[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.11.2007

COM(2007) 723 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

EUROPOS STRATEGINIS ENERGETIKOS TECHNOLOGIJŲ PLANAS ( SET PLANAS) „Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“

{SEC(2007) 1508}{SEC(2007) 1509}{SEC(2007) 1510}{SEC(2007) 1511}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

EUROPOS STRATEGINIS ENERGETIKOS TECHNOLOGIJŲ PLANAS ( SET PLANAS)

(Tekstas svarbus EEE)

„Mums tenka spręsti sunkius uždavinius, kurie svarbūs ne pavienėms valstybėms. Mūsų atsakas sprendžiant tuos uždavinius – Europos Sąjunga.“

– Deklaracija Romos sutarčių pasirašymo 50-mečio proga, Berlynas, 2007 m.

1. BūTINYBė PARENGTI EUROPOS STRATEGINį ENERGETIKOS TECHNOLOGIJų PLANą ( SET PLANą)

Technologija – svarbi energetikos politikos sudedamoji dalis.

Visa Europa turi šiandien imtis veiksmų kurdama tvarią, saugią ir konkurencingą energetiką. Kartu tenka spręsti klimato kaitos, energijos tiekimo saugumo ir konkurencingumo uždavinius, kuriems būdingi įvairūs aspektai, dėl to reikia imtis suderintų veiksmų. Ketiname vykdyti veiksmingą politiką ir taikyti griežtas priemones šiose srityse: įsipareigojimas iki 2020 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 % ir užtikrinti, kad iš ES energijos išteklių visumos 20 % sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai; ketinimas iki 2020 m. Europos Sąjungoje bendrą naudojamos pirminės energijos kiekį sumažinti 20 %; išmetamo anglies dvideginio kiekio apmokestinimas pagal įdiegtą prekybos šiltnamio efektą sukeliančių šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą ir energetikos apmokestinimas; konkurencinga energijos vidaus rinka; tarptautinė energetikos politika. Šiandien turime vykdyti specialią politiką, užtikrinančią spartesnį ekonomiškai veiksmingą technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, kūrimą ir diegimą.

Be technologijos, ko gero, nebūtų įmanoma pasiekti Europos energetikos politikos tikslų, kuriuos Europos Vadovų Taryba iškėlė 2007 m. kovo 9 d.[1] Kad pasiektume minėtų tikslų, turime mažinti energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių sąnaudas ir ES pramonę pertvarkyti atsižvelgdami į sparčiai besiplečiantį technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, sektorių. Pasinaudojus mokslinių tyrimų rezultatais ateityje turės būti sukurtos visiškai naujos technologijos, jeigu ketiname pasiekti daug pastangų reikalaujantį tikslą – ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti 60–80 %

Šiandien mums sekasi ne kažin kaip

Iš šiandieninių tendencijų ir jomis pagrįstos prognozės galima daryti išvadą, kad mums nepavyksta imtis reikiamų priemonių, jog būtų pasiekti mūsų energetikos politikos tikslai. Nuo septinto ir aštunto dešimtmečių, kai naftos kainos buvo gerokai padidėjusios, Europa nebrangiai ir patikimai buvo aprūpinama energija. Kadangi ištekliai buvo prieinami lengvai, išmetamas anglies dvideginio kiekis nebuvo ribojamas, o ir rinkos veiksnių sukurtos komercinės paskatos padarė mus ne tik priklausomus nuo iškastinio kuro rūšių, bet taip pat neskatino domėtis naujovėmis ir investuoti į naujas energetikos technologijas. Šis reiškinys buvo pavadintas „didžiausia ir plačiausio masto rinkos nesėkme, kokia kada nors buvo ištikusi.

Privačių ir valstybinių lėšų kiekis, Europos Sąjungoje skiriamas moksliniams energetikos gamybos tyrimams, nuolatos mažėjo nuo devintojo dešimtmečio, kai stengiantis atsižvelgti į gerokai padidėjusias energijos kainas jų buvo skiriama daugiausia. Dėl to energijos gamybos mokslinių tyrimų pajėgumams ir infrastruktūrai iš esmės ėmė trūkti investicijų. Jeigu ES vyriausybės šiandien investuotų tiek pat lėšų, kiek buvo investuojama devintajame dešimtmetyje, tada visos lėšos, kurias energetikos technologijų plėtrai skirtų ES valstybinis sektorius, sudarytų keturis kartus didesnę sumą nei investuojama šiandien, t. y. maždaug 2,5 milijardų eurų per metus.

Energetikos sektoriaus naujovėms būdingi trūkumai

Naujovės diegimo į energetikos sektorių procesui – nuo pradinės idėjos iki patekimo rinką – taip pat būdingas tam tikras struktūrinis trūkumas. Tam procesui būdingas ilgas pasirengimo laikas, dažnai trunkantis dešimtmečius, kol sukuriama masinė rinka, nes tenka investuoti daug lėšų; be to, energetikos sektoriui būdingas technologinis bei su reguliavimu susijęs šiuo metu veikiančių energetikos sistemų nepaslankumas. Diegiant naujoves dėl investicijų tenka varžytis su tomis investicijomis, kurios paprastai skiriamos infrastruktūrai, pagrįstai technologijomis, kurias naudojant išmetamas anglies dvideginis, varžytis su vyraujančią padėtį rinkoje užimančiais rinkos dalyviais, atsižvelgti į nustatytas viršutines kainų ribas, besikeičiančią reguliavimo sistemą ir spręstinus klausimus, iškylančius jungiantis prie tinklo.

Teikti naujas energetikos technologijas į rinką dar ir dėl to sunku, kad energija savo pobūdžiu iš dalies panaši į žaliavinius išteklius. Naujos technologijos, palyginti su keičiamomis senosiomis, paprastai būna kur kas brangesnės, tačiau įdiegus naująsias technologijas energijos tiekimo paslaugų kokybė nepagerėja. Tiesioginės naudos veikiau gauna visuomenė nei pavieniai vartotojai. Diegiant tam tikras technologijas tenka svarstyti socialinio priimtinumo klausimus ir dažnai tenka patirti papildomų iš anksto apmokėtinų išlaidų, kad būtų prisitaikyta prie šiuo metu eksploatuojamos energijos tiekimo sistemos. Inovacijoms nepalankią aplinką dar labiau sustiprina teisinės ir administracinės kliūtys.

Kalbant trumpai, minėtos technologijos nereikalingos nei rinkai, nei trumpalaikės naudos iš jų turėtų verslas. Ta rinkoje nusistovėjusi pasiūlos ir paklausos neatitiktis dažnai vadinama energetikos technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų „mirties slėniu“. Dėl to valstybės parama diegiant energetikos sektoriaus naujoves ir būtina, ir pagrįsta.

Europa turėtų tapti pagrindine energetikos technologijų kūrėja pasaulyje

Valstybėms narėms, jeigu jos veiklą vykdytų pavieniui, sunkiai pavyktų sukurti reikiamas sąlygas, leidžiančias pramonei konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Pagrindiniai pasaulio rinkos dalyviai – Jungtinės Valstijos ir Japonija, tačiau pastaruoju metu ir kylančios rinkos ekonomikos valstybės, t. y. Kinija, Indija ir Brazilija – imasi spręsti tuos pačius uždavinius ir dėlto derina savo pastangas, kurdamos ir pateikdamos į rinką naujas energetikos technologijas. Per pastaruosius dvejus metus Japonija priėmė strateginę energetikos technologijos programą, o JAV – klimato kaitos mokslo ir technologijos programą. Tų valstybių rinkų dydis, investavimo galimybės ir tyrimų pajėgumai šiuo atžvilgiu gerokai viršija daugelio valstybių narių galimybes. Minėtą atotrūkį dar labiau padidina susiskaldymas, įvairios įgyvendinamos nesuderintos strategijos ir nepakankami pajėgumai, t. y. esminiai ES tyrimų bazės požymiai.

ES pasaulyje pirmauja imdamasi klimato kaitą ribojančių priemonių, t. y. ES nustato užduotis ir apmokestina už išmetamą anglies dvideginio kiekį (šiam tikslui ji taiko prekybos šiltnamio efektą sukeliančių šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą) ir kuria iš tikrųjų vidinę energijos rinką Taip pat ryžtingai ir veiksmingai turime vykdyti technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, diegimo politiką. Visi minėti dalykai turėtų paskatinti naujas dideles pramonės permainas. Pasaulyje, kuriame ribojamas išmetamas anglies dvideginio kiekis, klestėjimas ir konkurencingumas vis labiau priklausys nuo technologijos įvaldymo. Jeigu mes atsiliksime dalyvaudami kaskart vis intensyvesnėse pasaulinėse lenktynėse, kurios vyksta siekiant laimėti technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, rinkas, tai gali nutikti taip, kad savo tikslų sieksime su importuotomis technologijomis ir tuo pačiu prarasime dideles komercines ES verslo galimybes.

Pagrindinis dalykas – laikas

Ekonomikos pertvarkymas taip, kad jos ūkiniams vienetams vykdant veiklą būtų išmetamas mažas anglies dvideginio kiekis, užtruks dešimtmečius ir turės įtakos visiems ekonomikos sektoriams, tačiau mes negalima delsti. Per būsimus 10–15 metų priimti sprendimai turės svarbių pasekmių užtikrinant energetinį saugumą, mažinant klimato kaitą, kuriant darbo vietas Europoje ir užtikrinant jos plėtrą. Veiksmų sąnaudos gali būti didelės, tačiau neveiklumas kainuotų dar daugiau. Plg., klausimas toks svarbus, kad, pvz., Sterno ataskaitoje[2] apskaičiuota, jog veiksmų sąnaudas įmanoma apriboti maždaug 1 % pasaulinio bendrojo vidaus produkto per metus, tačiau nesiimant jokių veiksmų kasmet būtų prarandama 5–20 % pasaulinio bendrojo vidaus produkto.

2. POLITINIų SIEKIų įGYVENDINIMAS

Ateities Europa – klestinčios ir tvarios ekonomikos Europa, pagrindinė aplinkos neteršiančių ir mažai anglies dvideginio išmetančių technologijų pasaulyje kūrėja, klestėjimą ir plėtrą užtikrinantis veiksnys bei svarbiausia darbo vietų kūrėja. Ateities Europa – tai Europa, sugebėjusi pasinaudoti galimybėmis, kurias sukėlė klimato kaita ir globalizacija, prisidedanti sprendžiant pasaulinius su energija susijusius sunkius uždavinius, įskaitant galimybę ekonomiškai silpnoms šalims naudotis moderniomis energijos tiekimo paslaugomis.

Energijos vartojimo veiksmingumas

Visų pirma privalome palaipsniui pakeisti energijos konversijos, tiekimo ir galutinio vartojimo veiksmingumą. Turimos technologijų galimybės transporte, statyboje ir pramonėje turi būti paverstos verslo galimybėmis. Turime išnaudoti visas informacijos ir komunikacijos technologijų galimybes, diegti organizacines naujoves bei vykdyti valstybinę politiką ir naudoti rinkos priemones[3], kad užtikrintume paklausos valdymą ir kad būtų skatinamas naujų rinkų kūrimas. Tam tikrų sričių politika jau vykdoma ir taikomos nustatytos priemonės, kad minėtas procesas būtų skatinamas, t. y. įgyvendinamas Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas, Krovinio transporto logistikos veiksmų planas, taikomos ekologinio energiją vartojančių produktų projektavimo reikalavimų direktyvos ir diegiami pastatų šiluminių charakteristikų reikalavimai. Kitos priemonės kol kas rengiamos, pvz., dėl iš lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekio, Mobilumo mieste programos veiksmų planas, naujas prekybos šiltnamio efektą sukeliančių šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemos etapas, iniciatyvos dėl rinkų, į kurias pirmiausia pateikiami nauji produktai, tvarios gamybos ir vartojimo bei pramonei skirtos tvarios politikos.

2020 m. nustatytų tikslų pasiekimas

Technologijos, kurias galima naudoti siekiant 2020 m. nustatytų tikslų, turimos jau šiandien ar jos baigiamos kurti. Apskritai technologijos, kurias naudojant išmetamas mažas anglies dvideginio kiekis, gana brangios ir jas būna sunku įdiegti į rinką. Kuriant veiksmingas energijos gamybos technologijas tenka patirti išankstinių išlaidų, dėl kurių tas technologijas būna sunkiau pateikti į rinką. Dėl to veiklą reikia vykdyti dviem kryptimis: skirti daugiau lėšų moksliniams sąnaudų sumažinimo tyrimams ir našumui padidinti; taikyti veiksmingas paramos priemones, kad būtų kuriamos verslo galimybės, remti rinkos plėtrą ir šalinti su technologija nesusijusias kliūtis, užkertančias kelią naujovėms ir trukdančioms diegti į rinką veiksmingas technologijas ir tas technologijas, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų.

Pagrindiniai su technologija susiję per kitus 10 metų ES spręstini uždaviniai, kad būtų pasiekti 2020 metams nustatyti tikslai: antros kartos biodegalus paversti iškastinio kuro pakaitalu (tuo pačiu būtina užtikrinti jų gamybos tvarumą); užtikrinti, kad pramoniniu lygiu vykdoma demonstravimo veikla, įskaitant visos sistemos veiksmingumą ir pažangius mokslinius tyrimus, į rinką būtų įmanoma įdiegtis CO2 sugaudymo, gabenimo ir laikymo technologijos; galingiausių vėjo jėgainių elektros energijos gamybos pajėgumą padidinti du kartus (daugiausia vėjo jėgainių statant jūroje); įrodyti, kad didelės galios fotovoltiniai ir koncentruotos saulės energijos įrenginiai jau yra tinkami pateikti į rinką; užtikrinti, kad bendra intelektualioji Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistema būtų tinkama priimti didelius iš atsinaujinančių ir decentralizuotų energijos išteklių pagamintus elektros energijos kiekius; į masinę rinką pateikti veiksmingesnių energijos konversijos ir galutinio jos naudojimo įrenginių bei sistemų, pvz., šilumos siurblių, energijos, šilumos ir kuro kombinuotosios gamybos įrenginių ir kuro elementų, taikomų pastatuose, transporte ir pramonėje; išlaikyti konkurenciją atomo branduolio dalijimosi technologijų srityje, kartu rengiant ilgalaikio branduolinių atliekų tvarkymo sprendimus. |

- 2050 metams nustatytų tikslų įgyvendinimas

Kad būtų pasiekti 2050 m. nustatyti tikslai, t. y. į aplinką apskritai nebūtų išmetamos CO2 dujos, turime kurti pažangesnes technologijas, pasinaudodami esminiais atradimais. Net ir tada, jeigu viena kita iš tų technologijų iki 2020 m. neturės bent kiek didesnės įtakos, svarbu, kad imtumėmės ryžtingesnių veiksmų užtikrinti, jog tos technologijos kuo greičiau būtų pradėtos taikyti. Be to, mes taip pat turime numatyti pagrindines organizacines ir infrastruktūros permainas.

Pagrindiniai su technologija susiję per kitus 10 metų ES spręstini uždaviniai, kad būtų pasiekti 2050 metams nustatyti tikslai: sukurti kitos kartos atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, kad jas būtų galima pateikti į rinką ir nustatyti jų konkurencingumą; gerokai padidinti ekonominį energijos laikymo technologijų veiksmingumą; sukurti technologijas ir užtikrinti sąlygas, kad pramonė į rinką galėtų pateikti vandenilinio kuro elementų varomas transporto priemones; užbaigti pasirengimą demonstruoti naujos kartos (GEN–IV) branduolinio dalijimosi reaktorių, kad būtų užtikrinimas didesnis tvarumas; užbaigti branduolio sintezės įrenginio“ ITER„ statybą ir užtikrinti, kad pramonė kuo anksčiau imtų rengtis dalyvauti demonstravimo veikloje; tobulinti pakaitines koncepcijas ir perėjimo strategijas, padėsiančias plėtoti transeuropinius energetikos tinklus ir kitas sistemas, kurios reikalingos, kad ateityje būtų užtikrintas mažai anglies dvideginio išmetančių ūkinių ekonomikos vienetų veikla; užtikrinti esmines permainas, leisiančias atlikti mokslinius energijos vartojimo efektyvumo tyrimus: t. y. medžiagos, nano mokslas, informacijos ir komunikacijų technologijos, biomokslų sritys ir kompiuterija. |

- Bendros pastangos siekiant rezultatų

Pasiekti 2020 metams nustatytų tikslų ir 2050 m. siekių – sunkus uždavinys, kurį veiksmingiausiai galima įvykdyti bendromis pastangomis.

Sprendžiant tam tikrus su technologija susijusius uždavinius, reikės pakankamų ir didelių investicijų ir juos sprendžiant atsiras rizikos, kurios negali pašalinti nei rinka, nei veiklą pavieniui vykdančios valstybės narės ar taikomas dabartinis Europos mokslinių tyrimų bendrojo atlikimo modelis. ES gali imtis spręsti šį uždavinį sukurdama naują tikslinio bendradarbiavimo modelį, pasinaudodama visu Europos mokslinių tyrimų ir naujovių erdvės bei vidaus rinkos potencialu.

Valstybės narės, Bendrija, pramonė ir mokslinių tyrimų organizacijos siekiant bendrų tikslų turi atlikti savo darbus. Mums siekiant sunkių tikslų teks atsisakyti dabartinių veiklos metodų ir diegti naujovių sistemą bei užtikrinti reikiamą balansą tarp bendradarbiavimo ir konkurencijos nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu.

Privataus sektoriaus veikla

Privatus sektorius turi imtis svarbiausių darbų. Pramonės permainos, kurias paskatins pasaulinė plėtra, kuriai vykstant nedidės išmetami anglies dvideginio kiekiai – vienintelė galimybė Europos pramonei. Būtina sukurti ilgalaikius ir stabilius politikos pagrindus, tačiau kad pramonė minėta galimybe pasinaudotų kuo tinkamiau, ji turėtų būti pasirengusi investicijoms skirti daugiau lėšų ir prisiimti didesnę riziką.

Kad pramonė galėtų pasidalyti mokslinių tyrimų ir demonstravimo išlaidas bei tų tyrimų teikiamą naudą, ji turėtų kurti strategines sąjungas. Reikia tinkamiau panaudoti technologijų sinenergiją (pvz., automobilių sektoriuje, tarp hibridinių transporto priemonių, kuro elementų, biodegalų ir dujų). Pramonė taip pat turėtų suvienyti jėgas, imdamasi aktyvių veiksmų, kad būtų parengtos bendrosios taisyklės, standartai ir kad būtų išspręsti dažnai sudėtingi klausimai, kurių iškyla svarstant naujų technologijų priimtinumą visuomenei.

Iš paskutinių tyrimų paaiškėjo, kad privatus sektorius kol kas nėra išnaudojęs visų plėtros galimybių investuodamas į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių Europoje[4]. Privatus sektorius, įskaitant privatų akcinį kapitalą ir rizikos kapitalą, turi prisiimti tipišką riziką ir investuoti į didelių plėtros galimybių mažas ir vidutines įmones bei šalutinius produktus, kad turėtų naudos iš didelių galimybių, gaunamų diegiant technologijas, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų.

Veiksmai nacionaliniu mastu

Valstybės narės turi įvykdyti įsipareigojimus dėl 2020 metams nustatytų 20 % tikslų ir savo energetikos sistemas pertvarkyti taip, kad iki 2050 m. tos sistemos į aplinką neišmestų anglies dvideginio.

Specialios ir didelės pastangos energetikos sektoriuje gali padėti tikslų pasiekti taip, kad valstybės narės gautų kuo dagiau naudos, o sąnaudos būtų apribotos.

Valstybių narių veiksmais turėtų būti siekiama didinti investicijas ir pateikti informaciją, kuri gaunama iš rinkos, kad būtų mažinama rizika ir kad pramonė būtų skatinama kurti tvaresnes technologijas. Pvz., kuriant intelektualiąsias iniciatyvų schemas, kuriomis būtų skatinamos naujovės ir kuriamos vertės didėjimo grandinės, o ne iškraipant konkurenciją ar skiriant dotacijas technologijoms, kurių potencialias didžiausias, tačiau trumpalaikis.

Plėsti mokslinių tyrimų bazę, kurti naujovių kūrimo galimybes, skatinti tobulėjimą ir gausinti sektoriui prieinamus žmogiškuosius išteklius galima suteikiant mokesčių lengvatas ir naudojantis nacionaliniu lygiu įgyvendinamomis Bendrijos priemonėmis, pvz., struktūriniais fondais[5]. Taip pat būtų tikslinga griežtinti nacionalinių programų vykdymą, jų priežiūrą ir persvarstymą, priemonių įgyvendinimą ir geriau susieti ir derinti veiksmus su kitų valstybių narių ir Bendrijos pastangomis.

Veiksmai Bendrijos mastu

Naujas Bendrijos požiūris į energetikos technologijas yra pagrindinis veiksnys, leisiantis pasiekti SET plano tikslų. Bendrija – tai subjektas, galintis:

- Užtikrinti, kad ištekliai būtų sujungti, ir galintis prisiimti didelių galimybių, tačiau dabartiniu metu netinkamų pateikti į rinką naujų technologijų, kurių nepajėgtų sukurti pavienė šalis, kūrimo riziką.

- Paspartinti strateginį planavimą ir technologijų, ir energetikos sistemų lygiu siekdama užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimams, pvz., tinklams, būtų taikomas bendras požiūris ir kad kuo tinkamiau būtų pereinama prie ateities energetikos sistemos.

- Užtikrinti išsamesnį duomenų ir informacijos rinkimą bei jų paskleidimą, kad būtų vykdoma reikiama energetikos technologijų politika ir teikiamos rekomendacijos priimant investavimo sprendimus.

- Užtikrinti tarptautinio bendradarbiavimo pastangų nuoseklumą ir reikiamą lygį.

- Imtis spręsti bendrus klausimus ir šalinti su technologija nesusijusias kliūtis, pvz., priimtinumo visuomenei ir informavimo apie naujas technologijas klausimus, kad būtų priimti bendri sprendimai, kuriuos būtų galima taikyti visuotinai.

Mokslinių tyrimų bendrosios programos ir Konkurencijos bei naujovių bendroji programa – pagrindinės priemonės, kurias naudodamos suinteresuotosios šalys visoje ES kartu įgyvendina technologinių naujovių projektus.

Šiomis Bendrijos programomis būtų tikslingiau skatinti valstybių narių ir privataus sektoriaus veiksmus ir suteikti jiems naujas kryptis, kad būtų stengiamasi valdyti bendrąsias programas, o ne projektus, ir joms skirti bendrąjį finansavimą. Dėl to privaloma keisti tų programų įgyvendinimo metodus. Pasiūlyta Kuro elementų ir Vandenilio bendra technologijų iniciatyva[6] – tinkamiausias tų permainų pavyzdys, kai dalis Bendrijos mokslinių tyrimų bendrosios programos lėšų skiriama bendrai finansuoti pramonės mokslinių tyrimų ir demonstravimo programą laikantis naujo Europos valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo principų.

Veiksmai pasaulio mastu

Kad pasaulyje, kuriame vis dar didėja energijos paklausa, o Europoje išmetamas šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekis, kaip nustatyta, iki 2030 m. būtų sumažintas nuo 15 % iki 10 %, būtų sprendžiami pasauliui iškilę uždaviniai, tam reikia imtis tarptautinių pastangų ir užtikrinti bendradarbiavimą.

Tarptautinį bendradarbiavimą dėl energetikos technologijų, kurio esame sudedamoji dalis, privalome užtikrinti aukštesniu lygiu, t. y. panašiai kaip šiuo metu Prekybos leidimais išmesti teršalus sistema naudojama pasaulyje skatinti, kad būtų ribojamas išmetamas anglies dvideginio kiekis ir kad būtų prekiaujama anglies dvideginio taršos leidimais. Jeigu nesugebėsime pasaulio rinkoje sukurti technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, paklausos ar užtikrinti plataus jų diegimo, tada siekdami sunkiai įgyvendinamų tikslų galime nuveikti daug nereikalingo darbo ir iššvaistyti išteklius – tokia strategija būtų labai nuostolinga mūsų verslui ir visuomenei.

3. SET PLANO TIKSLAI

Turime remtis Europos energetikos politikos siekiais ir tikslais, kad sukurtume naują Europos energetikos technologijų politiką.

Imantis kitų ES veiksmų buvo atsižvelgiama į per pastaruosius metus taikytas priemones. Sukūrus Europos technologijų platformas, suinteresuotosios šalys buvo paskatintos apibrėžti bendras mokslinių tyrimų darbotvarkes ir technologijų diegimo strategijas. Europos mokslinių tyrimų erdvės ( ERA–Net ) priemone valstybės narės buvo paskatintos pradėti kurti bendrą mokslinių tyrimų programą. Pažangiųjų mokslinių tyrimų tinklai mokslinių tyrimų centrams suteikė galimybę veiklą derinti specialiose srityse.

Pasinaudojus minėtomis galimybėmis, SET plano priemonėmis siekiama sutelkti bendras mokslinių tyrimų pastangas Europoje, jas suintensyvinti ir suderinti, siekiant, kad Europos technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, naujovės būtų diegiamos sparčiau. Šia veikla bus palengvintas Europos Energetikos politikos 2020 metams nustatytų tikslų siekimas ir 2050 metams iškeltų Europos energetikos politikos siekių įgyvendinimas.

Įgyvendinus SET planą turi būti pasiekti šie rezultatai: i) naujas jungtinis strateginis planavimas, ii) veiksmingesnis įgyvendinimas, iii) išteklių pagausinimas ir iv) naujas ir tobulesnis tarptautinio bendradarbiavimo organizavimas.

4. JUNGTINIS STRATEGINIS PLANAVIMAS

Siekiant nauju būdu organizuoti veiklą Bendrijos lygiu, reikia taikyti integralias, dinamiškas ir lanksčias to proceso valdymo priemones, nustatančias pirmenybines sritis ir siūlančias veiksmus – naujus strateginio planavimo metodus. Sprendimus priimantys valstybių narių, pramonės, mokslinių tyrimų ir finansinių institucijų pareigūnai bendrauti, turi pradėti keistis informacija ir priiminėti sprendimus sistemingiau ir siekdami iškeltų tikslų, savo veiksmus planuoti ir juos vykdyti kartu su ES bei laikydamiesi bendradarbiavimo nuostatų. Mes turime sukurti naują valdymo struktūrą.

Europos bendrijos Iniciatyvinė strateginių energetikos technologijų grupė

Siekdama vadovauti SET plano įgyvendinimui ir pagerinti nacionalinių, Europos ir tarptautinių pastangų derinimą Komisija 2008 m. pradžioje įsteigs Iniciatyvinę strateginių energetikos technologijų grupę. Grupė, kuriai pirmininkaus Komisija, bus sudaryta iš aukštas pareigas einančių valstybių narių vyriausybių atstovų. Grupė bus įgaliota planuoti bendrus veiksmus, t. y. vykdyti suderintą politiką ir įgyvendinti programas, ir tuo pačiu užtikrinti galimybę naudotis ištekliais, nuosekliau stebėti ir vertinti pažangą ir visomis išgalėmis stengtis pasiekti mūsų bendrų tikslų.

Komisija pirmame 2009 m. pusmetyje surengs aukščiausio lygio Europos energetikos technologijų konferenciją. Tos konferencijos tikslas – sukviesti visas naujovių sistemos suinteresuotąsias šalis, pramonės, vartotojų ir Europos institucijų atstovus, finansinių institucijų atstovus ir mūsų tarptautinius partnerius. Šioje konferencijoje bus galima įvertinti pažangą, pasidalinti informacija apie laimėjimus ir paskatinti, kad sektoriai dalintųsi vieni su kitais patirtimi ir žiniomis.

Informacinė Europos energetikos technologijų sistema

Kad Iniciatyvinė grupė sugebėtų vykdyti veiksmingą strateginį planavimą, tam reikia reguliarios ir patikimos informacijos bei duomenų. Siekdama prisidėti apibrėžiant energetikos technologijų tikslus bei užtikrinant bendrą sutarimą dėl SET plano programos Komisija įsteigs, tobulins ir išlaikys prieinamą informacijos ir žinių valdymo sistemą. Į tą sistemą bus įtrauktos „technologijų žemėlapis“ (dabartinė mokslo ir technikos padėtis, kliūtys ir technologijų galimybės) bei „pajėgumų žemėlapis“ (finansiniai ir žmogiškieji ištekliai), kuriuos parengs Komisijos Jungtinis tyrimų centras . [7] Taikant šią sistemą bus galima lengviau reguliariai įvertinti SET plano įgyvendinimo pažangą ir pasinaudoti ta sistema formuojant energetikos politiką (informaciją pateiks Energijos rinkos stebėjimo sistema) ir rengiant dvimetę Strateginės energetikos apžvalgą.

5. VEIKSMINGAS įGYVENDINIMAS – BENDRA VEIKLA BENDRIJOS LYGIU

Kad būtų paspartinti technologijų kūrimo ir pateikimo į rinką procesai, turime sukurti specialius ir patikimus mechanizmus, kuriais būtų įmanoma daryti įtaką visuomenės galimybėms įsikišti, Europos pramonei ir tyrėjams.

5.1. Europos pramonės iniciatyvos

Organizuojant reikiamo masto veiklą ir surenkant būtiną dalyvių skaičių Europos pramonės iniciatyvomis siekiama paskatinti pramoninius energijos gamybos tyrimus ir naujoves. Siekiant konkrečių tikslų, t. y. sumažinti sąnaudas arba pagerinti veiklos rodiklius, tomis iniciatyvomis bus telkiamos ir derinamos Bendrijos, valstybių narių ir sektoriaus pastangos siekiant bendrų tikslų. Jos bus skirtos sektoriams, kuriuose veiklą vykdant Bendrijos lygiu būtų sukurta didžiausia pridėtinė vertė – su technologijomis susijusias kliūtis pašalinti, užtikrinti investavimo mastą ir prisiimti atitinkamą riziką geriausiai įmanoma bendromis pastangomis.

Atsižvelgdama į konsultacijų proceso rezultatus Komisija 2008 metais siūlo pradėti įgyvendinti šias pirmenybines iniciatyvas:

- Europos Vėjo iniciatyva: pagrindinis dėmesys skiriamas galingų turbinų ir didelių sistemų patikimumui patvirtinti ir pademonstruoti (atitinkami krante ir jūroje montuojami įrenginiai).

- Europos Saulės iniciatyva: pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kad kuo plačiau būtų pademonstruoti fotovoltiniai ir koncentruotos saulės energijos įrenginiai.

- Europos iniciatyva „Iš biomasės pagaminta energija“ pagrindinis dėmesys skiriamas kitos kartos biodegalams atsižvelgiant į bendąją iš biomasės pagamintos energijos naudojimo strategiją.

- Europos CO 2 sugaudymo, gabenimo ir laikymo iniciatyva: pagrindinis dėmesys skiriamas visiems sistemos reikalavimams, įskaitant veiksmingumą, saugą ir priimtinumą visuomenei, kad būtų įrodytas iškastiniu kuru kūrenamų ir jokių teršalų neišmetančių elektrinių ekonominis pagrįstumas pramoniniu lygiu.

- Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos iniciatyva: pagrindinis dėmesys skiriamas intelektualiajai elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemai, įskaitant laikymą, ir Europos centro įsteigimui, atsakingo už Europos perdavimo tinklo mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą.

- Tvarioji branduolių dalijimosi iniciatyva: pagrindinis dėmesys skiriamas IV kartos technologijoms sukurti.

Europos pramonės iniciatyvos bus įgyvendintos skirtingais metodais, atsižvelgiant į sektoriaus ir technologijų pobūdį bei poreikius. Įgyvendinant technologijas, kurios reikalingos visos Europos pramonei, jos gali būti įgyvendinamos sukūrus privataus ir valstybinio sektoriaus partnerystę, o kitoms technologijoms, kurioms pirmenybę teikia kelios valstybės, tų suinteresuotųjų valstybių narių koalicijos gali sukurti bendrą programą. Jeigu reikia, galima naudoti „technologinio postūmio“ ir „rinkos traukos“ priemonių derinį. Pasirengimo etape padės Europos Technologijų platformos.

SET plano iniciatyvų pavyzdžiais galima laikyti dvi energetikos programas: Europos branduolinės sintezės mokslinių tyrimų programa ir pagrindinė jos dalis „ITER“ ir pasiūlyta Bendros technologijos iniciatyva dėl „Kuro elementų ir vandenilio“. Kitos susijusios pramonės iniciatyvos – Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR), kuri turėtų padidinti energijos vartojimo veiksmingumą aviacijos sistemoje, ir pasiūlyta Bendros technologijos iniciatyva „Švarus dangus“[8], kuria siekiama padidinti energetinį aviacijos variklių naudingumo koeficientą.

5.2. Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungos steigimas

Europoje veiklą vykdo pajėgūs Nacionaliniai energijos gamybos mokslinių tyrimų institutai ir autoritetingos universitetų bei specialių centrų mokslinių tyrimų grupės. Tačiau net ir tada, jeigu siekiama panašių tikslų, minėti institutai ir grupės rengia atskiras strategijas ir veiklos planus. Įprastos priemonės jų veiklai koordinuoti, pvz., projektai ir tinklai, šiuo atveju netinka. Glaudžiau bendradarbiaujant Bendrijos lygiu ištekliai būtų naudojami veiksmingiau.

Komisija siūlo įsteigti Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą. Kad tas steigimo darbas būtų pradėtas, Komisija 2008 m. pirmame pusmetyje organizuos atvirą struktūrinį dialogą su Nacionalinių mokslinių tyrimų institutų vadovais ir panašaus pobūdžio įstaigomis (pvz., aukštojo mokslo įstaigomis), kurios vykdo svarbias programas. Bus suteikti įgaliojimai užtikrinti, kad dabartinė bendradarbiavimo įgyvendinant projektus tvarka būtų pakeista bendradarbiavimu įgyvendinant programas. Minėtas programas siekiama suderinti su pirmenybinėmis SET plano sritimis, turimais tinklais, kurių pajėgumai išsklaidyti, ir sukurti ilgalaikę partnerystę sektoriuje.

Viena iš galimų bendrų programų, kurias galėtų vykdyti sąjunga – tai fundamentalieji energetikos tyrinėjimai, kuriuos atliekant įmanoma sukurti modernias technologijas ir gerokai padidinti energijos vartojimo veiksmingumą. Europos Technologijų institutas galėtų būti tinkama priemonė minėtam tikslui pasiekti, pasitelkus energetikos ir klimato kaitos žinių ir naujovių bendruomenę.

5.3. Būsimi transeuropiniai energetikos tinklai ir sistemos

Kad būtų sukurta tvari ir susieta Europos energetikos sistema reikia iš esmės keisti energetikos infrastruktūrą ir taikyti organizacines naujoves. Šis darbas užtruks dešimtmečius, kol bus pertvarkytas energetikos sektorius ir jo infrastruktūra, bei jam atlikti reiks skirti, ko gero, daugiausia investicijų per 21-ąjį amžių. Poveikis bus padarytas visiškai nesusijusiems sektoriams, ne tik energetikai, aplinkai ir transportui, bet taip pat informacijos ir komunikacijų technologijoms, žemės ūkiui, konkurencijai, prekybai ir kitiems sektoriams. Dėl to klausimams, kurie kaskart vis labiau susiejami, reikės taikyti daugiadisciplininį požiūrį.

Planuojant ir kuriant būsimą infrastruktūrą bei formuojant ateities politiką privalu tinkamai išmanyti visus naujų energetikos technologijų pasirinkčių padarinius ir logistikos klausimus.

Komisija 2008 m. siūlo pradėti įgyvendinti Europos energetikos infrastruktūros tinklų ir sistemų pertvarkymo planavimo veiksmų programą. Ja būtų prisidedama tinkamiausiai kuriant integruotą mažai anglies dvideginio išmetančią ES energetikos sistemą ir derinant šią veiklą su kaimyninėmis valstybėmis. Šia programa būtų prisidedama Europos lygiu kuriant priemones ir modelius, kurie būtų taikomi intelektualiajai dvikryptei elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemai, CO2 gabenimui, laikymui ir vandenilio paskirstymui.

6. IšTEKLIAI

Svarbu, kad būtų panaikinta milžiniška energetikos sektoriaus ir klimato kaitos iškeltų uždavinių bei dabartinių mokslinių tyrimų ir pastangų skatinti naujoves neatitiktis.

Įgyvendinant SET planą gali pavykti glaudžiau suderinti Europos mokslinių tyrimų ir naujovių pagrindus ir tuo pačiu užtikrinti didesnį bendradarbiavimo ir konkurencijos balansą. Daugiau dėmesio skiriant skirtingomis finansavimo sistemoms ir jų derinimui bei ištekliams, būtų užtikrinamas tinkamesnis investavimas, tikslingiau vystomi pajėgumai ir garantuojamas skirtingų kūrimo etapų technologijų finansavimas.

Reikia spręsti šiuos du uždavinius: moksliniams tyrimams ir susijusiai infrastruktūrai, pramoninio masto demonstravimo veiklai ir technologijų pateikimo į rinką projektams sukaupti papildomų finansinių išteklių ; ir užtikrinti, kad švietimo bei mokymo sistema būtų tinkama paruošti reikiamą kiekį nustatytos kokybės žmoniškųjų išteklių, be kurių neįmanoma pasinaudoti visomis technologijų galimybėmis, kurios bus sukurtos vykdant Europos energetikos politiką.

Daugiau investicijų

Iš pastarųjų tyrimų (pvz., Sterno ataskaitos, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitų ir Tarptautinės energijos agentūros) galima daryti išvadą, kad į mokslinius energijos gamybos tyrimus ir naujoves investuojant bent du kartus daugiau nei šiandien, būtų gauta didelės naudos. Pateikimo į rinką iniciatyvų skaičių taip pat gali tekti padidinti 2–5 kartus.

Šiuo metu jau imamasi reikiamų veiksmų, t. y. Europos bendrijos septintajai bendrajai programai ir Europos Intelektualiajai energetikos sistemos programai buvo skirta daugiau lėšų. Pirmosios iš tų dviejų programų mokslinių energijos gamybos tyrimų daliai per metus vidutiniškai bus skiriama 886 milijonai eurų (EB ir Euratomas), palyginti su antrosios programos 574 milijonais eurų. Toks biudžeto padidinimas buvo užtikrintas atsižvelgus į svarbų Bendrijos įsipareigojimą dėl termobranduolinės sintezės programos ITER . Be to, daugiau lėšų reikia skirti numatytoms Europos pramonės iniciatyvoms ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungai.

Europos investicijų bankas taip pat daugiau išteklių skiria energetikos projektams (5–7 milijardus eurų per būsimus keletą metų). Pirmi Finansinės rizikos pasidalijimo priemonės taikymo rezultatai patvirtina, kad ji išplečia finansinių išteklių skyrimo moksliniams atsinaujinančios energijos išteklių ir energetikos veiksmingumo tyrimams bei demonstravimo projektams galimybes.

Kelios valstybės narės jau dabar palaipsniui didina nacionaliniams moksliniams energijos gamybos tyrimams skiriamą lėšų kiekį. Kitos valstybės narės turėtų sekti jų pavyzdžiu, kad minėtai veiklai vykdyti per trejus metus būtų įmanoma skirti du kartus daugiau išteklių. Komisija stebės, ar pavyksta tinkamai siekti to tikslo, atsižvelgdama į Lisabonos strategijos reikalavimus.

Komisija 2008 m. pabaigoje numačiusi pateikti Komunikatą dėl technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO 2 dujų , finansavimo . Komunikate bus aptartas išteklių poreikis ir patys ištekliai, bus išnagrinėtos visos įmanomos galimybės panaudoti privačias investicijas, įskaitant privatų akcinį kapitalą ir rizikos kapitalą, skatinti finansavimo išteklių koordinavimą ir papildomų fondų kaupimą. Visų pirmiausia tame komunikate bus išnagrinėta galimybė sukurti naują Europos sistemą ir (arba) fondą, kuris būtų naudojamas pažangių technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, pramoninio masto demonstravimo veiklai ir tų technologijų pateikimui į rinką bei aptartos naujovėms taikomų mokesčių lengvatų sąnaudos ir gaunama nauda.

Rengdama tą komunikatą Komisija atsižvelgs į vyriausybių, pramonės, mokslinių tyrimų institucijų, energetikos ir finansinių institucijų pateiktą informaciją.

Žmogiškųjų išteklių vystymas

Kad energetikos sektoriaus uždavinius sugebančių spręsti inžinierių ir mokslo darbuotojų būtų parengta daugiau ir kad jie būtų rengiami aukštesnės kvalifikacijos, Komisija visų pirma pasinaudos Marijos Kiuri mokslinių tyrimų bendrąja programa, siekdama skatinti energetikos sektoriaus mokslo darbuotojų mokymą. SET plane numatyta veikla, pvz., Europos pramonės iniciatyvos ir Europos energijos mokslinių tyrimų sąjunga, sukurs dar kitų mokymo ir švietimo galimybių, kuriomis bus siekiama užtikrinti priimtinas darbo sąlygas geriausiems Europos ir pasaulio mokslo darbuotojams.

Pavienių valstybių narių veikla žmogiškiesiems ištekliams rengti turėtų būti derinama tinkamiau, kad padidėtų tų išteklių paslankumas sektoriuje, kuriame jų jau dabar labai trūksta, nes jauni žmonės neįsitraukia į to sektoriaus veiklą. Pirmenybė turėtų būti teikiama bendrų programų bendrajam finansavimui.

7. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Kad būtų skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, pvz., vykdant mokslinių tyrimų darbus ar rengiant tarptautinius standartus, reikia skatinti technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, kūrimą visame pasaulyje, jų pateikimą į rinką, platinimą ir galimybių užtikrinimą tomis technologijomis naudotis.

Išsivysčiusiose šalyse, kuriose konkurencija turi didelės įtakos, būtina užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą atliekant su visuomenės gerove susijusius mokslinius tyrimus, pvz., sauga ir priimtinumas visuomenei bei ilgalaikiai netirtų sričių moksliniai tyrimai.

Bendrija besivystančios ir kylančios rinkos šalims turėtų daugiau padėti taip, kad jos vystytis ir augti galėtų tvariau, tačiau kartu ES pramonei sukurdamos naujų galimybių ir užtikrindamos veiksmingą bendradarbiavimą kuriant ir plėtojant išteklius. Užmezgant glaudesnius ryšius su tomis valstybėmis ir bendradarbiaujant su jomis galima rinktis šias galimybes: sukurti energetikos technologijų centrų tinklą; parengti didelio masto demonstravimo projektus, skirtus toms technologijoms, kurias diegti tose šalyse esama daugiausia galimybių; dažniau naudoti naujoviškus finansavimo mechanizmus, pvz., Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos išteklių fondą; griežčiau naudoti Kioto protokole nustatytus mechanizmus, t. y. Švarios plėtros mechanizmą, skiriant lėšų projektams, kuriais mažinamas išmetamų teršalų kiekis, jeigu po 2012 m. būtų sudarytas tarptautinis susitarimas dėl išmetamo CO2 kiekio papildomo sumažinimo.

SET plane siūlomomis priemonėmis (pvz., iniciatyvinė grupė, Europos pramonės iniciatyvos ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjunga) turėtų būtų prisidedama kuriant tinkamesnę tarptautinio bendradarbiavimo strategiją. Taip pat turime užtikrinti, kad tarptautiniuose forumuose ES kuo dažniau pateiktų bendrą valstybių narių nuomonę, jeigu reikia, tam, kad nuosekliau ir veiksmingiau būtų galima pasinaudoti partneryste.

8. BūSIMI DARBAI

Šiandien energetikos technologijų naujovės kuriamos ir diegiamos vykdant nacionalines programas ir iniciatyvas, kai nacionaliniais ištekliais naudojamasi tam, kad būtų pasiekti nacionaliniai tikslai ir įvykdytos nacionalinės užduotys. Šis veiklos modelis tiko jau praėjusiam pigios energijos ir išmetamo CO2 neribojimo laikotarpiui. Kad pasaulinis energetikos sektorius būtų iš esmės pertvarkytas, nes tą reikia padaryti 21-majame amžiuje, privaloma vykdyti naują politiką.

Todėl Komisija ragina Tarybą ir Parlamentą:

- Vėl patvirtinti, kad energetikos technologijos – pagrindinis Europos energetikos ir klimato kaitos politikos ramstis ir kad svarbu užtikrinti, jog į aplinką nebūtų išmetamos CO2 dujos.

- Patvirtinti Bendrijos tikslą bendromis pastangomis parengti strateginį energijos gamybos mokslinių tyrimų ir naujovių planą laikantis ES energetikos politikos tikslų. Valdymo struktūra bus sukurta 2008 m.

- Patvirtinti, kad tikslingesnis ir veiksmingesnis dabartinės energijos gamybos mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo strategijos įgyvendinimas yra svarbus, ir visų pirma:

- įpareigojanti nuo 2008 m. parengti keletą pagrindinių Europos pramonės iniciatyvų;

- paremti būtinybę plėsti Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų pajėgumus, t. y. ES energetikos mokslinių tyrimų centrus tinkamiau integruoti į Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą. Siekiant šio tikslo 2008 m. bus pradėtas sistemingesnis dialogas;

- paremti Komisijos pasiūlymą imtis veiksmų, kad būtų parengtas strateginis mažai anglies dvideginio išmetančių energetikos tinklų ir sistemų diegimo Europoje planas.

- Patvirtinti, kad reikia veiksmingiau naudoti ir finansinius, ir žmogiškuosius išteklius bei apskritai juos vystyti, tam, jog ateityje būtų užtikrintas spartesnis pažangių technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas anglies dvideginio kiekis, kūrimas ir diegimas.

- Pritarti Komisijos planams 2008 m. parengti Komunikatą dėl technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, finansavimo.

- Pritarti būtinybei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą – kad nuosekliai būtų diegiamos skirtingos strategijos plėtojant ryšius su išsivysčiusios, besisvystančios ir kylančios ekonomikos šalimis.

[1] Europos Vadovų Tarybos išvados, priimtos atsižvelgiant į Komisijos pasiūlytų energetikos sektoriaus teisės aktų rinkinį, t. y. komunikatus: „Europos energetikos politika“ COM (2007) 1, „Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 20 Celsijaus laipsnių“ COM (2007) 2 ir „Dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano sudarymo“ COM (2006) 847.

[2] Sterno ataskaita apie ekonominį klimato kaitos poveikį – Jungtinės Karalystės Jos Didenybės Valstybės iždas

[3] 2007 m. kovo 28 d. Žalioji knyga dėl rinkos priemonių, COM (2007) 140

[4] Pvz., „Pasaulinės investavimo į tvariąją energetiką tendencijos 2007 m.“, Jungtinių Tautų Aplinkos programa ir naujos energijos finansavimo Ltd.

[5] 2006 m. lapkričio 22 d. COM (2006) 728, dėl veiksmingesnio MTTP mokesčių paskatų naudojimo

[6] COM(2007) 571, 2007 10 9.

[7] Žr. Komisijos tarnybų darbo dokumentus: SEC (2007) 1510 „Technologijų žemėlapis“ ir SEC (2007) 1511 „Pajėgumų žemėlapis“.

[8] 2005 m. lapkričio 25 d. SESAR, COM(2005) 602, 2007 m. spalio 9 d. Kuro elementų ir vandenilio bendra technologijos iniciatyva COM (2007) 571 ir 2007 m. birželio 13 d. „Švaraus dangaus“ bendra technologijų iniciatyva, COM (2007) 315.