[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2010.12.22 KOM(2010) 811 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, susijusio su biodegalais ir skystaisiais bioproduktais KOMISIJOS ATASKAITA dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, susijusio su biodegalais ir skystaisiais bioproduktais ĮVADAS Pagrindiniai faktai Atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant biodegalus, yra svarbi ES energetikos ir klimato strategijos dalis. Biodegalai yra svarbūs, kadangi padeda spręsti du svarbiausius su transportu susijusius energetikos politikos uždavinius: mažinti didžiulę transporto sektoriaus priklausomybę nuo naftos ir transporto sektoriaus išmetamą anglies dvideginio kiekį. Biodegalų naudojimo skatinimas atveria ir daugiau galimybių. Jis gali padėti didinti užimtumą kaimo vietovėse Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse, be to, biodegalai atveria technologinės plėtros galimybių, pvz., kuriant antros kartos biodegalus. 2009 m. Europos Sąjungoje Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją („Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva“) nustatyti privalomi 2020 m. planiniai rodikliai: - 20 % visos suvartojamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių išteklių; - 10 % transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių išteklių. Privalomų planinių rodiklių paskirtis – investuotojams nustatyti aiškius principus ir skatinti, kad būtų nuolat plėtojamos technologijos, kurias naudojant energija gaminama iš visų rūšių atsinaujinančių išteklių. Tuo pačiu metu Europos Sąjungoje Direktyva 2009/30/EB („Degalų kokybės direktyva“) nustatytas privalomas 2020 m. planinis rodiklis - 6 % sumažinti su transporto sektoriuje naudojamais degalais susijusios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą. Šio planinio rodiklio paskirtis – užtikrinti, kad būtų konkrečiai sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su visais kelių transporto priemonių ir ne keliais judančių mašinų naudojamos energijos gamybos ir naudojimo aspektais. Tikimasi, kad biodegalų naudojimas labai padės siekti šių planinių rodiklių[1]. Todėl svarbu, kad biodegalų gamyba būtų tvari. Siekiant išvengti neigiamo šalutinio poveikio, abiejose direktyvose (toliau – direktyvos ) numatyta visapusiškiausia ir pažangiausia pasaulyje tvarumo sistema. Jose nustatyta tvarumo kriterijų, kuriuos turi atitikti ekonominės veiklos vykdytojai, kad į biodegalus būtų galima atsižvelgti siekiant privalomų planinių rodiklių ir įgyti teisę gauti paramą pagal paramos schemas[2]. Šiais kriterijais siekiama užtikrinti, kad žemės sritys, kuriose yra didelių anglies sankaupų, taip pat didelės biologinės įvairovės sritys nebūtų paverstos žaliavų biodegalams auginimo zonomis. Be to, jose reikalaujama, kad su biodegalų naudojimu susijęs išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų bent 35 % mažesnis, palyginti su iškastiniam kurui būdingu kiekiu. Šis reikalavimas laipsniškai griežtinamas – 2017 m. naujiems įrenginiams bus taikoma 50 % vertė, o 2018 m. – 60 %. Be pagrindinės paskirties, tvarumo kriterijai[3] gali skatinti tvarią žemės ūkio žaliavų gamybą ir taip padaryti poveikį ne tik biodegalų, bet ir platesnėms prekių rinkoms. Tačiau didėjant pasaulinei žemės ūkio prekių paklausai kyla pavojus, kad pasaulio mastu padidėjusi biodegalų paklausa iš dalies bus tenkinama didinant žemės ūkiui skirtos žemės plotą. Todėl direktyvose reikalaujama, kad ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų ataskaitą, kurioje būtų įvertinamas netiesioginio žemės paskirties pakeitimo poveikis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir aptariami būdai kuo labiau sumažinti tą poveikį[4]. Prireikus prie šios ataskaitos turėtų būti pridedamas pasiūlymas, pagrįstas geriausiais turimais moksliniais duomenimis, kuriame pateikiama konkreti kiekio, išmetamo dėl anglies sankaupų kitimo, susijusio su žemės paskirties pakeitimu, apskaičiavimo metodika[5]. Nors žemės paskirties keitimas gali turėti teigiamą ir neigiamą poveikį įvairiose srityse (t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, biologinė įvairovė, socialiniai klausimai ir t. t.), šioje ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas jo poveikis su biodegalų naudojimu susijusiam išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kaip reikalaujama direktyvose . Komisija išnagrinės su skatinimu naudoti biodegalus susijusį platesnio masto poveikį tvarumui pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą Europos Parlamentui ir Tarybai nuo 2012 m. kas dvejus metus teikiamoje ataskaitoje. Be to, Komisija mano, kad su biodegalais susijusio netiesioginio žemės paskirties pakeitimo klausimus svarbu spręsti laikantis holistinio požiūrio, t. y. atsižvelgiant į įvairių transporto sektoriuje naudojamų degalų tvarumą per visą gyvavimo ciklą. Į tai bus atsižvelgta ir atliekant būsimą poveikio vertinimą. Kas yra netiesioginis žemės paskirties keitimas? Iškastinio kuro naudojimas ir žemės paskirties keitimas yra svarbiausi antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo veiksniai. Naudojant biodegalus, bendras išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gali sumažėti, jei tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas tų dujų kiekis yra mažesnis nei kiekis, išmetamas naudojant iškastinį kurą, vietoje kurio naudojami biodegalai. Numatoma, kad ateinančiais dešimtmečiais dėl didesnio pasaulio gyventojų skaičiaus ir geresnės gyvenimo kokybės didės iš Žemės ekosistemų gaunamų maisto produktų, pašarų, energijos ir plaušienos paklausa. Tikėtina, kad, didėjant šių išteklių paklausai, pasaulyje didės ir žemės ūkio prekių paklausa. Ši paklausa gali būti patenkinta didinant derlingumą ir žemės ūkiui naudojant daugiau žemės. Europos Sąjungoje naudojant daugiau biodegalų didės ir minėta žemės ūkio prekių paklausa. Žaliavos biodegalams gali būti auginamos žemėje, kurios (anksčiau kitoks) statusas pakeistas į žemės ūkio paskirties žemę. Dėl tokio žemės paskirties pakeitimo išskiriamas anglies dvideginio kiekis turi būti įvertintas skaičiuojant bendrą su konkrečių biodegalų naudojimu susijusį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį siekiant nustatyti, ar tie biodegalai atitinka tvarumo kriterijus[6]. Tačiau, jei tos žaliavos auginamos esamoje žemės ūkio paskirties žemėje, jos gali išstumti kitų žemės ūkio produktų gamybą, o galiausiai kai kuriems iš tų produktų gaminti gali būti naudojama žemė, kurios paskirtis pakeičiama į žemės ūkio. Taip dėl padidėjusios biodegalų paklausos gali būti netiesiogiai pakeista žemės paskirtis; toks pakeitimas atitinka terminą netiesioginis žemės paskirties keitimas . Toks netiesioginis poveikis pasireiškia žemės ūkio prekių ir jų pakaitalų paklausos pokyčiais pasaulio rinkose. Dėl pasikeitusios kainos gali atsirasti paskatų keisti veiklos pobūdį, taigi naudoti daugiau žemės, o dėl to daugeliu atvejų būtų keičiama žemės paskirtis. Padidėjusi kaina taip pat gali suteikti paskatų didinti žemės derlingumą esamoje žemės ūkio paskirties žemėje. Svarbiausias žemės paskirties keitimą skatinantis veiksnys yra padidėjusi žemės ūkio produktų paklausa tuo atveju, kai riboti ir tinkamos žemės ūkio paskirties žemės ištekliai, ir žemės ūkio produktų gamybos našumo didinimo galimybės. Tikėtina, kad tai, kaip bus patenkinta išaugusi paklausa, priklauso ir nuo kai kurių kitų svarbių veiksnių, tokių kaip siekimas iš gamybos gauti didžiausią pelną ir galiojančių teisės aktų reikalavimų laikymasis. Daug diskutuojama, kiek riboti yra tinkamos žemės ištekliai įvairiuose pasaulio regionuose. Toliau pateiktoje 1 diagramoje[7] nurodytas derliaus plotas įvairiuose pasaulio regionuose. Palyginti su 1981 m., Europoje, NVS šalyse ir Šiaurės Amerikoje derliaus plotas labai sumažėjo, todėl galima daryti išvadą, kad yra žemės, kurioje yra mažos anglies sankaupos[8]. [pic] 1 diagrama. Pasaulio derliaus plotas 1961–2007 m. Riboti žemės, kurioje anglies sankaupos mažos, ištekliai kitose pasaulio dalyse ir griežtesnės miškų bei žemės, kurioje anglies sankaupos didelės, apsaugos trūkumas yra veiksniai, galintys skatinti kenksmingą netiesioginį žemės paskirties keitimą. Jei būtų apribotas žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, paskirties keitimas arba jei tvarumo kriterijų, panašių į tuos, kurie taikomi biodegalams, taikymo sritis apimtų daugiau žemės ūkio prekių, netiesioginį žemės paskirties keitimą būtų galima apriboti. Taip yra todėl, kad netiesioginio žemės paskirties keitimo dėl biodegalų poveikis yra su kita preke susijęs tiesioginis žemės paskirties keitimas. DėL NETIESIOGINIO žEMėS PASKIRTIES KEITIMO IšMETAMų šILTNAMIO EFEKTą SUKELIANčIų DUJų KIEKIO NUSTATYMAS Siekiant nustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, reikia numatyti, koks poveikis bus ateityje, o tokia prognozė negali būti tiksli, nes ateities ir praeities tendencijos ne visada sutampa. Be to, žemės, kurios paskirtis bus pakeista, kiekio įverčių neįmanoma patvirtinti, kadangi netiesioginis žemės paskirties keitimas yra fenomenas, kurio neįmanoma tiesiogiai stebėti ar išmatuoti. Todėl siekiant nustatyti, kokio žemės kiekio paskirtis bus pakeista, reikalingas modeliavimas[9]. Siekdama pagrįsti savo darbą geriausiais moksliniais įrodymais, 2009 ir 2010 m. Komisija inicijavo kelis analitinius tyrimus ir išnagrinėjo esamą literatūrą, susijusią su netiesioginiu žemės paskirties keitimu[10]. Be to, Komisija konsultavosi su plačiąja visuomene, įskaitant išankstines konsultacijas dėl galimų politikos metodų[11] ir dar vieną konsultaciją paskelbus galutinius tyrimų rezultatus[12]. Atsižvelgiant į sunkumus, susijusius su įvairiais neapibrėžtumais šiuose modeliavimo tyrimuose, nagrinėjant analitinio darbo rezultatus ir darant išvadas naudotasi pasaulyje pripažintų techninių ekspertų paslaugomis. Analitinis darbas atliktas remiantis keliais tyrimais: - ES biodegalų tikslinio rodiklio poveikis žemės ūkio rinkoms ir žemės naudojimui (angl. Impacts of the EU biofuel target on agricultural markets and land-use ). Lyginamasis Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Naujų technologijų tyrimų instituto (IPTS) vertinimas naudojant modeliavimą. - ES įpareigojimo naudoti biodegalus poveikio pasaulio prekybai ir aplinkai tyrimas (angl. Global trade and environmental impact study of the EU biofuels mandate ). Tarptautinis maisto politikos tyrimų institutas (IFPRI). - Žemės paskirties keitimo poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, išmetamam naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus (angl. The impact of land-use change on greenhouse gas emissions from biofuels and bioliquids ). Energetikos generalinio direktorato atliktas vidaus tyrimas (literatūros apžvalga). - Netiesioginis žemės paskirties keitimas dėl padidėjusios biodegalų paklausos (angl. Indirect land-use change from increased biofuels demand ). Biodegalų gamybos iš įvairių ribinio derlingumo žaliavų modelių ir rezultatų palyginimas. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Aplinkos apsaugos ir tvarumo institutas. Be to, atsižvelgta į įvairias kitas aktualias išorės ataskaitas ir straipsnius, kurių daugelis yra susiję su debatais dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, įskaitant naujausią Jungtinio tyrimų centro ataskaitą[13]. Darbas buvo labai plataus pobūdžio, aprėpiantis kelis aspektus: ES biodegalų paklausos poveikio pasaulio prekių rinkoms ir jų tikėtinos reakcijos ekonominį modeliavimą; pagrindinių ekonominių modelių, naudojamų pasaulio lygmeniu netiesioginiam žemės paskirties keitimui suprasti, palyginimą, įskaitant įvairių modeliavimo grupių dialogo palengvinimą; novatorišką tikėtinos vietos, kurioje žemės paskirtis dėl padidėjusios paklausos būtų pakeista į žemės ūkio, nustatymo metodą ir literatūros apžvalgą. Rengiant dvi iš šių ataskaitų taikytas individualus modeliavimas. Pirmajame, kurį atliko IPTS, naudotas AGLINK COSIMO modelis. Atliekant šį modeliavimą laikyta, kad 10 % transporto sektoriuje suvartojamos energijos iš atsinaujinančių išteklių planinis rodiklis būtų pasiektas naudojant 7 % įprastų biodegalų ir 1,5 % pažangiųjų biodegalų – pastarųjų kiekis skaičiuojant būtų dvigubinamas. Nors šiame modelyje atsižvelgta į papildomos įprastų biodegalų, reikalingų planiniam rodikliui pasiekti, paklausos poveikį, jame neatsižvelgiama į papildomos pažangiųjų biodegalų ir skystųjų bioproduktų paklausos poveikį. Laikyta, kad bioetanolio ir biodyzelino santykis atitinka benzino ir dyzelino santykį, t. y. atitinkamai maždaug 35 % ir 65 %, o benzine ir dyzeline yra apytiksliai 8,5 % biodegalų. Galutinė modeliavimo išvada yra tokia, kad, palyginti su priešingos padėties 2020 m. scenarijumi[14], įgyvendinus politines priemones atsiradusi papildoma paklausa būtų 21 mln. tonų naftos ekvivalento – dėl jos bendras pasėlio plotas pasaulio mastu padidėtų 5,2 mln. hektarų, o ketvirtis šio kiekio tektų Europos Sąjungai. Atliekant šį modeliavimą nebuvo galima apskaičiuoti, kaip pasikeis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis dėl tokio žemės paskirties keitimo. Antrąjį modeliavimą atliko Tarptautinis maisto politikos tyrimų institutas, naudodamas MIRAGE modelį. Šis modeliavimas buvo grindžiamas prielaida, kad 10 % transporto sektoriuje suvartojamos energijos iš atsinaujinančių išteklių planinis rodiklis būtų pasiektas naudojant 5,6 % įprastų biodegalų, o likęs kiekis pasiektas kitais būdais, įskaitant 1,5 % pažangiųjų biodegalų, pagal dabartinę prekybos politiką ir darant prielaidą, kad prekyba bus visiškai liberalizuota. Papildoma pažangiųjų biodegalų ir skystųjų bioproduktų paklausa nebuvo modeliuota. Galutinė modeliavimo išvada yra tokia, kad, palyginti su priešingos padėties 2020 m. scenarijumi[15], įgyvendinus politines priemones atsiradusi papildoma paklausa būtų 8 mln. tonų naftos ekvivalento – dėl jos bendras pasėlio plotas nesiimant priemonių pasaulio mastu padidėtų 0,8 mln. hektarų, o pagal laisvosios prekybos scenarijų – 1 mln. hektarų. Perskaičiavus į išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tai atitinka 18 gramų[16] CO2-ekv. megadžauliui energijos (toliau – g/MJ). Nustatytas bioetanolio ir biodyzelino santykis atitinkamai yra 45 % ir 55 %. Pagal scenarijų, kai naudojama 8,6 % įprastų biodegalų, bendras žemės poreikis pasaulio mastu išaugtų iki 2,8 mln. hektarų, o susijęs vidutinis išmetamo anglies dvideginio kiekis būtų 30 g/MJ. Paaiškėjo, kad naudojant IFPRI MIRAGE modelį (netiesioginiam) žemės paskirties keitimo poveikiui vertinti labai svarbi bioetanolio ir biodyzelino proporcija. Atlikus dar vieną apskaičiavimą naudojant IFPRI MIRAGE modelį pagal 5,6 % scenarijų ir taikant 25 % bioetanolio ir 75 % biodyzelino proporciją, gautas vidutinis dėl (netiesioginio) žemės paskirties keitimo išmetamas anglies dvideginio kiekis yra apytiksliai 45 g/MJ[17]. Rezultatai apibendrinti toliau pateiktoje lentelėje. Bioetanolio ir biodyzelino santykis procentais | 45/55 | 35/65 | 25/75 | Vidutinis su žemės paskirties keitimu susijęs išmetamo anglies dvideginio kiekis (g/MJ) | 18 | 31 | 45 | 1 lentelė. Įvairių bioetanolio ir biodyzelino proporcijos verčių poveikio su (netiesioginiu) žemės paskirties keitimu susijusiam išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui analizės rezultatai Taip pat apskaičiuotas konkrečioms augalų rūšims būdingas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su kiekvienu papildomu iš biodegalų gaunamu megadžauliu – rezultatai pateikti 2 diagramoje[18]. [pic] 2 diagrama. Įvairioms žaliavoms būdingas su (netiesioginiu) žemės paskirties keitimu susijęs išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis taikant skirtingus prekybos scenarijus (IFPRI 2010 m.) Akivaizdu, kad pagal šį modelį rezultatai labai priklauso nuo žaliavų rūšies ir prekybos prielaidų[19]. Atsižvelgiant į tai, kad AGLINK COSIMO modelyje nėra žemės paskirties keitimo modulio, sutarta sukurti sričių, kuriose žemės paskirtis pakeista, priskyrimo ir susijusio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo metodiką. Šią erdvinio priskyrimo metodiką ( Spatial Allocation Methodology – SAM) sukūrė Jungtinis tyrimų centras, remdamasis GIS duomenų bazėmis. Sprendimas, kur keisti žemės paskirtį, modelyje priimamas remiantis žemės tinkamumu ir nuotoliu nuo esamų pasėlio plotų. Kol kas ši metodika naudota tik su žemės poreikio, nustatyto atliekant AGLINK COSIMO ir IFPRI MIRAGE modeliavimą, duomenimis. Pagal SAM su šiais duomenų rinkiniais apskaičiuota, kad išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų atitinkamai 1 092 Mt CO2ekv. ir 201 Mt CO2ekv., o tai atitinka vidutinį su (netiesioginiu) žemės paskirties pakeitimu susijusį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 64 g/MJ pagal AGLINK COSIMO ir 34–41 g/MJ pagal IFPRI MIRAGE vidurinįjį scenarijų. Taikant SAM galima naudoti žemės ploto įvesties duomenis iš bet kurio modelio, todėl ji padeda pašalinti vieną iš priežasčių, dėl kurių naudojant skirtingus modelius gaunamas skirtingas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis[20]. Skaičiuojant konkrečioms žaliavoms būdingas vertes, pagal skirtingus modelius tai pačiai augalų rūšiai gaunami skirtingi rezultatai. Literatūroje dažniausiai nurodyti su JAV būdingomis biodegalų žaliavomis, t. y. kukurūzais ir (rečiau) soja, susiję skaičiai. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai šių dviejų žaliavų rezultatai: Su žemės paskirties keitimu susijęs išmetamo anglies dvideginio kiekis, g/MJ[21] | Etanolis iš kukurūzų | Biodyzelinas iš sojos | Searchinger et al. (2008 m.) | 156 | 165–270 | CARB (2009 m.) | 45 | 63 | EPA (2010 m.). | 47 | 54 | Hertel et al. (2010 m.) | 40 | - | Tyner et al. (2010 m.) | 21 | - | IFPRI MIRAGE (2010 m.) | 54 | 75 | 2 lentelė. Konkrečioms žaliavoms būdingo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susijusio su žemės paskirties keitimu, verčių santrauka (literatūros apžvalga) Pateikti rezultatai gauti naudojant skirtingus modelius ir darant skirtingas prielaidas. Kaip matyti iš lentelės, rezultatai labai įvairūs, taigi atskleidžia (netiesioginio) žemės paskirties keitimo modeliavimo trūkumus ir neapibrėžtumus: bioetanoliui iš kukurūzų būdingų verčių diapazonas – nuo 21 iki 156 g/MJ. Geografinė žaliavos kilmė taip pat gali būti svarus kintamasis nustatant su netiesioginiu žemės paskirties keitimu susijusį konkrečios rūšies biodegalų poveikį. Tačiau nė viename iki šiol atliktų modeliavimų šis kintamasis nenagrinėtas – naudojant dabartinius modelius tai gali būti apskritai neįmanoma. Atliekant modelių palyginimą, kuriam vadovauja Komisijos Jungtinis tyrimų centras, buvo užmegztas ryšys su pagrindinėmis modeliavimo grupėmis, kurios atliko (netiesioginio) žemės paskirties keitimo modeliavimą. Surengti du ekspertų susitikimai siekiant susitarti, kaip atlikti palyginimą, taip pat aptarti išvadas ir suprasti, kokios yra tolesnio pagrindžiančių duomenų gerinimo galimybės. Naudojant modelius nustatyta (netiesioginio) žemės paskirties keitimo apimtis 223–743 kha milijonui tonų naftos ekvivalento ES suvartojamo etanolio ir 242–1 928 kha milijonui tonų naftos ekvivalento ES suvartojamo biodyzelino. Atliekant palyginimą pagal AGLINK COSIMO scenarijus (skaičiavimai atlikti EBPO vykdant modelių palyginimą) Brazilijos cukranendrėms ir JAV etanoliui apskaičiuota vertė yra atitinkamai 134 ir 574 kha milijonui tonų naftos ekvivalento; IFPRI MIRAGE scenarijus atitinka apytiksliai 100 kha milijonui tonų naftos ekvivalento. Atliekant tyrimą išnagrinėtos priežastys, dėl kurių skiriasi nustatytas reikalingos žemės plotas. Nustatyta, kad svarbiausi įtakos rezultatams turintys veiksniai yra tai, kad dalis derliaus išsaugoma kaip šalutiniai produktai, sumažėja maisto ir pašarų sąnaudos[22], padidėja derlingumas ir pasireiškia pasėlių perkėlimo poveikis. Be to, vykdant modelių palyginimo tyrimą nustatyta, kad yra veiksnių, į kuriuos dabartiniuose modeliuose neatsižvelgiama – į juos atsižvelgiant apskaičiuotas žemės paskirties pakeitimo poveikis būtų didesnis. Vienas iš tų veiksnių yra išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su durpynų pavertimu žemės ūkio paskirties žeme[23]. Be to, be išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susijusio su (netiesioginiu) žemės paskirties keitimu, kaip išnagrinėta šioje ataskaitoje, modeliuose neatsižvelgta į bent du išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio padidėjimo šaltinius: su derlingumo didinimu dėl derliaus kainos didėjimo susijusį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir papildomą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su auginimu nederlingoje žemėje, o ne esamuose pasėlių laukuose. Literatūros apžvalgoje, be kitų dalykų, aptariami įvairūs trūkumai ir neapibrėžtumai, susiję su modeliavimu, kurio didžioji dalis grindžiama ekonominiais principais, t. y. kai sprendimai (pvz., dėl žemės paskirties pakeitimo) priimami taikant mažiausių sąnaudų principą. Tačiau žinoma, kad tikrovėje sprendimai, kaip ir kurios žemės paskirtį keisti, priimami atsižvelgiant ir į keletą neekonominių veiksnių. Kai kurie iš tų veiksnių susiję su politiniais prioritetais (žemės naudojimas ir žemės ūkio politika, teisės į žemę ir t. t.), kiti su institucinėmis ypatybėmis (infrastruktūros ir rinkų artumas, žemės naudojimą reglamentuojantys teisės aktai). Todėl koncepcinių apribojimų bus visada. Nors kainos turi įtakos priimant sprendimus, ką auginti, sprendimai, kurią žemę įdirbti pasėliams, priimami atsižvelgiant į kitus veiksnius (ne kainą)[24]. Nepaisant šių koncepcinių apribojimų, galima įrodinėti, kad geriausia turima (netiesioginio) žemės paskirties keitimo vertinimo metodika vis tiek grindžiama ekonominiais modeliais, kai sprendimai priimami remiantis santykinėmis kainomis[25]. Tačiau taikant šią ekonominio modeliavimo sistemą visada bus neišspręstų klausimų, nuo kurių labai priklauso rezultatai. Modeliavimas grindžiamas prielaidomis, visų pirma susijusiomis su šalutinių produktų apdorojimu[26], esamu derlingumu[27], ribiniu derlingumu[28], maisto ir pašarų sąnaudomis[29], žemės klasifikacija[30], elastingumu[31], anglies sankaupų vertėmis[32], žemės, kurios paskirtis keičiama, rūšimi[33], ganyklų modeliavimu[34] ir miškų naikinimo priežastimis[35]. Pastaraisiais metais pradėjome geriau suprasti šiuos aspektus, tačiau trūkumų ir neapibrėžtumų vis dar yra. Be to, atliekant literatūros apžvalgą nustatyta, kad dabartiniuose modeliuose negalima atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, įskaitant durpynuose esančio miško pavertimą žemės ūkio paskirties žeme – dėl to gali susidaryti didelis išmetamo anglies dvideginio kiekis. Tačiau dėl daugelio tokių veiksnių, jei į juos būtų atsižvelgta, apskaičiuotas žemės paskirties keitimo poveikis sumažėtų. Tokių veiksnių pavyzdžiai: visų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų priskyrimas pasėlių ploto didinimui, nors miškų naikinimo priežastys gali būti ir pasėlių ploto didinimas, ir miško kirtimas; derlingumo didinimas dėl padidėjusios biodegalų paklausos[36]; struktūriniai pasikeitimai[37]; taip pat baltymų kiekis įvairiuose pašaruose ir šalutiniuose produktuose, į kurį dažniausiai nėra visiškai atsižvelgiama[38]. Be to, neatsižvelgta į direktyvose nustatytų biodegalams taikomų privalomųjų tvarumo kriterijų poveikį (modeliuose laikoma, kad poveikio nėra). Galiausiai, literatūros apžvalgoje nurodyta, kad siekiant palyginti politikos poveikį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui svarbu bendrą naudojant biodegalus tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nežinomą su netiesioginiu žemės paskirties pakeitimu susijusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį palyginti su šių dujų kiekiu, išmetamu naudojant iškastinį kurą, kuris nebus iškastas dėl to, kad jo vietoje bus naudojami biodegalai. TARPTAUTINė REGULIAVIMO PRIEMONIų, SKIRTų (NETIESIOGINIO) žEMėS PASKIRTIES KEITIMO PROBLEMAI SPRęSTI, RAIDA Jungtinėse Valstijose naudoti biodegalus skatinama federaliniu lygiu, taikant skirtingus planinius rodiklius įvairių rūšių biodegalams. Reikalaujama, kad naudojant biodegalus būtų išmetama 20 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų; antrosios kartos biodegalams taikomas griežtesnis reikalavimas (50 % ir 60 %). Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo reikalavimai taikant gyvavimo ciklo vertinimą nustatyti atskiroms biodegalų rūšims siekiant nustatyti, ar jie atitinka taikomą slenkstį (biodegalų rūšis slenkstį atitinka arba jo neatitinka; ekonominės veiklos vykdytojams nesuteikta galimybė pateikti tikrosios išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertės įrodymus). Naudojant modeliavimą šioje analizėje atsižvelgta į išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su (netiesioginiu) žemės paskirties keitimu, ir skiriamas žemės paskirties keitimas šalyje ir tarptautiniu mastu. Esamiems įrenginiams iki 2022 m. naujų reikalavimų galima netaikyti. Junginėse Valstijose valstijos lygiu Kalifornijoje įgyvendintas degalų, kuriuos naudojant išskiriama mažai anglies dvideginio, standartas[39]. Kad teisės aktai tinkamai veiktų, turi būti žinomas visų rūšių degalų, kuriems tie aktai taikomi, per gyvavimo ciklą išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio veiksniai nustatyti atsižvelgiant į įvairius degalų naudojimo būdus, įskaitant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su (netiesioginiu) žemės paskirties keitimu. Kai kurios šalys nustatė žemės naudojimo tvarką, kuria siekiama užtikrinti, kad žemė, kurioje yra didelių anglies sankaupų, nebūtų paversta žemės ūkio paskirties žeme. Viena tokių šalių yra daugiausiai istorinės biodegalų gamybos patirties sukaupusi Brazilija – joje cukranendrėms nustatytos agroekologinės zonos siekiant valdyti žemės, kurioje auginami energijai gaminti skirti augalai, plėtimą ir kartu pagerinti ekologiškai pažeidžiamų sričių apsaugos sąlygas. Šiuo metu sistema papildoma naujomis priemonėmis – atsižvelgiant į aplinkos apsaugos kriterijus Amazonės regione nustatomos ekonominės veiklos zonos. Argentinoje, kuri yra pagrindinė biodegalų eksportuotoja į ES, teisės aktais sustabdytas natūralių miškų kirtimas, kol kiekviena Argentinos provincija neatliks žemės inventorizacijos, neparengs žemėtvarkos plano ir neįsipareigos atlikti poveikio aplinkai tyrimą – tik įvykdžius šiuos įpareigojimus gali būti leidžiama iškirsti mišką. Argentinos provincijose pradėta įgyvendinti žemės suskirstymo politika – nustatomos sritys, kuriose draudžiama plėtoti žemės ūkį, kad būtų apsaugota aplinka, ir sritys, kuriose žemės ūkį plėtoti gali būti leidžiama. Norvegija ir Indonezija pasirašė išsamų ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo siekiant sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su miškų naikinimu ir alinimu – Norvegija teiks finansavimą, kad padidintų Indonezijos galimybes šioje srityje, įskaitant naujų koncesijų natūraliems miškams ir durpynams paversti žemės ūkio paskirties žeme sustabdymą. Pasaulio bioenergetikos partnerystės programos[40], kurioje kaip partnerės dalyvauja Komisija ir septynios ES valstybės narės, taip pat Argentina, Brazilija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos biodegalus gaminančios šalys, dalyvės kuria svarbių, praktiškų, moksliškai pagrįstų, savanoriškų bioenergijos tvarumo kriterijų ir rodiklių rinkinį. Kriterijais ir rodikliais siekiama nustatyti šalies lygiu vykdomos bioenergijos analizės gaires siekiant geriau informuoti sprendimų priėmėjus ir palengvinti tvarią bioenergetikos plėtrą nepažeidžiant daugiašalių prekybos įsipareigojimų. Partnerystės programoje jau padaryta pažanga šioje srityje, nors netiesioginio žemės paskirties keitimo klausimais numatyta toliau diskutuoti. KONSULTACIJOSE GAUTų ATSAKYMų SANTRAUKA Siekdama išspręsti netiesioginio žemės paskirties keitimo klausimą Komisija visų pirma 2009 m. liepos mėn. surengė išankstines konsultacijas dėl aštuonių galimų politikos būdų netiesioginio žemės paskirties keitimo klausimui spręsti. Iš viso gautas 71 atsakymas[41]. Daugumos pramonės atstovų, ūkininkų asociacijų ir užjūrio šalių nuomone, reikėtų nesiimti jokių veiksmų arba spręsti netiesioginio žemės paskirties keitimo klausimą imantis platesnių politinių veiksmų – imtis tarptautinių veiksmų žemei, kurioje yra didelių anglies sankaupų, apsaugoti ir (arba) tvarumo kriterijus taikyti visoms žemės ūkio prekėms. Daugelis NVO ir ne biodegalų sektoriaus suinteresuotoji šalis pritarė, kad išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su netiesioginiu žemės paskirties pakeitimu, turėtų būti įtrauktas į esamą biodegalų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimo schemą. Valstybių narių nuomonės šiuo klausimu buvo skirtingos. Paskelbus svarbaus analitinio darbo rezultatus 2010 m. liepos mėn., Komisija pradėjo antras viešas konsultacijas. Jose siekta sužinoti nuomonę, ar remiantis šio analitinio darbo rezultatais galima nustatyti netiesioginio žemės paskirties keitimo svarbą; ar reikia imtis veiksmų ir, jei reikia – kokie veiksmai būtų tinkami. Jose taip pat trumpai pristatyti galimi politikos metodai. Iš viso gauti 145 atsakymai[42]. Dauguma respondentų pasidalijo į dvi grupes. Dauguma pramonės atstovų, ūkininkų asociacijų ir užjūrio šalių respondentų manė, kad remiantis analitinio darbo rezultatais negalima nustatyti netiesioginio žemės paskirties keitimo svarbos. Jie manė, kad biodegalų politikoje neturėtų būti imamasi tolesnių veiksmų, nors daugelis pritarė, kad reikėtų imtis veiksmų tarptautiniams susitarimams sudaryti siekiant apsaugoti žemę, kurioje yra didelių anglies sankaupų. Kita vertus, daugelis NVO ir kelios ne biodegalų sektoriaus suinteresuotosios šalys manė, kad nereikėtų imtis jokių veiksmų, ir pritarė, kad išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, turėtų būti įtrauktas į esamą biodegalų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimo schemą. Dalis respondentų pripažino, kad gali reikėti imtis veiksmų, ir pritarė įvairioms kitoms priemonėms. Valstybių narių nuomonės šiuo klausimu buvo skirtingos. Po šių viešų konsultacijų JRC lapkričio mėn. Komisijos vardu organizavo konsultacijas su ekspertais – pasaulyje pripažintais mokslo visuomenės atstovais ir srities ekspertais. Šiose konsultacijose siekta aptarti svarbiausius neapibrėžtumus, susijusius su netiesioginio žemės paskirties keitimo vertinimu[43]. PRELIMINARIOS IšVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI Atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant biodegalus, yra svarbi ES energetikos ir klimato strategijos dalis. Į tai atsižvelgiant reikėtų išlaikyti pastovius ir aiškius investavimo principus, nustatytus Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva, kurioje numatyti griežti tvarumo kriterijai, taikomi biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, įskaitant su jais susijusį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą; taip pat reikėtų toliau siekti aukšto Degalų kokybės direktyvoje nustatyto šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų naudojant degalus transporto sektoriuje, kiekio mažinimo planinio rodiklio. Kalbant apie netiesioginį žemės paskirties keitimą, remdamasi iki šiol atliktu darbu Komisija mano, kad galima padaryti kai kurias išvadas. Komisija pripažįsta, kad reikia toliau šalinti trūkumus ir neapibrėžtumus, susijusius su poveikiui vertinti reikalingu modeliavimu, o tai gali turėti didelę įtaką iki šiol atlikto analitinio darbo rezultatams. Todėl Komisija tęs darbą šioje srityje siekdama užtikrinti, kad politiniai sprendimai būtų grindžiami geriausiomis mokslo žiniomis, ir įvykdyti įpareigojimus ateityje pateikti ataskaitas šiuo klausimu. Tačiau Komisija pripažįsta, kad netiesioginis žemės paskirties keitimas gali turėti poveikį su biodegalų naudojimu susijusiam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimui, o dėl to jų poveikis siekiant politikos tikslų tam tikromis aplinkybėmis gali sumažėti, jei nebus imtasi priemonių. Į tai atsižvelgdama, Komisija mano, kad, jei reikės imtis veiksmų, sprendžiant netiesioginio žemės paskirties keitimo klausimą reikėtų laikytis atsargumo principo. Komisija šiuo metu baigia poveikio vertinimą, kuriame visų pirma bus įvertinti šie politikos variantai: 1. kol kas nesiimti veiksmų ir toliau stebėti padėtį, 2. padidinti biodegalams taikomą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo slenkstį, 3. nustatyti papildomus tvarumo reikalavimus tam tikroms biodegalų kategorijoms, 4. biodegalams priskirti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atitinkantį netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį. Komisija ne vėliau kaip 2011 m. liepos mėn. pateiks poveikio vertinimą, jei tinkama, kartu su pasiūlymu iš dalies pakeisti Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą ir prireikus Degalų kokybės direktyvą. [1] Neseniai pateiktuose nacionaliniuose atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planuose numatyta, kad 2020 m. iš biodegalų bus gaunama apie 9 % visos transporto sektoriuje suvartojamos energijos. [2] Tvarumo kriterijai taip pat taikomi skystiesiems bioproduktams, naudojamiems elektros gamybai, šildymui ir vėsinimui. [3] 2010 m. birželio mėn. Komisija priėmė du komunikatus, kuriais siekiama padėti lengviau įgyvendinti, įskaitant savanoriškų schemų pripažinimą, direktyvose nustatytus tvarumo kriterijus. [4] Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos reikalavimas taikomas ir skystiesiems bioproduktams. Todėl, kai tinkama, nuorodos į biodegalus šioje ataskaitoje taikomos ir skystiesiems bioproduktams. [5] Direktyvos 2009/30/EB 7d straipsnio 6 dalis ir Direktyvos 2009/28/EB 19 straipsnio 6 dalis. [6] Taip pat yra apribojimų, susijusių su specialiomis draudžiamomis sritimis – žr. Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnį ir Direktyvos 2009/30/EB 7b straipsnį. [7] MŽŪO statistiniai duomenys. Reikia atkreipti dėmesį, kad „derliaus plotas“ ir „pasėlio plotas“ yra skirtingi dalykai. Nuimant iš lauko dvigubą derlių derliaus plotas padvigubėja, o pasėlio plotas išlieka pastovus. [8] Tačiau, jei pastaruoju metu atsisakyta mažiausiai derlingos žemės, galima tikėtis, kad ateityje pradėjus ją vėl naudoti derlingumas bus mažesnis nei vidutinis, todėl reikėtų naudoti daugiau žemės arba labiau ją tręšti. Be to, jei ta žemė apželdinama mišku, vėl pradėjus ją naudoti žemės ūkiui gali būti išmetama anglies dvideginio. [9] Modeliuose netiesioginis ir tiesioginis žemės paskirties keitimas nėra atskirti. [10] http://ec.europa.eu/energy/renewables/studies/land_use_change_en.htm [11] http://ec.europa.eu/energy/renewables/consultations/2009_07_31_iluc_pre_consultation_en.htm [12] http://ec.europa.eu/energy/renewables/consultations/2010_10_31_iluc_and_biofuels_en.htm [13] Biofuels a new methodology to estimate GHG emissions from global land-use change , http://re.jrc.ec.europa.eu/bf-tp/download/EU_report_24483_Final.pdf. [14] Pagal priešingos padėties scenarijų laikoma, kad panaikinus politines paskatas biodegalų skverbtis rinkoje būtų labai menka. [15] Pagal priešingos padėties scenarijų laikoma, kad išliks 2008 m. lygio biodegalų skverbtis rinkoje. [16] Dėl žemės paskirties keitimo išmetamo anglies dvideginio kiekis paskirstytas 20 metų. [17] Žr. David Laborde (IFPRI) antrajame konsultacijų susitikime (2010 m. spalio 26 d.) perskaityto pranešimo 34 skaidrę http://ec.europa.eu/energy/renewables/consultations/doc/public_consultation_iluc/global_trade_environmental_impact_study_eu_biofuels_mandate.pdf [18] Ribinės vertės apskaičiuotos prie 2020 m. numatyto suvartoti kiekio kiekvienai augalų rūšiai pridedant po 0,1 % bendro ES suvartojamo biodegalų kiekio. Dėl nedidelio padidėjimo gaunami netikėti rezultatai, kadangi paskutinio ribinio biodegalų vieneto agroekonominėje zonoje priklausomybė nuo konkretaus ribinio poveikio yra didelė. Dėl šios ypatybės su cukrinių runkelių etanoliu susijusio žemės paskirties pakeitimo poveikis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui yra 16 g/MJ, kai priemonių nesiimama, ir 65 g/MJ, kai taikomas laisvosios prekybos scenarijus panaikinant bioetanolio importo mokesčius. Taip yra todėl, kad kai bioetanoliui gaminti naudojami cukriniai runkeliai, iš sričių (Afrikoje ir Pietryčių Azijoje), kuriose yra labai didelių anglies sankaupų, papildomai importuojama cukraus (ne cukrinių runkelių). [19] Vykdomi papildomi skaičiavimai taikant IFPRI MIRAGE modelį ir papildomus scenarijus siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į naujausią iš valstybių narių gautą paklausos iki 2020 m. vertinimą. Be to, toliau vykdoma jautrio analizė siekiant geriau apibūdinti tikimybės skirstinį, susijusį su konkrečioms augalų rūšims būdingomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, kiekio vertėmis. [20] Jungtinis tyrimų centras pagal erdvinio priskyrimo metodiką (SAM) apskaičiuos rezultatus ne tik pagal vidurinįjį IFPRI MIRAGE scenarijų (5,6 %), bet ir pagal didesnę paklausą atitinkančius scenarijus. Taip pat bus išnagrinėta galimybė naudoti šią metodiką konkrečioms augalų rūšims būdingoms išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertėms apskaičiuoti. [21] Rezultatai pakoreguoti atsižvelgiant į 20 metų laikotarpį. [22] Pagal palygintus ekonominius modelius daroma prielaida, kad dalis biodegalams naudojamų žaliavų gaunama dėl maisto ir pašarų sąnaudų sumažėjimo, o dėl to su (netiesioginiu) žemės paskirties keitimu susijęs išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gali labai sumažėti. [23] Modeliuose nėra tinkamai atsižvelgiama į išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su durpių oksidavimu atlikus melioravimą, reikalingu siekiant auginti palmes ir gauti palmių aliejų – dėl to tikrasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gali būti dešimt kartų didesnis. [24] Net daug papildomai investuojant į duomenų rinkimą ir jų analizę, atrodo, yra tam tikros atskirų veiksnių įtakos žemės paskirties keitimui kiekybinio vertinimo tikslinimo ribos. [25] Neseniai atsirado alternatyvus metodas, kuriame naudojama „priežastinė aprašomoji“ metodika, kurioje svarbiausi įvesties duomenys grindžiami ekspertų ir (arba) suinteresuotųjų šalių nuomone, kartu su istoriniais ir statistiniais duomenimis (E4tech 2010 m.) [26] Auginant daugumą biodegalų žaliavų gaunamas didelis kiekis šalutinių produktų. Daugelyje modelių dabar į tai atsižvelgiama, tačiau skirtingu mastu, o nuo to labai priklauso modeliavimo rezultatai. šalutiniai produktai paprastai naudojami kaip pašarai gyvūnams, todėl atlaisvinama žemė, kurios kitu atveju reikėtų tų pašarų auginimui. [27] Paprastai laikoma, kad derlingumo didėjimas atitiks ankstesnį lygį, tačiau tokia prognozė nėra patikima. [28] Ribinio derlingumo empirinių duomenų nedaug. [29] Ekonominiuose modeliuose daroma prielaida, kad paklausa priklauso nuo kainos, ir įvairios prielaidos, kokį poveikį papildoma biodegalų paklausa turės maisto prekių ir pašarų rinkoms. [30] Žemė, kurią galima naudoti, ir žemės klasifikacija yra svarbūs duomenys žemės paskirties keitimui modeliuoti, tačiau skirtinguose duomenų rinkiniuose naudojami skirtingi skaičiai ir vartojami skirtingi terminai. [31] Elastingumas dažnai vertinamas remiantis išsivysčiusių šalių duomenimis, o pagal modelius netiesioginis žemės paskirties keitimas paprastai vyksta besivystančiose šalyse. [32] Skirtinguose tyrimuose nurodomos skirtingos su įvairiomis augalų rūšimis susijusios anglies sankaupų vertės, o jos yra esminis elementas nustatant netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį. [33] Žemės, kurios paskirtis keičiama į žemės ūkio, rūšis turi labai didelį poveikį, nes anglies sankaupos įvairių rūšių žemėje labai skirtingos. Dėl per mažos erdvinės skyros regioniniai skirtumai geografinėse sandarose gali būti prarasti. [34] Gyvūnų ganyklos užima didelę pasaulio dalį ir dalis jų galėtų būti paversta dirbama žeme. Tačiau įvairiuose modeliuose ganyklos ir jų sąsajos su pašarų rinkomis ir pasėliais modeliuojamos skirtingai. Nuo prielaidų labai priklauso galutiniai rezultatai, nes ganyklos užima didelę sausumos paviršiaus dalį ir jose yra palyginti mažos anglies sankaupos. [35] Miškų naikinimo priežastys yra sudėtingos ir priklauso nuo vietos valdžios institucijų, žemės naudojimo teisių ir politinės ekonomikos. Šių tikrovėje pasireiškiančių veiksnių neįmanoma tinkamai įvertinti modeliuose, kuriuose sprendimų priėmimas grindžiamas tik racionaliais ekonominiais principais. [36] Derlingumo didinimas priklauso nuo sudėtingo rinkinio kintamųjų, įskaitant didesnes investicijas ir mokslinius tyrimus – abu šie veiksniai atsiranda įgyvendinant biodegalų politiką. Tačiau šį poveikį sunku modeliuoti. [37] Struktūrinius pasikeitimus paprastai sunku prognozuoti modeliuojant, kadangi elastingumas grindžiamas istoriniais duomenimis. Todėl pagal modelius mažai tikėtina, kad naudojamos žemės plotas labai padidėtų, pvz., NVS šalyse, nors toks struktūrinis pasikeitimas gali įvykti ir baziniame, ir politikos scenarijuose. [38] Todėl nepakankamai įvertinamas žemės, atlaisvinamos dėl šalutinių produktų, kiekis. Pvz., ES sojų produktai yra svarbus baltymų šaltinis – apie 97 % šių produktų importuojama. Todėl yra didelių su pakaitalais susijusių galimybių. [39] http://www.arb.ca.gov/fuels/lcfs/lcfs.htm [40] http://www.globalbioenergy.org/ [41] Visi atsakymai pateikti adresu http://ec.europa.eu/energy/renewables/consultations/2009_07_31_iluc_pre_consultation_en.htm [42] Visi atsakymai pateikti adresu http://ec.europa.eu/energy/renewables/consultations/2010_10_31_iluc_and_biofuels_en.htm [43] Visos išsakytos nuomonės pateiktos adresu http://re.jrc.ec.europa.eu/bf-tp/