52010DC0600




[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.10.26

KOM(2010) 600 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo(Tekstas svarbus EEE)

SEK(2010) 1243 SEK(2010) 1242

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo(Tekstas svarbus EEE)

Įžanga

ES valstybės narės ir institucijos tinkamai reagavo į daugelį šiais metais ES ir kitose pasaulio šalyse nutikusių nelaimių. Ypatingas dėmesys skirtas žemės drebėjimui Haityje ir potvyniams Pakistane. ES reagavo lanksčiai, veiksmingai ir dosniai. Matydami šio reagavimo kokybę, ES piliečiai ir valstybės narės suprato pridėtinę vertę, kurią sukuria ES reagavimo į krizes veiksmai.

Europos Sąjungai teikiamų reagavimo į nelaimes prašymų gali padaugėti, nes nelaimių atsitinka vis didesnių ir dažniau. Dėl dabartinio spaudimo biudžetui reikia dėti pastangas skatinant veiksmingą ribotų išteklių naudojimą.

Esant tokioms aplinkybėms Lisabonos sutartis suteikia galimybę Europos Sąjungoje sukurti tvirtesnius, visa apimančius, geriau koordinuotus ir veiksmingesnius reagavimo į nelaimes pajėgumus. Lisabonos sutartimi nustatyti pokyčiai susiję ir su individualiomis reagavimo į nelaimes priemonėmis, ir su darnaus ES reagavimo koordinuojant veiksmus su Jungtinėmis Tautomis užtikrinimo priemonėmis.

Kuriant tvirtesnius, nuoseklesnius ir geriau integruotus Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus, bus imtasi dvejopų veiksmų:

- sustiprintos individualaus ES reagavimo priemonės ir

- užtikrinti šių skirtingų priemonių darnumas ir sąveika, kad reagavimas tarptautiniu mastu būtų nuoseklesnis.

Remiantis Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos[1], Komunikatu dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo[2] ir atsižvelgiant į M. Barnier pranešimą bei po jo kilusias diskusijas[3], šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama civilinei saugai ir humanitarinei pagalbai – dviems pagrindinėms priemonėms, kuriomis ES gali pasinaudoti greitai ir veiksmingai suteikdama pagalbą asmenims, susidūrusiems su tiesioginiais nelaimių padariniais. Lisabonos sutartimi nustatytas naujas abiejų priemonių teisinis pagrindas. Šiame komunikate Komisija teikia savo pasiūlymus, kaip įgyvendinti šią naują teisinę sistemą ir kaip būtų galima veiksmingiau suderinti abi priemones.

Šis komunikatas – tai pirmas žingsnis užtikrinant didesnio masto ir nuoseklesnes pastangas siekiant tvirtesnio ES reagavimo į nelaimes. Nagrinėjamos ir papildomos priemonės, susijusios su įvairiais ES reagavimo į krizes Europos Sąjungoje ir už jos ribų aspektais.

Šiuo atžvilgiu, kalbant apie nelaimes už Europos Sąjungos ribų, sukūrus Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) atsirado galimybių pagerinti reagavimo į nelaimes ir galimų susijusių bendro ES reagavimo į krizes politinių bei saugumo veiksnių darnumą. Tai bus daroma dedant politines ir diplomatines pastangas Briuselyje bei vietose, ypač pasitelkiant ES delegacijas, ir, jei reikės, pasinaudojant konsuline parama. EIVT bus atsakinga už reagavimo į krizes veiksmus pagal stabilumo priemonę, taip pat už civilines ir karines krizių valdymo priemones, kurios gali apimti humanitarinę ir gelbėjimo pagalbą. Galiausiai bus atsižvelgta į ES kaip svarbios paramos vystymuisi teikėjos vaidmenį daugelyje nelaimių ištiktų pasaulio vietovių, kuriose galima ir reikia sustiprinti paramos, atstatymo ir vystymosi ryšius.

Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisija greitai pateiks su šiuo klausimu susijusį dokumentą, parengtą atsižvelgiant į veiksmus, kurių buvo imtasi po šiais metais Haityje įvykusio žemės drebėjimo. Šiame dokumente taip pat bus pateikti kiti pasiūlymai, susiję su EIVT ir civilinės saugos bei humanitarinės pagalbos struktūrų veiksmų koordinavimu reaguojant į krizes.

Kalbant apie nelaimes Europos Sąjungoje, pasiūlymai pagerinti reagavimo pajėgumus bus svarus indėlis į ES vidaus saugumo strategiją, kurios vienas iš strateginių tikslų yra Europos gebėjimo kovoti su nelaimėmis stiprinimas. Konsulinė apsauga bus aptarta Komisijos komunikate šia tema.

Lisabonos sutartimi taip pat įtraukta solidarumo sąlyga, kuria nustatyta, kad valstybės narės teikia pagalbą vienos kitoms, jei ES teritorijoje patiriama gaivalinė nelaimė ar žmogaus sukelta katastrofa[4]. 2011 m. Europos Komisija ir Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pateiks solidarumo sąlygos įgyvendinimo priemonių pasiūlymą.

Pritaikyti esamas priemones prie besikeičiančio pasaulio

2010 m. Europa ir jos artimiausi kaimynai patyrė keletą ypač skaudžių nelaimių, tarp kurių staigūs potvyniai ir didelės audros Vakarų Europoje, potvyniai daugelyje Vidurio Europos šalių, vulkaninių pelenų debesis išsiveržus Eyjafjallajökull ugnikalniui ar neregėto dydžio miškų gaisrai Rusijoje.

Šįmet taip pat įvyko dvi pastaraisiais metais didžiausios gaivalinės katastrofos pasaulyje: Haičio žemės drebėjimas ir Pakistano potvyniai, per kuriuos žuvo daugybė žmonių ir padaryti milžiniški nuostoliai. Tarp kitų nelaimių – naftos gavybos platformoje Deepwater Horizon Meksikos įlankoje įvykęs gręžinio sprogimas (dėl kurio įvyko daugiausia žalos istorijoje padaręs naftos išsiliejimas) ir didžiulės sausros Sahelyje.

2010 m. įvykiai – ne tik statistika. Pasaulyje užregistruojamų nelaimių skaičius išaugo penkis kartus – nuo 78 (1975 m.) iki 400 (šįmet). Vidutiniai metiniai nuostoliai sudaro maždaug vieną ketvirtadalį procento pasaulinio BVP. Per pastaruosius 20 metų vien dėl Europoje įvykusių nelaimių[5] žuvo apie 90 000 ir nukentėjo daugiau nei 29 mln. žmonių, be to, padaryta 211 mlrd. eurų ekonominės žalos.

Ši tendencija labiausiai susijusi su klimato kaita, gyventojų skaičiaus augimu bei didėjančia urbanizacija, taip pat su kitais veiksniais, pvz., padidėjusia pramonine veikla ir aplinkos blogėjimu. Be to, terorizmas ir toliau kelia didelę grėsmę Europos piliečiams. Dėl šių veiksnių tikėtina, kad nelaimių daugės ir kad jos bus didesnio masto. Atsižvelgiant į kintančią padėtį, ES turi rimtą pagrindą stiprinti savo reagavimo į nelaimes pajėgumus.

Veiksmingai įgyvendinant racionalią nelaimių valdymo politiką galima sumažinti aukų skaičių ir materialinius nuostolius. Kadangi pavojai, su kuriais susiduriame, vis didėja ir tampa akivaizdesni, labai svarbu, kad siekiant juos įveikti būtų stiprinama vietinė, nacionalinė ir Europos politika. Norint geriau reaguoti į būsimas dideles nelaimes, reikia nustatyti dabartinės sistemos gerinimo būdus ir juos įgyvendinti.

Užtikrinti savo piliečių saugą ir saugumą yra svarbiausia kiekvienos valstybės užduotis, o nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas atsakomybė pirmiausia tenka nacionalinėms vyriausybėms. Tačiau atsitikus didelei nelaimei nacionalinių pajėgumų nebeužtenka, ir bendras Europos reagavimas yra veiksmingesnis už vienos valstybės narės veiksmus. Tuomet galima mobilizuoti papildomus išteklius. Bendros pastangos yra ekonomiškiausios, kadangi geriausiai išnaudojamas nacionalinių reagavimo pajėgumų papildomumas. ES bendradarbiavimu akivaizdžiai įrodomas valstybių narių tarpusavio solidarumas ir jų solidarumas su trečiosiomis šalimis. Glaudžiau bendradarbiaujant ES lygmeniu taip pat galima sustiprinti bendrus reagavimo ir koordinavimo veiksmus, kuriems vadovauja Jungtinės Tautos (JT).

Europos piliečiai puikiai supranta, kaip svarbu yra veikti kartu. Apie 90 % jų norėtų, kad ištikus nelaimei ES suteiktų didesnę pagalbą jų šaliai[6]. Panaši procentinė dalis piliečių palaiko ES humanitarinę veiklą už ES ribų[7].

ES gali taikyti keletą reagavimo į nelaimes priemonių. Įvykus nelaimei Europos Sąjungoje taikomas Civilinės saugos mechanizmas, kurį pasitelkus paprasčiau teikti valstybių narių pagalbą natūra ir ją koordinuoti[8]. Šiuo mechanizmu taip pat koordinuojama pagalba natūra, teikiama įvykus nelaimėms už ES ribų[9].

ES (Komisija ir valstybės narės) yra didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos besivystančioms šalims teikėja. Finansavimas teikiamas organizacijoms partnerėms (daugiausia JT agentūroms, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimui ir humanitarinę pagalbą teikiančioms NVO), kurios teikia didžiąją dalį skubios pagalbos vietoje tiems asmenims, kuriems ji reikalinga.

Taip pat buvo imtasi priemonių siekiant palengvinti valstybių narių karinių išteklių dislokavimą, kai jie reikalingi ES bendrai reaguojant į nelaimes[10].

Įvykus žemės drebėjimui Haityje ES reagavo veiksmingai ir lanksčiai. Tačiau atsižvelgiant į patirtį, įgytą reaguojant į šią nelaimę ir kitas neseniai įvykusias nelaimes manytina, kad dar galima pagerinti veiksmingumą ir efektyvumą (dislokavimo spartą ir veiksmų tinkamumą), nuoseklumą (veiksmų ir politikos koordinavimą) ir ES reagavimo į nelaimes matomumą . Geresnis ES reagavimas į nelaimes, įvykusias už ES ribų, civilinės saugos srityje priklauso nuo valstybių narių pajėgumų stiprumo ir veiksmingumo. Todėl stiprinant ES reagavimo į nelaimes pajėgumus pirmiausia reikia užtikrinti geresnius reagavimo pajėgumus ES viduje.

Taigi šiame komunikate pateikiama strategija, kurios tikslas – sujungti vietos, nacionalinę ir ES praktinę patirtį bei išteklius į tvirtesnę ES reagavimo į nelaimes sistemą. Šioje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama pagalbai pirmuoju nelaimės etapu . Reagavimo į nelaimes politiniai ir saugumo aspektai, reagavimas į krizes taikant stabilumo priemonę, vidutinės trukmės ir ilgalaikė pagalba ir tai, kaip juos būtų galima geriau suderinti su skubios pagalbos veiksmais, bus aptarta kituose pasiūlymuose.

Kertiniai siūlomi šios strategijos akmenys – sukurti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus, paremtus valstybių narių ištekliais, ir įsteigti Europos reagavimo į nelaimes centrą. Taip pat teikiami pasiūlymai civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos srityse.

Pagrindiniai principai

Su ES reagavimo į nelaimes pajėgumais susijusi veikla turi būti pagrįsta šiais principais:

- ES turi veiksmingai ir solidariai reaguoti į nelaimes ir ES viduje, ir už jos ribų;

- ES reagavimo į nelaimes pajėgumai turi būti skirti įvairių rūšių nelaimėms (t. y. gaivalinėms nelaimėms ir žmogaus sukeltoms katastrofoms, išskyrus ginkluotus konfliktus), kurių mastas viršija nacionalinius reagavimo pajėgumus ir kurioms įvykus reikalinga ES pagalba;

- laikantis visiškai nuoseklaus požiūrio į nelaimes už ES ribų, reikės sutelkti įvairias priemones , kurias būtų galima panaudoti (priklausomai nuo krizės pobūdžio): civilinę saugą, humanitarinę pagalbą, reagavimą į krizes pagal stabilumo priemonę, pagrindines išorės pagalbos geografines priemones (krizės ar nepaprastosios padėties atvejais taikant lanksčias procedūras), civilinių ir karinių krizių valdymą remiantis bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP). Tikslas – nustatyti ir dislokuoti tinkamiausius išteklius atsitikus konkrečiai nelaimei. Reikia remtis esamomis funkcijomis, įgaliojimais ir pajėgumais, ir užtikrinti, kad būtų įveikti esminiai trūkumai ir kliūtys;

- kai konkrečiai reaguojama į humanitarinius poreikius, atsiradusius dėl nelaimių, įvykusių už ES ribų, ES pagalba turi būti teikiama laikantis tarptautiniu mastu nustatytų humanitarinių principų (humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo)[11] ir gairių. Pagerinus ES koordinavimą sutvirtės JT kaip pagrindinio nepaprastųjų padėčių trečiosiose šalyse koordinatoriaus funkcija;

- geriausias būdas reaguoti į vis didėjančią nelaimių keliamą grėsmę – taikyti požiūrį, pagal kurį reagavimas derinamas su nelaimių prevencija ir pasirengimu joms . Nors šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama reagavimui į nelaimes, nelaimių prevencija ir pasirengimas joms yra kertiniai ES nelaimių valdymo strategijos akmenys[12]. Reagavimo į nelaimes stiprinimo veiksmai bus papildyti tvirtomis prevencijos ir pasirengimo priemonėmis. Reikia geriausiai išnaudoti nelaimių rizikos mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos sąveiką, kad, pavyzdžiui, teikiant finansinę paramą prevencijai, atkūrimui ir atstatymui padidėtų gebėjimas kovoti su būsimomis nelaimėmis;

- didesnis ekonomiškumas – tai ieškoti veiksmingesnių būdų pagalbai teikti. Jo galima pasiekti labiau sutelkus išteklius, kad būtų sumažintos išlaidos ir išvengta pastangų dubliavimo. Jei reikės, valstybės narės turi naudoti bendrus išteklius. Reikia numatyti naujas iniciatyvas (pavyzdžiui, bendrus transporto išteklius), siekiant užtikrinti, kad padidėjus veiksmingumui bendra teikiama nauda būtų didesnė už galutines išlaidas, ir kad nebūtų sumenkinta nacionalinė atsakomybė už nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas. ES taip pat turi vengti naujų struktūrų ir papildomos biurokratijos kūrimo.

Veiksmingesnis ir efektyvesnis Europos reagavimas į nelaimes

Sukurti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus, paremtus valstybių narių iš anksto numatytais ištekliais ir iš anksto patvirtintais nepaprastosios padėties planais

Dabartiniai ES civilinės saugos veiksmai paremti valstybių narių ad hoc pagalbos pasiūlymais. Taikant tokią sistemą labai sunku iš anksto planuoti neatidėliotinas operacijas ir negalima užtikrinti tinkamos ir pakankamos pagalbos visais atvejais. Reikia, kad ES pereitų nuo ad hoc koordinavimo prie tokios sistemos, kurią taikant išankstinis planavimas sudarytų sąlygas sutelkti pagrindinius išteklius greitam dislokavimui.

Siekdama pagerinti ES civilinės saugos operacijų planavimą , Komisija siūlo:

- parengti standartinius pagrindinių rūšių nelaimių [13] ES viduje ir už jos ribų scenarijus;

- nustatyti esamus išteklius, kuriuos valstybės narės galėtų skirti ES reagavimui į šiuose scenarijuose numatytas nelaimes, ir sudaryti tų išteklių žemėlapius;

- sudaryti nepaprastosios padėties planus šiems ištekliams, įskaitant transportą, dislokuoti, ir peržiūrėti planus atsižvelgiant reagavimo į naujas nelaimes ir pratybų rezultatus;

- nustatyti ir užtikrinti pagalbos natūra ir iš ES humanitarinių lėšų teikiamos pagalbos sąveiką.

Sudarant pajėgumų, kuriuos galima naudoti ES civilinės saugos operacijoms pagal iš anksto numatytus nelaimių scenarijus, žemėlapį bus žymiai padidinti ES reagavimo pajėgumai. Tai sudarys sąlygas Komisijai ir valstybėms narėms kuo geriau pasinaudoti papildomumu ir bendrai naudojamais ištekliais. Bus pasiekta didesnio ekonomiškumo.

Siekiant pagerinti pagrindinių išteklių prieinamumą buvo išbandytos įvairios priemonės įgyvendinant Parengiamuosius veiksmus, susijusius su ES greitojo reagavimo pajėgumu . Tarp jų – parengties susitarimai dėl lauko ligoninių, laikinos pastogės, siurbimo didelio galingumo įranga, vandens valymo ir kitų išteklių, esančių daugumoje valstybių narių. Remdamasi šia pirmine patirtimi Komisija siūlo:

- sukurti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus, sutelkiant iš anksto nustatytus civilinės saugos išteklius iš Civilinės saugos mechanizme dalyvaujančių valstybių, kurios juos savanoriškai skirtų ES pagalbos nelaimės atveju operacijoms Sąjungoje ir už jos ribų.

Bendrus išteklius teikti sutikusios valstybės narės turės tai padaryti, kai jų prireiks ES operacijoms, išskyrus tuos atvejus, kai šie ištekliai reikalingi susidarius nepaprastajai padėčiai šalies viduje. Šiuos išteklius ir toliau kontroliuos bei valdys pati šalis. Ištekliai turi būti telkiami gana plačiu mastu, kad reagavimo į krizes pajėgumus būtų galima panaudoti bet kuriuo metu. Sutelktų išteklių registravimas nebus privalomas, o valstybės narės turės visišką teisę jais naudotis, kol jie nenaudojami ES operacijoms. Be to, valstybės narės gali sutelkti jėgas ir pasiūlyti į bendrus išteklius įtraukti daugiašalius modulius[14]. Tokiuose susitarimuose gali dalyvauti ir trečiosios šalys, ypač Europos ekonominės erdvės šalys ir ES šalys kandidatės.

Atsitikus didelei nelaimei, reaguodama į pagalbos prašymą Komisija nedelsdama pasiūlys reagavimo į nelaimes planą, pagrįstą poreikiais vietoje ir iš anksto numatytais scenarijais. Ji paragins dislokuoti tinkamus modulius.

Dislokuotus išteklius vietoje valdys atitinkamos valstybės narės. Skirtingus ES modulius vietoje ir, jei reikės, jų integravimą į JT grupės sistemą koordinuos ES (Komisijos ir valstybių narių) ekspertai, siųsti Reagavimo į nelaimes centro.

Daugelį valstybių narių civilinės saugos modulių jau dabar galima naudoti nacionaliniais tikslais, todėl neturėtų būti patirta daug papildomų išlaidų, susijusių su šių modulių kūrimu ir parengtimi. Priešingai – bendrai reaguojant į nelaimes galima tikėtis, kad padidės veiksmingumas ir pagerės bendras ES reagavimo į nelaimes operacijų ekonomiškumas.

Siekiant geresnės šių išteklių sąveikos turi būti rengiami nuolatiniai ES mokymai ir pratybos. Bus nustatyti sąveikos reikalavimai.

Šių atsarginių išteklių dislokavimas bus pagrindinė bet kurios ES civilinės saugos operacijos dalis. Juos papildys papildomos valstybių narių priemonės, kurios bus teikiamos tokiu pačiu būdu, kaip ir šiuo metu organizuojama civilinės saugos pagalba. Nelaimės už ES ribų atveju šie atsarginiai ištekliai ir ES humanitarinė pagalba papildys vieni kitus ir kartu, jei reikės, bus panaudotos ES civilinio ir karinio krizių valdymo priemonės, remiantis nustatytais pagrindais.

Komisija siūlo papildomą priemonę:

- pasinaudoti nepaprastosios padėties planavimo pratybomis siekiant nustatyti, ar valstybių narių turimi civilinės saugos veiksmų pajėgumai turi trūkumų, kurie galėtų būti pašalinti panaudojant papildomus ES finansuojamus išteklius.

Pasidalijus naštą ir bendrai naudojant išteklius galima labai padidinti veiksmingumą. Tai akivaizdžiausia tuomet, kai prašoma išteklių horizontaliam koordinavimui, vertinimui ir logistikai (pvz., stebėjimo orlaiviai, naudojami vertinimui atlikti).

Tai gali būti taikoma ir kai kuriems didelės vertės ištekliams. Komisija su valstybėmis narėmis sėkmingai įgyvendino bandomuosius projektus, ieškodama galimybių teikti ES pagalbą apsirūpinant įvairių rūšių reagavimo į nelaimes įranga. Šiuose projektuose daugiausia dėmesio skirta oro transporto priemonėms kovoje su miškų gaisrais ir techninės pagalbos bei paramos grupėms, tačiau šį metodą galima pritaikyti ir kitokių rūšių ištekliams, kaip antai paieškos ir gelbėjimo jūroje arba specializuota medicinos įranga.

Bus sudaryti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų ir EIVT darbo tvarkos susitarimai, kurių tikslas – užtikrinti papildomumą ir panaudoti galimą pagalbos nelaimės atveju valdymo ir civilinio bei karinio krizių valdymo veiksmų sąveiką.

Pagalbos išteklių sutelkimas

Kad pagalba būtų veiksminga, pagalbos ištekliai turi būti sutelkti kaip galima arčiau nelaimės zonos, ir jeigu galima, turi būti panaudoti vietos ir regiono ištekliai. Būtent dėl to didžiausios tarptautinės organizacijos (pvz., Pasaulio maisto programa ir Tarptautinė nacionalinių Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija) su didele ES finansine parama sukūrė ir išplėtojo savo išteklių telkimo pajėgumus. Europos Sąjungos valstybės narės taip pat strategiškai svarbiose vietose grupuoja nacionalines pagalbos ir reagavimo priemones. Iš pastarojo meto patirties matyti, kad naudojant šį metodą buvo galima daug greičiau operatyviniais veiksmais reaguoti į nelaimes. Sukūrus bendrą regioninių bazių ir (arba) centrų tinklą būtų daug lengviau greitai sutelkti pagalbą.

Siekdama, kad ištekliai būtų greičiau prieinami humanitarinės pagalbos teikėjams, kai kyla išorės nepaprastoji padėtis, Komisija:

- įvertins patirtį, įgautą bendradarbiaujant su pagrindiniais humanitarinės pagalbos teikimo partneriais, ypač Pasaulio maisto programa ir Tarptautine nacionalinių Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija, ir parengs tolesnio šio metodo plėtojimo galimybes;

- jei įmanoma, naudos valstybių narių trečiosiose šalyse turimas išteklių telkimo sistemas.

Geresnis poreikių vertinimas

Siekiant priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl pagalbos, būtina laiku ir tinkamai įvertinti poreikius. Nelaimių už ES ribų atveju vietoje esantys ECHO ekspertai ir ES civilinės saugos grupės atlieka svarbiausią vaidmenį teikdami informaciją ir patardami, kaip ES turėtų reaguoti. Be to, jie prisideda prie JT atliekamos vertinimo ir koordinavimo veiklos. Reikėtų glaudžiau susieti humanitarinės pagalbos poreikių vertinimą ankstyvajame pagalbos nelaimės atveju etape ir vėliau taikomus atkūrimo ir vystymo vertinimo metodus, kaip antai poreikių po nelaimių įvertinimas (PDNA).

Komisija:

- rems JT pastangas parengti bendrus, įvairius sektorius apimančius ir palyginamus poreikių vertinimus;

- siųs ES ekspertus, kad jie veiktų kaip ryšių su JT sistema palaikymo pareigūnai;

- didins ES vertinimo grupių pajėgumus, kad jos veiktų didesnėje teritorijoje ir, jei reikia, užpildytų JT pajėgumų spragas;

- užtikrins, kad atliekant PDNA tinkamai dalyvautų ES ekspertai, užsiimantys pagalbos poreikių vertinimu ir humanitarinės pagalbos veiksmų įgyvendinimu.

Bendra, veiksmingesnė ir ekonomiškesnė logistika

Šiuo metu kartu taikomi įvairūs nacionaliniai ir ES susitarimai dėl nelaimių zonose trečiosiose šalyse įsteigtų logistikos centrų. Dėl skirtingų struktūrų kiekvienas dalyvis turi planuoti ir dislokuoti savo paties teikiamą pagalbą vietoje. Kartais šie nacionalinės pagalbos centrai nepakankamai veiksmingai keičiasi informacija. Tai neveiksminga, neekonomiška ir sumažina ES matomumą.

Horizontalios užduotys, tokios kaip logistika, gali būti veiksmingiau atliekamos ES lygmeniu. Kartu su valstybėmis narėmis Komisija sukūrė specializuotus padalinius (techninės pagalbos ir paramos grupės, TAST), kurie veikia kaip mobilūs logistinės pagalbos centrai. Komisija siūlo:

- dažniau dislokuoti techninės pagalbos ir paramos grupes, ypač situacijose, kai vietinė infrastruktūra sugriauta, ir išplėtoti sutartines priemones, kad šiomis grupėmis būtų galima pasinaudoti;

- kartu su EIVT nustatyti, kaip šios grupės galėtų padėti ES delegacijoms, konsulinėms įstaigoms ir kitiems ES ir tarptautiniams dalyviams, įvykus didelei nelaimei už ES ribų;

- išnagrinėti, kaip galima plėtoti šias priemones, kad jos taptų ES koordinavimo vietoje centrais, galinčiais įsijungti į JT sistemą.

Koordinuotas ir ekonomiškas transportas

Šiuo metu ES turi galimybę bendrai finansuoti pagalbos natūra transportą. Šie pajėgumai turi būti sustiprinti siekiant pašalinti transporto kliūtis. Reikia pagerinti pagalbos pristatymą į nukentėjusias šalis, įskaitant logistiką ir vietinį pristatymą ten, kur pagalba labiausiai reikalinga.

Komisija siūlo:

- supaprastinti ir sustiprinti galiojančias transporto išteklių telkimo ir bendro finansavimo priemones;

- kartu su privačiu sektoriumi išnagrinėti galimybes, kaip komercinėmis sąlygomis panaudoti transportą ir logistiką nelaimių atvejais;

- visapusiškai panaudoti nustatytą bendrą sistemą valstybių narių karinių ar karinių užsakomųjų transportavimo priemonių ir BSGP koordinavimo struktūrų ES reagavimo į nelaimes operacijoms remti;

- toliau remti humanitarinės pagalbos organizacijas ir JT, kuriančias tinkamus oro ir (arba) transporto pajėgumus (strateginius ir taktinius).

Valstybių narių karinių priemonių ir BSGP paramos ES reagavimui į nelaimes naudojimas

Civiliniai ir kariniai pajėgumai, sukurti remiantis ES bendra saugumo ir gynybos politika, gali būti naudingi civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos veiksmams paremti, ypač įvykus didžiulei gaivalinei nelaimei.

Karinių išteklių panaudojimas teikiant pagalbą trečiosioms šalims gaivalinių nelaimių atveju reglamentuojamas vadinamosiomis Oslo gairėmis[15]. Dėl šių gairių buvo susitarta JT lygmeniu, ES jas patvirtino Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos[16]. Oslo gairėse nustatyta, kad kariniai ištekliai turi būti panaudoti kraštutiniu atveju, kai nebėra jokios civilinės alternatyvos skubiems humanitariniams poreikiams patenkinti reikiamu laiku.

Kai kurios valstybės narės sukūrė nacionalines sistemas, kurias taikydamos panaudoja karinio transporto ar kitokius karinius išteklius savo atliekamiems civilinės saugos veiksmams didelės nelaimės už ES ribų atveju paremti. Tokiais kariniais ištekliais, teikiamais per valstybių narių civilinės saugos institucijas, prisidedama prie bendros pagalbos natūra, kurią šiuo metu ES teikia per civilinės saugos mechanizmo stebėsenos ir informavimo centrą (angl. MIC). Kaip matyti iš veiksmų 2004 m. gruodžio mėn. Indijos vandenyne įvykus žemės drebėjimui ir cunamiui ir per 2010 m. potvynius Pakistane, kariniai ištekliai gali papildyti trūkstamus pajėgumus tokiose srityse kaip transportas, logistinė pagalba, inžinerija ar medicininė parama.

ES nustatė karinės paramos ES reaguojant į nelaimes sistemą, kurioje numatyta, kaip naudoti valstybių narių karines ar karines užsakomąsias transportavimo priemones ir Europos saugumo bei gynybos politikos koordinavimo priemones[17].Buvo nustatytos standartinės veiklos procedūros, kurios sėkmingai panaudotos daugelio nelaimių atveju, kaip antai per 2010 m. potvynius Pakistane, kur Komisija prisidėjo (pasitelkdama MIC) prie ES strateginio transportavimo planavimo grupės, priklausančios ES kariniam štabui, rengiamų pagalbos pristatymo skrydžių. Šie skrydžiai papildė įvairius taikant mechanizmą numatytus ir bendrai finansuotus civilinius skrydžius.

Vyriausioji įgaliotinė ir Europos Komisija atskirai pateiks konkrečius pasiūlymus, kaip patobulinti pagal BSGP ES reaguojant į nelaimes taikomas civilines ir karines priemones, o ypač, kaip pagerinti darnumą ir sąveiką su ES humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos operacijoms.

Reikia sukurti:

- Europos reagavimo į nelaimes centrą, kuris susietų Komisijos skubios pagalbos veiksmus su BSGP koordinavimo priemonėmis, kad valstybių narių skiriami krizių valdymo ištekliai atitiktų humanitarinės pagalbos poreikius vietoje.

Nuoseklesnis reagavimas

Sukurti Reagavimo į nelaimes centrą

Civilinė sauga ir humanitarinė pagalba yra pagrindinės ES greito reagavimo į nelaimes veiklos priemonės. Už šias priemones atsakingas vienas Komisijos generalinis direktoratas (GD ECHO), o tai sudaro sąlygas įsteigti stipresnį Reagavimo į nelaimes centrą, kuris galėtų panaudoti abiejose srityse sukauptą informaciją bei patirtį ir Europos lygmeniu veiksmingai susieti valstybių narių civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos institucijų veiklą.

ECHO ir MIC krizių skyriai bus sujungti į tikrą ištisą parą veikiantį reagavimo centrą, atsakingą už ES civilinio reagavimo į nelaimes koordinavimą. Tam būtina kokybiškai pereiti nuo dalijimosi informacija ir reagavimo į nelaimes prie aktyvesnio planavimo, stebėsenos, rengimosi, veiksmų koordinavimo ir logistinės paramos. To siekdamas centras sukurs integruotus stebėsenos pajėgumus, paremtus, inter alia , GMES paslaugomis. Centras užtikrins nuolatinį keitimąsi informacija su civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos institucijomis apie pagalbos poreikius ir valstybių narių bei kitų dalyvių pateiktus pagalbos pasiūlymus. Tai užtikrins, kad valstybės narės priimtų pagrįstus sprendimus dėl papildomos pagalbos finansavimo ir teikimo. Be to, Centras rengs standartinius pagrindinių rūšių nelaimių ES viduje ir už jos ribų scenarijus.

Kalbant apie nelaimes už ES ribų, Reagavimo į nelaimes centras turi kaupti informaciją apie visą Europos galimą suteikti pagalbą natūra ir užtikrinti, kad ši pagalba būtų nuosekli JT koordinavimo sistemos ir nukentėjusios šalies atžvilgiu.

Bendras Reagavimo į nelaimes centras taip pat padės užtikrinti geresnį veiksmų koordinavimą su kitais ES dalyviais[18]. Tai apims dalijimąsi informacija ir jos analize su geografiniais EIVT skyriais (jei reikės, ir situacijų centru) ir ES delegacijomis. Taip pat bus bendradarbiaujama su EIVT krizių valdymo struktūromis, kai ES civiliniai ir (arba) kariniai ištekliai bus laikomi ES reagavimo į nelaimę dalimi. Centras taip pat turi būti ryšių su atitinkamomis EIVT dalimis, įskaitant trečiosiose šalyse dislokuotas BUSP ir ESGP misijas, palaikymo punktas. Centras taip pat bus susijęs su padėties suvokimo priemonėmis, kuriamomis kaip vidaus saugumo strategijos dalis, ir taip prisidės prie geresnio Europos reagavimo į nelaimes.

Nesiūloma jokia nauja visa apimanti struktūra. Bus kuriami specializuoti centrai ir (arba) platformos, o kartu sudaromi darbo tvarkos susitarimai, kuriais bus užtikrintas nuolatinis keitimasis informacija.

Komisija:

- sujungs civilinės saugos ir GD ECHO krizių skyrius ir sukurs tikrą ištisą parą be poilsio dienų veiksiantį Europos reagavimo į nelaimes centrą, kuris glaudžiai bendradarbiaus su kitomis susijusiomis tarnybomis, įskaitant ir tas, kurios atsakingos už vidaus saugumo strategiją;

- plėtos Reagavimo į nelaimes centrą, kad laikui bėgant jis taptų paramos kitoms tarnyboms, reaguojančioms į dideles nelaimes, platforma;

- sudarys darbo tvarkos susitarimus su EITV (ir būstinėmis, ir ES delegacijomis). Tai galima padaryti, inter alia , rengiant nuolatinius susitikimus, laikinai keičiantis ryšių palaikymo pareigūnais, rengiant bendras pratybas ir mokymus.

Stiprinti veiksmų koordinavimą

ES tvirtai remia JT (ypač JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro) kaip pagrindinio koordinatoriaus įvykus nelaimei trečiosiose šalyse funkciją. Geresnis ES koordinavimas sustiprins JT funkciją, bus užtikrintas nuoseklus ES indėlis į JT vadovaujamus pagalbos veiksmus.

Komisija:

- stiprins ES paramą JT humanitarinės pagalbos koordinavimui šalyse (grupės sistema ir JT humanitarinės pagalbos koordinatorius), įskaitant galimą ES humanitarinių ryšių palaikymo darbuotojų paskyrimą ir ES darbuotojų komandiravimą į JT koordinavimo vietoje sistemą;

- naudosis Reagavimo į nelaimes centru siekdama racionalizuoti su visais ES pagalbos veiksmais susijusius informacijos srautus tarp ES ir JT;

- patobulins JT finansinio atsekamumo sistemos teikiamas ataskaitas apie visą ES pagalbą kiekvienos nelaimės atveju.

Sujungus humanitarinę pagalbą ir civilinę saugą į vieno Komisijos nario portfelį, sudaromos sąlygos rengti bendras analizes, bendrai rinkti informaciją, paprasčiau teikti informaciją grupės koordinavimo sistemai ir pagerėja ES vidaus koordinavimas vietoje. Siekdama toliau stiprinti ES nelaimės atveju teikiamos pagalbos nuoseklumą, Komisija:

- pasiūlys valstybėse narėse nurodyti pagrindinius centrus, kur bet kuriuo metu būtų galima apsikeisti informacija. Siekiant užtikrinti visiškai suderintą strategiją, šie pagrindiniai centrai bus sujungti su nacionaliniais informacijos, susijusios su civilinės saugos mechanizmu, centrais;

- sukurs internetinę informavimo priemonę (paremtą dabartine 14 punktų humanitarinės pagalbos sistema ir civilinės saugos pagalbos CECIS[19] sistema). Naudojant šią priemonę bus galima realiuoju laiku gauti pranešimus apie ES (27 valstybių narių ir Komisijos) humanitarinę pagalbą ir pagalbą natūra;

- skatins valstybes nares laiku teikti informaciją apie savo indėlį teikiant humanitarinę pagalbą.

Matomesnis reagavimas

ES matomumas nėra savitikslis. Tačiau ES piliečiai turi teisę gauti tikslią ir išsamią informaciją apie tai, kaip ES reaguoja į nelaimes. Šiuo metu ES yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja, bet jos pastangos, nors ir laikomos labai veiksmingomis, ne visuomet matomos ES piliečiams, pagalbą gaunančioms besivystančioms šalims ir tarptautiniams partneriams. Tai labai menkina pasitikėjimą ES ir silpnina jos derybų poziciją tarptautinėje arenoje šiais globalizacijos laikais. Be to, komunikacijos klausimams spręsti taip pat reikalingas tinkamas planavimo metodas. ES institucijos kartu su valstybėmis narėmis turi parengti komunikacijos strategiją, kuri padės pagerinti ES reagavimo matomumą.

Taip pat svarbu, kad būtų žinoma apie ES per tarptautines ir vietos organizacijas partneres skiriamas lėšas, ir kad apie tą finansavimą būtų informuojama vietoje (išskyrus tuomet, kai dėl matomų ES simbolių taptų sunkiau pristatyti pagalbą) ir internete.

Komisija:

- vietoj atskirų ES ir valstybių narių nurodomų skaičių nurodys vieną bendrą skaičių ES teikiamai pagalbai nelaimės atveju (ir finansinei, ir natūra) apibūdinti, kartu visapusiškai įvertindama susijusią dvišalę pagalbą;

- užtikrins, kad visi reaguojant į nelaimes dalyvaujantys ES ir valstybių narių darbuotojai nešiotų ir ES, ir nacionaline simbolika pažymėtus ženklus, ir kad jais būtų pažymėta pagalba;

- apsvarstys, kaip organizacijos partnerės galėtų padaryti matomesne ES finansuojamą pagalbą nelaimės atveju (pvz., naudojant ES emblemą arba dvi emblemas ant įrengimų, naudojamų teikiant pagalbą);

- griežčiau kontroliuos, kaip taikomos esamos finansavimo sąlygos;

- apsvarstys, ar reikia kurti atitinkamą ženklą geresniems ES reagavimo pajėgumams nurodyti.

Išvada

Šiame komunikate nustatyta strategija – tai pirmas žingsnis plėtojant tvirtesnius ES reagavimo į nelaimes pajėgumus. Ji padės padidinti ES paramos poveikį padedant nukentėjusiems nuo nelaimių Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje. 2011 m. bus pateikti teisės aktų pasiūlymai pagrindiniams šios strategijos pasiūlymams įgyvendinti.

[1] Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos, 2007 m. gruodžio mėn.

[2] 2008 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatas dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo, COM(2008) 130 galutinis.

[3] Michel Barnier pranešimas „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“. http://ec.europa.eu/archives/commission_2004-2009/president/pdf/rapport_barnier_en.pdf.

[4] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnis.

[5] Stichinių nelaimių epidemiologijos tyrimų bendradarbiavimo centras taip apibūdina nelaimes: „Situacija ar įvykis, kurio mastas viršija vietinius reagavimo pajėgumus, ir kuomet reikia prašyti nacionalinės arba tarptautinės išorės pagalbos“. www.cred.be. Šiame komunikate pirmiausia kalbama apie nelaimes, kai reikia prašyti tarptautinės pagalbos.

[6] http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_328_en.pdf .

[7] http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_343_en.pdf .

[8] Pirmaisiais naudojimo metais (2002 m.) šis mechanizmas buvo pritaikytas tris kartus. 2009 m. jis buvo pritaikytas 27 kartus. Maždaug pusė šių atvejų – reagavimas į nelaimes ES valstybėse narėse.

[9] Bet kuriuo atveju, prieš taikant mechanizmą turi būti gautas prašymas iš nelaimę patyrusios šalies arba šalių. Trečiųjų šalių atveju nedelsiant konsultuojamasi su Vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams, atsižvelgiant į Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo taikymo krizėms valdyti (dokumentas Nr. 10639/03) ir siekiant nustatyti, ar mechanizmo taikymas suderinamas su bendros saugumo ir gynybos politikos krizių valdymu.

[10] Tarp 2003–2006 m. Tarybos parengtų dokumentų – „Valstybių narių karinių ar karinių užsakomųjų transportavimo priemonių ir ESGP koordinavimo struktūrų ES reagavimo į nelaimes operacijoms remti panaudojimo bendroji sistema“, „Karinė parama ES reaguojant į nelaimes: esamų išteklių ir pajėgumų nustatymas ir koordinavimas“ (žr. dokumentus 10639/03, 6644/4/04, 8976/06, 9462/3 REV3 ir 14540/06 + COR1).

[11] Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos. http://ec.europa.eu/echo/files/policies/consensus/consensus_en.pdf.

[12] 2009 m. Komisija priėmė du komunikatus: „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ (COM(2009) 82 galutinis) ir „Nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse ES paramos strategija“ (COM(2009) 84 galutinis). Taip pat greitai bus priimtas ES Nelaimių rizikos mažinimo (NRM) strategijos įgyvendinimo planas. Rengiama ES masto rizikos apžvalga, o Komisija nagrinėja priemones, kurias naudojant būtų galima reguliariai peržiūrėti valstybių narių prevencijos ir pasirengimo politiką. ES skiriama daug lėšų nelaimių prevencijai, tačiau šių lėšų įsisavinimas lieka ribotas. Lėšos taip pat skiriamos pagal 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir plėtros programos „Kosminės erdvės“ bei „Saugumo“ sritis. Šiuo metu dedamos pastangos išplėsti ES paramą nelaimių prevencijos projektams trečiosiose šalyse, nustatyti geriausią patirtį ir keistis ja, nagrinėti galimybes taikyti novatoriškus finansavimo modelius. Šie veiksmai turi būti susiję su ES pastangomis prisitaikyti prie klimato kaitos. Panaudojant ES solidarumo fondo lėšas ir plėtojant fondo veiklą taip pat galima prisidėti prie geresnio ES nelaimių valdymo.

[13] Įskaitant CBRB ir tarptautinius teroristinius išpuolius.

[14] Komisijai padedant Estija, Latvija ir Lietuva sukūrė bendrą siurbimo didelio galingumo įranga modulį (vadinamą „Balt Flood Combat“), kuris buvo sėkmingai panaudotas per potvynius Lenkijoje ir Moldovos Respublikoje.

[15] Karinių ir civilinės gynybos išteklių naudojimo gairės teikiant tarptautinę pagalbą įvykus nelaimei – „Oslo gairės“ (2006 m. lapkričio mėn. atnaujintos JT OCHA).

[16] Žr. visų pirma 61 dalį.

[17] Nuoroda į atskirus dokumentus pateikta pirmiau, 11 išnašoje.

[18] Komisija ir toliau naudos bei plėtos ARGUS sistemą (žr. COM(2005) 662) ir procedūras, susijusias su daugiasektorėmis ir daugelį pavojų apimančiomis krizėmis, taip pat koordinuos visų savo tarnybų veiklą.

[19] Bendra ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistema. Tai saugi sistema, kurią kartu naudoja ES civilinės saugos mechanizme dalyvaujančios civilinės saugos institucijos ir Komisija.