pilietinės visuomenės
bendrosioms organizacijoms ir ekspertų grupėms. Šiomis
strateginėmis partnerystėmis užtikrinama, kad Europos viešojo
intereso organizacijos galėtų pareikšti savo nuomonę ES masto
diskusijose. Taip skatinama pilietinės visuomenės ir ES
piliečių atsakomybė už ES politikos rengimą ir
puoselėjama piliečių dalyvavimo kultūra – tai naudinga ES
ir valstybėms narėms. Programa taip pat remiami atminimo projektai ir
taip prisidedama prie bendro Europos istorijos (ypač susijusios su
holokaustu ir stalinizmu) suvokimo. ·
Nuo 2007 m. programos remiamuose veiksmuose kasmet
dalyvaudavo maždaug 1 milijonas Europos piliečių. ·
2007–2010 m. vykdyta maždaug 800 pilietinės
visuomenės ir atminimo projektų ir daugiau nei 4 000 miestų
giminiavimosi projektų. ·
Pagal programą taip pat remiama daugiau kaip 50
svarbių ES lygmens ekspertų grupių, bendrųjų
organizacijų ir tinklų, kurie yra pagrindiniai ES institucijų
partneriai ir informacijos skleidėjai. Be šios specialios programos vykdymo,
būtina veiksmingiau komunikuoti su plačiąja visuomene ir sukurti
didesnes Komisijos komunikavimo veiklos sąsajas, siekiant užtikrinti, kad
būtų veiksmingai pranešama apie Sąjungos politinius prioritetus.
Taigi, pagal 2014–2020 m. naujos kartos teisines priemones į
kiekvieną teisinį pagrindą bus įtraukta nuostata dėl
komunikacijos, įskaitant organizacijos komunikacijos.
3.
Įgyvendinimas
Programą „Europa piliečiams“,
padedama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos,
centralizuotai valdo Komisija. Jas remia programos komitetas, kurį sudaro
valstybių narių vyriausybių atstovai. „Europa piliečiams“
ryšių centrų įsteigta daugelyje programoje
dalyvaujančių šalių, siekiant padėti nacionalinio lygmens
paramos gavėjams ir teikti pastabas Europos Komisijai apie programos
įgyvendinimą. Vykdant programą su suinteresuotosiomis šalimis
palaikomas reguliarus dialogas. Sutelktais
ištekliais pagal skirtingus komunikacijai taikomus teisinius pagrindus ir
dėl jų sąveikos bus užtikrintas didesnis nuoseklumas, masto
ekonomija ir geresnis plačiajai visuomenei skirtų komunikacijos
veiksmų išteklių panaudojimas.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai
pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas || 203 mln. EUR Civilinė
sauga
1.
Politikos tikslai
Bendras ES bendradarbiavimo civilinės
saugos srityje tikslas – užtikrinti geresnę žmonių, aplinkos, turto
ir kultūros paveldo apsaugą didelių gaivalinių,
technologinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atveju. Dėl padažnėjusių
gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių ir padidėjusio
jų intensyvumo bei ekonominio poveikio
būtina imtis sisteminių Europos lygmens veiksmų, siekiant
gerinti pasirengimą ir didinti reagavimo gebėjimus tiek ES viduje,
tiek už ES ribų. Dėl Europos masto bendradarbiavimo ir solidarumo
nuostatų sudaromos sąlygos visai ES bendrai pasirengti
didelėms nelaimėms ir valstybėms narėms bei kitoms
dalyvaujančioms valstybėms (Norvegijai, Lichtenšteinui, Islandijai ir
Kroatijai) sutelkti išteklius ir bendrai reaguoti į nelaimes, siekiant kuo
labiau padidinti reagavimo į nelaimes priemonių poveikį ir kuo
labiau sumažinti žmonių aukas ir materialinę žalą. ES ar
trečiosiose šalyse įvykus nelaimei paveiktų šalių
institucijos gali pasinaudoti skubia ir apčiuopiama pagalba pagal ES
civilinės saugos mechanizmą. ES bendradarbiavimu civilinės saugos
srityje siekiama: –
palengvinti greitą ir veiksmingą reagavimą
į nelaimes; –
užtikrinti pakankamą civilinės saugos
veikėjų pasirengimą nelaimėms; ir –
parengti priemones nelaimių prevencijai.
ES sukūrė integruotą
nelaimių valdymo metodą, į kurį įtraukti reagavimo,
pasirengimo ir prevencijos veiksmai. 2010 m. Komisija priėmė[1]
ir Taryba patvirtino komunikatą „Geresnis Europos reagavimas į
nelaimes“. Pagrindinis jo tikslas – pagerinti ES reagavimo veiksmingumą,
darną ir matomumą. Tai bus atlikta pasinaudojant patirtimi,
įgyta reaguojant į 2010 m. ES ir už jos ribų įvykusias
gaivalines nelaimes (tokias kaip uraganas „Ksintija“, potvyniai Rytų
Europoje, miškų gaisrai Pietų Europoje, raudonojo šlamo išsiliejimas
Vengrijoje, žemės drebėjimas Haityje, potvyniai Pakistane). Kuriant Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumus visų pirma bus remiamasi esamais valstybių
narių pajėgumais, taip išvengiant papildomų išlaidų. ES
lygmeniu sukurtas Europos reagavimo į nelaimes centras, kuris turės
sustiprintas planavimo ir koordinavimo funkcijas, bus naudingas visai ES, nes
leis sutaupyti valstybių narių lygmeniu ir atsverti išlaidas ES
biudžetui, nors, be abejo, naudos dėl greito ir veiksmingo reagavimo
į nelaimes, išsaugant žmonių gyvybes, negalima išmatuoti grynai
finansine prasme. Prevencijos
ir pasirengimo politikos priemonės, kurios išdėstytos Komisijos
komunikate ir Tarybos išvadose[2], apima paramą
mokymui ir pratyboms, ekspertų mainams ir bendradarbiavimo projektams,
siekiant išbandyti naujus metodus nelaimių rizikai mažinti. Pasaulio banko
ir kitų organizacijų užsakyti nepriklausomi tyrimai rodo, kad investicijų
į nelaimių prevenciją grąža siekia nuo 400 iki 700
proc.
2.
Priemonės
Komisija siūlo atnaujinti Civilinės
saugos finansinę priemonę (CSFP), skirtą teikti
finansinę paramą veiklai, kuria siekiama spręsti įvairius
nelaimių valdymo ciklo aspektus, t. y. užtikrinti nuoseklesnį ir
labiau integruotą reagavimą nelaimių atveju, gerinti pasirengimą
nelaimėms ir vykdyti inovacinius veiksmus nelaimių rizikai mažinti.
CSFP taip pat bus naudojama kuriant Europos reagavimo į nelaimes
pajėgumus, paremtus savanorišku valstybių narių
civilinės saugos išteklių sutelkimu, siekiant padidinti
ekonomiškumą koordinuojant civilinės saugos išteklius. Peržiūrėta CSFP, perėjus prie
nuspėjamų ir iš anksto suplanuotų sistemų, bus dar
sustiprinti ir pagerinti ES nelaimių valdymo gebėjimai. Tai bus
padaryta renkant išsamesnę realaus laiko informaciją apie nelaimes,
pagerinant valstybių narių civilinės saugos išteklių
panaudojimo planavimą ir koordinuojant greitą personalo ir
įrangos dislokavimą į nelaimės vietą. Ja taip pat bus
remiama pasirengimo veikla, pagerinant mokymų kokybę ir
išplečiant mokymų, į juos įtraukiant prevenciją bei
mokymą susiejant su pratybomis, apimtį. Priemone taip pat bus
paremtos valstybių narių pastangos sustiprinti rizikos valdymo
planavimą ir sukurti inovacinius finansavimo mechanizmus (kaip antai
regionų draudimo sujungimas).
3.
Įgyvendinimas
Atnaujinant CSFP bus atsižvelgiama į
vertinimo rezultatus ir civilinės saugos suinteresuotųjų
šalių pasiūlymus, kaip supaprastinti procedūras ir finansavimo
mechanizmus, taip pat į patirtį, įgytą vykdant bandomuosius
projektus ir pasirengimą greitojo reagavimo veiksmams. Valstybių
narių civilinės saugos įstaigų vykdoma civilinės
saugos veikla bus remiama ir papildoma ES lygmens veiksmais, be kita ko
skatinant veiksmų koordinavimą. Šie veiksmai apims savanorišką
išteklių sutelkimą, mokymus ir išteklių į nelaimių
vietas pristatymo išlaidų padengimą. Tai padės supaprastinti pagal
dabartinę priemonę taikomas procedūras ir racionalizuoti
administracines procedūras, visų pirma dotacijų srityje,
atsižvelgiant į skaidrumo ir vienodų sąlygų taikymo principus.
Vertinamos galimybės susijusios su remtinais veiksmais – mokymais, su
nelaimėmis susijusiomis pratybomis, transportavimo parama valstybėms
narėms nelaimės metu, bendradarbiavimo nelaimių prevencijos ir
pasirengimo joms projektais.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. Civilinės saugos priemonės biudžetas, iš kurio || 455 mln. EUR Civilinės sauga – vidaus || 245 mln. EUR Civilinės sauga – išorės ir Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai || 210 mln. EUR Klimato
politika
1.
Politikos tikslai
Kova su klimato kaita – vienas iš svarbių
ES ir jos tarptautinių partnerių uždavinių. Strategijoje „Europa
2020“ ir ES plataus užmojo „20/20/20“ tiksluose parodytas aiškus poreikis
nedelsiant imtis veiksmų, visų pirma: –
išmetamų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 % (30 %,
jeigu bus tinkamos sąlygos); –
efektyviau vartoti energiją ir taip sumažinti
jos poreikį 20 %; taip pat –
iš atsinaujinančiųjų išteklių
gauti 20 % energijos. Kuriant mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparią ekonomiką,
padidės Europos konkurencingumas, bus kuriamos naujos, ekologiškesnės
darbo vietos, sustiprės energetinis saugumas, švaresnis oras turės teigiamos
įtakos sveikatai. Kad pasiektume 2020 ir vėlesniems
metams nustatytus klimato ir energetikos politikos tikslus, reikės
nuolatinių pastangų ir investicijų. ES atlieka svarbų
vaidmenį prižiūrėdama, kaip įgyvendinami šie tikslai ir
jų siekdama. Pavyzdžiui, reikia daug didesnių pastangų, norint
pasiekti 20 % efektyvaus energijos vartojimo tikslą (pagal esamus
skaičiavimus prognozuojama, kad bus pasiektas mažesnis nei 10 %
tikslas) ir 25 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių
išmetamų dujų kiekį. Komisija suplanavo veiksmus, kuriuos vykdydama
ES iki 2050 m. galėtų 80–95 % sumažinti išmetamų
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį[3]. ES biudžeto vaidmuo svarbus įtraukiant
klimato politiką į visus Europos ekonomikos sektorius ir skatinant
konkrečias investicijas, kurių reikės, siekiant klimato
politikos tikslų ir užtikrinant atsparumą klimato kaitos keliamiems
pavojams. Šios investicijos susijusios su labai įvairiomis
technologijomis, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvumas, su
atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir atitinkama
infrastruktūra, taip pat su investicijomis, skirtomis prisitaikyti prie
klimato kaitos. Poveikio švelninimo investicijų
sąnaudos, kurios, kaip apskaičiuota, sudarys maždaug 125 mlrd. EUR
per metus[4], 2014–2020 m.
pirmiausia turėtų tekti privatiems investuotojams, tačiau ES
biudžetu gali būti paskatinta naudoti nacionalines lėšas ir taip
užtikrinti ilgalaikį nuspėjamumą privatiems investuotojams.
Perspektyviausios sritys apima pastatų renovaciją, transporto inovacijas
ir naujų technologijų, pavyzdžiui, pažangiųjų elektros
energijos tinklų, diegimą, taip pat atsinaujinančiųjų
išteklių energiją. Tokiomis investicijomis galima labai padidinti
konkurencingumą ir paskatinti augimą visoje ES. Sudarius palankesnes
sąlygas investicijoms valstybėse narėse, kurios turi didelį
potencialą ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetalų kiekį,
tačiau jų investicinis pajėgumas santykinai nedidelis, ES
biudžetu gali būti sukurta itin didelė papildoma nauda ES.
Investuojant į energijos vartojimo efektyvumą visose valstybėse
narėse, be kita ko, padidės bendras našumas ir bus prisidėta
sprendžiant energetinio saugumo ir energijos nepritekliaus problemas. Remiant
šias investicijas, ES biudžetu galima smarkiai sumažinti bendras ES klimato ir
energetikos tikslų siekimo sąnaudas.
2.
Priemonės
2.1.
Klimato politikos aspekto integravimas
Šiandien klimato politika susieta su daugeliu
politikos sričių ir vykdoma taikant įvairias priemones, kuriomis
remiami daugialypiai ES tikslai, pavyzdžiui, biologinės
įvairovės didinimo ir klimato kaitos poveikio švelninimo politikos.
Jau šiandien dalis ES biudžeto yra susijusi su klimato politikos integravimu –
taip padedama Europai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos ir klimato kaitai atsparios visuomenės.
Komisija ketina padidinti šią dalį ne mažiau kaip iki 20 %,
pasitelkdama įvairias politikos sritis ir atsižvelgdama į poveikio
vertinimo rezultatus. Norint pasiekti strategijos „Europa 2020“
tikslus ir padėti kitiems pasaulio regionams aktyviau kovoti su klimato
kaita, reikia gerokai padidinti su klimatu susijusią būsimo ES
biudžeto dalį, be kitų dalykų, investicijas į projektus,
kurie nėra susiję vien su klimatu, bet turi reikšmingą klimato
aspektą. Kad būtų pasiektas šis tikslas,
klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai
bus integruoti į visas pagrindines ES programas. ·
Sanglaudos, energetikos ir transporto krypčių politika labai svarbi klimatui. Vykdant sanglaudos
politiką daug dėmesio skiriant rezultatams ir sugriežtinus
sąlygas, bus užtikrinta, kad iš ES biudžeto remiamais projektais
būtų aktyviai prisidedama siekiant ES klimato tikslų. Su
valstybėmis narėmis sudarius partnerystės sutartis, bus
skatinama ir stebima investavimo siekiant „20/20/20“ tikslų pažanga.
Integruojant klimato politiką, reikėtų siekti, kad investicijos
būtų atsparios klimato kaitos poveikiui. Visoje ES įgyvendinant
veiklos programas, sanglaudos politika atlieka svarbų vaidmenį,
didinant pastangas, kad būtų įvykdytas 20 % efektyvaus
energijos vartojimo tikslas. ·
Moksliniai tyrimai ir inovacijos. Klimato politika bus pagrindinis būsimos bendros strateginės
mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos, kuria bus
remiami veiksmai, turintys tiesioginį ar netiesioginį teigiamą
poveikį klimatui tokiose srityse, kaip transportas, energetika,
medžiagų moksliniai tyrimai ir tvari bioekonomika, ramstis. Strateginiame
energetikos technologijų plane apskaičiuota, kad, siekiant mažinti
klimato kaitą, užtikrinti ES energijos tiekimo patikimumą ir konkurencingumą
2010–2020 m., technologinei plėtrai reikės skirti 50 mlrd. EUR.
Didelė biudžeto lėšų dalis turėtų būti
investuojama naudojant finansines priemones (skolos ir akcinio kapitalo),
siekiant spręsti inovacinių mažo anglies dioksido kiekio ir
prisitaikymo technologijų diegimo rinkoje problemas[5].
·
Tiesioginių išmokų ūkininkams
susiejimas su ekologija bus vienas iš svarbiausių bendros
žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos aspektų. Be
kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, 30 % išmokų
ūkininkams bus susietos su kelių sričių tausia aplinkos
praktika, kuria bus prisidedama prie mažiau klimatui kenkiančio žemės
ūkio. Tokiu būdu reformuota BŽŪP bus daug prisidedama siekiant
ES klimato tikslų, susijusių tiek su klimato kaitos poveikio
švelninimu (pvz., didinti dirvožemio organinę medžiagą, mažinti
trąšų ir mėšlo teršalus), tiek su prisitaikymu (pvz., didinti
atsparumą kenkėjams, spręsti mažesnių vandens išteklių
problemą). ·
Be to, vis labiau su klimato politika bus
susieta kaimo plėtros politika. Integruojant klimato ir aplinkos
politikos aspektus, ūkininkai bus labai skatinami tiekti ES viešąsias
prekes ir geriau taikyti veiksmingas ekologiškesnio, mažiau klimatui
kenkiančio ir atsparaus žemės ūkio sektoriaus technologijas.
2.2.
Programa LIFE+
Be klimato ir aplinkos politikos tikslų
integravimo, Komisija siūlo toliau vykdyti programą LIFE+ ir
ją glaudžiau susieti su ,,Europa 2020“ tikslais, įskaitant
didesnę dalį klimato politikos. LIFE+ ir toliau bus valstybių
narių keitimosi geriausia patirtimi programa, kuria bus skatinamos
veiksmingesnės investicijos. Ja bus prisidedama prie klimato politikos „iš
apačios į viršų“ tiek plėtojant vietos ir (arba)
regioninius pajėgumų didinimo projektus, tiek remiant privačius
dalyvius, ypač MVĮ, išbandant nedidelio masto mažo anglies dioksido
kiekio ir prisitaikymo technologijas. Pradinių lėšų reikia tiek
prisitaikymo, tiek poveikio švelninimo bandomiesiems projektams, siekiant
užtikrinti, kad būtų įgyta politinė patirtis ir toliau
plėtojama su šiais naujais ES prioritetais susijusi politika. Klimato
politikos paprogramėje daugiausia dėmesio bus skiriama bandomiesiems
projektams ir nedideliems parodomiesiems projektams. Bus naudojami ir
integruoti projektai, pavyzdžiui, siekiant skatinti tarpvalstybines
prisitaikymo strategijas tose zonose, kur dažni potvyniai. Klimato politikos paprograme bus ypač
remiami veiksmai, kuriais prisidedama siekiant šių tikslų: (1)
Poveikio švelninimas. Parama išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių
dujų kiekiui mažinti. Veiksmai, kuriais prisidedama rengiant
bandomuosius projektus, kurie gali būti naudojami inovaciniams metodams
išbandyti (taip pat ir per paramą, teikiamą MVĮ), siekiant
pagerinti žinių bazę ir palengvinti klimato acquis įgyvendinimą. (2)
Prisitaikymas. Parama
didinant atsparumą klimato kaitos poveikiui.
Veiksmai, kuriais remiamas
nacionalinių / regioninių / vietinių
prisitaikymo strategijų plėtojimas arba įgyvendinimas. Veiksmai,
kuriais sudaromos sąlygos sprendimus priimantiems subjektams veiksmingai
naudotis su klimato kaitos poveikiu susijusiomis žiniomis ir duomenimis, visų
pirma planuojant su prisitaikymu susijusią veiklą. (3)
Valdymas ir informuotumas. Parama didinant informuotumą, gerinant ryšius,
bendradarbiavimą ir informacijos, susijusios su klimato kaitos poveikio
švelninimo ir prisitaikymo veiksmais, sklaidą. ES piliečių ir
suinteresuotųjų šalių informuotumo, be kita ko, apie elgesio
pokyčius, didinimo veiksmai.
2.3.
Pasaulinis aspektas
Pagal Lisabonos sutartį tarptautinė
kova su klimato kaita tapo konkrečiu ES tikslu. ES, kaip didžiausia
pasaulinė pagalbos teikėja ir rinkos priemonių taikymo
pirmtakė, turi unikalios patirties, kuria gali pasidalyti. Finansiniai
įnašai ir dalyvavimas tarptautinių priemonių ir fondų
valdymo įstaigose užtikrins, kad ES ir toliau atliktų svarbiausią
vaidmenį formuojant būsimą tarptautinę klimato
politiką. ES yra pasiryžusi vykdyti prisiimtus tarptautinius klimato
kaitos finansavimo įsipareigojimus. Klimato politika bus integruojama į
geografines išorės veiksmų priemones ir proporcingai jose
plečiama, siekiant smarkiai padidinti su klimatu susijusį
finansavimą pagal išorės veiksmų išlaidų kategoriją;
kiek tai susiję su teminėmis vystomojo bendradarbiavimo
priemonėmis, ES turėtų siekti panaudoti ne mažiau kaip 25 %
visuotinių viešųjų gėrybių programos lėšų
klimato kaitos ir aplinkos tikslams. Vykstant Jungtinių Tautų
bendrosios klimato kaitos konvencijos deryboms, iš ES biudžeto bus skiriama
lėšų tarptautiniam klimato kaitos finansavimui, kuriuo iki 2020 m.
numatyta remti besivystančias šalis (100 mlrd. USD per metus). Be klimato politikos aspektų integravimo
į išorės veiksmų biudžetą, Komisija svarsto galimybę
sukurti su šiuo biudžetu nesusijusią priemonę / fondą,
į kurį būtų galima pritraukti įnašų iš
valstybių narių ir ES biudžeto.
3.
Įgyvendinimas
3.1.
Integravimas
Integruojant atitinkamus aspektus, padidėja
klimato politikos ir kitų sričių sąveika, tačiau tai
reikia daryti matomai ir tvirtai. Integravimą papildys aiškus susietas
įpareigojimas nustatyti atvejus, kai programomis skatinama klimato
politika arba energijos vartojimo efektyvumas, kad ES galėtų aiškiai
nustatyti, kiek jos išlaidų yra susijusios su klimato politika. Siūloma nustatyti aiškius visų
susijusių ES politikos priemonių kriterijus ir stebėjimo bei
atskaitomybės taisykles. Sistema turėtų būti paprasta,
pragmatiška ir grindžiama dviem kryptimis: 1) bendromis su klimatu
susijusių išlaidų stebėjimo procedūromis; ir 2) visų
susijusių politikos sričių tikslų nustatymu ir
rezultatų stebėjimu. Su klimatu susijusių išlaidų
stebėjimas bus įtrauktas į dabartinę rezultatų
vertinimo metodiką, naudojamą ES programose. Į visas susijusias
priemones bus įtrauktas konkretus su klimatu susijęs tikslas kartu su
rezultatų rodikliu. Visos išlaidos bus
nurodytos vienoje iš šių trijų kategorijų: susijusios tik su
klimatu (100 %); labai susijusios su klimatu (40 %); ir nesusijusios
su klimatu (0 %). Šis suskirstymas grindžiamas žinoma OECD metodika (Rio
rodikliais), tačiau neatmetamas tikslesnės metodikos naudojimas tose
politikos srityse, kuriose tokia metodika egzistuoja. Rezultatų stebėjimu bus užtikrintas
integravimo proceso kito biudžetinio ciklo metu veiksmingumas. Tai taip pat
padės nustatyti įvairių išlaidų programų
veiksmingumą ir su jomis susijusias sąlygas.
3.2.
LIFE+
Dabartinę programą LIFE+
Komisija valdo pagal tiesioginio centralizuoto valdymo principą. Komisijos
nuomone, būsima programa turėtų ir toliau būti valdoma
centralizuotai, tačiau daugumą valdymo užduočių
būtų galima perduoti dabartinei vykdomajai įstaigai. Delegavimo
sąlygose reikės atsižvelgti į Komisijos poreikį išlaikyti
tvirtas politikos sąsajas integruotų projektų atžvilgiu.
4.
Siūlomi biudžeto asignavimai 2014–2020 m.
Skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m.
kainomis. Neįtraukiamos integravimui skirtos lėšos, kurios
įtrauktos į biudžeto asignavimus, skirtus sektorių finansavimo
priemonėms. Programa LIFE+ (klimato paprogramė) || 800 mln. EUR Konkurencingumas
ir MVĮ
1.
Politikos tikslai
Pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai –
skatinti ES pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių
įmonių (MVĮ), konkurencingumą ir padėti gamybos ir
paslaugų sektoriams laipsniškai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui ir grindžiamos
efektyviu išteklių naudojimu. ES deda pastangas, kad būtų
gerinama verslo aplinka ir būtų kuriama stipri ir diversifikuota
pramonės bazė, galinti konkuruoti pasauliniu mastu. Būtina kuo labiau skatinti kurti MVĮ.
Jos yra pagrindinis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis
ES: MVĮ dirba daugiau kaip 67 % privačiojo sektoriaus
darbuotojų, joms tenka 58 % bendros ES apyvartos. Sudaryti MVĮ
palankias sąlygas yra ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo
strategijos dalis, kaip nurodyta Komisijos pagal strategiją „Europa 2020“
parengtame komunikate dėl pavyzdinių pramonės politikos
iniciatyvų[6]. ES tenka svarbus vaidmuo atveriant MVĮ
augimo galimybes, visų pirma tikslingai naudojant ES biudžeto lėšas.
Svarbiausia šios srities veikla – spręsti pagrindines rinkos nepakankamumo
problemas, dėl kurių ribojamas MVĮ augimas, pvz., spręsti
su galimybe gauti finansavimą susijusias problemas, ir užtikrinti, kad
MVĮ galėtų nevaržomai naudotis milžiniško Europos bendrosios
rinkos potencialo teikiamomis galimybėmis. Siekti šių tikslų gali padėti
strateginis ir naujoviškas ES biudžeto lėšų panaudojimas. Taikant
naujoviškas finansavimo priemones iš ES biudžeto galės būti teikiamas
labai reikalingas skolų ir nuosavo kapitalo finansavimas ir remiama
įvairi ES lygmens veikla MVĮ kūrimui skatinti. Tokie veiksmai
bus labai naudingi MVĮ.
2.
Priemonės
ES pramonės konkurencingumo ir MVĮ
strategijos esmė – skatinti MVĮ palankią veiklą
įvairiose ES politikos srityse ir finansavimo programose ir teikti
specialią paramą ir paslaugas, kad Europos lygmeniu būtų
atsižvelgta į konkrečius MVĮ poreikius.
2.1.
Pramonės konkurencingumo ir MVĮ
kūrimo skatinimas
Itin svarbu, kad formuojant visų
sričių ES politiką ir rengiant finansavimo programas
būtų atsižvelgta į konkrečius MVĮ poreikius ir
padėtį. Būsima finansinė programa turi
būti parengta taip, kad mažosioms įmonėms būtų
sudarytos kuo palankesnės sąlygos dalyvauti finansavimo programose,
pvz., būtų paprastinamos taisyklės, mažinamos dalyvavimo
išlaidos, spartinamos finansavimo skyrimo procedūros ir pagal vieno
langelio principą teikiamos patogios paslaugos ES finansavimą gaunančioms
įmonėms.
2.2.
Speciali pramonės konkurencingumo ir MVĮ
programa
Be MVĮ interesų gynimo ir
pastangų stiprinti finansavimo programų derinimą ir
paprastinimą, iš ES biudžeto taip pat bus teikiama tikslinė
finansinė parama MVĮ. Komisija siūlo parengti specialią
Konkurencingumo ir MVĮ programą, kuri būtų dabartinės
Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos su inovacijomis
nesusijusios dalies tęsinys. Visa su moksliniais tyrimais ir inovacijomis
susijusi MVĮ teikiama parama (įskaitant Konkurencingumo ir
inovacijų bendrosios programos su inovacijomis susijusią dalį)
bus įtraukta į bendrą strateginę mokslinių tyrimų
ir inovacijų programą. Konkurencingumo ir MVĮ programos
esmė – priemonės dinamiškoms ir konkurencingoms MVĮ skatinti.
Toliau pateikti tokių priemonių pavyzdžiai.
2.2.1.
Galimybės gauti finansavimą.
Finansinės augimo skatinimo priemonės
Taikant finansines augimo skatinimo priemones
MVĮ bus sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą
naudojantis naujoviškomis finansavimo priemonėmis. Taikant šias priemones
bus išnaudojamos naujųjų nuosavo kapitalo ir skolų
platformų teikiamos galimybės naudotis abiejomis nuosavo kapitalo ir
paskolų garantijos priemonėmis. Bendroje strateginėje
mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje taip pat bus numatytos
inovacinėms bendrovėms ir MVĮ skirtos finansinės
priemonės naujų įmonių steigimo ir plėtros
investicijoms teikti, visų pirma naudojant rizikos kapitalą.
Konkurencingumo ir MVĮ programos priemonės: (1)
Nuosavo kapitalo priemonė, taikoma investicijoms įmonės plėtros etapu, pagal
kurią per finansų tarpininkus MVĮ bus teikiamas komercinio
pobūdžio grąžintinas kapitalas, paprastai – rizikos kapitalo
pavidalu. Numatomos dvi priemonės: –
Investicijos į visoje ES veikiančius
rizikos kapitalo fondus, kurių paskirtis – investuoti į
siekiančias plėstis įmones, taip remiant visą ES
apimančios rizikos kapitalo rinkos kūrimą. –
Fondų fondas (arba Europos fondas),
investuojantis visoje ES į rizikos kapitalo fondus, kurių lėšos
galiausiai investuojamos į įmones, visų pirma siekiančias
tarptautinės plėtros. (2)
Paskolų priemonė, pagal kurią finansų tarpininkai tiesiogiai arba pagal
kitokius dalijimosi rizika susitarimus MVĮ paskoloms suteikia garantijas.
Tokios priemonės nauda – didelis finansinio sverto poveikis ir
tarptautinis arba daugiašalis skolinimas, kurio nacionalinėmis priemonėmis
nebūtų lengva užtikrinti. Siekiant užtikrinti papildomumą, tokia
veikla bus glaudžiai derinama su sanglaudos politikos veiksmais,
įgyvendinamais pagal pasidalijamąjį valdymą.
2.2.2.
ES pramonės konkurencingumo ir tvarumo
stiprinimas
Pagal šią Konkurencingumo ir MVĮ
programos dalį bus remiami tokie veiksmai: ·
Europos konkurencingumo stiprinimo veikla. ES veiksmais šioje srityje bus siekiama remti įgyvendinimo
darną ir nuoseklumą ir kurti informacija pagrįstą visai
Europai bendrą politiką. Nustatant bendrus standartus,
keičiantis geriausia patirtimi ir rengiant sektorių iniciatyvas bus
kuriama geresnė ekonominė ir reguliavimo aplinka. ·
MVĮ politikos kūrimas ir MVĮ
konkurencingumo stiprinimas atsižvelgiant į Smulkiojo verslo akto (SVA)
tikslus. ES veiksmais bus siekiama, kad formuojant ES
ir valstybių narių politiką tvirčiau būtų
remiamasi principu „pradėk nuo mažo“, kad būtų nustatyta
geriausia patirtis ir ja keičiamasi siekiant prisidėti prie SVA įgyvendinimo,
kad būtų išlaikyta viena prieigos prie ES politikos galimybė –
Europos mažųjų įmonių portalas ir kad būtų
teikiama parama MVĮ, kad jos išnaudotų bendrosios rinkos teikiamas
galimybes. ·
Turizmas. ES
priemonėmis turizmo srityje bus, be kita ko, siekiama teikti patikimą
informaciją apie turizmo paklausos tendencijas Europos lygmeniu; stiprinti
konkurencingumą turizmo sektoriuje ir skatinti turizmo sektoriaus
įmones diegti IRT; kovoti su turizmo sezoniškumu; skatinti tvarius turizmo
produktus ir kelionės vietas; sektoriaus darbdaviams ir darbuotojams
parengti įgūdžių ir gebėjimų sistemą; sudaryti
kuo palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi ir užmegzti
partnerystės ryšius. Atsižvelgiant į Lisabonos sutarties nuostatas,
ES turizmo srities priemonėmis bus skatinamas valstybių narių
bendradarbiavimas, tarptautinių turizmo paslaugų įvairinimas,
nacionalinių veiksmų koordinavimas siekiant didinti Europos
regimumą trečiųjų šalių rinkose ir bendrai
populiarinti naujas, netradicines kelionių vietas Europoje. ·
Naujos verslo koncepcijos, skirtos tvariems,
naudotojų pageidavimais ir dizainu grįstiems produktams kurti. Šia iniciatyva bus siekiama atitinkamas koncepcijas ir idėjas
tekstilės, avalynės, sporto ir kitų vartotojų prekių
sektoriuose pritaikyti komerciniais tikslais.
2.2.3.
Patekimas į rinkas
Veiklos sritys: ·
Į augimą orientuoto verslo rėmimo
paslaugų teikimas remiantis Europos įmonių tinklu. 600 partnerių
organizacijų turintis ir 49 šalyse veikiantis Europos
įmonių tinklas MVĮ toliau pagal vieno langelio sistemą
teiks visapusiškas ir integruotas paslaugas, pvz., –
informavimo ir konsultavimo ES klausimais
paslaugas; –
sudarys palankias sąlygas užmegzti
tarptautinius partnerystės ryšius valdant bendradarbiavimo duomenų
bazę, į kurią įtraukta 13 000 prašymų ir
siūlymų bendradarbiauti; –
internacionalizavimo paslaugas ES, kurių
rezultatas – kiekvienais metais sudaroma 2 500 įmonių
bendradarbiavimo, technologijų, mokslinių tyrimų ir
technologinės plėtros partnerystės susitarimų; –
informuos MVĮ apie ES teisės aktus ir
populiarins ES finansavimo programas, įskaitant bendrą strateginę
mokslinių tyrimų ir inovacijų programą; –
plėtos MVĮ ir Komisijos ryšių
palaikymo platformą, prie kurios prisijungė 10 000 MVĮ; –
teiks paramą MVĮ finansinėms žinioms
gilinti; ir –
suteiks MVĮ galimybes naudotis energijos
vartojimo efektyvumo, klimato kaitos ir aplinkos apsaugos srities
praktinėmis žiniomis. ·
Parama MVĮ, vykdančioms veiklą ne
ES rinkose. Kad galėtų sėkmingai
patekti į trečiųjų šalių rinkas, MVĮ turi
turėti tinkamų įgūdžių ir išmanyti
trečiųjų šalių reguliavimo sistemą. Siūlomos
veiklos pavyzdžiai: lyginti paslaugų paklausą su šiuo metu
teikiamų paslaugų pasiūla, kurti interneto portalą ir
prireikus atskirais atvejais pradėti teikti arba tęsti paramą ES
MVĮ centrams bendradarbiaujant su vietinėmis Europos ir
valstybių narių verslo organizacijomis. ES VMĮ centrai teiks
visapusiškas pagalbines paslaugas MVĮ, veikiančioms ne ES rinkose. ·
Tarptautinis pramoninis bendradarbiavimas. Bus siekiama mažinti ES ir jos pagrindinių prekybos
partnerių ir Europos kaimyninių šalių reguliavimo ir verslo
sąlygų skirtumus palaikant vyriausybių dialogus reguliavimo
klausimais, įmonių dialogus ir trečiosiose šalyse imantis
tokių tiesioginių veiksmų, kaip teminiai seminarai ir
konferencijos.
2.2.4.
Verslumo skatinimas
Šioje srityje bus siekiama paprastinti
administracines procedūras ir ugdyti verslininkų, visų pirma
pradedančių verslininkų, jaunimo ir moterų verslumui
būtinus įgūdžius ir požiūrį. Visai veiklai bus
būdingas ryškus Europos matmuo. Mainų programa „Erasmus“, skirta
verslininkams, verslą pradedantiems arba būsimiems verslininkams
suteikiama galimybė iki šešių mėnesių dirbti su patyrusiu
verslininku kitoje ES šalyje. Šia Europos judumo programa siekiama skatinti
verslumą ir remti labai mažų ir mažųjų ES įmonių internacionalizaciją
ir konkurencingumą.
3.
Įgyvendinimas
Naujosios Konkurencingumo ir MVĮ programos
valdymas bus daugiausia perduotas išorės subjektams, visų pirma EIB
grupei, atsakingai už finansines augimo skatinimo priemones ir už kitą su
MVĮ susijusią veiklą atsakingai įstaigai,
tęsiančiai Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios
įstaigos veiklą.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Konkurencingumo ir MVĮ programa || 2,4 mlrd. EUR Muitų
sąjunga ir mokesčiai
1.
Politikos tikslai
Muitų sąjunga yra vienas iš vidaus
rinkos kertinių akmenų. Ja suteikiama galimybė veikti vidaus
rinkai be sienų: užtikrinama, kad prekės, kurių kilmės
šalys – trečiosios šalys, patekdamos arba išleidžiamos į
apyvartą, atitiktų susitartas taisykles ir galėtų laisvai
cirkuliuoti vidaus rinkoje. Muitų sąjunga taip pat yra bendros
prekybos politikos sudedamoji dalis, kuria įgyvendinami dvišaliai ir
daugiašaliai prekybos susitarimai, renkami muitai, taikomos prekybos
priemonės (pvz., kilmės taisyklės), draudimai ir kiti apribojimai.
Be to, muitai vis dažniau atlieka
apsauginę funkciją, pavyzdžiui, jais prisidedama prie tiekimo
grandinės saugumo, kovos su terorizmu ir tarptautiniais nusikaltimais
(pvz., pinigų plovimu, narkotinių medžiagų prekursoriais ir
neteisėta prekyba ginklais) ir intelektinės nuosavybės
teisių pasienyje užtikrinimo. Jais prisidedama prie vienodų
sąlygų sukūrimo, užtikrinant, kad importuojamos prekės
atitiktų tuos pačius techninius, sveikatos ir saugumo standartus,
kaip ir ES prekės. Tarptautinė prekyba nuolat plečiasi,
o ES ekonomikos konkurencingumui užtikrinti labai svarbu, kad būtų
veiksmingi importo ir eksporto procesai. Kartu didėja saugumo ir saugos
rizika. Todėl ES tenka dviguba užduotis, kuria remiantis bus formuojami
būsimi ES ateities prioritetai: palengvinti teisėtų
prekybininkų prekių srauto judėjimą, kartu apsaugant
piliečius nuo jų saugai ir saugumui gresiančio pavojaus. Nacionalinių muitinių
pareigūnai yra atsakingi už sklandų kasdieninį muitų
sąjungos veikimą. Todėl reikia, kad muitinės administracijos
aktyviai plėtotų operatyvinius tinklus, taip pat ir
šiuolaikinėmis IT infrastruktūros priemonėmis ir sistemomis,
kurias pasitelkę jie gali veikti kaip viena pasaulinio lygio muitinės
administracija. Tam tikrus veiksmus ekonomiškai prasminga finansuoti iš ES
biudžeto, o ne pagal atskiras nacionalines programas. Būtent todėl
šie tinklai ir bendradarbiavimas įvairiausiais praktiniais būdais
remiami pagal ES finansuojamą programą – Muitinių
bendradarbiavimo programą. ES įmonės ir piliečiai,
dalyvaudami tarpvalstybinėje veikloje, patiria įvairių
mokestinių kliūčių. Tokios kliūtys atsiranda dėl
rinkos susiskaidymo ir dėl to, kad įvairiose valstybėse
narėse tie patys sandoriai tvarkomi skirtingai. Todėl šių
kliūčių panaikinimas ir siekis toliau derinti mokesčius
tarp valstybių narių – visiškai atsižvelgiant į valstybės
narės šios srities kompetenciją – yra vienas iš bendrosios rinkos
stiprinimo ir plėtojimo prioritetų. Mokestinis sukčiavimas buvo ir yra
didelė ES ir valstybių narių problema, ypač šiuo metu, kai
mokestinė drausmė yra vienas svarbiausių dalykų. Todėl
kova su mokestiniu sukčiavimu bendrojoje rinkoje yra svarbus ES
mokesčių politikos klausimas. Siekiant kovoti su sukčiavimu
bendrojoje rinkoje, būtina, kad valstybių narių
mokesčių administracijos sudarytų tvirto administracinio
bendradarbiavimo susitarimus ir veiksmingai keistųsi informacija apie
sandorius, įmones ar sukčiavimo schemas. Pavyzdžiui, kovą su
mokestiniu sukčiavimu, susijusiu su PVM ir akcizu, labai palengvina greito
administracijų keitimosi informacija sistemos. ES atlieka svarbų vaidmenį,
padėdama valstybėms narėms įdiegti reikiamas veiksmingo
tarpvalstybinio bendradarbiavimo sistemas ir procesus. Svarbiausia šį
bendradarbiavimą lengvinanti programa yra bendradarbiavimo
programa „Fiscalis“, kuria valstybių narių veiksmams šioje
srityje suteikiama papildoma nauda.
2.
Priemonės
Komisija siūlo naujos kartos muitinės
(„Muitinė 2020“) ir mokesčių („Fiscalis 2020“)
programas. Abi programos ateinantį dešimtmetį
padės remti ir stiprinti vidaus rinką. Šio proceso rezultatai,
t. y. veiksmingesnė ir saugesnė verslo aplinka, didesnė
piliečių sauga ir saugumas, veiksmingesnis vyriausybių viešosios
politikos įgyvendinimas, bus naudingi visoms suinteresuotosioms šalims. Šios programos padės valstybių narių
mokesčių administracijoms ir muitinėms veiksmingiau
bendradarbiauti ir, pasitelkus šiuolaikines veiksmingo keitimosi informacija
sistemas, palengvinti teisėtą prekybą kartu kovojant su
sukčiavimu. Tokias Europos masto priemones veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai
galima teikti ES lygmeniu. Pavyzdžiui, esant galimybei visoje Europoje naudotis
saugiu transeuropiniu kompiuterių tinklu, kuriuo sujungiamos muitinės
ir mokesčių administracijos, valstybėse narėse kasmet
sutaupoma 35 mln. EUR, o ES lygiu tai kainuoja tik 11 mln. EUR. Programomis bus
remiama toliau nurodyta veikla ir priemonės: ·
Transeuropinės IT sistemos, kad nacionalinės muitinės ir mokesčių
institucijos galėtų keistis duomenimis ir dalytis procesais
sąveikiomis IT taikomosiomis programomis, kuriomis administracijoms
suteikiama galimybė bendradarbiauti ir veikti kaip vienai įstaigai
bei toliau tobulinti įmonėms ir piliečiams skirtą
e. administravimą. ·
Geresni žmogiškųjų išteklių
tinklai ir gebėjimų ugdymas, siekiant
skatinti nacionalinių muitinių pareigūnus, nacionalinių
mokesčių tarnybų pareigūnus ir prekybos atstovus praktiškai
bendradarbiauti, dalytis žiniomis, nustatyti geriausią patirtį ir ja
dalytis. ·
Infrastruktūros pajėgumų
didinimas, siekiant bendrai finansuoti specialios
operatyvinės įrangos, kuri reikalinga muitinės kontrolės ir
stebėjimo užduotims prie ES išorės sienų atlikti, pirkimą,
kuris naudingas visoms valstybėms narėms.
3.
Įgyvendinimas
Programos „Muitinė“ ir „Fiscalis“
įgyvendinamos prioritetine tvarka. Kartu su suinteresuotosiomis šalimis
parengtos darbo programos, kuriose numatyti konkretaus laikotarpio prioritetai.
Šių programų teisiniai pagrindai bus parengti iš naujo, kad
metinės darbo programos būtų pakeistos į daugiametes darbo
programas ir būtų supaprastinti dabartiniai susitarimai. Šiuo metu taikomas tiesioginio centralizuoto
valdymo principas bus išlaikytas ir visiškai supaprastintas abiejų
programų atžvilgiu, siekiant kuo veiksmingiau remti kasdieninį
valdymą tiek Komisijoje, tiek nacionaliu mastu ir sudaryti sąlygas
visoms suinteresuotosioms šalims geriau suprasti įgyvendinimo taisykles. Viešųjų pirkimų sutartis, kurios sudaro didžiausią programų biudžeto dalį,
daugiausia vykdys Komisija, taikydama ES taisykles ir bendrąsias
kokybės užtikrinimo ir patvirtinimo taisykles. Abi programos parengtos taip, kad ES
galėtų tinkamai greitai reaguoti sparčiai
kintančiose situacijose. Kadangi vykdant programą yra
galimybė taikyti konkrečiam atvejui pritaikytas priemones, taip pat
kadangi yra lankstus pasiūlymų teikimo mechanizmas, bus galima
veiksmingai vykdyti programa numatytą veiklą. Aišku, kad reikės taikyti daugiau
alternatyvių finansavimo būdų, siekiant padengti dalyvavimo ir
organizavimo sąnaudas. Komisija pakeis (bent jau iš dalies) dabartinį
faktinių sąnaudų padengimą vienkartinėmis išmokomis.
4.
Siūlomi biudžeto asignavimai 2014–2020 m.
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas „Muitinė 2020“ ir „Fiscalis 2020“ || 690 mln. EUR Ekonominė,
socialinė ir teritorinė sanglauda
1.
Politikos tikslai
Pagrindinis ES sanglaudos politikos tikslas –
mažinti didelius tebesančius Europos regionų ekonominius, socialinius
ir teritorinius skirtumus. Nesiimant veiksmų šiems skirtumams mažinti,
būtų pakenkta kai kuriems pagrindiniams ES principams, įskaitant
bendrąją rinką ir jos valiutą eurą. Visoje ES siekiant strategijos „Europa 2020“
tikslų svarbų vaidmenį atlieka ir sanglaudos politika.
Tikslingai skirstant sanglaudai skirtas lėšas, galima užtikrinti
realią papildomą naudą, skatinti ekonomikos augimą ir kurti
darbo vietas Europos regionuose. Pagal Penktosios sanglaudos ataskaitos išvadas[7]
Komisija siūlo daugiau dėmesio skirti rezultatams ir ES papildomai
naudai sistemingiau siejant sanglaudos politiką su strategijos „Europa 2020“
tikslais. Visų pirma Komisija siūlo esminius
sanglaudos politikos formavimo ir įgyvendinimo pakeitimus. Bus
finansuojama mažiau prioritetinių sričių, atidžiau stebima
pažanga siekiant nustatytų tikslų ir partnerystės sutartyse su
valstybėmis narėmis nustatytos griežtesnės sąlygos. Taip ES
sanglaudos politika turės didžiausią įmanomą poveikį
ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, ekonomikos augimui ir darbo
vietų kūrimui.
2.
Priemonės
2.1.
Bendra strateginė programa
Komisija
siūlo Europos regioninės plėtros fondą, Europos
socialinį fondą ir Sanglaudos fondą įtraukti į Bendrą
strateginę programą, kuri taip pat apims Europos žemės
ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų ir
žuvininkystės fondą. Taip bus užtikrintas didesnis finansavimo
šaltinių derėjimas ir didesnis dėmesys strategijai „Europa 2020“.
2.2.
Didesnis dėmesys strategijai „Europa 2020“
Siekiant
padidinti sanglaudos lėšų veiksmingumą, ateityje lėšos bus
skiriamos mažesniam skaičiui tikslų, susijusių su „Europa 2020“
prioritetais. Sanglaudos
lėšos toliau bus daugiausia skiriamos mažiau išsivysčiusiems
regionams ir valstybėms narėms. Tačiau atsižvelgiant į
tai, kad valstybėms narėms kilo sunkumų įsisavinant
struktūrines lėšas ir užtikrinant būtiną bendrą
finansavimą, sanglaudos lėšų riba bus 2,5 % BNP. Bus įvesta
nauja regionų kategorija – pereinamojo laikotarpio regionai –
pakeisianti dabartinę laipsniško paramos įvedimo ir laipsniško
nutraukimo sistemą. Ši kategorija apims regionus, kurių BVP vienam
gyventojui yra 75 %–90 % ES-27 vidurkio, visų pirma: · Regionus, kurie šiuo metu gali gauti finansavimą pagal
konvergencijos tikslą, tačiau kurių BVP vienam asmeniui išaugo
iki daugiau nei 75 % ES-27 vidurkio. Apsaugos tikslais šie regionai toliau
gaus du trečdalius šiuo metu jiems skiriamų lėšų; ir · Regionai, kurie šiuo metu negali gauti lėšų pagal
konvergencijos tikslą, tačiau kurių BVP yra 75 %–90 %
ES-27 vidurkio. Paramos dydis priklausys nuo BVP lygio, kad regionai,
kurių BVP yra maždaug 90 % ES vidurkio, gautų panašią
pagalbą, kaip ir labiau išsivystę regionai. Konkurencingumo
regionai, kurių BVP viršija 90 % ES
vidurkio, toliau gaus paramą iš sanglaudos politikos fondų ribotam
prioritetinių sričių skaičiui. Pereinamojo
laikotarpio regionai ir konkurencingumo regionai turės visas sanglaudos
lėšas (išskyrus ESF) skirti šioms sritims: energijos vartojimo efektyvumas
ir atsinaujinančioji energija, MVĮ konkurencingumas ir inovacijos.
Šiuose regionuose investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir
atsinaujinančiąją energiją sudarys bent 20 %.
Konvergencijos regionai galės paskirstyti lėšas pagal platesnius
tikslus, atspindinčius platesnio masto vystymosi poreikius. Galiausiai teritorinis
bendradarbiavimas tebebus svarbus siekiant padėti regionams
įveikti dėl jų nepalankios padėties prie vidaus ar
išorės sienų kylančius sunkumus, prisidėti prie plataus
užmojo kaimynystės politikos ir spręsti bendrus tarpvalstybinius
klausimus. Sanglaudos
priemonės bus naudojamos siekiant atskirų, bet vienas kitą
papildančių tikslų: · Europos regioninės plėtros fondas ERPF tikslas – stiprinti ekonominę ir
socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje pašalinant regionų
skirtumus. ERPF remia regionų ir vietos plėtrą, iš jo skiriamas
bendras finansavimas tokioms sritims: investicijos į mokslinius tyrimus,
technologinę plėtrą ir inovacijas, klimato kaita ir aplinka,
verslo parama MVĮ, visuotinės ekonominės svarbos paslaugos,
telekomunikacijų, energetikos ir transporto infrastruktūra,
sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra ir tvari miestų
plėtra. Priešingai nei dabar, ateityje lėšos
šioms investicijoms bus skiriamos ne tik naudojant dotacijas, bet ir kitas
finansines priemones (rizikos kapitalo fondus, vietos plėtros fondus ir
kt.) · Europos socialinis fondas Europos socialinio fondo tikslas – stiprinti
ekonominę ir socialinę sanglaudą remiant užimtumo
skatinimą, investicijas į įgūdžius, švietimą ir
mokymąsi visą gyvenimą, socialinę įtrauktį ir
kovą su skurdu, gerinant institucinius gebėjimus ir stiprinant
veiksmingą viešąją administraciją. Kiekvienos
kategorijos regionui bus nustatyta minimali Europos socialinio fondo dalis (25 %
konvergencijos regionams, 40 % pereinamojo laikotarpio regionams ir 52 %
konkurencingumo regionams), o Europos socialinio fondo taikymo sritis bus
išplėsta ir apims su investicijomis į socialinį ir
žmogiškąjį kapitalą susijusias sąnaudas. · Sanglaudos fondas Sanglaudos fondas
padeda valstybėms narėms, kurių BNP vienam gyventojui yra
mažesnis nei 90 % ES-27 vidurkio, investuoti į TEN-T transporto
tinklus ir aplinką. Dalis Sanglaudos fondo lėšų (10 mlrd.
EUR) bus numatyta pagrindiniams transporto tinklams finansuoti pagal Europos
infrastruktūros tinklų priemonę (taip pat žr. atskirą
dalį). Sanglaudos fondo lėšomis taip pat gali būti remiami su
energetika susiję projektai, jei jie aiškiai naudingi aplinkai,
pavyzdžiui, skatinamas efektyvus energijos vartojimas ir naudojama
atsinaujinančioji energija.
3.
Įgyvendinimas
3.1.
Pasidalijamasis valdymas
Pagal sanglaudos politiką teikiamą
paramą pasidalijamojo valdymo principu toliau valdys Europos Komisija ir
valstybės narės (išskyrus Europos infrastruktūros tinklų
priemonę, kuri bus valdoma centralizuotai), kurios turės užtikrinti
bendrą finansavimą. Finansinę pagalbą pagal SESV 136 arba 143 straipsnius
gaunančios šalys turės galimybę naudotis didesniu bendru
finansavimu.
3.2.
Partnerystės sutartys
Komisijos ir
kiekvienos valstybės narės sudarytose partnerystės sutartyse bus
nustatyti regioninių bei nacionalinių partnerių ir Komisijos
įsipareigojimai. Jos bus susietos su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir
nacionalinėmis reformų programomis. Jose bus nustatyta integruota
teritorinio vystymosi strategija, remiama visų susijusių ES
struktūrinių fondų, taip pat bus įtraukti tikslai,
grįsti sutartais rodikliais, strateginėmis investicijomis ir
įvairiomis sąlygomis. Sutartyse bus nustatyti įpareigojimai pateikti
metines sanglaudos politikos ataskaitas ir kitas viešas ataskaitas ir jose
apžvelgti per metus padarytą pažangą.
3.3.
Kompleksinis programavimas
Valstybės
narės ateityje bus skatinamos naudotis iš kelių fondų
finansuojamomis programomis, kurioms taikomas bendras rengimo, derybų,
valdymo ir įgyvendinimo procesas, ypač, kai poreikis geriau
koordinuoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir
infrastruktūrą yra didžiausias. Atitinkamais
atvejais bus sukurtas pagrindinis fondas, susietas su programos politikos sritimi(s).
Iš pagrindinio fondo skiriamas finansavimas būtų papildomas
lėšomis iš kitų struktūrinių fondų siekiant užtikrinti
nuoseklią paramą įvairiems sanglaudos politikos teminiams
tikslams.
3.4.
Sąlygų nustatymas
Bus
įtrauktos naujos sąlygų nuostatos, kad ES finansavimu daugiausia
dėmesio būtų skiriama rezultatams ir valstybės narės
būtų tvirtai skatinamos užtikrinti, kad per sanglaudos politiką
siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir uždavinių būtų
pasiekta veiksmingų rezultatų. Kad tikslui užtikrinti sanglaudos
išlaidų veiksmingumą nepakenktų nepatikima makrofiskalinė
politika, kiekvienoje sutartyje nustatytas sektoriams taikomas ex ante
sąlygas papildys su nauju ekonomikos valdymu susijusios sąlygos. Bus nustatytos ir
ex ante sąlygos, kurios turi būti taikomos prieš išmokant
lėšas, ir ex post sąlygos, pagal kurias papildomos lėšos
bus išmokamos priklausomai nuo iš anksto nustatytų rezultatų
pasiekimo. Tam palengvinti bus nustatyti aiškūs orientyrai ir rodikliai ir
teikiant metines ataskaitas bus griežtai stebima pažanga. Jeigu pažangos nebus,
lėšų mokėjimas bus sustabdytas arba nutrauktas.
3.5.
Rezultatų rezervas
Siekiant daugiau
dėmesio skirti strategijos „Europa 2020“ tikslams, 5 % sanglaudos
biudžeto bus atidėti ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus
skirti valstybėms narėms ir regionams, kurie įgyvendindami savo
programas pasiekė orientyrus siekiant programos tikslų,
susijusių su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir uždaviniais. Orientyrai
bus apibrėžti pagal sanglaudos politikos reglamentus.
3.6.
Naujoviškos finansavimo priemonės
Šalia finansavimo
dotacijomis, siūloma sanglaudos fondų paramą įmonėms
ir projektams, kurių tikėtina finansinė grąža yra
didelė, pirmiausia teikti taikant naujoviškas finansavimo priemones. (Taip
pat žr. atskirą naujoviškoms finansavimo priemonėms skirtą
dalį).
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai
pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio: || 376 mlrd. EUR · Konvergencijos regionai · Pereinamojo laikotarpio regionai · Konkurencingumo regionai · Teritorinis bendradarbiavimas · Sanglaudos fondas · Papildomi asignavimai atokiausiems ir menkai apgyvendintiems regionams || 162,6 mlrd. EUR 39 mlrd. EUR 53,1 mlrd. EUR 11,7 mlrd. EUR 68,7 mlrd. EUR 926 mln. EUR · Europos infrastruktūros tinklų priemonė transportui, energetikai ir IRT || 40 mlrd. EUR plius 10 mlrd. EUR numatyta Sanglaudos fonde Švietimas ir
kultūra
1.
Politikos tikslai
Švietimas ir mokymas yra Europos ekonomikos plėtojimo ir augimo pagrindas, jie atliks
esminį vaidmenį bendrai siekiant strategijos „Europa 2020“
tikslų. Padidinus investicijas į žmogiškąjį kapitalą
ir modernizavus švietimo bei mokymo sistemas, ES ekonomika taps pažangi, tvari
ir integracinė. Dauguma šių investicijų bus
nacionalinio lygio. Tačiau daugėjant europiečių, kurie
ieško švietimo ir mokymosi galimybių ne savo šalyje, ES atlieka
svarbų vaidmenį, užtikrindama, kad bendrosios rinkos galimybėmis
galėtų naudotis visi. ES stengiasi įvairiais būdais remti
švietimą ir mokymąsi. Patirtis parodė, kad programos, kuriomis
remiamas tarptautinis judumas mokymosi tikslais, – pavyzdžiui, programa
„Erasmus“ – buvo labai sėkmingos ir padėjo žmonėms įgyti
naujų įgūdžių, kurie bus reikalingi būsimuose
darbuose. Didesniu judumu taip pat gali būti prisidedama prie švietimo ir
mokymo sistemų reformos, palengvinant tarpvalstybinį idėjų
ir geriausios patirties skleidimą. Derinant tikslines finansavimo
programas ir kartu su kitais finansavimo šaltiniais, pvz., struktūriniais
fondais, ES biudžetu gali būti suteikiama reali papildoma nauda, skatinant
judumą, lengvinant bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia
patirtimi bei remiant valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų
modernizavimo veiklą. Europos kultūrų
įvairovė yra viena iš mūsų
stipriųjų pusių, ji praturtina ir įkvepia piliečius ir
duoda realios ekonominės naudos. Ekonominis ir socialinis kultūros ir
kūrybinės ekonominės veiklos vaidmuo tampa vis svarbesnis, 2008 m.
tai sudarė 4,5 % bendro Europos BVP ir apie 3,8 % darbo
jėgos. Šioje srityje ES glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis
narėmis, kad pasinaudotų bendrosios rinkos galimybėmis ir
sudarytų tinkamas kultūros ir kūrybinės ekonominės
veiklos sąlygas. Iš ES biudžeto finansuojamomis kitos kartos
programomis bus šalinami trūkumai, kurie riboja šio sektoriaus augimo
galimybes: bus sprendžiami rinkos susiskaidymo, konkurencingumo stiprinimo
kultūros ir garso bei vaizdo sektoriuose klausimai, taip pat daug
dėmesio bus skiriama pajėgumų didinimo priemonėms ir
kultūros vertybių sklaidos paramai.
2.
Priemonės
Komisija siūlo iš ES biudžeto remti
švietimo ir kultūros politiką dviem pagrindinėmis
priemonėmis.
2.1.
Švietimo, mokymo ir jaunimo programa „Švietimas
Europoje“
Šia programa bus sujungtos šiuo metu pagal
Mokymosi visą gyvenimą programą atskirai vykdomos
paprogramės, tarptautiniai aukštojo mokslo aspektai, įskaitant
programas „Erasmus Mundus“ ir „Veiklus jaunimas“. Taip bus pasiektas didesnis
veiksmingumas, daugiau dėmesio skiriama strategijai ir bus galima
pasinaudoti įvairių programos aspektų sąveika. Nors dabartinės ES judumo priemonės
apima aukštojo mokslo laipsnius, kurie labiausiai tinka novatoriškiems darbams
ir moksliniams tyrimams vykdyti, tačiau jos nepritaikytos
magistrantūros studijų studentams. Ekonomiškai veiksmingiausias
būdas pasiekti šios kategorijos studentus būtų panaudoti ES
biudžetą kartu su privačiojo sektoriaus, daugiausia nacionalinių
bankų, lėšomis, siekiant užtikrinti studentų paskolų ir
dotacijų perkėlimą. Šiuo metu programa „Leonardo“ remiama veikla
bus sustiprinta, kaip dalis veiksmų, kuriais kovojama su jaunimo nedarbu,
o Komisija bendradarbiaus su EIB, kad suteiktų garantijas
magistrantūros studijų studentų, norinčių tęsti
magistrantūros studijas kitoje valstybėje narėje, paskoloms. Naujojoje programoje daugiausia dėmesio
bus skiriama šiems veiksmams: –
tikslinio tarptautinio mokymosi galimybių
užtikrinimui; –
įgūdžių pritaikymui darbo rinkos
poreikiams, siekiant padidinti užimtumą, verslumą ir jaunimo
dalyvavimą; –
savanoriškam darbui, taip pat neoficialiam ir
oficialiam mokymuisi; ir –
plataus masto reformų rėmimui, taip pat
Europos ir kitų regionų švietimo bei mokymo sistemų
modernizavimui. Programą konkrečiai sudarys trys
pagrindinės veiklos sritys: (1)
Tarptautinis besimokančiųjų judumas
– kasmet būtų galima suteikti judumo galimybių iki 800 000
ES piliečių, daugiausia studentų. (2)
Švietimo įstaigų ir įmonių
bendradarbiavimo veiklos rėmimas, siekiant skatinti švietimą,
inovacijas ir verslumą. (3)
Politikos rėmimas, siekiant rinkti
informaciją apie švietimo investicijų veiksmingumą ir
padėti valstybėms narėms įgyvendinti veiksmingą
politiką. Siekiant užtikrinti labai didelę
papildomą naudą Europai, reikės taikyti griežtas judumo
kokybės sąlygas, daugiausia dėmesio skirti tokiems pagrindiniams
politikos tikslams, kuriuos įgyvendinant galima pasiekti kritinę
masę, ir papildyti kitas ES programas. Programą „Švietimas Europoje“ sudarys
tokios esamos tarptautinės programos, kaip „Erasmus Mundus“, „Tempus“,
„Alfa“ ir „Edulink“, taip pat bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis
programos pagal tą pačią priemonę, ir įvairūs
tikslai (Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumas, kompetencija,
solidarumas ir teisingumas). Tokiu būdu nebeliks dabartinio ES
priemonių, kuriomis remiamas su aukštuoju mokslu susijęs tarptautinis
bendradarbiavimas, išskaidymo, dėl kurio studentams ir universitetams
sunku gauti informacijos apie Europos aukštojo mokslo galimybes, o informacija
apie ES aukštąjį mokslą nėra gerai žinoma pasauliniu mastu.
2.2.
Sportas
Vykdant programą „Švietimas Europoje“,
siūloma sporto paprograme bus siekiama: ·
šalinti tokias tarptautines, konkrečiai su
sportu susijusias grėsmes, kaip dopingo vartojimas, smurtas, rasizmas ir
netolerancija arba spręsti su varžybų ir sportininkų
sąžiningumu susijusius klausimus; ·
plėtoti Europos bendradarbiavimą sporto
srityje, taikant, pavyzdžiui, sportininkų dvejopo pobūdžio
profesinės veiklos gaires arba sporto organizacijų gero valdymo
kriterijus; ir ·
remti vietos sporto organizacijas, kurios gali
prisidėti sprendžiant tokius platesnio masto socialinius ir ekonominius
uždavinius, kaip socialinė įtrauktis. Ši programa duos papildomos naudos ES
sprendžiant klausimus, kylančius dėl specifinio sporto pobūdžio,
sutelkiant privačiojo sektoriaus finansavimą iš sporto srities
subjektų ir remiant žemiausios sporto piramidės pakopos organizacijas
(ne aukščiausio profesionalų lygio organizacijas).
2.3.
Kultūros ir garso bei vaizdo ekonominės
veiklos programa „Kūrybinga Europa“
Šia programa bus sujungtos esamos programos
„Kultūra“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“, siekiant daugiausia remti „Europa 2020“
tikslų įgyvendinimą ir padėti pasinaudoti kultūros ir
kūrybinės ekonominės veiklos sektorių darbo vietų
kūrimo galimybėmis. Šia programa bus papildytos kitos ES programos,
specialiai siekiant patenkinti kultūros ir kūrybinės
ekonominės veiklos sektorių įmonių, kurios siekia veikti už
nacionalinių ribų, poreikius, ir ypač skatinama
kultūrų ir kalbų įvairovė. Bus atsižvelgiama į
kiekvieno sektoriaus specifiką, įskaitant biudžeto asignavimus, o
trečiąja kryptimi, naudojantis naujoviškomis finansinėmis
priemonėmis, bus teikiama horizontali parama kultūros ir
kūrybinės ekonominės veiklos įmonėms.
3.
Įgyvendinimas
Naujųjų programų
įgyvendinimas bus labai supaprastintas. Naująja programa „Švietimas Europoje“
panaikinus paprogrames, sumažinus bendrą veiklos rūšių
skaičių ir padidinus vienkartinių išmokų naudojimą,
bus labai supaprastinti veiksmai ir taisyklės. Programą „Kūrybinga Europa“,
kaip ir programas „Kultūra“ ir MEDIA, centralizuotai valdys
Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga. Kelis
veiksmus tiesiogiai valdys Komisija (pvz., Europos kultūros sostinės,
ES kultūros prizai, bendri veiksmai su tarptautinėmis
institucijomis). Programos „Kūrybinga Europa“ kryptis
„Kultūra“ ir MEDIA papildys EIB grupės naujoviška finansinė
priemonė, kuria siekiama teikti kultūros ir kūrybinės
ekonominės veiklos įmonėms skirtas skolos ir akcinio kapitalo
finansines priemones. Taip bus pašalinta viena pagrindinių
kultūrinio ir kūrybinio turinio kūrimo kliūčių –
galimybė gauti lėšų – ir būtų teikiama parama
kultūros ir kūrybinės ekonominės veiklos įmonėms,
kurios neremiamos pagal kitas ES programas.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio || 16,8 mlrd. EUR · „Švietimas Europoje“ || 15,2 mlrd. EUR · „Kūrybinga Europa“ || 1,6 mlrd. EUR Užimtumas ir
socialiniai reikalai
1.
Politikos tikslai
Europos Sąjunga susiduria du
didelėmis problemomis užimtumo ir socialinių reikalų srityse.
Šiuo metu beveik 23 milijonai žmonių neturi darbo ir apskaičiuota,
kad daugiau nei 113 milijonams žmonių gresia skurdas arba atstumtis[8].
Socialiniai ir užimtumo klausimai Europos piliečiams itin svarbūs ir
būtent šiose srityse daugiau tikimasi iš Europos Sąjungos. Nepaisant
pastaruoju metu pagerėjusių ekonominių perspektyvų užimtumo
prognozės vidutiniu laikotarpiu tebėra neaiškios, be kita ko dėl
nevienodos padėties valstybėse narėse ir numatomo pasaulio
ekonomikos spaudimo restruktūrizuoti ekonomiką. Atsižvelgiant į nedarbo lygį ir
nuolat aukštą skurdo lygį būtina imtis visapusiškų
veiksmų. Atsižvelgiant į neatidėliotinas problemas –
nepakankamą įgūdžių lygį, nepakankamai veiksmingą
aktyvios darbo rinkos politiką ir švietimo sistemas, į
visuomenės užribį išstumtų grupių socialinę
atskirtį ir mažą darbuotojų judumą, esamas politikos
priemones reikia atnaujinti ir sustiprinti. Daugelį šių problemų
paaštrino finansų ir ekonomikos krizė, demografijos ir migracijos
tendencijos ir didelė technologinių pokyčių sparta. Jei
šios problemos nebus veiksmingai sprendžiamos, jos kels grėsmę
socialinei sanglaudai ir konkurencingumui. Pagrindinė atsakomybė už darbo
rinkų ir socialinės politikos sistemų modernizavimą tenka
valstybėms narėms. Vis dėlto ES gali paremti jų pastangas,
skatindama ir lengvindama reformų vykdymą, teikdama lėšas pagal
Europos socialinį fondą ir suteikdama daugiau galių socialiniams
partneriams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitoms
suinteresuotosioms šalims, kurių vaidmuo vykdant reformas itin svarbus.
2.
Priemonės
Bendrais veiksmais švietimo, profesinio
mokymo, užimtumo ir įtraukties srityse bus sukurta Europos užimtumo ir
socialinės įtraukties iniciatyva. Šios srities finansavimas iš
esmės bus vykdomas pagal tris pagrindines priemones. Jos bus visiškai
suderintos su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir jų įgyvendinimas
pagerintas užtikrinant didesnį papildomumą su kitomis
priemonėmis ir supaprastinant reikiamas procedūras.
2.1.
Europos socialinis fondas
Iš Europos
socialinio fondo (ESF) bus teikiamas finansavimas struktūriniams
veiksmams ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos
srityse. Finansavimas bus sutelktas į pagrindinius strategijos „Europa
2020“ prioritetus, visų pirma keturiose investicijų srityse: –
užimtumo skatinimo; –
investicijų į įgūdžius,
švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą; –
socialinės įtraukties ir kovos su skurdu;
–
institucinių gebėjimų gerinimo ir
veiksmingos viešosios administracijos stiprinimo. Šiose srityse ESF taip pat padės siekti
kitų politikos tikslų, kaip antai remti perėjimą prie
tausiai išteklius naudojančios ir mažai anglies dioksido į
aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, skatinti
mokslinius tyrimus ir inovacijas, visų pirma socialinėje srityje,
stiprinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija. Siūloma
pergrupuoti veiksmus, visų pirma socialinės įtraukties srityje, paramos
maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims schemą perkeliant į ESF. Laikotarpiu po 2013 m. ESF bus taikoma
struktūriniams fondams taikoma bendra strateginė programa[9].
Finansavimas bus programuojamas pagal su valstybėmis narėmis
sudarytas partnerystės sutartis. Nustatyti tikslai bus suderinti su
nacionalinėmis reformų programomis ir pagal sutartus tikslus bus
nustatyti investavimo sprendimai. Siekiant daugiau dėmesio skirti
rezultatams, bus priimtas išsamiais ex ante nustatytais reikalavimais
grindžiamas sąlygų mechanizmas, siekiant kuo labiau padidinti ES
lėšų poveikį ir paskatinti bei paremti reikiamas reformas
valstybėse narėse. Kad pagal ESF būtų realiai
prisidėta prie strategijos „Europa 2020“ tikslų, reikalinga
kritinė finansavimo masė tiek ES, tiek veiklos programų
lygmeniu. Būtina minimali sanglaudos politikos investicijų dalis,
skiriama ESF, bus pritaikyta skirtingoms regionų kategorijoms,
atsižvelgiant į skirtingą jų gaunamos pagalbos intensyvumą
ir problemas, su kuriomis jie susiduria – tai bus daroma kiekvienai
regiono kategorijai nustatant mažiausią struktūrinių fondų
paramos ESF dalį (25 % konvergencijos regionams, 40 %
pereinamojo laikotarpio regionams, 52 % konkurencingumo regionams,
atsižvelgiant į tai, kad trečdalį reikalavimus atitinkančiose
valstybėse narėse sanglaudos politikai skiriamo asignavimo toliau
sudarytų Sanglaudos fondo lėšos ir neįskaitant teritorinio
bendradarbiavimo). Sudėjus šias dalis mažiausia visa ESF skirtų
lėšų dalis yra 25 % sanglaudos politikai skirto biudžeto.
2.2.
Užimtumo, socialinės politikos ir
įtraukties integruota programa
Užimtumo,
socialinės politikos ir įtraukties integruota programa padės siekti strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo ir
vienas kitą papildančių pagrindinių tikslų, remiant
veiksmus, kuriais skatinamas aukštas užimtumo lygis ir adekvati socialinė
apsauga, siekiama kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu bei pagerinti darbo
sąlygas. Programa skatins pokyčius valstybėse narėse ir
apims šiuos siekius: ·
pasitelkiant europinę savitarpio mokymosi procesų
platformą, pasinaudojant teigiama patirtimi, įgyta įgyvendinant
pažangos programą, bus siekiama sustiprinti įrodymais
pagrįstą reformų rengimo ir įgyvendinimo bazę ir
skatinti suinteresuotąsias šalis dalyvauti formuojant politiką,
siekiant sustiprinti atsakomybę už ES užimtumo, socialinės politikos
ir įtraukties tikslus; ·
skatinti įrodymais pagrįstas
socialines inovacijas, siekiant paremti valstybių narių pastangas
modernizuoti nacionalines socialinės ir užimtumo politikos sistemas,
naudojant pasitvirtinusius inovacijų kūrimo, įgyvendinimo ir
vertinimo metodus ir veiksmingesnę informacijos sklaidą; ·
skatinti darbo jėgos judumą ES viduje
ir gerinti įsidarbinimo galimybes, visų pirma jaunimo, remiantis
EURES tinklo veikla; ·
remti verslumą ir savisamdą, kaip
būdą kurti darbo vietas ir kovoti su socialine atskirtimi, didinant
mikrofinansavimo galimybes pažeidžiamoms grupėms, labai mažoms
įmonėms ir socialinei ekonomikai, pasinaudojant mikrofinansų
priemone „Progress“.
2.3.
Europos prisitaikymo prie globalizacijos
padarinių fondas
Speciali parama
dėl didelių struktūrinių pokyčių atleistiems
darbuotojams bus teikiama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos
padarinių fondo (EGF). ES pagal EGF ir toliau padės
valstybėms narėms, teikdama konkretiems atvejams pritaikytą
paramą dėl didelių struktūrinių pokyčių,
paskatintų didėjančios gamybos ir prekybos globalizacijos,
atleistiems darbuotojams. Be to, iš EGF bus teikiama parama masinio atleidimo
iš darbo atvejais dėl didelio vietinės, regioninės ar
nacionalinės ekonomikos sukrėtimo, sukelto staigios ir nenumatytos
krizės. EGF tikslas – kad po 12 mėnesių 50 %
darbuotojų, kuriems suteikta pagalba, rastų naują ir
pastovų darbą[10]. Komisija pasiūlys išplėsti EGF
taikymo apimtį, įtraukiant kompensacijas tam tikriems žemės
ūkio sektoriams tam tikrais globalizacijos padarinių atvejais.
2.4.
Atskiros biudžeto eilutės
Be minėtų priemonių, remdamasi
pagal Sutartį jai suteiktomis galiomis Komisija ir toliau įgyvendins
atskiras biudžeto eilutes[11], siekdama: –
lengvinti Europos socialinį dialogą,
kuris yra esminė Europos socialinio modelio dalis; –
analizuoti ir įvertinti pagrindines
asmenų laisvą judėjimą reglamentuojančių
nacionalinės teisės aktų tendencijas ir skatinti
nacionalinių socialinio draudimo sistemų koordinavimą; taip pat –
analizuoti socialinę padėtį ir
demografinių pokyčių poveikį.
3.
Įgyvendinimas
Sumažinus finansinių priemonių ir
biudžeto eilučių skaičių bei racionalizavus valdymo ir
įgyvendinimo metodus ir sistemas bus sudarytos sąlygos didesnei
priemonių integracijai ir supaprastinimui, nudingo visų pirma paramos
gavėjams.
3.1.
Europos socialinis fondas
Įgyvendinant ESF dėmesys bus
sutelktas į tvirtesnį rezultatais grindžiamą metodą, ESF
įtraukiant į visų pasidalijamojo valdymo priemonių
bendrą strateginę programą ir su valstybėmis narėmis
sudarytas partnerystės sutartis. Įgyvendinimas taip pat bus
supaprastintas. Labiau bus išnaudotos supaprastinto išlaidų atlyginimo
galimybės, visų pirma mažų projektų atveju, sumažinant
valstybių narių ir regionų administracinę naštą ir
lengvinant galimybes gauti finansavimą vietos iniciatyvoms. Pagal bendrus
veiksmų planus mokėjimai bus glaudžiau susieti su partnerystės
sutartyse iš anksto nustatytų tikslų siekimu. Galiausiai bus įdiegti rezultatais
grindžiami paskatų mechanizmai, siekiant suteikti atlygį
sėkmingai įgyvendinamoms programoms bei priemonėms ir skatinti
prasčiau veikiančių programų pokyčius.
3.2.
Užimtumo, socialinės politikos ir
įtraukties integruota programa (tiesioginis valdymas)
Nauja užimtumo, socialinės politikos ir
įtraukties integruota programa bus tiesiogiai valdoma Komisijos.
Pagrindinės procedūros – konkursai, kvietimai teikti paraiškas ir
bendras valdymas, visų pirma susijusios su drauge su Europos
investicijų fondu vykdoma mikrofinansų priemone. Pagal naująją
programą daugiausia dėmesio bus skiriama dideliems projektams,
kuriuose aiški ES papildoma nauda, siekiant sukurti kritinę masę ir
mažinti administracinę naštą. Bus parengtos suderintos ir
supaprastintos taisyklės ir procedūros, siekiant palengvinti
galimybes dalyvauti programoje, visų pirma mažoms organizacijoms. Be to, bus taikomas daugiametis programavimas,
siekiant nustatyti ilgalaikius politikos tikslus ir metinį
finansavimą, taip užtikrinant, kad programa iš tikrųjų
būtų politikos nuostatomis grindžiama priemonė. Programa taip
pat bus įgyvendinama pagal rezultatais grindžiamą valdymo
metodą, kurio esmė – reguliarus pažangos stebėjimas pagal
aiškius rodiklius.
3.3.
Parama atleistiems darbuotojams
EGF panaudoti ir toliau bus reikalingas
biudžeto valdymo institucijos sprendimas. Komisija sieks užtikrinti, kad EGF
veikimas būtų paprastesnis ir labiau atitiktų
besikeičiančias ekonomines aplinkybes.
3.4.
Atskiros biudžeto eilutės
Atskirų biudžeto eilučių
įgyvendinimas bus visiškai suderintas su abiem priemonėmis, siekiant
išvengti dubliavimosi ir padidinti sąveiką. Jų skaičius bus
sumažintas, o pirmenybė bus teikiama didesniems projektams, siekiant
sukurti kritinę masę ir sumažinti administracinę naštą.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio || 88,3 mlrd. EUR · Europos socialinis fondas (remiantis 25–40–52 proc. formule, taikoma regionų kategorijoms, sanglaudos paketui, išskyrus Europos infrastruktūros tinklų priemonę, skiriant 25 % lėšų) || 84 mlrd. EUR · Užimtumo, socialinės politikos ir įtraukties integruota politika || 850 mln. EUR · Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas || 3 mlrd. EUR · Atskiros biudžeto eilutės || 400 mln. EUR Aplinka
1.
Politikos tikslai
Europos
Sąjungos aplinkos politika prisidedama prie strategijos „Europa 2020“
pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų. Investicijos į
aplinkos apsaugą – tai investicijos į mūsų visuomenės
modernizavimą, jos padės pertvarkyti Europą į žinių ir
tausiai naudojamų išteklių ekonomiką. Investicijos yra
būtinos, siekiant apsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę. Ekonomikos susiejimas su ekologija apima
aplinkos išlaidų mažinimą tausiau naudojant išteklius ir taip
prisidedant prie augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo.
Saugant biologinę įvairovę – mūsų gamtos kapitalą
– ir stiprinant ekosistemų atsparumą bus labai prisidedama prie
mūsų tvaraus augimo tikslų. Ekosistemos suteikia maisto,
gėlo vandens, žaliavų ir duoda daug kitokios naudos, taip jomis
prisidedama prie našumo ir gyvenimo kokybės užtikrinimo ir mažinamos su
visuomenės sveikata susijusios išlaidos. Ekosistemų atkūrimu ir
jų teikiamomis paslaugomis prisidedama prie ekologiškos ekonomikos,
įgyjant naujų įgūdžių, kuriant darbo vietas ir
suteikiant verslo galimybių, didinant inovacijas ir prisidedant prie
klimato kaitos problemų sprendimo tiek mažinant klimato kaitos
poveikį, tiek prie jo prisitaikant. Bendradarbiavimo Europos lygmeniu, siekiant
bendrų aplinkos tikslų, papildoma nauda yra plačiai
pripažįstama, kadangi aplinkos klausimų negalima išspręsti tik
nacionaliniu mastu. Glaudus bendradarbiavimas su ES kaimynais ir
besiformuojančios ekonomikos šalimis – būtina ekologiškesnės
Europos sąlyga. Aplinkos tvarumas taip pat yra vienas iš
Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kuriuos ES yra
įsipareigojusi vykdyti. Be Europos aplinkos teisės aktais teikiamos
naudos, siekiant aplinkos tikslų, galima prisidėti ES biudžeto
lėšomis tiek vykdant tam tikras programas, tiek užtikrinant, kad aplinkos
tikslai būtų tvirtai integruoti į visas kitas iš ES biudžeto
remiamas veiklos rūšis.
2.
Priemonės
2.1.
Integravimas
Aplinkos politikos prioritetai bus integruoti
į visas pagrindines ES finansavimo priemones, įskaitant sanglaudos,
žemės ūkio, jūrų ir žuvininkystės, mokslinių
tyrimų ir inovacijų sritis, taip pat į išorės pagalbos
programas. Taikant tokį metodą, bus padidinta aplinkos politikos ir
kitų sričių sąveika, pripažįstant, kad tais
pačiais veiksmais galima ir reikėtų siekti įvairių
papildomų tikslų. Šis metodas taip pat padės išvengti programų
daugėjimo ir sumažins administracinę naštą. ·
Žemės ūkis.
Svarbiausias bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos
tikslas – remti aplinkos tikslų įgyvendinimą, tiesiogines
išmokas ūkininkams susiejant su ekologija. 30 %
tiesioginių išmokų priklausys ne tik nuo dabartinių kompleksinio
paramos susiejimo įsipareigojimų vykdymo, bet ir nuo to, ar
atsižvelgiama į geriausią aplinkos srities patirtį. Be to, kaimo
plėtros pagal BŽŪP srityje vėl bus skiriama daugiausia
dėmesio viešųjų gėrybių tiekimui, taip pat ir
pasitelkiant žemės ūkio ir aplinkosaugos priemones. Šios
priemonės padės užtikrinti, kad ES žemės ūkio sektorius
būtų tvarus, taip pat kad jis būtų pagrindinis tokių
aplinkos viešųjų gėrybių, kaip švarus vanduo,
biologinė įvairovė, dirvožemio apsauga, švaresnis oras ir
kraštovaizdžio apsauga, tiekėjas. Tokiu būdu bus prisidedama ir
siekiant ES klimato tikslų, susijusių tiek su klimato kaitos poveikio
mažinimu, tiek su prisitaikymu prie jo. ·
Jūrų ir žuvininkystės politika. Aplinkos tvarumas bus svarbiausias būsimos jūrų ir
žuvininkystės politikos aspektas. Šis tikslas bus pasiektas, be kita ko,
mažinant pergaudymą ir perteklinį pajėgumą ir mažinant
tiesioginį poveikį (pvz., priegauda arba poveikis jūros dugnui),
taip pat remiant saugomas jūrų teritorijas. Įgyvendinant
Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, integruotoje
jūrų politikoje bus toliau nustatomos žmonių veiklos, kuri daro
poveikį jūrų aplinkai, tvarumo ribos. ·
Sanglaudos politika.
Sanglaudos politikoje bus skiriama daugiau dėmesio strategijos ,,Europa 2020”
prioritetams, įskaitant siekį padaryti ES ekonomiką tausiau
naudojamų išteklių, ekologiška ir konkurencinga ekonomika. Šis
tikslas bus pasiektas skiriant daug dėmesio rezultatams ir sąlygoms,
įskaitant ir tuos, kurie susiję su aplinkos tikslais. Šie tikslai
apima aplinkos acquis (vandens, atliekų, jūrų,
nitratų, oro kokybės, potvynių teisės aktus ir
Pramonės išmetamųjų teršalų direktyvą)
įgyvendinimo skatinimą ir susijusios aplinkos infrastruktūros
finansavimą, biologinės įvairovės ir ekosistemos paslaugų
apsaugą ir atkūrimą, taip pat plėtojant ekologiškas
infrastruktūras ir mažinant dykumėjimą bei užkertant jam
kelią. Vykdant sanglaudos politiką, bus griežčiau vykdomas su
aplinka susijęs patikrinimas. ·
Moksliniai tyrimai ir inovacijos. Nauja bendra strategine mokslinių tyrimų ir inovacijų
sistema bus prisidedama, siekiant paspartinti reikiamus mokslinius ir
technologinius atradimus, norint pereiti prie tausiai naudojamų
išteklių ekonomikos. Platesniu mastu toliau teikiant ekologinėms
inovacijoms skirtą finansinę paramą, taip pat bus galima
lengviau siekti pažangaus ir tvaraus augimo. Inovacijų partnerystė
turės tiesioginį poveikį tausiam išteklių naudojimui,
pavyzdžiui, susijusiam su vandeniu, ekosistemomis, žaliavomis ir pažangiaisiais
miestais. ·
Kiek tai susiję su išorės veiksmais,
Pasirengimo narystei pagalbos priemonė padės šalims kandidatėms
finansuoti aplinkos infrastruktūrą ir pajėgumų
didinimą, kurie reikalingi, siekiant laikytis ES acquis. Regioniniu
ir nacionaliniu mastu pasitelkdama politinį dialogą, Komisija toliau
integruos aplinkai skirtą paramą pagal Europos kaimynystės
priemonę. Aplinkos aspektą reikėtų ir toliau integruoti
į besivystančioms šalims skirtas pagalbos programas. Biologinė
įvairovė ir ekosistemos yra pagrindinės viešosios gėrybės,
jos sudarys dalį planuojamos teminės pasaulinių
viešųjų gėrybių ir uždavinių programos. Lisabonos
sutartimi ES numatomas didesnis vaidmuo sudarant daugiašalius aplinkos
susitarimus ir vykdant tarptautinį aplinkos valdymą – atitinkamai bus
skiriama ir daugiau susijusių lėšų.
2.2.
Aplinkai ir klimato politikai skirta priemonė
Be integravimo, Komisija siūlo toliau
vykdyti programą LIFE+ ir ją glaudžiau derinti su strategijos
„Europa 2020“ tikslais. Kaip ir dabartinio programavimo laikotarpio atveju,
pagal naująją priemonę į vieną programą bus
įtraukti įvairūs aplinkos ir klimato politikos veiksmai. Pagal aplinkos paprogramę[12] šia priemone daugiausia dėmesio bus skiriama dviejų
rūšių projektams: naujiems integruotiems projektams, kurių
skaičius ir finansinė dalis programos vykdymo laikotarpiu palaipsniui
didės, ir įprastiems projektams. Komisijos nuomone, integruoti
projektai gali atlikti esminį vaidmenį, siekiant sparčiau
įgyvendinti tokius tikslus, kaip biologinės įvairovės ir
ekosistemų apsauga ir atkūrimas, veiksmingas „Natura 2000“ tinklo
valdymas, aplinkos valdymo, atliekų valdymo ir vandentvarkos rėmimas,
taip pat šiais tikslais veiksmingai sutelkti kitas lėšas. Projektai ir
toliau bus atrenkami, vertinant jų papildomą naudą ES ir
galimybę perduoti praktinę patirtį. Programos LIFE integruotais projektais siekiama parodyti, kaip tvariai įgyvendinami aplinkos veiksmų
planai[13], susiję su tokiomis
svarbiausiomis ES aplinkos direktyvomis, kaip Buveinių direktyva arba
Vandens pagrindų direktyva. Integruotais projektais bus remiama keletas
konkrečių veiklos rūšių ir priemonių. Šie projektai
bus papildomai finansuojami pagal kitas ES lėšomis finansuojamas
programas, taip pat nacionalinėmis, regioninėmis ir privačiųjų
sektorių lėšomis ir jais bendrai bus siekiama aplinkos tikslų.
Taip LIFE lėšomis būtų spartinamas procesas, užtikrinant, kad
projektai būtų nuosekliai vykdomi, kad būtų daugiau
dėmesio skiriama aplinkos strategijai, iki galo pasinaudojama
sąveika, o bendra strategine sistema bus nustatytas labiau organizuotas
bendradarbiavimas su kitais ES fondais. Aplinkos paprogramė bus parengta pagal toliau nurodytus prioritetus. (a)
„LIFE biologinė įvairovė“: daugiausia dėmesio bus skiriama „Natura 2000“ tinklui ir
dalijimuisi su biologine įvairove susijusia geriausia patirtimi bei tos
patirties plėtojimui, taip pat bus sprendžiami su biologine įvairove
susiję platesnio masto uždaviniai, atsižvelgiant į „Europa 2020“
biologinės įvairovės strateginį tikslą išlaikyti ir
atkurti ekosistemas ir jų paslaugas. (b)
„LIFE aplinka“: daugiausia
dėmesio bus skiriama privačiųjų sektorių vykdomo ES
aplinkos politikos įgyvendinimo (ypač aplinkos teisės aktų,
susijusių su strategijos „Europa 2020“ tausaus išteklių naudojimo
tikslais (pvz., Vandens pagrindų direktyva arba Atliekų pagrindų
direktyva), įgyvendinimo) rėmimui. (c)
„LIFE valdymas“: bus
remiamas keitimosi geriausia patirtimi forumų kūrimas, siekiant
geriau atsižvelgti į ES aplinkos politikos prioritetus ir užtikrinti
vykdymą, politikos formavimą ir žiniomis grindžiamą
sprendimų priėmimo procesą (pvz., plačiu mastu skleisti
projektų rezultatus), daugiausia dėmesio skiriant geram valdymui. Šia
kryptimi taip pat bus remiamos aplinkos srities NVO ir skatinama didinti
informuotumą, propaguoti ir skleisti su aplinka susijusią
informaciją, kadangi šie dalykai glaudžiai susiję su gero valdymo
tikslais, visišku įgyvendinimu bei reikalavimų laikymusi.
2.3.
Biologinės įvairovės finansavimas
Siekiant finansuoti ES biologinės
įvairovės strategiją[14] iki 2020 m.,
biologinę įvairovę reikia įtraukti į ES
biudžetą tiek ES, pasitelkiant pagrindines finansavimo priemones, tiek per
išorės veiksmų finansavimą. Siekiant padidinti ES išlaidų
veiksmingumą, taip pat svarbu maksimaliai pasinaudoti klimato finansavimo
sąveika, finansuojant su ekosistemomis susijusio prisitaikymo prie klimato
kaitos poveikio ir jo švelninimo projektus, pagal kuriuos taip pat teikiamos
platesnio masto ekosistemos paslaugos tiek ES, tiek už jos ribų. Siekiant 2010 m. Europos Vadovų
Tarybos nustatyto strategijos „Europa 2020“ tikslo sustabdyti biologinės
įvairovės ES mažėjimą ir ją padidinti, labai svarbu
veiksmingai valdyti ir atkurti „Natura 2000“ saugomas teritorijas. ES mastu
patobulintas integruotas metodas, pagal kurį naudojamos įvairių
ES sektorių lėšos ir užtikrinama, kad jos atitiktų „Natura 2000“
veiksmų programų prioritetus, kartu su patobulinta „LIFE
biologinės įvairovės“ kryptimi bus tvirtas naujos „Natura 2000“
finansavimo strategijos pagrindas. Kiek tai susiję su išorės veikla, 10-ajame
Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos
(BĮK COP10) šalių konferencijos susitikime, įvykusiame 2010 m.
spalio mėn. Nagojoje, kartu su kitomis dalyvėmis ES įsipareigojo
iki 2020 m. iš esmės padidinti pasaulinei biologinei
įvairovei skirtų finansinių išteklių pritraukimą.
ES biudžeto lėšos bus suteikiamos geografiniu ir regioniniu mastu skiriant
asignavimus ES išorės veiksmų programoms, taip pat teminei
visuotinių viešųjų gėrybių programai. Be biologinės įvairovės
aspektų integravimo į išorės veiksmų biudžetą,
Komisija taip pat siūlo sukurti su šiuo biudžetu nesusijusią
priemonę / fondą, į kurį būtų galima
pritraukti įnašų iš valstybių narių ir ES biudžeto.
3.
Įgyvendinimas
3.1.
Integravimas
Integravimas vyks pasitelkiant kitose
sektorių politikos dalyse aprašytas struktūras ir priemones. Siekiant
užtikrinti rezultatus, bus aiškiai nustatyti visų susijusių ES
politikos priemonių kriterijai, stebėjimo ir atskaitomybės
taisyklės bei atitinkami rodikliai. Norint maksimaliai pasinaudoti
įvairių politikos tikslų sąveika, numatoma sukurti su
aplinka susijusių išlaidų stebėjimo procedūrą,
panašią į tą, kuri pasiūlyta su klimatu susijusių
išlaidų atžvilgiu. Kiek tai susiję su biologine
įvairove, OECD parengti Rio rodikliai, kuriuos Komisija jau taiko
išorės priemonėms, bus įtraukti į dabartinę ES
programose naudojamą rezultatų vertinimo metodiką. Šie rodikliai
taip pat padės parodyti su klimatu ir biologine įvairove
susijusių išlaidų bendrą naudą ir pabrėžti su klimatu
susijusių lėšų, panaudotų dėl miškų naikinimo ir
nykimo susidarančių išmetalų kiekio mažinimo veiksmams,
bendrą su biologine įvairove susijusią naudą.
3.2.
Aplinkos ir klimato politikai skirta speciali
priemonė
Dabartinę programą LIFE+ Komisija
valdo pagal tiesioginio centralizuoto valdymo principą. Komisijos nuomone,
būsima programa turėtų ir toliau būti valdoma
centralizuotai, tačiau daugumą valdymo užduočių
būtų galima perduoti dabartinei vykdomajai įstaigai. Kiek tai
susiję su perdavimo mastu ir sąlygomis, reikės atsižvelgti
į Komisijos poreikį išlaikyti tvirtas politikos sąsajas
integruotų projektų atžvilgiu.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Neįtraukiamos integravimui skirtos
lėšos, kurios įtrauktos į biudžeto asignavimus, skirtus
sektorių finansavimo priemonėms. Programa LIFE+ (aplinkos paprogramė) || 2,4 mlrd. EUR Išorės
veikla
1.
Politikos tikslai
Europos Sąjunga pagal savo gyventojų
skaičių ir ekonominę galią yra pasaulinio lygio
dalyvė. Joje gyvena 500 mln. gyventojų ir jai tenka daugiau kaip
25 % pasaulio bendrojo vidaus produkto ir penktadalis pasaulio prekybos.
Sąjunga taip pat yra aktyvi politinė dalyvė, turinti
regioninių (ypač kaimyniniuose regionuose) ir pasaulinio lygio
saugumo interesų ir įsipareigojimų. Visų pirma ji rodo savo
solidarumą, suteikdama daugiau kaip pusę visos tarptautinės
vystymosi pagalbos, ir yra didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos
teikėja. Ji aktyviai gina žmogaus teises, skatina padoraus darbo
darbotvarkę, puoselėja kitas universalias vertybes ir laikosi
tarptautinių aplinkos ir socialinių konvencijų. Dalyvaudama ES vadovaujamose krizių
valdymo misijose ir pasitelkdama ES reagavimo į krizes ir stabilizavimo
priemones, ES vis aktyviau dalyvauja konfliktų prevencijos, krizių
valdymo ir taikos kūrimo veikloje. ES taip pat remia JT ir Afrikos
Sąjungos taikos palaikymo ir taikos atkūrimo misijas silpnose arba
karo nualintose šalyse. Be to, ES įsipareigojusi remti daugiašalę
sistemą ir jos reformą, Dohos derybas dėl daugiašalės
prekybos, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos
(JTBKKK) derybas dėl klimato kaitos, Biologinės įvairovės
konvencijos (BĮK) derybas dėl biologinės įvairovės,
derybas dėl kitų daugiašalių susitarimų, G-8 ir G-20
šalių reformas ir pasaulinio valdymo darbotvarkę. Todėl išorės politika yra svarbi ES
veiklos sritis, kuri sustiprinta pagal naująją Lisabonos sutarties
institucinę struktūrą. ES naudoja išorės santykiams skirtas
finansines priemones, siekdama remti šios išorės politikos
įgyvendinimą, ypač: (1)
Puoselėti ir ginti ES vertybes užsienyje. Kadangi žmogaus teisės, demokratija ir teisinė
valstybė yra svarbiausi principai, atsižvelgiant į paskutinius
įvykius įvairiose pasaulio šalyse, reikia peržiūrėti
pereinamojo laikotarpio ir demokratiniams procesams bei pilietinei visuomenei
skiriamą ES paramą. (2)
Planuoti ES politiką, kuria remiamas tokių svarbių pasaulinių problemų, kaip kova su
klimato kaita, prarastos biologinės įvairovės atkūrimas ir
visuotinių viešųjų gėrybių bei išteklių apsauga,
sprendimas. Šį planavimą reikėtų toliau stiprinti. Komisija
siūlo parengti iniciatyvią ES ir abipusių interesų su
trečiosiomis šalimis darbotvarkę, ypatingą dėmesį
skiriant strateginiams partneriams. (3)
Didinti ES vystomojo bendradarbiavimo
poveikį, pirmiausia siekiant padėti šalinti
skurdą. ES sutelks pagalbą tose teritorijose, kur ES turi
konkrečios patirties, išsiskirdama iš šalių partnerių ir
regionų, siekdama užtikrinti, kad pagalbos ištekliai būtų
skiriami pagal poreikius, pajėgumus, interesus ir įsipareigojimus;
gerins pagalbos koordinavimą ir politikos sąsają su vystymusi;
užtikrins tinkamą vystymuisi skirtą finansavimą. Bus sukurta
visai Afrikai skirta priemonė, kuria bus siekiama paremti bendros Afrikos
ir Europos strategijos, kuria daugiausia dėmesio skiriama aiškiai
tarpregioninės ir tarpžemyninės veiklos papildomai naudai,
įgyvendinimą. Ji bus pakankamai lanksti, kad būtų galima
derinti ES valstybių narių, Afrikos valstybių, finansų
įstaigų ir privačiojo sektoriaus įnašus. (4)
Investuoti į ilgalaikę ES
kaimynystės gerovę ir stabilumą.
Sukurti stabilumo, gerovės ir demokratijos erdvę bus siekiama tiek
rengiant (galimas) šalis kandidates narystei, tiek pasitelkiant mūsų
atnaujintą kaimynystės politiką. ES aktyviai rems demokratines
vertybes ir principus savo kaimynystės teritorijoje ir teisingesnį
augimo naudos paskirstymą aktyvesniu politiniu bendradarbiavimu ir didesne
ekonomine integracija pietuose ir rytuose. (5)
Didinti Europos solidarumą įvykus
gaivalinėms arba žmogaus sukeltoms nelaimėms. Laikantis tarptautiniu mastu susitartų humanitarinės
teisės principų ir atnaujinant su humanitarine pagalba ir civiline
sauga susijusius pajėgumus, iš ES biudžeto bus remiami veiksmai, kuriais
siekiama numatyti nelaimes, joms pasirengti, užkirsti joms kelią ir į
jas greičiau reaguoti, taip pat lanksčiau dalyvauti vystymosi veikloje,
siekiant atsigauti po krizės ir didinti atsparumą ateityje. (6)
Gerinti krizių prevenciją ir
sprendimą. Bus stiprinami ES veiksmai,
susiję su krizių prevencija ir sprendimu, taikos išsaugojimu ir
tarptautinio saugumo stiprinimu, įskaitant ES pajėgumų,
susijusių su pasirengimu krizėms, didinimą. Geriausias būdas iki galo išnaudoti
globalizacijos teikiamą naudą skatinant augimą ir užimtumą
– kurti atvirą Europą, veikiančią taisyklėmis
pagrįstu tarptautiniu pagrindu.
2.
Priemonės
Komisija siūlo toliau nurodytą
būsimų ES išorės veiksmų priemonių
struktūrą.
2.1.
Vystomasis bendradarbiavimas
Komisija siūlo remtis dabartine Vystomojo
bendradarbiavimo priemone, kiek tai susiję su jos geografine ir temine
taikymo sritimi. Ji siūlo neįtraukti Europos plėtros fondo
(EPF), susijusio su bendradarbiavimu su AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojo
vandenyno) valstybėmis, ir UŠT (užjūrio šalių ir
teritorijų) į biudžetą per kitą DFP laikotarpį.
2.2.
Plėtros šalims skirta priemonė
Siūloma bendrą integruotą
pasirengimo narystei priemonę laikyti finansiniu Plėtros strategijos
ramsčiu, apimančiu visus vidaus politikos aspektus ir teminius
klausimus. Bus siekiama užtikrinti, kad šalys kandidatės ir galimos
kandidatės būtų iki galo pasirengusios galimam stojimui į
ES. Bus pabrėžiamas socialinis ir ekonominis vystymas, regioninis
bendradarbiavimas, acquis priėmimas ir įgyvendinimas, taip pat
pasirengimas valdyti vidaus politiką įstojus. Ji bus
įgyvendinama nacionalinėmis ir (arba) daugiašalėmis programomis,
suderintomis su paramos gavėjais, ir taip pat bus susijusi su struktūriniais
fondais, Sanglaudos fondu ir Europos žemės ūkio fondu kaimo
plėtrai (EŽŪFKP), įskaitant jų pertvarkymą, kad
daugiausia dėmesio būtų skiriama viešųjų
gėrybių tiekimui. Be to, su krizėmis susijusias politinės
ir finansinės priemones (makrofinansinė parama, stabilumo
priemonė) prireikus ir toliau bus galima naudoti plėtros šalyse.
2.3.
Europos kaimynystės priemonė
Europos kaimynystės priemonė bus
naudinga ES kaimyninėms šalims, nes bus remiamas geresnis politinis
bendradarbiavimas, glaudesnė ekonominė integracija su ES ir teikiama
parama, siekiant veiksmingai ir tvariai pereiti prie demokratijos.
Bendradarbiavimas su ES kaimynėmis bus grindžiamas principu „daugiau
padarysi, daugiau gausi“, atsižvelgiant į Komisijos komunikato „Naujas
požiūris į kintančią kaimynystę“ išvadas. Europos
kaimynystės priemone kaimyninėms šalims bus suteikta didžioji dalis
ES finansavimo, prireikus šią priemonę papildys kitos išorės
priemonės[15].
2.4.
Partnerystės priemonė
Šia nauja programa bus teikiama ad hoc parama
bendradarbiavimui su visomis trečiosiomis šalimis (nesivystančiomis
ir besivystančiomis), ypatingą dėmesį skiriant
strateginiams partneriams ir (arba) besiformuojančios ekonomikos šalims.
Ja bus finansuojama veikla, siekiant remti ES užsienio politikos planavimą
dvišaliu bendradarbiavimu ir bendru požiūriu į uždavinius, ekonomine
partneryste ir verslo bendradarbiavimu, viešąja diplomatine veikla ir
tinklais, asmeniniais ryšiais; vykdant politines diskusijas ir bendrą
veiklą su atskiromis šalimis partnerėmis; remiant prekybą,
investicijas ir reguliavimo konvergenciją su strateginiais partneriais.
2.5.
Žmogaus teisių propagavimas pasauliniu mastu
Patobulinta Europos demokratijos ir žmogaus
teisių rėmimo priemone bus daugiausia dėmesio skiriama
dviejų rūšių veiklai. Pirma, bus stiprinama parama, skirta
plėtoti klestinčioms pilietinėms visuomenėms ir jų,
kaip pokyčių iniciatorių, vaidmeniui, kartu remiant žmogaus
teises ir demokratiją. Šie veiksmai apims ir didesnį ES pajėgumą
greitai reaguoti į skubius su žmogaus teisėmis susijusius atvejus,
taip pat didesnę paramą, skirtą tarptautinėms ir
regioninėms žmogaus teisių stebėjimo priemonėms ir
mechanizmams. Antra, bus teikiama parama rinkimų stebėjimo misijoms
ir rinkimų procesų gerinimui.
2.6.
Solidarumas ir pagalba nuo gaivalinių ir
žmogaus sukeltų nelaimių nukentėjusiems žmonėms
Bus stiprinama humanitarinė pagalba ir
civilinė sauga, kurios toliau bus grindžiamos poreikiais ir principais
paremtu metodu. –
Humanitarinės pagalbos priemone bus reaguojama į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, remiantis
tarptautiniais humanitarinės teisės principais ir naudojantis
specializuotų organizacijų paslaugomis. –
Civilinės saugos mechanizmu bus reaguojama į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes,
derinant ES valstybių narių civilinės saugos agentūrų
veiksmus.
2.7.
Krizių prevencija ir valdymas
Šios srities ES darbas yra kelių
krypčių: ·
Reagavimas į krizes, pasitelkiant stabilumo
priemonę, įskaitant gaivalines nelaimes, daugiausia dėmesio
skiriant konfliktų prevencijai, taikos ir valstybės kūrimo
veiklai. Kadangi ši priemonė ilgalaikė, ja bus galima spręsti
tokias pasaulinio masto ir regionines problemas, kaip masinio naikinimo
ginklų platinimas, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu,
neteisėtos prekybos prevencija ir kt. ·
Šalių, vykdančių stabilizavimo ir
prisitaikymo programas, trumpalaikio finansavimo poreikių tenkinimas
panaudojant makrofinansinės paramos priemonę. ·
Branduolinės saugos propagavimas, remiant
tarptautines nuostatas Branduolinės saugos bendradarbiavimo priemone. Bus
siekiama remti aukšto lygio branduolinės saugos, radiacinės saugos
propagavimą ir branduolinių medžiagų veiksmingų apsaugos
priemonių taikymą trečiosiose šalyse. ·
Be to, bendros užsienio ir saugumo politikos
biudžetu bus remiami ne karinio ir ne gynybinio pobūdžio veiksmai.
3.
Įgyvendinimas
Naujųjų programų
įgyvendinimas bus toliau paprastinamas, ypač siekiant
įtraukti pagalbos veiksmingumą. Prireikus į naująsias
priemones bus įtraukta abipusė atskaitomybė paskirstant
ir išmokant lėšas. Naudojant išorės lėšas, įgyvendinant
daugialypius ES politikos tikslus, bus siekiama didesnės sąveikos,
pvz., vykdant ES skurdo mažinimo ir klimato bei biologinės
įvairovės finansavimo įsipareigojimus. Taip pat bus siūloma didinti išorės
veiksmų lankstumą. Bus tobulinamos į finansinę
programą neįtrauktos biudžeto priemonės, skirtos didelio masto
nenumatytiems atvejams (neatidėliotinos pagalbos rezervas, lankstumo
priemonė). Supaprastinimo
veiksmai bus vykdomi aiškiai apibrėžiant priemones ir mažinant priemonių
dubliavimąsi, siekiant atskirai jas nustatyti ir aiškiai apibrėžti
jų politikos tikslus. Taip pat bus siūloma supaprastinti ES paramos
taisykles ir procedūras, ypač kad programavimu būtų galima
prisidėti prie bendrų veiksmų su valstybėmis narėmis. Taikant visas priemones (visų pirma pagal
regionines investicines priemones), siūloma toliau naudoti naujoviškas
finansines priemones, kadangi tokiu atveju būtų galima
didesnę dotacijų dalį sujungti su paskolomis, siekiant
pritraukti papildomų lėšų šalių partnerių
investiciniams poreikiams patenkinti. Manoma, kad būtina gerinti demokratinę
išorės pagalbos priežiūrą. Tą būtų galima
padaryti tam tikrų programų aspektų atžvilgiu taikant
deleguotuosius teisės aktus pagal Sutarties 290 straipsnį ir
taip ne tik sudaryti vienodas sąlygas bendrai teisės aktus
priimančioms institucijoms, bet ir užtikrinti lankstesnį
programavimą. Kalbant apie EPF, siūloma suderinti priežiūrą
su vystomojo bendradarbiavimo priemone, atsižvelgiant į šios
priemonės ypatumus.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio || 70 mlrd. EUR · Vystomojo bendradarbiavimo priemonė || 20,6 mlrd. EUR · Pasirengimo narystei priemonė || 12,5 mlrd. EUR · Europos kaimynystės priemonė || 16,1 mlrd. EUR · Partnerystės priemonė || 1 mlrd. EUR · Stabilumo priemonė || 2,5 mlrd. EUR · Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė || 1,4 mlrd. EUR · Bendra užsienio ir saugumo politika || 2,5 mlrd. EUR · Humanitarinės pagalbos priemonė || 6,4 mlrd. EUR · Civilinė sauga ir reagavimo į nelaimes pajėgumai || 0,2 mlrd. EUR · Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas || 0,2 mlrd. EUR · Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė || 0,56 mlrd. EUR · Makrofinansinė parama || 0,6 mlrd. EUR · Išorės veiksmų garantijų fondas || 1,26 mlrd. EUR Neatidėliotinos pagalbos rezervas || 2,45 mlrd. EUR Bendras siūlomas biudžetas pagal 11-ąjį EPF || 30,3 mlrd. EUR Kova su
sukčiavimu
1.
Politikos tikslai
ES kovos su sukčiavimu politikos tikslas
– apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus vykdant su ES
lėšomis susijusio sukčiavimo prevenciją, atgrasant nuo jo,
tiriant sukčiavimo atvejus ir už juos traukiant baudžiamojon
atsakomybėn. Šią politiką įgyvendina Europos kovos su
sukčiavimu tarnyba (OLAF), kuri priklauso Komisijai, tačiau tyrimus
vykdo visiškai nepriklausomai. Būdama Komisijos tarnyba OLAF
administruoja toliau aprašytas programas, kuriomis remiama Sąjungos kovos
su sukčiavimu politika. Bendros valiutos funkcionavimui itin svarbi
speciali kovos su sukčiavimu veiklos kryptis – euro banknotų ir
monetų apsauga nuo padirbinėjimo.
2.
Priemonės
Laikantis įsipareigojimo pagal SESV 325
straipsnį glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauti, valstybių
narių veiksmams kovojant su sukčiavimu ES biudžeto lėšomis koordinuoti
skirtos trys programos. ·
Herkulio II programa
remiama kovos su sukčiavimu veikla, apimanti tarpvalstybinį ir
daugelį sričių aprėpiantį bendradarbiavimą,
mokymus, specialistų teisinį mokymą, kitų
specializuotų kovos su sukčiavimu paslaugų teikimą valstybių
narių už šią sritį atsakingoms tarnyboms (policijai, muitinei,
prokuratūrai ir pan.), profesinių tinklų, į juos taip pat
įtraukiant stojančiąsias šalis ir šalis kandidates,
kūrimą bei valstybių narių techninės įrangos
įsigijimo finansavimą. Pagal Herkulio programą ypatingas
dėmesys skiriamas kovos su cigarečių kontrabanda rėmimui. ·
Kovos su sukčiavimu informacinė sistema (AFIS)
teikia saugią infrastruktūrą valstybėms narėms
tarpusavyje ir su Komisija keistis su sukčiavimu susijusia informacija. Ši
infrastruktūra taip pat leidžia vykdyti bendras muitinių operacijas,
kuriose dalyvauja valstybės narės ir trečiosios šalys ir kurias
vykdant koordinuojami įvairių tarnybų ištekliai, juos
nukreipiant į bendros svarbos didelės rizikos sritis. ·
Periklio programa skirta
euro apsaugai nuo padirbinėjimo ir pagal ją numatomi darbuotojų
mainai, pagalba ir mokymo programos. Kova su euro padirbinėjimu vykdoma
sėkmingai dėl priimtų darnių priemonių, kuriose
ypatingas dėmesys skiriamas glaudžiam visų nacionalinio ir Europos
lygmens dalyvių bendradarbiavimui, mokymams ir informuotumo didinimui. ·
Sąjungos įsipareigojimo kovoti su
sukčiavimu veiksmingą vykdymą, be specialios kovos su
sukčiavimu išlaidų programos, padės užtikrinti didesnė
įvairiose išlaidų programose numatytų kovos su sukčiavimu
nuostatų darna. Todėl pagal 2014–2020 m. naujos kartos teisines
priemones į kiekvieną teisinį pagrindą bus įtrauktos
kovos su sukčiavimu nuostatos.
3.
Įgyvendinimas
Ankstesnių Herkulio programų
vertinimai rodo didelį šių programų poveikį: pagerėjo
valstybių narių naudojamos techninės įrangos lygis,
palengvėjo tarpvalstybinių operacijų vykdymas ir pagerėjo
įrodymų kokybė. Sustiprėjo teisėsaugos
pareigūnų ryšiai. Teisės studijomis, kuriose daugiausiai
dėmesio skirta konkretiems su tarpvalstybinėmis kovos su
sukčiavimu operacijomis susijusiems klausimams, sustiprintas
bendradarbiavimo pagrindas. 2010
m. įdiegus naują technologiją valstybės narės AFIS
naudoja gerokai daugiau. Planuojami tolesni tobulinimai, visų pirma
lengvinant rizikos analizės vykdymą. Bus didinami bendrų
muitinės operacijų vykdymo gebėjimai. Periklio programa
padėjo užtikrinti, kad euro banknotų ir monetų
padirbinėjimo mastas yra gana nedidelis; pagal ją taip pat
sėkmingai vykdyti veiksmai užkertant kelią padirbtų pinigų
patekimui į apyvartą. Pagal Periklio programą vykdyta apie 110
veiksmų ir mokymuose dalyvavo beveik 6 000 pareigūnų; tai
svarbi priemonė saugant eurą nuo padirbinėjimo. Šios programos įgyvendinamos skiriant
dotacijas ir sudarant viešojo pirkimo sutartis. Pasiūlymas, susijęs su šiomis trimis
programomis – pagerinti dabartinį veikimo būdą, atsižvelgiant
į patirtį ir laikantis Komisijos kovos su sukčiavimu
strategijos, kartu išlaikant tinkamą išlaidų lygį.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas HERKULIO bei PERIKLIO programos ir AFIS || 150 mln. EUR Sveikata ir
vartotojai
1.
Politikos tikslai
Europos Sąjungos sveikatos ir
vartotojų apsaugos politika siekiama spręsti visiems Europos
piliečiams aktualiausius klausimus: sveikatos apsaugos ir saugos,
įvairių maisto produktų ir vartojimo prekių pasirinkimo
tinkamai veikiančioje ir saugioje vidaus rinkoje. ES politika šioje
srityje siekiama Europos piliečiams suteikti daugiau teisių,
užtikrinti jų sveikatos apsaugą ir ją gerinti, užtikrinti, kad
maistas būtų saugus ir sveikas, saugoti augalų sveikatą ir
gyvūnų gerovę bei sveikatą. Komisijai tenka ypatinga atsakomybė
padėti saugoti ir gerinti gyvūnų sveikatą Bendrijoje ir
pagerinti auginamų gyvūnų, ypač maistui skirtų
gyvūnų, sveikatos būklę, taip pat sudarant palankesnes
sąlygas Bendrijos viduje prekiauti gyvūnais ir gyvūninės
kilmės produktais ir juos importuoti laikantis atitinkamų sveikatos
standartų ir tarptautinių įsipareigojimų. Kartu ES
prižiūri augalų apsaugos produktų pardavimą ir
naudojimą, nustato pesticidų liekanų stebėjimo ir
kontrolės standartus. Įgyvendinamos prevencinės priemonės,
kad į ES nepatektų ir joje neišplistų augalams arba augaliniams
produktams kenksmingi organizmai. Taip pat užtikrinamos sėklų ir
dauginamosios medžiagos pardavimo kokybės sąlygos. Ši užduotis
atliekama veiksmingiau ir mažesnėmis ES biudžeto išlaidomis, palyginti su 27 skirtingais
nacionaliniais biudžetais. Sveikatingumo skatinimas yra neatskiriama
strategijos „Europa 2020“ tvaraus ir integracinio augimo tikslų dalis. Kuo
ilgiau piliečiai yra sveiki ir aktyvūs, tuo didesnis teigiamas
poveikis našumui ir konkurencingumui. Inovacijos sveikatos priežiūros
srityje padeda spręsti tvarumo uždavinį šiame sektoriuje
atsižvelgiant į demografinius pokyčius. Europos ekonomikos veiksmingumui teigiamą
poveikį daro vartotojų apsaugos politika ir vartotojams suteiktos
didesnės teisės aktyviai dalyvauti bendrojoje rinkoje ir didesnis
pasitikėjimas pirkti prekes ir paslaugas užsienyje, visų pirma
naudojantis internetu. Kadangi vartotojų išlaidos sudaro 56 % ES BVP,
veiksminga vartotojų apsaugos politika gali padėti aktyviai siekti
strategijos „Europa 2020“ tikslų. Programų, kurioms finansavimas teikiamas
vykdant ES sveikatos ir vartotojų apsaugos politiką, poveikį
jaučia Europos piliečiai. ES sveikatos ir vartotojų apsaugos
programų papildoma nauda – sprendžiami klausimai, kurių
valstybės narės, veikdamos atskirai, negalėtų veiksmingai
išspręsti. Pavyzdžiui, siekiant skatinti apsipirkti kitose šalyse arba
reaguojant į keliose valstybėse narėse kilusias problemas,
išplitusias ligas arba pandemiją, būtini suderinti ir nuoseklūs
veiksmai. Lygiai taip pat gyvūnų ir augalų ligos nepaiso
valstybinių sienų. Užtikrinus vienodą ir aukštą
gyvūnų sveikatos ir maisto saugos lygį visoje ES, galimas
laisvas gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės
produktų judėjimas – tai itin svarbu bendrosios rinkos veikimui ir
naudinga vartotojams, nes jie turi didesnį pasirinkimą ir naudojasi
didesnės konkurencijos privalumais, o ES maisto gamintojai – masto
ekonomija.
2.
Priemonės
Komisija siūlo toliau nurodytas programas
ES sveikatos ir vartotojų apsaugos politikos įgyvendinimui remti.
2.1.
Sveikata
2.1.1.
Programa „Sveikata augimui skatinti“
Naująja programa „Sveikata augimui skatinti
“ bus siekiama imtis papildomos naudos ES duosiančių veiksmų
atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus ir naujus teisinius
įpareigojimus. Tikslas – bendradarbiauti su valstybėmis narėmis
apsaugant piliečius nuo tarptautinio pobūdžio grėsmių
sveikatai, didinti sveikatos priežiūros paslaugų tvarumą ir
gerinti gyventojų sveikatos būklę, kartu skatinant inovacijas
sveikatos sektoriuje. Pavyzdžiui, įgyvendinant programą bus remiama
sveikatos politika – bus rengiama geriausia retų ligų diagnozavimo ir
gydymo patirtis ir gairės, remiami Europos etaloniniai ligų centrai,
rengiama geriausia vėžinių susirgimų diagnozavimo patirtis ir
gairės, rengiama bendra ES sveikatos priežiūros technologijų
vertinimo ir e. sveikatos strategija. Sveikatos apsaugos srities
moksliniai tyrimai ir inovacijos bus remiami pagal bendrą strateginę
mokslinių tyrimų ir inovacijų programą.
2.1.2.
Gyvūnų ir augalų sveikata ir maisto
sauga
Gyvūnų ir augalų sveikatos ir
maisto saugos programos tikslai – gyvūnų ligų šalinimas,
Neatidėliotinos veterinarinės pagalbos fondas ir susiję
veiksmai, pvz., ES etaloninių laboratorijų finansavimas, mokymo
programos ir vakcinų bankai. Ateityje įgyvendinant programą ši
veikla bus tęsiama ir daugiau dėmesio bus skiriama rezultatams.
Įgyvendinant programą taip pat bus finansuojami papildomi ir
būtini veiksmai sprendžiant augalų sveikatai kenkiančių
organizmų ir ligų, vis labiau plintančių visoje ES,
klausimus.
2.2.
Vartotojai
Vartotojų programa Vartotojų programos tikslas – skatinti
vartotojams suteikti daugiau teisių, kad visoje bendrojoje rinkoje
būtų užtikrintas aukštas apsaugos lygis. Įgyvendinant
programą bus siekiama tobulinti vartotojams skirtos informacijos
srautą ir geriau atstovauti vartotojų interesams. Skatinant
bendradarbiauti už vartotojų apsaugos taisyklių
įgyvendinimą, informavimą, švietimą ir ginčų
sprendimą atsakingas institucijas ir organizacijas bus remiamas
veiksmingas vartotojų apsaugos taisyklių taikymas. Naujoji programa
bus grindžiama teigiamais dabartinės programos rezultatais,
dėmesį skiriant svarbiausiems naujiems prioritetams. Komisija
pirmiausia siūlo skirti daugiau išteklių alternatyviam
ginčų sprendimui ir kitose šalyse apsiperkančių
vartotojų konsultavimo pajėgumų stiprinimui.
3.
Įgyvendinimas
Sveikatos ir vartotojų apsaugos biudžetas
vykdomas per tiesioginį ar netiesioginį centralizuotą
valdymą. Didžioji maisto ir pašarų biudžeto dalis vykdoma remiantis
centriniu tiesioginiu valdymu, t. y. valstybių narių
institucijoms mokamos subsidijos. 2004 m. Komisija įsteigė Sveikatos
ir vartotojų reikalų vykdomąją agentūrą, kuri
administruoja Visuomenės sveikatos programą. 2008 m.
agentūros įgaliojimai išplėsti ir įtrauktas Vartotojų
programos įgyvendinimas ir mokymo priemonės maisto saugos srityje,
kurios finansuojamos iš maisto ir pašarų biudžeto. Šioje srityje veikia
įvairių kitų reguliavimo agentūrų: Bendrijos
augalų veislių tarnyba, Europos ligų prevencijos ir
kontrolės centras, Europos maisto saugos tarnyba, Europos vaistų
agentūra. Bendrijos augalų veislių tarnybos veikla finansuojama
iš surenkamų rinkliavų. Europos ligų prevencijos ir
kontrolės centras ir Europos maisto saugos tarnyba finansuojami
metinėmis biudžeto dotacijomis, o Europos vaistų agentūra
finansuojama biudžeto dotacija ir privačiojo sektoriaus rinkliavomis. Šios
įstaigos įgyvendins naująsias programas jų kompetencijos
srityse.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio || 2,75 mlrd. EUR · Maisto sauga || 2,2 mlrd. EUR · Programa „Sveikata augimui skatinti“ || 396 mln. EUR · Vartotojų programa || 175 mln. EUR Vidaus reikalai
1.
Politikos tikslai
Europos Sąjungos vidaus reikalų
politikos tikslas – sukurti vidaus sienų neturinčią erdvę,
į kurią žmonės galėtų patekti, kurioje jie
galėtų nevaržomai judėti, gyventi ir dirbti, žinodami, kad
jų teisių visiškai paisoma ir kad užtikrintas jų saugumas. ES tenka svarbus vaidmuo šalinant sunkių ir
organizuotų nusikaltimų, elektroninių nusikaltimų ir
terorizmo grėsmes, užtikrinant veiksmingą ES išorės sienų
valdymą ir nedelsiant reaguojant į kylančias žmogaus sukeltas
krizes arba gaivalines nelaimes. Globalizacijos sąlygomis, kai
grėsmių vis daugėja ir jos nepaiso valstybinių sienų,
nė viena valstybė narė negali veiksmingai nuo jų apsiginti
pati. Būtinas nuoseklus ir visapusiškas Europos atsakas, kad
įvairių valstybių ir jurisdikcijų teisėsaugos
institucijos galėtų veiksmingai bendradarbiauti. Bendradarbiavimas ir solidarumas ES lygmeniu jau
davė akivaizdžių rezultatų kuriant atviresnę ir
saugesnę Europą. ES ir toliau turės spręsti sudėtingus
uždavinius ir, be kita ko, atsižvelgti į senėjančią
visuomenę ir mažėjančią darbo jėgą. Į
ateitį orientuota teisėtos imigracijos ir integracijos politika –
svarbiausia didinant ES konkurencingumą ir socialinę sanglaudą,
turtinant mūsų visuomenę ir teikiant visiems vienodas galimybes.
Būtina spręsti neteisėtos migracijos problemą ir kovoti su
prekyba žmonėmis ir kitomis įvairiomis šiuolaikinės vergijos
formomis. Kartu ES turi toliau solidariai palaikyti asmenis, kuriems reikalinga
tarptautinė apsauga. Šios srities prioritetas – užbaigti kurti
saugesnę ir veiksmingesnę bendrą Europos prieglobsčio
sistemą, atspindinčią mūsų vertybes. ES biudžeto lėšų panaudojimas šioje
srityje gali duoti tikros papildomos naudos. ES finansavimas yra
apčiuopiamas solidarumo ir dalijimosi atsakomybe, būtinų
sprendžiant mūsų bendrus uždavinius, ženklas. Pavyzdžiui, ES
išorės sienų kontrolė yra pagrindinė laisvo judėjimo sąlyga
ir šią funkciją kai kurios valstybės narės atlieka visos ES
vardu ir jos labui. Tačiau kai padėtis prie valstybės narės
sienų tampa labai sudėtinga, ES turėtų turėti
galimybę suteikti tinkamą pagalbą. Lygiai taip pat tinkama
finansinė ES parama turėtų būti skiriama toms
valstybėms narėms, kurios dėl geografinės padėties
patiria neproporcingų su migrantų srautais susijusių
išlaidų. ES finansavimas taip pat galėtų
padėti skatinti efektyvumą – būtų sutelkiami ištekliai ir
stiprinamas praktinis valstybių narių tarpusavio ir su
trečiosiomis šalimis bendradarbiavimas. Tai itin svarbu vidaus saugumo
srityje, kurioje teikiant finansinę paramą bendriems veiksmams, pvz.,
jungtinėms tyrimo grupėms, stiprinamas policijos, muitinės,
pasieniečių ir teisminių institucijų tarpusavio
bendradarbiavimas. Parama turėtų būti teikiama ne
tik vidaus reikalų politikos su vidaus aspektais susijusiems veiksmams –
pakankamas ES finansavimas turėtų būti numatytas ir vidaus
reikalų politikos išorės matmeniui stiprinti visiškai atsižvelgiant
į ES išorės veiksmus; pvz., galėtų būti teikiama
parama readmisijos susitarimų ir partnerystės judumo srityje
įgyvendinimui remti, padedant trečiosioms šalims plėtoti
sienų stebėjimo pajėgumus arba remiant kovą su
tarptautiniais nusikaltėlių tinklais, prekyba žmonėmis ir
ginklų bei narkotikų kontrabanda.
2.
Priemonės
Komisija siūlo paprastinti šios srities ES
finansavimo struktūrą ir finansinių programų
skaičių sumažinti iki dviejų: –
Migracijos ir prieglobsčio fondas, iš kurio bus remiami su prieglobsčiu, migracija,
trečiųjų šalių piliečių integracija ir
grąžinimu susiję veiksmai; –
Vidaus saugumo fondas,
kurio lėšomis bus remiamos išorės sienų ir vidaus saugumo
srities iniciatyvos. Abiems fondams turėtų būti
būdingas ryškus išorės matmuo, kad būtų užtikrinta,
jog ES, palaikydama ryšius su trečiosiomis šalimis, galėtų
įgyvendinti vidaus reikalų politikos prioritetus ir ginti ES
interesus. Finansinė parama bus skiriama siekiant užtikrinti finansavimo
teritorinį tęstinumą, veiksmus pradedant ES ir juos tęsiant
trečiosiose šalyse. Tokių veiksmų pavyzdžiai:
pabėgėlių perkėlimas, readmisijos susitarimai,
regioninės apsaugos programos, kova su neteisėta migracija,
sienų valdymo stiprinimas ir policijos bendradarbiavimas, pvz., su
kolegomis kaimyninėse šalyse. Taikant šias priemones taip pat bus galima sparčiai
reaguoti nepaprastųjų padėčių atveju, nes fondai
parengti taip, kad ES galėtų tinkamai veikti sparčiai
kintančiose situacijose.
3.
Įgyvendinimas
Sumažinus programų ir
atitinkamų jų įgyvendinimo taisyklių skaičių,
procedūros bus paprastesnės ir suinteresuotiesiems subjektams bus
paprasčiau suprasti taisykles. Tam tikrais atvejais nuo tiesioginio valdymo
perėjus prie pasidalijamojo valdymo, bus galima sumažinti
nereikalingą biurokratinę naštą. Tiesioginis valdymas toliau bus
taikomas specialiems tarptautiniams arba itin inovatyviems projektams ir
nevalstybiniams dalyviams remti, taip pat populiarinant renginius ir tyrimus.
Lankstūs reagavimo į kritines situacijas mechanizmai ir išorės
matmuo ir toliau bus valdomi tiesiogiai. Kalbant apie pasidalijamąjį
lėšų valdymą, vietoje metinių programų siūloma
pereiti prie į rezultatus orientuoto daugiamečio programavimo. Taip
daugiau dėmesio bus skiriama tikslams ir rezultatams, mažinamas visų
suinteresuotųjų subjektų darbo krūvis, trumpinamas
nacionalinėms programoms tvirtinti reikalingas laikas ir todėl
paspartinamas lėšų panaudojimas. ES veiklą šioje srityje remia įvairios
agentūros, įskaitant Europolą, FRONTEX, Europos
prieglobsčio paramos biurą, Europos policijos koledžą, Europos
narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą ir IT
agentūrą. Galima ir būtina didinti Komisijos ir
agentūrų veiklos sinergiją ir nuoseklumą, kad
būtų užtikrinta, jog agentūros veiksmingai remia praktinį
valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą. Didelė dalis šios srities biudžeto skiriama
didelės apimties IT sistemoms, pvz., SIS II ir VIS. Šios sistemos ES duoda
didelės papildomos naudos. Jas šiuo metu valdo Komisija, tačiau
sistemų valdymas laipsniškai bus perduotas būsimai IT agentūrai,
kuri veiklą pradės 2012 m. IT agentūra ateityje bus atsakinga
už šios srities IT sistemų kūrimą ir valdymą.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio || 8,23 mlrd. EUR · Migracijos ir prieglobsčio fondas || 3,4 mlrd. EUR · Vidaus saugumo fondas || 4,1 mlrd. EUR · IT sistemos || 730 mln. EUR Infrastruktūra
– Europos infrastruktūros tinklų priemonė
1.
Politikos tikslai
Europos ekonomikos ateičiai užtikrinti
reikalingi pažangūs, tvarūs ir visiškai tarpusavyje susieti transporto,
energetikos ir skaitmeniniai tinklai. Jie yra būtini siekiant užbaigti
kurti Europos bendrąją rinką. Jie taip pat padės siekti ES
tvaraus augimo tikslo, nustatyto strategijoje „Europa 2020“ ir ES plataus
užmojo „20–20–20“ tikslų energetikos ir klimato politikos srityse[16]. Nors didžiausias vaidmuo kuriant reikiamas
infrastruktūras pagal tinkamus investicijų ir kainodaros mechanizmus
numatomas rinkai, be tinkamos valstybės intervencijos (įskaitant iš
ES biudžeto) kai kurių investicijų į infrastruktūrą
nebus arba jos bus atidėtos gerokai vėlesniam laikui po 2020 m.
termino. Energetikos
sektoriuje 2010 m. Komisija nustatė prioritetinius elektros (keturis),
dujų (tris) ir naftos transportavimo koridorius. Apskaičiuota, kad
iki 2020 m. dujotiekiams ir elektros tinklams reikės apie 200 mlrd. EUR
investicijų. 100 mlrd. EUR šių bendrų
investicijų turėtų būti gauta iš rinkos be valstybės
pagalbos, o kitiems 100 mlrd. EUR gauti bus reikalingi valstybės veiksmai
reikiamam privačiajam kapitalui pritraukti. Transporto sektoriuje infrastruktūra turi būti planuojama taip, kad kuo
labiau būtų padidintas teigiamas poveikis ekonomikos augimui ir kuo
labiau sumažintas poveikis aplinkai. Transporto infrastruktūra ES
rytinėje ir vakarinėse dalyse nevienodai išvystyta, todėl
ją reikia suvienodinti. Europai reikalingas visą Europą
apimantis pagrindinis tinklas, sudarytas iš koridorių, kuriais
efektyviai ir mažai teršiant aplinką būtų pervežami kroviniai ir
keleiviai, kuo labiau išnaudojant esamą infrastruktūrą,
sukuriant trūkstamas grandis, mažinant kliūtis ir naudojant
efektyvesnes daugiarūšio transporto paslaugas. Parama šiam pagrindiniam
tinklui bus teikiama pagal Europos infrastruktūros tinklų
priemonę ir jį papildys visapusiškas nacionalinių
infrastruktūrų tinklas (kuriam parama gali būti teikiama iš ES
struktūrinių fondų). Šis pagrindinis tinklas bus sukurtas
naudojant visai Europai taikomą planavimo metodiką. Visapusiškas
tinkas būtų paremtas dabartiniu TEN-T ir apimtų esamą ir
planuojamą valstybių narių infrastruktūrą, taip pat
išlaikant esamus išteklius.
Apskaičiuota, kad 2010–2030 m. ES
infrastruktūrai vystyti, kad ji atitiktų transporto poreikius,
reikės daugiau kaip 1,5 trilijono EUR investicijų. TEN-T tinklo
kūrimui užbaigti iki 2020 m. reikės apie 500 mlrd. EUR, iš kurių
250 mlrd. EUR būtų skiriama pagrindinėms kliūtims
pašalinti. Skaitmeniniai
tinklai, tiek fiziniai, tiek grindžiami paslaugomis, atlieka itin svarbų
vaidmenį skatinant pažangų augimą. Pagal
Skaitmeninę darbotvarkę kiekvienam europiečiui iki 2013 m. turi
būti užtikrinta bazinio plačiajuosčio ryšio prieiga, o iki 2020
m. – sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieiga. 2010
m. rugsėjo mėn. Komisija nustatė žingsnius, kurių ji ir
valstybės narės gali imtis, kad paskatintų 180–270 mlrd. EUR
investicijas, reikalingas, kad spartusis plačiajuostis ryšys
būtų prieinamas visiems namų ūkiams. Tikslinga
valstybės intervencija yra reikalinga suteikti paskatų
privačioms investicijoms, kai rinka veikia silpnai. Modernizuojamoje
Europoje bendros skaitmeninių paslaugų struktūros
turėtų paremti vis judesnius piliečius, padėti kurti
bendrą skaitmeninę rinką, skatinti tarpvalstybinių
paslaugų teikimą ir mažinti įmonių, visų pirma
MVĮ, kurios ieško galimybių augti už savo valstybės rinkos,
sandorių išlaidas.
2.
priemonės
Išlaidų kategorijoje, kuri apima visus
ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą
remiančius veiksmus, Komisija siūlo sukurti Europos
infrastruktūros tinklų priemonę, siekdama skatinti pagrindinio
transporto tinklo ir prioritetinių energetikos koridorių bei
skaitmeninės infrastruktūros, kuri būtina ES tvariam ateities
konkurencingumui, kūrimo užbaigimą. Ja bus remiamos europinės ir
bendrosios rinkos masto infrastruktūros, teikiant ES paramą
prioritetiniams tinklams, kurie turi būti įgyvendinti iki 2020 m.,
taip pat tose srityse, kuriose Europos veiksmai reikalingiausi. Atsižvelgiant
į tai, kad tinklai tampa vis sudėtingesni, veiksmingas koordinavimas,
kuriuo būtų sumažintos išlaidos visiems piliečiams,
įmanomas tik Europos lygmeniu. Be to, reikia sukurti privačioms
investicijoms palankią aplinką ir parengti priemones, kurios
būtų patrauklios specializuotiems investuotojams į
infrastruktūrą. Valstybės narės ir Europos Sąjunga
turi nustatyti sąlygas privačioms investicijoms skatinti ir
sustiprinti savo pačių pastangas, nepaisydamos finansinių
sunkumų (taip pat būtent dėl jų), su kuriais susiduria
visos valstybės institucijos. Kad būtų kuo veiksmingesnės,
tokios priemonės turi apimti įvairius sektorius ir įvairias
šalis, siekiant padidinti jų įvairovę ir taip sumažinti
riziką. Tai gali būti pasiekta tik Europos lygmeniu ir remiantis
gerai nustatytais koridoriais ir tikslinėmis investicijų sritimis.
Pritraukus lėšų ilgalaikėms augimą skatinančioms
investicijoms būtų stimuliuojama ekonomika, kuriamos darbo vietos,
skatinamas vartojimas ir paremti tikslai, dėl kurių bendrai sutarta
pagal strategiją „Europa 2020“. Pagal Europos infrastruktūros tinklų
priemonę bus remiami visą Europą apimantys projektai, kuriuose
taikant koordinuotą ir optimalų metodą būtų sumažintos
bendros išlaidos arba būtų sprendžiamas nevienodos grąžos
klausimas. Be to, bendrai sukurtos finansinės priemonės
padėtų pritraukti ES ir ne ES privačiojo sektoriaus lėšas.
Taigi, projektų finansavimu būtų papildytas ir pagerintas ES
lėšų panaudojimas. Pagal Europos infrastruktūros tinklų
priemonę taip pat būtų išnaudota sąveika sunkiojoje
infrastruktūroje (pavyzdžiui, bendrai įgyvendinant dideles transporto
ir energetikos tarpvalstybines jungtis) ir panaudojant pažangias informacines
technologijas transporto ir energetikos infrastruktūroje.
3.
įgyvendinimas
Infrastruktūros priemonei 2014–2020 m.
laikotarpiu numatyta bendra 40 mlrd. EUR suma. Iš jos specifinis finansavimas
bus skirtas energetikos, transporto ir skaitmeniniams tinklams. Priemonę
centralizuotai valdys Komisija, padedama vykdomosios agentūros (kaip antai
dabartinės TEN-T vykdomosios agentūros) ir finansų
tarpininkų. Faktinį techninio projektų įgyvendinimo vietoje
darbą atliks projektų rėmėjai (pvz., pagal viešojo pirkimo
sutartis arba konkursus). Priemonę papildys 10 mlrd. EUR, Sanglaudos fonde
numatytų susijusioms investicijoms į transportą. Priklausomai nuo sektoriaus, geografinės
padėties ir projekto rūšies, bus taikomos skirtingos bendro
finansavimo normos, siekiant suderinti poreikį padidinti projekto
poveikį ir smarkiai paspartinti jo įgyvendinimą. Maksimalios
bendro finansavimo normos bus moduliuojamos remiantis kiekvieno projekto
ekonomiškumo analize, biudžeto ištekliais ir būtinybe padidinti ES
finansavimo poveikį. Minėtuose trijuose sektoriuose taikomo bendro
finansavimo norma labai priklauso nuo susijusių šalių ekonomikos ir
(arba) išsivystymo lygio[17]. Konkrečiai
energetikos sektoriaus atveju iš Europos ekonomikos atkūrimo plano (EEAP)
matyti, kad reikalinga didesnė bendro finansavimo norma, siekiant skatinti
projektus, kuriais didinamas tiekimo saugumas[18]. Europos infrastruktūros tinklų
priemonė sujungs rinka grindžiamas priemones ir ES tiesioginę
paramą, siekiant optimizuoti finansavimo poveikį. Didelis
naujoviškų finansinių priemonių poveikis (pvz., kuris
obligacijomis finansuojamų projektų atveju galėtų siekti
net 1:25 santykį) ir sėkmingas tiesioginės ES paramos
įsisavinimas (kaip rodo EEAP ar TEN-T programos įgyvendinimo
patirtis) daug prisidėtų prie rizikos mažinimo ir palengvintų galimybes
gauti kapitalo esant dideliems investicijų poreikiams. Visos Europos pagrindinių
prioritetinių tinklų poreikiai nustatyti Komisijos
peržiūrėtose TEN-T gairėse (kurios turėtų būti
priimtos 2011 m. rugsėjo mėn.), Europos Vadovų Tarybos 2011 m.
vasario 4 d. patvirtintame Energetikos infrastruktūros dokumentų
rinkinyje (COM(2010) 677) ir Europos skaitmeninėje darbotvarkėje
(COM(2010) 245). Siūlomas finansuotinų
jungčių sąrašas pateikiamas priede.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Europos infrastruktūros tinklų priemonė, iš kurios || 40 mlrd. EUR · Energetikos tinklai || 9,1 mlrd. EUR · Transporto tinklai || 21,7 mlrd. EUR · IRT / skaitmeniniai tinklai || 9,2 mlrd. EUR · Sanglaudos fondo transporto infrastruktūroms numatytos sumos || 10 mlrd. EUR · Iš viso || 50 mlrd. EUR Preliminarus
Europos judumo koridorių ir pagrindinio transporto tinklo projektų
sąrašas Horizontalieji prioritetai Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Bendras Europos dangus – SESAR Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių eismo valdymo sistemos (ITS, ERTMS ir RIS) Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Pagrindinis uostų ir oro uostų tinklas || || || Europos koridoriai TEN-T pagrindinio koridorių tinklo projektai || Iki 2020 m. finansuotinos atkarpos || Transporto rūšis || Pagrindiniai terminai 1. Baltijos – Adrijos koridorius - Helsinkis – Talinas – Ryga – Kaunas – Varšuva – Katovicai - Gdynė – Katovicai - Katovicai – Ostrava – Brno - Viena - Katovicai – Žilina – Bratislava – Viena - Viena – Gracas – Udinė (įskaitant Koralmą) – Venecija - Gracas – Mariboras – Liubliana – Triestas / Koperis – Venecija - Venecija – Bolonija - Ravena || || || || Talinas – Ryga – Kaunas – Varšuva || Daugiarūšis || galimybių studija užbaigta, esamos linijos modernizavimą planuojama baigti iki 2015 m., naujos linijos darbus planuojama pradėti iki 2020 m. Daugiarūšio transporto jungtis Gdynė – Katovicai || Daugiarūšis || vykdomas 160 km/val. atkarpos modernizavimas Katovicai – Ostrava – Brno ir Katovicai – Žilina – Bratislava || Geležinkelis || vykdomas modernizavimas Geležinkelio jungtis Bratislava – Vienos oro uostas – Viena || Geležinkelis || įrengiama oro uosto jungtis Geležinkelio jungtis Viena – Gracas – Klagenfurtas (Zemeringas, Koralmas) || Geležinkelis || atliekami išsamūs tyrimai dėl Zemeringo, iki 2024 m. vykdomi įrengimo darbai Koralme Geležinkelio jungtis Klagenfurtas – Udinė (Pontebana) || Geležinkelis || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas Geležinkelio jungtis Gracas –- Mariboras || Geležinkelis || planuojama užbaigti po 2020 m. Geležinkelio jungtis Mariboras – Liubliana – Triestas || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomas dalinis modernizavimas Koperio geležinkelio jungtis || Geležinkelis || vykdomas modernizavimas Venecija – Bolonija - Ravena || Geležinkelis || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas, modernizuojama modalinė jungtis || || || 2. Varšuvos – Berlyno – Amsterdamo koridorius - Amsterdamas (Roterdamas) – Hanoveris – Berlynas – Poznanė – Varšuva || || || || Daugiarūšio transporto jungtis Varšuva – Poznanė – Vokietijos pasienis || Daugiarūšis || vykdomas kelių ir geležinkelių modernizavimas, atliekami greitojo geležinkelio tyrimai Geležinkelio jungtis Lenkijos pasienis – Berlynas – Hanoveris – Amsterdamas || Geležinkelis || atliekami tyrimai, planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas Amsterdamo šliuzai || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai || || || 3. Viduržemio jūros koridorius - Alchesirasas – Madridas – Taragona - Valensija – Taragona - Taragona – Barselona – Perpinjanas – Lionas – Turinas – Milanas - Milanas – Venecija - Liubliana – Budapeštas – Ukrainos pasienis || || || || Geležinkelio jungtis Alchesirasas – Madridas || Geležinkelis || atliekami tyrimai, darbus planuojama pradėti iki 2015 m. ir baigti 2020 m. Geležinkelio jungtis Valensija - Taragona - Barselona || Geležinkelis || įrengimo darbai bus vykdomi 2014–2020 m. Barselona – Perpinjanas || Geležinkelis || vykdomi darbai, darbai bus baigti iki 2015 m. Tiesioginė geležinkelio jungtis Perpinjanas – Monpeljė || Geležinkelis || aplinkkelį Nimas – Monpeljė planuojama atidaryti 2017 m. Monpeljė – Perpinjanas – 2020 m. Geležinkelio jungtis Lionas – Turinas || Geležinkelis || darbus planuojama baigti 2025 m. Milanas – Breša || Geležinkelis || vykdomas modernizavimas Breša – Venecija - Triestas || Geležinkelis || darbus keliose atkarpose planuojama pradėti prieš 2014 m. Triestas – Divača || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomas dalinis modernizavimas Mariboras – Budapeštas – Zahonis || Geležinkelis || vykdomi darbai || || || 4. Hamburgo – Rostoko – Konstacos – Burgaso – Pirėjaus – Lefkosijos koridorius - Hamburgas – Berlynas - Rostokas – Berlynas - Berlynas – Praha – Brno – Bratislava – Budapeštas – Aradas - Aradas – Bukareštas – Konstanca - Aradas – Timišoara – Sofija – Burgasas - Sofija – Salonikai – Pirėjas – Lefkosija || || || || Hamburgas - Berlynas ir Rostokas – Berlynas - Dresdenas || || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas Dresdenas – Praha || || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas, atliekami greitojo geležinkelio tyrimai Dečino šliuzai || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai Daugiarūšio transporto jungtis Bratislava – Budapeštas (įskaitant Budapešto žiedą) || Daugiarūšis || vykdomi darbai Daugiarūšio transporto jungtis Budapeštas – Bukareštas – Konstanca, Aradas – Timišoara – Kalafatas || Daugiarūšis || modernizavimas Vengrijoje beveik baigtas, Rumunijoje – vykdomas Daugiarūšio transporto jungtis Kalafatas - Sofija - Burgasas Sofija – Salonikai || Daugiarūšis || atliekami tyrimai dėl atkarpos Kalafatas – Sofija- Saloniukai, vykdomas atkarpos Sofija – Burgasas modernizavimas Uostų investicijos ir daugiarūšio transporto jungtys Kipre || Daugiarūšis || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas, modernizuojama modalinė jungtis || || || 5. Helsinkio – Valetos koridorius - Helsinkis – Turku – Stokholmas – Malmė – Kopenhaga – Hamburgas (įskaitant Fėmarną) - Hamburgas – Hanoveris – Niurnbergas – Miunchenas – Verona (įskaitant Brenerio pagrindinį tunelį) – Bolonija – Roma – Neapolis – Baris – Valeta || || || || Helsinkis - Turku || Daugiarūšis || vykdomi darbai Stokholmas - Malmė (Šiaurės trikampis) || Daugiarūšis || vykdomi darbai Tik Fėmarnas || Daugiarūšis || atliekami tyrimai, įrengimo darbai Fėmarne bus vykdomi 2014–2020 m. daugiarūšio transporto jungtis Kopenhaga – Hamburgas per Fėmarną: privažiuojamieji keliai || Daugiarūšis || privažiuojamuosius kelius Danijoje planuojama užbaigti iki 2020 m., privažiuojamuosius kelius Vokietijoje planuojama užbaigti dviem etapais (2020–2027 m.) Geležinkelio Hamburgas – Miunchenas spūstis || Geležinkelis || planuojama užbaigti maždaug 2017 m. Miunchenas – Verglis: privažiavimas prie Brenerio pagrindinio tunelio ir tarpvalstybinės atkarpos || Geležinkelis || pradėti tyrimai Brenerio pagrindinis tunelis || Geležinkelis || pagrindinio tunelio darbų laikotarpis – 2010–2024 m. Brenerio pagrindinio tunelio privažiuojamieji keliai į Veroną || Geležinkelis || atliekami tyrimai Verona - Bolonija - Roma - Neapolis || Geležinkelis || modalinės jungties modernizavimas Neapolis - Baris - Valeta || Geležinkelis || atliekami tyrimai Uostų investicijos ir daugiarūšio transporto jungtys Maltoje || Daugiarūšis || planuojama įdiegti eismo valdymo sistemas, modernizuojama modalinė jungtis || || || 6. Genujos – Roterdamo koridorius - Genuja – Milanas/Novara – Bazelis – Manheimas – Kelnas - Kelnas – Diuseldorfas – Roterdamas - Kelnas – Lježas – Briuselis– Zebriugė || || || || Terzo Valico - Milanas/Novara – Genuja || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Geležinkelio jungtis Karlsrūhė – Bazelis || Geležinkelis || darbus planuojama užbaigti iki 2020 m. pabaigos Geležinkelio jungtis Frankfurtas – Manheimas || Geležinkelis || atliekami tyrimai Geležinkelio jungtis Roterdamas – Oberhauzenas || Geležinkelis || darbus planuojama užbaigti iki 2017 m. Jūriniai šliuzai Zebriugėje || Jūrų transportas || atliekami tyrimai || || || 7. Atlanto koridorius - Sinesas / Lisabona – Madridas – Valjadolidas - Lisabona – Aveiras – Portas - Aveiras – Valjadolidas – Vitorija – Bordo – Paryžius || || || || Greitasis geležinkelis Sinesas/Lisabona – Madridas || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai, modernizuojama modalinė jungtis Greitasis geležinkelis Portas – Lisabona || Geležinkelis || atliekami tyrimai Geležinkelio jungtis Aveiras – Ispanija || Geležinkelis || vykdomi tarpvalstybiniai darbai Geležinkelio jungtis Bergara - San Sebastianas - Bajona || Geležinkelis || Ispanijoje darbus planuojama užbaigti iki 2016 m., Prancūzijoje – iki 2020 m. Bajona – Bordo || Geležinkelis || rengiamos viešos konsultacijos || || || 8. Dublino – Londono – Paryžiaus – Briuselio koridorius - Belfastas – Dublinas - Dublinas – Holihedas - Holihedas – Birmingamas – Londonas – Lilis – Briuselis - Lilis – Paryžius (įskaitant Senos kanalas – Šeldė) || || || || Geležinkelio jungtis Dublinas – Belfastas || Geležinkelis || darbai bus vykdomi iki 2018 m. Daugiarūšio transporto jungtys Anglijoje (įskaitant 2-ąją greitojo geležinkelio liniją) || Daugiarūšis || planuojama užbaigti iki 2025 m. Senos kanalas – Šeldė || Vidaus vandens keliai || projektas užbaigtas, pradėtas konkurencinis dialogas, visas projektas bus baigtas iki 2018 m. Vidaus vandens kelių modernizavimas Valonijoje || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai || || || 9. Antverpeno – Liono – Bazelio koridorius - Roterdamas – Antverpenas – Briuselis – Liuksemburgas - Liuksemburgas – Dižonas – Lionas - Liuksemburgas – Strasbūras – Bazelis || || || || Maso vandens kelių modernizavimas || Vidaus vandens keliai || planuojama užbaigti iki 2015 m. Šliuzų modernizavimas Ternezene || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai Jūriniai šliuzai Antverpene || Jūrų transportas || atliekami tyrimai Eurocaprail || Geležinkelis || vykdomi darbai Geležinkelio jungtis Liuksemburgas – Dižonas - Lionas (grietasis traukinys Reinas – Rona) || Geležinkelis || atliekami tyrimai Sonos kanalas – Mozelis || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai Strasbūras – Miulūzas –Bazelis || Daugiarūšis || atliekami tyrimai ir vykdomas modernizavimas || || || 10. Senos – Dunojaus koridorius - Havras – Paryžius – Strasbūras – Štutgartas – Miunchenas – Viena || || || || Greitojo geležinkelio jungtis Havras – Paryžius || Geležinkelis || atliekami tyrimai Geležinkelio jungtis Paryžius – Strasbūras: 2-asis LGV Est etapas || Geležinkelis || planuojama užbaigti iki 2016 m. Geležinkelio jungtis Strasbūras – Kėlis – Apenvejeris || Geležinkelis || planuojama užbaigti iki 2016 m. Karlsrūhė – Štutgartas – Miunchenas || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Geležinkelio jungtis Miunchenas – Zalcburgas || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Geležinkelio jungtis Velsas – Viena || Geležinkelis || planuojama užbaigti iki 2017 m. Dunojaus vandens kelių modernizavimas || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai || || || Kitos pagrindinio tinklo atkarpos || || || Tarpvalstybinė || Geležinkelio jungtis Sofija – Plovdivas – Stambulas || Geležinkelis || vykdomas modernizavimas Tarpvalstybinė || Kelio jungtis Sofija – Bukareštas per Rusę || Kelias || atliekami tyrimai Tarpvalstybinė || Kelio ir geležinkelio jungtis Sofija – Skopjė || Daugiarūšis || atliekami tyrimai Tarpvalstybinė || Kelio ir geležinkelio jungtis Timišoara – Belgradas || Daugiarūšis || atliekami tyrimai Tarpvalstybinė || Geležinkelio jungtis Niurnbergas – Praha || Geležinkelis || atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Tarpvalstybinė || Kelio ir geležinkelio jungtis Vroclavas – Dresdenas || Daugiarūšis || vykdomas modernizavimas Tarpvalstybinė || Daugiarūšio transporto jungtis Niurnbergas – Lincas || Daugiarūšis || vykdomi darbai Transporto spūstis || Kelių tinklas Šiaurės Vakarų Ispanijoje ir Portugalijoje || Geležinkelis || vykdomi darbai Transporto spūstis || Geležinkelio jungtis Frankfurtas – Fulda – Erfurtas – Berlynas || Geležinkelis || atliekami tyrimai Transporto spūstis || Halė – Leipcigas – Niurnbergas || Geležinkelis || vykdomi darbai, planuojama užbaigti iki 2017 m. Transporto spūstis || HSL Provansas – Žydrasis krantas || Geležinkelis || atliekami tyrimai Transporto spūstis || Egnathia geležinkelis (Graikija) || Geležinkelis || atliekami tyrimai Transporto spūstis || Vidaus vandens kelias Diunkerkas – Lilis || Vidaus vandens keliai || atliekami tyrimai Transporto spūstis || Lygiagreti HSR linija Paryžius – Lionas || Geležinkelis || atliekami preliminarūs tyrimai Kitos pagrindinio tinklo atkarpos || Pagrindinio tinklo greitosios jungtys Saragosa – Pamplona – Logronjas – Valjadolidas – La Korunja || Geležinkelis || vykdomi kai kurie darbai Kitos pagrindinio tinklo atkarpos || Geležinkelio jungtis Šanonas – Korkas – Dublinas || Geležinkelis || atliekami tyrimai Kitos pagrindinio tinklo atkarpos || Geležinkelio modernizavimas ir greitoji jungtis tarp Lenkijos miestų (įskaitant Varšuvą, Lodzę, Poznanę, Krokuvą) || Geležinkelis || atliekami tyrimai Kitos pagrindinio tinklo atkarpos || Geležinkelio jungtis su Vilhelmshafenu ir Brėmerhafenu || Geležinkelis || atliekami tyrimai Preliminarus
prioritetinių energetikos koridorių sąrašas Horizontalieji prioritetai Pažangiųjų tinklų diegimas || Investicijos į didelės apimties projektus, kuriais siekiama suderinti paklausą ir pasiūlą, pažangiojo tinklo technologijas diegiant didelių tarpvalstybinių regionų, kuriuose gaminama daug įvairių rūšių elektros energijos, auštos ir vidutinės įtampos elektros tinkluose. || || || Europos elektros koridoriai || Iki 2020 m. įgyvendintinas tikslas || Susijusios šalys || Pagrindinės trumpalaikės kliūtys 1. Elektros energijos tinklas Šiaurės jūrose || Integruotas elektros energijos tinklas Šiaurės jūrose, kuriuo prijungiami planuojami 40 GW atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perduodami vartojimo centrams || BE, DE, DK, FR, IE, LU, NL, SE, UK (NO) || - optimalios tinklo technologijos, naudojant povandenines radialines arba ašines jungtis su sausuma ir T jungtis su jungiamosiomis linijomis Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Lamanšo sąsiauryje - sausumos tinklų pajėgumų didinimas, siekiant tiekti elektros energiją pagrindiniams vartojimo centrams Šiaurės jūrų pakrančių valstybėse - geresnė prieiga prie vandens ir kitų saugyklų pajėgumų atsargoms kaupti ir pusiausvyrai palaikyti || || || 2. Elektros tinklų jungiamosios linijos Pietvakarių Europoje || Jungiamosios linijos Pietvakarių regione tarp ES valstybių narių ir su Viduržemio jūros trečiosiomis šalimis || ES, FR, IT, MT, PT (CH, Šiaurės Afrikos šalys) || - jungiamosios linijos tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos - jungtys Vidurio Europoje - jungiamosios linijos tarp Italijos / Ispanijos ir Šiaurės Afrikos šalių, atsižvelgiant į ilgalaikį atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą šiose šalyse - atitinkama jungtis tarp Maltos ir Italijos || || || 3. Elektros tinklų jungtys Vidurio Rytų ir Pietryčių Europoje || Regioninių elektros tinklų pajėgumų didinimas šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis, siekiant sukurti vidaus rinką ir jungiamosiomis linijomis bei vidinėmis linijomis integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius || AT, BG, CZ, DE, GR, HU, IT, PL, RO, SI, SK (AL, BA, FYROM, HR, ME, SP) || - vidaus tinklų pajėgumų didinimas Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Kroatijoje ir Bulgarijoje, taip pat Austrijoje ir Vokietijoje šiaurės–pietų kryptimi - naujos jungiamosios linijos tarp Vokietijos ir Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos - perdavimo pajėgumų didinimas tarp Rumunijos, Bulgarijos ir Graikijos, be kita ko, su Energijos bendrijos sutarties šalimis - jungtys tarp Italijos ir Energijos bendrijos šalių (visų pirma Juodkalnijos, tačiau taip pat Albanijos ir Kroatijos) || || || 4. Baltijos energijos rinkos elektros jungčių planas (BEMIP) || Trijų Baltijos valstybių atskirties panaikinimas ir jų sistemų nepriklausomumo nuo Rusijos elektros tinklo didinimas. Ilgainiui – sinchroninis prisijungimas prie Europos kontinentinės sistemos ENTSO-E || DE, DK, EE, FI, LT, LV, PL, SE (NO) || - elektros jungtys iš trijų Baltijos šalių į Švediją, Suomiją ir Lenkiją - atitinkamas vidaus elektros tinklo Baltijos valstybėse pajėgumų didinimas, visų pirma Latvijoje - papildoma jungiamoji linija tarp Latvijos ir Estijos, siekiant didesnio sistemos nepriklausomumo - elektros tinklo pajėgumų didinimas Lenkijos šiaurės rytuose, taip pat Lenkijos ir Lietuvos tarpvalstybinių pajėgumų didinimas, siekiant pasirengti sinchroniniam prisijungimui Europos dujų koridoriai 5. Pietinis dujų koridorius || Atidaryti ketvirtąjį dujų tiekimo koridorių į ES, kuriuo dujos būtų tiekiamos į Europą iš Kaspijos jūros ir Artimųjų Rytų telkinio (90,6 trilijono kubinių metrų išteklių) || Tiesiogiai: IT, EL, BG, RO, AT, HU Netiesiogiai: DE, CZ, PL, FR (AL, BA, FYROM, HR, ME, SP; Gruzija, Irakas, Kaspijos regiono šalys) || - dujotiekiai, kuriais būtų užtikrinta tiesioginė jungtis tarp ES teritorijos ir dujų telkiniais Kaspijos jūroje ir Artimuosiuose Rytuose - svarstomos įvairios galimybės ir įvairios dujotiekių konfigūracijos, įskaitant specialių dujotiekį per Turkijos teritoriją ir povandeninį dujotiekį Kaspijos jūroje ir Juodojoje jūroje (Turkmėnistanas – Azerbaidžanas ir Gruzija – ES) || || || 6. Šiaurės–pietų dujų koridorius Vakarų Europoje || Nauji šiaurės–pietų ašies jungiamieji vamzdynai Vakarų Europoje, kuriais siekiama sustiprinti Viduržemio jūros regiono jungtis su Šiaurės Vakarų dujų regionu, taigi, kurti Italijai ir Ispanijai alternatyvius tiekimo šaltinius ir didinti konkurenciją visame regione, suteikti galimybę naudotis ištekliais Afrikoje, Norvegijoje ir Rusijoje, taip pat didinti viso ES dujotiekių tinklo lankstumą || BE, CY, DE, ES, FR, IE, IT, LU, MT, NL, PT, UK (Šiaurės Afrikos šalys) || - papildomi jungiamieji pajėgumai tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos ir vidinių infrastruktūros kliūčių šalinimas - papildomi jungiamieji pajėgumai Italijos šiaurėje su Austrija ir pietuose – su Šiaurės Afrikos regionu - atitinkami LNG / CNG / dujotiekio sprendimai Kipre ir Maltoje - papildoma infrastruktūra siekiant didinti pajėgumus Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje (pvz., saugyklos / LNG) || || || 7. Šiaurės–Pietų ašies dujotiekių jungtys Vidurio Rytų ir Pietryčių Europoje || Dujotiekių jungtys, kuriomis sujungiamas Baltijos jūros regionas su Adrijos ir Egėjo jūromis bei toliau su Juodąja jūra, siekiant padidinti tiekimo saugumą ir įvairinti tiekimo šaltinius regione. Antruoju etapu šis integravimo procesas turės būti išplėstas, kad panaudojus tinkamus sujungimo pajėgumus į jį būtų įtrauktos Energijos bendrijos sutarties šalys. || BG, HU, CZ, PL, RO, SK, AT, GR, SI (HR, Energijos bendrijos sutarties šalys) || - Šiaurės–Pietų ašies jungtys šalyse ir tarp jų, visų pirma dujotiekių Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje atnaujinimas arba naujų klojimas, jungtys tarp Lenkijos ir Slovakijos bei tarp Slovakijos ir Vengrijos; - didesni tarpvalstybiniai pajėgumai arba tinkamos sąlygos abipusiams srautams tarp Lenkijos ir Čekijos, Lenkijos bei Vokietijos ir Rumunijos bei Vengrijos; - nauja dujų importo iš naujų šaltinių infrastruktūra ir tų šaltinių sujungimas su regioninių dujotiekių tinklu Šiaurėje ir Pietuose, nutiesiant naujus dujotiekius ir naudojantis SGD terminalais Lenkijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, kurie aptarnauja aplinkinį regioną. || || || 8. Baltijos energijos rinkos (dujų) jungčių planas (BEMIP) || Nutraukiama trijų Baltijos šalių ir Suomijos izoliacija, užtikrinant, kad jos nepriklausytų nuo vieno tiekėjo, taip pat visame Baltijos jūros regione didinamas tiekimo saugumas, naudojant įvairesnius išteklius iš Norvegijos. || DK, EE, FI, LT, LV, PL, SE, DE (NO) || - jungtys tarp Suomijos ir Estijos, Lenkijos ir Lietuvos, taip pat regioninis SGD terminalas Rytų Baltijos regione; - vidaus sistemų atnaujinimas, kad jų pajėgumas būtų pakankamas dujų srautams laisvai judėti visomis kryptimis; - Vakarų Baltijos regione toliau plėtojamos galimybės sujungti Norvegijos ir Danijos sistemas, jungtis tarp Lenkijos ir Danijos, didesni abipusių srautų pajėgumai tarp Vokietijos ir Danijos. Preliminarus
plačiajuosčio ryšio tikslinių sričių ir
skaitmeninių paslaugų infrastruktūros europinių
koridorių sąrašas Horizontalieji prioritetai Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Parengus visos Europos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planą bus nuolatos atidžiai fiziškai stebimos esamos stotys ir rengiami su jomis susiję dokumentai, nagrinėjamos panaudos teisės, vertinamos galimybės atnaujinti esamą infrastruktūrą ir kt. Naujoviškas valdymas ir paslaugos || Techninės pagalbos priemonės, įskaitant projekto bei investicijų planavimą ir galimybių studijas, kuriomis paremiamos investicinės priemonės ir finansiniai dokumentai. || || || Plačiajuosčio ryšio tikslinės sritys Prioritetinių plačiajuosčio ryšio tikslinių sričių projektai || Iki 2020 m. finansuotinų tikslinių sričių aprašas || Svarba / pagrindiniai terminai 1. Plačiajuosčio ryšio projektų rinkinio, kuriuo užtikrinama geografinė įvairovė, kūrimas, siekiant Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų || Plačiajuosčio ryšio projektų, vykdomų plačiajuosčio ryšio tikslinėse srityse, visų pirma priemiesčiuose, rinkinys, kuriuo užtikrinama geografinė įvairovė; šiuos projektus įgyvendinančios įmonės galės naudotis specialiomis finansinėmis priemonėmis, kurios sparčiau įgyvendinamos ir (arba) papildytos 1 mlrd. EUR finansiniu įnašu iš ES biudžeto. Tikėtina, kad šis finansinis įnašas pritrauks viešojo ir privačiojo sektorių lėšas, iš kurių bus galima finansuoti 6–15 mlrd. EUR bendrųjų investicijų į plačiajuostį ryšį, priklausomai nuo pagrindinių investicijų finansavimo poreikio ir rizikos pobūdžio. Tikėtina, kad įgyvendinant pirmojo etapo plačiajuosčio ryšio tikslinių sričių projektus jau įsisteigusios telekomunikacijų bendrovės (seniai veikiantys ar kiti operatoriai) investuos tose srityse, kuriose didelį spaudimą daro kabelių bendrovės. Tikimasi, kad kitas komunalines paslaugas (vandens tiekimo, nuotekų tvarkymas, elektros tiekimo) teikiančios įmonės savarankiškai arba bendradarbiaudamos su kitais operatoriais investuos į pasyviuosius plačiajuosčio ryšio tinklus. Keli operatoriai (dažnai veikiantys fiksuotojo ir judriojo ryšio rinkose) gali susitarti kartu statyti naujosios kartos infrastruktūrą. Paprastai su partneryste siejama rizika yra didesnė, nei tuo atveju, kai skolinasi viena įmonė. || Su didesne plačiajuosčio ryšio sparta siejama didelė ekonominė ir socialinė nauda. Poveikis užimtumui pajuntamas vos tik pradėjus sparčiojo plačiajuosčio ryšio rengimo ir diegimo darbus. Vidutiniuoju laikotarpiu tiesioginis poveikis bus susijęs su didesniu IRT grindžiamų paslaugų (pvz., pažangiųjų tinklų, e. valdžios, naudos vartotojams sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje) ekonomiškumu. OECD tyrime nustatyta, kad plačiajuosčio ryšio skverbties rodikliams padidėjus 5 proc. punktais, darbo našumo augimo rodiklis didėja 0,07 proc. punkto. Ilguoju laikotarpiu numatomas ilgalaikis poveikis BVP. || || || Skaitmeninės infrastruktūros europiniai koridoriai Prioritetinės infrastruktūros projektai || Iki 2020 m. finansuotinos paslaugų infrastruktūros aprašas || Svarba / pagrindiniai terminai 1. Prieigos prie skaitmeninių Europos kultūros paveldo šaltinių suteikimas (Europeana) || Paslaugos infrastruktūra, leidžianti pasižvalgyti po skaitmeninius Europos muziejų, bibliotekų, archyvų išteklius, garso ir vaizdo medžiagos rinkinius. Ši infrastruktūra leidžia lengvai ir vienoje vietoje susipažinti su internete saugomu Europos kultūros turiniu ir Europos kultūros išteklius pavers ilgalaikiu skaitmeninės ekonomikos turtu; ji turės būti naudojama kartu su specialia teisių infrastruktūra ir tapti kūrybinės pramonės bei naujoviško pakartotinio kultūros medžiagos naudojimo platforma. Infrastruktūros pagrindas – Europeana, joje kaupiamos anksčiau nenaudotos kolekcijos iš visų valstybių narių. || Europeana skatina prieigą prie žinių, kultūros įvairovės ir kūrybos darbų, ja siekiama supaprastinti kūrinių skaitmeninimą ir platinimą Europoje. 2010 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose pritarta Europeanos stiprinimui. Kultūros ir kūrybinė pramonė – vienas dinamiškiausių Europos sektorių, kuris sudaro 3,3 % bendro ES BVP ir kuriame sukuriama 3 % visų darbo vietų. Didelis Europos kultūros paveldas sudaro tvirtą turinio sektoriaus pagrindą. Iki 2016 m. reikia sudaryti sąlygas susipažinti su visais valstybėms priklausančiais kultūros šedevrais. Nuo 2016 m. bus papildomas turinys ir teikiamos papildomos paslaugos. || || || 2. Sąveiki saugi elektroninė atpažintis ir elektroninio tapatumo patvirtinimas visoje Europoje || Paslaugos infrastruktūra, leidžianti vykdyti elektroninę atpažintį (eID), įskaitant tapatumo patvirtinimą, visoje Europoje ir suteikianti piliečiams ir įmonėms bet kurioje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena ar yra įsikūrę arba į kurią keliauja, prieigą prie skaitmeninių paslaugų. Elektroninės atpažinties ir elektroninio tapatumo patvirtinimo paslaugos teikiamos visose valstybėse narėse, prisijungusiose prie šios paslaugos infrastruktūros, kuri integruota į papildomas aukštesnio lygio paslaugas (elektroninio viešojo pirkimo, įmonių judumo, teisinės informacijos keitimosi elektroninėmis priemonėmis). || Nuo tarpvalstybinės eID paslaugos infrastruktūros įdiegimo priklausytų kai kurios kitos paslaugų infrastruktūros, pavyzdžiui, vieno langelio sistema, kuri numatyta Paslaugų direktyvoje, keitimosi informacija iš nuosprendžių registro, keitimosi pacientų ligos istorijomis ir kt. paslaugų infrastruktūros. Šios paslaugos koncepcijos veikimo ribotoje aplinkoje bandymai turėtų būti vykdomi iki 2014 m. Infrastruktūra visu pajėgumu turėtų pradėti veikti nuo 2014 m. || || || 3. Sąveikios tarpvalstybinio elektroninio viešojo pirkimo paslaugos || Paslaugos infrastruktūra, leidžianti visoms bendrovėms ES dalyvauti Europos viešojo pirkimo konkursuose bet kurioje valstybėje narėje ir apimanti elektroninio viešojo pirkimo procedūras iki ir po sutarties sudarymo. Plečiama į visas valstybes nares ir joje, be kitų, integruotos bendrovių virtualių dokumentų, e. katalogų, e. užsakymų ir e. sąskaitų faktūrų išrašymo funkcijos. || Elektroniniu viešuoju pirkimu padidinama rinka bendrovėms ir viešojo administravimo institucijoms, didinamas pasiūlymų konkurencingumas ir kasmet dėl veiksmingesnių bei konkurencingesnių viešojo pirkimo procedūrų galima sutaupyti 1–2 % nuo bendros viešojo pirkimo rinkos, kuri siekia 2 000 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į baltąją knygą dėl konkrečių veiksmų, kaip bendrojoje rinkoje sujungti e. viešojo pirkimo pajėgumus, nuo 2014 m. paslaugos infrastruktūra bus išplėsta į visas valstybes nares. || || || 4. Įmonės steigimo kitoje Europos šalyje elektroninės procedūros (pagal Paslaugų direktyvą) || Paslaugos infrastruktūra, skirta paslaugų teikėjams, norintiems profesionalias paslaugas pasiūlyti už savo šalies ribų. Siekiama, kad ja naudojantis tarpvalstybinės įmonės įsteigimo kitoje Europos šalyje procedūras būtų galima atlikti be trikdžių ir kad visas kitoje šalyje būtinas administracines procedūras būtų galima atlikti elektroniniu būdu per kontaktinius centrus, įsteigtus pagal Paslaugų direktyvą. || Sąveiki paslaugų infrastruktūra, nurodyta Paslaugų direktyvoje. Veiksmai, kuriais siekiama šalinti administracines kliūtis, su kuriomis susiduria Europos įmonės, siūlydamos savo paslaugas užsienyje, ribota apimtimi vykdomi iki 2014 m. Infrastruktūra visu pajėgumu ir visose valstybėse narėse turėtų pradėti veikti nuo 2014 m. || || || 5. Sąveiki elektroninė visoje ES teikiamos su sveikatos priežiūra susijusios pagalbos priemonė || Paslaugos infrastruktūra, kuria siekiama sujungti sveikatos priežiūros įstaigas ir šalinti kalbines, administracines bei technines kliūtis taikyti e. sveikatos sprendimus. Paslaugos turėtų apimti keitimąsi pacientų ligos istorijų santraukomis, elektroninių receptų išrašymą visoje Europoje ir nuotolinių medicinos paslaugų diegimą. || Infrastruktūra prisidės prie Direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse 14 straipsnio dėl e. sveikatos įgyvendinimo mechanizmo, nes bus priimtos bendros taisyklės dėl ligos istorijų formulavimo ir susijusių procedūrų. Veikimo ribotoje aplinkoje bandymai turėtų būti vykdomi iki 2015 m. Infrastruktūra visu pajėgumu turėtų pradėti veikti nuo 2015 m. || || || 6. Data.eu || Paslaugos infrastruktūra, leidžianti vienoje vietoje kaupti duomenis, kuriuos pateikia valstybių narių nacionalinės, regioninės ar vietinės valdžios institucijos ir Europos Sąjungos institucijos, kad jie būtų naudojami ar pakartotinai naudojami įvairiose programose. Data.eu portale galima duomenų paieškos ir vizualizacijos tikslais ieškoti duomenų rinkinių ir su jais susipažinti visomis valstybių narių valdžios institucijų vartojamomis kalbomis. Jame kiekvienas gali naudotis infrastruktūros priemonėmis (duomenų paieškos, statistinių duomenų rinkimo, duomenų atsisiuntimo), reikalingomis steigiant naujas įmones. || Viešojo sektoriaus informacija – tai ne tik pirminis duomenų šaltinis, bet ir svarbi priemonė naujoviškoms (vietos nustatymo, finansinės, rinkodaros, aplinkos stebėjimo) paslaugoms kurti. Apskaičiuota, kad 2009 m. geografinės informacijos pasaulinė rinka, kaip viešojo sektoriaus informacijos dalis, siekė 5,3 mlrd. USD. Portalo bandymai vykdomi ribotoje aplinkoje. Atvira visos Europos duomenų infrastruktūra bus palaipsniui diegiama nuo 2014 m. ir laikui bėgant apims visą viešąjį administravimą Europos Sąjungoje. || || || 7. Saugesnis internetas vaikams || Paslaugos infrastruktūra, kuria siekiama apsaugoti jaunuosius interneto vartotojus. Ji užtikrins ES masto platformą, kurioje bus galima dalytis ištekliais, informacinėmis sistemomis ir programine įranga. Prijungtuose saugesnio interneto centruose bus pateikiama mokomoji medžiaga, informacija apie saugumą internete, visuomenės informavimo priemonės ir integruotosios technologijos, suteikiančios prieigą prie tėvų kontrolės priemonių, leidžiančios patikrinti mažiausią leidžiamą amžių, reitinguoti pagal pramonės praktikos kodeksus (pvz., internetinius žaidimus), įdiegti naujoviškas turinio kūrimo priemones, taip pat naudotis sąveikiais baltaisiais sąrašais, siekiant sukurti saugesnę interneto aplinką mažesniems vaikams ir skatinti prieigą prie konkretų amžių atitinkančio bei kokybiško turinio. || Ši infrastruktūra padeda siekti Komisijos tikslo užtikrinti saugų internetą vaikams, kaip nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje. Platformos ir priemonių, susijusių su skirtingomis paslaugomis, įgyvendinimas ir diegimas bus pradėtas 2014 m. Integravimas ir plėtra bus vykdomi nuo 2018 m. || || || 8. Daugiakalbystės paslaugos || Paslaugos infrastruktūra, kuria e. įmonėms (e. prekybos paslaugų teikėjams) suteikiama neribota prieiga prie daugiakalbių modulių, kuriuos galima naudoti pakartotinai ir kurie daugiausia susiję su elektroniniu vertimu, interaktyviomis kalbos paslaugomis ir daugiakalbio turinio paieška. Infrastruktūroje sukaupti ES kalbų duomenų ištekliai (pvz., vertimai, daugiakalbiai tekstynai, leksikos ir terminologijos duomenų bankai), susiję metaduomenys, priemonės bei standartai ir suteikiama naudinga prieiga prie jų, be to, joje galima telkti tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus kalbos išteklius (duomenis ir priemones), jais dalytis ir prekiauti. || Įveikus kalbos barjerą galima sukurti sklandžiai veikiančią ir veiksmingą bendrą tarpvalstybinę skaitmeninę rinką. 2009 m. tyrime nurodyta, kad 2008 m. ES kalbos pramonės, apimančios vertimą raštu ir žodžiu, programinės įrangos lokalizavimą, kalbos technologijos priemonių kūrimą, konsultacijas ir mokymą, vertė siekė 8,4 mlrd. EUR, ir numatyta, kad šios pramonės metinio augimo rodiklis per keletą ateinančių metų didės mažiausiai 10 %. Infrastruktūra, sujungus ir išplėtus dabartines iniciatyvas (pvz., TAUS, ELRA, LDC, taip pat ES tinklus, pvz., META-NET), pradėtų veikti ir būtų plečiama nuo 2016 m. || || || 9. Viešasis visos Europos pagrindinis tinklas („mid-mile“) || Paslaugos infrastruktūra, pagrindines viešojo sektoriaus paslaugas sujungianti su visos Europos pagrindiniu tinklu, kurio sparta itin didelė ir kuris galėtų būti naudojamas teikiant kitas aukštesnio lygio paslaugas, be to, jame būtų galima kurti visos Europos viešųjų paslaugų pagrindus. Taip bus padidinta paklausa, sumažintos išlaidos ir daug greičiau pasiekta kritinė masė paslaugoms teikti. || Pirminės suinteresuotosios šalys yra valdžios institucijos, kurioms spartusis tinklas būtų naudingas (pvz., sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos, viešosios duomenų saugyklos, statistikos biurai, aplinkos stebėjimo agentūros, civilinės saugos ir kultūros įstaigos). Nuo 2014 m. tokia visos Europos paslauga, užtikrinant pakankamą įvairovę, galėtų būti įdiegta per 2–4 metus. Antruoju etapu būtų užpildomos konkrečios geografinės ir (arba) teminės įvairovės spragos. Šios visos Europos masto paslaugos pirminis pagrindas – sTesta. Naujoviškos
finansavimo priemonės
1.
Politikos tikslai
Naujoviškos finansavimo priemonės yra su ES biudžetu siejamo tradicinio subsidijų finansavimo
alternatyva ir galėtų būti svarbus naujas strateginių
investicijų finansavimo šaltinis. Pagrindinis naujoviškų finansavimo
priemonių privalumas – stiprinamas ES biudžeto lėšų poveikis,
nes ES svarbiems projektams finansuoti pritraukiama daugiau privačiojo ir
viešojo sektoriaus lėšų. Komercinį potencialą turintiems
projektams finansuoti ES lėšos gali būti naudojamos palaikant
partnerystę su privačiuoju ir bankų sektoriais, visų pirma
bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB), kad finansuojant ES
ir piliečiams svarbius strateginius projektus ir veiklą,
būtų šalinami rinkos trūkumai. Tokias priemones galima plačiau naudoti
remiant įvairių sričių politiką. Daugiau kaip dešimt
metų ES biudžete naudojamasi tokiomis finansinėmis priemonėmis,
kaip MVĮ garantijos ir nuosavo kapitalo finansavimas. Bendradarbiaujant su
EIB, į dabartinę finansinę programą buvo įtrauktos
naujos kartos finansinės priemonės – rizikos pasidalijimo finansinė
priemonė pagal mokslinių tyrimų, technologinės plėtros
ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją
programą arba Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektų
paskolų garantavimo priemonė. Vykdant veiklą už ES ribų
naudojamasi Pasauliniu energijos vartojimo efektyvumo ir
atsinaujinančiosios energijos fondu, kurio lėšomis finansuojamos
nuosavo kapitalo investicijos besivystančiose šalyse.
Struktūrinių fondų srityje nustatytos finansinės
priemonės įmonėms, miesto plėtrai ir energijos vartojimo
efektyvumui remti naudojantis atsinaujinančiais fondais. Šios priemonės taikytos sėkmingai,
tačiau parengtos eksperimentine tvarka. Todėl Komisija į
būsimą finansinę programą siūlo įtraukti labiau
supaprastintas ir suvienodintas naujoviškas finansines priemones, taip
užtikrinant, kad ES lėšos būtų kuo efektyviau naudojamos ES
politikai remti.
2.
Priemonės
Siūloma racionalizuoti dabartines
finansines priemones, kad būtų nustatytos bendros nuosavo kapitalo ir
skolos priemonių taisyklės ir taip būtų parengtas bendras
finansinių priemonių naudojimo ES ir nacionaliniu ir (arba)
regioniniu lygmeniu planas. Santykiai su finansavimo partneriais, visų
pirma EIB ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, bus
racionalizuoti. Rinkų dalyviams bus užtikrintas didesnis ES nuosavo
kapitalo ir skolų priemonių naudojimo skaidrumas, taip užtikrinant ES
veiksmų regimumą. Komisija siūlo naujos rūšies
priemonę – ES projektų finansavimo obligacijomis iniciatyvą,
kurią įgyvendinant būtų apsaugoti itin didelės
strateginės svarbos Europos infrastruktūros projektų
investicijų ištekliai. ES biudžeto lėšos bus naudojamos projektams
remti didinant jų kredito reitingą, kad būtų pritrauktas
EIB, kitų finansų įstaigų ir privataus kapitalo rinkos
investuotojų finansavimas. Finansinių priemonių rizika nėra
didesnė nei subsidijų, nes ES biudžeto rizika visais atvejais yra
griežtai apribota biudžeto įnašais. ES biudžetas negali būti
deficitinis. Išorės veiksmų srityje kuriama
speciali ES išorės bendradarbiavimo ir vystymosi platforma, pagrįsta
Komisijos, valstybių narių ir Europos dvišalių ir
daugiašalių finansų įstaigų, visų pirma EIB,
veikiančių išorės bendradarbiavimo ir vystymosi srityje,
geriausia patirtimi. Platforma padės skatinti ES išorės finansavimo
nuoseklumą, veiksmingumą, efektyvumą ir regimumą, kartu
atsižvelgiant į ES išorės partnerių ypatumus.
3.
Įgyvendinimas
Finansinės priemonės bus iš dalies
naudojamos ES biudžeto lėšomis finansuoti įvairių politikos
sričių veiksmams, kuriais visų pirma siekiama šių
tikslų: (1)
didinti privačiojo sektoriaus pajėgumą skatinti augimą, kurti darbo vietas ir (arba) skatinti
inovacijas: parama naujai įsteigtoms įmonėms, MVĮ,
vidutinio kapitalo įmonėms, labai mažoms įmonėms,
žinių perdavimui, investicijoms į intelektinę nuosavybę; (2)
naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystės schemomis statyti infrastruktūros objektus, kad
būtų stiprinamas ES konkurencingumas ir tvarumas transporto,
energetikos ir IRT sektoriuose; (3)
remti mechanizmus, padedančius sutelkti
privačias investicijas viešosioms gėrybėms, pvz., klimato ir
aplinkos apsaugai, kurti kitose srityse. Kuriant priemones bus remiamasi šiais
principais: ·
griežta valdymo tvarka:
skolų ir nuosavo kapitalo platformoms bus numatyta griežta valdymo
sistema, kad būtų užtikrinta, jog ES galėtų veiksmingai
prižiūrėti finansines operacijas ir investicijas, taip pat politikos
tikslų įgyvendinimą; ·
finansavimas pagal skirtingas biudžeto eilutes: tokių priemonių finansavimui biudžete nebus numatyta
atskiro paketo; finansinės priemonės bus finansuojamos pagal
konkrečios politikos srities biudžeto eilutes, bendrai sujungtas pagal
atitinkamas priemones, pagal kurias teikiamas nuosavas kapitalas arba
garantuojamos skolos. ·
Finansinio reglamento nuostatos: pagrindiniai dviejų platformų principai bus įtvirtinti
Finansiniame reglamente, kurį šiuo metu peržiūri Taryba ir Europos
Parlamentas. Taip bus supaprastintas ir suvienodintas požiūris. ·
bendrų kapitalo ir skolų
taisyklių taikymas bus privalomas vidaus
politikai ir šios politikos srities priemonėms taisyklės bus
taikomos horizontaliai. Dabartinės naujoviškos finansinės
priemonės bus priderintos prie bendrų taisyklių. Sanglaudos
politikai bus taikomas valstybių narių pasidalijamojo valdymo
principas, todėl ES modeliai bus laikomi pasirinktiniais geriausios
patirties modeliais ir valstybės narės bus labai skatinamos laikytis
bendro ES požiūrio. Išorės veiksmų srityje didesnė
ES subsidijų dalis (atitinkamais atvejais naudojantis regioninėmis
investicijų priemonėmis) bus sujungta su paskolomis arba naudojama
pagal nuosavo kapitalo arba rizikos dalijimosi priemones. Tai padės
pritraukti papildomą finansavimą, įskaitant privačiojo
sektoriaus, ES prioritetams remti ir mūsų šalių partnerių
investicijų poreikiams tenkinti. Visa tai palengvins įsigaliojusios
naujos siūlomos Finansinio reglamento nuostatos dėl finansinių
priemonių ir nustatyti bendri tokioms priemonėms taikomi principai,
kad jos atitiktų išorės veiksmų sąlygas. ·
finansų įstaigų valdymas. Finansinių priemonių valdymo ir įgyvendinimo funkcija
bendrai būtų pavesta EIB grupei, kitoms tarptautinėms arba
viešoms finansų įstaigoms, tarp kurių akcininkių yra bent
viena valstybė narė. Valdymas taip pat galėtų būti
užtikrinamas remiantis investavimo priemonės struktūra, nustatyta
pagal nacionalinę teisę ir apimančia įvairių viešojo
ir privačiojo sektoriaus finansavimo šaltinius. Taip pat galimas tolesnis
perdavimas privatiems finansų sektoriaus dalyviams. Teisingumas
1.
Politikos tikslai
ES teisingumo, pagrindinių teisių,
pilietybės ir lygybės politika grindžiama tokiomis pagrindinėmis
ES vertybėmis ir principais, kaip demokratija, laisvė, pakantumas,
nediskriminacija ir teisinė valstybė. Vykdant politiką remiamas
visiems ES piliečiams naudingos bendros Europos teisės, teisių
ir teisingumo erdvės kūrimas. Nūdienos Europoje milijonai
piliečių gyvena, dirba, mokosi arba apsiperka kitose valstybėse
narėse. Komisija siekia rasti praktinių sprendimų tarptautinio
pobūdžio problemoms, su kuriomis susiduria piliečiai ir
įmonės: siekiama, kad piliečiai jaustųsi patogiai
gyvendami, keliaudami ir dirbdami kitoje valstybėje narėje ir
būtų užtikrinti, kad jų teisės ginamos visoje ES;
įmonėms siekiama teikti galimybes išnaudoti bendrosios rinkos
teikiamus privalumus. Svarbiausia ES teisingumo erdvės
kūrimo priemonė – teisės aktai, ir Komisija yra parengusi plačių
užmojų programą, kurioje nustatyti visoje ES vienodi standartai, kad
piliečiai galėtų tikėtis vienodo elementaraus teisingumo
lygio (pvz., jeigu tampa nusikaltimo auka) ir nebūti niekur Europoje
diskriminuojami. Lisabonos sutartimi teismams suteikta naujų
galimybių bendradarbiauti civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir ES
pavesta užduotis sudaryti kuo palankesnes sąlygas kreiptis į
teismą ES. Sutartyje taip pat numatyta, kad į ES politikos kryptis ir
veiklą turi būti įtrauktas lyčių lygybės aspektas
ir kova su diskriminacija dėl rasinės arba etninės kilmės,
religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės
orientacijos. Kad šių teisių ir teisės
aktų būtų paisoma praktikoje, jie turi būti tinkamai
įgyvendinami ir žmonės – nuo piliečių iki teisėjų
– turi juos suprasti ir žinoti, kaip naudoti. Todėl Komisija
įgyvendina įvairias specialias finansines programas teisės
aktams ir politikai remti, sutelkdama dėmesį į tarpvalstybinius
klausimus, kurie tinkamai gali būti išspręsti tik ES lygiu suderintais
veiksmais.
2.
Priemonės
Komisija šios
srities programas siūlo sujungti į Teisingumo programą ir
Teisių ir pilietybės programą. Toks požiūris leis
supaprastinti finansavimo tvarką ir bus užtikrinta didesnė
įvairios finansuojamos veiklos darna ir nuoseklumas. Integruotos programos
bus sutelktos į įvairius teminius prioritetus ir pagal jas bus
finansuojama aiškios papildomos naudos ES duodanti veikla, pvz., ·
teisės specialistų (pvz., teisėjų ir prokurorų) mokymas, kad jie
galėtų užtikrinti, jog ES praktiškai paisoma teisių ir
teisingumo, ir kurtų abipusį pasitikėjimą, kuris yra
laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės pagrindas; ·
stiprinami tinklai,
t. y. ES mastu veikiančios organizacijos, kad jos padėtų
rengti būsimas šios srities iniciatyvas, taip pat skatinti nuoseklų
programų įgyvendinimą visoje Europoje; ·
tarptautinis bendradarbiavimas užtikrinant
teisės aktų vykdymą, pvz., kuriant
įspėjimo apie dingusius vaikus sistemas, koordinuojant
operatyvinį ir tarptautinį kovos su narkotikais
bendradarbiavimą; ·
informacijos skleidimas ir visuomenės
informuotumo didinimas, įskaitant paramą
nacionalinėms ir europinėms informavimo kampanijoms siekiant
informuoti piliečius apie ES teisės aktuose įtvirtintas teises
ir apie tai, kaip užtikrinti, kad jų būtų paisoma praktikoje. Numatoma, kad
esant galimybei programose dalyvautų šalys kandidatės ir galbūt
kitos trečiosios šalys.
3.
Įgyvendinimas
Sumažinus finansavimo programų
skaičių ir sutelkus visus finansavimo prioritetus visoms sritims bus
taikomos tos pačios taisyklės ir bus supaprastintos procedūros. Taip bus užtikrintas ir Komisijos, ir paramos
gavėjų naudojamų lėšų efektyvumas. Susiaurinus
teisinį pagrindą ir sumažinus biudžeto eilučių
skaičių bus užtikrintas didesnis lankstumas, bus galima daugiau
dėmesio skirti ES politikos prioritetams ir geriau vykdyti biudžetą. Komisija siūlo toliau teikti
finansavimą su teisingumu ir pagrindinėmis teisėmis susijusioms
agentūroms, nes jos labai prisideda prie šios politikos srities formavimo
ir įgyvendinimo. Minėtos agentūros – Eurojustas, Europos
lyčių lygybės institutas ir Europos Sąjungos
pagrindinių teisių agentūra.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Bendras siūlomas 2014–2020 m. biudžetas, iš kurio Teisingumo programa Teisių ir pilietybės programa || 802 mln. EUR 416 mln. EUR 387 mln. EUR Jūrų
ir Žuvininkystės politika
1.
Politikos tikslai
Neužteršta jūrų aplinka yra svarbus
biologinės įvairovės šaltinis, naudingas ekonominiu, socialiniu
ir aplinkos požiūriu. Tai suteikia galimybę mėgautis maistingais
ir sveikais jūrų produktais, kurie Europoje taip mėgstami ir
dažnai valgomi. Pakrančių bendruomenių gyventojai, kurių
gyvenimo būdas, kultūra, tradicijos ir ilgainiui sukauptos žinios yra
susijusios su žvejyba, duoną pelno dirbdami su žuvininkyste susijusius
darbus žvejybos laivuose, akvakultūros, maisto perdirbimo arba žvejybos
uostuose. Žuvininkystė ir pakrančių zonos labai kenčia nuo
klimato kaitos poveikio, įskaitant potvynius, pakrančių
eroziją ir kylantį jūros lygį. ES įsipareigojusi siekti tvaraus,
ekosistemoms palankaus žuvininkystės valdymo. Atlikusi nuodugnią
peržiūrą, Komisija netrukus pasiūlys esminių bendrosios
žuvininkystės politikos (BŽP) reformų, susijusių su dideliais žuvininkystės
valdymo pokyčiais, kad būtų užtikrintas tausus žuvų
išteklių naudojimas ir jų išsaugojimas ateityje. Vykdant reformas bus
iš esmės perorientuotas bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) ir
integruotos jūrų politikos (IJP) finansavimas: ·
neveiksmingos tiesioginės subsidijos laivams
bus peržiūrėtos atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“
tikslus, įskaitant paskatas žvejybos pramonei vykdyti reformas, diegti
inovacijas ir užtikrinti tausią žvejybą; ·
bus mažinamas inovacijų atotrūkis tarp
žuvininkystės ir kitų ūkio sektorių, kad ES žvejybos laivynas
taptų ekonomiškai gyvybingas ir konkurencingas, padėtų skatinti
augimą ir kurti darbo vietas nuo žuvininkystės sektoriaus
priklausančiose bendruomenėse; ·
bus sudaromos palankesnės sąlygos pereiti
prie mažesnį poveikį aplinkai darančios žuvininkystės
veiklos, kurią vykdant nėra nepageidaujamos priegaudos ir
jūrų ekosistemoms daromas mažesnis poveikis; ·
bus prisidedama prie tausaus jūrų
ekosistemų ir nuo akvakultūros priklausomų ekosistemų
valdymo; ·
bus labiau remiami bendri veiksmai, įskaitant
rinkodarą ir gamybą, svarbų vaidmenį suteikiant
gamintojų organizacijoms; ·
daugiau dėmesio bus skiriama nuo žvejybos
priklausančių pakrančių ir sausumos bendruomenių
ekonominiam gyvybingumui, pvz., didesnę vertę suteikiant su
žuvininkyste susijusiai veiklai ir įvairinant veiklą, kad
būtų įsitvirtinta kituose jūrų ekonomikos sektoriuose; ·
bus skatinamas konkurencingas ir tausus
akvakultūros sektorius, ES vartotojams teikiantis sveikus ir maistingus
produktus; ·
bus vykdoma griežtesnė kontrolė ir
duomenų rinkimas, taip užtikrinant, kad būtų labiau laikomasi
reikalavimų ir kad politika būtų iš tiesų pagrįsta
žiniomis; ·
integruotos jūrų politikos tikslas –
skatinti tvarų augimą jūrų sektoriuose ir regionuose.
2.
Priemonės
Pertvarkyta jūrų ir
žuvininkystės politika bus grindžiama naujuoju Europos jūrų ir
žuvininkystės fondu (EJŽF), kuris bus sudarytas iš 4 ramsčių: ·
pažangi ir ekologiška žuvininkystė (pasidalijamasis valdymas), kad būtų skatinama pereiti prie
tausios žvejybos, kuri būtų labiau atranki, nebūtų
nepageidaujamos priegaudos, jūrų ekosistemoms būtų daroma
mažesnė žala ir taip būtų prisidedama prie tvaraus
jūrų ekosistemų valdymo; teikti į inovacijas ir
papildomą naudą sutelktą paramą, kad žuvininkystės
sektorius būtų ekonomiškai gyvybingas ir atsparus išorės
sukrėtimams ir trečiųjų šalių konkurencijai; ·
pažangi ir ekologiška akvakultūra (pasidalijamasis valdymas), kad akvakultūros sektorius
būtų ekonomiškai gyvybingas, konkurencingas ir ekologiškas,
pajėgtų atsilaikyti prieš pasaulinę konkurenciją ir ES
vartotojams teiktų maistingus produktus; ·
tvarus ir integracinis teritorinis vystymas (pasidalijamasis valdymas), kad būtų sustabdytas daugumos
pakrančių ir sausumos bendruomenių, priklausančių nuo
žvejybos, nykimas, didesnę vertę suteikiant žvejybai ir susijusiai
veiklai ir įvairinant veiklą, kad būtų įsitvirtinta
kituose jūrų ekonomikos sektoriuose; ·
integruota jūrų politika (tiesioginis centralizuotas valdymas), kad būtų remiami tie
bendri prioritetai, kuriuos įgyvendinus būtų galima sutaupyti ir
skatinti augimą, tačiau kurių valstybės narės nenori
savarankiškai vykdyti – pvz., žinių apie jūras tobulinimas,
jūrų erdvės planavimas ir integruotas jūrų
stebėjimas. Be šių keturių ramsčių,
EJŽF veikla taip pat apims duomenų rinkimo ir mokslinių
konsultacijų, kontrolės, valdymo, žuvininkystės rinkų
(įskaitant atokiausius regionus), savanoriškų įmokų
regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms ir techninės
pagalbos papildomas priemones. Bus remiamasi su žuvininkyste ir jūrų
politika susijusiais veiksmais, kurie bus finansuojami pagal bendrą
strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. Vykdant politiką taip pat bus remiamasi
dvejomis tarptautinėmis priemonėmis: ·
žuvininkystės partnerystės
susitarimais, kuriais nustatytas teisinis, ekonominis
ir aplinkosauginis ES žvejybos laivų žvejybos trečiųjų
šalių, kurios pačios nepajėgia iki galo išnaudoti savo žuvų
išteklių, vandenyse pagrindas. ·
regioninėmis žuvininkystės valdymo
organizacijomis, kurios yra tarptautinės
įstaigos, sudarytos iš valstybių, regioninių ekonominės
integracijos organizacijų (ES) ir žvejybos subjektų,
įsteigtų siekiant išsaugoti ir tausoti žuvininkystės išteklius
atviroje jūroje.
3.
Įgyvendinimas
Teisės aktų, kuriais grindžiamos
programos, struktūra bus labai supaprastinta. Bus sukurtas vienas EJŽF,
apimsiantis visas dabartines žuvininkystės ir jūrų srities
priemones, išskyrus tarptautinius žuvininkystės susitarimus ir ES
narystę regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose. Taip
bus sukurta didesnė sinergija ir sumažinta valstybėms narėms ir
Komisijai tenkanti su programavimu, valdymu, stebėjimu ir vertinimu
susijusi administracinė našta. Be to, pagal bendrą strateginę
programą, kuri apima visus struktūrinius fondus, bus galima
jūrų ir žuvininkystės politiką remiančias priemones
įtraukti į kitus fondus, kuriems taikoma bendra strateginė
programa. Išlaidų sričių, kurioms
taikomas pasidalijamasis valdymas, skaičius bus padidintas, kad
valstybės narės galėtų lanksčiau imtis veiksmų ir
turėtų ilgalaikiškesnę strateginę perspektyvą. EJŽF
bus taikoma bendra strateginė programa ir partnerystės sutartys,
apimančios visus pagal pasidalijamąjį valdymą
veikiančius ES fondus.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Visi skaičiai pateikti
palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Europos jūrų ir žuvininkystės fondas (EJŽF) ir tarptautiniai žuvininkystės susitarimai ir (arba) regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos || 6,7 mlrd. EUR Moksliniai
tyrimai ir inovacijos
1.
Politikos tikslai
Visoje Europoje turi būti vykdomi
pažangūs, skirtingas mokslines sritis, technologijas ir verslo
kompetencijas sujungiantys moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos,
pritraukiančios talentingų žmonių iš viso pasaulio. Moksliniai
tyrimai ir inovacijos itin svarbūs siekiant palaikyti ES poziciją
nūdienos sparčiai kintančiose pasaulinėse rinkose ir spręsti
uždavinius ateityje. Investicijos mokslinių tyrimų ir inovacijų
srityje padės kurti naujas darbo vietas ir užtikrins ilgalaikį
tvarų Europos augimą ir konkurencingumą. Mokslo pažanga, naujos technologijos ir
inovacijos taip pat būtinos siekiant spręsti neatidėliotinus su
visuomene susijusius uždavinius, pvz., klimato kaita, senėjanti
visuomenė ir mažėjantys ištekliai. Šiems sudėtingiems
uždaviniams spręsti būtini mokslinių tyrimų ir
inovacijų laimėjimai, kurių pasiekti galima tik bendrais ES
veiksmais. Anksčiau ES finansuotų mokslinių tyrimų, kuriuos
atliekant žiniomis dalijosi svarbiausi visos Europos centrai, rezultatas –
naujoviškas Alzhaimerio ligos diagnozavimo ir gydymo būdas. Tokie
laimėjimai darys didelį poveikį Europos piliečių
gyvenimui, nes bus gerinama sveikatos priežiūros kokybė, atsiras
naujų darbo ir privataus gyvenimo modelių, pragyvenimo šaltiniai taps
saugesniais. Sėkmingai diegiamos inovacijos, padedančios spręsti
tokius uždavinius, įmonėms suteiks puikių galimybių
plėstis ir kurti naujas darbo vietas. Nors mokslinių tyrimų ir
inovacijų svarba labai didelė, Europa šioje srityje atsilieka nuo JAV
ir Japonijos, ją sparčiai vejasi Kinija, Brazilija ir Indija. Kad ši
tendencija būtų sustabdyta, strategijoje „Europa 2020“ nustatytas
tikslas iki 2020 m. MTTP skirti didesnę BVP dalį – 3 %.
Vienas iš prioritetų – skatinti įmonių iniciatyva vykdomus
mokslinius tyrimus ir inovacijas, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus
finansavimą papildant privačiomis investicijomis. Nacionalinį ir privačiojo sektoriaus
finansavimą papildant ES biudžeto lėšomis galima reikšmingai
prisidėti siekiant šių tikslų ir gerinant Europos mokslinių
tyrimų ir inovacijų rezultatus.
2.
Priemonės
Siekiant modernizuoti ES mokslinių
tyrimų ir inovacijų programas, į vieną bendrą strateginę
mokslinių tyrimų ir inovacijų programą turi būti
sujungtos šios trys pagrindinės iniciatyvos ir finansavimo šaltiniai: –
Septintoji bendroji programa (7 BP); –
Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios
programos inovacijų dalis; ir –
Europos inovacijos ir technologijos institutas
(EITI). Bendroje strateginėje mokslinių
tyrimų ir inovacijų programoje bus nustatyti visų ES
mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo strateginiai tikslai.
Programa bus paprastesnė nei dabartinės finansavimo programos, ir bus
įgyvendinama laikantis suvienodintų taisyklių ir
procedūrų. Taip moksliniai tyrimai ir inovacijos bus nuosekliai
sujungti ir bus padidintas ES finansavimo poveikis. Bendra strateginė
programa (BSP) duos papildomos ES veiksmų naudos – bus sutelkta
kritinė išteklių, praktinių žinių ir kompetencijos
masė mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, – to pasiekti
nacionaliniu lygmeniu nėra įmanoma. Supaprastinus ES mokslinių tyrimų
finansavimą ir užtikrinus didesnę jo darną, BSP bus lengviau
pasinaudoti MVĮ ir naujiems dalyviams. Taip bus lengviau skleisti
inovacijoms diegti ir politikai formuoti reikalingas praktines žinias.
Jungtinis tyrimų centras galės veiksmingiau dalyvauti formuojant
politiką. Tarptautiniam bendradarbiavimui bus suteikta aiškesnė
strateginė kryptis ir į tai atsižvelgiant bus kuriama Europos
mokslinių tyrimų erdvė. Šioje bendroje sistemoje į bendrą
strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą bus
įtraukti tiesioginiai ir netiesioginiai moksliniai tyrimai, suskirstyti
į tris atskiras, tačiau viena kitą remiančias kategorijas
pagal strategijos „Europa 2020“ prioritetus: (1)
Mokslinio pagrindo tobulinimas. Bus siekiama stiprinti ES aukščiausio lygio mokslinę
kompetenciją ugdant talentingus mokslininkus Europoje ir pritraukiant
geriausių tyrėjų iš viso pasaulio. Bus skiriamas dėmesys
šiai veiklai: didesnė parama mažai tirtų sričių moksliniams
tyrimams (per Europos mokslinių tyrimų tarybą); būsimos ir
naujos technologijos; tyrėjų įgūdžiai, mokymas ir karjeros
galimybės (Marie Curie programa); prioritetinės mokslinių
tyrimų infrastruktūros vystymas, tokios infrastruktūros tinklo
kūrimas ir naudojimasis ja (įskaitant e. infrastruktūrą). (2)
Visuomenės problemų sprendimas. Siekiant nedelsiant spręsti strategijoje „Europa 2020“
nustatytus uždavinius, bus remiama veikla, apimanti įvairius veiksmus nuo
mokslinių tyrimų iki teikimo rinkai. Bus įtraukta inovacijų
diegimo veikla (bandomieji projektai, demonstraciniai projektai, bandymų
stendai, parama viešajam pirkimui ir inovacijų diegimas rinkoje),
įvairias sritis apimantys metodai, socialiniai bei ekonominiai ir
humanitariniai tyrimai. Daugiausia dėmesio bus skiriama sveikatos
priežiūrai, demografiniams pokyčiams ir gerovei; maisto saugai ir
bioekonomikai; saugiai, švariai ir efektyviai naudojamai energijai; išmanioms,
netaršioms ir integruotoms transporto sistemoms; žaliavų tiekimui;
išteklių naudojimo efektyvumui ir veiksmams klimato kaitos srityje;
įtraukiai, inovacijas diegiančiai ir saugiai visuomenei
(įskaitant kibernetinį saugumą ir interneto saugumą). EITI,
remdamasis žinių ir inovacijos bendrijomis, labai prisidės
sprendžiant šiuos uždavinius. (3)
Pirmaujančių pramonės
pozicijų įtvirtinimas ir konkurencingumo didinimas. Siekiama remti ir skatinti įmonių mokslinius tyrimus ir
inovacijas pagrindinių technologijų srityje; remiamos paslaugos ir
nauji sektoriai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama privačiojo
sektoriaus investicijoms į MTTP skatinti; sprendžiamos konkrečios
MVĮ problemos. Prioritetiniai veiksmai yra šie: didinti strategines investicijas
ir įtvirtinti pirmaujančias pozicijas dabartinių ir ateities
pažangių ir pramonės technologijų ir paslaugų srityje,
specialią paramą teikiant IRT (įskaitant mikroelektroniką,
nanoelektroniką ir fotoniką); nanotechnologijoms, pažangioms
medžiagoms ir pažangioms gamybos sistemoms; pramonės biotechnologijoms;
kosminiams tyrimams ir inovacijoms, mažo anglies dioksido kiekio ir
prisitaikymo technologijoms, daugiausia dėmesio skiriant integruotam
pagrindinių pažangių technologijų požiūriui; sudaryti
palankesnes sąlygas gauti rizikos finansavimą ir rizikos
kapitalą (remiantis 7-osios bendrosios programos rizikos pasidalijimo
finansine priemone ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų
apsaugos finansinėmis priemonėmis); teikti ES paramą didelį
augimo potencialią turinčioms įmonėms diegiant inovacijas. Šis požiūris apims darbotvarke
grindžiamą veiklą ir atviresnes sritis, kad pareiškėjai
galėtų siūlyti naujoviškus projektus ir pažangius sprendimus.
3.
Įgyvendinimas
Laikantis BSP koncepcijos, įgyvendinimas
bus supaprastintas ir standartizuotas. Bus supaprastintos finansavimo
programos ir dalyvavimo bei rezultatų sklaidos administracinės
taisyklės. Naujos taisyklės bus taikomos trims BSP kategorijoms,
kartu atsižvelgiant į EITI specifiką (ir lankstesnio reguliavimo
poreikį) ir MVĮ padėtį. Svarbiausi BSP veiklos bruožai bus
šie: ·
racionalizuotos finansavimo programos ir
priemonės bus naudojamos pagal BSP, perimant
tinkamai veikiančius dabartinių programų aspektus, sujungiant
panašius tikslus turinčias programas ir nutraukiant nebetinkamas
programas. Be subsidijų, daugiau bus naudojamos naujoviškos finansavimo
priemonės. Bus apsvarstyta ikiprekybinių viešųjų
pirkimų ir apdovanojimų galimybė. ·
Bus taikomos vienodos tinkamumo,
atskaitomybės, ataskaitų teikimo ir audito taisyklės. Bus
siekiama suderinti pasitikėjimą ir kontrolę, rizikavimą ir
rizikos vengimą. Siekiant sumažinti naudos (subsidijų) gavėjams
tenkančią naštą, bus pradėtas taikyti labai supaprastintas
išlaidų kompensavimo metodas, pagal kurį kuo labiau bus atsižvelgiama
į naudos gavėjo įprastą buhalterijos tvarkymo ir valdymo
praktiką ir dažniau remiamasi vienkartinėmis ir fiksuoto dydžio
sumomis. Naudos gavėjai turės išnaudoti rezultatus ir juos viešai
skelbti tinkamais platinimo kanalais. ·
Projektai bus pradedami įgyvendinti
anksčiau, nes atranka ir derybų po vertinimo
etapai bus gerokai trumpesni. Paprastesnės konsultavimo ir patariamosios
paslaugos pareiškėjams ir dalyviams bus teikiamos per vieną IT
portalą. Be to, rėmimo struktūros valstybėse narėse
bus racionalizuotos, kad visai pagal BSP vykdomai veiklai būtų
taikoma vieno langelio sistema tos šalies kalba. Bus parengtos konkrečios
priemonės talentingiems tyrėjams ir inovacijų
kūrėjams, neturintiems patirties ES finansavimo srityje. Visai BSP
bus taikomas vienas audito metodas. ·
BSP įgyvendinimo kokybė, veiksmingumas ir
nuoseklumas bus pagerinti didžiąją dalį funkcijų perdavus
išorės subjektams ir atsižvelgus į dabartinių
programų vykdymo pažangą. Pagal dabartines programas įsteigtos
vykdomosios agentūros bus išplėstos, kad būtų pasiekta
masto ekonomijos. Toliau bus naudojamasi viešojo ir privačiojo sektoriaus
partnerystės ryšiais pramonės srityje ir viešųjų
institucijų partnerystės ryšiais vykdant valstybių narių
programas, įskaitant naujų priemonių, numatytų iš dalies
pakeistame Finansiniame reglamente, naudojimą. Šie partnerystės
ryšiai bus grindžiami tvirtu visų šalių įsipareigojimu sutelkti
išteklius, kad būtų skatinamos investicijos strateginės svarbos
srityse ir išvengta nevienodų pastangų. ·
Strateginis ES, nacionalinių ir regioninių
išteklių sutelkimas pagal bendrą
programavimą dalyvaujant valstybėms narėms duos daugiau
papildomos naudos ir investicijų poveikis bus didesnis. ·
Dažniau naudojant naujoviškas finansavimo
priemones bus paskatintos privačiojo sektoriaus investicijos į
mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant rizikos kapitalo investicijas
inovacinėms, pažangioms įmonėms, įskaitant MVĮ.
Laikantis bendrų skolos ir nuosavo kapitalo taisyklių, šių
priemonių valdymas bus perduotas Europos investicijų banko grupei
arba kitoms tarptautinėms arba viešoms finansų įstaigoms, tarp
kurių akcininkių yra bent viena valstybė narė. Numatoma, kad apie du trečdalius BFP
biudžeto bus vykdoma išorės subjektų (šiuo metu – pusę biudžeto
vykdo išorės subjektai) ir biudžetas bus suskirstytas pagal įvairius
paramos mechanizmus. Funkcijų perdavimo išorės subjektams apimtis ir
pobūdis turėtų būti nustatyti atsižvelgiant, be kita ko,
į poveikį efektyvumui ir bendrą valdomą biudžetą; vėliau
išorės subjektų atliekamam valdymui taikomos taisyklės gali
būti dar labiau supaprastintos. Tačiau Komisija išlaikytų
tiesioginio valdymo atsakomybę tam tikrose srityse, susijusiose su
svarbiausia politikos kompetencija. Mokslinių tyrimų ir inovacijų
finansavimo, teikiamo vykdant sanglaudos politiką, papildomumas ir
sinergija bus užtikrinti aiškiai atskyrus veiksmų tikslus ir metodus.
Moksliniai tyrimai ir inovacijos – svarbi visų ES regionų
klestėjimo ir gerovės sąlyga, todėl visos valstybės
narės turi kurti aukštos kokybės, tvirtas ir veiksmingas
mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas. BFP veiksmais prie
tokių sistemų kūrimo bus prisidedama skiriant finansavimą
pagal kompetenciją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir
neatsižvelgiant į geografinę padėtį. Teikiant
finansavimą pagal iš anksto nustatytus tinkamiems regionams parengtus
paketus bus stiprinami sanglaudos politikos veiksmai, kurie laikomi svarbiausia
priemone mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumams
regioniniu lygmeniu stiprinti, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūros
vystymą. Su valstybėmis narėmis sudarius partnerystės
sutartis ir įgyvendinant BFP bus remiamos pažangios specializacijos
strategijos, kurių tikslas – įgyvendinti BFP nustatytus prioritetus,
remiantis regioninės ir (arba) vietinės padėties vertinimu. Taip
turėtų būti sudaromos sąlygos laipsniškai didinti
kompetenciją ir ilgainiui regionuose (visų pirma konvergencijos
regionuose) parengti daugiau kompetentingų tyrėjų ir
inovacijų kūrėjų, pajėgiančių kurti visiškai
su BSP suderintas programas ir kartu stiprinti visų regionų
pajėgumą iki galo išnaudoti inovacijų potencialą. Taip pat
bus parengtos atitinkamos sąsajos su bendrąja žemės ūkio
politika, kad būtų remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos
žemės ūkio srityje, taip pat sąsajos su atitinkama švietimo
veikla ir kitomis ES programomis, įskaitant saugumą.
4.
Siūlomi 2014–2020 m. biudžeto asignavimai
Skaičiai pateikti palyginamosiomis 2011 m.
kainomis. Bendra strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų programa || 80 mlrd. EUR Administravimas Iš ES biudžeto
administravimo išlaidų kategorijos finansuojama visų ES
institucijų veikla – Europos Parlamento (apie 20 %), Europos
Vadovų Tarybos ir Tarybos (7 %), Komisijos (40 %) ir kitų
institucijų, kaip antai Teisingumo Teismo, Išorės veiksmų
tarnybos arba Europos ombudsmeno (15 %), taip pat pensijos (16 %) ir Europos
mokyklos (2 %). Administravimas sudaro palyginti nedidelę
ES biudžeto dalį – 5,7 % dabartinės daugiametės
finansinės programos. Per pastaruosius metus ši dalis labai
nepasikeitė, nepaisant didžiausios ES istorijoje plėtros,
didėjančio institucijų ir įstaigų visoje ES
skaičiaus, papildomų užduočių, dėl kurių savaime
išaugo darbuotojų, o vėliau ir pensininkų skaičius. Iš
biudžeto administracinės dalies mokami atlyginimai ir pensijos,
padengiamos einamosios sąnaudos, pavyzdžiui, susijusios su pastatais,
ekspertų posėdžiais, komandiruotėmis, finansuojamos IT sistemos
ir kitos susijusios išlaidos. Jos lėšomis taip pat užtikrinamas
Sąjungos 23 kalbų režimas – padengiamos vertimo raštu ir žodžiu
išlaidos. Be to, iš šios biudžeto dalies finansuojama Europos mokyklų,
kurios veikia keliose valstybėse narėse, sistema. Kadangi išlaidos pensijoms ir Europos mokykloms
yra kitokio pobūdžio ir jas lemia ilgalaikės tendencijos, Komisijos
pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos ES
institucijų veikimui reikalingos administracinės lėšos
atskiriamos kaip V išlaidų kategorijos pakategorė (išskyrus pensijas
ir Europos mokyklas). Komisija mano, kad sudėtinga, bet
įmanoma per kitą programavimo laikotarpį remiantis 2013 m.
ribomis apriboti administracinių išlaidų didėjimą (biudžeto
V išlaidų kategorija). 2014–2020 m. laikotarpiu tai
reikštų, kad veiklos administracinės išlaidos nedidės ir nedarys
įtakos papildomoms su būsimais plėtros etapais susijusioms
išlaidoms. 2004 m. Europos Sąjunga visiškai
pertvarkė viešąją tarnybą ES institucijose ir savo
personalo teisę padarė šiuolaikiškiausia tuo metu. Pirmąja nuo 1968 m.
visapusiška Europos tarnautojų sistemos teisės aktų reforma
padaryta daug pakeitimų, pavyzdžiui, nauja į rezultatus orientuota ir
nuopelnais grįsta karjeros struktūra, naujas pagal sutartis
dirbančio darbuotojo statusas šalutinėms funkcijoms atlikti,
pensijų sistemos reforma, nauji darbo metodai ir šeimai palankios darbo
sąlygos. Ši reforma taikyta ne tik ES institucijoms, bet ir įstaigoms
ir agentūroms, įsteigtoms beveik visose valstybėse narėse.
Dėl šios reformos ES iki šios dienos sutaupė maždaug 3 mlrd.
EUR. Ji toliau sieks iki 2020 m. sutaupyti maždaug 5 mlrd. ES
biudžeto lėšų. Atsižvelgdamos į pastarojo meto pasaulio
ekonomikos pokyčius ir dėl to atsiradusį poreikį
konsoliduoti viešuosius finansus, visos viešojo administravimo institucijos ir
jų darbuotojai turi ypatingai stengtis didinti darbo veiksmingumą ir
prisitaikyti prie kintančių ekonominių ir socialinių
aplinkybių. Tas pats galioja ir Europos institucijų tarnautojams ir
administracijoms. Komisija, kaip administracinė institucija, pastaraisiais
metais laikėsi šio įsipareigojimo – vykdė personalo nedidinimo
politiką, naujus politinius prioritetus įgyvendino viduje perkeldama
esamus darbuotojus, įdiegė naujas vidaus organizavimo ir veiksmingumo
didinimo priemones ir procedūras ir visiškai neseniai pateikė
pasiūlymą 2012 m. nedidinti savo administracinių
išlaidų. Komisija nusprendė ne tik imtis šių
administracinių priemonių, bet ir pasiūlyti pakeisti šiuo metu
galiojančius Tarnybos nuostatus, kad visos institucijos, įstaigos ir
agentūros galėtų dar veiksmingiau ir ekonomiškiau dirbti, kartu
užtikrindamos patrauklią aukščiausiais standartais grįstą tarnybą
ES institucijose, kuriose dirba visų valstybių narių
piliečiai. Komisijos manymu, būtina dar labiau taupyti
ir tą gali padaryti visos institucijos, įstaigos ir agentūros.
Siekdama šio tikslo Komisija nusprendė pasiūlyti visose institucijos,
įstaigose ir agentūrose personalą sumažinti 5 %. Tai bus
vienas pagrindinių taupymo veiksmų ir viena iš bendrų
skatinamųjų priemonių visoms institucijoms didinti
veiksmingumą. Sumažėjusį personalą turėtų
kompensuoti ilgesnės darbo valandos nekeičiant darbo užmokesčio. Tačiau siekiant šio sunkaus tikslo sumažinti
administracinių išlaidų augimą, reikės papildomai pakeisti
tarnybos ES institucijose taisykles. Komisija visų pirma ketina: · Pakeisti darbo užmokesčio tikslinimo metodą ir toliau taikyti
šiuo metu maksimalaus 5,5 % dydžio specialų mokestį,
išskaičiuojamą iš visų tarnautojų atlyginimo. · Atsižvelgiant į demografinius pokyčius Europoje pailginti
pensinį amžių nuo 63 iki 65 metų, o ankstyvo išėjimo į
pensiją amžių nuo 55 iki 58 metų, kartu suteikiant
patrauklią galimybę dirbti iki 67 metų.
Pensijų įmokos normos skaičiavimo metodika taip pat bus
suderinta su tarptautiniais kaupimo standartais. Tokiais pakeitimais siekiama,
kad visoms institucijoms ir valstybėms narėms galiotų
stabilesnė pensijų įmokos norma, kuri būtų mažiau
veikiama trumpalaikių palūkanų normų svyravimų,
todėl būtų mažiau keičiama. · Nustatyti aiškų pareigų ir kategorijos ryšį: AST
funkcinės grupės karjeros struktūra bus pakeista – dvi
aukščiausios kategorijos (AST 10 ir 11) skirtos tik pareigūnams,
šioje kategorijoje einantiems aukščiausio lygio pareigas, susijusias su
personalu, finansais arba koordinavimu. · Įdarbinti kanceliarijos arba sekretoriato darbuotojus pagal
nuolatines sutartis, o ne kaip nuolatinius pareigūnus. Siekiant išvengti
bet kokio nuolatinio tas pačias užduotis vykdančių pagal
sutartis dirbančių darbuotojų ir pareigūnų dubliavimo,
pareigūnų kanceliarinės funkcijos bus pamažu panaikintos. · Padidinti minimalią darbo savaitę nuo 37,5 iki 40
valandų ir palikti šiuo metu nustatytą maksimalią 42
valandų darbo per savaitę ribą. Pailginus darbo savaitę bus
kompensuotas 5 % personalo sumažinimas. · Pakeisti kelionės išmokos skaičiavimą. Komisija taip
norėtų pasiūlyti agentūroms galiojančių tarnybos
taisyklių pakeitimų, kad Tarnybos nuostatai būtų nuosekliau
ir sklandžiau įgyvendinami ir geriau atsižvelgiama į
agentūrų darbo ypatumus. Atsižvelgiant į tarpinstitucinės
agentūrų klausimus svarstančios darbo grupės išvadas,
ateityje gali būti pasiūlyta papildomų priemonių siekiant
dar labiau sumažinti agentūrų administracines išlaidas, į kurias
būtų atsižvelgta atitinkamose ES biudžeto išlaidų kategorijose. Komisija pasiūlys šias priemones
pradėti įgyvendinti nuo 2013 m., tai yra prieš 2014–2020 m.
programavimo laikotarpį. Siūlomi 2014–2020 m.
biudžeto asignavimai Skaičiai
pateikti palyginamosiomis 2011 m. kainomis. Administravimas Iš kurių: || 62,6 mlrd. EUR · Išlaidos pensijoms ir Europos mokykloms || 12,1 mlrd. EUR · Administracinės institucijų išlaidos || 50,45 mlrd. EUR [1] COM(2010) 600 galutinis, priimtas 2010 m. spalio 26 d. [2] COM(2009) 82 galutinis ir 2009 11 30 Tarybos išvados dėl Bendrijos
nelaimių prevencijos Europos Sąjungoje sistemos, taip pat 2008 11 14
Tarybos išvados dėl Europos mokymo nelaimių valdymo srityje. [3] COM (2011) 112, Konkurencingos
mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.
planas, 2011 m. kovo 8 d. [4] Grindžiama 2050 m.
gairių poveikio vertinimu. [5] Panaudojant patirtį
įgyvendinant programą „NRDR 300“, pagal kurią tikimasi 2011–2015 m.
sutelkti maždaug 10 mlrd. EUR (įskaitant 4–5 mlrd. EUR
iš apyvartinių taršos leidimų aukcionų pajamų), skirtų
anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei atsinaujinančiųjų
išteklių energijos parodomiesiems projektams remti. [6] COM(2010) 614. [7] COM(2010) 642. [8] 2011 m. gegužės 10 d. Eurostato ataskaita apie
nedarbą ir 2011 m. gegužės 20 d. Eurostato duomenys apie „Europa 2020“
rodiklius. [9] Bendra strateginė programa bus taikoma ESF, Europos
regioninės plėtros fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės
ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų ir
žuvininkystės fondui. [10] Ligšiolinė patirtis rodo, kad reintegravimo lygis
siekia maždaug 40 % po 12 mėnesių, o per ilgesnį
laikotarpį teigiamas poveikis yra dar didesnis. [11] Kaip nustatyta Finansiniame reglamente, šiems veiksmams
įgyvendinti nereikalaujama specialaus pagrindinio teisės akto.
Jų finansinius asignavimus kasmet skiria biudžeto valdymo institucija. [12] Daugiau informacijos apie siūlomas klimato politikos
paprogramės ypatybes ieškokite atskiroje Klimato politikos dalyje. [13] Aplinkos veiksmų planai – tai planai arba programos,
kuriais siekiama įgyvendinti konkrečią aplinkos politiką,
kaip reikalaujama pagal ES aplinkos direktyvas (pvz., prioritetinių
veiksmų programa pagal Buveinių direktyvą, upių
baseinų valdymo planas pagal Vandens pagrindų direktyvą,
atliekų mažinimo planas pagal Atliekų pagrindų direktyvą,
oro taršos mažinimo planas, siekiant tenkinti švarų orą Europoje
reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus oro kokybės
reikalavimus ir kt.) arba kuriuos parengė institucijos pagal ES
rekomendacijas (pvz., tvarios miesto plėtros planas, integruoto
pakrančių zonų valdymo planai ir kt.). [14] COM(2011) 244. [15] Rusija ir toliau turės naudos iš Europos
kaimynystės priemone remiamo tarpvalstybinio ir regioninio
bendradarbiavimo. [16] 20 % sumažinti išmetamų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekį, siekti, kad 20 % visos Europos
Sąjungoje sunaudojamos energijos būtų energija iš
atsinaujinančiųjų šaltinių, ir iki 2020 m. 20 % padidinti energijos
vartojimo efektyvumą. [17] Su transporto susijusiuose projektuose bendro finansavimo
normos priklausys nuo turimų projekto finansavimo lėšų.
Didesnės bendro finansavimo normos bus numatytos tarpvalstybiniams
projektams. Konvergencijos regionuose bendro finansavimo normos bus paremtos
bendro finansavimo normomis investicijoms, teikiamoms pagal naujus Sanglaudos
ir struktūrinių fondų reglamentus. [18] Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Europos
ekonomikos atkūrimo programą, apskaičiuota, kad paprastai gali
būti reikalinga iki 30 % bendro finansavimo, siekiant priimti
galutinį finansavimo sprendimą įgyvendinant sudėtingus
tarpvalstybinius projektus. Tais atvejais, kai projektas komerciškai
neperspektyvus, tačiau juo siekiama padidinti tiekimo saugumą ar
panaikinti vienos ar kitos valstybės narės izoliaciją,
būtina bendro finansavimo norma gali būti dar didesnė (iki 80 %). Įžanga Europos Sąjunga kasdieniu savo darbu padeda
įgyvendinti 500 mln. piliečių siekius. Esu
įsitikinęs, kad šiuo darbu galima skatinti Europos ir pasaulio
ekonomikos atsinaujinimą. Kad to pasiektume, mums reikia novatoriško
biudžeto – tokio, kuris atitiktų naujausias globalizacijos aktualijas,
padėtų spręsti šiandienos problemas ir atvertų rytdienos
galimybes. Šis biudžetas – novatoriškas. Kviečiu žvelgti ne
vien į tradicines antraštines dalis ir dėmesį sutelkti į
tai, kaip vykdydami visą biudžetą sieksime drauge nustatytų
strategijos „Europa 2020“ tikslų. Dėl šios priežasties atsisakysime
nusistovėjusios išmokų sistemos, pagal kurią kai kurios valdžios
institucijos tikisi lėšas leisti, kaip tik nori. Nuo šiol kiekvienas
prašymas privalo būti aiškiai susietas su mūsų bendru sutarimu
nustatytais tikslais ir prioritetais. Taip kiekvienu išleistu euru bus siekiama
daugelio tikslų – stiprinama sanglauda, didinamas energijos vartojimo
efektyvumas, kovojama su klimato kaita ir drauge remiami socialiniai tikslai.
Kiekvieno euro sverto poveikis gali būti reikšmingas daugelyje
sričių. Visoje Europoje vyriausybės, įmonės ir
šeimos atsakingai sprendžia, kam išleisti pinigus. Laikas gerai pagalvoti,
kokiose srityse išlaidas mažinti, o kokiose – investuoti į ateitį.
Privalome būti taupūs, bet kartu turime investuoti į Europos
ekonomikos augimą. Investicijas į ateitį Europos Sąjunga
privalo skirti iš turimų išteklių. Mūsų biudžetas gana
nedidelis – tik apie 1 proc. Europos turto (vertinamo BNP) ir atitinka
maždaug vieną penkiasdešimtąją valstybių narių
biudžetų. Tačiau su šiuo biudžetu turime daryti didelį
poveikį ir kiekvieną eurą išleisti kuo naudingiau. Šiandien priimame sprendimus dėl 2014–2020 m.
laikotarpio. Mūsų siūlomas ES biudžetas
mokesčių mokėtojams neatsieis brangiau nei dabartinis, o naudos
jie gaus daugiau. Europos biudžetą modernizuojame, kad kai kuriose srityse
būtų galima sutaupyti lėšų ir jų daugiau skirti itin
svarbioms prioritetinėms sritims. Tose srityse, kuriose Europa gali
pakeisti padėtį, siūlau plataus užmojo biudžetą. Tai visos
Europos interesu grindžiamas biudžetas – pagrindinis dėmesys jame
skiriamas sritims, kuriose sutelkę lėšas galime pasinaudoti
sinergijos poveikiu, ir iš jo finansuojami veiksmai, kuriuos atskirai finansuoti
nacionaliniu lygiu būtų per brangu. Naujasis biudžetas bus paprastesnis, skaidresnis ir
teisingesnis. Siūlome biudžetą, kuriame numatyta galimybė
pasitelkti privačiojo sektoriaus lėšas. Taip pat siūlome keisti
biudžeto finansavimo būdą: naujai sukurtais įplaukų srautais
iš dalies pakeisti pagal kiekvienos valstybės narės bendrąsias
nacionalines pajamas apskaičiuotus įnašus. Esame įsitikinę,
kad toks biudžetas bus palankesnis šeimoms ir vyriausybėms. Tai bus tikras
europinis biudžetas – integracijos biudžetas, kuriame valstybių narių
išlaidos nedubliuojamos ir kuriuo suteikiama pridėtinė vertė
dėl veiksmų, dėl kurių sprendimus galime priimti Europos
lygiu ir kurių neįmanoma įgyvendinti be šios Europos perspektyvos,
sinergijos. Didelė biudžeto dalis bus skirta pažangaus, tvaraus
ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ numatytiems žmonių
įdarbinimo ir ekonomikos augimo tikslams. Pavyzdžiui, iš Europos
infrastruktūros tinklų priemonės lėšų bus
finansuojamas trūkstamų energetikos, transporto ir informacinių
technologijų jungčių kūrimas – taip bus stiprinamas vidaus
rinkos vientisumas, sujungiami rytai ir vakarai, šiaurė ir pietūs, be
to, visų labui kuriama tikra teritorinė sanglauda. Biudžetas
investuos į Europos protus – bus skiriama daugiau lėšų
švietimui, mokymui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šios sritys itin
svarbios Europos pasauliniam konkurencingumui, tad minėtos investicijos
padės mums kurti rytdienos darbo vietas ir idėjas. Pasaulyje, kuriame
turime konkuruoti su kitais blokais, geriausias Europos sprendimas – sutelkti
turimus išteklius, kad galėtume sukurti itin konkurencingą
socialinę rinkos ekonomiką, atitinkančią strategijos
„Europa 2020“ tikslus. Šiandien mūsų valstybių ekonomika labiau
nei bet kada susijusi tarpusavyje, todėl visi turime skatinti ekonomikos
atsigavimą kiekvienoje valstybėje narėje. Žemės ūkiui skirta biudžeto dalis taip pat
atspindi tikrą bendrą strateginės reikšmės Europos
politiką – 70 proc. lėšų skiriama ne nacionaliniu lygiu, o
ES teikiamas finansavimas atsieina pigiau negu 27 nacionalinės
žemės ūkio politikos. Bendra žemės ūkio politika bus
modernizuota, kad ja būtų užtikrinama saugaus ir sveiko maisto
gamyba, saugoma aplinka ir sudaromos geresnės sąlygos smulkiesiems
ūkininkams. Tai parodo, kaip išleidus vieną eurą galima ir privaloma
įgyvendinti daug tikslų. Pasaulis tampa vis mažesnis – aljansai kinta ir
iškyla naujos jėgos, todėl Europa turi labiau siekti svarbesnio
vaidmens. Bus investuojama daugiau lėšų, siekiant padėti Europai
sustiprinti savo vietą pasaulyje. Taip pat bus skiriama daugiau
lėšų kaimyninėms šalims ir mūsų įsipareigojimams
padėti neturtingiausiems pasaulio gyventojams. Nors mums dabar nelengva,
jiems atėjo dar sunkesni laikai. Šiame pasiūlyme įtvirtinta solidarumo
idėja – solidarumo su neturtingiausiomis valstybėmis narėmis ir
regionais, solidarumo drauge sprendžiant migracijos problemas, solidarumo
siekiant užsitikrinti energetinį saugumą, solidarumo su
trečiųjų šalių gyventojais. Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad daugiausiai
lėšų Europa išleidžia savo institucijų tarnautojams ir pastatams
išlaikyti. Iš tiesų tokios išlaidos sudaro tik 6 proc. biudžeto.
Tačiau manau, kad šiuo metu, kai visais lygiais lėšas būtina
griežtai taupyti ir jas naudoti kuo veiksmingiau, Europos institucijos taip pat
turėtų pademonstruoti solidarumą su Europos piliečiais.
Todėl per ateinančius septynerius metus administracinės išlaidos
nebus didinamos, o Europos institucijų darbuotojų skaičius bus
sumažintas 5 proc. Esu įsitikinęs, kad teikiame plataus
užmojo, tačiau atsakingus pasiūlymus. Kai kurioms sritims
lėšų sumažiname, tačiau prioritetinėms sritims jų
skiriame daugiau. Atsispyrėme pagundai apsiriboti nedideliais
patikslinimais ir parengti įprastą biudžetą. Pagrindinis mūsų
siekis – ekonominė nauda Europos piliečiams. Europos Parlamentas, valstybės narės ir
Komisija dabar privalo sutelkti pajėgas ir susitarti dėl šių
pasiūlymų. Manau, kad per ateinančius mėnesius vyks daug
karštų debatų, tačiau tikiu, kad visoms pusėms parodžius
tikrąją europietišką dvasią susitarsime dėl plataus
užmojo novatoriško biudžeto, kuris gali turėti realų poveikį
žmonių gyvenimui.
José Manuel Durão Barroso Europos Komisijos Pirmininkas
1.
Bendrosios aplinkybės
Rengiant pasiūlymus dėl būsimo
Europos Sąjungos biudžeto Komisijai reikėjo išspręsti klausimą,
kaip finansuoti vis daugiau politikos sričių, kuriose ES
būtų veiksmingesnė, jeigu būtų imamasi veiksmų ES
lygmeniu, atsižvelgiant į dabar valstybių narių taikomas taupymo
ir fiskalinio konsolidavimo priemones. Todėl ji pasiūlė biudžetą,
pagrįstą aiškiu visos Europos interesu, kuriuo siekiama skatinti
įgyvendinti augimo strategiją „Europa 2020“. Šis pasiūlymas
novatoriškas dėl jame nustatytų kokybiškų išlaidų
pasiūlymų, taip pat dėl ES biudžeto finansavimo ateityje
būdų, dėl kurių potencialiai sumažinamas tiesioginis
poveikis nacionaliniams biudžetams, o biudžetas tampa tikru Europos biudžetu. Prasidėjus ekonomikos ir finansų
krizei Europos Sąjunga ėmėsi svarbių priemonių, kad
geriau koordinuotų ekonomikos valdymą ir taip paskatintų jos
atsigavimą. Europos Parlamentas ir valstybės narės ES tarpusavio
priklausomybės valdymo naudą pripažino taikydami Europos
ekonominės politikos koordinavimo semestro dokumente įtvirtintą
struktūrinį metodą. Kita finansinė programa parengta taip,
kad būtų atsižvelgta į šį procesą. Joje nustatyta
ilgalaikė Europos ekonomikos vizija, neapsiribojant dabartiniais kai
kurių valstybių narių fiskaliniais sunkumais. ES
biudžetas skirtas ne Briuseliui – tai ES piliečių biudžetas. Tai
nedidelis biudžetas, kurio lėšos investuojamos valstybėse narėse
siekiant naudos Europos Sąjungai ir jos piliečiams. Jis padeda
įgyvendinti ES augimo strategiją, nes juo sukuriamas stiprus
skatinamasis poveikis, visų pirma, jeigu biudžetas parengtas taip, kad
būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai. Šiame pasiūlyme plėtojama pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo tema. Komisija siūlo padidinti moksliniams
tyrimams ir inovacijoms, švietimui ir MVĮ plėtrai skiriamų
lėšų sumas. Ji siūlo geriau panaudoti bendrosios rinkos
potencialą sukuriant infrastruktūrą, kurios reikia, kad rinka
galėtų veikti XXI amžiuje. Siūloma, kad vykdant bendrą
žemės ūkio politiką būtų tausiau naudojami ištekliai,
kad būtų ne tik gaminami aukštos kokybės maisto produktai, bet
padedama valdyti aplinką ir kovoti su klimato kaita. Šiame pasiūlyme
plėtojama ir solidarumo tema: solidarumas su neturtingiausiomis
valstybėmis narėmis ir regionais skiriant didžiausią sanglaudos
lėšų dalį jų poreikiams finansuoti, solidarumas kartu
sprendžiant migracijos problemas ir šalinant nelaimių padarinius,
solidarumas siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir solidarumas su
trečiųjų šalių gyventojais, kuriems reikia mūsų
paramos neatidėliotiniems humanitariniams poreikiams patenkinti ir
ilgalaikiam vystymuisi užtikrinti. Komisija pritaria Europos Parlamentui[1],
kad „dėl to, kaip nuosavų išteklių sistema vystėsi, [...],
neproporcingai didelis dėmesys skiriamas gryniesiems valstybių
narių likučiams, nors tai prieštarauja ES solidarumo principui,
nepakankamai atsižvelgiama į bendrąjį Europos interesą ir
iš esmės ignoruojama Europos pridėtinė vertė.“ Teikdama
šiuos pasiūlymus Komisija siekia ES lėšas nukreipti kita linkme,
t. y. pamažu atsisakyti biudžeto, kuris daugiausia finansuojamas
bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstais įnašais, ir ES
biudžetui suteikti tikrų nuosavų išteklių, labiau atsižvelgiant
į Sutarties nuostatas, kad visas biudžetas finansuojamas nuosavais
ištekliais. Rengdama šį pasiūlymą dėl būsimos
daugiametės finansinės programos (DFP) Komisija išnagrinėjo
dabartinių išlaidų priemonių ir programų poveikį,
pasikonsultavo su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis[2] ir išanalizavo pagal būsimą
daugiametę finansinę programą rengsimų priemonių ir
programų galimybes[3].
2.
Siūloma daugiametė finansinė programa
Spręsdama dėl visos siūlytinos
kitos DFP sumos, Komisija atsižvelgė į Europos Parlamento
nuomonę, kad „kitos DFP įšaldymas laikantis 2013 m. lygmens [...]
nėra ekonomiškai pagrįstas sprendimas [ir kad] kitoje DFP būtina
didinti išteklius bent 5 proc.“[4]. Be
to, ji atsižvelgė į Europos Vadovų Tarybos išvadas[5], kad „svarbu, jog Europos Sąjungos
biudžete ir būsimojoje daugiametėje finansinėje programoje
būtų atspindėtos konsolidavimo pastangos, kurias deda
valstybės narės siekdamos tvaresnės deficito ir skolos padėties.
Atsižvelgdama į atskirų institucijų vaidmenis ir poreikį
įgyvendinti Europos tikslus, [būtina] užtikrinti, kad Europos lygiu
daromomis išlaidomis būtų galima prie to tinkamai prisidėti.“ Komisija
įsitikinusi, kad ES lygmeniu išleidžiamomis lėšomis suteikiama
papildomos naudos. Galiojanti DFP atitinka tik kiek daugiau nei 1 % ES BNP
ir yra nedidelė, palyginti su visos Europos poreikiais, kurie reguliariai
nustatomi Europos Parlamente ir Taryboje.Komisija siūlo finansinę
programą, kurios įsipareigojimai sudaro 1,05 % BNP, o juos
pavertus ES biudžeto mokėjimais – 1 %. Dar 0,02 % – galimos
išlaidos, neįtrauktos į DFP ir 0,04 % – į biudžetą
neįtrauktos išlaidos, taigi visa suma sudaro 1,11 %: tai apima
rezervuotas finansines sumas, kurios naudojamos krizių ir
ekstremaliųjų situacijų atvejais (kurių negalima numatyti,
pavyzdžiui, humanitarinėms intervencijoms), ir lėšas, kurios
surenkamos iš ad hoc valstybių narių įnašų
(pavyzdžiui, EPF, kurio įnašai skiriasi nuo ES biudžeto įnašo rakto).
Siūlydama programą Komisija siekė rasti užmojų ir
tikrovės pusiausvyrą, atsižvelgdama į laikotarpį, kurį
vyks derybos dėl biudžeto. Atsižvelgdama į
nusistovėjusią daugiametei finansinei programai taikomą
praktiką, Komisija teikia pasiūlymą, kuris išreikštas
būsimais finansiniais įsipareigojimais. Ji taip pat pateikia išsamius
duomenis apie tikėtiną mokėjimų tempą, kad
užtikrintų geresnį nuspėjamumą – tai ypač svarbu
dabar, vykstant biudžeto konsolidavimui, kadangi reikia užtikrinti griežtą
išmokų dydžio kontrolę kito laikotarpio pradžioje. Komisija nusprendė pasiūlyti
šią 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą: ·
3.
ES biudžeto finansavimas
Poreikis modernizuoti finansinę
programą susijęs ne tik su išlaidų prioritetais ir paskirtimi,
bet ir su ES biudžeto finansavimo sistema, kurios veiksmingumu pastaraisiais
metais vis dažniau abejota. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo
pakartotas pradinis ketinimas, kad visas ES biudžetas būtų
finansuojamas nuosavais ištekliais. Vis dėlto iš tikrųjų yra
taip, kad šiandien daugiau nei 85 % finansavimo, teikiamo ES, grindžiama
statistika, parengta pagal bendrųjų nacionalinių pajamų
(BNP) ir PVM duomenis, kurią daugelis valstybių narių susieja su
nacionaliniais įnašais, norėdamos juos sumažinti. Dėl šios
priežasties grynieji įmokų mokėtojai laikosi nuostatos „grąžinkite
mano pinigus“, kuri iškreipia principus, kuriais grindžiamas ES biudžetas, ir
verčia abejoti Sąjungos solidarumo vertybėmis. Dėl to taip
pat pernelyg daug dėmesio skiriama gryniesiems mokėjimams ir
likučiams, trukdoma ES biudžetu visapusiškai teikti papildomą
naudą visai ES. Dabar tinkamas laikas pradėti ES
finansavimą vėl derinti su autonomijos, skaidrumo ir teisingumo
principais ir tinkamai parengti ES, kad ji pasiektų sutartus politikos
tikslus. Nauja nuosavų išteklių sistema siūloma ne siekiant padidinti
bendrą ES biudžetą, bet atsisakyti nuostatos „grąžinkite mano
pinigus“ ir suteikti sistemai daugiau skaidrumo. Nesiekiama ES fiskalinio
suvereniteto, veikiau norima grįžti prie finansavimo mechanizmų,
kurie labiau atitiktų Sutartyse nustatytą pirminį tikslą.
Todėl Komisijos pasiūlymu būtų sumažinti tiesioginiai
įnašai iš valstybių narių biudžetų. Biudžeto peržiūros dokumente[6] Komisija nustatė nebaigtinį
galimų finansavimo šaltinių, kuriais palaipsniui galėtų
būti pakeisti nacionaliniai įnašai ir palengvinta nacionalinių
iždų našta, sąrašą. Ji taip pat nurodė kelis juos svarstant
taikytinus kriterijus. Komisija nuodugniai išanalizavo galimybes[7] ir nusprendė pasiūlyti naują
nuosavų išteklių sistemą, grindžiamą finansinių
sandorių mokesčiu ir nauju PVM išteklių šaltiniu. Iš šių
naujų nuosavų išteklių būtų iš dalies finansuojamas ES
biudžetas ir jie galėtų visiškai pakeisti esamus sudėtingus PVM pagrįstus
nuosavus išteklius, kurių Komisija siūlo atsisakyti, ir sumažinti BNP
pagrįstų išteklių mastą. Išsamus Komisijos pasiūlymas
dėl Tarybos sprendimo dėl naujos nuosavų išteklių sistemos
pateikiamas pridedamame teisės akto tekste[8].
Atsižvelgdama į tai, Komisija remia Europos Parlamento raginimą
šį klausimą su nacionaliniais parlamentais aptarti tarpparlamentinėje
konferencijoje. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija taip pat
siūlo labai supaprastinti permokų grąžinimo ir korekcijų
problemos sprendimą. Dėl pastangų suvienodinti valstybių
narių įmokas į ES biudžetą ir iš įvairių ES
išlaidų politikos programų gaunamas lėšas biudžete atsiranda iškraipymų
ir sumažėja jo gebėjimas teikti papildomą naudą. Todėl
Komisija, atsižvelgdama į 1984 m. Fontenblo Europos Vadovų
Tarybos išvadas, siūlo apriboti įmokas, mokamas tų
valstybių narių, kurių biudžetui antraip tektų pernelyg
didelė, palyginti su jų santykine gerove, našta.
4.
ES biudžete įtvirtinti principai
ES biudžetas skiriasi nuo nacionalinių
biudžetų. ES tiesiogiai nefinansuoja sveikatos apsaugos ar švietimo. Iš
jo, skirtingai nei iš nacionalinių biudžetų, nefinansuojama policija
ar gynybos pajėgos. Jis grindžiamas ne nacionalinius, bet visos Europos
interesus atitinkančiais principais. Dėl palyginti mažo dydžio jo
lėšas galima sutelkti ten, kur jomis suteikiama didelė ES papildoma
nauda[9]. ES
biudžetu nesiekiama finansuoti tų intervencijų, kurias valstybės
narės galėtų finansuoti pačios. Biudžetas sudaromas
todėl, kad būtų galima finansuoti veiklą, be kurios ES
negalėtų veikti, arba todėl, kad šią veiklą
finansuojant bendrai iš ES biudžeto, ją galima vykdyti ekonomiškiau ir
veiksmingiau. ES biudžeto paskirtis: (a)
finansuoti bendrą politiką, kuri,
valstybių narių susitarimu, turėtų būti valdoma ES
lygmeniu (pavyzdžiui, bendrą žemės ūkio politiką); (b)
parodyti solidarumą su visomis
valstybėmis narėmis ir regionais, remti silpniausių regionų
vystymąsi; todėl ES taip pat gali veikti kaip viena ekonominė
erdvė (pavyzdžiui, vykdydama sanglaudos politiką); (c)
finansuoti intervencijas, kad būtų baigta
vidaus rinka, kurių net turtingiausios valstybės narės vienos
finansuoti nepajėgtų. ES biudžetas suteikia galimybę
įgyvendinti ne grynai nacionalinę, bet europinę
perspektyvą, (pavyzdžiui, jo lėšomis finansuojant Europai svarbias
investicijas į infrastruktūrą). Jis taip pat padeda atsisakyti
brangaus įvairių nacionalinių programų, kuriomis siekiama
tų pačių tikslų, dubliavimo; (d)
užtikrinti sinergiją ir masto ekonomiją
sudarant sąlygas bendradarbiauti ir siekti bendrai spręsti klausimus,
kurių vienos valstybės narės išspręsti negali (pavyzdžiui,
imtis pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų,
bendradarbiauti vidaus reikalų, migracijos ir teisingumo srityse); (e)
spręsti neišspręstus ir naujus
uždavinius, kuriems reikia bendros europinės strategijos (pavyzdžiui,
aplinkos, klimato kaitos, humanitarinės pagalbos, demografinių
pokyčių ir kultūros srityse). Atsižvelgdama į tai, rengdama kitą
DFP Komisija įtvirtino 2010 m. biudžeto peržiūros dokumente
išdėstytus principus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama: ·
pagrindinių politikos prioritetų
įgyvendinimui; ·
ES papildomai naudai; ·
poveikiui ir rezultatams; ·
abipusės naudos teikimui visoje Europos
Sąjungoje. ES biudžete politika išreikšta skaičiais.
Todėl finansavimu turi būti atsižvelgiama į
galiojančią atitinkamų sričių reglamentavimo
tvarką ir politikos prioritetus. Finansavimas turi duoti laukiamų
rezultatų – valstybės narės „neturi teisės“ gauti
lėšų, kad jas išleistų kaip panorėjusios, tačiau ES
finansavimas joms teikiamas siekiant padėti pasiekti bendrai sutartus ES
tikslus. Todėl į šį DFP pasiūlymą įtrauktos
programos ir priemonės perplanuotos siekiant užtikrinti, kad jų
rezultatais ir poveikiu būtų pagreitintas pagrindinių ES
politikos prioritetų įgyvendinimas. Pagrindinis kitų
finansinių programų ir priemonių skiriamasis bruožas tas, kad jomis
daugiausia dėmesio bus skiriama rezultatams, dažnesniam sąlygų
taikymui ir praktinio įgyvendinimo supaprastinimui. ·
Rezultatai bus aiškiai
susieti su strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimu ir tikslų siekimu.
Vadinasi, programas reikės orientuoti į kelis itin svarbius
prioritetus ir veiksmus, kuriais sukuriama kritinė masė. Reikia
vengti susiskaidymo ir nekoordinuojamų intervencijų. Kai
įmanoma, esamos programos bus sujungtos (pavyzdžiui, tokiose srityse, kaip
vidaus reikalai, švietimas ir kultūra) ir (arba) perplanuotos
(mokslinių tyrimų ir sanglaudos), siekiant užtikrinti
kompleksinį programavimą ir vieną įgyvendinimo,
atsiskaitymo ir kontrolės mechanizmų rinkinį. ·
Supaprastinimas. Galiojančios
finansavimo taisyklės sukurtos ne tik atsižvelgiant į poreikį
užtikrinti atskaitomybę už išleistas viešąsias lėšas, bet ir siekiant
įvertinti ankstesnes problemas. Tai nulėmė įvairovę ir
sudėtingumą – sunkiai įgyvendinamą ir kontroliuojamą
sistemą. Dėl sudėtingų taisyklių paramos
gavėjams, taip pat Komisijai ir valstybėms narėms tenka
didelė administracinė našta, kuri gali turėti nenumatytą
poveikį – atgrasyti nuo dalyvavimo programose ir vilkinti jų
įgyvendinimą. Šiuo metu dirbama siekiant supaprastinti ir
bendrąsias taisykles (Finansinį reglamentą), ir sektoriams taikomas
taisykles. ·
Sąlygų nustatymas. Siekiant didesnį dėmesį skirti rezultatams, o ne
sąnaudoms, į programas ir priemones bus įtrauktos sąlygos.
Tai ypač aktualu įgyvendinant dideles sanglaudos politikos ir
žemės ūkio išlaidų programas, kai valstybės narės ir
paramos gavėjai privalės parodyti, kad gautu finansavimu skatinama
siekti ES politikos prioritetinių tikslų. Apskritai Komisija
užtikrins bendros ES ekonominės politikos ir ES biudžeto
derėjimą, visų pirma, kad išvengtų situacijos, kai ES
teikiamo finansavimo veiksmingumą mažina nepatikima makrofiskalinė
politika. ·
Investicijų svertas. Bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi taikant novatoriškas
finansines priemones galima padidinti ES biudžeto poveikį: sudaryti
sąlygas didesnėms strateginėms investicijoms ir taip padidinti
ES augimo potencialą. Bendradarbiaujant su Europos investicijų banko
(EIB) grupe, nacionalinėmis ir tarptautinėmis viešosiomis
finansų įstaigomis įgyta teigiamos patirties, kuri bus perkelta
į kitą DFP. Garantijomis ir rizikos pasidalijimo susitarimais
finansų sektoriui galima suteikti daugiau nuosavo kapitalo ir daugiau
galimybių skolinti inovacinėms bendrovėms arba
infrastruktūros projektams. Todėl tokiomis finansinėmis
priemonėmis taip pat galima prisidėti prie bendros finansų rinkų
plėtros po krizės.
5.
Pagrindiniai nauji aspektai
Komisijos užmojis – kad kito ES biudžeto
lėšos būtų leidžiamos kitaip, skiriant didesnę reikšmę
rezultatams ir produktyvumui, sutelkiant dėmesį į praktinį
strategijos „Europa 2020“ darbotvarkės įgyvendinimą nustatant
griežtesnes sanglaudos politikos sąlygas ir susiejant tiesiogines išmokas
ūkininkams su ekologija. Kitas biudžetas turėtų būti
modernus: ištekliai turi būti perskirstyti prioritetinėms sritims,
tokioms kaip visai Europai svarbi infrastruktūra, moksliniai tyrimai ir
inovacijos, švietimas ir kultūra, ES išorės sienų apsauga ir
tokios prioritetinės išorės politikos kryptys, kaip ES
kaimynystė. Jame atsižvelgiama į daugeliui sričių svarbius
politikos prioritetus, tokius kaip aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita,
kurie sudaro neatsiejamą visų pagrindinių priemonių ir
veiksmų dalį. Ši nuostata pagal kiekvieną politikos sritį
išsamiai paaiškinta prie šio komunikato pridedamoje II dalyje. Kitoje dalyje
išdėstyti pagrindiniai pokyčiai, kurie bus padaryti pagrindinėse
išlaidų srityse.
5.1.
„Horizontas 2020“. Bendra strateginė
mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros
programa
ES susidaręs nemažas inovacijų
atotrūkis[10],
kurį reikia mažinti, jeigu ES nori konkuruoti su kitomis
išsivysčiusios ekonomikos šalimis, taip pat su besiformuojančios ir
besivystančios ekonomikos šalimis. Vertinant pagal kelis pagrindinius
rodiklius, pavyzdžiui, pagal užregistruotų patentų skaičių,
vidutinio pažangumo ir pažangiųjų technologijų produktų
eksportą ir moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai
skiriamų išlaidų BVP procentinę dalį, visa ES atsilieka nuo
Japonijos ir Jungtinių Valstijų. Plėtojant mokslinius tyrimus ir diegiant
inovacijas padedama kurti darbo vietas, gerovę ir gerinti gyvenimo
kokybę. Nors ES yra daugelio technologijų pasaulinė lyderė,
ji susiduria su vis didesne ir tradicinių konkurentų, ir
besiformuojančios ekonomikos šalių konkurencija. Įgyvendinant
bendras programas sutelkiamos mokslinių tyrimų pastangos, todėl
galima pasiekti tokių rezultatų, kokių atskiros valstybės
narės vienos pasiekti negali. Svarbu visoje ES skatinti didesnes
investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą,
kad būtų pasiektas pagrindinis strategijoje „Europa 2020“ nustatytas 3
% BVP investicijų tikslas. Be to, ES turi aktyviau patentuoti
mokslininkų sukurtus procesus ir produktus, kad jie būtų
naudojami ne tik pažangiųjų technologijų pramonėje, bet,
gal tai net svarbiau, ir tradiciniuose sektoriuose. Tam reikia valdžios
institucijų, privačiojo sektoriaus ir mokslininkų pastangų.
Subūrusi Europos mokslinių tyrimų tarybą, Komisija
pradėjo esminę ES mokslinių tyrimų valdymo
struktūrų pertvarkymą, kuris jau duoda teigiamų
rezultatų. Komisija siūlo tuo neapsiriboti ir pertvarkyti esamas ES
mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo priemones (visų
pirma bendrąsias mokslinių tyrimų programas ir Konkurencingumo
ir inovacijų programą): labiau susieti su nustatytais politikos
tikslais ir supaprastinti įgyvendinimo procedūras. Tai taip pat
palengvins paramos gavėjams tenkančią administracinę
naštą. Komisija siūlo, kad būsimas
mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas būtų
grindžiamas trimis pagrindiniais strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintais
užmojais: ·
tobulinti mokslinį pagrindą; ·
spręsti socialinius uždavinius; ·
įtvirtinti pirmaujančias pramonės
pozicijas ir didinti konkurencingumą. Bendra strategine programa (kuri bus pavadinta
„Horizontas 2020“), bus panaikintas susiskaidymas ir užtikrintas geresnis
derėjimas, be kitų dalykų, ir su nacionalinėmis
mokslinių tyrimų programomis. Ji bus glaudžiai susieta su
pagrindiniais sektorių politikos prioritetais, tokiais kaip sveikata,
apsirūpinimo maistu saugumas, taip pat bioekonomika, energetika ir klimato
kaita. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ dalyvaus Europos
technologijos institutas, atliksiantis svarbų vaidmenį savo
žinių ir inovacijos bendrijose suburdamas visų trijų žinių
trikampio šalių – švietimo, inovacijų ir mokslinių tyrimų –
partnerius. Viena šio naujo mokslinių tyrimų finansavimo metodo
ypatybė bus ta, kad, pasitelkus sėkmingą Rizikos pasidalijimo
finansinės priemonės pavyzdį, bus dažniau naudojamos
novatoriškos finansinės priemonės. 2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 80 mlrd. EUR Bendrai strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų programai. Šį finansavimą papildys didelė iš struktūrinių fondų moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriama parama. Pavyzdžiui, 2007–2013 m. Europos regionuose moksliniams tyrimams ir inovacijoms išleista apie 60 mlrd. EUR ir galima tikėtis, kad ateityje išlaidos bus panašios.
5.2.
Solidarumas ir investicijos tvariam augimui ir
užimtumui skatinti
Sanglaudos politika yra akivaizdi solidarumo
su neturtingiausiais ir silpniausiais ES regionais išraiška – tačiau ne
tik tai. Vienas iš svarbiausių ES laimėjimų yra jos
gebėjimas pakelti visų savo piliečių gyvenimo lygį.
Tai daroma ne tik padedant neturtingesnėms valstybėms narėms ir
regionams vystytis ir augti, bet ir skatinant integraciją į
bendrąją rinką, kuri dėl savo dydžio visoms ES narėms,
turtingoms ir neturtingoms, didelėms ir mažoms, suteikia galimybių
naudotis rinkomis ir masto ekonomija. Komisijos atliktame ankstesnių
metų išlaidų vertinime pateikta daug papildomos naudos ir
investicijų, kuriomis skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas
ir kurių nebūtų buvę be paramos iš ES biudžeto,
pavyzdžių. Vis dėlto rezultatai taip pat patvirtina tam tikrą
išsisklaidymą ir nepakankamą prioritetų nustatymą. Dabar,
kai viešosios lėšos
ribotos ir kai kaip niekada reikalingos augimą skatinančios
investicijos, Komisija nusprendė pasiūlyti gerokai pakeisti
sanglaudos politiką. Visoje ES siekiant įgyvendinti
strategijos „Europa 2020“ tikslus ir uždavinius svarbų vaidmenį, be
kita ko, atlieka sanglaudos politika. Komisija siūlo daugiau dėmesio
skirti sanglaudos politikos išlaidų rezultatams ir veiksmingumui ją
sistemingiau susiejant su strategijos „Europa 2020“ tikslais. Be to,
siūloma įvesti naują regionų kategoriją – „pereinamojo
laikotarpio regionai“, kad būtų pakeista dabartinė
laipsniško paramos įvedimo ir laipsniško nutraukimo sistema. Ši kategorija
apims regionus, kurių BVP vienam gyventojui yra 75 %–90 % ES-27
vidurkio. Nedarbas ir vis dar didelis skurdas
verčia imtis veiksmų ES ir nacionaliniais lygmenimis. Kad
Sąjunga galėtų spręsti didėjančias problemas,
susijusias su įgūdžių trūkumu, nepakankamais aktyvios darbo
rinkos politikos ir švietimo sistemos rezultatais, socialine
marginalizuotų grupių atskirtimi ir mažu darbo jėgos judumu,
reikia ir politikos iniciatyvų, ir konkrečių paramos
priemonių. Daugelį šių problemų paaštrino finansų ir
ekonomikos krizė, demografinės ir migracijos tendencijos ir
didelė technologinių pokyčių sparta. Veiksmingai
nesprendžiamos jos smarkiai apsunkina socialinę sanglaudą ir trukdo
konkurencingumui. Todėl labai svarbu augimą skatinančias
investicijas į infrastruktūrą, regionų konkurencingumą
ir verslo plėtrą derinti su priemonėmis, susijusiomis su darbo
rinkos politika, švietimu, mokymu, socialine įtrauktimi, darbuotojų,
įmonių ir verslininkų gebėjimu prisitaikyti, taip pat
administraciniais gebėjimais. Būtent šioje srityje pagrindinis vaidmuo
tenka Europos socialiniam fondui (ESF), todėl siūloma valstybių
narių reikalauti rasti būdą, kaip skirtingomis finansavimo
priemonėmis prisidėti prie pagrindinių strategijos „Europa 2020“
tikslų įgyvendinimo, be kitų dalykų, kiekvienos kategorijos
regionui nustatyti mažiausią struktūrinių fondų paramos ESF
dalį (25 % konvergencijos regionams, 40 % pereinamojo
laikotarpio regionams, 52 % konkurencingumo regionams, atsižvelgiant
į tai, kad trečdalį reikalavimus atitinkančiose
valstybėse narėse sanglaudos politikai skiriamo asignavimo toliau
sudarytų Sanglaudos fondo lėšos, neįskaitant teritorinio
bendradarbiavimo). Taikant šias dalis, mažiausia visa ESF skirtų
lėšų dalis yra 25 % sanglaudos politikai skirto biudžeto, t. y. 84
mlrd. EUR. ESF finansavimas bus papildytas keliomis Komisijos tiesiogiai valdomomis
darbo vietų kūrimą remiančiomis priemonėmis, tokiomis
kaip programa PROGRESS ir tinklas EURES. Europos prisitaikymo prie globalizacijos
padarinių fondas (EGF), kurio lėšomis remiami dėl
pasaulinės prekybos pokyčių darbą praradę darbuotojai
ir jiems padedama kuo greičiau vėl susirasti darbą, yra lanksti
priemonė, neįtraukta į finansinę programą. Skirtingais
metais reikia skirtingos sumos, todėl Komisija siūlo EGF
neįtraukti į finansinę programą. EGF taip pat galima
naudoti siekiant padėti žemės ūkio sektoriaus subjektams,
kurių pragyvenimo šaltinius galėjo neigiamai paveikti globalizacija. Siekdama padidinti ES išlaidų
veiksmingumą ir atsižvelgdama į Lisabonos sutartyje
įtvirtintą teritorinį požiūrį, Komisija siūlo
visiems struktūriniams fondams nustatyti bendrą strateginę
programą, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai virstų investavimo
prioritetais. Tai būtų postūmis siekiant Lisabonos sutartyje
nustatyto teritorinės sanglaudos tikslo. Praktiškai Komisija siūlo su
kiekviena valstybe nare sudaryti partnerystės sutartį. Šiose
sutartyse bus nustatytas nacionalinių ir regioninių partnerių
įsipareigojimas skirtas lėšas naudoti strategijai „Europa 2020“
įgyvendinti – tai bus veiklos rezultatų vertinimo pagrindas, kuriuo
remiantis galima įvertinti pažangą vykdant įsipareigojimus. Todėl turėtų būti
nustatyta tvirta sąsaja su valstybių narių parengtomis
nacionalinėmis reformų programomis bei stabilumo ir konvergencijos
programomis, taip pat su pagal jas Tarybos priimtomis konkrečioms šalims
skirtomis rekomendacijomis. Kad tikslui užtikrinti sanglaudos išlaidų
veiksmingumą nepakenktų nepatikima makrofiskalinė politika,
kiekvienoje sutartyje nustatytas sektoriams taikomas ex ante
sąlygas papildys su nauju ekonomikos valdymu susijusios sąlygos. Sutartyse bus išdėstyti aiškūs
tikslai ir rodikliai bei nustatytos tam tikros sąlygos (ir ex ante,
ir siejamos su siekiamais rezultatais, kad būtų galima juos
stebėti), taip pat įtrauktas įsipareigojimas metinėse
sanglaudos politikos ataskaitose apžvelgti per metus padarytą
pažangą. Finansavimas bus skiriamas keliems prioritetams: konkurencingumo
ir pereinamojo laikotarpio regionai visą jiems skirtą biudžeto
asignavimą, išskyrus ESF, pirmiausia naudotų energijos vartojimo efektyvumui,
atsinaujinančiajai energijai, MVĮ konkurencingumui ir inovacijoms, o
konvergencijos regionai jiems skirtą asignavimą panaudotų
įvairesniems prioritetams (jei reikia, ir institucinių
gebėjimų stiprinimui). Siekiant
geresnių veiklos rezultatų, bus nustatytos naujos sąlygos, kad ES
finansavimu daugiausia dėmesio būtų skiriama rezultatams ir
valstybėms narėms būtų sukurta stiprių paskatų
užtikrinti, kad vykdant sanglaudos politiką būtų veiksmingai
įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai ir uždaviniai. Bus
nustatytos ir ex ante sąlygos, kurios turi būti
įtvirtintos prieš išmokant lėšas, ir ex post sąlygos,
pagal kurias papildomos lėšos bus išmokamos priklausomai nuo veiklos
rezultatų. Jeigu pažangos tenkinant šias sąlygas nebus,
lėšų mokėjimas bus sustabdytas arba nutrauktas. Sąlygos bus
grindžiamos rezultatais ir paskatomis įgyvendinti reformas, kurių
reikia veiksmingam finansinių išteklių naudojimui užtikrinti.
Siekiant daugiau dėmesio skirti rezultatams ir strategijos „Europa 2020“
tikslų siekimui, 5 % sanglaudos biudžeto bus atidėti ir
atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus skirti valstybėms
narėms ir regionams, kurie įgyvendindami savo programas pasiekė
orientyrus pagal programos tikslus, susijusius su strategijos „Europa 2020“
tikslais ir uždaviniais. Orientyrai bus apibrėžti pagal sanglaudos
politikos reglamentus. Galiojančią finansinę
programą įgyvendinant įgyta patirtis rodo, kad daug
valstybių narių per trumpą laikotarpį nesugeba panaudoti
didelės apimties ES lėšų. Dėl vėlavimo parengti projektus,
vykdyti įsipareigojimus ir išleisti lėšas šio finansavimo laikotarpio
pabaigoje susikaupė daug nepanaudotų asignavimų. Be to, kai
kurioms valstybėms narėms dėl jų fiskalinės
padėties sunkiau skirti lėšų bendram nacionaliniam finansavimui
suteikti. Siekdama sustiprinti gebėjimą panaudoti finansavimą,
Komisija siūlo keletą priemonių: ·
sanglaudos lėšų asignavimams nustatyti 2,5 %
BNP apribojimo tarifą; ·
leisti laikinai padidinti bendro finansavimo
normą 5–10 procentinių punktų, jeigu valstybė narė
gauna finansinę pagalbą pagal SESV 136 arba 143 straipsnį, ir
taip sumažinti pastangas, kurių reikalaujama iš nacionalinių
biudžetų vykstant fiskaliniam konsolidavimui, kartu išlaikant tą
patį bendrą ES finansavimo lygį; ·
į partnerystės sutartis įtraukti tam
tikras sąlygas dėl administracinių gebėjimų gerinimo. Komisija
siūlo kitoje DFP didžiausią sanglaudos lėšų dalį
skirti neturtingiausiems regionams ir valstybėms narėms. Ji taip pat
siūlo padėti tiems regionams, kurie netenka konvergencijos regiono
statuso, apribojant pagalbos intensyvumo sumažinimą, kuris būtų
taikomas, jeigu jie iš karto įgytų konkurencingumo regiono
statusą. Todėl Komisija siūlo, kad kitos DFP laikotarpiu jiems
būtų palikta du trečdaliai ankstesnės pagalbos. Šie
regionai, kartu su kitais, kurių BVP lygis panašus (75–90 % ES BVP), būtų
priskirti naujai pereinamojo laikotarpio regionų kategorijai. 2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 376 mlrd. EUR sanglaudos politikos priemonių išlaidoms. Ši suma apima: · 162,6 mlrd. EUR konvergencijos regionams; · 38,9 mlrd. EUR pereinamojo laikotarpio regionams; · 53,1 mlrd. EUR konkurencingumo regionams; · 11,7 mlrd. EUR teritoriniam bendradarbiavimui; · 68,7 mlrd. EUR Sanglaudos fondui. Ir 40 mlrd. EUR Europos infrastruktūros tinklų priemonei (žr. 5.3 dalį) Europos socialinio fondo lėšas (remiantis 25–40–52 proc. formule, taikoma regionų kategorijoms) sudaro bent 25 % sanglaudos paketo, išskyrus Europos infrastruktūros tinklų priemonę, t. y. 84 mlrd. EUR. Neįtraukta į DFP: · 3 mlrd. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui; · 7 mlrd. EUR Europos solidarumo fondui.
5.3.
Europos infrastruktūros tinklų
priemonė
Visu pajėgumu veikianti bendroji rinka
priklauso nuo šiuolaikiškos, itin našios infrastruktūros, kuria sujungiami
Europos transporto, energijos, informacinių ir ryšių technologijų
(IRT) tinklai. Apskaičiuota, kad transeuropiniams
energijos tinklams užbaigti 2014–2020 m. reikės 200 mlrd. EUR, 540 mlrd.
EUR reikia investuoti į transeuropinį transporto tinklą, o per 250 mlrd. EUR
– į IRT. Nors didžiąją dalį reikalingų investicijų
gali ir turėtų skirti rinka, reikia spręsti rinkos nepakankamumo
problemą: užpildyti tebesančias spragas, šalinti kliūtis ir
užtikrinti tinkamas tarpvalstybines jungtis. Vis dėlto patirtis
patvirtina, kad nacionaliniuose biudžetuose paprastai neteikiama pakankamai
didelės reikšmės daugiašalėms, tarpvalstybinėms
investicijoms, kurių reikia, kad bendroji rinka turėtų
reikiamą infrastruktūrą. Tai dar vienas ES biudžeto teikiamos
papildomos naudos pavyzdys. Tokio biudžeto lėšomis gali būti
užtikrintas visos Europos interesus atitinkančių projektų,
kuriuos įgyvendinant centrinė dalis gali būti sujungta su
periferija visų labui, finansavimas. Todėl Komisija nusprendė
pasiūlyti sukurti Europos infrastruktūros tinklų priemonę,
kad paspartintų infrastruktūros, kurios reikia ES, plėtrą.
Sukūrus augimą skatinančias jungtis bus sudarytos geresnės
sąlygos patekti į vidaus rinką, baigsis tam tikrų
ekonominių „salų“ izoliacija. Antai tų ES vietovių, kurios
dar neprijungtos prie pagrindinių elektros ir dujų tiekimo
tinklų, energijos tiekimas priklauso nuo investicijų kitose
valstybėse narėse. Europos infrastruktūros tinklų priemone
taip pat bus iš esmės prisidėta stiprinant energetinį saugumą,
nes visos Europos mastu bus užtikrinta galimybė naudotis skirtingais
Sąjungoje ir už jos ribų esančiais šaltiniais ir tiekėjais.
Ji taip pat padės taikyti naują Lisabonos sutartimi įvestą
teritorinės sanglaudos principą. Visoje Europoje užtikrinus galimybę
naudotis padidintos spartos IRT tinklais ir visoje Europoje teikiamomis IRT
paslaugomis, be kitų dalykų, bus panaikintas bendrosios rinkos
susiskaidymas, MVĮ bus lengviau ieškoti augimo galimybių ne tik savo
šalies, bet ir kitose rinkose. Europos infrastruktūros tinklų
priemonės lėšomis bus finansuojami iš anksto nustatyti ES
svarbūs transporto, energetikos ir IRT infrastruktūros prioritetai,
taip pat fizinė ir informacinių technologijų infrastruktūra,
laikantis tvaraus vystymosi kriterijų. Prie šio pasiūlymo pridedamas
siūlomų infrastruktūros prioritetų (trūkstamų
jungčių) sąrašas. Europos infrastruktūros tinklų
priemonė bus valdoma centralizuotai ir bus finansuojama iš tikslinio
biudžeto ir iš Sanglaudos fondo transportui numatytų lėšų.
Bendro finansavimo iš ES biudžeto norma bus aukštesnė, jeigu investuojama
vadinamuosiuose konvergencijos, o ne konkurencingumo regionuose. Vietinė
ir regioninė infrastruktūra bus sujungta su prioritetine ES
infrastruktūra, taip sujungiant visus ES piliečius, ir galės
būti (bendrai) finansuojama iš struktūrinių fondų
(Sanglaudos fondo ir (arba) ERPF, atsižvelgiant į valstybės
narės arba regiono padėtį). Atsižvelgdama į
nepakankamą naujųjų valstybių narių
infrastruktūrą, Komisija nusprendė pasiūlyti Sanglaudos
fondui skirti santykinai nepakeistą asignavimą. Tai padės
skatinti investicijas į transportą reikalavimus atitinkančiuose
regionuose ir paremti jų ir likusios ES dalies jungčių
kūrimą. Europos infrastruktūros tinklų
priemonė suteikia galimybių naudoti novatoriškas finansavimo
priemones siekiant paspartinti ir užtikrinti didesnes investicijas nei tos,
kurios gali būti padarytos tik iš viešųjų lėšų.
Komisija glaudžiai bendradarbiaus su EIB ir kitais viešaisiais investicijų
bankais, kad sujungtų šių projektų finansavimą. Visų
pirma Komisija skatins naudoti ES projektų obligacijas[11], kad paspartintų šių svarbių
projektų įgyvendinimą. Kai kurie ES svarbūs infrastruktūros
projektai turės būti įgyvendinami ir kaimyninėse, ir
narystei besirengiančiose šalyse. Komisija pasiūlys paprastesnius
būdus juos susieti su naująja priemone ir finansuoti jos
lėšomis, kad užtikrintų vidaus ir išorės priemonių
derėjimą. Vadinasi, bus nustatytos kompleksinės taisyklės,
kad atitinkamų projektų finansavimui reikalingas lėšas
būtų galima skirti pagal skirtingas ES biudžeto išlaidų
kategorijas. 2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 40 mlrd. EUR Europos infrastruktūros tinklų priemonei, kuriuos papildytų 10 mlrd. EUR Sanglaudos fondo lėšų, numatytų atitinkamoms investicijoms į transportą. Ši suma apima 9,1 mlrd. EUR energetikos sektoriui, 31,6 mlrd. EUR transporto sektoriui (įskaitant 10 mlrd. EUR Sanglaudos fondo lėšų) ir 9,1 mlrd. EUR IRT.
5.4.
Tausiai išteklius naudojanti bendra žemės
ūkio politika
Bendra žemės ūkio politika
(BŽŪP) – viena iš nedaugelio iš tikrųjų bendros ES politikos
krypčių. Jos paskirtis – Europoje sukurti tvarų žemės
ūkio sektorių didinant jo konkurencingumą, užtikrinant
tinkamą ir saugų aprūpinimą maistu, išsaugoti aplinką
ir kraštovaizdį kartu užtikrinant tinkamą žemės ūkio
bendruomenės gyvenimo lygį. Ji pakeičia skirtingą 27
valstybių narių žemės ūkio politiką ir ją vykdant
sutaupomos nacionalinių biudžetų lėšos, kadangi tiesioginė
parama ūkininkams mokama iš ES biudžeto ir nėra bendrai finansuojama
nacionaliniu lygmeniu. Siūlydama BŽŪP finansavimo
pakeitimus Komisija ją labiau įtraukia į strategiją „Europa
2020“ kartu užtikrindama pastovų pajamų lygį Europos
ūkininkams. Ateityje žemės ūkio biudžetas bus naudojamas net tik
žemės ūkio produktyvumui padidinti, tinkamam žemės ūkio
bendruomenės gyvenimo lygiui užtikrinti, rinkoms stabilizuoti,
produktų tiekimui vartotojams prieinama kaina užtikrinti, bet juo taip pat
bus remiamas tvarus gamtos išteklių ir klimato politikos valdymas ir
subalansuotas teritorinis vystymasis visoje Europoje. Trys strategijos „Europa 2020“
kryptys – pažangus, tvarus ir integracinis augimas – bus susisietos su kitu
BŽŪP plėtros etapu. Komisija siūlo pakeitimus, kad visoje ES
būtų sukurta sąžiningesnė ir teisingesnė paramos
sistema, susiejanti žemės ūkį su aplinkos politika, kad
kraštovaizdis būtų prižiūrimas tvariai, ir užtikrinanti, kad
žemės ūkis toliau palaikytų gyvybingą kaimo ekonomiką.
Bėgant metams į BŽŪP įtraukta įsipareigojimų ir
pareigų, kurios labiau tiktų kitų sričių politikai.
Naujoji DFP Komisijai suteiks progą perorientuoti BŽŪP į jos
pagrindinę ir naują veiklą. Todėl, pavyzdžiui, maisto
saugai skirtos lėšos perkeltos į biudžeto 3 išlaidų
kategoriją, o pagalba maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims ateityje
bus finansuojama iš 1 išlaidų kategorijos lėšų, nes taip geriau
laikomasi strategijoje „Europa 2020“ nustatyto skurdo mažinimo tikslo. Komisija
pasiūlys išplėsti Europos prisitaikymo prie globalizacijos
padarinių fondo taikymo sritį įtraukiant pagalbą
ūkininkams, kurių pragyvenimo šaltinius galėjo paveikti
globalizacija. Pagrindinė dviejų ramsčių
BŽŪP struktūra bus išlaikyta. Toliau nurodyti svarbiausi Komisijos
siūlomi pakeitimai. Tiesioginių išmokų susiejimas su
ekologija. Siekiant užtikrinti, kad BŽŪP
padėtų ES praktiškai siekti aplinkos ir klimato politikos
tikslų, neapsiribojant galiojančiuose teisės aktuose nustatytais
kompleksinio paramos susiejimo reikalavimais, 30 % tiesioginės
paramos bus susieta su ekologijos sąlyga. Vadinasi, visi ūkininkai
privalo vykdyti aplinkai palankią veiklą, kuri bus apibrėžta
teisės aktuose ir kurią bus galima patikrinti. Ūkininkai gaus
išmokas už bendrapiliečiams teikiamas viešąsias gėrybes, taigi
žemės ūkio sektorius bus iš esmės nukreiptas tvaresnio vystymosi
linkme. Išmokų suvienodinimas. Siekiant vienodžiau paskirstyti tiesioginę paramą, kartu
atsižvelgiant į tebesančius darbo užmokesčio ir
sąnaudų skirtumus, tiesioginės paramos už hektarą dydžiai
bus palaipsniui tikslinami. Tai bus padaryta per laikotarpį visoms
valstybėms narėms, kurioms skiriamos mažesnės nei 90 %
vidurkio tiesioginės išmokos, trečdaliu sumažinant skirtumą tarp
dabartinio dydžio ir šio dydžio. Išmokų vienodinimą proporcingai
finansuos visos valstybės narės, kurių tiesioginės išmokos
didesnės už ES vidurkį. Be to, bus peržiūrėtas kaimo plėtros
lėšų skyrimas: bus remiamasi objektyvesniais kriterijais ir
lėšos geriau orientuojamos į politikos tikslus. Taip bus užtikrintos
sąžiningesnės sąlygos vienodą veiklą vykdantiems
ūkininkams. Kad BŽŪP būtų galima spręsti uždavinius,
susijusius su XXI a. Europos žemės ūkio ekonominiais, socialiniais ir
geografiniais ypatumais, ir veiksmingai prisidėti siekiant strategijos
„Europa 2020“ tikslų, Komisija parengs pasiūlymus, kuriais bus
numatyta galimybė lanksčiai naudoti abiejų ramsčių
priemones. Tiesioginių išmokų dydis
apribojamas ribojant bazinį tiesioginės
pajamų paramos, kurią gali gauti didelės žemės ūkio
valdos, dydį, atsižvelgiant į didesnių struktūrų masto
ekonomiją ir jų tiesiogiai įdarbinamų darbuotojų
skaičių. Komisija siūlo, kad sutaupytos lėšos
būtų panaudotos kaimo plėtrai skirtam biudžeto asignavimui ir
paliekamos tų valstybių narių, kuriose jos sutaupytos,
nacionaliniuose finansiniuose paketuose. Komisijos nuomone, šie nauji aspektai gali
būti suderinti su dabartine BŽŪP dviejų ramsčių struktūra.
Taigi būsimosios BŽŪP pirmasis ramstis bus ekologiškesnis ir jo
lėšos paskirstomos teisingiau, o antrasis ramstis bus labiau orientuotas
į konkurencingumą ir inovacijas, klimato kaitą ir aplinką.
Geriau orientuojant politiką turimi finansiniai ištekliai turėtų
būti naudojami veiksmingiau. Vykdant antrojo BŽŪP ramsčio kaimo
plėtros politiką toliau bus atsižvelgiama į konkrečius
nacionalinius ir (arba) regioninius poreikius laikantis ES prioritetų, ir
jai bus taikomos tos pačios strategijos „Europa 2020“ veiklos rezultatais
grindžiamos sąlygos kaip ir kitų struktūrinių fondų
atveju. Po 2013 m. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai
(EŽŪFKP) bus įtrauktas į visų struktūrinių
fondų bendrą strateginę programą ir į su visomis
valstybėmis narėmis numatomas sudaryti sutartis. Pabrėžiant
socialinės ir ekonominės plėtros teritorinio aspekto svarbą
ir į vieną sutartį įtraukiant visas ES lėšas, ateityje
bus geriau remiama ekonominė ES kaimo vietovių plėtra. Galiausiai Komisija siūlo
restruktūrizuoti rinkos priemones, kurios dabar priskiriamos pirmajam
BŽŪP ramsčiui. Šiandien Europos žemės ūkiui reikia
spręsti įvairius uždavinius, visų pirma reikia atsižvelgti
į nenumatytas aplinkybes arba palengvinti prisitaikymą prie
tarptautinių prekybos susitarimų nulemtų pokyčių.
Todėl Komisija siūlo sukurti dvi daugiametei finansinei programai
nepriskiriamas priemones, kurioms bus taikoma ta pati paspartinta
procedūra kaip ir Neatidėliotinos pagalbos rezervui: ekstremalių
situacijų mechanizmą,
naudojamą krizių atvejais (pavyzdžiui, kilus maisto saugos
problemoms), ir nustatyti naują Europos prisitaikymo prie globalizacijos
padarinių fondo taikymo sritį. 2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 281,8 mlrd. EUR bendros žemės ūkio politikos I ramsčiui ir 89,9 mlrd. EUR kaimo plėtrai. Finansavimas bus papildytas dar 15,2 mlrd. EUR: · 4,5 mlrd. EUR apsirūpinimo maistu saugumo moksliniams tyrimams ir inovacijoms, bioeokomikai ir tvariam žemės ūkiui (įtraukta į bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą); · 2,2 mlrd. EUR maisto saugai pagal 3 išlaidų kategoriją; · 2,5 mlrd. EUR pagalbai maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal 1 išlaidų kategoriją; · 3,5 mlrd. EUR naujam rezervui krizių žemės ūkio sektoriuje atvejais; · iki 2,5 mlrd. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui.
5.5.
Investicijos į žmoniškąjį
kapitalą
Strategijos „Europa 2020“ pagrindiniai tikslai
padidinti tretinį išsilavinimą turinčių ir sumažinti
mokyklų nebaigusių asmenų skaičių nebus pasiekti,
jeigu nebus daugiau investuojama į žmogiškąjį kapitalą.
Didžiausias ES biudžeto finansinis įnašas investicijoms į žmones
skiriamas iš Europos socialinio fondo. Neapsiribojant šio fondo veikla, galima
padidinti ES paramą visų pakopų formaliajam švietimui ir mokymui
(viduriniam, aukštajam, profesiniam, suaugusiųjų), taip pat
savišvietai ir neformaliajam švietimui ir mokymo veiklai. Vienas iš
pagrindinių dabartinės Mokymosi visą gyvenimą programos,
programų „Erasmus Mundus“ ir „Jaunimas“ laimėjimų – išaugęs
tarptautinis judumas mokymosi tikslais. Kitos DFP laikotarpiu bus sustiprinta
šiuo metu iš programos „Leonardo“ lėšų remiama veikla, kuria siekiama
tobulinti įgūdžius ir padėti mažinti aukštą daugelio
valstybių narių jaunimo nedarbo lygį ir kuria žmonėms
suteikiama galimybė mokytis kitos ES šalies švietimo ir mokymo,
pavyzdžiui, pirminio profesinio rengimo, įstaigose, taip pat plėtoti
ir iš vienos valstybės narės į kitą perduoti
novatorišką politiką. Šiuo metu pagal magistro programas kitoje
valstybėje narėje studijuoti norintys studentai gali gauti labai
nedidelę finansinę paramą. Komisija pasiūlys parengti,
bendradarbiaujant su EIB, novatorišką programą, kuri suteiks
garantijų kitoje šalyje studijuoti norintiems magistrantams. Todėl
Komisija siūlo sustiprinti Bendrijos švietimo ir mokymo programas ir padidinti
šiai veiklai skiriamą finansavimą. Kultūrai ir žiniasklaidai skiriamu ES
finansavimu remiamas bendras europiečių kultūros paveldas ir
gerinama Europos kūrinių sklaida ES ir už jos ribų.
Dabartinės programos atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant tarpvalstybinį
bendradarbiavimą, tarpusavio mokymąsi ir didinant šių
sektorių profesionalumą. Augantis kultūros ir
kūrybinės pramonės sektorių ekonominis vaidmuo labai
atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus. Vis dėlto dabar programų ir
priemonių struktūra suskaidyta. Pagal jas paprastai įgyvendinama
daug mažų projektų ir kai kurios jų nesukaupė kritinės
masės, kad padarytų ilgalaikį poveikį. Kartais jų
veikla sutampa, todėl didėja valdymo sąnaudos ir trikdomi
potencialūs pareiškėjai. Todėl Komisija siūlo vieną
kompleksinę švietimo, mokymo ir jaunimo programą, taip
racionalizuojant ir supaprastinant dabartinę struktūrą.
Daugiausia dėmesio bus skiriama įgūdžių ugdymui ir
žmonių judumui. Dėl tų pačių priežasčių su
kultūra susijusioms programoms taip pat bus suteikta sinergijos. Bus supaprastinti paraiškų teikimo ir
projektų priežiūros bei vertinimo procesai, be kitų dalykų,
projektų valdymą pavedus nacionalinėms agentūroms. 2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 15,2 mlrd. EUR švietimo ir mokymo sričiai ir 1,6 mlrd. EUR kultūros sričiai. Šį finansavimą papildys didelė iš struktūrinių fondų švietimui ir mokymui skiriama parama. Pavyzdžiui, 2007–2013 m. Europos regionuose moksliniams tyrimams ir inovacijoms išleista apie 72,5 mlrd. EUR ir galima tikėtis, kad ateityje išlaidos bus panašios.
5.6.
Migracijos problemų sprendimas
Pastaraisiais
metais nuolat augo vidaus reikalų politikos, apimančios saugumą,
migraciją ir išorės sienų valdymą, reikšmė. Tai viena
iš politikos sričių, kuri buvo gerokai pakeista pagal Lisabonos
sutartį. Jos svarba patvirtinta Stokholmo programoje[12] ir jos veiksmų plane[13]. Nepaprastai svarbus tikslas – sukurti vidaus sienų
neturinčią erdvę, į kurią ES piliečiai ir
trečiosios šalies piliečiai, turintys teisę atvykti ir gyventi,
galėtų atvykti, kurioje jie galėtų nevaržomai judėti,
gyventi ir dirbti, žinodami, kad jų teisių visiškai paisoma ir kad
užtikrintas jų saugumas. Tačiau išaugo ir visuomenės
susirūpinimas dėl neteisėtos imigracijos ir integracijos. Į
ateitį orientuota teisėtos imigracijos ir integracijos politika –
svarbiausia didinant ES konkurencingumą ir socialinę sanglaudą,
turtinant mūsų visuomenę ir sudarant visiems vienodas galimybes.
Šios srities prioritetas – užbaigti kurti saugesnę ir veiksmingesnę
bendrą Europos prieglobsčio sistemą, atspindinčią
mūsų vertybes. Apskritai ES biudžeto lėšų sutelkimas šioje
srityje duoda akivaizdžios papildomos naudos. Kitoje daugiametėje finansinėje
programoje Komisija siūlo supaprastinti išlaidų priemonių
struktūrą sumažinant programų skaičių ir nustatyti
dviejų ramsčių struktūrą – sukurti Migracijos ir
prieglobsčio fondą ir Vidaus saugumo fondą. Abu fondai bus
svarbūs vykdant išorės veiksmus: pradėjus finansavimą ES ir
jį tęsiant trečiosiose šalyse bus užtikrintas jo
tęstinumas, pavyzdžiui, vykdant pabėgėlių perkėlimo,
readmisijos ir regioninės apsaugos programas. Komisija taip pat numato
pereiti nuo metinio programavimo prie daugiamečio programavimo, taip
sumažės Komisijos, valstybių narių ir galutinių paramos
gavėjų darbo krūvis. Lisabonos sutartyje numatytas ES
bendradarbiavimas kovojant su nusikaltėlių tinklais, prekyba
žmonėmis ir ginklų bei narkotikų kontrabanda, taip pat
bendradarbiavimas civilinės saugos srityje siekiant užtikrinti
geresnę žmonių ir aplinkos apsaugą didelių gaivalinių
ir žmogaus sukeltų nelaimių atveju. Dėl padažnėjusių
nelaimių, nuo kurių kenčia europiečiai, būtina imtis
labiau sisteminių Europos lygmens veiksmų. Todėl Komisija
siūlo padidinti ES reagavimo į nelaimes veiksmingumą, darną
ir regimumą. 2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 8,2 mlrd. EUR vidaus reikalų sričiai ir 455 mln. EUR civilinei saugai ir Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų priemonei.
5.7.
ES kaip pasaulinio masto veikėja
Įvykiai už ES sienų gali tiesiogiai paveikti ir paveikia ES
piliečių gerovę ir saugumą. Todėl ES svarbu aktyviai
stengtis nulemti įvykius pasaulyje, be kitų dalykų, naudojant
finansines priemones. Lisabonos sutartis
– naujas ES santykių su pasauliniais partneriais atspirties taškas.
Vyriausiojo įgaliotinio, kartu einančio Komisijos pirmininko pavaduotojo
pareigas, ir atliekančio svarbų koordinuojamąjį
vaidmenį, pareigybė sukurta siekiant su tarptautiniais partneriais
bendrauti vieningai ir veiksmingai, paisant pagrindinių demokratijos,
teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių, žmogaus orumo, lygybės ir solidarumo principų ir
gerbiant Jungtinių Tautų chartijos ir tarptautinės teisės
principus. ES toliau propaguos ir gins žmogaus teises, demokratiją ir
teisinę valstybę užsienyje. Tai pagrindinis ES išorės
veiksmų ginant savo vertybes aspektas. Kitas svarbus
prioritetas – laikytis ES oficialaus įsipareigojimo iki 2015 m. paramai
užjūrio vystymuisi skirti 0,7 % bendrojo nacionalinio produkto (BNP)
išlaikant ES biudžeto dalį bendromis visos ES pastangomis ir taip žengti
lemiamą žingsnį siekiant Tūkstantmečio vystymosi
tikslų. Taikant vystomojo bendradarbiavimo finansinę
priemonę (DCI) bus sukurta visai Afrikai skirta priemonė, skirta
paremti Bendros Afrikos ir Europos strategijos įgyvendinimą, kuria
daugiausia dėmesio skiriama aiškiai tarpregioninės ir
tarpžemyninės veikos papildomai naudai. Priemonė bus
pakankamai lanksti, kad būtų galima derinti ES valstybių
narių, Afrikos valstybių, finansų įstaigų ir
privačiojo sektoriaus įnašus. Be to, taikant DCI daugiausia
dėmesio bus skiriama skurdo mažinimui ir Tūkstantmečio vystymosi
tikslų siekimui atitinkamuose pasaulio regionuose. ES turi dalyvauti atsižvelgdama į atskirų partnerių
aplinkybes. Mūsų partneriai – ir besivystančios
ekonomikos šalys, ir mažiausiai išsivysčiusios šalys, kurioms reikia
specialios ES pagalbos. Atsižvelgdama į neseniai paskelbtą Europos
kaimynystės politikai skirtą komunikatą[14], ES pasirengusi kaimynystėje ilgainiui
sukurti stabilumo, gerovės ir demokratijos erdvę. Dėl
istorinių įvykių arabų valstybėse taip pat
reikia nuolatinių investicijų pokyčių procesui, kuris
akivaizdžiai svarbus tiek mums, tiek šioms valstybėms, paremti. ES
suaktyvins krizių prevencijos veiklą, kad išsaugotų taiką
ir tarptautinį saugumą. Savo
priemonėmis taip pat galime prisidėti ES bendradarbiaujant su
trečiosiomis šalimis pasaulinės reikšmės klausimais, tokiais
kaip klimato kaita, aplinkos apsauga, neteisėta migracija ir regioninis
nestabilumas, ir užtikrinti greitą ir veiksmingą ES atsaką
ištikus gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms visame pasaulyje.
ES įsipareigojusi finansiškai prisidėti, kad įvykdytų savo
tarptautinius įsipareigojimus klimato kaitos ir biologinės
įvairovės srityse. 2003 m. priemonės buvo iš esmės
racionalizuotos, todėl jos duoda veiksmingesnių rezultatų.
Komisija nemano, kad kitu DFP laikotarpiu reikia dar kartą iš esmės
keisti teisinę struktūrą, nors pasiūlyta jos
patobulinimų ir visa priemonė sustiprinta. Siekdama
atsižvelgti į vykstančius tarptautinius pokyčius, Komisija
siūlo perorientuoti pramoninių ir besiformuojančios ekonomikos
šalių programų finansavimą ir verčiau sukurti naują
partnerystės priemonę mūsų ekonominiams interesams kituose
pasaulio regionuose paremti. Skatinant prekybą ir reguliavimo vienodinimą
ES verslui gali būti suteikta daugiau galimybių tais atvejais, kai
finansavimu būtų sustiprinti ES ekonominiai ryšiai pasaulyje. Taip bus
užtikrinta, kad Europos įmonės pasinaudotų ekonominiais
pokyčiais, vykstančiais daugelyje pasaulio regionų, kur
atsiveria galimybės, kokių iki šiol nebuvo, tačiau konkurencija
irgi labai stipri. Lisabonos
sutartyje ES humanitarinė pagalba pripažįstama kaip savarankiška ES
išorės veiksmų politikos sritis – tai suteikia didelės
papildomos naudos. Laikantis nuoseklaus, papildančio ir suderinto ES
požiūrio į humanitarinės pagalbos teikimą užtikrinama, kad
ribotais ištekliais būtų veiksmingai atsižvelgiama į nustatytus
poreikius ir skatinama veiksmingesnė tarptautinė humanitarinė
pagalba. Dėl padažnėjusių gaivalinių ir žmogaus
sukeltų nelaimių ir jų ekonominio poveikio būtina imtis
sisteminių Europos lygmens veiksmų, siekiant gerinti pasirengimą
ir stiprinti reagavimo gebėjimus tiek ES viduje, tiek už jos ribų.
Komisija siūlo, kad reagavimui į krizes, krizių prevencijai ir
valdymui būtų naudojama Humanitarinės pagalbos priemonė ir civilinės
saugos mechanizmas, taikomas reaguojant į gaivalines ir žmogaus sukeltas
nelaimes, kurių dėl klimato kaitos poveikio nemažės. Komisija
įsitikinusi, kad kai kuriose vidaus politikos srityse, kaip antai švietimo
ir migracijos, finansavimo priemones reikėtų naudoti veiksmams
trečiosiose šalyse paremti, nes racionalizavus ir supaprastinus
metodą gaunama akivaizdžios naudos. 2014–2020 m. Komisija siūlo skirti 70 mlrd. EUR išorės priemonėms. Neįtraukta į DFP: · Europos plėtros fondas (AKR valstybės) – 30 mlrd. EUR; · Europos plėtros fondas (užjūrio šalys ir teritorijos) – 321 mln. EUR; · Pasaulinis klimato ir biologinės įvairovės fondas; · Neatidėliotinos pagalbos rezervas – 2,5 mlrd. EUR.
5.8.
Specialūs punktai
Veikla, vykdoma ES vardu arba
įgyvendinant ES politiką, finansuojama įvairiais būdais.
Dėl kelių priežasčių tam tikra veikla finansuojama iš
skirtingų įnašų į biudžetą arba ją finansuoja tik
kai kurios valstybės narės. Šiame pasiūlyme dėl DFP
Komisija taip pat atkreipia dėmesį į kelis specialų
statusą turinčius išlaidų pasiūlymus.
5.8.1.
Europos plėtros fondas
Iš Europos plėtros fondo (EPF)
lėšų finansuojama parama ES besivystančių šalių
partnerių vystymuisi. Tradiciškai šis finansavimas neįtraukiamas
į ES biudžetą, siekiant atsižvelgti į istorinius kai kurių
valstybių narių ryšius su skirtingais pasaulio regionais. Komisijos
nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis, Kotonu susitarimui (kuriuo
remiantis teikiama EPF parama AKR valstybėms) baigiant galioti 2020 m.,
dar netenkinamos sąlygos, kad visas EPF būtų įtrauktas
į biudžetą. Vis dėlto siekdama numatyti perspektyvą jį
įtraukti ateityje, Komisija apsvarstys galimybę pasiūlyti EPF
įnašo raktą labiau suderinti su ES biudžetui naudojamu raktu. Taip
bus pagerintas paramai vystymuisi suteiktų absoliučių sumų regimumas.
Be to, siūloma pagerinti demokratinę EPF priežiūrą, ją
suderinant su DCI ir atsižvelgiant į šios priemonės ypatumus.
5.8.2.
Didelės apimties projektai
Bėgant metams įgyta patirtis
patvirtina, kad ES svarbūs didelės apimties projektai mažam ES
biudžetui dažniausiai yra neproporcingai brangūs. Dėl savo specifinio
pobūdžio jie dažnai viršija pirmines sąnaudų projekcijas,
todėl vėliau atsiradus papildomo finansavimo poreikiui reikia
perskirstyti lėšas, kurios jau buvo numatytos kitiems prioritetiniams
poreikiams. Tai nėra tvarus sprendimas, todėl Komisija nusprendė
pateikti kitų būsimo didelės apimties mokslinių
projektų finansavimo pasiūlymų, projektą „Galileo“
atskirdama nuo kitų projektų. Projektą „Galileo“ ES valdo viena,
todėl į šį paketą įtrauktas pakankamas biudžetas
projekto būsimiems poreikiams patenkinti. Reikės nuolat kontroliuoti
sąnaudas. Tai bus įtvirtinta reglamente, kuriuo nustatoma DFP.
Projekto visiško parengimo darbui etapas ir veikimo etapas turėtų
prasidėti kitos finansinės programos laikotarpio pradžioje, tada
turėtų būti apsvarstyta nauja valdymo tvarka ilgesniam
laikotarpiui. Tokiems projektams, kaip ITER ir GMES,
kurių išlaidos ir (arba) jų perviršiai yra per dideli, kad jas
būtų galima priskirti tik ES biudžetui, Komisija siūlo po 2013 m.
numatyti jų finansavimą ne pagal DFP. Taip ES galės toliau
vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus.
6.
Priemonės ir įgyvendinimas
6.1.
Supaprastinimas siekiant geresnių
rezultatų
ES programų įgyvendinimo
procedūros ir kontrolės reikalavimai turi būti veiksmingi, kad
būtų užtikrinta atskaitomybė, tačiau jie taip pat turi
būti ekonomiški. Vykstant pokyčiams per laiką susiformavo
sistema, kurią dabar daug kas laiko pernelyg sudėtinga ir kuri dažnai
atgraso nuo dalyvavimo programose ir (arba) vilkina jų
įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendė
pasiūlyti iš esmės supaprastinti visą būsimą DFP.
Todėl svarbu, kad būsimuose visų sektorių programų
teisiniuose pagrinduose būtų tinkamai suderinti politikos tikslai,
įgyvendinimo būdai ir administravimo bei kontrolės išlaidos.
Visų pirma, politikos tikslų siekimo sąlygos bus nustatytos
atsižvelgiant į sąnaudų veiksmingumą ir kartu bus
užtikrintos aiškios tinkamumo sąlygos, atskaitomybė ir derama
kontrolė, kad iki priimtino lygio ir priimtinomis sąnaudomis
būtų mažinama klaidų rizika ir sukčiavimo galimybės. Bet kokį prasmingą ES finansavimo
supaprastinimą bus galima įgyvendinti, jeigu visos institucijos
sutelks pastangas peržiūrėti ir rengiamas bendrąsias Finansinio
reglamento taisykles, ir sektoriams taikomas taisykles. Vis dėlto ES
lygmens supaprastinimo pastangos nebus visiškai veiksmingos, jeigu jos nebus
derinamos su lygiavertėmis pastangomis nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui,
pasidalijamojo valdymo srityje. Komisija 2011 m. pabaigoje paskelbs
supaprastinimui skirtą komunikatą, kai bus pateikti visi sektoriams
skirti pasiūlymai.
6.1.1.
Programų skaičiaus mažinimas
Pirmas būdas pasiekti šį tikslą
– sumažinti atskirų programų ir priemonių skaičių;
daugialypius politikos tikslus galima pasiekti ir be reikalo nedauginant jiems
įgyvendinti skirtų priemonių ir labai nekeičiant
skirtingų programų valdymo taisyklių. Sudėtingos programos,
kurios nebuvo sėkmingos, bus perplanuotos jas supaprastinant ir padidinant
jų veiksmingumą arba nutrauktos. Siūloma šią nuostatą
taikyti kai kuriose srityse: jūrų reikalų ir žuvininkystės,
teisingumo ir pagrindinių teisių, vidaus reikalų, švietimo ir
kultūros.
6.1.2.
Skirtingų priemonių įtraukimas
į vieną programą
Kitas būdas supaprastinti programų
valdymą – jas įtraukti į vieną programą, kuriai
taikomos bendros taisyklės, nustatant kuo mažiau išimčių ir
ypatumų. Pavyzdžiui: ·
Komisija siūlo į vieną bendrą
strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą
sujungti tris pagrindinius mokslinių tyrimų ir inovacijų
finansavimo šaltinius (dabartinę Septintąją bendrąją
programą, dabartinės Konkurencingumo ir inovacijų programos
inovacijų dalį ir Europos inovacijos ir technologijos institutą
(EIT). ·
Fondų, kuriems taikomas pasidalijamojo valdymo
principas, – ERPF, ESF, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo
kaimo plėtrai ir būsimo Europos jūrų ir žuvininkystės
fondo – atveju bendra strateginė programa pakeis dabar taikomą
praktiką skirtingoms priemonėms nustatyti skirtingas strategines
gaires.
6.1.3.
Perdavimas išorės subjektams
Komisija taip pat siūlo visapusiškai
naudotis vykdomųjų įstaigų paslaugomis. Kaip patvirtino
Audito Rūmai, šios įstaigos geriau teikia paslaugas ir gerina ES
regimumą. Ši priemonė itin aktuali tęsiant dabartines mažesnes
programas, kurios dar neperduotos išorės subjektams ir kurios susijusios
daug vienodų ar standartizuotų operacijų, todėl pasiekiama
masto ekonomija. Steigti naujų vykdomųjų įstaigų
nereikia, tačiau būtina peržiūrėti veikiančių
įstaigų įgaliojimus. Šios nuostatos laikomasi, pavyzdžiui,
pasiūlymuose dėl švietimo ir kultūros programų.
6.1.4.
Skirtingų politikos krypčių
prioritetų integravimas
Kai kurių sričių politikos,
įskaitant klimato politiką, aplinką, vartotojų
politiką, sveikatą ir pagrindines teises, tikslai optimaliai
pasiekiami, jeigu jų prioritetai įtraukiami į įvairias
kitų sričių politikos priemones. Pavyzdžiui, į klimato ir
aplinkos politikos tikslus turi būti atsižvelgta priemonėse, kuriomis
remiamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų,
tausiai išteklius naudojančios ir klimato kaitai atsparios ekonomikos,
kurioje bus didinamas Europos konkurencingumas, kuriamos naujos,
ekologiškesnės darbo vietos, sustiprės energetinis saugumas, bus geriau
apsaugota sveikata. Vystomojo bendradarbiavimo srityje, klimato ir aplinkos,
visų pirma biologinės įvairovės aspektai bus įtraukti
į visas atitinkamas programas. Todėl dėl veiksmingo integravimo
į visas pagrindines ES politikos sritis (tokias kaip sanglauda, moksliniai
tyrimai ir inovacijos, žemės ūkis ir išorės bendradarbiavimas)
padidės atitinkama ES biudžeto dalis. Kadangi vykdant tą
pačią veiklą vienu metu galima siekti ir turėtų
būti siekiama įvairių tikslų, integravimas skatins
lėšų naudojimo skirtingiems prioritetams sinergiją, padidės
išlaidų nuoseklumas ir ekonominis veiksmingumas.
6.1.5.
Veiksmingesnis administravimas
Administracinės išlaidos dabar sudaro 5,7 %
einamųjų išlaidų. Iš šio biudžeto finansuojamos visos Europos
Sąjungos institucijos: Europos Parlamentas (20%), Europos Vadovų
Taryba ir Taryba (7 %), Komisija (40 %) ir mažesnės institucijos
ir įstaigos (15%). Pati Komisija per pastaruosius dešimt metų
ėmėsi reformuoti savo žmogiškųjų ir biudžeto išteklių
valdymą ir užtikrinti veiksmingesnį jų naudojimą. Vien tik
įvykdžius 2004 m. reformą nuo 2004 m. sutaupyta 3 mlrd.
EUR, o toliau vykstant reformos procesui iki 2020 m. bus sutaupyta dar 5 mlrd.
EUR. Vykdydama savo įsipareigojimą sumažinti ES politikos
administravimo išlaidas, nuo 2007 m. Komisija dirba laikydamasi nulinio
darbuotojų skaičiaus didinimo politikos. Komisija siūlo dar labiau supaprastinti
ir racionalizuoti ES institucijų, agentūrų ir įstaigų
administravimą, kad jų organizacija atitiktų strategijos „Europa
2020“ tikslus ir taptų šiuolaikiška, veiksminga ir dinamiška. Suprasdama,
kokia našta tenka valstybių narių biudžetams, ir atsižvelgdama į
nacionalinio viešojo administravimo išlaidų mažinimą, Komisija
peržiūrėjo institucijų administracines išlaidas ir nustatė
papildomus veiksmingumo ir išlaidų mažinimo šaltinius. Nuspręsta
pasiūlyti įgyvendinant kitą DFP kiekvienos institucijos /
tarnybos, agentūros ar kitos įstaigos darbuotojų
skaičių sumažinti 5 %. Kartu su kitais veiksmingumo veiksniais,
tai nulems, kad kitos DFP administracinės išlaidos būtų
minimalios. Nelaukdama 2014 m., kai įsigalios kita
DFP, Komisija nusprendė pasiūlyti keletą ES tarnautojams ir ES
institucijoms taikomų tarnybos nuostatų pakeitimų. Be kitų
dalykų, siūloma taikyti naują darbo užmokesčio tikslinimo
skaičiavimo metodą, prailginti darbo laiką (nuo 37,5 iki 40
valandų per savaitę) netaikant kompensacinio darbo užmokesčio
koregavimo, prailginti pensinį amžių ir modernizuoti tam tikras
pasenusias sąlygas, atsižvelgiant į panašias tendencijas
valstybių narių administracijose. Komisija rengia reglamentą,
kuris bus aptartas su darbuotojų atstovais vykstant įprastam
socialinio dialogo procesui ir paskui oficialiai pateiktas Europos Parlamentui
ir Tarybai, kad būtų kuo greičiau priimtas.
7.
Daugiametės finansinės programos trukmė,
struktūra ir lankstumas
Atsižvelgdama į Europos Parlamento
poziciją, Komisija nusprendė siūlyti septynerių metų
laikotarpį kitai DFP įgyvendinti. Taip bus sutvirtinta sąsaja su
poreikiu laiku pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus. 2016 m.
Komisija pateiks finansinės programos įgyvendinimo vertinimą ir,
jei reikia, kartu pateiks atitinkamus pasiūlymus. Komisija siūlo 2007–2013
m. programos išlaidų kategorijas performuluoti siekiant atspindėti
strategijos „Europa 2020“ tikslus. Komisija sutinka su Europos Parlamentu, kad
būtina užtikrinti didesnį biudžeto išlaidų kategorijų
lankstumą, kad Europos Sąjunga galėtų spręsti naujus
uždavinius ir palengvinti sprendimų priėmimo procesą
institucijose. Todėl Komisija siūlo penkias priemones,
neįtrauktas į finansinę programą (Neatidėliotinos
pagalbos rezervą, lankstumo priemonę, Solidarumo fondą ir
Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, taip pat naują
priemonę, naudojamą krizių žemės ūkyje atvejais), taip
pat kai kuriuos papildomus pakeitimus, pateikiamus pridedamame pasiūlyme
dėl DFP reglamento ir naujo tarpinstitucinio susitarimo dėl
bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo. Be to,
skirtingų priemonių būsimuose teisiniuose pagrinduose bus
pasiūlyta visapusiškai naudotis deleguotaisiais teisės aktais, kad
būtų užtikrintas didesnis lankstumas valdant politiką
finansavimo laikotarpiu ir kartu gerbiamos abiejų teisėkūros
institucijų išimtinės teisės. Kita vertus, valdant programas reikia labiau
atsižvelgti į poreikį griežčiau planuoti būsimas išlaidas
ir vengti, kad nesusikauptų pernelyg daug būsimų
mokėjimų. Taigi Komisija pasiūlys priemones, kad užtikrintų
griežtesnes ES finansuojamų, visų pirma struktūrinių
fondų lėšomis, programų finansinio planavimo ir valdymo
taisykles, be kita ko, atsižvelgdama į valstybių narių
atsakomybę valdant šias lėšas.
8.
Išvada
Pridedamuose teisėkūros dokumentuose
Komisija teikia reglamento, kuriuo priimama nauja daugiametė
finansinė programa, naujo tarpinstitucinio susitarimo dėl
bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo ir
sprendimo dėl nuosavų išteklių pasiūlymą (kartu su
atitinkamais įgyvendinamaisiais teisės aktais). Per ateinančius mėnesius iki 2011 m.
pabaigos šiame komunikate aprašyta nuostata bus detaliai išdėstyta
teisėkūros pasiūlymuose dėl skirtingų politikos
sričių išlaidų programų ir priemonių. Europos Parlamentas ir Taryba kviečiami patvirtinti
šiame komunikate išdėstytus principus ir imtis reikiamų
priemonių derybų procese, siekiant užtikrinti, kad būtų
laiku priimti atitinkami teisėkūros aktai, įskaitant sektoriams
taikomas išlaidų programas ir priemones, kad naujoji daugiametė finansinė
programa būtų pradėta sklandžiai įgyvendinti 2014 m. sausio
1 d. Komisija pasiūlys būtinus kitos daugiametės finansinės
programos patikslinimus, jeigu, kaip tikimasi, iki jai įsigaliojant
Kroatija taps Europos Sąjungos nare. [1] 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija
dėl investicijų į ateitį. Naujoji daugiametė
finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei
Europai. [2] Žr., pavyzdžiui, išsamią informaciją apie
konsultacijas prieš priimant ES biudžeto peržiūros dokumentą http://ec.europa.eu/budget/reform/issues/read_en.htm.
[3] Komisijos parengtas 2007–2013 m. DFP išlaidų
vertinimas ir jos atlikta pateiktų pasiūlymų poveikio
analizė išsamiai aprašyta pridedamame tarnybų darbiniame dokumente
SEC (2011) 868. [4] 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija
dėl investicijų į ateitį. Naujoji daugiametė
finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei
Europai. [5] 2010 m. spalio 29 d. Europos Vadovų Tarybos
išvados. [6] COM(2010) 700. [7] Dėl išsamesnės informacijos žr. pridedamą
tarnybų darbinį dokumentą SEC(2011) 876. [8] COM(2011) 510. [9] ES išlaidų papildomos naudos pavyzdžiai nurodyti
pridedamame tarnybų darbiniame dokumente SEC (2011) 867. [10] Žr. 2011 m. inovacijų sąjungos
konkurencingumo ataskaitą, SEC (2011) 739. [11] Dėl išsamesnės informacijos žr. pridedamą
tarnybų darbinį dokumentą SEC (2011) 868. [12] Tarybos dokumentas 17024/09. [13] COM(2010) 171. [14] COM(2011) 303.