[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.12.2007

KOM(2007) 799 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje {SEC(2007) 1668}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje

(Tekstas svarbus EEE)

1. Įvadas

Įvairialypės ES naujovių strategijos komunikate[1] pabrėžiama viešųjų pirkimų svarba siekiant padidinti Sąjungos naujovių pajėgumus ir tuo pačiu gerinti viešųjų paslaugų kokybę ir veiksmingumą. Jame taip pat pabrėžiama, kad Europoje neišnaudojamos ikiprekybinių viešųjų pirkimų galimybės. Išvadose dėl šio komunikato[2] Taryba paragino Komisiją pateikti rekomendacijų, kaip taikyti ES viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų skatinamas naujovių įgyvendinimas. 2007 m. birželio mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl viešųjų pirkimų teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo[3] raginama ES dažniau naudoti ikiprekybinius viešuosius pirkimus.

Neseniai paskelbtose rinkoje esančių naujoviškų produktų, darbų ir paslaugų panaudojimo viešajame sektoriuje gairėse[4] nurodyta dešimt gerosios patirties punktų, skirtų naujovių įgyvendinimą skatinančių viešųjų pirkimų potencialui didinti.

Šiame komunikate paaiškinama ikiprekybinių viešųjų pirkimų, susijusių su mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) etapu prieš pateikimą į rinką, sąvoka. Šiame komunikate ikiprekybiniai pirkimai – tai metodas , kai įsigyjamos MTTP paslaugos, išskyrus tas, „kurių nauda atitenka išimtinai perkančiajai organizacijai ir yra panaudojama jos reikalams vykdyti, su sąlyga, kad už suteiktą paslaugą visiškai atsiskaito perkančioji organizacija“[5],[6] ir tas, kurios yra laikomos valstybės pagalba. Konkrečiau, vykdant ikiprekybinius pirkimus:

1. įsigyjamos tik MTTP paslaugos. MTTP gali apimti sprendimų ieškojimą ir kūrimą, prototipų gamybą, taip pat riboto pirmųjų bandomųjų produktų ir paslaugų skaičiaus kūrimą (žr. 1 pav.). „Pirmosios prekės ar paslaugos originalus sukūrimas gali apimti ribotą gamybą ar tiekimą, siekiant įtraukti bandymų rezultatus ir pademonstruoti, kad prekė ar paslauga yra tinkama gamybai ar tiekimui kiekiais, atitinkančiais priimtinus kokybės standartus“[7]. MTTP neapima komercinio kūrimo veiklos, tai yra gamybos ir tiekimo tokiais kiekiais, kurie leistų pasiekti komercinio pelningumo ar padengti MTTP išlaidas, taip pat sudarytų sąlygas integracijai, gamybai pagal užsakymą, didėjančiai esamų produktų gamybai ar paslaugų teikimui ir jų tobulinimui.

[pic][pic]

1 pav. MTTP palyginti su pateikimo į rinką etapu

2. dalijamasi rizika ir nauda. Atlikdamas ikiprekybinį viešąjį pirkimą, viešasis pirkėjas negali iš anksto nustatyti, kad MTTP rezultatus galės naudoti tik savo reikmėms. Valdžios institucijos ir pramonė dalijasi MTTP riziką ir naudą, kad būtų sukurti geresni nei esantys rinkoje naujoviški sprendimai.

3. į konkurencinius viešuosius pirkimus neįtraukiama valstybės pagalba. Organizavus rizikos ir naudos pasidalijimą ir visą viešųjų pirkimų procesą taip, kad būtų užtikrinta kuo didesnė konkurencija, skaidrumas, viešumas, teisingumas ir kainų nustatymas pagal rinkos sąlygas, viešajam pirkėjui sudaromos sąlygos rasti geriausius galimus sprendimus, kuriuos gali pasiūlyti rinka.

Šio komunikato tikslas – atkreipti valstybių narių dėmesį į egzistuojančią, bet nepakankamai išnaudotą ikiprekybinių viešųjų pirkimų galimybę. Priede[8] pateikiamas vieno galimo įgyvendinimo būdo[9] pagal dabartinę teisinę sistemą pavyzdys. Kadangi ES dar nėra sukaupta pakankamai ikiprekybinių viešųjų pirkimų patirties, Komisija suinteresuota nustatyti, kiek ikiprekybiniai viešieji pirkimai iš tiesų galėtų prisidėti prie MTTP ir naujovių ES, taigi, duoti realios naudos visuomenei ir ekonomikai. Šiame komunikate ir gairėse Komisija, Tarybos prašymu, nagrinės galimybes, kurias suteikia ES teisės aktai, skatinti naujoves per viešuosius pirkimus MTTP ir teikimo į rinką etapu.

Veiksmai, kurių imamasi vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus, negali trukdyti konkurencijai teikimo į rinką etapu, nes šiuo etapu visapusiškai taikomos viešųjų pirkimų direktyvos ir Sutarties, kuria jos yra pagrįstos, principai.

2. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai sprendžiant Europos socialinius uždavinius

Kaip ir kitose pasaulio valstybėse, ES viešajame sektoriuje reikia spręsti svarbius socialinius uždavinius. Tai yra užtikrinti aukštos kokybės nebrangią sveikatos priežiūrą siekiant išspręsti senėjančios visuomenės problemas, kovoti su klimato kaita, gerinti energijos vartojimo efektyvumą, užtikrinti geresnės kokybės švietimą bei geresnes galimybes mokytis ir veiksmingiau kovoti su saugumo pavojais.

Siekiant išspręsti šiuos uždavinius reikia naujų ir geresnių sprendimų. Taip pat reikės naujos įrangos, pvz., atlikti naujausius medicininius tyrimus, iš anksto diagnozuoti ligas ir rasti naujų gydymo metodų, mažinti pastatų ir viešojo transporto energijos suvartojimą, apsaugoti piliečius nuo su saugumu susijusių pavojų, nesikišant į asmeninį gyvenimą. Norint atlikti reikalingus patobulinimus, reikia tokių sudėtingų technologijų, kad kol kas rinkoje komerciškai stabilių technologinių sprendimų dar nėra arba egzistuojantys sprendimai turi trūkumų, todėl reikia daugiau MTTP. Sukūrus pažangias viešųjų pirkimų strategijas, į kurias būtų įtraukti MTTP viešieji pirkimai naujiems sprendimas kurti ir sunkumams šalinti, viešasis sektorius[10] galėtų labai padėti siekti, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu viešosios paslaugos taptų veiksmingesnės ir efektyvesnės, būtų pasiekta geresnių naujovių įgyvendinimo rezultatų ir padidėtų Europos pramonės konkurencingumas.

Europa taip pat privalo labiau stengtis pasiekti geresnių naujovių įgyvendinimo rezultatų, palyginti su didžiaisiais konkurentais[11]. Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui tikslas – rasti, kaip išspręsti nepakankamų investicijų į MTTP problemą, taip pat pagerinti Europos gebėjimą naujus išradimus paversti naujais produktais ir naujomis darbo vietomis. Pramonės atstovai pabrėžė, kad palyginti lėtas naujovių panaudojimas viešajame sektoriuje Europoje ir viešosios paklausos susiskaidymas – svarbios problemos, kurias reikia spręsti tam, kad būtų sutrumpintas patekimo į rinką laikas, o Europa taptų patrauklesnė investicijoms į naujoves ir mokslinius tyrimus.

Viešuosius pirkimus MTTP srityje įprastai naudoja bendrovės tam, kad įgytų pranašumą. Europoje viešajame sektoriuje viešieji pirkimai galėtų būti naudojami dažniau siekiant didesnio veiksmingumo ir geresnės paslaugų kokybės. Todėl reikės, kad viešasis sektorius parengtų viešųjų pirkimų strategijas, kurios neapsiribotų rinkoje esančių produktų ir paslaugų pirkimu, bet taip pat apimtų naujų MTTP sprendimų, kurie yra geresni nei esantys rinkoje, viešuosius pirkimus. Šiame komunikate pateikiamas ir paaiškinamas MTTP paslaugų viešųjų pirkimų metodas.

3. Europa gali pasiekti geresnių rezultatų. Strateginiai MTTP viešieji pirkimai užims pirmaujančias pozicijas

Visuomenės poreikiai visuomet buvo svarbus naujovių kūrimo skatinimo veiksnys daugelyje sektorių, kaip antai telekomunikacijų, energetikos, sveikatos, transporto, saugumo ir gynybos. Visuotinėje konkurencinėje aplinkoje reikia persvarstyti viešojo sektoriaus vaidmenį naujovių panaudojimo ir jų kūrimo skatinimo srityse. Stambieji ES prekybos partneriai, kaip antai JAV ir Japonija, jau daug nuveikė šioje srityje – kai rinkoje nėra reikalingų sprendimų, šiose šalyse organizuojami visuomenės poreikiams pritaikyti MTTP viešieji pirkimai kaip priemonė skatinti naujovių kūrimą.

Gyvenimą keičiančių naujovių, sukurtų vykdant MTTP viešuosius pirkimus, pavyzdžiai – interneto protokolo technologija, pasaulinė vietos nustatymo sistema, našios skaičiavimo sistemos ir pagrindinės puslaidininkių technologijos naujovės. Neseniai MTTP viešieji pirkimai, susiję su konkrečiais socialiniais uždaviniais, pavyzdžiui, dirvožemio valymu ar Alzhaimerio ligos diagnozavimu, sudarė sąlygas JAV valdžios institucijoms kurti naujas biotechnologijų ir nanotechnologijų prietaikų rinkas15.

Energetikos ir aplinkosaugos srityse JAV ir Japonijos valdžios institucijos[12] smarkiai sumažino kuro elementų stočių sąnaudas panaudodamos MTTP viešuosius pirkimus. Todėl tapo paprasčiau eksploatuoti kuro elementus naudojančius autobusus kaip ekonomišką efektyviai energiją naudojančią transporto priemonę. Paskutiniųjų metų Kinijos nacionaliniame ilgalaikiame mokslo ir technologijų plane technologijų viešieji pirkimai oficialiai pateikti kaip priemonė naujovių įgyvendinimui skatinti Kinijoje [13].

JAV viešojo sektoriaus metinės išlaidos MTTP viešiesiems pirkimams yra 50 mlrd. dolerių[14], t.y. 20 kartų didesnė suma, palyginti su Europa. Ši suma – tai apytiksliai pusė visos JAV ir Europos investicijų į MTTP sumos skirtumo. Šie faktai svarbūs gerinant viešųjų paslaugų kokybę ir kuriantis pasauliniu mastu konkurencingoms bendrovėms[15].

JAV ir Europos MTTP viešųjų pirkimų išlaidos skiriasi iš esmės dėl to, kad skiriasi gynybos ir (arba) kosmoso biudžetai. Vis dėlto JAV šios rūšies išlaidos yra keturis kartus didesnės kitose nei gynybos ir (arba) kosmoso sektoriuose, kaip antai sveikatos, energetikos, švietimo, transporto ir aplinkos. Absoliučiais skaičiais šis skirtumas yra 3,4 mlrd. dolerių[16]. Ekspertai12,[17] nurodė neišnaudotas naujovių kūrimo galimybes negynybiniuose sektoriuose, kuriuose Europa galėtų pirmauti.

ES ir kitų šalių viešųjų pirkimų sistemos turi esminių reguliavimo ir politikos skirtumų. Todėl pirmiau minėta patirtis turėtų būti išnagrinėta siekiant nustatyti, kaip įgyta patirtis galėtų būti panaudota ES.

4. Išskirtinių naujovių kūrimas

Išskirtinių naujovių kūrimas vyksta tuomet, kai viešasis pirkėjas pasilieka teisę gauti naujovės kūrimo rezultatus ir juos naudoti tik savo reikmėms (įskaitant intelektinės nuosavybės teises (INT)). Tuomet produktą ir (arba) paslaugas sukūrusios bendrovės negali jų perduoti naudoti kitiems potencialiems klientams. Paprastai tokios naujovės kaina yra didesnė.

Tačiau yra atvejų, kai išskirtinių naujovių kūrimą galima pateisinti: pvz., kai viešajam pirkėjui privalu turėti išskirtines teises į projekto rezultatus (pvz., gynybos arba su saugumu susijusiose srityse) arba kai viešasis pirkėjas yra vienintelis suinteresuotas klientas (pvz., kuriant specialią tik klientui reikalingą įrangą).

Ekspertai teigia17, kad viešieji pirkėjai Europoje linkę rinktis išskirtinių naujovių kūrimą. Daugeliu atveju projekto rezultatų „išskirtinumas“ viešajam pirkėjui12 nebūtinas, nes viešasis pirkėjas yra tik vienas iš sukurtų sprendimų potencialių naudotojų. Be to, viešieji pirkėjai dažnai neapskaičiuoja papildomų sąnaudų ir pastangų[18], reikalingų tam, kad būtų naudingi. Jeigu viešieji pirkėjai neturi įgaliojimų arba konkrečių planų komerciškai panaudoti mokslinių tyrimų rezultatų, dažnai aukštos išskirtinių naujovių kūrimo kainos ir rizika neturi pagrindo.

Tokiais atvejais išskirtinių naujovių kūrimo procesas gali trukdyti naujovių įgyvenimui. Išskirtinis teisių suteikimas viešiesiems pirkėjams neskatina bendrovių investuoti į vėlesnį pateikimo į rinką procesą. Didelė išskirtinės projekto rezultatų nuosavybės kaina neskatina viešojo pirkėjo dalytis projekto rezultatais su kitais potencialiais viešaisiais pirkėjais. Todėl gali:

1) susiskaidyti rinka. Jeigu skirtingi viešieji pirkėjai tame pačiame sektoriuje randa atskirus panašių problemų sprendimo būdus nesidalydami informacija, randama daugybė sprendimų, kurie nepadeda išspręsti visos rinkos problemų.

2) kilti finansinių kliūčių įsigyjant konkurencingų naujovių. Kai pasirinkus keletą technologijų ir dizaino galimybių būtų galima rasti sprendimą, daugelio bendrovių konkurencingų naujovių įsigijimą apsunkina didelė išskirtinių naujovių kūrimo kaina. Todėl viešieji pirkėjai gali būti „pririšti“ prie vieno tiekėjo.

3) būti prarastos galimybės rasti daugiau naujoviškų sprendimų. Viešajam pirkėjui pasirinkus išskirtinių naujovių kūrimą, jis gauna ne tik MTTP naudą, bet taip pat prisiima ir su MTTP susijusią riziką. Todėl viešieji pirkėjai linkę labiau sutelkti dėmesį į rinkos pokyčius ir neišnaudoti galimybių, susijusių su naujoviškesniais sprendimais, kuriuos įgyvendinus viešajame sektoriuje būtų racionaliau panaudoti finansai.

5. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. MTTP paslaugų viešasis pirkimas, įskaitant rizikos ir naudos pasidalijimą rinkos sąlygomis

Vykdydamas ikiprekybinius pirkimus, viešasis pirkėjas pasirenka nepasilikti teisės naudoti MTTP rezultatus išskirtinėms savo reikmėms5. Kaip apibrėžta 1 skirsnyje, ikiprekybiniai viešieji pirkimai – tai metodas viešųjų pirkimų būdu įsigyti MTTP paslaugų, įskaitant rizikos ir naudos pasidalijimą5, kuris nėra valstybės pagalba[19]. Konkrečiau, šis metodas grindžiamas:

- rizikos ir naudos pasidalijimu pagal rinkos sąlygas,

- konkurencingų naujovių kūrimu atskirais etapais,

- MTTP etapo atskyrimu nuo galutinių produktų komercinių kiekių pateikimo į rinką.

Metodas skirtas palengvinti ekonomišką naujovių kūrimą viešosioms paslaugoms teikti, žvelgiant iš platesnės ir bendresnės perspektyvos.

5.1 Rizikos ir naudos pasidalijimas pagal rinkos sąlygas

Naudojant šį metodą, viešasis pirkėjas dalijasi MTTP rezultatais su kitomis valdžios institucijomis ir pramone juos skelbdamas ir standartizuodamas, taip pat pateikdamas į rinką.

Siekiant užtikrinti, kad tokia tvarka būtų naudinga viešajam pirkėjui ir ikiprekybiniame viešajame pirkime dalyvaujančioms bendrovėms, jie dalijasi MTTP riziką ir naudą taip, kad abi šalys būtų suinteresuotos naudoti ir teikti į rinką kuo daugiau naujovių.

Kai nauda, kuria dalijamasi, yra susijusi su INT, reikia atidžiai atsižvelgti į INT nuosavybės suteikimą bendrovėms, dalyvaujančioms ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose. Tai turi būti padaryta tokiu būdu, kad bendrovė neįgytų nesąžiningo pranašumo dalyvaudama būsimuosiuose viešuosiuose pirkimuose ir kad viešajam pirkėjui būtų sudarytos sąlygos naudotis pakankamai didele ir konkurencinga tiekimo grandine. Pvz., viešasis pirkėjas gali reikalauti, kad dalyvaujančios bendrovės suteiktų INT licencijas trečiosioms šalims sąžiningomis ir pagrįstomis rinkos sąlygomis. Viešasis pirkėjas taip pat gali prašyti nemokamos licencijos MTTP rezultatams naudoti savo reikmėms.

Užtikrinant, kad visi potencialūs konkurso dalyviai turėtų lygias galimybes, siekiama, kad viešojo pirkimo procese, įskaitant susitarimus dėl INT, nebūtų diskriminuojami jokie potencialūs tiekėjai, ypač MVĮ.

Jeigu rizika dalijamasi ne rinkos sąlygomis, o už paslaugas mokama kaina viršija rinkos kainą, tai laikoma valstybės pagalba, apie kurią reikės pranešti Komisijai, o pastaroji turės ją įvertinti pagal EB sutarties 87–88 straipsnius ir pagal valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą[20].

Siekiant užtikrinti, kad rizika ir nauda būtų dalijamasi atsižvelgiant į rinkos sąlygas, bet kokią MTTP naudą, kuria viešasis pirkėjas dalijasi su ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančia bendrove, ši bendrovė turėtų kompensuoti viešajam pirkėjui pagal rinkos kainą. Kompensuoti galima, pavyzdžiui, sumažinus kainą, palyginti su išskirtinės naujovės kūrimo kaina, kuri atspindi bendrovės gautos naudos ir prisiimtos rizikos rinkos vertę[21].

Iš pirmiau pateikto rizikos ir naudos pasidalijimo pavyzdžio matyti, kad bendrovės ir viešasis pirkėjas gauna naudos panaudodami sukurtas naujoves ir kuo daugiau jų pateikdami į rinkas. Taip abi šalys skatinamos standartizuoti MTTP rezultatus ir juos skelbti, todėl gali sumažėti viešosios paklausos susiskaidymas. Finansinė kompensacija, kurią viešasis pirkėjas gauna už tai, kad nepasilieka sau teisės išskirtinai gauti visą MTTP naudą, palyginti su išskirtinių naujovių kūrimu, suteikia daugiau finansinių galimybių iš konkuruojančių bendrovių įsigyti keletą sukurtų naujovių ir užsakyti daugiau parengiamųjų MTTP.

Viešojo pirkėjo dalyvavimas ankstyvuose MTTP etapuose greičiausiai būtų finansiškai racionalesnis dėl šių priežasčių:

- Darbinių prototipų ir bandomųjų produktų veikimo įvertinamas realioje kliento eksploatacinėje aplinkoje suteikia galimybes viešajam pirkėjui suderinti produktų kūrimą su klientų prioritetais tuo metu, kai dar galima padaryti įtakos pramonės planams ir kuriamiems standartams. Geriau numatant naujų sprendimų paklausą, sutrumpėja laikas, per kurį tiekėjai pateikia juos į rinką, o valdžios institucijos gali greičiau juos įdiegti.

- Kuo anksčiau pradeda dalyvauti naujovių kūrimo procese, tuo ankstesniu etapu valdžios institucijos nustato potencialias politikos ir reguliavimo problemas, kurias reikia spręsti siekiant laiku užtikrinti, kad nauji sprendimai būtų taikomi viešosioms paslaugoms ir pateikiami į kitas rinkas.

- Iš anksto patikrinus, kokie yra pramonės MTTP poreikiai, kuriuos galėtų patenkinti viešieji pirkimai, didinamas MTTP proceso veiksmingumas ir optimizuojamos MTTP išlaidos.

5.2 Konkurencingas naujovių kūrimas atskirais etapais

Kitas būdas sumažinti MTTP riziką ir kainas – įsigyti MTTP etapais per tam tikrą laikotarpį ir užtikrinti bendrovių konkurenciją tam, kad būtų sukurta įvairių pasirinkimo galimybių (2 pav.).

[pic]

2 pav. Pavyzdys, kuriame pavaizduotas ikiprekybinio viešojo pirkimo procesas etapais

Šis procesas grindžiamas šiais principais:

- Aktyviai ir skaidriai imtis spręsti rinkos uždavinius ir paraginti keletą bendrovių konkuruojant sukurti geriausius galimus problemos sprendimus.

- Nagrinėti ir lyginti alternatyvių sprendimų „už“ ir „prieš“. Bendros viešųjų pirkėjų ir bendrovių patirties kaupimo procesas padėtų įsitikinti, kokie yra klientų funkciniai poreikiai bei naujovių reikalavimai ir kokių pajėgumų naujus technologinius sprendimus gali pasiūlyti tiekėjai bei kokių trūkumų tokie sprendimai gali turėti.

- Organizuoti viešuosius pirkimus etapais, atlikti kiekvieno MTTP etapo įvertinimą tam, kad laipsniškai būtų pasirinkti geriausi sprendimai. Tai sudarys sąlygas viešiesiems pirkėjams nukreipti naujovių kūrimą per visą procesą geriausių sprendimų, atitinkančių viešojo sektoriaus poreikius, linkme.

- Pastangos po kiekvieno MTTP etapo užtikrinti alternatyvių sprendimų sąveiką ir produktų sukeičiamumą kūrimo metu atveria galimybes parengti atviruosius standartus ir padeda išvengti rizikos, kad pirmieji naujoviškus sprendimus įsisavinę naudotojai turėtų papildomų finansinių išlaidų, norėdami suderinti šias naujoves su vėliau nustatytais standartais.

- Turėti mažiausiai dvi dalyvaujančias bendroves iki paskutinio etapo, kad būtų užtikrinta konkurencinga rinka ateityje. Išlaikyti teigiamą konkurencinį spaudimą tiekėjams, nes tai suteiktų galimybių viešiesiems pirkėjams gauti geriausius rinkos siūlomus sprendimus, išvengiant „prisirišimo“ prie vieno tiekėjo.

Bendrovė, kuriai iškeltas uždavinys sukurti konkurencingą naujovę, taip pat yra geriau pasirengusi dirbti visuotinėse rinkose ir pritraukti investicijų, pavyzdžiui, rizikos kapitalo finansavimą, kad išnaudotų kitas rinkos galimybes. Tai ypač svarbu MVĮ.

Trumpuoju laikotarpiu konkurencingam naujovių kūrimo procesui gali būti skiriama daugiau investicijų, palyginti su ribotu MTTP bandomųjų sprendimų, kurių įsigyjama iš vieno tiekėjo, skaičiumi. Ilguoju laikotarpiu kokybės ir kainos santykis ir naujovių kūrimo sėkmės rodiklis turėtų būti aukštesni. Siekiant visuotinai priimtinų, o ne ribotai sričiai pritaikytų sprendimų, atliekant MTTP rezultatų standartizavimą bei juos skelbiant, tikimasi sumažinti komercinių galutinių sprendimų sąnaudas. MTTP sąnaudos ir rizika gali būti dar labiau sumažintos panaudojant kitų viešųjų pirkėjų poreikius bei naujovių politikos agentūrų viešiesiems pirkėjams teikiamas finansines paskatas. Tai galėtų apimti finansavimo arba rizikos pasidalijo priemones (žr. priedą8) .

5.3 MTTP etapo atskyrimas nuo galutinių produktų komercinių kiekių pateikimo į rinką

Dėl MTTP būdingos rizikos technologinės sėkmės ne visada galima pasiekti. Tik ikiprekybinių viešųjų pirkimų pabaigoje viešasis pirkėjas turi lyginamuosius bandymų duomenis, iš kurių matyti, ar sukurti sprendimai iš tiesų veikia geriau, nei kiti tuo metu rinkoje esantys sprendimai. Faktas, kad bendrovė sukūrė MTTP naujovę ir atliko bandymus negali būti laikomas garantija, kad bus pasirašyta sutartis masiniam tiekimui.

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai – tai pasirengimas, kuris sudaro galimybes viešiesiems pirkėjams filtruoti potencialių alternatyvių sprendimų technologinę MTTP riziką prieš įsipareigojant pradėti teikti didelius kiekius į rinką.

Ikiprekybinius viešuosius pirkimus atskyrus viešųjų pirkimų, skirtų pradėti komercinę masinę gamybą, vykdant ikiprekybinius pirkimus galima sutelkti pastangas reikalingoms žinioms įgyti, kad būtų nustatyta, kurie rinkos siūlomi sprendimai yra geriausi pradedant komercinę masinę gamybą ir siekiant išvengti vienpusės valstybės pagalbos pramonei teikimo.

Ikiprekybinių viešųjų pirkimų ir viešųjų pirkimų, skirtų pradėti komercinę masinę gamybą, atskyrimas taip pat atitinka PPO vyriausybės viešųjų pirkimų susitarimo ir taikomų dvišalių susitarimų nuostatas. Išskyrus EEE ir stabilizacijos ir asociacijos sutartis su Europos kaimynystės politikos šalimis partnerėmis, ES neturi nacionalinio režimo[22] ir nediskriminavimo įsipareigojimo kitoms pasaulio valstybėms įsigydama MTTP paslaugas6, tačiau produktams toks įsipareigojimas galioja[23].

Kadangi ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra susiję su MTTP paslaugomis, viešieji pirkėjai atskirais atvejais gali nuspręsti svarstyti įvairių pasaulio šalių teikiamus pasiūlymus ir tam tikromis sąlygomis atsižvelgti į visą Europos mokslinių tyrimų erdvės potencialą[24].

6. Išvados

Šiame komunikate nagrinėjamas didesnio naujovių skaičiaus viešajame sektoriuje poreikis, taip pat pateikiamas MTTP paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo būdu metodas (ikiprekybiniai viešieji pirkimai). Jame pradedama diskusija, kurioms sritims galėtų būti taikomas ikiprekybinių viešųjų pirkimų metodas. Ši diskusija turėtų būti traktuojama atsižvelgiant į platesnes politikos diskusijos apie pasiūlos ir paklausos sąlygojamas naujoves ir pirmaujančias rinkas[25]. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai skiriasi nuo kitų naujovių kūrimo priemonių, kaip antai dotacijų, mokesčių paskatų, finansavimo teikimo, bendrosios technologijų iniciatyvos ir kt., bei jas papildo. Jei ikiprekybiniai viešieji pirkimai bus koordinuojamos politikos sistemos (įskaitant naujoviškų prekių ir paslaugų standartizavimą, reguliavimą ir viešuosius pirkimus), jie gali sutrumpinti kelią į rinką ir paskatinti naujų technologijų pripažinimą rinkoje.

Kadangi viešosios išlaidos dažnai skiriamos trumpesniems laikotarpiams nei tie, kurių reikia technologinėms naujovėms sukurti, diskusijoje pirmiausia turėtų būti nagrinėjami konkretūs viduriniojo laikotarpio viešieji poreikiai, kuriems patenkinti reikėtų sukurti naujus technologinius sprendimus. Tuomet atitinkamos valdžios institucijos ir Komisija galėtų įvertinti potencialų ikiprekybinių viešųjų pirkimų strategijų, skirtų pasiekti atitinkamus politikos tikslus, vaidmenį.

Remdamasi šia diskusija ir atitinkamais poveikio vertinimais, 2008 m. antroje pusėje Komisija apsvarstys, ar siūlyti imtis kai kurių veiksmų, susijusių su ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais prioritetinėse politikos srityse. Visų pirma ji išnagrinės galimą naujų ikiprekybinių viešųjų pirkimų bendradarbiavimo platformų poreikį.

Žengdama žingsnį šia linkme, Komisija taip pat galėtų remti ikiprekybinių viešųjų pirkimų tinklo Europos lygmeniu suformavimą. Ji gali numatyti svarbiausias visuomenės intereso sritis, kurioms toks tinklas turi būti suformuotas, kaip antai energijos vartojimo efektyvumas, aplinkosauga[26], sveikatos priežiūros paslaugos, saugumas ir kt.[27]. Šios sritys galėtų būti panaudotos nurodant ikiprekybinių viešųjų pirkimų pavyzdžius ir kaip jie būtų pritaikyti tose srityse siekiant didinti informuotumą apie šį metodą ir skatinant suinteresuotąsias šalis keistis patirtimi.

[1] COM(2006) 502 galutinis.

[2] 2769-sios ES konkurencingumo tarybos išvados, 2006 m. gruodžio 4 d.

[3] EP 2006/2084(INI).

[4] SEC (2007) 280.

[5] Šiuo atveju viešųjų pirkimų direktyvos netaikomos (žr. 2004/18/EB 16 straipsnio f punktą ir 2004/17/EB 24 straipsnio e punktą). Šio išimtys taikomos tik viešosioms MTTP paslaugų sutartims, bet ne MTTP tiekimui ar darbams.

[6] Sutartys, pagal kurias teikiamos ne tik paslaugos, laikomos viešųjų paslaugų sutartimis, jeigu paslaugų vertė viršija į sutartį įtrauktų produktų vertę.

[7] PPO vyriausybės viešųjų pirkimų susitarimas, XV straipsnis.

[8] SEC (2007)…

[9] Pateikus vieną įgyvendinimo būdą neužkertamas kelias rasti kitų galimų metodų.

[10] Viešieji pirkimai ( 17 % BVP ES-25 ) sudaro 35 % ES-25 viešųjų išlaidų.

[11] COM (2006) 589 galutinis.

[12] Commercialising University Research , ESRC tvarių technologijų programos dokumentas, Chris Hendry.

[13] „Nacionalinio vidutiniojo ir ilgojo laikotarpio mokslo ir technologijų raidos plano gairių“ (angl. National Mid and LongTerm S&T Development Plan Guideline ) papildomos politikos 22–26 straipsniai, Xinhua politika, 2006 m.

[14] Minimi skaičiai susiję su visa MTTP viešųjų pirkimų apimtimi, ne tik su ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais.

[15] US defence R&D spending: an analysis of the impacts , Europos mokslinių tyrimų patariamosios tarybos ataskaita , PREST , 2004 m.

[16] Minimi skaičiai pateikti Pre-commercial Procurement: a missing link in the European Innovation cycle , nepriklausomų ekspertų ataskaita, 2006 m. kovo mėn. 2004 m. 15 % bendrojo federalinio viešųjų pirkimų biudžeto (49 mlrd. dolerių) buvo išleista MTTP viešiesiems pirkimams: 90,6 % išleido gynybos ir (arba) kosmoso agentūros, 9,4 % – negynybinės agentūros. 2004 m. MTTP viešiesiems pirkimams buvo išleista mažiau kaip 1,5 % bendrojo ES viešųjų pirkimų biudžeto (2,5 mlrd. eurų) : 49 % buvo susiję su gynyba ir (arba) kosmosu.

[17] Public Procurement for research and innovation , nepriklausoma Wilkinson ekspertų grupė, 2005 m.

[18] Pvz., su INT užtikrinimu ir išsaugojimu susijusių sąnaudų ir įsipareigojimų (pvz., INT registravimo ir (arba) išlaikymo išlaidos, INT savininko atsakomybė teisminiuose ginčuose ir ginčuose su tiekėjais).

[19] Išsamesnė įgyvendinimo informacija nurodoma priede pateikiant pavyzdžius (žr. 8 išnašą).

[20] OL C 323, 2006 12 30.

[21] Daugiau informacijos pateikta priedo 4.3 skirsnyje (žr. 8 išnašą).

[22] Nacionalinio režimo įpareigojimas reiškia, kad narės netaiko diskriminacinių priemonių tos šalies ir užsienio paslaugoms arba paslaugų teikėjams.

[23] Šis įpareigojimas taikomas ne tik komerciniams galutiniams produktams. Nediskriminavimo įpareigojimas taip pat taikomas MTTP tiekimo sutartims.

[24] COM(2007) 161, Žalioji knyga apie EMTE.

[25] COM(2007) ..., Europos pirmaujančių rinkų iniciatyva.

[26] Informacija apie ekologinius viešuosius pirkimus: http://ec.europa.eu/environment/etap/index_en.htm

[27] Pvz., dešimties valstybių narių ministerijos ir agentūros jau prisijungė prie Europos koordinavimo veiksmų ir dalijasi patirtimi, kaip geriausia viešojo prikimo būdu įsigyti technologiškai sudėtingų naujovių, atitinkančių visuomenės poreikius (www.omc-ptp.eu). Kitas pavyzdys – Danijos ir Švedijos iniciatyva ištirti bendrus MTTP viešuosius pirkimus e.sveikatos srityje (http://www.si-oresund.org/in_english.6).