[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.7.24

KOM(2009) 400 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Darnaus vystymosi aspekto integravimas į ES politiką: 2009 m. Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategijos peržiūra

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Darnaus vystymosi aspekto integravimas į ES politiką:2009 m. Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategijos peržiūra

1. ĮžANGA

Darnus vystymasis yra Sutartyje įtvirtintas bendras ilgalaikis ES tikslas. 2006 m. patikslinta Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategija (ES TVS) – tai ilgalaikės darnos vizijos, kurioje ekonomikos augimas, socialinė sanglauda ir aplinkos apsauga glaudžiai susiję ir vienas kitą papildo, pagrindas.

Pastaraisiais metais Europos Sąjunga integravo darnaus vystymosi siekį į daugelį politikos sričių. Visų pirma, ji ėmėsi iniciatyvos tarptautiniu mastu kovoti su klimato kaita ir yra įsipareigojusi skatinti mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų, žinių ir tausiąją ekonomiką. Tačiau nepaisant daugybės teigiamų politikos pokyčių, kai kuriose srityse tebėra nedarnaus vystymosi tendencijų. Gamtinių išteklių poreikis sparčiai didėja ir ilgainiui žemės išteklių jam patenkinti neužteks. Biologinė įvairovė pasaulyje mažėja, o pagrindinių ekosistemų būklė vis blogėja. Energijos suvartojimas transporto sektoriuje tebedidėja. Pasaulyje tebevyrauja skurdas; reikėtų įdėti labai daug pastangų, kad būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai.

Per dabartinę ekonomikos ir finansų krizę paaiškėjo, kad darna labai svarbi mūsų finansų sistemoms ir visai ekonomikai. Krizė daro poveikį visiems ekonomikos sektoriams, namų ūkiams, įmonėms, darbo vietoms. Paskutiniai duomenys rodo, kad padėtis ES darbo rinkoje dėl ekonomikos krizės toliau blogėja. Nedarbas didėja, laisvų darbo vietų skaičius tebemažėja, o kai kuriuose sektoriuose įmonės tebeskelbia apie mažinamas darbo vietas. Labiausiai nukentėjo pažeidžiamiausia darbo jėgos dalis.

Reaguodama į ekonomikos ir finansų krizę, ES ir jos valstybės narės ėmėsi priemonių finansų sistemai reformuoti, užimtumui didinti ir visuotiniam ekonomikos atsigavimui skatinti. 2008 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė pagrindinį Ekonomikos atkūrimo planą augimui skatinti ir darbo vietoms kurti[1]. Ekonomikos atkūrimo plane nurodytos priemonės, kuriomis siekiama padidinti paklausą, padėti atkurti pasitikėjimą ir skatinti užimtumą bei socialinę įtrauktį. Jame taip pat siūloma apgalvotai investuoti į ateities kompetencijas ir technologijas, kad per ilgesnį laikotarpį būtų pasiekta didesnio ekonomikos augimo ir darnios gerovės.

Labai svarbu, kad priemonės realiajai ekonomikai remti ir dabartinės krizės socialiniam poveikiui mažinti būtų suderinamos su ilgalaikiais darnos tikslais. ES šią krizę turėtų paversti galimybe išspręsti finansinės ir ekologinės darnos problemas ir sukurti dinamišką mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ir tausiąją, taip pat žinių ir socialiai integruotą visuomenę, ir šį požiūrį propaguoti pasaulyje. Ekonomikos atkūrimo plane ir atitinkamuose nacionaliniuose planuose jau numatytos kelios iniciatyvos šiam tikslui pasiekti. Tebetęsiamas darbas siekiant įveikti krizę, ypač remiantis Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija ir ypatingą dėmesį skiriant ekologiškam ekonomikos augimui. Trumpuoju laikotarpiu ekologinės priemonės padeda atgaivinti ekonomiką ir kurti darbo vietas. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu jos skatina naująsias technologijas ir mažina mūsų daromą poveikį klimato kaitai, gamtinių išteklių nykimui ir ekosistemų būklės prastėjimui.

2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos iki 2009 m. birželio mėn. parengti antrąją ES TVS pažangos ataskaitą[2]. Ši peržiūra atlikta Europos Vadovų Tarybos prašymu.

Šią peržiūrą papildys Eurostato ES tvaraus vystymosi strategijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaita (bus paskelbta 2009 m.), kurioje pažanga bus įvertinta remiantis kiekybiniais rodikliais.

2. DARNAUS VYSTYMOSI SVARBOS DIDėJIMAS FORMUOJANT ES POLITIKą

Pastaraisiais metais ES įrodė, kad prisiėmė aiškius darnaus vystymosi įsipareigojimus, ir sėkmingai integravo darnos aspektą į daugelį politikos sričių. ES klimato kaitos ir energetikos politika rodo, kokį poveikį tvaraus vystymosi strategija padarė politikos darbotvarkei. ES taip pat pradėjo integruoti darnos aspektą į daugelį kitų politikos sričių.

ES geresnio reglamentavimo darbotvarkė padėjo integruoti politikos tikslus ir gerinti su politiniais sprendimais susijusių išlaidų efektyvumą. To pasiekta supaprastinus ES teisės aktus ir sumažinus administracinę naštą. Be to, ypač reikėtų pabrėžti poveikio vertinimo svarbą. Komisijos poveikio vertinimo sistema, pagal kurią taikant integruotą požiūrį vertinamas galimas naujų teisės aktų ar politinių pasiūlymų poveikis ekonomikos, socialiniam ir aplinkos sektoriui, skatina darnų vystymąsi.

Komisijos atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje įtvirtintas integruotas bei visuotinis požiūris ir numatytos kelios politikos iniciatyvos, apimančios įvairias politikos sritis[3]. Atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje Komisija pabrėžė mūsų visuomenės darnaus vystymosi svarbą ir paskelbė apie gerovės tikslų, susijusių su „ne tik BVP“, nustatymą.

Užimtumo gairės yra Europos užimtumo strategijos dalis ir priemonių, atitinkančių darnios strategijos tikslus, rengimo ir įgyvendinimo pagrindas. Pavyzdžiui, ES per struktūrinius fondus remia valstybių narių pastangas skatinti mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ir tausiąją ekonomiką. Kad ES atsigautų, taip pat svarbu toliau vystyti mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomiką.

Įmonių socialinė atsakomybė – tai įmonių galimybė derinti ekonomikos, socialinius ir aplinkosaugos tikslus. Europos įmonės, prisiimdamos didesnius įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimus, padidins Europos darnaus vystymosi gebėjimus. Komisija ir daugelis ES valstybių narių labiau stengiasi skatinti įmonių socialinę atsakomybę, ypatingą dėmesį skirdamos suinteresuotųjų šalių dialogui.

ES taip pat padarė pažangą integruodama TVS į išorės politiką, pvz., atliekami poveikio darnai vertinimai prieš pasirašant laisvosios prekybos sutartis ir vykdant veiklą klimato kaitos srityje.

Valstybės narės taip pat ieško naujoviškų sprendimų, kurie atitiktų darnios plėtros darbotvarkę. Vis dažniau vertinant valstybės politikos galimybes šešėlinės anglies dioksido kainos naudojamos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų socialinei kainai parodyti. Prancūzija įsipareigojo 2007–2013 m. per sanglaudos politikos fondus investuoti į anglies dioksido neišskiriančias technologijas. Dar vienas pavyzdys – anglies dioksido „biudžeto“ skyrimas departamentams Jungtinėje Karalystėje. Pažanga padaryta įmonių anglies dioksido apskaitos srityje. Keliose valstybėse narėse atliktų bandymų rezultatai rodo, kad naudojant pažangiuosius skaitiklius energijos suvartojimą galima sumažinti beveik 10 %. Kai kuriose valstybėse narėse sukurtos naujos energijos audito (ir per finansinę paramą) sistemos, kurios padėjo smarkiai sumažinti energijos suvartojimą statybų sektoriuje. Be to, Prancūzijoje „Grenelle de l'Environnement“ subūrė vyriausybės, verslo ir pilietinės visuomenės atstovus ir pradėjo aukšto lygio diskusiją apie naujas darnaus vystymosi priemones.

3. PAžANGA įGYVENDINANT ES TVARAUS VYSTYMOSI STRATEGIJą POLITIKOS SRITYSE

Šiame skirsnyje pateikta pažangos, padarytos ES lygiu nuo paskutiniosios 2007 m. spalio mėn. pateiktos ataskaitos pagal septynis pagrindinius uždavinius ir kompleksines priemones, apžvalga. Joje nepateiktas išsamus veiksmų, kurių imtasi, sąrašas, o tik atkreipiamas dėmesys į pagrindines kiekvienos srities iniciatyvas. Eurostato rodiklių ataskaitoje, kuri grindžiama ES darnaus vystymosi rodikliais ir bus paskelbta 2009 m. rudenį, bus pateikta daugiau informacijos apie realią pažangą. Kai kurie preliminarūs šios ataskaitos duomenys[4] pateikiami jau šioje ataskaitoje.

Klimato kaita ir švari energija

Nors ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2000–2004 m. didėjo, per paskutiniuosius trejus metus tendencija buvo palanki, taigi ES sėkmingai siekia Kioto protokolo tikslo. Vis dėlto, jei visuotinė klimato kaitos politika nebus sparčiai įgyvendinta, bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2020 m. bus 60 % didesnis nei 1990 m.[5] Nors pagal bendrąjį vidaus energijos suvartojimą atsinaujinančios energijos dalis nuo 2002 m. didėjo sparčiau, iki 2010 m. tikslo (12 %) dar toli.

Pastaraisiais metais ES ėmėsi lyderės vaidmens kovojant su klimato kaita. 2008 m. gruodžio mėn. ES teisės aktų leidėjas susitarė dėl klimato ir energetikos teisės aktų paketo[6], kuriame ES nustatyti plačių užmojų tikslai. ES vienašališkai įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti bendrą išmetamų teršalų kiekį 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu, o tuo atveju, jei 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje bus pasiektas tarptautinis išsamus klimato kaitos susitarimas – 30 %. Ji taip pat nustatė tikslą – iki 2020 m. visos sunaudojamos energijos atsinaujinančios energijos dalį padidinti iki 20 %. Pagal minėtą paketą iš dalies pakeista direktyva dėl ES emisijos leidimų prekybos sistemos[7], taip pat priimtos direktyvos dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo[8] ir atsinaujinančių energijos šaltinių[9]. Energijos vartojimo efektyvumo paketu tobulinami pagrindiniai pastatams[10] ir energiją naudojantiems produktams[11] taikomi su energijos vartojimo efektyvumu susiję teisės aktai. Pradėjus taikyti Ekologinio projektavimo direktyvą[12] su energija susijusiems gaminiams pagal Tvaraus vartojimo bei gamybos ir (arba) tvarios pramonės gamybos veiksmų planą[13] bus sutaupyta papildomos energijos. Iš dalies pakeistos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) valdymo taisyklės[14], kad būtų remiamas atsinaujinančios energijos naudojimas būsto sektoriuje ir dar labiau skatinamos investicijos į šį sektorių. Europos strateginis energetikos technologijų planas[15] (SET planas) pagreitina rentabilių, mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų kūrimą. 2009 m. taip pat priimtas Komunikatas dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo energijos vartojimo efektyvumui pagerinti[16].

Klimato ir energetikos teisės aktų paketas – didžiausias laimėjimas ekonomikos krizės sąlygomis ir didelis ES indėlis siekiant išsamaus klimato kaitos susitarimo Kopenhagoje. Tačiau ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro tik nedidelę visame pasaulyje išmetamų tokių dujų dalį. Nors pagal Kioto protokolą ES artėja prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų, šiandien išmetamo anglies dioksido kiekis pasaulyje yra 40 % didesnis nei 1990 m., kurie yra Kioto protokolo baziniai metai[17]. Nustatyta, kad norint sumažinti bendro temperatūros kilimo vidurkį iki mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m. būtina sumažinti iki mažiau nei 50 %, palyginti su 1990 m. lygiu[18]. Labai svarbu sėkmingai užbaigti tarptautines klimato kaitos derybas Kopenhagoje, kad mūsų planetai būtų užtikrinta ilgalaikė darni ateitis.

Baltojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos[19] nustatyta programa, kuria siekiama padidinti ES atsparumą klimato kaitos poveikiui ir kurioje ypatingas dėmesys skiriamas prisitaikymo aspekto įtraukimui į ES politikos sritis ir atitinkamas politikos priemones, žinių pagrindo sukūrimui ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui.

Darnusis transportas

Nors transporto sektoriaus BVP augimas viršijo energijos naudojimo augimą, energijos naudojimas ir transporto priemonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tebedidėja. Keleivinio transporto sektoriuje matyti požymių, kad transporto apimtys nesusijusios su ekonomikos augimu, tačiau krovininio transporto sektorius augo greičiau nei BVP. Transporto keliamas triukšmas ir oro tarša tebėra didelė visos ES problema, daranti didelį poveikį sveikatai.

Klimato ir energetikos teisės aktų paketu[20] ES įsipareigojo iki 2020 m. 10 % transporto sunaudojamų degalų gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių (įskaitant biokurą, elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių ir vandenilį). Šį tikslą papildo į atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą[21] ir kuro kokybės direktyvą[22] įtraukti privalomi biokuro darnos kriterijai.

Svarbi ES politikos naujovė – ekologiško transporto paketas, kuriuo siekiama skatinti ekologišką transportą[23], internalizuoti išorės sąnaudas[24] ir mažinti geležinkelių transporto keliamą triukšmą[25]. Jame taip pat pateiktas pasiūlymas dėl sunkvežimių mokesčių internalizavimo[26]. 2009 m. balandžio mėn. priimtas reglamentas, kuriame nustatomi privalomi keleivinių automobilių išmetamo anglies dioksido kiekio tikslai[27].

Kiti laimėjimai: priimta direktyva dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones[28], priimtas Pažangiųjų transporto sistemų diegimo Europoje veiksmų planas[29] ir imtasi naujų veiksmų įgyvendinant mobilumo mieste žaliąją knygą. Be to, susitarta nuo 2012 m. į ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą įtraukti aviaciją. Jūrų transporto srityje imtasi veiksmų siekiant iki 2018 m. priimti saugios jūrų laivybos teisės aktų paketą ir jūrų transporto strategiją[30].

Be to, priimti naujosios direktyvos dėl padangų ženklinimo[31] ir reglamento, susijusio su padangų riedėjimo keliamo triukšmo ribomis, pasipriešinimo standartais ir įspėjimo apie padangų oro slėgį sistemomis[32], pasiūlymai.

Kuriant ES transporto politiką, labai svarbu atsižvelgti į visus darnos aspektus (kaip antai emisijos, triukšmas, žemės prieinamumas ir biologinė įvairovė), be to, visi veiksmai turi būti pagrįsti visą transporto sistemą apimančia ilgalaike darnaus asmenų ir prekių judėjimo vizija[33], taip pat remiami viena kitą papildančiomis ES, nacionalinėmis ir regioninėmis pastangomis.

Tausus vartojimas ir gamyba

Tausaus vartojimo ir gamybos pokyčiai vertinami gana nevienareikšmiškai: šiek tiek pažengta siekiant atsieti aplinkos būklės blogėjimą ir gamtinių išteklių naudojimą nuo ekonomikos augimo. Vis dėlto, vartojimo, daugiausia energijos, modeliuose matyti aiškios nepalankios tendencijos, tačiau gamybos modeliuose yra teigiamų ženklų.

Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų planas[34] padės pagerinti produktų ekologiškumą, padidinti tausių prekių ir gamybos technologijų paklausą ir paskatins inovacijas. Prie veiksmų plano pridėti pasiūlymai dėl ekologinio projektavimo ir energijos sunaudojimo ženklinimo direktyvų išdėstymo nauja redakcija ir ekologinio ženklo ir EMAS reglamentų persvarstymo[35]. Mažmenininkai daro didelį poveikį vartotojų pasirinkimui; sukurtas forumas, kurio tikslas – mažinti mažmeninio sektoriaus poveikį aplinkai ir geriau informuoti vartotojus.

Žaliųjų viešųjų pirkimų srityje svarbiausios politikos iniciatyvos: „Energy Star“ reglamentas[36] ir komunikatas „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“[37], kuriame siūloma, kad nuo 2010 m. valstybės narės savanoriškai pasiektų 50 % žaliųjų viešųjų pirkimų tikslą. Komisijos tarnybos nustatė dešimties prioritetinių produktų ir paslaugų grupių (pvz., transporto, maisto, statybų ir biuro įrangos) žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, kuriuos valstybės narės raginamos patvirtinti.

Pažanga padaryta įgyvendinant aplinkosaugos technologijų veiksmų planą ir vykdant su ekologinių inovacijų vertinimu susijusią veiklą. Patikslintose valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairėse ekologiškų inovacijų investicijoms numatytas 10 % didžiausios pagalbos intensyvumo priedas[38]. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva[39] yra pagrindinė priemonė, skatinanti tausią gamybą ir ekologines inovacijas, o jos poveikį dar labiau sustiprins direktyvos dėl pramoninių išmetamųjų teršalų pasiūlymas[40].

2008 m. įsigaliojo ES pavyzdinis chemines medžiagas reglamentuojantis ES teisės aktas REACH (cheminių medžiagų registracija, įvertinimas, autorizacija ir apribojimai) ir pradėjo veikti naujoji Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA). Be to, įsigaliojo naujosios cheminių medžiagų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo taisyklės.

Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas

Nors vandens ir oro būklės ir naudojimo srityje tendencijos teigiamos, žmogaus veikla tebekelia grėsmę biologinei įvairovei ir natūralios žemės plotams.

Visuotinis gamtinių išteklių poreikis greitai didėja ir dėl augančio gyventojų skaičiaus, kuris iki 2050 m. turėtų pasiekti 9 mlrd., toliau didės. Remiantis „ekologinio pėdsako“ rodikliu apskaičiuota, kad gamtinių išteklių poreikis ilgainiui būtų 30 % didesnis už planetos išteklius[41].

Biologinė įvairovė pasaulyje mažėja, o požymių, kad ši tendencija keistųsi ar lėtėtų, nėra. Tikslo – sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą iki 2010 m. – ES greičiausiai nepasieks[42]. Europos žuvų ištekliai jau kelis dešimtmečius pereikvojami[43]. Apskaičiuota, kad dėl ekosistemos procesų nykimo kasmet netenkama maždaug 50 mlrd. EUR, o iki 2050 m. bendra tokių nuostolių suma sudarys maždaug 7 % BVP[44].

Palyginti su praėjusiais metais, ES miškų ekosistemos yra stabilios, tačiau vis labiau pažeidžiamos dėl problemų, susijusių su audromis, gaisrais, kenkėjais ir kitais žalingais klimato kaitos padariniais. Keičiantis klimatui, dirvožemio kokybė tebeprastėja. Apskritai, dėl to labai svarbūs ekosistemos procesai, kurie, be kita ko, padeda sušvelninti ekstremalias oro sąlygas, sumažinti meteorologinių reiškinių poveikį ir išsaugoti biologinę įvairovę.

Viena iš ES iniciatyvų – ES žaliavų iniciatyva[45], kuria siūloma įdiegti integruotą strategiją įvairioms su galimybe gauti žaliavų susijusioms problemoms spręsti, įskaitant antrines žaliavas, kurių ES galima gauti perdirbant daugiau ir geriau. 2007 m. lapkričio mėn. vykdant Jungtinių Tautų aplinkos programą kartu su Komisija įsteigta Tarptautinė tausaus išteklių valdymo darbo grupė[46]. Siekiant stabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, parengti nauji teisės aktai dėl prekybos sėklomis ir dauginamąja medžiaga[47].

Paržiūrėta atliekų pagrindų direktyva[48] – svarbus teisės aktas, kuris padeda ES geriau valdyti materialinius išteklius ir pagerinti išteklių veiksmingumą. Joje paaiškintos pagrindinės sąvokos, kaip antai atliekų hierarchija, atliekų prevencija, ir įtvirtinama gyvavimo ciklo samprata. Direktyvoje nustatyti svarbūs atliekų perdirbimo tikslai 2020 m.: 50 % – perdirbamoms namų ūkių atliekoms ir 70 % – statybos ir griovimo atliekoms.

Valstybės narės ėmėsi konkrečių veiksmų, kad apsaugotų biologinę įvairovę, įgyvendindamos Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą. Tačiau dar nebaigtas kurti „Natura 2000“ tinklas ir atitinkama rūšių ir buveinių valdymo sistema.

Pagrindiniai veiksmai vandentvarkos srityje – tolesnis Vandens pagrindų direktyvos ir Bendrijos politikos dėl vandens trūkumo ir sausrų[49] įgyvendinimas. Didelių sunkumų kyla įgyvendinant direktyvos tikslą – pasiekti, kad iki 2015 m. vandens aplinkosaugos būklė būtų gera, nes nustatyta, jog direktyvos tikslų gali neatitikti dauguma ES vandens telkinių, jei nebus imtasi veiksmų. Vandens pagrindų direktyva baigiama direktyvos nuostatomis dėl kelių prioritetinių cheminių medžiagų aplinkos kokybės standartų nustatymo[50].

2007 m. spalio mėn. paskelbtoje integruotoje jūrų politikos strategijoje nustatytas bendras ES jūrų politikos klausimų pagrindas ir kompleksinės priemonės jūrų aplinkos (vandenynų, jūrų ir pakrančių) tikrajai darnai užtikrinti. Jūrų srityje didelė pažanga padaryta įgyvendinant sektorių politikos iniciatyvas[51]. Jūrų baseinų strategijos, skirtos Arkties vandenynui, Baltijos jūrai ir Viduržemio jūrai, padės išspręsti konkrečias su šiais vandens telkiniais susijusias problemas.

Žaliojoje knygoje „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“[52] aprašyta Europos žuvininkystės padėtis ir išnagrinėta dabartinė BŽP. Ji kelia ir skatina viešas diskusijas apie tai, kaip užtikrinti ilgalaikę žuvininkystės darną ir gyvybingumą.

Visuomenės sveikata

Bendrosios tendencijos ES sveikatos sektoriuje yra gana nevienareikšmės. Metų, kuriuos europiečiai gyvena būdami geros sveikatos būklės, skaičius didėja lėtai, tačiau stabiliai. Pagerėjimas sveikatos srityje matyti iš mažėjančių mirtingumo dėl chroniškų ligų ir savižudybių rodiklių. Be to, nutinka mažiau sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Vis dėlto, padidėjo pažeidžiamumas dėl oro taršos ir išaugo toksinių cheminių medžiagų gamyba; kyla naujų sunkumų.

2007 m. spalio mėn. priėmus ES sveikatos strategiją[53] įtvirtintas visuotinis požiūris į pažangos ir darnos ES piliečių gyvenime siekį.

Propaguojant gerą sveikatą, mažinant nelygybę sveikatos srityje, gerinant apsaugą nuo grėsmių sveikatai, imtasi veiksmų, susijusių, be kita ko, su sunkiomis ir chroniškomis ligomis, kaip antai vėžys ir retos ligos. Kelios politikos iniciatyvos daugiausia susijusios su psichine sveikata, alkoholiu, nutukimu ir tabaku, taip pat kova su ŽIV ir AIDS. Europos bendrijos sveikatos rodikliais (ECHI)[54] pateikiama informacija apie sveikatos būklę, įskaitant sveiko gyvenimo metų rodiklį, taip pat apie su gyvenimo būdu susijusius sveikatos ir aplinkos taršos veiksnius.

Europos Parlamentas ir Taryba taip pat susitarė dėl naujo teisės akto, susijusio su tausiu pesticidų naudojimu[55]. Dėl to smarkiai pagerės padėtis aplinkos apsaugos ir saugos srityje. Šiuo metu vertinamas ir atnaujinamas esamas Bendrijos augalų sveikatos režimas[56].

Naujuoju ES leidimų pašarų priedams išdavimo režimu[57] yra skatinamos inovacijos pašarų sektoriuje ir gerinamas pašarų konversijos koeficientas. Gyvūnų sveikatos strategijos įgyvendinimo veiksmų plane[58] numatytos kelios iniciatyvos, kurių tikslas – išlaikyti nuoseklų aukštą gyvūnų ir visuomenės sveikatos standartų lygį. Pažengta gyvūnų apsaugos ir gerovės veiklos srityje.

Komisija taip pat prisideda prie sveikatos gerinimo skirdama ES finansavimą moksliniams tyrimams ir pažangioms elektroninėms sveikatos priežiūros paslaugoms, pvz., skatindama informacijos ir ryšių technologijų naudojimą Europos sveikatos priežiūros sistemose.

2009 m. Komisija paskelbė Jaunimo sveikatos iniciatyvą, kurios tikslas – pagerinti jaunimo sveikatą ir gerovę. Komisija taip pat toliau bendradarbiavo su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvairiais, pvz., klimato kaitos, patalpų oro kokybės, tabako kontrolės ir traumų prevencijos, klausimais.

Socialinė įtrauktis, demografija ir migracija

Sumažėjo bedarbių namų ūkių skaičius, pajamų nelygybė ir ilgalaikis nedarbas, tačiau skurstančių dirbančiųjų skaičius ir bendra skurdo rizika nepasikeitė. Tikslas, kad iki 2010 m. dirbtų bent pusė vyresnio amžiaus žmonių, greičiausiai bus pasiektas, tačiau tikslas, kad iki 2010 m. vidutinis pensinis amžius būtų nukeltas iki 65 m., greičiausiai nebus pasiektas. Iš demografinių tendencijų matyti, kad ES 27 darbingo amžiaus gyventojų skaičius pradės mažėti dar prieš 2013 m., o iki 2050 m. sumažės maždaug 39 mln. (12 %), palyginti su 2008 m.[59]

Svarbi užduotis – išnaudoti Europos demografinį potencialą: didinti užimtumo lygį, našumą ir sėkmingai integruoti migrantus. Reikia įdėti daugiau pastangų kovojant su migrantų diskriminacija.

Politikos pažanga padaryta 2008 m. spalio mėn. priėmus Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties. Valstybių narių reformos socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos srityse skatinamos taikant atvirojo koordinavimo metodą. Per ES struktūrinius fondus skatinamos valstybių narių pastangos įveikti skurdą ir socialinę atskirtį. 2007–2013 m. tam bus skirta maždaug 10 mlrd. EUR.

2008 m. kartu su demografijos forumu paskelbta antroji demografijos ataskaita[60]. Sukurtas Europos aljansas už šeimą ir suformuota nauja vyriausybės patarėjų demografijos klausimais grupė.

Komisijos 2009 m. senėjimo ataskaitoje[61] išsamiai nagrinėjamas ilgalaikis senėjančios visuomenės poveikis ekonomikai ir biudžetui iki 2060 m.

Kaip Senėjimo informacinėje visuomenėje veiksmų plano dalis, priimta Veiksmų programa dėl mokslinių tyrimų kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos srityje[62]. Šiai programai skirta maždaug 150 mln. EUR.

Migracijos srityje ES taip pat siekia pagerinti migracijos srautų valdymą, koordinuoti nacionalines integracijos politikas ir kovoti su nelegalia migracija. Įgyvendinant legalios migracijos politikos planą, pateikti teisės aktų pasiūlymai suvienodinti priėmimo procedūras, kriterijus ir tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečių teises[63]. ES mėlynoji kortelė aukštos kvalifikacijos migrantams tapo realybe[64]. Priėmus Grąžinimo direktyvą ir direktyvą, kuria numatomos sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams[65], sustiprėjo kova su nelegalia imigracija.

Parengti integracijos vadovai politikos kūrėjams ir vykdytojams, taip pat sukurti vieno langelio veiklos principu pagrįsta Europos integracijos svetainė[66] ir Europos integracijos forumas. Valstybių narių pastangos remiamos per Europos integracijos fondą, iš kurio 2007–2013 m. skirta 825 mln. EUR.

Komunikatas dėl bendros imigracijos politikos[67] ir Europos imigracijos ir prieglobsčio paktas[68] – nuoseklaus požiūrio ateityje pagrindas. Europos Vadovų Taryba taip pat nusprendė nuo 2010 m. birželio mėn. kasmet rengti diskusijas dėl imigracijos ir prieglobsčio politikos.

Pasaulinis skurdas ir darnaus vystymosi problemos

2007 m. pastebėtą oficialios paramos vystymuisi (OPV) srautų mažėjimo tendenciją 2008 m. ES pasuko priešinga linkme. Nepaisant šių didėjimo tendencijų ateinančių metų perspektyvos kelia susirūpinimą, nes daugelis valstybių narių gerokai atsilieka nuo 2010 m. individualių tikslų[69]. Palankios tendencijos būdingos daugeliui kitų prekybos globalizacijos, darnaus vystymosi finansavimo ir visuotinių išteklių valdymo rodikliams.

Kad būtų galima spręsti pasaulines darnaus vystymosi problemas, būtina įtraukti trečiųjų šalių partnerius. ES toliau bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir regionais dvišaliu ir daugiašaliu lygmeniu, pvz., G 8, Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi komisijoje, Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programoje (UNEP) ir kitose atitinkamose JT įstaigose, taip pat Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD). 2009 m. gegužės mėn. Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi komisijos nutarta, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį aprūpinimą maistu būtina, kad ateities politikoje būtų atsižvelgta į aplinkos problemas, kaip antai vandens poreikis žemės ūkyje, miškų kirtimas, dirvožemio alinimas ir prisitaikymo prie klimato kaitos poreikiai, taip pat taikomas mokslu pagrįstas požiūris ir naudojamasi vietos gyventojų žiniomis.

Aukšto lygio dialogas aplinkos klausimais įtvirtintas su daugeliu šalių, ypač Brazilija, Kinija, Rusija, Meksika ir Pietų Afrika. Panašus dialogas jau vyksta su Australija, Kanada, Japonija ir Jungtinėmis Valstijomis. Sukurtos platesnio bendradarbiavimo su keliomis šalimis, tokiomis kaip Indija ir Kinija, programos. Be to, su Karibų jūros regiono forumu, Ramiojo vandenyno salų forumu ir Afrikos Sąjunga susitarta dėl bendrosios klimato kaitos deklaracijos, ir pasirašyta bendra AKR šalių ir ES deklaracija.

Darnaus vystymosi tikslai propaguojami vykdant dialogą ir bendradarbiaujant su Europos kaimynystės politikos partneriais. Todėl regionų bendradarbiavimas stiprinamas įgyvendinant Viduržemio jūros šalių sąjungos, Juodosios jūros sinergijos ir Rytų partnerystės iniciatyvas.

Vystomojo bendradarbiavimo srityje prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo prisidedama šiomis iniciatyvomis: Komunikatu dėl nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse ES paramos strategijos[70], Strateginiu Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planu[71], Komisijos tarnybų darbo dokumentu dėl veiksmingesnio aplinkos klausimų įtraukimo į vystomąjį bendradarbiavimą[72] ir susitarimais pagal miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) iniciatyvą. Vienas tokių susitarimų yra savanoriškas partnerystės susitarimas su Kongu (Brazavilis); derybos vyksta su keliomis kitomis šalimis.

Švietimas ir mokymas

Žemo išsilavinimo tendencijos sumažėjo visose amžiaus grupėse. Tačiau mokymosi visą gyvenimą veikloje dalyvaujančių asmenų skaičius auga ir anksti mokyklą paliekančių asmenų skaičius mažėja nepakankamai greitai, kad būtų pasiekti konkretūs tikslai.

Švietimas ir mokymas – būtinas darnaus vystymosi pagrindas. Siekdama skatinti švietimą darniam vystymuisi, Komisija skatina valstybes nares stengtis kurti strategiškesnį požiūrį į keitimąsi žiniomis ir gerąja patirtimi. Komisijos Valstybių narių ir EEE šalių naujoviškos patirties apraše pabrėžiama švietimo darniam vystymuisi svarba[73].

Komisijos komunikate „Atnaujintas Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginis pagrindas“[74] pateikiamos Europos lygmens bendradarbiavimo šioje srityje iki 2020 m. gairės. 2007–2013 m. mokymosi visą gyvenimą programa yra svarbiausia švietimo ir mokymo sistemų vaidmens didinimo priemonė.

Moksliniai tyrimai ir plėtra

Eurostato duomenimis bendrųjų vidaus išlaidų dalis moksliniams tyrimams ir plėtrai per 2000–2007 m. laikotarpį sumažėjo nuo 1,85 % BVP iki 1,83 %. Šis rodiklis reiškia, kad tolstama nuo ES tikslo – 3 % iki 2010 m.

Vienas svarbiausių Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintosios bendrosios programos 2007–2013 m. laikotarpiui (FP7) tikslų – prisidėti prie darnaus vystymosi. 2007 ir 2008 m. apie 44 % viso bendriesiems moksliniams tyrimams skirto biudžeto skirti su darniu vystymusi susijusiems projektams. Dvi pagal FP7 parengtos jungtinės technologijų iniciatyvos „Švarus dangus“ ir „Vandenilis ir kuro elementai“ taip pat susijusios su darna. Bendras ES įnašas yra 1,3 mlrd. EUR. Be to, Europos ekonomikos atkūrimo plane Komisija siūlo tris pagrindines viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes trijose su darna susijusiose srityse: ekologiškų automobilių, energiškai efektyvių pastatų ir ateities gamyklų. Komisija siekia užtikrinti, kad į darnaus vystymosi tikslus būtų atsižvelgiama visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Ateities uždavinys yra tęsti pirmuosius darbus ir padidinti mokslinių tyrimų indėlį į darnų vystymąsi.

Finansavimas ir ekonominės priemonės

Sanglaudos politikos srityje ES finansuoja veiksmus, kuriais skatinamas darnus vystymasis integruojant darnaus vystymosi iniciatyvas į nacionalinio ir regioninio vystymosi strategijas. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinant šią politiką toliau remiami pagrindiniai uždaviniai ir kompleksinės priemonės. Pavyzdžiui, 2007–2013 m. laikotarpiu 105 mlrd. EUR, t. y. 30 % viso 347 mlrd. EUR Sanglaudos fondo biudžeto, bus panaudoti aplinkos sektoriui. Sanglaudos politika taip pat skatina diegti politikos mechanizmus, kaip antai programų kūrimo metodą ir daugiapakopį valdymą, kuriais remiamas darnus vystymasis programos valdymo struktūrose, o regionai skatinami siekti darnaus vystymosi tikslų.

Galima dar labiau integruoti ES TVS tikslus ir principus į sanglaudos politiką, kad būtų galima įveikti naujus ES kylančius darnaus vystymosi sunkumus, susijusius su, pavyzdžiui, demografiniais pokyčiais ir klimato kaita. Sanglaudos politika gali padėti pagerinti padėtį, ypač skatinant pereiti prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos, ir prisitaikyti.

Komisija siekia laipsniškai nutraukti aplinkai žalingų subsidijų teikimą pagal sektorių politikas, pvz., vykdant žuvininkystės politikos reformą ir BŽŪP patikrinimą.

Komisija taip pat priėmė naująsias Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires[75], kuriomis bus įtvirtinta pusiausvyra tarp siekio duoti kuo didesnės aplinkosauginės naudos ir kiek įmanoma mažiau iškraipyti konkurenciją; taip valstybėms narėms padedama numatyti teisingas politikos priemones ir finansuoti ekologines inovacijas.

Per viešąsias konsultacijas dėl 2007 m. žaliosios knygos dėl rinkos priemonių naudojimo aplinkos politikos ir su ja susijusiais tikslais išryškėjo didelis susidomėjimas tolesniu rinkos priemonių naudojimu[76].

4. DARNAUS VYSTYMOSI ATEITIS

Trejus metus įgyvendinant ES TVS atėjo laikas pamąstyti apie jos ateitį.

ES darnus vystymasis visų pirma skatinamas ir kontroliuojamas atskirose ES politikos srityse, o ES TVS yra esminė bendrojo darnaus vystymosi tikslo skatinimo priemonė. Į ES TVS taip pat atsižvelgiama kuriant nacionalines ir regionines darnaus vystymosi strategijas. Šiandien beveik visos valstybės narės parengusios nacionalines darnaus vystymosi strategijas, kurios atitinka tarptautines geriausios patirties rekomendacijas[77]. Šios nacionalinės strategijos išsamiai išnagrinėtos neseniai paskelbtoje Regionų komiteto užsakymu[78] parengtoje ataskaitoje.

Daugeliui suinteresuotųjų šalių sunku suprasti, kodėl yra kelios ES kompleksinės prioritetinės strategijos, kaip antai Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija ir ES TVS. Kitos kompleksinės strategijos: klimato kaitos ir energetikos teisės aktų paketas ir Integruota jūrų politika. Lisabonos strategija yra dinamiška strategija, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas darnai (klimato kaita, energetika, finansinė ir socialinė darna). ES TVS yra ilgalaikė; ja suteikiamas pagrindas formuoti ilgalaikes bendrąsias tendencijas ir apie jas pranešti, taip pat skatinti į ateitį orientuotą požiūrį į darną, tačiau būtini ir trumpalaikiai politiniai veiksmai. Vis dėlto atrodo, kad kompleksinių strategijų sujungti neįmanoma dėl skirtingos jų paskirties. Atnaujintoje ES TVS[79] išdėstyta, kad TVS ir Lisabonos strategija papildo viena kitą. Tačiau būtų galima aiškiau išdėstyti, kokį konkretų ryšį turi ES TVS su kitomis ES strategijomis ir ją atitinkamai persvarstyti.

Todėl peržiūrint strategiją būtų galima svarstyti šiuos klausimus:

1. Didesnė sinergija su Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, kuri bus peržiūrėta 2010 m., ir kitomis kompleksinėmis ES strategijomis. Būtų galima geriau koordinuoti ir susieti su šiomis strategijomis susijusias politikos sritis ir jų įgyvendinimo pažangą.

2. TVS būtų galima dar labiau supaprastinti arba peržiūrėti pabrėžiant jos horizontalųjį pobūdį, taip pat nustatyti bendrąją politikos formavimo sistemą, atsižvelgiant į pagrindinius 2006 m. išdėstytus principus.

3. Strategija galėtų palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi, susijusia su naujovišku požiūriu valstybėse narėse.

4. Kad būtų galima užtikrinti veiksmingesnę valstybių narių stebėseną ir vykdymą, Lisabonos strategijoje naudojami mechanizmai galėtų būti naudojami ES TVS įgyvendinimui stebėti. Tokie mechanizmai būtų: bendrai nustatyti tikslai, vertinimo priemonės (rodikliai, gairės), lyginamoji analizė (valstybių narių rezultatų palyginimas) ir emuliacija siekiant pakartoti ir išplėsti geriausią patirtį. Būtų galima nustatyti priemones abiem strategijoms remti siekiant teigiamų rezultatų ekonomikos augimo, darbo vietų ir aplinkos srityse. Pagrindinė tema galėtų būti ekologinių inovacijų, išteklių tausojimo ir ekologiško augimo integravimas.

5. TVS stebėsena grindžiama Eurostato koordinuojamais darnaus vystymosi rodikliais. Darnaus vystymosi rodikliai – tai visapusiška stebėsenos priemonė, tačiau kai kuriuos svarbius rodiklius dar reikia sukurti. Siekdama veiksmingiau papildyti darnaus vystymosi rodiklius ir pagrindinę informaciją apie darnaus vystymosi problemas, Komisija tiria galimybes parengti darnaus vystymosi rezultatų suvestinę.

6. Darnaus vystymosi srityje kyla naujų sunkumų, kurie šiuo metu nėra įtraukti į ES TVS arba apie juos nedaug užsimenama. Tie sunkumai susiję su energetiniu saugumu, prisitaikymu prie klimato kaitos[80], aprūpinimu maistu, žemės naudojimu, viešųjų finansų darna ir darnaus vystymosi išorės aspektu. Išorės aspekto prioritetinėmis sritimis turėtų išlikti klimato kaita ir energetika, taip pat Tūkstantmečio vystymosi tikslai.

Visų pirma, strategijoje būtų galima daugiausia dėmesio skirti ES ilgalaikiams tikslams pagrindinėse srityse, ypač:

- padedant greitai pereiti prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ir mažai išteklių naudojančios ekonomikos, kuri būtų grindžiama veiksmingo energijos ir išteklių naudojimo technologijomis ir darniuoju transportu, taip pat prie tausaus vartojimo elgsenos;

- stiprinant pastangas aplinkos srityje biologinei įvairovei, vandeniui ir kitiems gamtiniams ištekliams apsaugoti. Duomenys rodo, kad biologinė įvairovė toliau sparčiai nyksta. Dėl ekosistemų būklės blogėjimo prastės ne tik mūsų, bet ir ateities kartų, gyvenimo kokybė; tai taip pat trukdo darniam ilgalaikiam ekonomikos vystymuisi;

- skatinant socialinę įtrauktį. Pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams gresia pavojus: jei nebus imtasi efektyvių priemonių, ekonomikos krizė jiems gali pakenkti labiausiai, o jos padariniai gali išlikti ilgiausiai;

- stiprinant darnaus vystymosi tarptautinį mastą ir pastangas įveikti pasaulinį skurdą.

5. IšVADOS

Šiame komunikate įvertinama ES politikos srityse, susijusiose su ES TVS, padaryta pažanga ir pateikiami pasiūlymai svarstymams ir diskusijoms apie darnų vystymąsi. Šioje apžvalgoje pabrėžiama, kad nepaisant didelių pastangų įtraukti darnaus vystymosi veiksmus į pagrindines ES politikos sritis, tebėra nedarnaus vystymosi tendencijų, ir ES turi dar labiau sustiprinti pastangas. Kaip rodo pavyzdžiai klimato kaitos srityje, jei veiksmų imamasi anksčiau, jie duoda daugiau naudos ir anksčiau, be to, mažesnėmis sąnaudomis, nei tuomet, kai veiksmų imamasi vėliau.

Reikėtų paminėti, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 2009 m. rudenį planuoja parengti tiriamąją nuomonę apie ES TVS ateitį, kuri galėtų dar labiau paskatinti diskusijas.

Į šiuos ir kitus dalykus, įskaitant didelį suinteresuotųjų šalių indėlį, bus atsižvelgta ateityje sprendžiant, ar pradėti išsamią ES TVS peržiūrą, kaip iš pradžių manyta 2006 m. Tokia peržiūra galėtų paskatinti dar labiau supaprastinti ES TVS, aiškiau apibrėžti jos vaidmenį ES politikos formavimui, daugiausia dėmesio skirti toms sritims, kuriose pažanga labiausiai reikalinga, ir pagerinti jos valdymą.

[1] Europos ekonomikos atkūrimo planas, COM (2008) 800, 2008 11 26, taip pat COM (2009) 114, 2009 3 4; Užimtumo komunikatas, COM (2009), 2009 6 3; Komunikatas „Sanglaudos politika. Investicijos į tikrąją ekonomiką“, COM (2008) 876, 2008 12 16.

[2] Pirmoji pažangos ataskaita priimta 2007 m. spalio mėn.: COM (2007) 642 ir SEC (2007) 1416.

[3] COM (2008) 412, 2008 7 2.

[4] Eurostato duomenys apie darnaus vystymosi rodiklius daugiausia apima 2000–2007 m. laikotarpį.

[5] Komisijos tarnybų darbo dokumentas, pridėtas prie komunikato „Rengiantis išsamiam klimato kaitos susitarimui Kopenhagoje“, SEC (2009) 101.

[6] http://ec.europa.eu/environment/climat/climate_action.htm.

[7] Direktyva 2009/29/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 63).

[8] Direktyva 2009/31/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).

[9] Direktyva 2009/28/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

[10] COM (2008) 780, 2008 11 13.

[11] COM (2008) 778, 2008 11 13.

[12] COM (2008) 399, 2008 7 16.

[13] COM (2008) 397, 2008 7 16.

[14] Reglamentas (EB) Nr. 397/2009 (OL L 126, 2009 5 21, p. 3).

[15] COM (2007) 723, 2007 11 22.

[16] COM (2009) 111, 2009 3 12.

[17] „Prosperity without Growth? The transition to a sustainable economy“. Jungtinės Karalystės Darnaus vystymosi komisija, 2009.

[18] Rengiantis išsamiam klimato kaitos susitarimui Kopenhagoje, COM (2009) 39, 2009 1 28.

[19] Baltoji knyga - Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas, COM (2009) 147, 2009 4 1.

[20] http://ec.europa.eu/environment/climat/climate_action.htm.

[21] Direktyva 2009/28/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

[22] Direktyva 2009/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 88).

[23] COM (2008) 433, 2008 7 8.

[24] COM (2008) 435, 2008 7 8.

[25] COM (2008) 432, 2008 7 8.

[26] COM (2008) 436, 2008 7 8.

[27] Reglamentas (EB) Nr. 443/2009 (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).

[28] Direktyva 2009/33/EB (OL L 120, 2009 5 15, p. 5).

[29] COM (2008) 886, 2008 12 16.

[30] COM (2009) 8, 2009 1 21.

[31] COM (2008) 779, 2008 11 13.

[32] COM (2008) 316, 2008 5 23.

[33] Komunikatas „Darnusis ateities transportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą“, COM (2009) 279, 2009 6 17.

[34] COM (2008) 397, 2008 7 16.

[35] Europos Parlamentas ir Taryba jau susitarė dėl Ekologinio projektavimo direktyvos ir ekologinio ženklo ir EMAS reglamentų.

[36] Reglamentas (EB) Nr. 106/2008 (OL L 39, 2008 2 13, p. 1).

[37] COM (2008) 400, 2008 7 16.

[38] OL C 82, 2008 4 1, p. 1.

[39] http://ec.europa.eu/environment/air/pollutants/stationary/ippc/key_impl.htm.

[40] COM (2007) 844, 2007 12 21.

[41] Pasaulio gamtos fondo (WWF) 2008 m. gyvosios planetos ataskaita.

[42] EB biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimas, COM (2008) 864, 2008 12 16.

[43] Žalioji knyga „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“, COM (2009) 163, 2009 4 22.

[44] Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika (2008 m.) – Biologinės įvairovės konvencijos šalių devintosios konferencijos tarpinė ataskaita ir ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra (COM (2008) 864) ir Aplinkos politikos peržiūros grupės (EPRG) ataskaita (bus 2009 m.).

[45] COM (2008) 699, 2008 11 4.

[46] www.unep.fr/scp/rpanel/.

[47] http://ec.europa.eu/food/plant/propagation/conservation_varieties/index_en.htm.

[48] Direktyva 2008/98/EB (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

[49] COM (2007) 414, 2007 7 18, http://ec.europa.eu/environment/water/quantity/scarcity_en.htm.

[50] Direktyva 2008/105/EB (OL L 384, 2008 12 24, p. 84).

[51] Jūrų strategijos pagrindų direktyva (Direktyva 2008/56/EB, OL L 164, 2008 6 25, p. 19), Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategija (COM (2008) 534, 2008 9 3), Bendroji jūrų transporto erdvė be kliūčių (COM (2009) 10, 2009 1 21), Komunikatas dėl jūros vėjo energijos (COM (2008) 768, 2008 11 13), Baltoji knyga dėl prisitaikymo prie klimato kaitos (COM (2009) 147, 2009 4 1) ir Geresnio laivų išmontavimo strategija (COM (2008) 767, 2008 11 19).

[52] COM (2009) 163, 2009 4 22, http://ec.europa.eu/fisheries/reform/.

[53] COM (2007) 630, 2007 10 23.

[54] http://ec.europa.eu/health/ph_information/dissemination/echi/echi_en.htm.

[55] http://ec.europa.eu/environment/ppps/home.htm.

[56] http://ec.europa.eu/food/plant/strategy/index_en.htm.

[57] http://ec.europa.eu/food/food/animalnutrition/feedadditives/comm_register_feed_additives_1831-03.pdf

[58] http://ec.europa.eu/food/animal/diseases/strategy/actionplan_en.htm.

[59] Šaltinis: Eurostatas.

[60] SEC (2008) 2911, 2008 11 21.

[61] COM (2009) 180, 2009 4 29, http://ec.europa.eu/economy_finance/thematic_articles/article14761_en.htm.

[62] Sprendimas 742/2008/EB (OL L 201, 2008 7 30, p. 49).

[63] Direktyva 2009/50/EB (OL L 155, 2009 6 18, p. 17), COM (2007) 638, 2007 10 23.

[64] Direktyva 2009/50/EB (OL L 155, 2009 6 18, p. 17).

[65] Direktyva 2009/52/EB (OL L 168, 2009 6 30, p. 24).

[66] http://ec.europa.eu/ewsi/en/index.cfm.

[67] COM (2008) 359, 2008 6 17.

[68] Tarybos dokumentas 13440/08; Komisijos komunikatas COM (2009) 266, 2009 6 10.

[69] COM (2009) 160, 2009 4 8.

[70] COM (2009) 84, 2009 2 23.

[71] COM (2008) 588, 2008 9 24.

[72] SEC (2009) 555, 2009 4 21.

[73] http://ec.europa.eu/education/more-information/doc/sustdev_en.pdf.

[74] COM (2008) 865, 2008 12 16; patvirtinta 2009 m. gegužės 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis.

[75] OL C 82, 2008 4 1, p. 1.

[76] SEC (2009) 53, 2009 1 16.http://ec.europa.eu/environment/enveco/pdf/analyse_doc.pdf.

[77] Nacionaliniai darnaus vystymosi strategijų koordinatoriai nurodo ryšį tarp ES TVS ir nacionalinių darnaus vystymosi strategijų. Europos darnaus vystymosi tinklas (ESDN) palengvina keitimąsi gerąja praktika ir patirtimi su valstybėmis narėmis. Informacija apie nacionalines darnaus vystymosi strategijas pateikta ESDN svetainėje http://www.sd-network.eu/?k=country%20profiles.

[78] Regionų ir vietos valdžios institucijų indėlis į darnaus vystymosi strategijas, Regionų komitetas, 2009 m. (Autorius: RIMAS).

[79] Europos Sąjungos Tarybos dokumentas Nr. 19117/06, 2006 6 9.

[80] COM (2009) 147, 2009 4 1.