[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 9.7.2008

KOM(2008) 449 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

Humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas (ECHO) 2007 m. metinė ataskaita

{SEC(2008) 2236}

TURINYS

1. Į VADAS 3

2. BENDRIEJI POLITIKOS KLAUSIMAI 4

3. BENDRA ECHO GD 2007 M. HUMANITARINIų OPERACIJų APžVALGA 6

3.1. Bendra informacija 6

3.2. Pagrindiniai pagalbos skyrimo atvejai 2007 m. pagal regionus ir lėšų paskirstymas 9

3.3. Lyginamoji analizė 11

3.4 Teminis finansavimas 11

3.5. Pasirengimo nelaimėms veikla 12

3.6. Pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimas (LRRD) 13

3.7. Pagrindiniai humanitarinių operacijų partneriai 13

4. SANTYKIAI SU KITOMIS ES INSTITUCIJOMIS, VALSTYBėMIS NARėMIS, PAGRINDINIAIS PARTNERIAIS HUMANITARINėS PAGALBOS SRITYJE IR ES NEPRIKLAUSANčIAIS PAGALBOS TEIKėJAIS 13

5. KITA VEIKLA 14

6. IšVADA 14

Priedas:

Išsami humanitarinių operacijų, santykių su partneriais, vertinimų rezultatų apžvalga pagal šalis ir finansinės lentelės.

1. ĮVADAS

Humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas (toliau – ECHO GD) yra Europos Komisijos tarnyba, atsakinga už humanitarinės pagalbos teikimą trečiųjų šalių gyventojams – stichinių ir žmogaus sukeltų konfliktų arba nelaimių aukoms . Šis bendrasis tikslas papildo Komisijos strateginį tikslą „Europa – pasaulinė partnerė“, kuris yra Europos Sąjungos (ES) sutartyje nustatyto bendrojo išorės santykių[1] tikslo dalis. ECHO GD įgaliotas gelbėti ir išsaugoti gyvybę, sumažinti kančias arba užkirsti joms kelią ir išsaugoti nuo humanitarinių krizių nukentėjusių gyventojų garbę ir orumą, kaip nurodyta Tarybos reglamente Nr. 1257/96.

2007 m. ES iš savo humanitarinės pagalbos biudžeto suteikė humanitarinę pagalbą maždaug 127 mln. gavėjų trečiosiose šalyse[2]. Be to, 19,5 mln. žmonių buvo naudingi veiksmai, susiję su pasirengimu nelaimėms ir padidėjusiais reagavimo į galimą pavojų gebėjimais.

Šie duomenys rodo, kad Europos Sąjunga tebėra didžiausia atskira humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje.

ECHO GD remia humanitarinės pagalbos operacijas pagal tarptautiniu mastu nustatytus humanitarinius principus, laikydamasis neutralaus , nešališko ir nediskriminuojančio požiūrio ir remdamasis tarptautine humanitarine teise (angl. santr. – IHL[3]) ir gina humanitarinę erdvę bei principus, kuriems kyla vis didesnė grėsmė. Geriausias būdas ECHO GD išsaugoti šią humanitarinę erdvę – išlaikyti aukštą geros humanitarinės pagalbos praktikos (angl. santr. – GHD[4]) principų taikymo lygį, toliau siekti teikti aukštos kokybės pagalbą ir palaikyti skaidrų dialogą su kitais pagrindiniais veikėjais .

Tarnyba sprendžia, kokius sprendimus priimti ir kokių veiksmų imtis, remdamasi tik humanitarinių poreikių vertinimu, nepaisydama jokių kitų politinių sumetimų ir nesivadovaudama jokiais kitais politiniais tikslais, tik siekiu patvirtinti Europos Sąjungos solidarumą su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos. Pagalba turi būti teikiama tiesiogiai nukentėjusiesiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos ar politinių pažiūrų.

ECHO GD pats neįgyvendina pagalbos programų. Tai pagalbos teikėjas, kurio misija – finansuoti Bendrijos humanitarinius veiksmus per partnerius , pasirašiusius Partnerystės pagrindų susitarimą (angl. santr. – FPA), kaip antai Europos nevyriausybinės organizacijos ir tarptautines organizacijas (Raudonąjį Kryžių), arba per JT agentūras (2007 m. daugiausia UNICEF[5], UNHCR[6] ir WFP[7]) pagal Finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą (angl. santr . – FAFA).

ECHO GD užduotis – užtikrinti, kad šie partneriai greitai pristatytų prekes ir pradėtų teikti paslaugas krizės apimtose zonose. Skubų pagalbos teikimą palengvina specialios Finansinio reglamento nuostatos ir jų įgyvendinimo priemonės. Remdamasis šia struktūrine tvarka ECHO GD taip pat gali į vietą išsiųsti techninius padėjėjus (ECHO ekspertus) ir taip užtikrinti, kad būtų nustatyti pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai, tiksliai įvertinti poreikiai, greitai nustatyti tinkami partneriai ir projektai, tenkinantys tokius poreikius. Vėliau partnerių darbo ir projektų įgyvendinimo pažanga stebima vietoje siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą ir juo remiantis patvirtinti, kad ištekliai panaudoti numatytiems tikslams.

Teikdamas pagalbą kartu su kitomis pagalbos priemonėmis ECHO GD taip pat siekia padėti gyventojams, jei įmanoma ir kai tik įmanoma, atgauti ekonominę nepriklausomybę ir sudaryti tinkamas sąlygas, kuriomis būtų galima laipsniškai nutraukti ECHO GD finansavimą. Todėl ECHO GD aktyviai įgyvendina pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimo strategiją (angl. santr. – LRRD) ir glaudžiau bendradarbiauja su kitomis Komisijos tarnybomis arba pagalbos teikėjais.

Remdamasis reaguojant į nelaimes įgyta patirtimi, ECHO GD taip pat skatina pasirengimo nelaimėms priemonių taikymą, kad sumažėtų gyventojų pažeidžiamumas, jiems kylančio pavojaus bei nelaimių grėsmė ir ekonominės tokių nelaimių pasekmės. Siekdamas veiksmingai vykdyti jam suteiktus įgaliojimus, ECHO GD gali, prireikus ir jeigu tai būtina, remti įgyvendinimo partnerių taikomas gebėjimų ugdymo priemones.

Šioje ataskaitoje apibendrinama svarbiausia ECHO GD veikla 2007 m. Priede išsamiai apžvelgiamos finansuotos operacijos įvairiose šalyse ir regionuose, kuriuose ECHO GD teikia pagalbą per partnerius, ir pateikiami 2007 m. finansinės ataskaitos statistiniai duomenys[8].

Ši ataskaita skelbiama vykdant Humanitarinės pagalbos reglamento 19 straipsnyje nustatytą reikalavimą:

„Pasibaigus finansiniams metams, Komisija pateikia metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje apibendrinamos tais metais finansuotos operacijos. Šioje santraukoje pateikiama informacija apie agentūras, per kurias buvo įgyvendinta humanitarinė pagalba. Taip pat ataskaitoje pateikiama apžvalga bet kokio išorės įvertinimo, kuris galėjo būti atliktas ryšium su kokiomis nors specifinėmis operacijomis.“

2. BENDRIEJI POLITIKOS KLAUSIMAI

Bendrai vertinant, per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo stichinių nelaimių mastas, jų įvyko daugiau ir didesnių . Taip pat padaugėjo nukentėjusiųjų, kurių neproporcingai didelę dalį sudaro skurdžiausiai gyvenantys žmonės. Remiantis prognozėmis, ši tendencija ateityje veikiausiai didės.

Konfliktų skaičius nelabai pasikeitė, tačiau konfliktai trunka ilgiau , stiprėja jų griaunamasis poveikis, nors pastaraisiais metais pabėgėlių skaičius mažėjo.

Tarptautinė humanitarinės pagalbos aplinka labai pasikeitė, atsirado naujų veikėjų. Šiomis aplinkybėmis trys institucijos (Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija) 2007 m. gruodį pasirašė Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos [9], kuriame pripažino, kad humanitarinę pagalbą tenka teikti vis sudėtingesnėmis sąlygomis, ir paragino taikyti veiksmingesnį bei geriau koordinuotą ES metodą. 2008 m. pagal šį konsensusą bus priimtas veiksmų planas, kuriame bus sukonkretinti ir veiklai pritaikyti įvairūs politiniai įsipareigojimai, nustatyti ES konsensuse dėl humanitarinės pagalbos .

Siekdamas pagerinti Komisijos atsaką į nelaimes ir laikydamasis ES atsako į nelaimes ir krizes trečiosiose šalyse stiprinimo strategijos[10], ECHO GD toliau didino savo ekspertų nelaimės vietoje skaičių, siekdamas užtikrinti, kad bus skubiai vertinami poreikiai ir greitai reaguojama įvykus nelaimei. Sustiprinus ECHO GD veiklos ir sutartines procedūras, taikomas ECHO GD įgyvendinimo partneriams (Europos nevyriausybinės organizacijoms, JT agentūroms ir tarptautinėms organizacijoms), ir jo pajėgumus vietoje[11], paspartėjo humanitarinės pagalbos pristatymas. Atlikus šiuos su tarnybos veikla susijusius patobulinimus, labai sustiprėjo ES gebėjimas reaguoti į krizes ir nelaimes; atsižvelgiant į po cunamio paskelbtus komunikatus, Barnier ataskaitą[12] ir susijusias 2007 m. gruodžio mėn. Briuselio Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas, šiam klausimui vis dažniau suteikiamas politinis prioritetas.

Vadovaudamasis Komisijos komunikate[13] nustatytu principu „ viena priemonė – vienai politikos sričiai “, kuriuo siekiama pagerinti Bendrijos veiksmų efektyvumą, ir Komisijos komunikatu dėl 2007–2013 m. finansinės perspektyvos, nuo 2007 m. sausio 1 d. AIDCO GD perdavė ECHO GD atsakomybę už humanitarinės pagalbos maistu valdymą. ECHO GD pagal savo įgaliojimus pagalbos maistu biudžeto lėšas skyrė gyvybėms gelbėti ir išsaugoti kritinėse situacijose bei iškart po jų, remdamasis tuo pačiu poreikių vertinimo principu, kuris taikomas visai ECHO GD teikiamai pagalbai.

Pradinis ECHO GD 2007 m. humanitarinės pagalbos biudžetas, įtraukus pagalbą maistu ir pagalbą iškeldintiems žmonėms, padidėjo iki 722 mln. EUR; prognozuojama, kad biudžetas per metus didės maždaug 3 % (2 % – infliacija ir 1 % – grynasis padidėjimas).

3. BENDRA ECHO GD 2007 M. HUMANITARINIų OPERACIJų APžVALGA

3.1. Bendra informacija

Kitaip negu ankstesniais metais, 2007 m. neįvyko didelių naujų krizių – nei stichinių nelaimių, nei sudėtingų kritinių situacijų – dėl kurių būtų reikėję teikti humanitarinę pagalbą. Tačiau dėl klimato pokyčių kylančios stichinės nelaimės dažnėja ir stiprėja, nuo jų vis dažniau ir skaudžiau nukenčia pažeidžiami žmonės. Nuo 1975 m. stichinių nelaimių padaugėjo nuo maždaug 75 iki daugiau kaip 400[14] per metus. Ypač padidėjo vidutinis hidrometeorologinių nelaimių, apie kurias pranešta, skaičius: 1987–1998 m. laikotarpiu jų užregistruota 195, o 2000–2006 m. laikotarpio vidurkis – 365, t. y. 187 % proc. daugiau[15].

2007 m. stichinės nelaimės , padariusios didelę žalą: vidutinio intensyvumo žemės drebėjimai Peru ir Saliamono salose; potvyniai Afrikoje, Indijoje, Indonezijoje, Šiaurės Korėjoje, Vietname ir Lotynų Amerikoje; ciklonai Nikaragvoje („Felix“), Mozambike („Favio“) ir Bangladeše („Sidr“); uraganas „Dean“ Karibų jūros regione; tropinė audra „Noel“ Haityje ir Dominikos Respublikoje ir sausros Moldovoje, Paragvajuje, Kenijoje, Somalyje ir Sahelio regione. ECHO GD turėjo skubiai reaguoti, kad padėtų tūkstančiams kenčiančių žmonių. Kai kurie iš jų jau buvo nukentėję nuo kitų krizių.

Nepaisant daugelio besitęsiančių sudėtingų kritinių situacijų ir minėtų stichinių nelaimių padarytos žalos, sunkių didelio masto krizių nebuvo, todėl ECHO GD neviršijo biudžeto, kurį sudarė valdymo institucijos skirtos lėšos, papildomos lėšos iš EPF išteklių ir perskirstytos lėšos. Todėl, kitaip negu ankstesniais metais, ECHO GD neprireikė naudotis Komisijos neatidėliotinos pagalbos rezervu.

Reaguodamas į 2007 m. humanitarines krizes, ECHO GD priėmė 85 finansavimo sprendimus. Įsipareigojimų asignavimai įvykdyti 100 %. Didžiausios pagalbos gavėjos buvo AKR šalys (422,7 mln. EUR, t. y. 55 % ECHO GD bendro galutinio biudžeto), kiek mažiau pagalbos skirta Azijai ir Lotynų Amerikai (157,4 mln. EUR – 20,5 %), taip pat Rytų Europai, naujosioms nepriklausomoms valstybėms, Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regiono valstybėms (124,9 mln. EUR– 16,2 %).

Vadovaujantis poreikiais grindžiamais principais nustatytas toks humanitarinei pagalbai 2007 m. skirtų lėšų geografinis pasiskirstymas[16] . Atkreipkite dėmesį, kad į 2006 m. duomenis neįtraukta pagalba maistu, nes tais metais ją tebevaldė AIDCO GD (tūkstančiais):

Humanitarinė pagalba 2007 m. (įskaitant pagalbą maistu) | Palyginimas su 2006 m. |

Afrikos Kyšulys | 217,950 | 161,050 |

Didžiųjų ežerų regionas | 89,500 | 84,050 |

Vakarų Afrika | 46,600 | 56,150 |

Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalys | 16,310 | 1,610 |

Pietų Afrika ir Indijos vandenyno šalys | 50,400 | 19,200 |

Artimieji Rytai ir Viduržemio jūros regiono valstybės | 99,090 | 144,900 |

Lotynų Amerika | 40,065 | 24,600 |

Ne geografinės priemonės |

Teminis finansavimas ir dotacijos | 28,900 | 3,8 % | 20,500 | 3,1 % |

Techninė pagalba (ekspertai ir vietos biurai) | 25,400 | 3,3 % | 19,000 | 2,8 % |

Perskirstytų įplaukų naudojimas | 307 | 817 |

Rėmimo išlaidos (auditas, vertinimas, informacija ir kt.) | 8,900 | 1,2 % | 6,189 | 1,0 % |

IŠ VISO |768,530 |100 % |671,006 |100 % | |

[pic]

ECHO GD teikia finansinę pagalbą trečiųjų šalių gyventojams – konfliktų arba stichinių nelaimių aukoms – remdamasis humanitarinių poreikių vertinimu . Pagal taikomą metodiką[17] trečiosios šalys skirstomos pagal jų bendrą pažeidžiamumą („pažeidžiamumo rodiklis“[18]) ir pagal tai, ar jos patiria humanitarinę krizę („krizės rodiklis“[19]). Atlikus šį suskirstymą nustatyta, kad 50 šalių arba teritorijų patiria krizę, 23 iš jų priskirtos pažeidžiamiausioms, o 18 iš jų buvo Afrikoje, į pietus nuo Sacharos. Vėliau, siekiant nustatyti atitinkamoms šalims ar regionams taikytiną strategiją, šie rezultatai sulyginti su ECHO GD ekspertų ir geografinių padalinių vietoje atliktu vertinimu.

Pagal taikytą metodiką ECHO GD 2007 m. 94,6 % savo numatyto pradinio biudžeto pagal pagrindinę humanitarinės pagalbos eilutę (23.02.01) skyrė didelių humanitarinių poreikių prioritetinėms sritims.

Siekdamas suplanuoti savo veiksmus taip, kad pagalbą galėtų suteikti visų pirma tiems asmenims, kuriems labiausiai reikalinga humanitarinė pagalba, ECHO GD pagal savo pagalbos strategiją daugiausia dėmesio toliau skyrė užmirštoms krizėms (atvejams, kai į didelius humanitarinės pagalbos poreikius nepakankamai atsižvelgia pagalbos teikėjai – tai vertinama pagal nedidelę gaunamą pagalbą ir nedidelį žiniasklaidos dėmesį). ECHO GD užmirštų krizių nustatymo analizė ir metodika grindžiamos tiek kiekybiniais duomenimis (nedidelis žiniasklaidos dėmesys arba maža pagalbos teikėjų pagalba palyginti su dideliais poreikiais), tiek kokybiniais veiksniais (ECHO GD ekspertų ir atsakingųjų pareigūnų vietoje atliekamas padėties vertinimas).

2007 m. nustatytos šios užmirštos krizės: Sahravi pabėgėliai Alžyre, Čečėnija ir susijusios kaimyninės respublikos, nuo neramumų Džamu ir Kašmyre kenčiantys Indijos gyventojai, nesiliaujanti Butano pabėgėlių krizė ir maoistų sukilimas Nepale, dėl konflikto Birmoje (Mianmare) kenčiantys gyventojai tiek pačioje šalyje, tiek kaimyninėse šalyse, taip pat dėl krizės kenčiantys Kolumbijos ir jos kaimyninių šalių gyventojai. Išskyrus Kolumbijos krizę, minėtos krizės jau 2006 m. buvo laikomos „užmirštomis krizėmis“.

2007 m. šioms krizėms įveikti skirta 60,7 mln. EUR parama, sudaranti 13 % pradinio veiklos biudžeto[20].

Visuotinių poreikių ir užmirštų krizių vertinimų rezultatus galima rasti Europos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/echo/policies/strategy_en.htm.

3.2. Pagrindiniai pagalbos skyrimo atvejai 2007 m. pagal regionus ir lėšų paskirstymas

2007 m. nekilo naujų sudėtingų krizių, tačiau Komisijai teko spręsti blogėjančią, kartais užsitęsusią, sunkią humanitarinę padėtį, ir sudėtingas krizines situacijas, kilusias ankstesniais metais. Vienas iš pavyzdžių yra Sudanas , kuriame susidariusi padėtis toliau kelia didelį nerimą: toliau smurtaujama prieš civilius gyventojus ir prievartaujamas jų turtas, daugybė gyventojų vėl priversti bėgti į kitas šalies vietas arba ieškoti prieglobsčio kaimyninėse šalyse. Padėtis dar labiau pablogėjo 2007 m. liepos mėn. dėl potvynių Šiaurės Sudane, įskaitant Darfūrą.

Kongo Demokratinės Respublikos rytinėje dalyje, ypač Kivu šiaurėje ir pietuose, 2007 m. vasarą vėl prasidėjo mūšiai ir kilo įtampa, kurie lėmė didelį gyventojų judėjimą ir naujus humanitarinius poreikius. Somalį niokojo stichinės nelaimės (sausros) ir smurtas, dėl kurių daugybė gyventojų buvo priversti palikti namus.

Tolesniuose skirsniuose išvardyti pagalbos atvejai išsamiai aprašyti priedo I skirsnyje.

3.2.1. Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno šalys (AKR šalys)

2007 m. AKR šalims ECHO GD iš viso skyrė 422 mln. EUR (t. y. 55 % savo bendrojo galutinio biudžeto). Iš šios sumos didžiausia pagalba skirta Sudanui (iš viso 110,45 mln. EUR) ir Kongo Demokratinei Respublikai (50 mln. EUR). Kiti didelės pagalbos skyrimo atvejai Afrikoje, kai pagalbos suma viršijo 20 mln. EUR: Čadui (30,5 mln. EUR), Zimbabvei (30,2 mln. EUR), Saheliui (25,5 mln. EUR), Ugandai (24 mln. EUR) ir Etiopijai (20 mln. EUR).

3.2.2. Artimieji Rytai ir naujosios nepriklausomos valstybės

Humanitarinė padėtis Artimuosiuose rytuose 2007 m. toliau blogėjo. ECHO GD toliau reagavo į šią padėtį suteikdama pagalbos už daugiau kaip 88 mln. EUR, kuri skirta pažeidžiamiausių Vakarų Kranto ir Gazos ruožo gyventojų bei palestiniečių pabėgėlių Libane, Jordane ir Sirijoje poreikiams tenkinti. Iš šios sumos taip pat skirta lėšų Irako vidaus krizei spręsti, taip pat pabėgėliams iš Irako kaimyninėse šalyse.

Šiaurės Kaukaze Komisija toliau skyrė pagalbos lėšų Čečėnijos konflikto aukoms – iš viso 20,8 mln. EUR.

3.2.3. Azija

Azijos šalyse 27 mln. EUR skirta pažeidžiamoms žmonių grupėms, nukentėjusioms nuo Afganistano krizės ir stichinių nelaimių Afganistane, Irane bei Pakistane, 19 mln. EUR skirta pagalbai pažeidžiamiems Mianmaro (Birmos) gyventojams bei pabėgėliams prie Mianmaro sienos su Tailandu, be to, neatsižvelgiant į pasirengimo nelaimėms finansavimą, 19,5 mln. EUR skirta Pietų Azijos šalių potvynių nusiaubtoms bendruomenėms atkurti.

3.2.4. Lotynų Amerika

Lotynų Amerikoje buvo toliau skiriama finansinė pagalba konflikto Kolumbijoje aukoms (12 mln. EUR). Tačiau Pietų ir Centrinėje Amerikoje įvyko kelios stichinės nelaimės (žemės drebėjimas Peru, uraganas Nikaragvoje, potvyniai Bolivijoje ir Kolumbijoje, šalčio banga Peru ir sausra bei miškų gaisrai Paragvajuje), kurioms teko skirti neplanuotą ECHO GD pagalbą – iš viso 19 mln. EUR.

3.3. Lyginamoji analizė

Toliau pateiktoje diagramoje 2003–2007 m. finansavimo sprendimų geografinio pasiskirstymo lyginamoji analizė rodo, kad AKR šalims skiriamo finansavimo santykinė dalis nuolat didėja, išskyrus 2005 m., kai ji mažėjo, nes didžioji finansavimo dalis buvo skirta Azijai dėl dviejų didžiausių šioje pasaulio dalyje kilusių krizių – cunamio ir žemės drebėjimo Kašmyre. Žvelgiant į penkerių metų laikotarpį, taip pat reikėtų pabrėžti, kad įvairiems regionams ir pasaulio dalims skirtas finansavimas labai kinta – tai patvirtina, kad ECHO GD pagalba iš esmės ir pagal apibrėžimą yra skirta teikti trumpą laikotarpį. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad daugiau kaip 96 % humanitarinės pagalbos biudžeto skirta humanitarinių operacijų finansavimui, o pagalbinėms ir administracinėms išlaidoms (informacijai, auditui, vertinimams, pagalbiniam personalui ir kt.) – mažiau kaip 4 %. Žr. priedo VI skirsnį.

[pic]

3.4. Teminis finansavimas

Kadangi veiksmingai teikiant humanitarinę pagalbą esminis vaidmuo tenka pagrindinėms humanitarinius įgaliojimus turinčioms tarptautinėms organizacijoms (Jungtinių Tautų agentūroms, Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC), Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC) ir kt.), 2007 m. ECHO GD, vykdydamas teminio finansavimo programas, toliau rėmė jų institucinių gebėjimų stiprinimą.

2007 m. ECHO GD pagrindinėms agentūroms – JT agentūroms ir Raudonojo Kryžiaus judėjimo organizacijoms – iš viso skyrė 27,5 mln. EUR sumą.

Daugiausia dėmesio skirta toliau išvardytoms sritims, kuriose yra trūkumų – taip siekiama stiprinti gebėjimą veiksmingai reaguoti į nelaimes: sektoriaus pajėgumo vertinimas, greitojo reagavimo pajėgumų stiprinimas, gebėjimų ugdymas, pagalbos reikmenų, skirtų naujoms krizinėms situacijoms, prieinamumo didinimas, įprastinių veiklos procedūrų kūrimas, rezultatams vertinti skirtų etalonų taikymas ir koordinavimo gerinimas bei parama JT administruojama „grupės metodui“, kuris skirtas išvardytoms problemoms spręsti.

3.5. Pasirengimo nelaimėms veikla

Atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą Nr. 1257/96, ECHO GD, be humanitarinės pagalbos veiklos, vykdo koordinavimo ir rėmimo veiklą bei specialią DIPECHO programą ir taip skatina pasirengimą nelaimėms. Nelaimių padariniai ir atviresnis pasaulinės klimato kaitos ir jos poveikio pripažinimas rodo, kad šis įsipareigojimas yra labai svarbus ir reikalingas.

Strateginiu lygmeniu ECHO GD toliau stiprino savo institucinius pasirengimo nelaimėms išteklius; tikimasi, kad tai padės nustatyti nuoseklesnį ir nuodugnesnį metodą, pagal kurį į humanitarinės pagalbos ir atstatymo programas įtraukiamas pasirengimas nelaimėms. Tai visiškai suderinta su bendru humanitarinės ir vystymosi pagalbos teikėjų dėmesiu rizikos mažinimo veiklai ir suplanuotais tolesniais veiksmais pagal Hyogo 2005–2015 m. veiksmų programą .

2007 m. ECHO GD tęsė rėmimo veiklą, skirtą užtikrinti, kad vystymosi pagalbos teikėjai atsižvelgtų į nelaimių rizikos mažinimo elementus dirbdami regionuose, kuriuose kyla stichinių nelaimių, kaip antai žemės drebėjimų, potvynių, ciklonų ir pan., rizika, ir remtų praktines šios rizikos mažinimo priemones. ECHO GD taip pat aktyviai remia į bendruomenę orientuotą nelaimių rizikos mažinimo metodą, kurį taikant stiprinami pažeidžiamų bendruomenių gebėjimai įveikti nelaimės padarinius.

Nelaimių rizika itin didelė besivystančiose šalyse dėl didelių nacionalinių reagavimo į nelaimes gebėjimų trūkumų ir dėl vietos bendruomenių nesugebėjimo įveikti tokių nelaimių padarinius. DIPECHO pasirengimo nelaimėms projektai orientuoti į bendruomenes, juose skiriamas dėmesys bendruomenėms, kurios patiria didžiausią stichinių nelaimių riziką ir kurių gebėjimas įveikti nelaimės padarinius yra mažas. Projektų tikslas yra demonstracinis ir taikomasis; siekiama juos įtraukti į ilgalaikes vystymosi ir nacionalines strategijas. DIPECHO veiksmų planuose numatytos ne tik atskirose šalyse vykdomos operacijos, bet ir regioninio masto projektai. Taip yra todėl, kad stichinių nelaimių neriboja valstybių sienos. 2007 m. ECHO GD įsipareigojo skirti iš viso 19,5 mln. EUR DIPECHO veiksmų planams Centrinėje Amerikoje, Lotynų Amerikoje, Pietų Azijoje ir Karibų jūros baseino regione.

Be to, kai įmanoma ir kai tinka, ECHO GD, vykdydamas humanitarinius veiksmus stichinių nelaimių atveju, atsižvelgia į pasirengimo nelaimėms aspektus. 2007 m. taip buvo priimta 18 finansavimo sprendimų reaguojant į stichines nelaimes 17 šalių (Saliamono salose, Haityje, Jamaikoje, Dominikos Respublikoje, Belize, Dominikoje, Sent Lusijoje, Indijoje, Nepale, Bangladeše, Šri Lankoje, Afganistane, Vietname, Nikaragvoje, Paragvajuje, Peru ir Kolumbijoje). Susijusių sutarčių vertė siekia apie 2,135 mln. EUR. Be to, ECHO GD skyrė 4 mln. EUR IFRC gebėjimams reaguoti į stichines nelaimes atrinktuose didelės rizikos regionuose stiprinti.

Tarptautiniu lygmeniu ECHO GD bendradarbiauja su pagrindiniais vystomojo bendradarbiavimo srities veikėjais. Taip siekiama geriau integruoti nelaimių rizikos mažinimą į vystomąją veiklą ir užtikrinti glaudesnes sąsajas su veiksmais, susijusiais su prisitaikymu prie klimato kaitos didelės rizikos šalyse.

3.6. Pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimas (LRRD)

ECHO GD pasirengęs kurti tinkamas pagalbos teikimo užbaigimo pereinamojo laikotarpio priemones ir strategijas ( pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimas – LRRD ). 2007 m. pradėtos taikyti naujos išorės priemonės (pirmiausia vystomojo bendradarbiavimo priemonė ir stabilumo priemonė), sudariusios naujas sąlygas įgyvendinti LRRD. Susijusios Komisijos tarnybos ypač stengėsi užtikrinti geresnį humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo derinimą. Parengtas bandomųjų šalių, kuriose LRRD metodui skirta ypač daug dėmesio, sąrašas. Tai Kenija, Liberija, Mauritanija, Sudanas, Uganda ir kitos šalys. ECHO GD taip pat prisidėjo prie Vystymosi generalinio direktorato vykdomo darbo šalyse, kuriose padėtis yra pažeidžiama.

3.7. Pagrindiniai humanitarinių operacijų partneriai

ECHO GD teikiamą humanitarinę pagalbą įgyvendina jo partneriai. ECHO GD bendradarbiauja su maždaug 200 nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Raudonojo Kryžiaus tarptautiniu komitetu ir Tarptautine Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija.

ECHO GD svarbu turėti daug įvairių partnerių. Tai suteikia galimybę veiksmingai patenkinti poreikius, kurių vis daugėja visame pasaulyje. ECHO GD palaiko glaudžius darbinius ryšius su savo partneriais tiek spręsdamas politikos klausimus, tiek vykdydamas humanitarines operacijas.

2007 m. ECHO GD įgyvendino savo veiksmus per NVO (47 %), Jungtinių Tautų agentūras (42 %) ir tarptautines organizacijas (11 %). Daugiau duomenų apie partnerių grupių pasiskirstymą per metus pateikta priedo VI.6 skirsnyje.

4. SANTYKIAI SU KITOMIS ES INSTITUCIJOMIS, VALSTYBėMIS NARėMIS, PAGRINDINIAIS PARTNERIAIS HUMANITARINėS PAGALBOS SRITYJE IR ES NEPRIKLAUSANčIAIS PAGALBOS TEIKėJAIS

Kaip ir ankstesniais metais, ECHO GD aktyviai bendradarbiavo su kitomis institucijomis, valstybėmis narėmis bei tarptautinėmis organizacijomis ir toliau skatino pagarbą tarptautinei humanitarinei teisei bei humanitariniams principams (žmogiškumui, nešališkumui, nediskriminavimui ir neutralumui), visų pirma atsižvelgdamas į pokyčius pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, pvz., EUFOR Čade.

Jis taip pat užtikrino, kad Europos ir tarptautinėse diskusijose būtų atsižvelgiama į įsipareigojimą krizinėse situacijose gerbti humanitarinę erdvę. ECHO GD taip pat užmezgė tvirtus darbinius ryšius su neseniai paskirtu Europos Parlamento pranešėju humanitariniais klausimais.

Palaikydamas santykius su ES nepriklausančiais pagalbos teikėjais, ECHO GD išlaikė ryšius su JAV (USAID[21] ir PRM[22]) – reguliariai rengiamos vaizdo konferencijos, sprendžiami bendri politikos klausimai ir vykdydamos humanitarinės operacijos konkrečiose šalyse, siekiant užtikrinti nuoseklų ir papildomojo pobūdžio reagavimą.

Galiausia, siekdamas užtikrinti strateginį ir patikimą dialogą su savo partneriais, ECHO GD organizuoja kasmetinius aukšto lygio Strateginės partnerystės dialogus su kiekviena organizacija (JT agentūromis, NVO ir Raudonojo Kryžiaus judėjimu (ICRC ir IFRC).

Daugiau informacijos apie šiuos partnerius pateikta priedo VI.6 skyriuje.

5. KITA VEIKLA

Vykdydamas savo veiklą, ECHO GD taip pat turi atlikti kitas užduotis, siekdamas pagerinti humanitarinės pagalbos pristatymą ir kokybę:

1) sukurti ECHO GD apsaugos ir saugumo politiką, skirtą humanitarinę pagalbą pristatantiems darbuotojams;

2) sustiprinti greitojo reagavimo pajėgumus vietoje, kuriant daugiasektorines grupes;

3) ryšių strategija ir informacija;

4) mokymo iniciatyvų srityje ECHO GD remia Humanitarinės pagalbos tinklą (NOHA), pagal kurį suteikiamas podiplominių studijų, kurių metu dėstomos įvairios humanitarinės pagalbos srities disciplinos, diplomas.

Išsami informacija apie šią veiklą pateikiama priedo IV skirsnyje.

Tinkamas ECHO GD finansuojamų operacijų vykdymas užtikrinamas atliekant kelių lygių patikras ir vykdant kontrolę įvairiuose humanitarinių operacijų projekto ciklo etapuose. Įvairūs ECHO GD sukurtos kontrolės strategijos aspektai, peržiūros ir stebėsenos procedūros aprašyti priedo V skirsnyje.

6. IšVADA

2007 m. didelių naujų humanitarinių krizių nekilo . Tačiau stichinės nelaimės padarė labai didelę žalą ir, tikėtina, jų mastas, stiprumas ir dažnumas ateityje didės. Šią tendenciją stiprina klimato kaita. Konfliktų skaičius nepasikeitė, tačiau konfliktai tęsiasi ilgiau ir stiprėja jų griaunamasis poveikis, kurį dažnai patiria pažeidžiamos gyventojų grupės.

[1] ES sutarties naujo 10c straipsnio 2 dalis.

[2] ECHO GD suteikė pagalbą 12 mln. pabėgėlių ir 25 mln. (šis skaičius nesikeičia) perkeltųjų asmenų (jų gyvenamojoje šalyje) daugiau kaip 50 šalių – http://www.internal-displacement.org (IDMC, Internal Displacement Monitoring Centre, Global overview of Trends and Developments in 2006).

[3] http://www.icrc.org/Web/Eng/siteeng0.nsf/htmlall/section_ihl_in_brief?OpenDocument.

[4] http://www.goodhumanitariandonorship.org/.

[5] Jungtinių Tautų vaikų fondas.

[6] Jungtinių Tautų Pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras.

[7] Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa.

[8] Skelbiama tinklalapyje http://ec.europa.eu/echo/funding/key_figures/echo_en.htm.

[9] Paremta 2007 m. birželio 13 d. priimtu komunikatu „ Siekiant Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos “, (COM (2007) 317 galutinis).

[10] COM (2005) 153.

[11] 2005–2007 m. ekspertų padaugėjo nuo 83 iki 96.

[12] „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“ http://ec.europa.eu/commission_barroso/president/pdf/rapport_barnier_en.pdf.

[13] COM (2004) 101.

[14] Šaltinis: Stichinių nelaimių epidemiologijos tyrimų centras (CRED), 2006 m. su stichinėmis nelaimėmis susijusi statistika http://www.unisdr.org/eng/media-room/press-release/2007/2006–Disaster-in-number-CRED-ISDR.pdf.

[15] Šaltinis: id. Metinė su stichinėmis nelaimėmis susijusių statistinių duomenų apžvalga. Skaičiai ir tendencijos, 2006 m. http://www.em-dat.net/documents/Annual%20Disaster%20Statistical%20Review%202006.pdf.

[16] Visos 2007 m. skirtos sumos suskirstymas pagal biudžeto eilutes, įskaitant EPF, pateiktas VI dalyje.

[17] http://ec.europa.eu/echo/policies/strategy_en.htm.

[18] Pažeidžiamumo rodikliu matuojamas šalies gebėjimas neutralizuoti ir sumažinti krizės poveikį. Jį sudaro įvairūs rodikliai, pvz., žmogaus socialinės raidos rodiklis, vaikų iki 5 metų amžiaus mirtingumo rodiklis ir kt. http://ec.europa.eu/echo/files/policies/strategy/strategy_2008_en.pdf.

[19] Krizės rodikliu matuojamas laikas, praėjęs nuo didelės katastrofos – karo arba stichinės nelaimės, arba pabėgėlių ar šalies viduje perkeltųjų asmenų grupės dalis, palyginti su bendru šalies gyventojų skaičiumi.

[20] Humanitarinei pagalbai skirta biudžeto eilutė.

[21] Jungtinių Valstijų tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra (USAID).

[22] JAV gyventojų, pabėgėlių ir migracijos biuras (PRM).