52011DC0327

/* KOM/2011/0327 galutinis */ ŽALIOJI KNYGA Tarpusavio pasitikėjimo Europos teisingumo erdvėje didinimas. Žalioji knyga dėl ES baudžiamojo teisingumo teisės aktų taikymo laisvės atėmimo srityje


TURINYS

1. Tikslas 2

2. ES interesas šioje srityje 3

3. Tarpusavio pripažinimo teisės aktų ir laisvės atėmimo santykis 3

3.1. Europos arešto orderis (EAO) 4

3.2. Asmenų, kuriems atimta laisvė, perdavimas 5

3.3. Lygtinis atleidimas ir alternatyvios sankcijos 6

3.4. Europos teisminės priežiūros orderis (ETPO) 7

3.5. Įgyvendinimas 8

4. Kardomojo kalinimo klausimas 8

4.1. Kardomojo kalinimo trukmė 9

4.2. Reguliari kardomojo kalinimo pagrindų ir (arba) įstatymais nustatytų ilgiausių terminų peržiūra 10

5. Vaikai 11

6. laisvės atėmimo sąlygos 11

6.1. Su laisvės atėmimu susiję dabartiniai ES veiksmai 11

6.2. Valstybių narių vykdomas laisvės atėmimo sąlygų stebėjimas 11

6.3. Europos laisvės atėmimo vietų taisyklės 12

7. Viešos konsultacijos 13

PRIEDAI 15

1 lentelė. asmenų, kuriems atimta laisvė, skaičius Europos Sąjungoje 2009–2010 m. 15

2 lentelė. Dabartinė ES vykdoma paramos veikla 18

TIKSLAS

Komisija pageidauja išnagrinėti, kokiu mastu laisvės atėmimo[1] problemos daro įtaką tarpusavio pasitikėjimui ir tarpusavio pripažinimui bei teisminiam bendradarbiavimui daugiausia Europos Sąjungos viduje. Už laisvės atėmimo sąlygas ir laisvės atėmimo vietų valdymą atsakingos valstybės narės, tačiau Komisiją šis klausimas domina, nes laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei itin reikšmingas teisminių institucijų sprendimų tarpusavio pripažinimo principas.

Tam, kad tarpusavio pripažinimas būtų veiksmingas, teisminės institucijos turi turėti bendrą pasitikėjimo pagrindą. Valstybės narės turi geriau nusimanyti apie viena kitos baudžiamojo teisingumo sistemas.

Rezoliucijoje dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti[2] Taryba teigia, kad „laikotarpis, kurį asmuo gali būti kalinamas prieš bylos nagrinėjimą teisme ir teisminio nagrinėjimo metu, atskirose valstybėse narėse ženkliai skiriasi. Pernelyg ilgi kardomojo kalinimo laikotarpiai žalingi asmeniui, gali daryti neigiamą poveikį valstybių narių teisminiam bendradarbiavimui, ir jie neatspindi Europos Sąjungos propaguojamų vertybių“.

Taryba paragino Komisiją pateikti žaliąją knygą dėl kardomojo kalinimo. Šia žaliąja knyga, kuri yra su procesinėmis teisėmis susijusių teisės aktų rinkinio dalis, Komisija patenkina Tarybos prašymą.

Žalioji knyga apima laisvės atėmimo sąlygų ir tarpusavio pripažinimo priemonių, kaip antai Europos arešto orderio, taip pat kardomojo kalinimo sąveiką. Šia žaliąja knyga, kurioje pateikiama dešimt klausimų, pradedamos plataus masto viešos konsultacijos.

Stokholmo programoje[3] Komisija raginama apsvarstyti laisvės atėmimo ir susijusius klausimus: „Europos Vadovų Taryba mano, kad reikėtų dėti pastangas, kad sulaikymo srityje būtų didinamas tarpusavio pasitikėjimas ir abipusio pripažinimo principo veiksmingumas. Reikėtų toliau skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir reikėtų remti Europos Tarybos patvirtintų Europos kalinimo įstaigų taisyklių įgyvendinimą. Be to, galėtų būti svarstomi tokie klausimai kaip įkalinimo alternatyvos, sulaikymo bandomieji projektai ir kalinimo įstaigų administravimo geriausios praktikos pavyzdžiai. Komisijos prašoma išsamiau apsvarstyti šį klausimą atsižvelgiant į Lisabonos sutarties teikiamas galimybes.“

Kelerius metus Europos Parlamentas ragino Komisiją imtis veiksmų dėl įvairių laisvės atėmimo srities klausimų. Rezoliucijoje dėl Stokholmo programos[4] Europos Parlamentas ragina ES baudžiamojo teisingumo erdvę kurti, inter alia , remiantis būtiniausiais reikalavimais, susijusiais su laisvės atėmimo vietų sąlygomis ir bendru ES asmenų, kuriems atimta laisvė, teisių rinkiniu. Tai pakartota 2011 m. vasario mėn. Europos Parlamento rašytiniame pareiškime dėl sulaikytų asmenų pagrindinių teisių pažeidinėjimo Europos Sąjungoje[5].

ES INTERESAS šIOJE SRITYJE

Laisvės atėmimo klausimus, susijusius su asmenimis, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas, arba su nuteistaisiais, sprendžia valstybės narės. Tačiau yra priežasčių, dėl kurių Europos Sąjunga domisi šiais klausimais, nors ir taikomas subsidiarumo principas.

Laisvės atėmimo klausimai priklauso Europos Sąjungos veikimo sričiai, nes, pirma, jie susiję su teisėmis, kurios turi būti saugomos, siekiant skatinti tarpusavio pasitikėjimą ir užtikrinti sklandų tarpusavio pripažinimo teisės aktų veikimą. Antra, Europos Sąjunga turi ginti tam tikras vertybes.

Komisijos baudžiamojo teisingumo srities prioritetai, kuriais ji siekia skatinti tarpusavio pasitikėjimą – stiprinti įtariamųjų ar kaltinamųjų procesines teises baudžiamosiose bylose, užtikrinant minimalias taisykles. Būtiniausi asmens teisių apsaugos reikalavimai bus ne tik naudingi asmenims visoje Sąjungoje, bet ir padės skatinti tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtina atsvara teisminio bendradarbiavimo priemonėms, kuriomis didinami prokurorų, teismų ir tyrimus atliekančių pareigūnų įgaliojimai.

Todėl Komisija parengė įtariamųjų ar kaltinamųjų procesinėms teisėms skirtų priemonių rinkinį[6], kuris padės užtikrinti būtiną praktikuojančių teisininkų tarpusavio pasitikėjimą ir kuriuo bus atsižvelgta į valstybių narių teisinių tradicijų ir sistemų skirtumus.

Komisija jau pabrėžė, kad siekiant užtikrinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą itin svarbu gerbti pagrindines teises Europos Sąjungoje. Jeigu įgyvendindamos Sąjungos teisę valstybės narės netikėtų, kad veiksmingai užtikrinamos pagrindinės teisės, tai pakenktų laisvės, saugumo ir teisingumo srities bendradarbiavimo teisės aktų veikimui ir stiprinimui[7].

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (ES chartija) nustatytas standartas, kurio įgyvendindamos ES teisę turi laikytis visos ES valstybės narės. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nustatė, kad nepriimtinos laisvės atėmimo sąlygos gali būti Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 3 straipsnio pažeidimas. ES chartijos 4 straipsnis ir EŽTK 3 straipsnis suformuluoti vienodai, šių dviejų nuostatų taikymo sritis ir reikšmė – tokios pačios. ES chartijos 19 straipsnio 2 dalyje taip pat teigiama, kad niekas negali būti perduotas valstybei, kurioje jis visų pirma gali patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį.

Nors visų valstybių narių teisei ir baudžiamajam procesui taikomi EŽTK reikalavimai ir taikydamos ES teisę valstybės narės turi laikytis ES chartijos, vis dar kyla abejonių dėl to, kaip šie reikalavimai įgyvendinami visoje ES.

TARPUSAVIO PRIPAžINIMO TEISėS AKTų IR LAISVėS ATėMIMO SANTYKIS

Laisvės atėmimo sąlygos gali turėti tiesioginės įtakos sklandžiam teisminių institucijų sprendimų tarpusavio pripažinimo principo veikimui. Asmenys, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas, ir nuteistieji turi teisę naudotis tinkamą standartą atitinkančiomis laisvės atėmimo sąlygomis. Laisvės atėmimo vietų perpildymas ir kaltinimai dėl prasto elgesio su asmenimis, kuriems atimta laisvė, gali sumažinti pasitikėjimą, kuriuo turi būti grindžiamas teisminis bendradarbiavimas Europos Sąjungoje.

Tarpusavio pripažinimo principas pagrįstas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo idėja. Teisminių institucijų sprendimai turi būti pripažįstami lygiaverčiais ir vykdomi visoje Sąjungoje, kad ir kur būtų priimti. Šis požiūris pagrįstas prielaida, kad baudžiamojo teisingumo sistemos Europos Sąjungoje nėra vienodos, tačiau yra bent lygiavertės. Teisminių institucijų sprendimus paprastai vykdo teisėjai vykdančiojoje šalyje. Šie teisėjai turi būti tikri, kad pirminis sprendimas priimtas sąžiningai (t. y., kad jį priimant nepažeistos asmens teisės) ir kad į kitą valstybę narę grąžinto asmens teisės bus visapusiškai gerbiamos.

Jeigu laisvės atėmimo srityje nebus tarpusavio pasitikėjimo, Europos Sąjungos tarpusavio pripažinimo teisės aktai, kurie turi įtakos laisvės atėmimui, neveiks tinkamai, nes viena valstybė narė gali nenorėti pripažinti ir vykdyti kitos valstybės narės institucijų priimto sprendimo. Jeigu nebus įdėta papildomų pastangų, kad būtų pagerintos laisvės atėmimo sąlygos ir skatinamos alternatyvos kalinimui, bus sunku plėtoti glaudesnį valstybių narių teisminį bendradarbiavimą.

Laisvės atėmimo sąlygų klausimas susijęs su ne vienu teisės aktu dėl tarpusavio pripažinimo: Tarybos pagrindų sprendimu dėl Europos arešto orderio, pamatiniais sprendimais dėl asmenų, kuriems atimta laisvė, perdavimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinio atleidimo tarpusavio pripažinimo bei Europos teisminės priežiūros orderio.

Europos arešto orderis (EAO)[8]

Pagal Pagrindų sprendimą dėl EAO reikalaujama perduoti teismo procese dalyvauti turinčius asmenis ar bausmes atlikti turinčius nuteistuosius, taigi jis svarbus ir kardomojo kalinimo, ir laisvės atėmimo po teismo proceso atvejais.

Paaiškėjo, kad EAO yra labai naudinga priemonė siekiant užtikrinti, kad visų pirma sunkius ir organizuotus tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimus padarę nusikaltėliai kirsdami sienas neišvengtų teisingumo, tačiau vykdant minėtą sprendimą, taip pat laikantis pagrindinio tarpusavio pripažinimo principo, kuriuo jis grindžiamas, turi būti gerbiamos pagrindinės teisės. Pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, įtvirtintus, be kita ko, ES chartijos 4 straipsnyje ir EŽTK 3 straipsnyje, o teisminės institucijos neįpareigojamos perduoti asmens, jeigu, atsižvelgdamos į visas bylos aplinkybes, mano, kad dėl tokio perdavimo nepriimtinomis sąlygomis būtų pažeistos asmens pagrindinės teisės.

Tačiau Pagal Pagrindų sprendimą dėl EAO nepriimtinos laisvės atėmimo sąlygos nuo tam tikro minimalaus netinkamumo lygio yra ES chartijos 4 straipsnio ir EŽTK 3 straipsnio pažeidimas. Pastarasis neseniai pritaikytas nagrinėjant bylą dėl EAO, kurioje buvo ginčijamas perdavimas, remiantis tuo, kad laisvės atėmimo sąlygos išduodančioje šalyje spėjamai buvo netinkamos (žr. tolesnį laukelį).

Pavyzdys . 2010 m. liepos 23 d. Sprendimu teisingumo, lygybės ir teisės reformų ministras prieš Robert Rettinger Airijos Aukščiausiasis Teismas apeliacine tvarka panaikino Airijos aukštojo teismo sprendimą remiantis Europos arešto orderiu perduoti įtariamąjį išduodančiajai šaliai. Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą Aukštajam teismui, kad šis, atsižvelgdamas į visus turimus duomenis, ją kruopščiai išnagrinėtų iš naujo ir nustatytų, ar esama realaus pavojaus, kad su perduodamu asmeniu galėtų būti elgiamasi pažeidžiant EŽTK 3 straipsnį. Savo sprendime Airijos Aukščiausiasis Teismas minėjo ne vieną Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) bylą dėl laisvės atėmimo sąlygų, kuriose EŽTT konstatavo, kad skundo pateikėjams laisvė buvo atimta nežmoniškomis ir žeminančiomis sąlygomis.

Taigi šioje byloje perdavimas buvo ginčijamas su laisvės atėmimu susijusiais pagrindais, nes laikyta, kad sąlygos išduodančioje šalyje neatitiko ES chartijos ir EŽTK reikalavimų.

Problemų kyla ir iki teismo, ir po teismo[9]. Teisminė institucija tam tikru atveju gali nuspręsti, kad su laisvės atėmimu susijęs argumentas įtikinamas, ir atsisakyti perduoti asmenį. Net jeigu perduoti asmens neatsisakoma, tai, kad teisminės institucijos vis turi atsižvelgti į pripažintus su laisvės atėmimu susijusius trūkumus, mažina valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, kuris pagal pagrindų sprendimo 10 konstatuojamąją dalį turėtų būti didelis ir kuriuo turėtų būti grindžiama EAO sistema.

Atsižvelgiant į teisę į skubų teismo procesą, įtvirtintą EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje, kai kardomojo kalinimo terminai pernelyg ilgi, EAO vykdančios valstybės narės gali prieštarauti priemonei, kuria siekiama skubiai perduoti asmenis, kad jie galėtų dalyvauti teismo procese, jeigu yra grėsmė, kad šie asmenys vėliau turės ne vieną mėnesį laukti teismo proceso užsienio laisvės atėmimo vietoje, užuot likę namų aplinkoje, kol išduodančiosios šalies institucijos pasirengs teismo procesui.

Asmenų, kuriems atimta laisvė, perdavimas

Iki 2011 m. gruodžio 5 d. turi būti įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones[10]. Juo nustatoma nuteistų asmenų, kuriems atimta laisvė, perkėlimo į valstybę narę, kurios piliečiai jie yra arba kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji vieta (arba į valstybę narę, su kuria juos sieja glaudūs ryšiai) sistema. 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus. Sprendimu turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, užtikrinant, kad bausmę jis atliktų gimtojoje šalyje.

Pavyzdys. Petras yra A valstybės narės pilietis. Jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą B valstybėje narėje, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo. B valstybės narės institucijos gali grąžinti jį į A valstybę narę atlikti bausmę, nesiekdamos gauti jo sutikimo.

Pastebėtos prastos laisvės atėmimo sąlygos arba sąlygos, kurios gali neatitikti Europos Tarybos patvirtintose Europos laisvės atėmimo vietų taisyklėse nustatytų būtiniausių reikalavimų, galėtų būti asmenų, kuriems atimta laisvė, perdavimo kliūtis. Nuteistieji, kurie nenori būti perduoti, gali tvirtinti, kad dėl perdavimo jie gali patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį.

Pagal minėtą pamatinį sprendimą pašalintas reikalavimas, kad nuteistasis turi sutikti būti perduotas. Taigi galimam pagrindinių teisių pažeidimui po perdavimo turi būti skiriama dar daugiau dėmesio. Galėdamos naudotis informacija apie laisvės atėmimo vietų sąlygas ir baudžiamojo teisingumo sistemas kitose šalyse išduodančiosios šalys, prieš inicijuodamos perdavimą, galės atsižvelgti į visus tinkamus veiksnius.

Yra pavojus, kad perdavimais galėtų būti naudojamasi perpildymui vienoje valstybėje narėje sumažinti, o dėl to gali dar pablogėti perpildymo problema kitoje valstybėje. Tai gali būti ypatinga problema tuo atveju, kai vienoje valstybėje narėje yra daug asmenų, kuriems atimta laisvė ir kurie yra kitos, pvz., kaimyninės, valstybės narės piliečiai.

Dėl valstybės narių teisės aktų dėl laisvės atėmimo bausmių vykdymo įvairovės gali atsirasti pamatinio sprendimo veikimo problemų. Jeigu asmuo nuteisiamas vienoje valstybėje narėje atlikti laisvės atėmimo bausmę kitoje valstybėje narėje, asmuo turėtų žinoti, kiek laiko jis iš tikrųjų turės kalėti. Valstybių narių paleidimo lygtinai ar nesuėjus terminui taisyklės skiriasi[11], o tai galėtų tapti perdavimo kliūtimi, jeigu atitinkamam asmeniui tektų ilgiau kalėti valstybėje narėje, į kurią jis perduotas, negu jam tektų kalėti toje valstybėje narėje, kurioje jis nuteistas. Yra pavojus, kad vykdančiosios (administruojančiosios) šalies paleidimo nesuėjus terminui sistema ne tokia palanki, kaip išduodančiojoje šalyje (kurioje paskiriama bausmė). EŽTT konstatavo[12], kad tokiu atveju „yra galimybė, kad dėl akivaizdžiai ilgesnės de facto laisvės atėmimo trukmės administruojančiojoje (vykdančiojoje) šalyje gali kilti problema pagal EŽTK 5 straipsnį (juo reglamentuojama teisė į laisvę ir saugumą), dėl kurios atsakomybė pagal minėtą straipsnį tenka šaliai, kurioje paskiriama bausmė (išduodančiajai šaliai)“[13].

Lygtinis atleidimas ir alternatyvios sankcijos

Iki 2011 m. gruodžio 6 d. turi būti įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dėl sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo ir alternatyvių sankcijų[14].

Šis pamatinis sprendimas susijęs su etapu po teismo. Pagal jį tarpusavio pripažinimo principas taikomas daugeliui laisvės atėmimo alternatyvų ir priemonių, kuriomis sudaromos paleidimo nesuėjus terminui sąlygos. 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus. Sprendimas dėl lygtinio nuteisimo arba kita alternatyvi sankcija vykdomi valstybėje narėje, kuri nėra valstybė narė, kurioje atitinkamas asmuo buvo nuteistas, ir gali būti vykdomi bet kurioje valstybėje narėje, jeigu atitinkamas asmuo sutinka.

Pavyzdys. Ana yra A valstybės narės pilietė ir atostogauja B valstybėje narėje. Ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką B valstybėje narėje. Vietoj laisvės atėmimo bausmės jai skiriama atlikti viešuosius darbus. Ji gali grįžti į savo buveinės valstybę narę ir tos valstybės narės institucijos įpareigotos pripažinti paskirtą bausmę – viešuosius darbus, ir prižiūrėti, kaip Ana ją vykdo.

Pagal pamatinį sprendimą tarpusavio pripažinimo principas taikomas daugeliui tokių laisvės atėmimo alternatyvų ir priemonių, kuriomis sudaromos lengvesnės paleidimo nesuėjus terminui sąlygos. Jeigu jis būtų tinkamai taikomas, visose Sąjungos teisinėse sistemose būtų galima naudotis lygtinio atleidimo priemonėmis ir laisvės atėmimo alternatyvomis. Vėliau Sąjungos lygmeniu būtų galima skatinti priimti minėtas priemones, kad valstybės narės šias taisykles tinkamai ir veiksmingai taikytų.

Europos teisminės priežiūros orderis (ETPO)

Iki 2012 m. gruodžio 1 d. turi būti įgyvendintas 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui[15]. 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus.

Sprendimas dėl ETPO susijęs su laikinu paleidimu kardomojo kalinimo etapu. Jame nustatyta galimybė perkelti su laisvės atėmimo bausme nesusijusias kardomąsias priemones iš valstybės narės, kurioje nuolat joje negyvenantis asmuo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, į valstybę narę, kurios gyventojas tas asmuo yra. Taip bus užtikrinta, kad įtariamajam bus taikoma kardomoji priemonė jam įprastoje aplinkoje valstybėje narėje, kol užsienio valstybėje narėje nagrinėjama byla, taigi nustatomas būdas ateityje riboti Europos Sąjungos piliečių kardomąjį kalinimą šalyje, kurioje jie nuolat negyvena.

Pavyzdys. A valstybėje narėje gyvenantis Hansas B valstybėje narėje suimamas ir apkaltinamas nusikalstama veika. Jo teismo procesas prasidės po 6 mėnesių. Jeigu jis gyventų B valstybėje narėje, teisėjas būtų linkęs paleisti jį už užstatą, su sąlyga, kad jis registruosis policijos nuovadoje, tačiau dabar teisėjas to nedaro, nes Hansas gyvena kitoje valstybėje narėje ir grįš į ją laukti teismo. Teisėjas baiminasi, kad Hansas negrįš ir galbūt net paspruks. Pagal Pamatinį sprendimą dėl ETPO teisėjas gali leisti Hansui grįžti namo, nustatydamas sąlygą registruotis policijoje, ir gali paprašyti A valstybės narės institucijų užtikrinti, kad Hansas registruotųsi policijos nuovadoje pagal B valstybės narės orderį.

Pamatiniu sprendimu dėl ETPO nustatytos kelių alternatyvių rūšių kardomosios priemonės, taikytinos vietoj kardomojo kalinimo, pvz., asmens įpareigojimas informuoti vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie visus gyvenamosios vietos pakeitimus, visų pirma šaukimo atvykti į teismo posėdį ar teismą baudžiamojo proceso metu tikslais; įpareigojimas nesilankyti tam tikrose išduodančiosios arba vykdančiosios valstybės vietovėse; įpareigojimas būti tam tikroje vietoje tam tikru laiku; išvykimo iš vykdančiosios valstybės teritorijos ribojimas; įpareigojimas nustatytu laiku užsiregistruoti konkrečioje institucijoje; įpareigojimas sumokėti tam tikrą piniginį užstatą arba suteikti kitos rūšies garantiją; arba įpareigojimas baigti gydymo nuo žalingų įpročių kursą.

ETPO sistema išduodančioji valstybė narė gali naudotis pasirinktinai, taigi sunku nuspėti, kaip nacionaliniai teismai ją taikys ir kaip ji veiks kartu su EAO. Taip pat kyla klausimų, kaip dažnai ETPO bus naudojamas.

Tam, kad Pamatinis sprendimas dėl ETPO veiktų tinkamai, itin svarbus tarpusavio pasitikėjimas. Tačiau yra pavojus, kad ne visos valstybės narės teisės aktu naudosis vienodai, o tik tos, kurios pasitiki viena kita.

Galėtų būti skatinama naudotis kardomajam kalinimui alternatyvias priemones. Tam, kad valstybės narės tinkamai ir veiksmingai taikytų Pamatinio sprendimo dėl ETPO taisykles ir ribotų kardomąjį kalinimą, turėtų būti skatinama naudoti alternatyvias priemones, pvz., priežiūros naudojant elektroninius įtaisus.

Įgyvendinimas

Prieš pamatinių sprendimų perkėlimą į nacionalinę teisę (atitinkamai 2011 ir 2012 m.) reikėtų rasti atsakymą į klausimą, ar laisvės atėmimo sąlygos yra tokios, kad tarpusavio pasitikėjimas taptų tvirtas ir tarpusavio pripažinimo teisės aktai visoje Sąjungoje galėtų būti taikomi be kliūčių.

Svarbu, kad valstybės narės minėtus teisės aktus sparčiai perkeltų į nacionalinę teisę ir tinkamai taikytų. Komisija pasirengusi padėti valstybėms narėms ir jas konsultuoti gerosios patirties klausimais, taip pat toliau rengs 2010 m. pradėtus seminarus regioninio įgyvendinimo klausimais, nes jie buvo laikomi svarbiu įgyvendinimo proceso aspektu.

KLAUSIMAI DĖL TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO TEISĖS AKTŲ

1) Kardomasis kalinimas . Kokiomis kardomojo kalinimo alternatyvomis, kuriomis neatimama laisvė, galima naudotis? Ar jos veiksmingos? Ar galima Europos Sąjungos lygmeniu skatinti naudotis kardomojo kalinimo alternatyvomis? Jei taip, kokiu būdu?

2) Po teismo . Kokios svarbiausios pagal jūsų teisinę sistemą nustatytos priemonės, kurios yra alternatyva laisvės atėmimui (kaip antai viešieji darbai ar lygtinis atleidimas)? Ar jos veiksmingos? Ar galima Europos Sąjungos lygmeniu skatinti naudotis lygtinio atleidimo ir kitomis priemonėmis, kurios yra alternatyva laisvės atėmimui? Jei taip, kokiu būdu?

3) Kokią įtaką laisvės atėmimo sąlygos galėtų turėti tinkamam Sprendimo dėl EAO veikimui? Ar jos galėtų turėti įtakos Pamatinio sprendimo dėl asmenų, kuriems atimta laisvė, perdavimo veikimui?

KARDOMOJO KALINIMO KLAUSIMAS

Laisvė gali būti atimama tik tuo atveju, kai laikomasi pareigos gerbti teisę į laisvę (EŽTK 5 straipsnio 1 dalis), kuri glaudžiai susijusi su nekaltumo prezumpcija[16]. ES chartijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[k]iekvienas kaltinamas padaręs nusikaltimą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą“. EŽTK 6 straipsnio 2 dalyje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (TPPTP)[17] taip pat yra nuostatos dėl nekaltumo prezumpcijos[18]. Šioje žaliojoje knygoje kardomasis kalinimas apima laikotarpį iki galutinio nuosprendžio paskelbimo[19]. Kardomasis kalinimas yra ypatingo pobūdžio priemonė, taikoma visų valstybių narių teismų sistemose. Ji taikytina, tik kai visos kitos priemonės pripažįstamos nepakankamomis. Kai kuriose Europos sistemose kardomasis kalinimas nustatytas konstitucinėse normose, kuriomis teikiama pirmenybė laisvei, laikantis nekaltumo prezumpcijos. Taigi ribojamos aplinkybės, kuriomis leidžiamas kardomasis kalinimas, ir nustatomi konkretūs jo taikymo kriterijai ir procedūros. Pvz., jis turėtų būti taikomas, tik kai teismas nustato, kad yra didelis pavojus, kad atsakovai paspruks, grėsmė bendruomenės, aukų ar liudininkų saugumui arba pavojus, kad bus sutrukdyta atlikti tyrimą. Atsakovų, kuriems atimta laisvė, statusas turėtų būti tikrinamas visais atvejais, o jų tinkamumas būti paleistiems turi būti peržiūrimas visą laikotarpį, kol byloje nepriimtas teismo sprendimas. Atsakovų, kuriems atimta laisvė, byloms turėtų būti suteikiama pirmenybė planuojant teismo procesus. Pagal proporcingumo principą baudžiamosiose bylose reikalaujama, kad prievartos priemonės, kaip antai kardomasis kalinimas ar jo alternatyvos, būtų naudojamos, tik kai jos visiškai būtinos ir tik reikalingą laikotarpį. Nacionalinės teisminės institucijos nustato, ar tam tikru atveju kaltinamajam kardomasis kalinimas netaikomas ilgiau negu reikia ir ar laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo bei užtikrinama teisė į laisvę, kartu užtikrinant, kad būtų vykdomi būtini nusikalstamos veikos tyrimai.

Kardomojo kalinimo trukmė

Kardomojo kalinimo trukmė valstybėse narėse labai skiriasi. EŽTT praktikoje nustatyta, kad kardomasis kalinimas turi būti laikomas išskirtine priemone ir kad kuo plačiau turėtų būti naudojamasi kardomosiomis priemonėmis, kuriomis neatimama laisvė. Tačiau praktiškai atsakovai, kurie nėra šalies piliečiai, dažnai turi mažiau galimybių būti paleisti už užstatą, nes laikoma, kad yra didesnis pavojus, kad jie paspruks, skirtingai nuo atsakovų, kurie yra šalies piliečias. Taigi atsakovus, kurie nėra šalies piliečiai, reguliariai atsisakoma paleisti ir todėl pažeidžiama jų teisė į laisvę vien dėl to, kad jie turi mažiau ryšių su tam tikra jurisdikcija.

Kai kuriose šalyse nėra nustatyta ilgiausia kardomojo kalinimo trukmė. Kai kuriose šalyse kardomasis kalinimas gali būti taikomas iki 4 metų[20]. Pernelyg ilgas kardomasis kalinimas žalingas asmeniui, o dėl dažnai taikomo pernelyg ilgo kardomojo kalinimo tam tikroje valstybėje narėje gali susilpnėti tarpusavio pasitikėjimas.

Teisminė institucija turi taikyti švelniausią tinkamą prievartos priemonę, t. y. parinkti kardomajam kalinimui alternatyvią priemonę, jei jos pakanka užtikrinti, kad asmuo slapta ar staiga nepaspruks arba vėl nenusikals. Minėtos institucijos gali išduoti EAO, kad užtikrintų, kad būtų grąžintas teismo procese dalyvauti turintis paleistas asmuo, kuriam leista grįžti į savo buveinės šalį, o ne taikomas kardomasis kalinimas. Tai galbūt suteiktų teisėjams galimybę darniau taikyti kardomąjį kalinimą, kad būtų paleidžiami nusikalstamomis veikomis kaltinami asmenys, kurie nuolat negyvena jų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, ir taip būtų ribojama kardomojo kalinimo trukmė.

Galiausiai ES chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK[21] nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į teismo procesą per priimtiną laiką arba paleidimą iki teismo, o paleidimas gali būti sąlygojamas garantijų, kad asmuo atvyks į teismą.

Reguliari kardomojo kalinimo pagrindų ir (arba) įstatymais nustatytų ilgiausių terminų peržiūra

Kyla klausimas, ar valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą padėtų padidinti būtiniausi reikalavimai, susiję su kardomojo kalinimo ir (arba) įstatymais nustatytų ilgiausių kardomojo kalinimo terminų peržiūros nuostatomis.

Teisė į skubų teismo procesą ir paleidimą iki teismo (nebent yra rimtų priežasčių asmeniui toliau taikyti kardomąjį kalinimą) yra svarbi teisė. Kai kurių valstybių narių įstatymuose nustatyti ilgiausi kardomojo kalinimo terminai. Pagal EŽTK 5 straipsnį nustatytas reikalavimas atlikti kardomojo kalinimo teisminę peržiūrą – šis reikalavimas aiškintinas kaip nuolatinis tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų įpareigojimas reguliariai pagrįsti įtariamojo kardomojo laikotarpio pratęsimą.

Europos Tarybos rekomendacijoje 2006-13[22] dėl kardomojo kalinimo nustatytos kardomojo kalinimo sąlygos ir apsaugos nuo netinkamai taikomo kardomojo kalinimo priemonės. Rekomenduojamos teisminės institucijos vykdomos reguliarios peržiūros priemonės, kad būtų pagrindžiamas kardomasis kalinimas.

Komisija norėtų įvertinti, ar tarpusavio pasitikėjimą galėtų padėti padidinti teisiškai privalomos taisyklės, pvz., laisvės atėmimo pagrindų reguliarios peržiūros ES masto minimalios taisyklės.

KLAUSIMAI DĖL KARDOMOJO KALINIMO

4) Nustatyta pareiga kaltinamąjį paleisti, jeigu nėra rimtų priežasčių toliau jį kalinti. Kaip šis principas taikomas jūsų teisinėje sistemoje?

5) Skirtinga valstybių narių praktika, susijusi su a) įstatymais nustatytu kardomojo kalinimo ilgiausiu terminu ir b) kardomojo kalinimo reguliaria peržiūra, gali pakenkti tarpusavio pasitikėjimui. Ką apie tai manote? Koks geriausias būdas riboti kardomąjį kalinimą?

6) Teismai gali išduoti EAO, kad užtikrintų, kad būtų grąžintas teismo procese dalyvauti turintis paleistas asmuo, kuriam leista grįžti į savo buveinės šalį, o ne taikomas kardomasis kalinimas. Ar teisėjai jau naudojasi šia galimybe? Jei taip, kokiu būdu?

7) Ar siekiant sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą būtų naudinga Europos Sąjungoje nustatyti ilgiausių kardomojo kalinimo terminų ir reguliarios kardomojo kalinimo peržiūros minimalias taisykles. Jei taip, kaip geriausia tai pasiekti? Kokiomis kitomis priemonėmis būtų galima riboti kardomąjį kalinimą?

VAIKAI

Kalbant apie kardomąjį kalinimą, vaikai itin pažeidžiami. Laisvės ribojimas turi labai neigiamos įtakos darniam vaiko vystymuisi ir labai kenkia jo reintegracijai į visuomenę. Neseniai atliktas tyrimas[23] rodo, kad skirtingose teisinėse sistemose su vaikais elgiamasi nevienodai. Europos Sąjungoje minimalus baudžiamosios atsakomybės amžius įvairus – nuo 8 m. Škotijoje iki 16 m. Portugalijoje. Apskritai valstybėse narėse nustatytos specialios nepilnamečiams taikomos taisyklės.

Tarptautiniu mastu imtasi vaikų teisių baudžiamosiose bylose pasaugos priemonių, susijusių su laisvės atėmimu. JT vaiko teisių konvencijos 37 straipsnyje nustatyta, kad vaikas areštuojamas ar jam laisvė atimama tik kraštutiniu atveju ir kuo trumpesniam laikui. Su vaikais elgiamasi atsižvelgiant į jų amžiaus asmenų poreikius. Pavyzdžiui, jie atskiriami nuo suaugusiųjų ir turi teisę palaikyti ryšius su savo šeima. Kiekvienas vaikas, kuriam atimta laisvė, turi teisę tuoj pat gauti teisinę ir kitokią tinkamą pagalbą, taip pat teisę ginčyti savo laisvės atėmimo teisėtumą teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje.

KLAUSIMAS DĖL VAIKŲ

8) Ar galėtų būti nustatytos laisvės atėmimui alternatyvios vaikams taikytinos priemonės?

LAISVėS ATėMIMO SąLYGOS

Įvairiuose EŽTT sprendimuose išryškinti kai kurių ES laisvės atėmimo vietų trūkumai[24]. Stokholmo programoje teigiama, kad „[r]eikėtų toliau skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir reikėtų remti Europos Tarybos patvirtintų Europos kalinimo įstaigų taisyklių įgyvendinimą. Be to, galėtų būti svarstomi tokie klausimai kaip įkalinimo alternatyvos, sulaikymo bandomieji projektai ir kalinimo įstaigų administravimo geriausios praktikos pavyzdžiai“.

Su laisvės atėmimu susiję dabartiniai ES veiksmai

Komisija įvairiomis finansinėmis programomis[25] remia su laisvės atėmimo vietomis susijusią veiklą: nuo laisvės atėmimo vietų sąlygų tyrimų iki praktinių švietimo ir mokymo, socialinės įtraukties bei buvusių nusikaltėlių reintegracijos projektų.

Valstybių narių vykdomas laisvės atėmimo sąlygų stebėjimas

Geros laisvės atėmimo sąlygos būtinos siekiant nusikaltėlių reabilitacijos. Kelios ataskaitos dėl sąlygų ES laisvės atėmimo vietose rodo, kad kai kurios sąlygos neatitinka tarptautinių reikalavimų, įskaitant Europos Tarybos patvirtintas Europos laisvės atėmimo vietų taisykles ir JT standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles[26].

Laisvės atėmimo vietų reikalavimus Europoje daugiausia nustato Europos Taryba, įskaitant EŽTT, Komitetą prieš kankinimą ir Ministrų komitetą. Europos laisvės atėmimo vietų taisyklėse nustatyti reikalavimai nėra teisiškai privalomi, tačiau iš esmės jų laikytasi.

Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą 2006 m. fakultatyviu protokolu sukurta nauja reguliarių vizitų į laisvės atėmimo vietas sistema, siekiant užtikrinti, kad su kaliniais nebūtų netinkamai elgiamasi. Nacionaliniu lygmeniu minėtą protokolą pasirašiusios šalys[27] turi sukurti arba paskirti nacionalinius prevencinius mechanizmus laisvės atėmimo vietoms stebėti.

ES ir Europos Taryba kartu finansuoja projektą, kuriuo skatina kurti aktyvų Europos nacionalinių prevencinių mechanizmų tinklą, kad būtų skatinamas tarpusavio dalijimasis nuomonėmis ir kritinis vertinimas.

Komisija ir Europos Taryba reguliariai diskutuoja, kaip geriau koordinuoti šių stebėjimo organų veiklą, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo ir skatinama sąveika. Nacionalinių prevencinių mechanizmų atstovų manymu, jiems svarbu reguliariai rengti neoficialius susitikimus ir aptarti laisvės atėmimo klausimus, taip pat keistis geriausia patirtimi šioje srityje. Taip pat būtų naudinga skatinti reguliarius Europos Sąjungos laisvės atėmimo vietų administratorių susitikimus. Tačiau akivaizdu, kad poreikio kurti papildomą Europos Sąjungos laisvės atėmimo vietų priežiūros tinklą nėra. Per dvejas nacionalinių stebėjimo institucijų ir administratorių apskritojo stalo derybas nuspręsta, kad ES papildomos naudos suteiktų skatindama geresnį šių dviejų tinklų veiklos koordinavimą.

KLAUSIMAS DĖL LAISVĖS ATĖMIMO SĄLYGŲ STEBĖJIMO

9) Kaip būtų galima geriau skatinti valstybes nares stebėti laisvės atėmimo sąlygas? Kaip ES galėtų skatinti laisvės atėmimo vietų administratorius bendrauti ir nustatyti geriausią praktiką?

Europos laisvės atėmimo vietų taisyklės

2006 m. sausio mėn. Europos Tarybos priimtose Europos laisvės atėmimo vietų taisyklėse nustatytos išsamios gairės, kaip valdyti laisvės atėmimo vietas ir elgtis su kaliniais. Jomis siekiama apsaugoti asmenų, kuriems atimta laisvė, pagrindines teises, kartu atsižvelgiant į teisėtą jų laisvės atėmimo tikslą, ir sudaryti sąlygas jų reintegracijai po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Europos laisvės atėmimo vietų taisyklės nėra teisiškai privalomos, nors EŽTT naudojosi jomis vertindamas skundus dėl laisvės atėmimo vietų sąlygų. EŽTT praktika pavieniais atvejais siekiama gerinti pernelyg prastas laisvės atėmimo vietų sąlygas, tačiau negalima užtikrinti, kad minėtų taisyklių laikytųsi visos valstybės narės.

Europos Taryba turi daug patirties ir yra daug nuveikusi šioje srityje, taigi jos vaidmuo itin svarbus. Ateityje Europos Sąjunga galėtų imtis veiksmų šioje srityje, kad užtikrintų lygiaverčių laisvės atėmimo vietų reikalavimų laikymąsi ir tinkamai veiktų 3 skirsnyje nurodyti tarpusavio pripažinimo teisės aktai.

KLAUSIMAS DĖL LAISVĖS ATĖMIMO REIKALAVIMŲ

10) Kaip būtų galima geriau skatinti Europos Tarybos ir valstybių narių veiklą, kuria siekiama taikyti tinkamus laisvės atėmimo reikalavimus?

VIEšOS KONSULTACIJOS

Komisija tikisi, kad ši žalioji knyga sudomins plačią ir įvairią auditoriją. Joje pateikta 10 klausimų. Komisija norėtų sulaukti praktikuojančių specialistų, kaip antai teisėjų, prokurorų, advokatų, kitų praktikuojančių teisininkų, laisvės atėmimo vietų administracijų direktorių, socialinių ir su lygtiniu paleidimu susijusių paslaugų tarnybų, kardomojo kalinimo centrų ir laisvės atėmimo vietų darbuotojų, mokslininkų, atitinkamų nevyriausybinių organizacijų bei vyriausybinių įstaigų darbuotojų nuomonių, pastabų ir atsakymų.

Atsakymus reikėtų siųsti iki 2011 m. lapkričio 30 d. adresu

European Commission Directorate-General Justice Unit B1 – Procedural Criminal Law MO59 03/068 B-1049 Brussels Belgium arba el. paštu

JUST-CRIMINAL-JUSTICE@ec.europa.eu

Privatumo apsauga

Asmens duomenų tvarkymo tikslas ir apimtis

Komisija registruos ir toliau tvarkys Jūsų asmens duomenis tiek, kiek reikia, kad Jūsų pareikštas pastabas būtų galima naudoti viešose konsultacijose. Jūsų duomenys bus tvarkomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. Jūsų duomenys yra registruojami ir saugomi tiek laiko, kiek įgyvendinamos atsižvelgiant į Jūsų nuomonę priimtos priemonės. Skaidrumo tikslais Jūsų pareikštos pastabos, įskaitant Jūsų vardą, pavardę ir pareigas Jūsų organizacijoje, bus paskelbtos viešai, visų pirma Komisijos svetainėje adresu http://[...].

Teisė pataisyti asmens duomenis ir jų kontrolė

Jeigu norėtumėte išsamesnės informacijos, susijusios su Jūsų asmens duomenų tvarkymu, arba pasinaudoti savo teisėmis (pavyzdžiui, susipažinti su savo duomenimis ar pataisyti bet kuriuos netikslius ar neišsamius duomenis), siųskite žinutę šiuo el. pašto adresu JUST-CRIMINAL-JUSTICE@ec.europa.eu.

Turite teisę bet kuriuo metu kreiptis į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną el. paštu edps@edps.europa.eu.

PRIEDAI

1 lentelė. asmenų, kuriems atimta laisvė, skaičius Europos Sąjungoje 2009–2010 m.

Statistika. Asmenų, kuriems atimta laisvė, skaičius Europos Sąjungoje (Šaltiniai: International Centre for Prison Studies – King's College – University of London

http://www.kcl.ac.uk/depsta/law/research/icps/worldbrief/?search=europe&x=Europe

ir Eurostato leidinys „Statistics in Focus“ – 58/2010).

Baudžiamojo teisingumo programa | „Laisvės atėmimo ES tyrimas“ „Kardomasis kalinimas Europos Sąjungoje“ | Pagal baudžiamojo teisingumo programą finansuojami su baudžiamuoju teisingumu susiję projektai. „Laisvės atėmimo ES tyrimą“ vykdo Gento (Belgija) ir Tilburgo (Nyderlandai) Tarptautinių mokslinių baudžiamosios teisės politikos tyrimų institutas (angl. „Institute for International Research on Criminal Policy“). Tai empirinis ES masto apklausa grindžiamas laisvės atėmimo sąlygų visose valstybėse narėse tyrimas. Juo nagrinėjamos laisvės atėmimo vietų sąlygos, laisvės atėmimo terminai, paleidimo nesuėjus terminui nuostatos, asmenų, kuriems atimta laisvė, sveikata, tvarkos tinkamumas (tarptautinių reikalavimų laikymasis) ir tyrimas bei stebėjimas. Atskirame skirsnyje aptariami nepilnamečiai. Bus paskelbtas 2011 m. vasarą. Tai Tilburgo (Nyderlandai) ir Greifsvaldo (Vokietija) universitetų vykdomas tyrimas „Kardomasis kalinimas Europos Sąjungoje. Kardomojo kalinimo būtiniausių reikalavimų ir reguliarios peržiūros pagrindų ES valstybėse narėse analizė“ . Pateikiama statistinė analizė, atskiruose skyriuose aptariama padėtis kiekvienoje ES valstybėje narėje. |

Įtraukties būdai (angl. „Pathways for Inclusion“) | Europos švietimo laisvės atėmimo vietose konferencija (angl. „European Conference on Prison Education“) | 2010 m. vasario mėn. Europos Komisija surengė Europos švietimo laisvės atėmimo vietose konferenciją „Įtraukties būdai“. Jos rezultatai padės formuoti būsimus švietimo laisvės atėmimo vietose modulius. |

Mokymosi visą gyvenimą programa ir programa „Veiklus jaunimas“ | Iniciatyvos, kuriomis siekiama reabilituoti nusikaltėlius | Švietimas ir mokymas, taip pat rizikos grupėms priklausančio jaunimo užimtumo priemonės itin svarbios siekiant veiksmingos jų reabilitacijos. Pagrindinės ES priemonės – Mokymosi visą gyvenimą programa ir programa „Veiklus jaunimas“. Įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis konkrečiai siekiama reabilituoti nusikaltėlius, skirta per 100 dotacijų, kurių bendra vertė yra apie 12 mln. EUR. |

Europos socialinis fondas | Remiama buvusių nusikaltėlių profesinė ir socialinė reintegracija | Europos socialinis fondas remia buvusių nusikaltėlių profesinę ir socialinę reintegraciją. Bendrai sutariama, kad svarbiausias veiksnys, užkertantis kelią pakartotiniams nusikaltimams, yra tas, kad paleistas nusikaltėlis turi darbą. 2007–2013 m. numatyta apie 10 mlrd. EUR veiksmams, kuriais skatinama blogiausioje padėtyje esančioms grupėms priklausančių asmenų, įskaitant asmenis, kuriems atimta laisvė, bei buvusius nusikaltėlius, socialinė integracija. |

Bendrijos iniciatyva EQUAL ir kt. | Siekiama didinti buvusių nusikaltėlių įsidarbinimo galimybes | Bendrijos iniciatyva EQUAL siekiama didinti buvusių nusikaltėlių įsidarbinimo galimybes. Sukurtas ir iki 2012 m. pradžios finansuojamas buvusių nusikaltėlių reintegracijai skirtas mokymosi tinklas, prie kurio prisijungusios 11 valstybių narių. Struktūriniai fondai naudojami kelioms programoms, siekiant užtikrinti profesinį mokymą pataisos centruose. Tai Europos regioninės plėtros fondo investicijos tokiose srityse, kaip mokymas darbo vietoje. Jos papildomos Europos socialinio fondo veikla, skirta padėti reintegruoti asmenis, kuriems buvo atimta laisvė, į visuomenę. |

Projektas „Peer-to-Peer II“ | Siekiama nacionaliniu lygmeniu Europoje riboti netinkamą elgesį su asmenimis, kuriems atimta laisvė | Europos Komisija, Europos Taryba ir neseniai sukurtas Žmogaus teisių patikos fondas (angl. „Human Rights Trust Fund“) kartu finansuoja stambų projektą „Peer-to-Peer II“, pagal kurį, be kita ko, finansuojamas Nacionalinių kankinimo prevencijos mechanizmų projektas (angl. „European NPM Project“). Bendras projekto tikslas – nacionaliniu lygmeniu riboti netinkamą elgesį su asmenimis, kuriems atimta laisvė. |

[1] Laisvės atėmimas šioje žaliojoje knygoje reiškia laisvės atėmimą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus po nusikalstamos veikos, o ne kitais tikslais (pvz., migrantų laisvės atėmimas).

[2] Rezoliucija dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti, OL C 295, 2010 12 4, p. 1.

[3] OL C 115, 2010 4 4, p. 1.

[4] 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa), P7_TA(2009)0090.

[5] 2011 m. vasario 14 d. Europos Parlamento narių rašytinis pareiškimas dėl sulaikytų asmenų pagrindinių teisių pažeidinėjimo Europos Sąjungoje Nr. 06/2011.

[6] Teisės aktų pasiūlymai apims teisę į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamajame procese (2010 m. spalio mėn. priimta Direktyva 2010/64/ES), teisę į informaciją baudžiamajame procese, teisę naudotis teisininko paslaugomis, asmenų, kuriems atimta laisvė, teisę bendrauti, pažeidžiamų įtariamųjų ir kaltinamųjų apsaugą bei teisę į teisinę pagalbą.

[7] „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“, COM(2010) 573.

[8] 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas, OL L 190, 2002 7 18, p. 1.

[9] Žr. 2011 m. balandžio 11 d. Komisijos ataskaitą dėl Pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio įgyvendinimo, COM(2011) 175.

[10] 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR, OL L 327, 2008 12 5, p. 27.

[11] Kai kuriose valstybėse narėse taikomos nuostatos dėl automatinio asmenų, kuriems atimta laisvė, paleidimo nesuėjus terminui, kai kuriose taikomi diskreciniai mechanizmai, o kitose derinamos diskrecinės ir automatinės nuostatos. Skiriasi ir nesuėjus terminui iš laisvės atėmimo vietos paleistų pažeidėjų priežiūros tvarka ir asmenų, kuriems atimta laisvė, galimybės nusipelnyti atleidimo nuo bausmės dėl laisvės atėmimo vietoje atlikto darbo. Taip pat nevienodi valstybių narių laisvės atėmimo bausmių vykdymo būdai. Kai kuriose šalyse numatoma, kad asmenys, kuriems atimta laisvė, gali atlikti laisvės atėmimo bausmę savaitgalį ar vakare, kitose numatomas laisvės atėmimas dienos metu. Tuo tarpu kai kuriose valstybėse narėse tokių rūšių bausmės vykdymas apskritai neįmanomas – jose asmenims laisvė atimama įprastesniais būdais.

[12] Galutinis sprendimas dėl paraiškos priimtinumo Nr. 28578/03 Szabó prieš Švediją , 2006 m. birželio 27 d.

[13] Žr. Dirk van Zyl Smit ir Sonja Snacken „Europos laisvės atėmimo vietų teisės principai ir politika. Penologija ir žmogaus teisės“ (angl. „Principles of European Prison Law and Policy. Penology and Human Rights“), 8 skyrius „Paleidimas į laisvę“ (angl. „Release“).

[14] 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR, OL L 337, 2008 12 16, p.102.

[15] 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/829/TVR, OL L 294, 2009 11 11, p. 20.

[16] Žr. 2006 m. balandžio 26 d. Komisijos žaliąją knygą dėl nekaltumo prezumpcijos, COM(2006) 174.

[17] Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas.

[18] Chartijos 48 straipsnio 1 dalis ir TPPTP 14 straipsnio 2 dalis.

[19] Kaip ir daugelyje ES valstybių narių, kardomojo kalinimo sąvoka šioje žaliojoje knygoje vartojama plačiąja prasme ir apima visus asmenis, kuriems atimta laisvė ir kuriems baudžiamajame procese nepaskelbtas galutinis nuosprendis.

[20] Žr. Tilburgo (Nyderlandai) ir Greifsvaldo (Vokietija) universitetų tyrimą „Kardomasis kalinimas Europos Sąjungoje. Kardomojo kalinimo būtiniausių reikalavimų ir reguliarios peržiūros pagrindų ES valstybėse narėse analizė“ (angl. „Pre-trial detention in the European Union, An Analysis of Minimum Standards in Pre-trial Detention and the Grounds for Regular Review in the Member States of the EU“).

[21] EˇTK 5 straipsnio 3 dalis.

[22] Priėmė Europos Tarybos Ministrų komitetas 2006 m. rugsėjo 27 d.

[23] 2006 m. birželio 6 d. dokumentas PC-CP (2006) 09 (Strasbūras) „Jaunimo laisvės atėmimas ir švietimo bei bausmės pusiausvyra. Tarptautinis pokyčių ir prognozių palyginimas“ (angl. „Youth custody and the balance between education and punishment – an international comparison of developments and prospects“).

[24] Žr., inter alia , sprendimus Peers prieš Graikiją (2001 m. balandžio 19 d.), Salejmanovic prieš Italiją (2009 m. liepos 16 d. ), Orchowski prieš Lenkiją (2010 m. sausio 22 d.).

[25] Žr. 2 lentelę.

[26] Europos Tarybos rekomendacija (2006)2 dėl Europos laisvės atėmimo vietų taisyklių ir 1995 m. JT standartinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės.

[27] Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą 2006 m. fakultatyvinį protokolą 2011 m. vasario 2 d. buvo ratifikavusios šios valstybės narės: CY, CZ, DK, EE, FR, DE, LU, MT, NL, PL, RO, SI, ES, SE ir UK. Šios valstybės narės yra pasirašiusios minėtą protokolą: AT, BE, BG, FI, IE, IT ir PT.

[28] Jungtinės Karalystės, kurioje yra trys atskiros jurisdikcijos, duomenys pateikti atskirai: a) Anglijos ir Velso, b) Škotijos, c) Šiaurės Airijos.