[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 3.10.2007 KOM(2007) 568 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Europos komunikacinė partnerystė {KOM(2007) 569 galutinis}{SEK(2007) 1265}{SEK(2007) 1267} TURINYS ĮŽANGA 3 1. NUOSEKLI IR INTEGRUOTA KOMUNIKACIJA 4 2. STIPRINTI PILIEČIŲ VAIDMENĮ 6 2.1 Bendravimas vietos lygiu 7 2.2 Aktyvus Europos pilietiškumas 8 3. EUROPOS VIEŠOSIOS ERDVĖS PLĖTOTĖ 9 3.1 Politinis aspektas 9 3.2 Žiniasklaida ir informacinės paslaugos 10 3.3 Europos visuomenės nuomonės analizė 11 4. BENDRADARBIAVIMO STIPRINIMAS 12 4.1 Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis 13 4.2 Bendradarbiavimas su Europos institucijomis 14 4.3 Institucijų susitarimas dėl komunikacijos 14 5. Išvados 15 KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Europos komunikacinė partnerystė ĮŽANGA Net ir praėjus penkiasdešimčiai metų po Romos sutarties pasirašymo, Europos Sąjunga toliau keičiasi bei persitvarko, kad galėtų išnaudoti visas galimybes ir tinkamai reaguoti į tokius kylančius iššūkius kaip globalizacija, energijos veiksmingumo ir nepriklausomumo užtikrinimas, judumo bei konkurencingumo stiprinimas, migracija, saugumas ir klimato kaita. Šiandieninė Europos Sąjunga yra didesnė ir įvairesnė, sprendžia vis sudėtingesnius klausimus, o skleisti informaciją apie didžiulę ES kuriamą papildomą naudą darosi vis sunkiau. Ši nauja aplinka verčia imtis modernesnių veiklos būdų, pagrįstų skirtingų visos Europos visuomenės veikėjų partneryste, kad veiklos rezultatai tenkintų Europos piliečius ir būtų tinkamai su jais aptariami. Jau įrodyta, kad Europos piliečiai yra tvirtai įsitikinę, jog šiandienos problemas mūsų visuomenė gali išspręsti tik veikdama Europos mastu. Europos Sąjungos tikslas ir jos dėmesio centras šiandien iš esmės sutampa su jos piliečių siekiais. Šiandien – labiau nei bet kada iki šiol – diskutuoti apie Europą privalo ne tik institucijos, bet ir jos piliečiai. Tai 2007 m. birželio mėn. akcentavo Europos Vadovų Taryba, pabrėžusi, kaip svarbu sustiprinti bendravimą su Europos piliečiais, teikti jiems visapusišką ir išsamią informaciją apie Europos Sąjungą bei įtraukti juos į nuolatinį dialogą[1]. Tai bus ypač svarbu vykstant Reformų sutarties ratifikavimo procesui ir artėjant 2009 m. Europos Parlamento rinkimams. Tai bendras Komisijos, visų kitų ES institucijų, organų ir valstybių narių uždavinys. Tinkamai formuojama ir ištekliais aprūpinama komunikacijos politika – neatskiriama visos ES politikos dalis. Reikia ne tik neatitolti nuo piliečių, bet ir drauge skleisti informaciją visoje Sąjungoje ir už jos ribų – narystės siekiančiose šalyse ir visame pasaulyje. Komisija jau priėmė tris iniciatyvas, kuriomis siekiama klausytis, informuoti ir bendrauti vietos lygiu. Veiksmų planu[2] buvo pradėta didžiulė su komunikacija susijusi Komisijos vidaus reforma. Buvo parengtas D planas[3] – ilgalaikė piliečių dialogo sistema, peržengianti dabartinių „Europos ateities“ debatų ribas. Neseniai buvo parengta Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos[4], kurioje remiama dvipusės komunikacijos bei aktyvaus piliečių dalyvavimo idėja ir skatinama daugiau dėmesio skirti bendravimui vietos lygiu, o ne Briuselio „balsui“. Remiantis pirmiau minėtų iniciatyvų[5] rezultatais, šiuo Komunikatu siekiama suderinti vykdomą veiklą ir parengti konkrečių pasiūlymų rinkinį, kuris sudarytų sustiprintos Europos Sąjungos komunikacijos politikos pagrindą, drauge išlaikant skirtingų institucijų autonomiją. Bendras siekis – sustiprinti skirtingų ES institucijų ir valstybių narių veiklos darnumą ir sąveiką, kad piliečiai turėtų daugiau galimybių geriau suprasti ES politikos poveikį Europos, šalies ir vietos lygiu. Vykdant šią politiką daugiausia dėmesio bus skiriama tiems klausimams, kurie labiausiai rūpi piliečiams – jiems informacija apie ES atrodo nestruktūrizuota, neaiški ir nesuprantama. ES klausimai daugiausia nagrinėjami per nacionalinę prizmę ir labai retai pristatomi tarptautiniame kontekste, nors daugelis piliečiams kylančių praktinių problemų iš esmės gali būti išspręstos tik Europos lygiu. Be to, piliečių žinios apie ES, jos institucijas ir politiką yra gana ribotos. Veiksmų šioje srityje visų pirma turėtų imtis pačios valstybės narės – švietimo sistemos priklauso jų kompetencijai. Galėtų prisidėti ir demokratinės platformos, įskaitant nacionalinio ir Europos lygmens politines partijas, kurių vienas iš įsipareigojimų – skelbti skirtingas nuomones bei inicijuoti ir formuoti viešuosius debatus ES klausimais. Komisija stiprins komunikaciją teikdama informaciją ir įsitraukdama į debatus ir diskusijas su piliečiais nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, taigi, skatins aktyvų Europos pilietiškumą ir prisidės prie Europos viešosios erdvės plėtotės. Be to, Komisijos nuomone, už komunikaciją Europos klausimais atsako visi ES sprendimų priėmimo proceso dalyviai. Todėl, išsaugodama savo institucines prerogatyvas, numatytus metinius komunikacijos prioritetus ir tikslus Komisija ketina vykdyti glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Siekdama paremti šią partnerystę, Komisija siūlo priimti Institucijų susitarimą (IS) – taip būtų galima struktūrizuoti ES komunikacijos procesą ir paskatinti visas suinteresuotąsias šalis veikti pasitelkus siūlomą nuoseklią ir lanksčią institucinę sistemą. Tai padėtų parengti bendrą metinį darbo planą, kuriuo būtų siekiama nustatytų ES komunikacijos prioritetų. 1. NUOSEKLI IR INTEGRUOTA KOMUNIKACIJA Komisija savo komunikacijos veikla siekia suorganizuoti ir palaikyti Europos institucijų, plačiosios visuomenės, organizuotos pilietinės visuomenės ir skirtingų žmonių grupių, veikiančių Europos, šalies, regionų ir vietos lygiu mainus, debatus ir savitarpio supratimą. Sprendžiant bet kokį klausimą būtina įtraukti piliečius ir kaskart siekti skaidrumo. Todėl šiai veiklai reikia skirti pakankamai laiko ir išteklių. Pasitelkę garso ir vaizdo žiniasklaidą, internetą, spaudą, leidinius, organizuodami renginius ir informacijos sklaidą, komunikacinę veiklą vykdo daug Komisijos departamentų. Kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas, šią veiklą būtina veiksmingai integruoti, o visus turimus išteklius – nuosekliai telkti. Esmine Komisijos komunikacijos politikos dalimi liks Atstovų spaudai tarnyba, kuri ir toliau praneš Komisijos naujienas spaudai, garso ir vaizdo žiniasklaidai Briuselyje ir kitur bei atsakinės į žurnalistų paklausimus. Be to, Komisija neseniai priėmė Vidaus Komunikacijos ir personalo įtraukimo strategiją[6], kuria daugiau darbuotojų skatinami užmegzti ryšius su visuomene ir žiniasklaida. Strategijoje aptariami tokie klausimai kaip informacija ir darbuotojų informavimas bei Komisijos tarnybų atstovų spaudai mokymas. Visų pirma tokia teisė turėtų būti suteikta vyresniesiems Komisijos pareigūnams, jie turėtų žinoti, kaip informuoti apie ES politiką, dalyvauti viešuosiuose debatuose bei atlikti svarbų vaidmenį bendraujant su žiniasklaida, kad būtų papildomas Komisijos narių darbo su žiniasklaida poveikis. Komisija ir toliau dirbs su įvairiais informacijos skleidėjais ir rems juos teikdama informaciją, skirtą piliečiams valstybėse narėse. Jau vykdoma veikla taip pat padeda formuoti veiksmingą komunikacijos politiką: stiprina skaidrumą ir atvirumą („Europos skaidrumo iniciatyva“[7]), priartina Europą prie piliečių („Piliečių darbotvarkė – siekiant rezultatų Europai“[8]), skatina aktyvų Europos pilietiškumą (programa „Europa piliečiams“[9]) ir remia Europos kultūrą („Komunikatas apie Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę“[10]). Tačiau ES veiklos matomumą ir jos teikiamos naudos demonstravimą piliečiams galima ir toliau didinti visais lygiais. Informuodama apie ES veiklą įvairių sričių politikoje, Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis. Sanglaudos, aplinkosaugos ir kaimo plėtros sričių politikos valdymo institucijos privalo atitikti minimalius su komunikacija susijusius reikalavimus – valstybės narės yra teisiškai įpareigotos teikti informaciją apie programas plačiajai visuomenei ir galimiems naudos gavėjams[11]. Tais atvejais, kai teisinių įsipareigojimų nėra, Komisija vis tiek užtikrins, kad komunikacija būtų neatskiriama visų iniciatyvų ir programų dalis. Komisijos komunikacine veikla trečiosiose šalyse siekiama gerinti ES, kaip pasaulio veikėjos, įvaizdį ir, pasitelkus aktyvią diplomatiją, plėtoti tokius santykius, kurie padėtų Komisijai pasiekti išorės politikos tikslus. Ši veikla grindžiama bendra departamentų, atsakingų už tam tikrų išorės sričių politiką, strategija – taip užtikrinami nuoseklesni veiksmai ir didesnė sąveika informuojant apie įvairių sričių politiką, be to, jos tampa geriau matomos. Šioje veikloje aktyviai dalyvauja ir Komisijos delegacijos. Institucijų informacijos grupei (IGI) Komisija pateiks dokumentą apie ES komunikaciją trečiosioms šalims. Remiantis strateginiais daugiamečiais Komisijos tikslais, šių metų Metinėje politikos strategijoje (MPS) pirmą kartą buvo nustatytos svarbiausios iniciatyvos, darančios didžiausią poveikį komunikacijos srityje. To bus siekiama ir ateityje. Be to, nustatytieji komunikacijos prioritetai įtraukti ir į Komisijos teisėkūros darbo programą[12]. Komisija, siekdama geriau koordinuoti visų savo tarnybų komunikacinę veiklą sprendžiant šiuos, įvairias sritis apimančius ir į piliečius orientuotus klausimus, buria projektų komandas[13], kurios turėtų parengti komunikacijos planą, kuriame būtų nurodomos priemonės, ištekliai ir vertinimo būdai[14]. 2007 m. sausio mėn. parengtas Energetikos ir klimato kaitos „paketas“ – vienas pirmųjų bandymų taikyti tokį integruotos komunikacijos būdą. Šis veiklos būdas bus atitinkamai keičiamas remiantis įgyta patirtimi ir naudojamas visais įmanomais atvejais. Šiame komunikate numatytus pasiūlymus galima įgyvendinti pagal dabartinę daugiametę finansinę programą[15]. Tačiau ištekliai yra riboti, todėl reikia siekti kuo didesnio veiksmingumo ir stipresnės sąveikos – siekiant informuoti apie Europą, būtina sutelkti visus išteklius ir įtraukti komunikacinę veiklą į metinius valdymo planus. 2. STIPRINTI PILIEČIŲ VAIDMENĮ Daugiau nei aštuoni europiečiai iš dešimties mano, kad būti informuotam apie Europos reikalus – svarbu. Septyni iš dešimties nori sužinoti daugiau apie savo, kaip ES piliečių, teises. Kone dviejų trečdalių europiečių nuomone, informacija apie ES yra naudinga ir įdomi, tačiau bemaž tiek pat žmonių mano, kad šios informacijos nepakanka[16]. Vis dar jaučiamas viešų debatų, kuriuose piliečiai galėtų išreikšti savo nuomonę ir dalyvauti ES masto sprendimų priėmimo procese, poreikis. Vadovaudamasi naujausiomis Europos Vadovų Tarybos išvadomis, Komisija plėtoja atitinkamas struktūras, priemones ir įgūdžius, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą užtikrinti tinkamą informavimą bei įtraukti piliečius į dialogą bei debatus. 2006 m. buvo pradėti pirmieji šeši tarptautiniai D plano pilietinės visuomenės projektai. 2007 m. – šįkart vietos mastu – buvo remiama dar viena projektų, daugiausia skirtų jaunimui ir moterims, grupė. Ateinančiais mėnesiais Komisija įvertins D plano rezultatus ir pateiks pasiūlymų, kaip būtų galima plėtoti demokratinius debatus visoje Europoje. Šie rezultatai bus apžvelgiami tuo pat metu, kai valstybėse narėse vyks Reformų sutarties ratifikavimo procesas ir bus rengiamasi Europos Parlamento rinkimams. Trečia grupė – pilietinės visuomenės projektai, kurie bus pradėti vykdyti 2008–2009 m. Drauge bus remiamos iniciatyvos, skirtos paskatinti aktyviau dalyvauti ateinančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Atnaujintu D planu taip pat bus siekiama į procesą įtraukti daugelį Europos Sąjungos vystymosi veiklos dalyvių, įskaitant NVO, įvairias profesines asociacijas ir vis daugiau įmonių, norinčių daugiau sužinoti apie Europą, jos politiką, programas ir procesus. Šių įmonių komunikaciniai ištekliai ir žinios neretai yra labai svarbios, todėl Komisija sieks plėtoti partnerystę ir juos informuoti apie visiems rūpimus klausimus, kaip antai klimato kaita ir kova su ksenofobija. Tokiomis aplinkybėmis ypač svarbi yra daugiakalbystė. Per pastaruosius keletą metų Komisija padvigubino savo bendravimo kalbų skaičių. Be to, savo atstovybėse valstybėse narėse ji sukūrė už daugiakalbystę atsakingų biurų tinklą. Ištekliai yra riboti, todėl didinant skelbiamos informacijos apimtį ir siekiant platesnės auditorijos kompromisai yra neišvengiami. Todėl būtina veikti nuosekliai. 2.1. Bendravimas vietos lygiu Kaip jau patvirtino įgyvendinant Veiksmų planą ir D planą sukaupta patirtis, norint įtraukti piliečius į Europos diskusijas, būtina komunikacija regionų ir vietos lygiu. Bandomasis projektas, pagal kurį vienuolikoje Komisijos atstovybių valstybėse narėse ir keturiuose regioniniuose biuruose buvo padidintas už komunikaciją atsakingų darbuotojų skaičius, leido padidinti veiksmų, skirtų Europos diskusijoms nacionaliniame politiniame kontekste plėtoti, skaičių ir kokybę[17]. Komisijos nuomone, yra svarbu remtis šia sėkminga patirtimi, todėl atsižvelgdama į visos dabartinės komunikacinės veiklos vertinimo rezultatus, ji bandys šią patirtį įtvirtinti ir toliau plėtoti. Veiksmus bandomosiose atstovybėse papildė daugiau nei 400 „Europe direct“ informacijos centrų, teikiančių informaciją apie ES vietos ir regiono mastu, taip pat ir kaimo vietovėse, veikla. 2008 m. Komisija atidarys naujus „Europe direct“ informacijos centrus Bulgarijoje ir Rumunijoje. Be to, kitais metais Komisija paskelbs kvietimą dalyvauti konkurse visam tinklui ES 27 šalyse atnaujinti. Taip bus dar labiau padidinta geografinė aprėptis ir užtikrinamas šių centrų gebėjimas teikti informaciją prioritetiniais bei kitais piliečiams aktualiais klausimais. Komisija organizuoja ir daugelio įvairiose srityse veikiančių informacijos ir pagalbos tinklų – pavyzdžiui, EURES, ERA-MORE[18], SOLVIT[19], Europos informacinių centrų ir Naujovių sklaidos centrų – darbą [20] . Šie centrai – unikali jungiamoji grandis ir informacijos skleidėjai – suburia daug vietos ir regiono lygmens dalyvių: socialinių partnerių organizacijų, universitetų, įmonių, užimtumo tarnybų, prekybos rūmų, kalbų centrų ir švietimo organizacijų. Komisija atidžiau išnagrinės galimybes geriau koordinuoti šių centrų veiklą ir taip sustiprinti Komisijos komunikacinius gebėjimus. Taip pat analizuojama ir išorės komunikacijos tinklo didesnės sąveikos, ypač įgyvendinant nustatytus komunikacijos prioritetus, galimybė. Siekiant nustatyti, kaip skirtingi Komisijos tinklai galėtų veikti išvien Bendrosios rinkos paramos tarnyboje, buvo sudaryta iš skirtingų tarnybų atstovų suburta grupė. Atstovybės ne tik bendraus su plačiąja ir pilietine visuomene, bet ir padės organizuoti Komisijos narių vizitus regionuose[21] ir, naudodamos moderniąsias ir tradicines žiniasklaidos technologijas, teiks informaciją regionų ir vietos žurnalistams. Kitų dalyvaujančių ES organų, kaip antai decentralizuotų agentūrų dalyvavimas rodys puikų ES piliečiams skirtų iniciatyvų pavyzdį. Atstovybės ir Europos Parlamento informacijos biurai bendradarbiauja siekdami užmegzti glaudesnius ryšius. Daugeliu atveju jie yra įsikūrę tose pačiose „Europos namų“ patalpose. Tai didina jų pastebimumą bei skatina imtis bendrų veiksmų, tačiau leidžia atstovybėms ir informacijos biurams išlaikyti suverenumą. 2007–2008 m. Talino, Dublino ir Madrido „Europos namuose“ pradedamas vykdyti bendras bandomasis projektas su Europos Parlamentu. Juo siekiama sukurti specialią viešąją erdvę įvairiai Europos veiklai. Bandomuoju Europos viešosios erdvės kūrimo etapu bus pritraukiama nauja publika, kuriamas naujas vizualinis įvaizdis, orientuotas visų pirma į jaunąją kartą. Europos viešoji erdvė – piliečių, NVO, politikų ir žiniasklaidos susitikimo vieta – bus formuojama taip, kad joje būtų galima rengti parodas, rodyti filmus, organizuoti vizitus, diskusijas, debatus ir paskaitas pilietinės visuomenės, politinėmis, švietimo, mokslo temomis, burti ekspertų grupes ir kultūros pasaulio atstovus. Tai iš tiesų padėtų įgyvendinti „Europos kultūros programą globalizuotame pasaulyje“. Bus užmegzti ryšiai su Nacionalinių kultūros institutų tinklu (EUNIC) – bendradarbiaujant su regionų ir vietos tinklais, pilietine visuomene ir žiniasklaida bus siekiama skatinti įvairias ES institucijų remiamas kultūros programas ir kitas iniciatyvas, kad kuo daugiau žmonių miestuose ir kaimuose apie tai sužinotų. Europos viešosiose erdvėse bus konferencijų centras, informacijos biuras, parodų salė ir skaitykla. Kai kurie iš paminėtų dalykų veikia jau dabar, tačiau atvirumas visuomenei ir pastangos į dialogą su Komisija ir Parlamentu įtraukti naujus dalyvius padės kurti naujovišką aplinką. Atsižvelgiant į puikų komunikacijos vykdant vyno sektoriaus reformą pavyzdį bei įvertinant atstovybėms ir departamentams prieinamus išteklius, visas ES politines iniciatyvas jų priėmimo dieną Briuselyje ir valstybėse narėse suinteresuotosioms šalims ir plačiajai visuomenei galėtų pristatyti atitinkamos srities specialistai. 2.2. Aktyvus Europos pilietiškumas Konsultuojantis dėl baltosios knygos buvo patvirtintas stiprus pilietinės visuomenės poreikis aktyviau dalyvauti Europos procese. Aktyvų Europos pilietiškumą Komisija remia vykdydama programas „Europa piliečiams“ ir „Pagrindinės teisės ir pilietybė“[22], kuriomis skatinama dalyvauti demokratiniame ES gyvenime. Prie aktyvaus pilietiškumo skatinimo vykdant tarptautinius judumo mainus taip pat prisidedama programomis „Veiklus jaunimas“ ir „Kultūra“. Švietimas aktyvaus pilietiškumo klausimais – valstybių narių atsakomybė. Pamokos apie Europos piliečių teises ir pareigas į mokyklų mokymo programas yra įtrauktos mažiau nei pusėje ES valstybių narių, Europos integracijos istorijos mokomasi 20 valstybių narių[23]. Gerosios patirties mainų koordinavimas Europos mastu teikia papildomos naudos. Visi proceso dalyviai turėtų visapusiškai įgyvendinti Europos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų – taip valstybės narės galėtų tobulinti socialinius ir pilietinius gebėjimus, kurie yra būtina sėkmingos kiekvieno piliečio veiklos žinių visuomenėje sąlyga. Rekomendacijoje kalbama ir apie užsienio kalbų mokymąsi kaip tarpkultūrinių įgūdžių ugdymo sąlygą. Šie įgūdžiai savo ruožtu yra svarbi sudedamoji aktyvaus Europos pilietiškumo dalis. Komisija pasinaudos 2007 m. viešųjų konsultacijų rezultatais, rodančiais, kaip būtų galima valstybių narių mokyklinio ugdymą papildyti bendra ES lygmens veikla. Pavyzdžiui, bus nagrinėjama, kaip mokyklos turėtų padėti moksleiviams įgytų pagrindinių įgūdžių, ir kaip mokyklų bendruomenės galėtų prisidėti prie jaunimo rengimo būti atsakingais piliečiais, besivadovaujančiais esminėmis Europos vertybėmis. Mokymosi visą gyvenimą programa remiamas su aktyvaus pilietiškumo ir pilietinių įgūdžių stiprinimu susijęs švietimas ir mokymas. Komisija skatins mokytojų patirties mainus šioje srityje. Ji taip pat padės parengti mokykloms ir mokytojams skirtus informacijos apie Europą rinkinius, kuriuose bus ir nuorodos į atitinkamus leidinius, kuriuos galima parsisiųsti iš interneto svetainės „Europa“. Komisija pageidauja pradėti rengti tikslingesnius studentų ir moksleivių apsilankymus, todėl ji analizuos, kaip geriau juos organizuoti. Be to, įvairiems socialiniams sektoriams atstovaujančias grupes (įskaitant ir studentus) Komisijos atstovybės ir „Europe direct“ informacijos centrai kvies į savo patalpose rengiamus seminarus ir diskusijas, kuriuose bus naudojama turima informacinė medžiaga. 2007 m., Vokietijos pirmininkavimo metais, labai sėkmingi buvo maždaug 400 vokiečių tautybės Europos Sąjungos pareigūnų vizitai į gimtąsias mokyklas: jie ne tik inicijavo debatus mokyklose, bet ir sulaukė vietos žiniasklaidos dėmesio. Komisija ketina tokią veiklą vykdyti ir ateityje. Be to, glaudžiai bendradarbiaudama su vietos ir regionų valdžios institucijomis, Europos Parlamento nariais ir pilietine visuomene, Komisija tęs „Gegužės 9-osios iniciatyvą mokyklose“[24]. Vykdydama programas ir įgyvendindama politikos priemones, formuodama vidinį pilietinės visuomenės atstovų tinklą, kuriame keičiamasi patirtimi, aptariamos bendros problemos ir siekiama nuoseklumo Komisijos padalinių, atsakingų už santykius su pilietine visuomene, veikloje, Komisija remia ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis ir tarptautiniais jų tinklais. Pilietinei visuomenei bus suteikta daugiau galimybių bendrauti su Komisija – kiekviename jos departamente bus numatytas vienas asmuo ryšiams pilietinės visuomenės klausimais. 3. EUROPOS VIEŠOSIOS ERDVĖS PLĖTOTĖ Daug politinių sprendimų, darančių reikšmingą poveikį europiečių kasdieniam gyvenimui yra priimami Europos lygmeniu. Piliečių lūkesčius atitinkanti politika, kad ir kokios srities – vidaus rinkos, klimato kaitos, tvaraus judumo, prekybos, energetikos politikos, migracijos – ji būtų, pagrista išsamių konsultacijų procesu – geriausias ES reikšmės įrodymas piliečiams. Informacija apie tokius politinius klausimus turi nepaisyti šalių sienų ir sklisti tarptautiniais komunikacijos kanalais, skatindama debatus ir dialogą visiems svarbiais klausimais, suderintais su Europos darbotvarke. Diskusijos apie ES plėsis ir gilės tik tuo atveju, jei ES sugebės pademonstruoti gaunamus rezultatus. Poreikis užtikrinti saugų cheminių medžiagų naudojimą Europoje parduodamuose produktuose, paslaugų rinkos atvėrimas, kliūčių tarptautiniams mokėjimams mažinimas, vartotojų teisių stiprinimas, oro transporto saugumo didinimas, maisto saugumo ir kokybės užtikrinimas, kaimo vietovių ir aplinkos apsauga, sutarimas klimato kaitos ir energetikos politikos klausimais, tarptautinis policijos bendradarbiavimas, skambučių mobiliojo ryšio užsienio tinkle kainų mažinimas – būtent tokie Europos lygmeniu sprendžiami klausimai susilaukdavo karščiausių debatų. Tokias diskusijas reikėtų skatinti – jos įmanomos tik tuomet, kai sprendimo priėmimo procesas yra vertinamas kaip reikšmingas ir teikiantis papildomos naudos konkrečios valstybės narės įstatymų leidimo procese. 3.1. Politinis aspektas Dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose lygis ir kovos dėl Europos politikos mastas drauge sudaro didelę Europos viešosios erdvės kūrimo uždavinio dalį. Nacionalinės ir Europos politinės partijos ir išrinktieji skirtingų politinių partijų atstovai turi didžiausias galimybes šalies debatuose kelti svarbius su Europa susijusius klausimus ir taip prisidėti prie Europos masto viešųjų debatų. Juk būtent politinių partijų nevienareikšmiai ir dažnai prieštaringi debatai kelia susidomėjimą ir lemia didesnę informacijos aptariamais klausimais paklausą. Pastaraisiais metais būta nemažai puikių pavyzdžių, kai visuomenės susidomėjimą Europos klausimais sukėlė atitinkamos politinės ir rinkiminės partijų nuostatos[25]. Komisija yra įsipareigojusi dėti daugiau pastangų dalyvavimui ateinančiuose Europos Parlamento rinkimuose padidinti. Būsimaisiais D plano pilietinės visuomenės projektais būtent to ir bus siekiama. Be to, 2007 m. birželio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą peržiūrėti dabartinį Europos politinių partijų reglamentą[26], kad būtų galima kurti Europos politines partijas. Tai taip pat padės stiprinti protingus ir aiškius debatus Europos klausimais ir plėtoti Europos viešąją erdvę. Komisija ir toliau sieks maksimaliai padidinti komunikacijos su nacionaliniais parlamentais galimybes. Reaguodama į Europos Parlamento pasiūlymą, Komisija kuria bandomuosius informacijos tinklus (BIT) – interneto diskusijų forumus, kuriuose bendrauja Europos Parlamento nariai, nacionalinių parlamentų nariai, žurnalistai ir nuomonės formuotojai ir kurių veiklą papildo susitikimai visoje ES. Šie tinklai turės didžiulę reikšmę inicijuojant Europos debatus nacionaliniuose parlamentuose. Taip pat bus skatinamos nacionalinių parlamentų narių diskusijos Europos klausimais ir remiamos nacionalinių parlamentų elektroninės informacijos mainų sistemos. 3.2. Žiniasklaida ir informacinės paslaugos Komisija iki šių metų pabaigos pateiks konkrečių pasiūlymų, kaip geriau reaguoti į naujųjų žiniasklaidos technologijų keliamus iššūkius[27]. Garso ir vaizdo žiniasklaida išlieka populiariausiu informacijos apie Europą šaltiniu. Apie svarbius politinius Europos klausimus pranešama televizijos bei radijo naujienose, jie aptariami diskusijų laidose. Televizija ir radijas transliuoja reklamas, susijusias su konkrečių ES sričių politikos informacinėmis kampanijomis. Tačiau tyrimų rezultatai[28] rodo, kad dviejų trečdalių europiečių nuomone, nacionalinės žiniasklaidos skleidžiama informacija apie ES yra nepakankama. Komisija sieks, kad veikiančiais garso ir vaizdo kanalais būtų perduodama daugiau ir nuoseklesnės informacijos apie Europos reikalus ir skatins Europos transliuotojus dirbti drauge. Konsultuojantis dėl baltosios knygos buvo išreikštas pageidavimas, kad Komisija visose ES valstybėse narėse teiktų tokias viešąsias paslaugas – garso ir vaizdo informaciją, šviestų ir įdomiai bei linksmai pristatytų Europos reikalus. Tai turi būti daroma taip, kad transliuotojui būtų paliekama visiška kūrybos laisvė. Dabartinė radijo ir televizijos programų finansavimo politika paskatino dešimtis kanalų rengti programas apie ES. Siekdama padidinti veiksmingumą, Komisija Europos transliuotojų tinklams siūlys pasirašyti daugiametes sutartis. Šie tinklų nariai, laikydamiesi savų kūrybos standartų ir naudodami bendrus programų formatus, savarankiškai kurs ir transliuos programas apie ES. Į šias sutartis bus įtraukiama privaloma kūrybos chartija, užtikrinanti programų rengėjams kūrybos laisvę. „Europa per palydovą“ (EbS) – Komisijos tarnyba, užsiimanti informavimu apie ES reikalus per radiją ir televiziją, taip pat prisidės prie pirmiau nurodytų viešųjų paslaugų teikimo. Eterio laiko paklausa EbS maksimaliai išaugo – šiuo metu tokių renginių kaip Europos Parlamento plenarinės sesijos ir komitetų posėdžiai tiesioginė transliacija „kertasi“ su neredaguotos filmuotos medžiagos perdavimu žurnalistams ir spaudos konferencijoms. Todėl Komisija siūlys kitoms ES institucijoms padvigubinti EbS pajėgumus, kad būtų galima aprėpti visapusišką ES veiklą. Internetas – svarbiausia tekstą, garsą ir vaizdą sujungianti priemonė, užtikrinanti grįžtamąjį vartotojų ryšį ir inicijuojanti jų diskusijas. Jau dabar tai pagrindinė tarptautinių debatų terpė. Bus tęsiamas vienos didžiausių pasaulyje svetainės „Europa“ pertvarkymas – didinamas sąveikumas, tobulinamos vediklio galimybės ir paieškos sistema[29]. Žiniatinklio turinys bus patogesnis ir suprantamesnis, bus pateikiama daugiau vaizdo ir garso medžiagos. Svetainė „Europa“ išliks svarbia informacijos apie Europos Sąjungą kaupimo vieta ir papildys nacionalinių administracijų svetaines. Svetainės pertvarkymo pasiūlymai yra pagrįsti 2007 m. vykdytos vartotojų apklausos rezultatais. Tačiau ES reikia teikti daugiau informacijos internete apskritai, ne tik svetainėje „Europa“. Komisija pageidauja paskatinti pilietinės visuomenės ir privataus ar viešojo sektoriaus svetainių, kuriose remiami ryšiai su Europos piliečiais arba jų tarpusavio ryšiai, tinklo plėtotę – to būtų siekiama remiant svetaines, daug dėmesio skiriančias Europos reikalams ir inicijuojančias debatus ES politikos klausimais. Ir pati Komisija turėtų aktyviau dalyvauti internete vykstančiuose pokalbiuose ir diskusijose. Šios idėjos bus išsamiai analizuojamos dokumentuose dėl interneto ir garso ir vaizdo strategijos, kuriuos Komisija planuoja pristatyti iki 2007 m. pabaigos arba 2008 m. pradžioje. Reikšmingą vaidmenį ES komunikacijoje ir toliau atliks spausdinti leidiniai. Nepaisant vis didesnio interneto įsigalėjimo, spausdintų leidinių paklausa auga. Todėl labai svarbu formuoti mišrią leidybos politiką – naudojantis naujausiomis komunikacijos technologijomis spausdinti leidinius, skelbti juos internete bei garso ir vaizdo formatu[30]. 3.3. Europos visuomenės nuomonės analizė Visuomenės nuomonė – ypatingai svarbus aspektas norint suprasti, ką europiečiai galvoja apie ES ir ko iš jos tikisi. Eurobarometro apklausos padeda analizuoti ir suprasti su įvairių sričių politika susijusius visuomenės lūkesčius, vertinti politikos priemonių poveikį, nustatyti visuomenės problemas bei jai teikiamą informaciją ir taip pagerinti tiek politiką, tiek komunikaciją. Siekdama pagerinti savo gebėjimus įsiklausyti ir reaguoti į visuomenės nuomonę, Komisija ims naudoti naujoviškus Eurobarometro tyrimų, atliekamų konsultuojantis dėl baltosios knygos, metodus[31]. Tikslas – strategiškai naudotis tyrimų rezultatais svarbiausiais politinio proceso etapais, t. y. formuojant politiką ir vertinant poveikį, taip pat planuojant ir vertinant komunikacijos veiklą. Tarp konkrečių patobulinimų – plačiau naudojamos kokybinių tyrimų priemonės, įskaitant naujoviškus kai kurių D plano projektų įgyvendinimo metodus, bei bendra kiekybinių ir kokybinių duomenų analizė, kad būtų galima susidaryti išsamesnį vaizdą apie visuomenės lūkesčius. Dažniau bus naudojami ir tikslinių visuomenės nuomonės tyrimų metodai, padedantys įvertinti komunikacijos poveikį. Dėl spartesnio vertinimo, didesnio dėmesio sutelkimo į faktinį rezultatų panaudojimą bei regionų ir vietos rezultatų analizės, pagerės bendroji tyrimų rezultatų analizės kokybė. Sukauptų duomenų antrinė analizė, atliekama atsiradus poreikiui ir iškilus konkretiems klausimams, bus atliekama dažniau. Apie rezultatus bus informuojama sparčiau ir plačiau. Bus sudaryta visuomenės nuomonės nacionalinių ekspertų grupė, kuri atliks konsultacinį vaidmenį, keisis patirtimi, skatins sąveiką ir patars metodologijos klausimais. „Europe Direct“ ryšių centras[32] teikia piliečių informavimo paslaugas, nemokamai atsako į klausimus visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Jis bus reklamuojamas kaip pagrindinis informacijos teikėjas ES klausimais besidomintiems piliečiams, be to, bus tobulinami šio centro gebėjimai perduoti iš piliečių surinktą informaciją atitinkamiems Komisijos departamentams ir kitoms ES institucijoms. Konsultacijos – būtina ir naudinga pasiūlymų „realumo“ patikrinimo priemonė. Tačiau konsultacijos veiksmingos tik tuo atveju, jei yra pakankamai plačios ir išsamios. Nustačius minimalius konsultacijų standartus[33], Komisija ėmė konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis ir ES piliečiais pačiais įvairiausiais politiniais klausimais. Standartinėje konsultacijų internete svetainėje „Jūsų balsas Europoje“ ( europa.eu/yourvoice ) paaiškinamas konsultacijų procesas, o Komisijos departamentai raginami nuosekliai taikyti standartus. Siekiant geresnio grįžtamojo ryšio, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens suinteresuotųjų šalių požiūrių ir interesų įvairovės ir visapusiškumo ankstyvajame politikos formavimo etape, bus stiprinama neseniai pradėta taikyti tvarka, kuomet į konsultacijų procesą valstybėse narėse įtraukiamos ir atstovybės. Pavyzdžiui, atstovybės užmegs pirmuosius ryšius ir organizuos susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis, kad paskatintų jas dalyvauti svarbiausiose konsultacijose, susijusiose su komunikacijos prioritetais. 4. BENDRADARBIAVIMO STIPRINIMAS Europos politiniais klausimais, kad ir skirtingais būdais ir nevienodu mastu, informuoja visos ES institucijos, organai ir valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos visoje Europoje. Visi tiesioginiai Europos sprendimų priėmimo proceso dalyviai privalo bendrauti ir paaiškinti savo požiūrį. Visi jie išlaiko autonomiją ir teisę bendrauti pačių nustatytu būdu, tačiau skatindami debatus ir diskusijas apie Europą iš esmės jie privalo veikti išvien, kaip partneriai. Iki šiol visi bandymai imtis bendrų komunikacijos veiksmų buvo labai konkretūs ir riboti, tačiau susitarti dėl bendros temos ir drauge veiksmingiau dirbti yra tiesiog būtina. Konsultuojantis dėl baltosios knygos paaiškėjo, kad jaučiamas ES institucijų, organų ir valstybių narių didesnės savitarpio paramos ir bendradarbiavimo visuomenės informavimo apie Europą srityje poreikis. Todėl Komisija, pasiūlydama Institucijų susitarimą, sieks sustiprinti visų lygių partnerystes, skirtas bendriems ES komunikacijos prioritetams įgyvendinti. 4.1. Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis Už Europos politikos krypčių nustatymą Taryboje ir už atsiskaitymą piliečiams atsako nacionalinės vyriausybės. Apklausos rezultatai rodo, kad piliečiai iš nacionalinių vyriausybių tikisi būti informuojami apie jiems aktualią ES veiklą ir šios veiklos poveikį jų kasdieniam gyvenimui. Daugiau nei du trečdaliai piliečių ES kompetencijos klausimais pageidautų kreiptis į nacionalines institucijas. Vis dėlto Komisija visoms suinteresuotoms valstybėms narėms gali suteikti vertingos pagalbos. Ji siūlo stiprinti santykius su tokiomis valstybėmis narėmis – rengti reguliarius susitikimus su atitinkamos valstybės narės nacionaliniais komunikacijos pareigūnais ir nustatyti svarbiausius komunikacijos prioritetus, užtikrinti proceso priežiūrą, keistis informacija apie su komunikacija susijusią veiklą[34]. Be to, Komisija siekia su suinteresuotomis valstybėmis narėmis užmegzti valdymo partnerystes. Tokia partnerystė, kurioje bendrai numatytu būdu dalyvauja Komisija, Parlamentas ir valstybė narė, buvo sėkmingai įgyvendinama Vokietijoje; dėl tokių partnerysčių jau susitarta su Vengrija ir Slovėnija. Šiuo metu deramasi ir su kitomis tokioje partnerystėje dalyvauti pageidaujančiomis valstybėmis narėmis[35]. Šios partnerystės galėtų būti puiki bendros veiklos priemonė nustatytiems komunikacijos prioritetams įgyvendinti šalies, regionų ir vietos lygiu. Valdymo partnerystės stiprina komunikacinės veiklos koordinavimą įgyvendinant nustatytus bendrais komunikacijos planais pagrįstus prioritetus[36]. Dėl šių politinio lygmens planų derasi Komisija, Europos Parlamentas ir atitinkamos valstybės narės institucijos, įgaliotos spręsti su komunikacija susijusius klausimus. Todėl veikla pagal bendrą komunikacijos planą yra politiškai integruota – užtikrinama, kad sprendžiant Europai svarbiu klausimus atstovaujama įvairiems požiūriams. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas padės suderinti komunikaciją su vietos aplinkybėmis ir su nacionalinėmis politinėmis darbotvarkėmis (pavyzdžiui, tokiais renginiais kaip rinkimai, kitais svarbiais nacionaliniais įvykiais bei ypatingomis progomis). Atsakomybę įgyvendinant valdymo partnerystes dalijasi Komisija ir atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos. Komisija teikia finansavimą, o valstybė narė – žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą[37]. Puikus pavyzdys – tęsiama valdymo partnerystė su Vokietijos federacine vyriausybe. Ji laikoma vertinga priemone bendroms valstybės narės ir Europos institucijų idėjoms įgyvendinti. Nuo 2005 m. imtasi dešimčių didelių iniciatyvų ir įrodyta tokio glaudaus bendradarbiavimo teikiama nauda[38]. Skatinant informavimą apie Europą lemiamą vaidmenį atlieka atskirai veikiančios ar į asociacijas susibūrusios regionų ir vietos valdžios institucijos. Komunikacija turi būti organizuojama taip, kad būtų pastebimi vietos gyventojams svarbūs ES sprendimai ir politinės priemonės[39]. Bendradarbiaudama su Regionų komitetu Komisija užtikrins, kad šioms valdžios institucijoms būtų teikiama reikiama informacija ir numatyti tinkami mechanizmai, padedantys kaupti jų idėjas ir pasiūlymus, susijusius su komunikacijos apie Europą tobulinimu vietos ir regionų lygiu. Į valdymo partnerystes reikėtų įtraukti ir regionų ir vietos lygmens veiksmus drauge su veikla, vykdoma pagal strategines partnerystes (atskiras, papildomas projektų finansavimas). Atstovybių, „Europe Direct“ informacijos centrų, šioje srityje veikiančių ES agentūrų[40] veikla apsiribojama nebus – Komisija užmegs glaudesnius ryšius su Briuselyje įsikūrusiais 250 regionų ir vietos valdžios institucijoms atstovaujančiais biurais. 4.2. Bendradarbiavimas su Europos institucijomis Institucijų informacijos grupė – šiuo metu veikianti politinė struktūra, skirta ES komunikacijos strategijai formuoti ir bendriems ES ir valstybių narių komunikacijos prioritetams nustatyti. Šiai grupei pirmininkauja Europos Parlamento, Komisijos ir ES pirmininkaujančios šalies atstovai. Tačiau reikėtų stiprinti ir plėtoti jos politinį statusą ir teisėtumą, kad ES komunikacijos prioritetai būtų formuluojami iš anksto, ES institucijoms ir valstybėms narėms paliekant laiko suderinti savo komunikacijos darbotvarkes. Institucijų informacijos grupių sprendimus turi lydėti aiškus ir nuoseklus rezultatų vertinimas – tiek politinis, tiek administracinis. Tarybos darbo grupė informavimo klausimais, remiama ES pirmininkaujančios šalies, stebės komunikacijos procesą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas šios grupės veikloje dalyvauja stebėtojų teisėmis. Bendradarbiavimas su šiais komitetais stiprinamas prie galiojančių bendradarbiavimo susitarimų protokolų pridedant informavimo politiką reglamentuojančius priedus. Prieduose pabrėžiama Komisijos ir abiejų komitetų politinė valia užmegzti ilgalaikę partnerystę ir veikti išvien plėtojant decentralizuotą informavimą ir komunikaciją su Europos piliečiais. Bendradarbiavimas bus grindžiamas aiškiai apibrėžtais komunikacijos prioritetais, kurie bus įgyvendinami decentralizuotai regionų ir vietos lygmenimis. 4.3. Institucijų susitarimas dėl komunikacijos Komisija siūlo su Europos Parlamentu ir Taryba sudaryti institucijų susitarimą, kuris sudarytų geresnio bendradarbiavimo ES komunikacijos srityje pagrindą, tačiau neapribotų ES institucijų ir valstybių narių autonomijos. Visos kitos institucijos ir organai raginami paremti Komisiją, Europos Parlamentą ir Tarybą atliekant šią užduotį. Tokio institucijų susitarimo tikslas – požiūrių į svarbiausius visos Europos Sąjungos komunikacijos prioritetus konvergencija, ES masto komunikacijos veiklos sprendžiant prioritetinius klausimus papildomos naudos nustatymas, atskirų institucijų naudojamų išteklių sinergija, su prioritetais susijusios veiklos vykdymas, valstybių narių skatinimas bendradarbiauti. Tai nereiškia, kad ES institucijos turi atsisakyti individualios, tik joms būdingos komunikacijos, susijusios su konkrečiu jų vaidmeniu ir suinteresuotosiomis šalimis. Komisija pripažįsta kiekvienos valstybės narės vaidmenį informuojant apie Europą oficialiąja šalies kalba nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu. Institucijų susitarimu bus įtvirtintas ES institucijų ir valstybių narių politinis įsipareigojimas imtis atsakomybės už piliečių informavimą ES klausimais. Be to, šiuo politiniu susitarimu bus pabrėžiami pagrindiniai principai ir teisės, kurių būtina laikytis informuojant apie Europą, ir nustatoma partnerių bendradarbiavimo tvarka, numatoma tinkama priežiūra ir politinė atskaitomybė. Įtraukties, pliuralizmo ir dalyvavimo principais turėtų būti remiamasi atliekant bet kokią informavimo apie Europą veiklą. Komisija, remdamasi Institucijų susitarimu, rengs ir kitoms ES institucijoms bei patariamiesiems organams teiks metinį darbo planą, kuriame, atsižvelgiant į diskusijas apie Metinėje politikos strategijoje numatytus prioritetus, bus nustatomi ES komunikacijos prioritetai. 5. IšVADOS Siekdama užtikrinti veiksmingą ir integruotą komunikaciją, Komisija sutelks visus savo išteklius. Visų pirma Komisija siūlo: - sudaryti Institucijų susitarimą, kuris sudarytų geresnio bendradarbiavimo ES komunikacijos srityje pagrindą, tačiau neapribotų ES institucijų ir valstybių narių autonomijos; - sudaryti savanoriškas valdymo partnerystes su valstybėmis narėmis, kurios būtų pagrindine bendrų komunikacijos iniciatyvų įgyvendinimo priemone; - plėtoti atstovybėse kuriamų Europos viešųjų erdvių tinklą; - nustatyti būdus, kaip bendrais ES lygmens veiksmais būtų galima papildyti valstybių narių mokyklinio ugdymo sistemų veiklą; - gerinti Eurobarometro tyrimus; - įtvirtinti bandomuosius informacijos tinklus (BIT), kad pagerėtų Europos ir valstybių narių politikų savitarpio komunikacija ir jų komunikacija su kitais nuomonės formuotojais. Be to, Komisija ateinančiais mėnesiais: - priims naują interneto strategiją, pagal kurią bus remiami pilietinės visuomenės tinklai, privataus ir viešojo sektoriaus interneto svetainės, kuriose daug dėmesio skiriama ES klausimams ir skatinami Europos piliečių tarpusavio ryšiai; - priims naują garso ir vaizdo strategiją, pagal kurią bus remiami visos Europos transliuotojų, rengiančių ir transliuojančių programas apie ES, tinklai; - pateiks pranešimą apie D planą, pagal šį planą pradės naujus pilietinės visuomenės projektus ir visų pirma sieks remti Reformų sutarties ratifikavimo procesą bei didinti 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose dalyvausiančių rinkėjų skaičių; - analizuos galimybes stiprinti ir skleisti informaciją apie naujausius puikius atstovybių darbo tobulinimo pavyzdžius. Poveikio biudžetui pažyma POLITIKOS SRITIS: 16 ANTRAŠTINĖ DALIS – KOMUNIKACIJA VEIKLA: VISA POLITIKOS SRITIES VEIKLA | KOMUNIKATAS „EUROPOS KOMUNIKACINė PARTNERYSTė“ | 1. biudžeto eilutės (remiantis 2008 m. PBP nomenklatūra) 1.1. Veiklos eilutės 16 02 02 Žiniasklaidos veiksmai 16 02 03 Informacija žiniasklaidai 16 02 04 Radijo ir televizijos studijų veikimas, garso ir vaizdo įranga 16 03 01 Informacijos perdavimas 16 03 02 Vietos veiksmai 16 03 04 Specialūs veiksmai prioritetiniais klausimais, įskaitant PRINCE 16 03 06 Bandomasis bandomųjų informacijos tinklų (angl. PINs) projektas 16 04 01 Viešosios nuomonės analizė 16 04 02 Prijungties režimu veikiančios informacijos ir komunikacijos priemonės 16 04 03 Tiksliniai leidiniai 1.2. Susijusi techninės ir administracinės pagalbos eilutė 16 01 04 01 Komunikacijos veiksmai. Administracinės valdymo išlaidos 2. TEISINIS PAGRINDAS Uždaviniai, kuriuos Komisija įgyvendina dėl savo prerogatyvų instituciniu lygiu, kaip numatyta 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1), 49 straipsnio 6 dalyje. 3. BIUDŽETO YPATYBĖS Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija | 16 01 04 01 Komunikacijos veiksmai. Administracinės valdymo išlaidos | NPI | NDIF | NE | NE | NE | Nr. [3b] | 16 02 04 Radijo ir televizijos studijų veikimas, garso ir vaizdo įranga | NPI | DIF | NE | NE | NE | Nr. [5] | 16 02 02 iki 16 04 03 (išskyrus 16 02 04) COMM GD veiklos biudžeto eilutės | NPI | DIF | NE | NE | NE | Nr. [3b] | 4. FINANSINIO POVEIKIO VERTINIMAS REMIANTIS PAGRINDINIU TIKSLU IR REZULTATU Šio komunikato vykdymo ištekliai nėra didesni, nei numatyta daugiamečio finansinio programavimo dokumente (kaip nustatyta SEK(2007) 500). 3.1. Finansinių išteklių apžvalga Žiūrėti priedo1 lentelę. 3.2 Išsamus pagrindinių veiksmų finansinio poveikio vertinimas Žiūrėti priedo 2 lentelę. 5. ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS. SPECIALŪS POREIKIAI Išlaidos, skirtos žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdančiajam GD pagal metinių paskyrimų tvarką skirtų lėšų. Kadangi 2006 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė pirmąjį teigiamą vertinimą, pridėtoje lentelėje yra „bandomųjų atstovybių“ eilutė. Nepaisant to, Komisija stengiasi remtis sėkminga patirtimi, todėl peržiūrės visos šiuo metu įgyvendinamos komunikacijos veiklos vertinimo rezultatus, įskaitant ir bandomųjų atstovybių pridėtinę vertę, ir spręs dėl galimo jų veiklos pratęsimo ateinančiais metais. Annex Table 1 Antraštinė dalis | 2007 m. biudžetas | 2008 m. PBP | Finansinis programavimas | - Annex Table 2 (page 1 / 2) [pic] - Table 2 (page 2 / 2) [pic] [1] SI(2007) 500. [2] SEK(2005) 985. [3] KOM(2005) 494. [4] KOM(2006) 35. [5] SEK(2007) 1265. [6] SEK(2007) 912. [7] KOM(2006) 194. [8] KOM(2006) 211. [9] Sprendimas Nr. 1904/2006/EB, OL L 378, 2006 12 27. [10] KOM(2007) 242. [11] Pavyzdžiui, 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1828/2006 dėl Struktūrinių fondų įgyvendinimo ir 2005 m. rugsėjo 20 d. reglamente dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos vadovaujančioms institucijoms nustatyti tokie su komunikacija susiję reikalavimai 2007–2013 m.: jos privalo skelbti naudos gavėjų sąrašus, rengti informacinius plakatus vykdomų projektų vietose, šalies ar regiono masto renginius arba metinius renginius valstybėse narėse ir regionuose. Komisijos atstovybės taip pat gali prisidėti prie šios veiklos – jos gali skleisti informaciją galimiems naudos gavėjams. [12] Ieškant bendros veiklos galimybių, kai kurie iš šių prioritetų bus aptariami Institucijų informacijos grupėje (žr. 4.2). [13] Puikus pavyzdys – vyno rinkos reformos kampanija. [14] Komunikacijos generalinis direktoratas komunikacijos prioritetams įgyvendinti skirs žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir paragins Komisijos atstovybes imtis tokių veiksmų rengiant ir įgyvendinant Metinius valdymo planus. [15] Kaip numatyta SEK(2007) 500 ir SEK(2007) 530. [16] Visi šiame komunikate pateikiami viešosios nuomonės tyrimų rezultatai – iš Greitųjų Eurobarometro apklausų baltosios knygos klausimais, Nr. 198a, ES komunikacija ir piliečiai. Tyrimas atliktas 2006 m. rugsėjo mėn. [17] 2006 m. atstovybės suorganizavo daugiau kaip 830 seminarų, parengė 4000 pranešimų spaudai ir konferencijoms bei talkininkavo Komisijos narių 370 vizitų metu. [18] EURES – Europos užimtumo tarnybų tinklas; ERA-MORE – Europos judumo centrų tinklas. [19] SOLVIT – problemų sprendimo tinklas internete, kur ES valstybės narės nepradėdamos teisminių procedūrų drauge ieško būdų problemoms, kylančioms, kai valstybinės institucijos neteisingai taiko Vidaus rinkos įstatymą, spręsti. [20] 2008 m. Europos informacinių centrų ir Naujovių sklaidos centrų veiklą perims naujas verslą ir naujoves remiantis tinklas. Jis apjungs maždaug 600 informacinių centrų kone visoje ES 27 teritorijoje. [21] Visų pirma būtų remiamasi sėkmingais Komisijos narių vizitais įvairiuose pirmininkaujančios šalies regionuose tradicinių Komisijos ir pirmininkaujančios šalies kadencijos pradžios susitikimų metu. [22] 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas 16505/06. [23] Pilietiškumo ugdymas Europos mokyklose, Informacinis Europos švietimo tinklas (Eurydice) 2005 m. [24] 2007 m. EuropeAid surengė 75 „ambasadorių“ vizitus į 44 regionų 18 valstybių narių mokyklas, kur jie dalyvavo diskusijose apie išorės bendradarbiavimą, sulaukusiose 97 000 moksleivių dėmesio. Panašiuose vizituose, tačiau neapsiribodama vien mokyklomis, dalyvavo ir Žemės ūkio generalinio direktorato Žalioji komanda, kurią sudarė 80 „ambasadorių“, skleidusių informaciją visuomenei svarbiais klausimais, aiškinusių BŽŪP ir kaimo plėtros politiką. [25] Pavyzdžiui, Konstitucija, ES plėtra bei ekonominiai klausimai, kaip antai Paslaugų direktyva. [26] KOM(2007) 364. [27] Šioje dalyje pateikti pasiūlymai yra parengti remiantis 2006 m. gruodžio 4–5 d. Helsinkyje vykusioje konferencijoje „Europe in Vision“ dalyvavusių suinteresuotųjų šalių rekomendacijomis. [28] Kiekybinis tyrimas „Europa ir televizija“, kuriame dalyvavo 27 ES valstybių narių televizijos žiūrovai. Europos Komisija, 2007 m. balandžio mėn. [29] Informatikos generalinis direktoratas atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama parengti rekomendacijas Komisijai, susijusias su kompiuterinėmis paieškos sistemomis. [30] Už leidinių skelbimą internete ir kitais būdais atsako Leidinių biuras. Jam vadovauja tarpinstitucinis valdymo komitetas. Leidinių biuras tvarko ES knygyną ( EU Bookshop ), kuris suteikia galimybę piliečiams naudotis visais ES leidiniais. [31] Tai buvo pasiūlyta suinteresuotųjų šalių konferencijoje „Europos visuomenės nuomonės analizė“, Madridas, 2006 m. spalio 27 d. [32] Įsikūręs Briuselyje. [33] KOM(2002) 704. [34] Siekiant šio tikslo bus toliau plėtojamas jau veikiantis valstybių narių ir ES institucijų tinklas (ES–Infonet). [35] Austrija, Belgija, Italija, Latvija, Lenkija, Portugalija ir Prancūzija. [36] Valstybėms narėms gali būti siūloma ir kitokio pobūdžio partnerystė su Komisija KOM(2004) 196. [37] Valdymo partnerystės nepanaikina Komisijos galimybių tęsti ar pradėti kitos formos partnerystes komunikacijos srityje, pvz., veikti pagal strategines partnerystes ar ad hoc susitarimus. Tai labai lanksčios priemonės, o jų teikiama nauda jau įrodyta tam tikrose konkrečiose srityse, pvz., įvedant eurą. [38] Vokietijos nacionalinis informacinis turas „Europai sukanka 50 – jos gimtadienį švenčia 50 miestų“ ir Mokomasis seminaras aukštųjų mokyklų leidinių redaktoriams, kuriuo buvo siekiama propaguoti informavimą apie ES aukštųjų mokyklų leidiniuose – tik du sėkmingų projektų, įgyvendintų pagal valdymo partnerystes, pavyzdžiai. [39] Škotijos patirtis – Šiaurės jūros regioninė patariamoji taryba, tiesiogiai konsultuojanti žuvininkystės politikos veikiamas gyventojų grupes, ir kitos regioninės tarybos, įsteigtos pagal Bendrąją žuvininkystės politiką – rodo, kad piliečius domina klausimai, tiesiogiai veikiantys jų gyvenimą. [40] Pavyzdžiui, 2008 m. pradžioje pradės veikti ES masto verslo paramos tinklas.