[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 30.1.2008 KOM(2008) 32 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Antroji geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje peržiūra {COM(2008) 33 galutinis}{COM(2008) 35 galutinis}{SEC(2008) 120} KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Antroji geresnio reglamentavimoEuropos Sąjungoje peržiūra I. ĮVADAS Didžiausias šios kadencijos Komisijos prioritetas – reglamentavimo aplinkos Europoje paprastinimas ir tobulinimas. Tai platesnio užmojo – siekti rezultatų piliečiams ir įmonėms – dalis. 2005 m. priimta geresnio reglamentavimo darbotvarke siekiama užtikrinti aukštą visų naujų teisės aktų pasiūlymų kokybę, modernizuoti ir paprastinti galiojantį teisyną. Tokiu būdu darbotvarkė padeda skatinti verslumą ir inovacijas, išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą ir taip remti augimą bei darbo vietų kūrimą. Todėl geresnis reglamentavimas yra pagrindinis Lisabonos augimo ir užimtumo strategijos aspektas. Geresnio reglamentavimo darbotvarkė taip pat padeda ES spręsti globalizacijos keliamus uždavinius ir veikiau pačiai formuoti globalias normas nei būti jų veikiamai. Komisija tobulina teisės aktus įvairiais politinio proceso etapais. Reglamentuoti geriau nereiškia panaikinti Europos taisykles arba delsti priimti naujas, kai to reikia. Tai reiškia, kad dabar strateginiai ir teisiniai pasiūlymai nuolat vertinami, svarstomos įvairios – tiek teisinės, tiek neteisinės – kiekvieno pasiūlymo alternatyvos. Vertinimo kokybę prižiūri nepriklausomas Poveikio vertinimo komitetas. Galiojantys teisės aktai paprastinami ir kodifikuojami, derinamos pastangos mažinti administracines ES teisės aktų įgyvendinimo išlaidas. Dar svarstomi pasiūlymai tikrinami ir panaikinami, jei nebėra aktualūs arba neatitinka Komisijos prioritetų. Kartu su valstybėmis narėmis ieškoma veiksmingesnių būdų, kaip įveikti sunkumus įgyvendinant Bendrijos teisės aktus ir užtikrinant, kad priimti aktai būtų suderinami su Bendrijos teise. Geresnio reglamentavimo darbotvarkė jau dabar teikia konkrečios naudos įmonėms ir vartotojams. Tačiau visus jos privalumus bus galima išnaudoti tik tuomet, jei bendradarbiaus visos Europos institucijos ir valstybės narės. Šiame komunikate apžvelgiama padaryta pažanga ir pabrėžiamos sritys, kuriose reikia įdėti daugiau pastangų. Remdamasi komunikatu, Europos Vadovų Taryba 2008 m. kovo mėn. apžvelgs geresnio reglamentavimo strategijos įgyvendinimo rezultatus. II. GALIOJANčIO TEISYNO MODERNIZAVIMAS Europos teisės aktais 27 taisyklių rinkiniai pakeičiami vienu ir tai dažnai palengvina piliečių gyvenimą, įmonių ir viešosios administracijos veiklą. Tačiau atsižvelgiant į greitai kintantį pasaulį, būtina nuolat peržiūrėti ir modernizuoti per pastaruosius 50 metų priimtus teisės aktus. 1. Galiojančių teisės aktų paprastinimas Tęstinės Komisijos paprastinimo programos tikslas – paprastinti ir modernizuoti ES teisės aktus. Šioje programoje numatyta 2005–2009 m. priimti 164 priemones, ji nuo šiol yra metinės darbo programos dalis. Komisija jau pasiūlė arba priėmė 91 priemonę, 44 naujas pateiks 2008 m. Teisės aktų paprastinimas teikia konkrečios naudos. Pavyzdžiui, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms dabar taikomas daug paprastesnis teisinis pagrindas – 21 produkto rinkų bendro organizavimo nuostatos sujungtos į vieną sistemą. Įmonėms taikomos paprastesnės pakavimo taisyklės, nes panaikinti maždaug 70 vartojimo prekių pakavimo prieš parduodant reikalavimai. Sumažintos farmacijos produktus registruojančių MVĮ išlaidos, joms teikiama administracinė parama. Supaprastinus tipo patvirtinimo tvarką, bus lengviau įregistruoti, pardavinėti motorines transporto priemones ir kartu išlaikyti saugumo normas. Veiksmingesnė ir konkurencingesnė mokėjimų rinka sudarys sąlygas atlikti mokėjimus Europos Sąjungoje taip pat lengvai, pigiai ir saugiai, kaip jau dabar mokėjimai atliekami valstybėse narėse. Artimiausioje ateityje peržiūrėjus draudimo srityje galiojančius teisės aktus („Solvency II“), įmonėms bus taikomos paprastesnės draudimo nuostatos. Įmonėms taip pat bus naudingas modernizuotas muitinės kodeksas, jos jau dabar naudojasi kompiuterizuota muitinės ir prekybos aplinka. Dabar ES teisės aktai paprastinami įprastu tempu. Komisija ketina jį išlaikyti. Baigusi tikrinti visus galiojančius ES teisės aktus, ji nustatys sritis, kuriose šie galėtų būti paprastinami ateityje, ir įtrauks rezultatus į atnaujintą tęstinę paprastinimo programą, kurią pateiks 2009 m. pradžioje. Ketinama parengti daugiau paprastinimo pasiūlymų su poveikio vertinimu[1]. Komisija teiks pirmenybę teisės aktų paprastinimui, naudingam MVĮ, ir dažniau įtrauks suinteresuotąsias šalis į parengiamuosius darbus. Siekdama užtikrinti, kad naujuosiuose teisės aktų pasiūlymuose būtų išnaudojamos visos paprastinimo galimybės, ji taip pat taikys poveikio vertinimo sistemą. Vis dažniau Komisija išdėsto teisės aktus nauja redakcija[2] ir toliau juos ryžtingai kodifikuoja[3]. Iš 400 aktų, kurie gali būti kodifikuojami, Komisija užbaigė 152: 87 priimti, o 65 dar svarstomi Taryboje ir Parlamente. Kodifikavimo programa turėtų būti baigta įgyvendinti per artimiausius 18 mėnesių. Be to, Komisija nustato ir panaikina pasenusius, realaus poveikio nebeturinčius, tačiau vis dar galiojančius teisės aktus. Maždaug 2 500 teisės aktų galėtų būti panaikinti sparčiau, jei Europos Parlamentas ir Taryba sutartų dėl spartesnės pasenusių aktų panaikinimo procedūros. Galiausiai Komisija nuolat tikrina visus teisės aktų leidėjų dar svarstomus teisės aktų pasiūlymus, siekdama užtikrinti, kad jie būtų tinkami ir tenkintų kokybės reikalavimus. Nuo 2005 m. panaikinti 78 pasiūlymai, dar 30 nurodyta Komisijos 2008 m. teisėkūros ir darbo programoje. 2. Administracinės naštos mažinimas 2007 m. sausio mėn. Komisija pateikė administracinės įmonių naštos sumažinimo 25 % iki 2012 m. Europos Sąjungoje veiksmų programą[4]. 2007 m. kovo mėn. veiksmų programai pritarė Europos Vadovų Taryba. Ji sutiko, kad reikia mažinti įgyvendinant ES teisės aktus tenkančią administracinę naštą, ir paragino valstybes nares „iki 2008 m.“ užsibrėžti „panašaus užmojo nacionalinius tikslus, neperžengiant savo kompetencijos“[5]. Kol kas nacionalinius tikslus užsibrėžė dvylika valstybių narių[6]. Vienas svarbiausių veiksmų programos aspektų yra administracinės naštos, įmonėms tenkančios įgyvendinant ES ir nacionaliniuose įgyvendinimo teisės aktuose numatytą įpareigojimą teikti informaciją, vertinimas. 2007 m. liepos mėn. pradėti vertinti 43 aktai (iš 13 prioritetinių sričių), kurių įgyvendinimo našta, kaip manoma, sudaro 80 % ES administracinės naštos[7]. Surašomi ir klasifikuojami šimtai ES teisės aktuose numatytų įpareigojimų. Be to, padedant kiekvienos valstybės narės paskirtai institucijai ryšiams, peržiūrima, kaip į nacionalinę teisę perkeliami ES reikalavimai. Visa tai numatoma baigti 2008 m. pradžioje. Tuomet Komisija įvertins, kiek įmonės skiria laiko ir pinigų šiems reikalavimams vykdyti. Tai parodys, kokie įpareigojimai viršija ES reikalavimus ir kiek tai kainuoja. Tokie palyginimai neturi precedento ir padės nustatyti gerąją teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę patirtį. Administracinės naštos mažinimo rekomendacijos turėtų būti parengtos iki 2008 m. pabaigos. Bendrovių teisės rekomendacijos rengiamos sparčiau nei numatyta, tad Komisija galės pateikti šios srities pasiūlymų iki 2008 m. vasaros. Valstybių narių atlikti vertinimai rodo, kad šioje srityje administracinė našta didelė, todėl būtų ypač naudinga nedelsiant imtis veiksmų. Komisija taip pat peržiūri valstybių narių ir respondentų per internetines konsultacijas dėl administracinės naštos mažinimo pateiktus pasiūlymus[8]. Jai taip pat patarimų duos 2008 m. sausio mėn. ėmusi veikti Administracinės naštos mažinimo aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė, vadovaujama Dr. Edmundo Stoiberio. Tarp grupės narių – keleto kovos su biurokratizmu valstybėse narėse programų priežiūros įstaigų vadovai, pramonės, mažųjų ir vidutinių įmonių, aplinkosaugos, vartotojų organizacijų atstovai, turintys tiesioginės geresnio reglamentavimo iniciatyvos įgyvendinimo patirties. Be to, Komisija toliau mažins nereikalingą administracinę naštą, skatindama naudoti informacines ir ryšių technologijas. Veiksmų programoje taip pat išvardyti 10 neatidėliotinų veiksmų, kuriais palyginti nedaug būtų pakeisti pagrindiniai teisės aktai – tai turėtų duoti greitų rezultatų ir nemažai pelno (numatoma 1,3 mlrd. EUR). Per maždaug šešis mėnesius Komisija priėmė keturis atitinkamus teisinių priemonių rinkinius. Vienas pasiūlymas pagal bendro sprendimo procedūrą priimtas rekordiškai greitai, likę penki turėtų būti priimti 2008 m. pradžioje. Naujų neatidėliotinų veiksmų Komisija pasiūlys iki pavasario Europos Vadovų Tarybos[9]. III. POVEIKIO VERTINIMO SISTEMOS TAIKYMAS POLITINIAME PROCESE Integruotoji Komisijos poveikio vertinimo sistema padeda ES institucijoms formuoti geresnę politiką ir rengti geresnius teisės aktus. Įvertinus poveikį, įvairiais teisėkūros etapais lengviau priimami pagrįstesni sprendimai, auga pasiūlymų kokybė, siekiama laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų, užtikrinama atitiktis plataus užmojo tikslams, kaip antai Lisabonos ir tvaraus vystymosi strategijoms. Be to, tai suteikia Komisijai galimybę veiksmingiau informuoti apie vykdomą politiką. Nuo 2003 m. Komisija atliko ir paskelbė 284 poveikio vertinimus. Šie vertinimai vieši, jų santrauka sudaryta visomis oficialiosiomis kalbomis[10]. Poveikio vertinimas atspindi bendrą kultūrinę permainą: jis tapo neatsiejama Komisijos darbo praktikos bei sprendimų priėmimo dalimi ir pakeitė politikos formavimo būdus. Ar reikia imtis iniciatyvos ir kaip tai daryti, Komisija sprendžia, remdamasi skaidriais duomenimis, suinteresuotųjų šalių pasiūlymais ir atlikusi nuodugnią įvairių alternatyvų, įskaitant bendro reguliavimo ir savireguliavimo, analizę. Antai 2007 m. remdamasi poveikio vertinimais, kuriuose nustatyta, kad veikimas ES lygmeniu neduos tuo etapu papildomos naudos[11], Komisija nutraukė trijų numatytų pasiūlymų – visiško proporcingumo tarp kapitalo ir kontrolės teisių, 14-osios Bendrovių teisės direktyvos keitimo, susijusio su tarpvalstybiniu registruotų buveinių perkėlimu, ir liudytojų apsaugos – svarstymą. Taip pat pasitaiko, kad Komisijos tarnybos imasi iniciatyvos įvertinti teisės akto poveikį, net jei jų nebuvo oficialiai prašyta to daryti[12]. Poveikio vertinimo komitetas atlieka nepriklausomą kokybės kontrolę ir padeda rengti metodus. Komisija pasirengusi toliau gerinti poveikio vertinimo sistemą: remdamasi tarnybų patirtimi, kitų institucijų, valstybių narių, suinteresuotųjų šalių pasiūlymais ir 2007 m. išorės vertinimo išvadomis[13], atnaujina metodus ir įtvirtina poveikio vertinimo sistemos taikymą politiniame procese. Šiame vertinime prieita prie išvados, kad Komisija daro pažangą, įgyvendindama savo poveikio vertinimo tikslus: kelti pasiūlymų kokybę, teikti veiksmingą paramą sprendimų priėmimui ir didinti skaidrumą. Tačiau taip pat nurodoma, kad būtina aiškiau apibrėžti proporcingos (t. y. pasiūlymo svarbą atitinkančios) analizės sąvoką ir taip geriau nustatyti, kokius vertinti pasiūlymus. Rekomenduojama vertinti poveikį ankstesniu politikos formavimo etapu ir sustiprinti kokybinę paramą, įskaitant prieigą prie duomenų šaltinių. Anot vertinimo autorių, susidaro įspūdis, kad pernelyg dažnai poveikis įvertintas iš anksto pasirinktai politinei alternatyvai pateisinti. Atsakydama į tai, Komisija atliko toliau nurodytus patobulinimus. Kiti patobulinimai bus padaryti, kai po 2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kuriame bus apžvelgiama pažanga geresnio reglamentavimo srityje, bus peržiūrėtos Komisijos poveikio vertinimo gairės. 1. Įtvirtinti poveikio vertinimo sistemos taikymą formuojant politiką Poveikio vertinimas – pagrįsta sistema, kurios kaip priemonės, padedančios priimti sprendimus ne tik pačiai Komisijai, bet ir kitoms institucijoms, naudingumo nebereikia įrodinėti. Be to, Komisija siekė, kad poveikio vertinimai ir atitinkamos Poveikio vertinimo komiteto nuomonės būtų rengiamos visame sprendimo priėmimo procese. Remiantis šiais rezultatais, galima toliau tobulinti kai kuriuos sistemos aspektus. Vienas iš jų – laiko pasirinkimas. Formuojant politiką, poveikį reikia vertinti anksčiau, kad alternatyvūs veiksmai galėtų būti nuodugniai išnagrinėti prieš pateikiant pasiūlymą . Tai reiškia, kad turi būti anksti atrenkami klausimai, kurių poveikis bus vertinamas, ir anksti Poveikio vertinimo komiteto klausiama nuomonės dėl numatyto darbo. Komisija toliau iš anksto koordinuos veiklą ir teiks kokybinę paramą svarbiausių pasiūlymų poveikiui vertinti. 2. Sutelkti išteklius tose srityse, kur papildoma nauda didžiausia Ėmus taikyti poveikio vertinimo sistemą, įvertintas visų Komisijos teisėkūros ir darbo programoje numatytų pasiūlymų poveikis. Patirtis parodė, kad šį metodą reikia tobulinti. Reikėtų vertinti pačių svarbiausių ir didžiausią poveikį darančių pasiūlymų poveikį, neatsižvelgiant į tai, ar jie įtraukti į Komisijos teisėkūros ir darbo programą. Vertinimas turėtų būti proporcingas atitinkamo pasiūlymo svarbai: tai reiškia, kad riboto arba tik bendro poveikio pasiūlymams taikomi poveikio vertinimo reikalavimai bus sumažinami arba panaikinami. 2008 m. Komisija įvertins maždaug 180 pasiūlymų poveikį, 2007 m. įvertino 130. Daugiau nei pusė įvertintų pasiūlymų, įskaitant pagal komitologijos procedūrą priimtas priemones, nėra numatyti Komisijos teisėkūros ir darbo programoje. 3. Stiprinti kokybinę Komisijos tikslas – sustiprinti kokybinę paramą ir įtvirtinti gaires, įgyvendinant poveikio vertinimo gaires ir atsižvelgiant į Poveikio vertinimo komiteto nuomones. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šiems klausimams: - Atsižvelgiant į galimo poveikio svarbą ir į politinį pasiūlymo sudėtingumą, spręsti, koks turėtų būti kiekvienam poveikio vertinimui taikomas proporcingas analizės lygis . - Subsidiarumas ir proporcingumas : spręsti, ar turi būti veikiama ES lygmeniu ir kaip, yra neatsiejama poveikio vertinimo proceso dalis. Komisija pripažįsta, kad daugiau dėmesio reikia skirti regioniniam ir nacionaliniam poveikiui, kuris dažnai yra svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Tam pasiekti reikia papildomų priemonių. - Tam tikrų pasekmių analizės stiprinimas : Komisijos departamentai daugiau dėmesio skirs konkrečių sričių analizei: socialinėms ir paskirstymo pasekmėms, poveikiui vidaus rinkai, vartotojams, MVĮ, regionams ir vietos valdžios institucijoms, tarptautinėms pasekmėms. Taip pat reikia pagerinti teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo klausimų planavimą. - Kiekybinis vertinimas : Kai įmanoma ir proporcinga, poveikio vertimuose pasekmės turėtų būti išreikštos kiekybiškai kartu įvardinant prielaidas ir netikrumus. Nepaisant padarytos pažangos (pavyzdžiui, dabar administracinės išlaidos kaskart svarstomos ir, jei didelės, įvertinamos remiantis ES standartiniu išlaidų modeliu), dažnai sunku apskaičiuoti išlaidas, nes trūksta duomenų arba jie nepatikimi. Norint sustiprinti paramą ir metodinį vadovavimą, reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis, Regionų komitetu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir suinteresuotosiomis šalimis. - Suinteresuotųjų šalių ir ekspertų pagalba yra nepaprastai svarbi . Jau tapo įprasta kaskart konsultuotis ir atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių nuomones nuo pat politinio proceso pradžios. Glaudžiai bendradarbiaujama su išorės ekspertais. 2007 m. Komisija peržiūrėjo minimalius konsultavimosi su išorės ekspertais reikalavimus. Ji patvirtino galiojančias taisykles ir nusprendė veiksmingiau jas taikyti: pagerinti grįžtamąjį ryšį, užtikrinti nuomonių įvairovę ir kt[14]. Poveikio vertinimo taryba tikrina, ar reikalavimai tinkamai vykdomi. 4. Užtikrinti griežtą kokybės kontrolę 2006 m. pabaigoje Komisija įsteigė pirmininkui pavaldų poveikio vertinimo tarybą, sudarytą iš aukšto rango Komisijos pareigūnų, dirbančių nepriklausomai nuo pasiūlymus teikiančių departamentų. Taryba teikia patarimus, kontroliuoja metodus ir kokybę, kai reikia, kreipiasi į išorės ekspertus. Į komiteto nuomones Komisija atsižvelgia, priimdama galutinį sprendimą, jos skelbiamos po pasiūlymo priėmimo[15]. Iš dalies remdamasi pačios tarybos ataskaita[16], Komisija įvertino jos pirmųjų darbo metų patirtį. Komisija vertina tarybos nešališkumą ir profesionalias rekomendacijas, kuriomis remiantis dažniausiai buvo realiai pagerinti poveikio vertinimai. Taryba padėjo sugriežtinti reikalavimus ir pateikė vertingų metodologinių patarimų. Toliau bus tobulinami tarybos vidaus darbo metodai ir procedūros. Pavyzdžiui, bus užtikrinama, kad tarnybų parengtuose tam tikrų pasiūlymų poveikio vertimuose būtų atsižvelgta į komiteto rekomendacijas prieš šiuos pasiūlymus teikiant Komisijos nariams politiniam sprendimui priimti. IV. DALIJIMASIS ATSAKOMYBE ES taisykles siūlo Komisija, o priima Europos Parlamentas ir Taryba. Nacionalinės vyriausybės bei parlamentai perkelia jas į nacionalinę teisę ir savo iniciatyva priima teisės aktus, kuriuos dažnai papildo regioninėmis ir vietos taisyklėmis. Visos šios taisyklės daro poveikį įmonėms ir piliečiams. Todėl geresnio reglamentavimo darbotvarkė turi būti toliau įgyvendinama bendromis ES institucijų ir valstybių narių pastangomis[17]. Atsižvelgdama į tai, Komisija tęs naudingą bendradarbiavimą su Aukšto lygio nacionalinių reglamentavimo ekspertų grupe. 1. Įgyvendinimas priimant sprendimus ES lygmeniu Geresnis reglamentavimas duos tik tuomet apčiuopiamų rezultatų, kai bus priimami ir įsigalios Komisijos siūlomi teisiniai patobulinimai. Tam reikia laiko. Kuo didesni kokybės reikalavimai, tuo daugiau laiko Komisijai reikia pasiūlymams parengti. Teisės aktų leidėjai pasiūlymus priima vidutiniškai per dvejus metus. Jei taip pat skaičiuotume perkėlimo į nacionalinę teisę ir naujų direktyvų įsigaliojimo laiką[18], nuo ES pasiūlymo parengimo ir įgyvendinimo praeina apie ketverius, dažnai dukart tiek, metus. Tokiomis sąlygomis būtina užtikrinti, kad tęstinę paprastinimo programą nuolat remtų visos Europos institucijos. Iki šiol Taryba ir Parlamentas priėmė tik 16 tęstinės programos pasiūlymų. 2008 m. Komisija toliau rengs paprastinimo pasiūlymus, tikėdamasi, kad teisės aktų leidėjai pirmenybę teiks jų priėmimui iki 2009 m. pavasario. Komisija taip pat tikisi, kad 2008 m. ir 2009 m. pradžioje teisės aktų leidėjai pirmenybę teiks pasiūlymų, kuriais siekiama mažinti administracinę naštą, priėmimui. Svarstydami pasiūlymus, Parlamentas ir Taryba vis dažniau naudojasi Komisijos poveikio vertinimais, tačiau turi dėti dar daugiau pastangų. Be to, turi buti atliktas naujas poveikio vertinimas kai numatomi esminiai Komisijos pasiūlymų pakeitimai, ar Komisijos poveikio vertinime neminėti klausimai. Komisija taip pat bandys užtikrinti, kad poveikio vertinimuose būtų geriau numatomi klausimai, kuriuos Taryba ir Parlamentas gali iškelti, kaip antai ES veiklos priemonės pasirinkimas. Taryba ir Parlamentas taip pat gali prašyti Komisijos nuodugniau išnagrinėti tam tikrus pradinio vertinimo aspektus. Nors šiais vertinimais visų pirma siekiama orientuoti Komisijos sprendimų priėmimą, Komisija dalykiškai spręs, koks turėtų būti atsakas kiekvienu atveju. 2008 m. viduryje visoms trims institucijoms peržiūrint dokumentą „Bendrasis požiūris i poveikio vertinimą“[19], bus galima pažengti į priekį šioje srityje. 2. Bendrijos teisės taikymas Vienas didžiausių Komisijos prioritetų – tinkamas Bendrijos teisės taikymas. 2007 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis tobulinant dabartinę problemų sprendimo sistemą, siekiant greitesnių ir geresnių rezultatų būdų[20]. Artimiausiais mėnesiais Komisija parengs ir pateiks šiuos pasiūlymus, o 2009 m. įvertins padarytą pažangą. V. FORMUOTI GLOBALIAS NORMAS Augant pasaulio globalizacijai ir ne vienerius metus šalinant tarifines kliūtis, vis dažniau netarifinės kliūtys, kaip antai teisinių nuostatų skirtumai, laikomos tarptautinės prekybos ir investicijų kliūtimis. Daug teisinių nuostatų skirtumų atspindi teisėtus politinius sprendimus ir atitinka PPO bei kitų tarptautinių susitarimų nuostatas. Tačiau kai kuriuos jų, kaip nepageidaujamą šalutinį poveikį, lemia kiekvienos šalies reglamentavimo būdas – jie gali būti nereikalingi arba net kenkti įmonėms ir vartotojams. Rengiant pasiūlymus, Komisijai jau dabar teikia konsultacijas trečiosios šalys. Be to, kad poveikio vertinimo sistema veiktų, būtina atsižvelgti į išorės poveikį. Komisija sieks, kad šis išorės poveikis, pavyzdžiui, prekybai, investicijoms ir besivystančioms šalims, būtų nuodugniai išnagrinėtas. Jei priimtos tarptautinės normos, poveikio vertinimuose bus svarstoma galimybė veikiau remtis jomis nei imtis atskiros europinės iniciatyvos. Komisija turi didelės bendradarbiavimo patirties svarstant reglamentavimo klausimus su tokiomis daugiašalėmis organizacijomis kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) ir JT. Siekdama Lisabonos strategiją pristatyti užsienyje, Komisija bendradarbiaus su tarptautinėmis partnerėmis: šalins horizontaliąsias bei sistemines kliūtis ir, kai įmanoma, sudarys palankesnes sąlygas nuostatoms derinti. ES geresnio reglamentavimo metodas gali įkvėpti užsienio šalis taikyti tokį metodą ir atvirkščiai. VI . BŪSIMIEJI ETAPAI Peržiūros rezultatai rodo, kad ES vykdo įsipareigojimą gerai reglamentuoti. Tačiau Komisija, Parlamentas, Taryba ir valstybės narės, veikdamos kartu, gali padaryti daugiau: Teisės aktų paprastinimas - 2008 m. Komisijos darbo programoje numatyta pateikti 45 tęstinės paprastinimo programos pasiūlymus, 2009 m. – 8. Kodifikavimo programa turės būti baigta per artimiausius 18 mėnesių. - Taryba ir Parlamentas turėtų užtikrinti, kad būtų greitai priimti dar svarstomi paprastinimo pasiūlymai (šiuo metu maždaug 45) ir kad teisės aktai toliau būtų paprastinamiįvairiais teisėkūros etapais. - Komisija ragina Tarybą ir Parlamentą bendrai apsvarstyti spartesnės pasenusių teisės aktų panaikinimo procedūros galimybes. - Komisija toliau tikrina ES acquis , nes tai užtikrina tolygų naujų pasiūlymų srautą. Jį baigs tikrinti iki kadencijos pabaigos. - Kaip numatyta metinėje darbo programoje , Komisija toliau tikrina dar svarstomus pasiūlymus . Ji dar kartą rekomenduoja būsimų kadencijų Komisijai dar svarstomus pasiūlymus tikrinti pačioje kadencijos pradžioje, kad teisės aktų projektai atitiktų politinius prioritetus. Administracinių išlaidų mažinimas - Kadangi biurokratizmą galima sumažinti tik bendromis pastangomis, Komisija siūlo to dar nepadariusioms valstybėms narėms priimti arba paskelbti biurokratizmo mažinimo tikslus iki 2008 m. kovo mėn., kad pavasario Europos Vadovų Taryba galėtų juos įvertinti ir pateikti naujų patarimų. - Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą priimti dar svarstomus neatidėliotinų veiksmų pasiūlymus iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo ir teikti pirmenybę neatidėliotinų veiksmų pasiūlymams, kuriuos Komisija pateiks 2008 m. - Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir teiks joms paramą. - Iki metų pabaigos Komisija supažindins su vertinimo rezultatais ir papildomomis priemonėmis, reikalingomis biurokratizmo sumažinimo 25 % tikslui įgyvendinti. Iki vasaros bus pateikta įmonėms tenkančios administracinės naštos mažinimo pasiūlymų. Atliekant vertinimą surinkta informacija padės valstybėms narėms sumažinti ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo naštą. Poveikio vertinimo sistemos taikymas rengiant pasiūlymus - 2008 m. Komisija tikisi atlikti 180 poveikio vertinimų. - 2008 m. pavasarį Komisija peržiūrės poveikio vertinimo gaires ir, remdamasi šiuo komunikatu, parengs gaires ir teiks paramą. - Komisija įtvirtins Poveikio vertinimo komiteto vaidmenį. - Taryba ir Parlamentas teisėkūroje turėtų dažniau naudoti poveikio vertinimą : nagrinėti Komisijos atliktus poveikio vertinimus ir esminių pakeitimų poveikio vertinimų atlikti poveikio vertinimus kuomet pasiūlymas kečiamas iš esmės.. Komisija abi institucijas ragina teikti skaidresnę informaciją apie tai, kaip jos pačios atlieka poveikio vertinimus, kaip numatyta dokumente „Bendrasis poveikio vertinimo metodas“. - Komisija tikisi, kad peržiūrint „Bendrąjį poveikio vertinimo metodą“, bus įsipareigota atlikti valstybių narių ES sutarties VI antraštinės dalies srities (policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose) pasiūlymų poveikio vertinimus. Dalijimasis atsakomybe - 2008 m. Europos Vadovų Taryba peržiūrės geresnio reglamentavimo srityje padarytą pažangą , o Parlamentas, Taryba ir Komisija – „ Bendrąjį poveikio vertinimo metodą “. Bendrijos teisės taikymas - Komisija ragina valstybes nares bendradarbiauti su ja siekiant užtikrinti, kad Bendrijos teisė būtų taikoma tinkamai. Parama globalių normų formavimui - Siekdama palengvinti tarptautinę prekybą, investicijų sąlygas ir paremti besivystančias šalis, Komisija prireikus dažniau vertins tarptautinį ES veiksmų poveikį . - Komisija glaudžiai bendradarbiaus su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis, siekdama, kai įmanoma, derinti šalių požiūrį į reglamentavimą. VII. IŠVADA Padaryta didelė pažanga gerinant reglamentavimą Europos Sąjungoje. Reglamentavimui gerinti ir siekti rezultatų piliečiams bei įmonėms reikia laiko, finansinių, žmogiškųjų išteklių ir institucinių bei administracinių struktūrų pertvarkymo. To negalima pasiekti be tvirtos politinės paramos. Komisija tvirtai pasiryžusi atlikti savo vaidmenį: negailėti jėgų įgyvendinant tęstinę teisės aktų paprastinimo programą ir administracinės naštos mažinimo programą, nuolat tobulinti poveikio vertinimo sistemą. Kadangi galutinė sėkmė priklausys ir nuo kitų Europos institucijų, valstybių narių, vietos ir regioninės valdžios institucijų, suinteresuotųjų šalių paramos, Komisija ragina visus sutelkti bendras pastangas. [1] Beveik pusė būsimų Komisijos pasiūlymų pagal tęstinę paprastinimo programą (76) bus pateikti kartu su poveikio vertinimu, palyginti su maždaug 10 % praeityje. [2] Išdėstymas nauja redakcija – tai teisės akto ir visų ankstesnių jo pakeitimų sujungimas į vieną, kai priimami nauji pakeitimai. [3] Kodifikavimas – tai galiojančių teisės aktų su visais pakeitimais sujungimas į vieną, neįtraukiant naujų pakeitimų. Dėl to sumažėja teisės aktų apimtis ir tekstai tampa teisiškai aiškesni. [4] COM(2007) 23. [5] ES pirmininkaujančios valstybės narės išvados 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryboje, p. 10. [6] Žr. Komisijos darbinį dokumentą „Administracinės naštos Europos Sąjungoje mažinimas“, COM(2008) 35. [7] http://ec.europa.eu/enterprise/admin-burdens-reduction/admin_burdens_en.htm. Be to, jau atliktas ir paskelbtas tyrimas, kuriame vertinama ūkiams tenkanti administracinė bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimo našta. [8] http://ec.europa.eu/enterprise/admin-burdens-reduction/index_en.htm. [9] ˇr. COM(2008) 35. [10] Taip pat reikėtų pažymėti, kad 2007 m. Komisija sustiprino vertinimo politiką (Komunikatas „Tenkinti strateginius poreikius: įtvirtinti vertinimo metodo taikymą“. SEC(2007) 213) ir ketina reguliariau vertinti teisės aktus bei kitą veiklą, siekdama patikrinti vertinant poveikį suformuluotas prielaidas. [11] Šie poveikio vertinimai buvo skelbti (˛r. http://ec.europa.eu/governance/impact/cia_2007_en.htm ir COM(2007) 693). Nuo 2008 m. Komisija taip pat skelbs teisėkūros ir darbo programoje numatytų pasiūlymų, kurių svarstymas nutrauktas įvertinus jų poveikį, poveikio vertinimą. [12] 2006 ir 2007 m. Komisijos departamentai atliko atitinkamai apie 10 ir 15 poveikio vertinimų savo iniciatyva; 2008 m. numatyta ma˛daug 50. [13] Ši „The Evaluation Partnership“ atlikta Komisijos poveikio vertinimo sistemos analizė paskelbta interneto svetainėje http://ec.europa.eu/governance/impact/key_en.htm. Komisija ją aptarė 2007 m. birželio mėn. viešųjų suinteresuotųjų šalių konferencijoje ir su Aukšto lygio nacionalinių reglamentavimo ekspertų grupe. [14] Komisijos komunikatas „Tolesni veiksmai dėl žaliosios knygos „Europos Skaidrumo iniciatyva““ COM(2007) 127, 2007 3 21. [15] http://ec.europa.eu/governance/impact/cia_2007_en.htm. [16] Žr. priede pateikiamą 2007 m. ataskaitą. [17] Pažangos valstybėse narėse klausimu žr. antrąją metinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo ataskaitą, COM(2006) 816. [18] Pavyzdžiui, supaprastinimo pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 70/156/EEB dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2007 m. spalio mėn., tačiau įsigalios 2009 m. balandžio mėn. Pasiūlymą COM(2003) 418 Komisija pateikė 2003 m. liepos mėn. [19] Priimtą pagal 2003 m. Tarpinstitucinį geresnės teisėkūros susitarimą. [20] Komisijos komunikatas „Rezultatų siekianti Europa – bendrijos teisės taikymas“, COM(2007) 502.