[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 23.1.2008 KOM(2008) 13 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimas {SEK(2008) 47}{SEK(2008) 48} TURINYS 1. Įžanga 3 2. CCS kaina ir nauda 4 3. Kliūčių CCS technologijoms šalinimas 5 4. ES struktūra, skirta skatinti parodomuosius CCS technologijų projektus elektrin ėse 6 5. Finansinių priemonių telkimas CCS technologijoms 8 5.1. Lemiamas pramonės sektoriaus įsipareigojimas 9 5.2. Pagrindai glaudesniam valstybių narių dalyvavimui 9 5.3. ES lygmens finansavimo šaltiniai 10 6. Pasirengimas įgyvendinimui plačiu mastu 11 7. Išvados 11 KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimas (Tekstas svarbus EEE) 1. ĮžANGA Pripažįstant, kad žmogaus veikla turi didelės įtakos klimato kaitai, artimiausiems dešimtmečiams ES numatyta žymiai sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šis uždavinys nebus išspręstas, jei išmetamo CO2 kiekis nebus sumažintas energetikos sektoriuje: elektros energiją gaminant iš iškastinio kuro minėtas sektorius išmeta apytiksliai 40% ES CO2. Iškastinis kuras yra svarbi ES ir pasaulio energijos balanso dalis, todėl kovos su klimato kaita strategijose turi būti numatyti sprendimai, kaip elektros energijos gamybai naudojant iškastinį kurą išmesti kuo mažiau CO2. Šiuo požiūriu, svarbi taikomų ir kuriamų technologijų fondo sudedamoji dalis yra CO2 surinkimo ir saugojimo technologijos (angl. CO 2 Capture and Storage, CCS), padėsiančios sumažinti išmetamo CO2 kiekį, kad būtų pasiekti laikotarpiui po 2020-ųjų m. nustatyti rodikliai[1]. Platus CCS technologijų taikymas elektrinėse gali būti ekonomiškai naudingas po 10–15 metų, jei bus sukurta sistema, veikianti panašiai kaip Išmetamųjų teršalų prekybos sistema (angl. Emission Trading Scheme , ETS); 2020 m. arba kiek vėliau CCS būtų viena svarbiausių priemonių šalinti CO2, susidarantį gaminant elektros energiją iš iškastinio kuro. Tačiau tai neįvyks, jei pasirengiamųjų priemonių nebus imtasi nedelsiant; pasaulyje sukurtoms ir kitais tikslais naudojamoms CCS technologijoms visų pirma būtini parodomieji projektai, kad tos technologijos būtų tinkamai pritaikytos plačiam diegimui elektros energijos gamyboje. Paraginusi iki 2020 m. sukurti sąlygas gaminti elektros energiją išmetant mažai CO2 , 2007 m kovo mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino Komisijos ketinimą suteikti paskatų, kad iki 2015 m. būtų pastatytos ir veiktų iki 12 parodomųjų elektrinių, kuriose tausios iškastinio kuro technologijos būtų taikomos pramoninėje elektros energijos gamyboje. 2007 m. lapkričio mėn. ES Strateginiame energetikos technologijų plane[2] (angl. Strategic Energy Technology Plan , SET planas) pripažinta, kad parodomasis CCS technologijų taikymas gaminant elektros energiją iš iškastinio kuro yra viena tų sričių, kurioje turėtų būti telkiamos Europos pastangos plėtoti technologijas. Tai sudarytų galimybių Europoje pasinaudoti ligšioliniais pasiekimais, pirmavimas CCS technologijų plėtros srityje turėtų virsti verslo galimybėmis Europos bendrovėms ir naujomis aukštos kvalifikacijos reikalaujančiomis darbo vietomis Europoje. Pateikiamu komunikatu papildomas Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos dėl CO2 saugojimo geologiniuose kloduose, kuria būtų suteiktas teisinis pagrindas taikyti CCS technologijas Europos Sąjungoje, ir žengiamas dar vienas žingsnis CCS technologijų srityje siekiant sukurti struktūrą, skirtą koordinuoti ir veiksmingai remti didelės apimties parodomuosius CCS projektus bei sukurti sąlygas žymioms pramonės investicijoms į kelias elektrines. Investuoti teks palyginti ilgą laikotarpį: nuo dabar iki 2020 m. bei galbūt vėliau. Todėl besąlygiškai būtina, kad parodomieji CCS projektai Europoje būtų pradėti įgyvendinti kuo skubiau laikantis integruotos politikos, kuriai priskiriamos sutelktos mokslinių tyrimų ir plėtros pastangos, priemonės visuomenei informuoti bei jos pritarimui skatinti. Jei parodomieji projektai būtų uždelsti 7 metais, ir dėl to CCS technologijos pasaulyje būtų įdiegtos 7 metais vėliau, iki 2050 m. pasaulyje į aplinką būtų išmesta daugiau kaip 90 Gt surenkamo CO2 [3]; šis kiekis lygus CO2 kiekiui, kuris ES išmetamas per daugiau kaip 20 metų. 2. CCS KAINA IR NAUDA Teks daug investuoti, kad CCS technologijos patektų į rinką. Iki 2020 m. moksliniams tyrimams ir plėtrai reikės išleisti apie 1 mlrd. EUR, kad būtų pasiektas CCS technologijų lygmuo, kuriam esant tas technologijas apsimokėtų diegti plačiai[4]. Be to, milijardus eurų teks išleisti įgyvendinant parodomuosius projektus pramoninėse elektrinėse: esant dabartinėms technologijų kainoms, pradinės investicijos į CCS technologijomis aprūpintas elektrines būtinos dėl 30–70% didesnių, palyginti su standartinėmis elektrinėmis, CO2 surinkimo elementų, transportavimo ir saugojimo įrangos kainų (t. y. keli šimtai milijonų eurų kiekvienai elektrinei); be to, palyginti su anglį deginančiomis elektrinėmis, kuriose neįdiegtos CCS technologijos, 25–75% didesnės veiklos sąnaudos susidaro dėl našumo sumažėjimo, CO2 surinkimo ir transportavimo kainos. Tačiau Europos energetikos bendrovės, įrangos tiekėjai, naftos arba dujų verslo atstovai taip pat nevyriausybinės organizacijos, kurias jungia Europos technologijų platforma aplinkos neteršiančioms iškastinį kurą deginančioms elektrinėms (angl. European Technology Platform for Zero Emission Fossil Fuel Power Plant , ETP-ZEP), mano, kad sutelkus mokslinių tyrimų ir plėtros pastangas bei pastangas kurti parodomuosius projektus, CCS technologijų kainą iki 2020 m. galima sumažinti 50%, todėl tų technologijų komercinis įdiegimas būtų lengvesnis[5]. Tikimasi, kad geriau įvaldžius naujas technologijas ir reiškiantis masto ekonomijos efektui su CCS technologijomis susijusios kapitalo ir veiklos sąnaudos dar sumažės, kaip paprastai būna vykstant pramoninių technologijų plėtrai. Investicijos į CCS technologijų plėtrą ir įdiegimą bus ypač naudingos. Remdamasi keliais skirtingų sąlygų scenarijais, apimančiais laikotarpį iki 2050 m., Tarptautinė energetikos agentūra (angl. International Energy Agency , IEA) atliko analizę, iš kurios aiškėja, kad taikant CCS technologijas galima pasiekti 20–28% pasaulinės CO2 mažinimo normos[6] ir taip prisidėti prie išmetamo CO2 kiekio mažinimo gerinant efektyvumą ir naudojant daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių. Pagal vieną iš rinkos scenarijų, įdiegus CCS technologijas, elektros energijos gamybos sektoriuje išmetamo CO2 kiekis 2030 m. būtų sumažintas 161 Mt, o 2050 m. – 800–850 Mt[7]; tai sudaro atitinkamai 3,7% ir 18–20% dabar išmetamo CO2 kiekio. CCS technologijos galėtų būti taikomos ne tik elektros energijos gamyboje, bet ir daug energijos reikalaujančiuose pramonės sektoriuose, taip būtų žymiai sumažintas išmetamo CO2 kiekis ir tuose pramonės sektoriuose. Ateityje CCS technologijos bus ypač svarbios mažinant išmetamo CO2 kiekius Kinijoje, Indijoje arba panašiose šalyse, kuriose jau dabar sunaudojama daugiausiai anglies ir išmetama daugiausiai CO2[8]. Jei plėtojant ir diegiant CCS technologijas vidaus rinkoje ES pirmaus pasaulyje, Europos bendrovėms minėtose šalyse atsiras naujų verslo galimybių. Nesuteikus politinės paramos pastangoms pasiekti CCS technologijų rentabilumo Europos Sąjungoje iki 2020 m., gali būti statomos naujos anglimi kūrenamos elektrinės be CCS technologijų arba nenumačius papildomos įrangos diegimo. Todėl kyla pavojus, kad per artimiausius 10–15 metų bus pastatyta 70 GW pajėgumų (t. y. daugiau nei trečdalis elektros energijos gamybos pajėgumų esamose anglį deginančiose elektrinėse), kuriuose ilgus dešimtmečius bus vartojama daug anglies. 3. KLIūčIų CCS TECHNOLOGIJOMS šALINIMAS Pirmų priemonių, kuriomis būtų sudarytos sąlygos taikyti CCS technologijas elektros energijos gamyboje, galima imtis be didelių papildomų investicijų. Siūlydama CCS direktyvą Komisija siekia išspręsti visus pagrindinius su CCS technologijomis susijusius teisinius klausimus ir sukurti visapusius teisinio reguliavimo pagrindus, kad CCS technologijos būtų diegiamos saugiai. Sumažinus riziką, galima imtis šalinti teisines kliūtis CCS technologijoms; pasiūlyme pateikiamos atitinkamos nuostatos. Be to, Komisija patvirtina, kad iki 2012 m. surinktas ir saugiai laikomas CO2 pagal esamą ETS gali būti pripažįstamas neišmestu[9]. Aktyviomis Europos Komisijos pastangomis, pastaruoju metu imtasi keisti tarptautinę teisinio CCS technologijų pripažinimo tvarką[10]. Sprendžiant iš šių pokyčių, ES gali imtis vadovaujamojo vaidmens kuriant tarptautinį teisinį reguliavimą CCS technologijoms. Kai tik minėti pakeitimai bus ratifikuoti, bus atvertos talpios saugyklos po Šiaurės jūros dugnu. Siekiant teisinio tikrumo veiklos vykdytojams bei visuomenės pasitikėjimo CCS technologijų saugumu, ypač svarbu, kad Komisijos pasiūlymai būtų kuo skubiau priimti ir perkelti į nacionalinę teisę, taip pat, kad tarptautinio teisinio reguliavimo pakeitimus skubiai ratifikuotų atitinkamos valstybės narės. Parodomaisiais projektais, tęstiniais moksliniai tyrimais ir informacijos skaidrumu bus išsklaidyti visuomenės nuogąstavimai dėl bendro proceso saugumo. Būtinos atviros ir koordinuotos informavimo priemonės. Reikės daugiau laiko CCS technologijų taikymo ekonominėms kliūtims įveikti. Net jei atliekant mokslinius tyrimus ir įgyvendinant parodomuosius projektus kainos, kaip tikimasi, sumažėtų, CCS technologijų įdiegimas bus susijęs su nemenkomis pastoviomis ir kintamomis išlaidomis, palyginti su elektros energijos gamyba be CCS technologijų. Tačiau pramonės sektoriaus atstovų ir nepriklausomų ekspertų nuomonės sutampa[11] – jei CCS technologijos bus pripažintos Išmetamųjų teršalų prekybos sistemoje, o CO2 kainos bus apytiksliai 35 EUR už toną CO2 ar net mažesnės, po 2020-ųjų m. elektrinės su įdiegtomis CCS technologijomis galės be kliūčių konkuruoti su įprastomis elektrinėmis[12], kadangi surinkti CO2 naudojant CCS technologijas kainuos bent jau tiek pat arba net mažiau nei įsigyti teises teršalams išmesti. Siekdama daugiau aiškumo dėl ETS ateities, Komisija pateiks teisės akto pasiūlymą dėl ETS po 2012-ųjų metų. Pasiūlyme numatoma pripažinti CCS teisėtomis technologijomis taršai mažinti, juo sukuriamas tvirtas pagrindas ekonominei CCS technologijų analizei Europos Sąjungoje. 4. ES STRUKTūRA, SKIRTA SKATINTI PARODOMUOSIUS CCS TECHNOLOGIJų PROJEKTUS ELEKTRIN ėSE Laikantis 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų, SET planu suteikiamas pagrindas skatinti CCS technologijų plėtrą. Plane CCS technologijos laikomos strateginėmis energetikos technologijomis, bei nustatomas laikotarpis iki 2020 m., per kurį šių technologijų taikymas elektros energijos gamyboje turi tapti realia galimybe; be to, pripažįstama, kad didelėse elektrinėse Europoje įgyvendinant parodomuosius šių technologijų projektus turi būti atliekami moksliniai tyrimai toms technologijoms tobulinti. CCS technologijų parodomieji projektai būtų naujas Europos iniciatyvos, įgyvendinamos pagal SET planą, pavyzdys, atskleidžiantis sutelktų Europos pastangų privalumus. CCS technologijos jau naudojamos pramonėje, tačiau jas reikės pritaikyti didelėms elektrinėms ir tobulinti atliekant sudėtingesnius mokslinius tyrimus. Šiame procese dalyvauja Europos pramonė[13], strateginių tyrimų poreikiai aiškiai apibrėžti[14]. Per pastaruosius metus ar pusantrų metų Europos pramonės atstovai pranešė apie daigiau kaip 20 galimų parodomųjų projektų[15]. Kad pakankamas skaičius tų projektų būtų įgyvendintas per nustatytą laiką, būtini suderinti Europos pramonės, valstybių narių ir Europos bendrijos veiksmai. Kelios Europos valstybės paskelbė iniciatyvas parodomiesiems projektams jų teritorijose paremti[16]. Taikant nuoseklias ir koordinuotas ES lygmens priemones galima gauti papildomos naudos ir sustiprinti bendrąjį poveikį tuo pat metu atsižvelgiant į nacionalinių iniciatyvų nepriklausomumą. Kaip bendrais bruožais numatyta SET plane, Komisija , norėdama ES lygmeniu paskatinti veiksmingą elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų įgyvendinimą, siūlo 2008 m. pradėti Europos pramonės iniciatyvą surinkti, transportuoti ir saugoti CO 2 . Šia iniciatyva turėtų būti remiami ne vien tik didelio masto parodomieji projektai, bet ir siekiama integruotai spręsti klausimus, susijusius su nepertraukiamais moksliniais tyrimais, visuomenės informavimu ir jos pritarimo skatinimu. Siekdama užtikrinti nedelsiamą iniciatyvos poveikį, 2008 m. Komisija nustatys paramos priemones pagal BP7, kad būtų sukurtas ir pradėtų veikti CCS parodomųjų projektų tinklas. Komisija prašys siūlyti projektus, kurie atitiktų minimalius atrankos kriterijus[17] ir kuriems, atsižvelgiant į aplinkybes, galėtų būti taikomos Europos lygmens priemonės. Šiuo būdu Komisija suteiks veiklos rinkoje pradininkams priemonių veiklai koordinuoti, keistis informacija bei patirtimi, taip pat nustatyti pažangiąsias darbo praktikas. Surinkta informacija bus naudinga telkiant strategijas, kuriomis siekiama sukurti ilgalaikę CO2 vertės grandinę, taip pat nuosekliai ir veiksmingai derinant dalyvių projektus ir visoje ES vykdomus susijusius mokslinius tiriamuosius darbus. Komisija užtikrins, kad projektų kontrolė ir įtraukimas į tinklą vyktų visapusiškai konsultuojantis su valstybėmis narėmis, Europos pramonės ekspertais ir pilietinės visuomenės atstovais. Už patirtį ir informaciją apie pažangą, suteiktą prisijungus prie projektų tinklo, projektai, kaip ES iniciatyvos dalis, taps geriau žinomi ir gaus prekinę tapatybę („ Europos logotipas “). Pripažinus projektų įnašą į bendrą Europos tikslą, tiems projektams turėtų būti lengviau suteikiama valstybių narių, Bendrijos ir tarptautinė parama. Bendrai ir koordinuotai taikomos visuomenės informavimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemonės bus ekonomiškai efektyvesnės ir veiksmingesnės, todėl visi projektai gaus aiškios naudos. SET plane numatyti administravimo būdai bus taikomi priemonėms valdyti ir toliau plėtoti Europos pramonės iniciatyvą rinkti, transportuoti ir saugoti CO2[18]. Vertinant galimybes plėsti Europos pramonės iniciatyvą už projektų tinklo ir nustatant tokios plėtros finansavimo galimybes, svarbiausią vaidmenį atliks Europos bendrijos Iniciatyvinė strateginių energetikos technologijų grupė, glaudžiai bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis, pavyzdžiui, ETP-ZEP. Atsižvelgiant į CCS technologijų pasaulinę reikšmę, bus svarbu numatyti tarptautinį aspektą, t. y. plėtoti ir spartinti Europos bendradarbiavimą su Kinija parodomųjų CCS technologijų projektų srityje bei plečiant tą bendradarbiavimą į kitas pagrindines greitai augančios ekonomikos šalis[19]. Nemažiau svarbu nuosekliai bendradarbiauti ir su kitomis išsivysčiusios ekonomikos šalimis, kuriančiomis CCS technologijas, taikomas elektros energijos gamyboje. 5. FINANSINIų PRIEMONIų TELKIMAS CCS TECHNOLOGIJOMS Įgyvendinant parodomuosius projektus reikės lėšų dideliam papildomo kapitalo poreikiui ir išaugusioms veiklos sąnaudoms padengti[20]. Europos energetikos bendrovėms, dalyvaujančioms elektros energijos gamyboje iš iškastinio kuro, CCS technologijos bus svarbi priemonė, užtikrinanti lyderių pozicijas Europos energetikos sektoriuje ir suteikianti naujų verslo galimybių. Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad tos bendrovės skirs nemažai savo išteklių parodomųjų projektų tikslams. Kai kuriems projektams teks taip pat skirti valstybės lėšų, tačiau tik trumpą parodomojo projekto laikotarpį ir priklausomai nuo to, kaip ateityje keisis ETS kainos. Kadangi lėšų poreikis yra viena pagrindinių kliūčių parodomiesiems CCS technologijų projektams, nuo esamų išteklių gali priklausyti Europoje įgyvendinamų CCS technologijų projektų skaičius ir galiausiai CCS technologijų taikymo Europoje sėkmė. Nors Komisija skyrė žymiai daugiau išteklių aplinkai nekenksmingoms anglies technologijoms ir CCS technologijoms[21], tačiau iš dabartinio biudžeto ji gali skirti tik nedidelę dalį pagalbos, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad tausūs elektros energijos gamybos būdai kuo skubiau patektų į rinką. 5.1. Lemiamas pramonės sektoriaus įsipareigojimas Esminį suinteresuotumą CCS technologijomis energetikos sektoriaus atstovai parodė bendradarbiaudami ETP-ZEP pagrindu ir jau keletą metų skiria išteklius moksliniams tyrimams ir plėtrai bei bandomiesiems projektams. Tačiau aiškūs įsipareigojimai skirti gausesnius išteklius didelio masto parodomiesiems projektams pareiškiami gana retai. 2007 m. spalio mėn. ETP-ZEP paskelbė, kokia, tos organizacijos manymu, turėtų būti pavyzdinė programa: visų prima koordinuotomis pastangomis turi būti siekiama iki 2015 m. pastatyti ir eksploatuoti kelias parodomąsias elektrines su įdiegtomis CCS technologijomis. Programos aprašyme pažymėtas finansinės paramos poreikis, tačiau nenurodyta, kiek pramonės sektoriaus suinteresuotosios šalys skirs finansinių išteklių atskiriems projektams bei kada tie ištekliai bus paskirti. Jei iškastinis kuras ir toliau liks svarbia energijos balanso dalimi, ypač svarbu, kad su tuo kuru susijusiuose Europos pramonės sektoriuose kuo skubiau būtų priimti aiškūs galutiniai įsipareigojimai. Įsipareigoti galėtų ne tik elektros gamybos sektoriaus atstovai: savo pasiūlymus, susijusius su CCS technologijų plėtra atitinkamuose sektoriuose, galėtų pateikti ir daug energijos suvartojančių pramonės sektorių atstovai. Kadangi kovos su klimato kaita priemonių teks imtis neišvengiamai, elektros energijos gamintojai ir kitų verslų atstovai, pasirengę greitai pradėti veiklą CCS rinkoje, gali tikėtis realios komercinės naudos. Kad būtų skatinamos pramoninės technologijos tausiai gaminti elektros energiją iš iškastinio kuro, visų pirma būtina, kad bendrovės skirtų pakankamai išteklių. Jei bendrovės kuo anksčiau nepriims ryžtingų finansavimo sprendimų, papildomas finansavimas valstybinėmis lėšomis gali būti neskirtas. Kuo ilgiau elektros energijos sektoriuje truks įdiegti CCS technologijas, tuo rimčiau politikai turės svarstyti galimybę privalomai taikyti CCS technologijas, kaip vienintelį perspektyvų būdą. 5.2. Pagrindai glaudesniam valstybių narių dalyvavimui Kadangi kai kurių valstybių narių energijos balanse iškastinis kuras yra viena didžiausių dalių ir tikėtina, kad tas kuras dar ilgai bus svarbus užtikrinant energijos tiekimo saugumą ir konkurencingumą minėtose šalyse, tos šalys yra ypač suinteresuotos užtikrinti CCS technologijų plėtrą. Atsižvelgdama į dideles pradines išlaidas ir veiklos išlaidas kiekviena valstybė narė sprendžia pati, kaip remti parodomuosius CCS technologijų projektus bei mokslinius tyrimus ir plėtrą. Kai kuriose valstybės narėse jau numatyti galimi principai (pavyzdžiui, elektros energijos supirkimo tarifai arba parama pradinėms investicijoms). Tačiau konkrečių priemonių tinkamumas gali būti įvertintas tik kiekvienu atskiru atveju, todėl kiekviena valstybė narė turi nuspręsti, kaip turi būti finansuojamos jos paramos priemonės. Tiems tikslams būtų racionalu skirti pajamas, gaunamas iš ETS. Kai kuriose valstybėse narėse dalis lėšų galėtų būti teikiama iš ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo[22]. Tikėtina, kad įgyvendinant nacionalines parodomųjų projektų paramos priemones, kurioms reikia didžiausių sąnaudų, susijusių su CCS technologijoms būtinų sąlygų sudarymu, reikės valstybės pagalbos. Komisija mano, kad tokia pagalba bus teikiama tik tol, kol atitinkama technologija taps konkurencinga[23]. Persvarstytose Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai[24] Komisija nurodė, kokiu teisiniu pagrindu valstybės pagalba parodomosioms CCS technologijų elektrinėms[25] gali būti laikoma suderinama su Bendrijos teise. Atsižvelgdama į tai, kad parodomuosius CCS technologijų projektus elektros gamybos sektoriuje būtina įgyvendinti kuo skubiau, ir į tai, kad kai kuriems projektams reikės tam tikrų valstybės lėšų, Komisija yra pasirengusi, nepažeisdama nustatytos tvarkos ir nespręsdama apie atskiro projekto privalumus, palankiai traktuoti valstybės pagalbą, teikiamą padengti papildomas sąnaudas, susijusias su parodomaisiais CCS technologijų projektais elektrinėse. 5.3. ES lygmens finansavimo šaltiniai SET plane siūloma išnagrinėti galimybes surinkti papildomų lėšų plane numatytiems prioritetams. CCS technologijų plėtrai būtinų išteklių klausimą Komisija nagrinės SET plane 2008 m. numatytame komunikate dėl technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, finansavimo. Ypač svarbu surasti papildomų išteklių siekiant transformuoti Europos pramonės iniciatyvą surinkti, transportuoti ir saugoti CO2 į bendrą priemonę, kuri būtų taikoma už projektų tinklo koordinavimo struktūros ribų. Į šį procesą svarbu įtraukti Europos finansų institucijas. Šiuo metu Europos investicijų bankas (EIB) nagrinėja galimybes sukurti naujus CCS technologijų finansavimo produktus, papildysiančius jau esamas Rizikos pasidalijimo finansines priemones (angl. Risk Sharing Finance Facility , RSFF)[26]. Pripažinus projekto Europos pobūdį, prieiga prie atitinkamų finansinių išteklių būtų lengvesnė, panašiai į dabartinę praktiką įgyvendinant ir Transeuropinių energetikos tinklų (TEN) projektus. Specialios priemonės gali būti naudojamos projektams įgyvendinti trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, EIB klimato kaitos prevencijos finansavimo priemonė[27]. Komisija negali siekti plačiu mastu finansuoti investavimo išlaidų BP7 lėšomis, tačiau ribotai lėšų gali būti skiriama parengiamiesiems kelių labiausiai vertų projektų etapams, pavyzdžiui, pažangiausiems arba daugiausiai vilčių teikiantiems ankstyviausiems projektams. Pirmajame kvietime teikti paraiškas pagal BP7 Komisija leido teikti pasiūlymus dėl galimybių ir techninius tyrimų didelio masto parodomiesiems CCS technologijų projektams. Panaši tema bus įtraukta ir į 2008 m. kvietimą teikti paraiškas. 6. PASIRENGIMAS įGYVENDINIMUI PLAčIU MASTU Siekiant sėkmingai pereiti prie mažai anglies dvideginio išmetančios energetikos sistemos, Europoje reikės sukurti naują infrastruktūrą. Elektros energijos gamybos taikant CCS technologijas atveju, tai reiškia, kad artimiausiu metu reikės sukurti CO2 transportavimui bei saugojimui skirtą infrastruktūrą ir sujungti taršos šaltinius, taikant nešališkas prieigos taisykles, panašias į taisykles, taikomas esamai elektros energijos ir dujų infrastruktūrai. Svarbu plėtoti tų tinklų Europos aspektą. Gali reikėti tam tikros papildomos tikslinės finansinės paramos (pavyzdžiui, apibrėžti tinklus ir išnagrinėti galimybės įgyvendinti atskirus tinklo infrastruktūros projektus). Tuo tikslu Komisija pasiūlys TEN-E gairių pakeitimų, kad jas būtų įtrauktos CO2 infrastruktūros (vamzdynai ir laikymo vietos). 7. IšVADOS Dėl CCS technologijų galimybių ir su tomis technologijomis susijusių uždavinių, šioms technologijoms turėtų būti teikiamas strateginis prioritetas kuriant naujas energetikos technologijas Europai. Artimiausiu metu įgyvendintais parodomaisiais projektais būtų įrodyta, jog ir Europoje, ir visame pasaulyje gaminant elektros energiją technologiškai įmanoma surinkti ir saugoti CO2; tai svarbus etapas siekiant CCS technologijas taikyti plačiai. Jei bus laiku imtasi įgyvendinti ryžtingas pramonės ir visuomenės iniciatyvas, ir jei bus stiprių rinkos paskatų vengti CO2 išmetimo, CCS technologija gali būti rentabili jau 2020 m. ar kiek vėliau. Siekdama paskatinti CCS technologijų plėtrą Europoje, kartu su šiuo komunikatu Komisija siūlo atitinkamą teisinio reguliavimo pagrindą, taip pat siūlo įtraukti CCS technologijas į Išmetamųjų teršalų prekybos sistemą. CCS technologijos palankiai vertinamos persvarstytose Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai, ten pat nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu valstybės pagalba gali būti teikiama parodomiesiems CCS technologijų projektams. 2008 m. Komisija pasiūlys TEN-E gairių pataisų, kad būtų įtraukta CO2 infrastuktūra. Laikydamasi SET plano Komisija siūlo pradėti Europos pramonės iniciatyvą surinkti, transportuoti ir saugoti CO2, kurios pagrindu būtų koordinuojami parodomieji projektai bei būtų užtikrintas tokių projektų skaidrumas ir žinomumas. Tokiu būdu Europa pirmaus pasaulyje įgyvendindama didelio masto parodomuosius projektus ir gaus didžiausią naudą iš anksti įgyvendintų parodomųjų projektų. 2008 m. Komisija įsteigs projektų tinklą, kuriame veiklos rinkoje pradininkai keisis informacija ir patirtimi, maksimaliai padidins įtaką būsimiems moksliniams tyrimams ir plėtrai bei politinėms priemonėms, optimizuos sąnaudas suderintai įgyvendindami bendras priemones (pavyzdžiui, kartu su visuomene arba trečiosiomis valstybėmis) bei bus pripažinti vienos iš svarbiausių ES mastu įgyvendinamų iniciatyvų dalyviais („Europos logotipas“). Parodomieji projektai neįgyvendinami be pakankamų finansinių išteklių. Kadangi kovos su klimato kaita priemonių teks imtis neišvengiamai, privačiojo sektoriaus elektros energijos gamintojai ir kitų verslų atstovai, pasirengę greitai pradėti veiklą CCS technologijų rinkoje, gali tikėtis realios komercinės naudos. Kuo ilgiau tokia veikla bus atidedama, tuo rimčiau politikai turės svarstyti galimybę privalomai taikyti CCS technologijas, kaip vienintelį perspektyvų būdą. Aiškūs ir galutiniai Europos pramonės atstovų įsipareigojimai būtini, kad būtų svarstoma galimybė suteikti papildomą įnašą valstybės lėšomis. Visų pirma valstybės narės, kurios ketina ir ateityje išlaikyti anglį savo energijos balanse, turėtų taikyti paramos priemones parodomųjų CCS technologijų projektų įgyvendinimui. Remiantis informacija, surinkta įgyvendinant Europos pramonės iniciatyvą, bus lengviau įvertinti tų priemonių suderinamumą su ES nustatytomis valstybės pagalbos taisyklėmis. Gali prireikti papildomų išteklių; šis klausimas bus svarstomas atsižvelgiant į SET planą ir siekiant taikyti Europos pramonės iniciatyvą surinkti, transportuoti ir saugoti CO2 už projektų tinklo ribų. [1] Būtina gerinti kuro deginimo efektyvumą, tačiau vien to nepakaks siekiant pakankamai sumažinti išmetamo CO2 kiekį. [2] SET plane moksliniams tyrimams ir plėtrai Europoje suteikiama politinė kryptis ir nurodomos kelios pagrindinės technologijos, būtinos siekiant plane numatyto tikslo – klestinčios ir tausios ekonomikos Europa, kurios įvairiapusis švarių, efektyvių ir aplinką mažai anglies junginiais teršiančių technologijų fondas būtų pažangiausias pasaulyje. [3] IAES [4] Pramonės prognozė. Daugiau žr. IAES. [5] www.zero-emissionplatform.eu. [6] IEA Energetikos technologijų perspektyvos iki 2050 m. ir Stern ataskaita ( IEA Energy Technology Perspectives 2050 and Stern Review ). [7] CCS direktyvai ir SET planui atlikto poveikio vertinimo duomenys. [8] Anglies suvartojimas pasaulyje auga dviem trečdaliais dėl elektros energijos poreikio Kinijoje ir Indijoje. Jau dabar kiekvieną savaitę pasaulyje pradeda veikti viena nauja akmens anglį deginanti elektrinė. [9] Galima dalyvauti 2008–2012 m. CCS technologijų projektuose. [10] Pavyzdžiui, iš dalies pakeitus 1996 m. protokolą prie Konvencijos dėl jūros taršos laidojant atliekas ir kitas medžiagas prevencijos („Londono protokolas“), 2007 m. birželio mėn. pasiektas Šiaurės Rytų Atlanto jūrinės aplinkos apsaugos konvencijos ("OSPAR konvencija") šalių susitarimas traktuoti CCS technologijas pagal Konvenciją. [11] ETP-ZEP, IEA, Stern ataskaita ir kiti šaltiniai (IAES). [12] Apytiksliai iki 2020 m. augančios parodomųjų CCS technologijų projektų sąnaudos atitiktų žymiai didesnes CO2 kainas (iki 70 €/tCO2). [13] Europos energetikos bendrovės, įrangos tiekėjai, naftos arba dujų verslo atstovais taip pat nevyriausybinės organizacijos aktyviai dalyvauja ETP-ZEP veikloje. [14] Pagrindiniai Europos mokslinių tyrimų ir plėtros CCS technologijų srityje tikslai nustatyti pagal ES remiamus mokslinių tyrimų ir plėtros darbus, taip pat pagal žinias ir patirtį, gautą dalyvaujant ETP-ZEP (IAES) veikloje. [15] IAES. [16] Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Norvegija. Iniciatyvos rengiamos Lenkijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. [17] Žr. IAES pirminę nuomonę dėl taikytinų kriterijų. [18] Visų pirma Europos bendrijos Iniciatyvinė strateginių energetikos technologijų grupė ir Informacinė Europos energetikos technologijų sistema. Be to, atitinkamose srityse Europoje įgyvendinamas mokslinių tyrimų ir plėtros priemones galėtų suderinti Mokslinių tyrimų sąjunga. [19] Komisija tęsia bendradarbiavimą su Kinija (t. y. sudarius 2005 m. ES ir Kinijos bendradarbiavimo klimato kaitos klausimais susitarimą bei 2006 m. Susitarimo memorandumą įgyvendinamas projektas „Mažai tarši elektros energijos gamyba deginant anglį“ (angl. Near-Zero Emission Coal Project, NZEC)); be to, 2007 m. Komisija suteikė pagrindą bendradarbiauti CCS technologijų srityje su Indija ir Pietų Afrika. [20] Visų elementų, būtinų parodyti visą CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo procesą, įrengimas naujoje elektrinėje yra susijęs su papildomomis sąnaudomis, kurioms (pavyzdžiui, 300 MW elektrinėje) kiekvienais projekto metais teks skirti apytiksliai 300–500 mln. EUR papildomo kapitalo arba nuolatinių papildomų 45–125 mln. EUR pajamų. [21] Aplinkai nekenksmingoms technologijoms, kurias taikant išmetama mažai CO2, 6-ojoje bendrojoje programoje priemonių nenumatyta, tačiau CCS technologijoms skirta 15–20 mln. EUR per metus. 7-ojoje bendrojoje programoje aplinkai nekenksmingoms technologijoms, kurias taikant išmetama mažai CO2, ir CCS technologijoms bendrai bus skirta dvigubai daugiau lėšų. Be to, dalis iš 9 mln. EUR, kurie iš Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo yra skiriami su anglimi susijusiems moksliniams tyrimams, bus ir toliau skiriama papildomiems moksliniams tyrimams ir plėtrai. [22] Nors nei viena valstybė narė savo 2007–2013 m. veiklos plane nenumatė specialių nuostatų, tam tikra parama parodomosioms CCS technologijų elektrinėms galėtų būti teikiama pagal numatytas mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo priemones. Tiesiogiai su tokiomis elektrinėmis susijusias pataisas galima būtų įtraukti persvarstant minėtas programas strateginiais tikslais. [23] Pasibaigus parodomųjų projektų etapui, CCS technologijos būsimoje išmetamųjų teršalų prekybos sistemoje turės konkuruoti komerciniu pagrindu. [24] KOM(2008) XXX, priimamas kartu su šiuo komunikatu. [25] Gairėse išdėstyta, kad gaminant elektros energiją, CCS technologijos artimiausią dešimtmetį bus daugiausia taikomos tik parodomuosiuose projektuose. Kitų praktinių šių technologijų taikymo pavyzdžių lig šiol nėra. Komisija mano, kad tais atvejais, kai tokiems projektams netaikomos jokios kitos gairės dėl valstybės pagalbos teikimo, ribotą valstybės pagalbos atvejų, susijusių su tokiais projektais, skaičių būtų galima laikyti suderinamu su Bendrijos teise tiesiogiai pagal pirminių Europos teisės aktų nuostatas: EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b arba c punktą ir 88 straipsnio 3 dalį. [26] RSFF – tai jungtinė EIB ir Komisijos iniciatyva, kuria siekiama naujų technologijų bei mokslinių tyrimų įgyvendinimo projektams suteikti rizikos kapitalo. [27] Vertėtų priminti panašų atvejį. Vykstant 10-ajam ES ir Kinijos susitikimui aukščiausiu lygiu, 2007 m. lapkričio 28 d. EIB skyrė Kinijai bendrąją paskolą klimato apsaugai. Jei Kinijos valdžios institucijos pasiūlytų, bankas svarsto galimybę paskolą naudoti parodomiesiems CCS technologijų projektams Kinijoje.