[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 29.6.2007 KOM(2007) 354 galutinis KOMISIJOS ŽALIOJI KNYGA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai {SEC(2007) 849} KOMISIJOS ŽALIOJI KNYGA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai (Tekstas svarbus EEE) Turinys 1. Prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos mažinimo aplinkybės 3 2. Kodėl reikėtų visiems susirūpinti 4 3. Europa taip pat nukentės 5 4. Europa turi prisitaikyti. Europos visuomenės ir Europos viešosios politikos uždaviniai 9 5. ES veiksmų sutelkimas: lankstus veiklos orientavimas keturiomis prioritetinėmis kryptimis 14 5.1. Pirmasis prioritetas – išankstiniai ES veiksmai 14 5.1.1. Į galiojančių ir ateityje priimsimų teisės aktų ir politikos įgyvendinimą įtraukti prisitaikymo priemones 14 5.1.2. Į Bendrijos finansavimo programas įtraukti prisitaikymo priemones 19 5.1.3. Kurti naujas politines priemones 20 5.2. Antrasis prioritetas – integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones į ES išorės veiksmus 21 5.3. Trečiasis prioritetas: mažinti netikrumą plečiant žinių bazę integruotų klimato kaitos mokslinių tyrimų rezultatais 24 5.4. Ketvirtasis prioritetas – rengiant koordinuotas ir visapusiškas prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas įtraukti Europos visuomenę, verslo ir valstybinį sektorius 26 6. Tolesni žingsniai 27 Priedai Pastaba: visas šio dokumento diagramas ir visus žemėlapius reikėtų atspausdinti spalvotai 1. PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS IR JOS MAžINIMO APLINKYBėS Klimato kaita šiandien kelia dvejopą uždavinį. Pirma, skaudžių klimato kaitos pasekmių galima išvengti tik anksti ir iš esmės sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Todėl pagrindinis integruotos ES klimato kaitos ir energijos politikos uždavinys – greitai pereiti prie pasaulinės mažo anglies kiekio ekonomikos ir taip pasiekti ES tikslą: kad vidutinė pasaulio temperatūra padidėtų ne daugiau kaip 2°C palyginti su iki pramoniniu lygiu. Jei temperatūra pakils daugiau kaip 2°C, labai išaugs pavojingo ir neprognozuojamo klimato kaitos poveikio grėsmė ir prisitaikymo prie jos išlaidos. | Todėl pasaulio bendruomenei taip svarbu sumažinti klimato kaitos poveikį ir todėl ES valstybių ir vyriausybių vadovai 2007 m. pavasario Taryboje vienbalsiai sutiko iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti bent 20 %, o jei bus pasiektas visapusis susitarimas su kitomis pasaulio šalimis – 30 % iki tų pačių metų; Taryba taip pat paragino iki 2050 m. išmetimo lygį visame pasaulyje sumažinti 50 % palyginti su 1990 m. lygiu. Antra, kadangi klimato kaita jau vyksta, viso pasaulio visuomenės turi prie jos prisitaikyti, nes šiame amžiuje ir vėliau atmosferos temperatūra neišvengiamai pakils, net jei per ateinančius dešimtmečius pasauliui pavyktų veiksmingai sumažinti klimato kaitą. Nors klimato kaitos mažinimo veiksmus neišvengiamai turi papildyti prisitaikymo prie jos poveikio veiksmai, jie nėra ŠESD išmetimo mažinimo alternatyva. Prisitaikyti galima tik tam tikru mastu. Jei bus peržengtos tam tikros temperatūrų ribos, manoma, kad klimato kaita turės tam tikrų skaudžių ir negrįžtamų pasekmių (pvz., didelėms gyventojų grupėms gali tekti persikraustyti). | [pic] | Europos Sąjunga turi priimti prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkį ir dirbti kartu su savo valstybėmis narėmis bei valstybėmis partnerėmis visame pasaulyje. Siekiant tinkamai koordinuoti klimato kaitos poveikiui skirtą politiką ir užtikrinti jos veiksmingumą, būtina veikti visos Europos mastu. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai turi būti derinami su jos mažinimo veiksmais ir atvirkščiai. Tai taip pat būtina siekiant, kad išliktų Lisabonos strategija pasiekti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo rezultatai. Šioje žaliojoje knygoje nagrinėjami klimato kaitos poveikis Europoje, galimi veiksmai ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos politika. Pagrindinis dėmesys skiriamas ES veiksmams, tačiau atsižvelgiama ir į valstybių narių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį, svarbų formuojant veiksmingą prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Kadangi prisitaikymas prie klimato kaitos yra visuotinis uždavinys, šioje žaliojoje knygoje žvelgiama plačiau ir aptariama, kokias Europos prisitaikymo prie klimato kaitos priemones būtų galima taikyti kitose pasaulio šalyse; taip pat aptariama, kaip ES galėtų tapti šios srities lyderė pasaulio mastu. Per neseniai Heiligendame įvykusį G8 susitikimą pasidžiaugta, kad priimta Nairobio prisitaikymo prie klimato kaitos darbo programa, ir pabrėžtas dalyvių įsipareigojimas plėsti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis ir didinti joms paramą šioje srityje. | 2. KODėL REIKėTų VISIEMS SUSIRūPINTI Jau dabar daugelyje pasaulio vietų kenčiama nuo neigiamų nuo 1850 m. 0,76 °C pakilusios vidutinės pasaulio temperatūros padarinių. Jei nebus įgyvendinta veiksminga pasaulio klimato kaitos mažinimo politika, pagal pačias optimistiškiausias pasaulio klimato atšilimo prognozes, pateiktas Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės 4-joje vertinimo ataskaitoje (TKKG 4VA, I darbo grupė), 2100 m. temperatūra pakils 1,8°C–4°C palyginti su 1990 m. lygiu. Tai reiškia, kad pasaulio temperatūra pakiltų trim–šešiais kartais daugiau, palyginti su iki pramoniniu lygiu. Nieko nekeičiant, net ir geriausiu atveju temperatūra, palyginti su iki pramoniniu lygiu, pakils daugiau kaip 2°C. Šios žaliosios knygos priede išsamiau paaiškinta temperatūros kaita ir poveikis visam pasauliui. Per pastaruosius tris dešimtmečius klimato kaita jau labai paveikė daugelį fizinių ir biologinių sistemų visame pasaulyje: - Vanduo. Dėl klimato kaitos dar sumažės prieigų prie saugaus geriamojo vandens. Šiuo metu tirpstantys ledynai aprūpina vandeniu daugiau kaip milijardą žemės gyventojų; kai jie ištirps, žmonės atsidurs labai nepalankioje situacijoje ir greičiausiai migruos į kitus pasaulio regionus, sukeldami vietinę arba netgi visuotinę suirutę ir nesaugumą. Tikėtina, kad sausrų niokojami plotai padidės. - Ekosistemos ir biologinė įvairovė. Pagal dabartinius apskaičiavimus maždaug 20–30 % augalų ir gyvūnų rūšių padidės išnykimo grėsmė, jei vidutinė pasaulio temperatūra pakils daugiau kaip 1,5–2,5°C. - Maistas. Prognozuojama, kad klimato kaita padidins bado grėsmę; žmonių, kuriems gresia badas, skaičius gali išaugti dar keliais šimtais milijonų. - Pakrantės. Pakilus jūros lygiui, iškils grėsmė Nilo deltai, Gango ir Brahmaputros deltai ir Mekongo deltai, ir iki 2050 m. kiekvienoje iš jų pastogės gali netekti po daugiau kaip 1 mln. gyventojų. Mažų salų gyventojai kenčia jau dabar. - Sveikata. Klimato kaita tiesiogiai ir netiesiogiai paveiks žmonių ir gyvūnų sveikatą. Svarbiausi pavojai, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį, yra ekstremalių oro sąlygų poveikis ir užkrečiamųjų ligų daugėjimas. Nuo klimato sąlygų priklausančios ligos yra tarp daugiausiai gyvybių visame pasaulyje nusinešančių ligų. 2002 m. vien nuo diarėjos, maliarijos ir baltymų bei energijos stokojančios mitybos mirė 3,3 mln. žmonių visame pasaulyje, 29 % iš jų Afrikoje. 3. EUROPA TAIP PAT NUKENTėS Klimato kaitos poveikis Europoje ir Arktyje jau yra akivaizdus ir pamatuojamas. Klimato kaita labai paveiks Europos gamtą ir beveik visus ekonomikos sektorius ir visuomenės dalis. Kadangi klimato poveikis ir ekosistemų pažeidžiamumas nėra linijiniai dydžiai, net ir maži temperatūros pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių. 3 priede apibūdinamas poveikis pagrindiniams Europos geografiniams regionams. Per praeitą šimtmetį Europos klimatas sušilo beveik 1°C, tai yra daugiau negu pasaulio vidurkis. Šiltesnėje atmosferoje susidaro daugiau vandens garų, tačiau naujas kritulių pasiskirstymas regionuose yra labai nevienodas. Šiaurės Europoje iškrenta gerokai daugiau lietaus ir sniego, o Pietų Europoje padažnėjo sausros. Neseni temperatūros šuoliai, tokie kaip rekordinė karščio banga 2003-iųjų vasarą, sutampa su žmogaus daromu poveikiu klimatui. Nors neįmanoma atsekti konkrečių meteorologinių įvykių priežasties, statistinės analizės parodė, kad dėl klimato kaitos jau gerokai išaugo tokių įvykių tikimybė. Yra daugybė įrodymų, kad beveik visi gamtos, biologiniai ir fiziniai procesai kinta priklausomai nuo klimato pokyčių Europoje ir visame pasaulyje (pvz., anksčiau pražysta medžiai, tirpsta ledynai). Iki 2080 m. daugiau kaip pusė Europos augalų rūšių gali tapti pažeidžiamos arba joms gali iškilti išnykimo grėsmė. Labiausiai pažeidžiamos Europos vietovės (žr. 1 ir 2 paveikslus) yra: - Pietų Europa ir visas Viduržemio jūros baseinas, nes čia labai išaugo temperatūra ir sumažėjo kritulių tose vietovėse, kuriose jau ir taip trūksta vandens; - kalnų vietovės, ypač Alpės, kuriose sparčiai kyla temperatūra, todėl ištirpsta daug sniego bei ledo ir keičiasi upių srautai; - pakrančių zonos, nes kyla jūros lygis ir didėja audrų grėsmė; - tankiai gyvenamos salpos, nes jose yra padidėjusi audrų, gausaus lietaus ir staigių potvynių, padarančių daug žalos apstatytoms vietovėms ir infrastruktūrai, grėsmė; - Skandinavija, kurioje prognozuojamas kritulių pagausėjimas ir gerokai daugiau jų iškris kaip lietus, o ne sniegas; - Arkties regionas, kuriame temperatūros pokyčiai bus ryškesni negu bet kurioje kitoje Žemės vietoje. Daugelis ekonomikos sektorių yra labai priklausomi nuo klimato sąlygų, taigi klimato kaita tiesiogiai paveiks jų veiklą ir verslą. Tai pasakytina apie žemės ūkio, miškų ūkio, paplūdimių ir slidinėjimo turizmo, sveikatos sektorius. Miškai nukentės dėl sumažėjusio vandens kiekio, audrų, pakilusios temperatūros, didesnių gaisrų ir pagausėjusių ligų. Padažnėję ir suintensyvėję ekstremalūs įvykiai, pavyzdžiui, audros, labai gausūs krituliai, jūros potvyniai ir staigūs potvyniai, sausros, miškų gaisrai ir nuošliaužos niokoja pastatus, transporto bei pramonės infrastruktūrą, taip netiesiogiai paveikdami finansinių paslaugų ir draudimo sektorius. Netgi ne ES teritorijoje patirti nuostoliai galėtų turėti svarbių pasekmių, pvz., sumažėjęs medienos tiekimas Europos perdirbamajai pramonei. Energijos sektorių ir energijos vartojimą klimato kaita paveiks įvairiai: - regionuose, kuriuose sumažės kritulių arba padažnės sausos vasaros, bus mažiau vandens šiluminėms arba atominėms elektrinėms aušinti bei elektros energijai gaminti hidroelektrinėse. Aušinamosios vandens savybės taip pat sumažės, nes jis apskritai taps šiltesnis, todėl gali būti peržengtos nustatytos išmetimo ribos. - pakitus kritulių režimui, o kalnuose – sumažėjus ledo ir sniego kiekiui, pasikeis upių srautai. Dėl išaugusios erozijos grėsmės gali greičiau dumblėti hidroelektrinių užtvankos. - sumažės šildymosi poreikis, tačiau išaugs elektros srovės tiekimo nutrūkimo grėsmė, nes karštis verčia daugiau naudotis oro kondicionieriais ir todėl išauga elektros paklausa. - didesnė audrų ir potvynių rizika gali kelti grėsmę energetikos infrastruktūrai. Pagrindinės ilgalaikės transporto infrastruktūros, pavyzdžiui, greitkelių, geležinkelių, vandens kelių, oro uostų, uostų ir geležinkelio stočių veikimas bei atitinkamos transporto priemonės yra paveikios meteorologinėms ir klimato sąlygoms, taigi jas veikia kintantis klimatas. Pavyzdžiui: - pakilus jūros lygiui bangolaužiai ir krantinės nebebus tokia veiksminga apsauga; - apskritai galima tikėtis, kad audrų ir potvynių, tačiau ir karščio bangų, gaisrų ir nuošliaužų griaunamasis poveikis ir dėl jų patiriami nuostoliai didės. Visa tai reiškia, kad nors klimato kaitos poveikis tam tikrais atvejais gali būti teigiamas (pvz., kai kuriose Europos vietose gali atsirasti galimybės žemės ūkio veiklai), neigiamų pasekmių bus gerokai daugiau. [pic] 1 paveikslas: Vidutinės metinės temperatūros pokyčiai amžiaus pabaigoje[1][C°] [pic] 2 paveikslas: Vidutinių metinių kritulių pokyčiai amžiaus pabaigoje [%] [pic] 4. EUROPA TURI PRISITAIKYTI. EUROPOS VISUOMENėS IR EUROPOS VIEšOSIOS POLITIKOS UžDAVINIAI Galimi veiksmai – taupyti būsimas išlaidas Sterno atliktoje klimato kaitos ekonominių pasekmių apžvalgoje[2]daroma išvada, kad prisitaikant prie klimato kaitos galima sumažinti išlaidas, jei bus vykdoma tinkama politika, panaikinanti kliūtis privačiai veiklai. Mažai tikėtina, kad rinkos jėgos pačios savaime sąlygotų veiksmingą prisitaikymą prie klimato kaitos, nes klimato prognozės nėra visiškai patikimos, be to, trūksta finansinių išteklių. Todėl tinkamiausia išeitis – prisitaikymas mažomis sąnaudomis. Preliminariais Sterno ataskaitos apskaičiavimais, vidutinei pasaulio temperatūrai pakilus 3–4°C, infrastruktūros ir pastatų pritaikymui papildomai reikėtų išleisti 1–10 % bendros investicijų į statybą EBPO šalyse sumos. Norint padaryti naują infrastruktūrą ir naujus pastatus atsparesnius klimato kaitai EBPO šalyse kasmet reikės papildomai skirti 15–150 mlrd. USD (arba 0,05–0,5 % BVP). Jei leisime, kad temperatūra pakiltų 5–6°C, prisitaikymo išlaidos gerokai šokteltų, o priemonių veiksmingumas santykinai sumažėtų. Kaip matyti iš 3 pav., nesiimant prisitaikymo priemonių, nuostoliai dėl jūros lygio kilimo būtų iki keturių kartų didesni negu tuo atveju, jei būtų įrengtos papildomos apsaugos nuo potvynių priemonės. Nesiimant jokių veiksmų, nuo trečiojo XXI a. dešimtmečio iki devintojo XXI a. dešimtmečio nuostoliai dramatiškai išauga. Kada prisitaikyti? Anksti imantis priemonių turėtume akivaizdžios ekonominės naudos: prognozuotume galimus nuostolius, kiek įmanoma sumažintume grėsmę ekosistemoms, žmonių sveikatai, ekonomikos vystymuisi, turtui ir infrastruktūrai. Be to, Europos įmonės, pirmaujančios prisitaikymo strategijų ir technologijų srityje, įgytų akivaizdų konkurencinį pranašumą. Nustatant prioritetus svarbu žinoti, per kiek laiko pasireikš poveikis. Negalima tiksliai pasakyti, kiek pakils temperatūra, be to, tai priklausys nuo to, kokių klimato kaitos mažinimo priemonių bus imtasi visame pasaulyje per ateinančius kelis dešimtmečius. Tai ypač pasakytina apie ilgalaikę perspektyvą – kas bus vėliau, dar sunkiau prognozuoti. Jei nebus išankstinio politinio atsako, ES ir valstybėms narėms gali tekti imtis skubotų ir neplanuotų prisitaikymo priemonių kaip reakcijos į vis dažnėjančias krizes ir nelaimes; tai kainuos gerokai daugiau ir kels grėsmę Europos socialinei ir ekonominei sistemoms bei jos saugumui. Todėl jau dabar turime imtis priemonių prisitaikant prie poveikio, kurį galime pakankamai patikimai prognozuoti jau dabar. 3 paveikslas: Prisitaikymo priemonių poveikis nuostoliams, patirsiamiems jūros lygiui pakilus daug ir mažai. Nuostoliai pateikiami atsižvelgiant ir neatsižvelgiant į išlaidas prisitaikymo priemonėms[3] [pic] Kaip europiečiai turėtų prisitaikyti prie klimato kaitos? ES privatusis sektorius, verslo, pramonės ir paslaugų sektoriai bei piliečiai patirs klimato kaitos pasekmes, tačiau prisitaikymo priemonių taikymas taip pat didele dalimi priklauso nuo jų. Konkretūs veiksmai gali būti labai įvairūs, pvz.: - „lengvos“, palyginti nebrangios priemonės, pvz., saugoti vandenį, keisti pasėlių sėjomainą, sėjimo laiką ir naudoti sausrai atsparias kultūras, planuoti viešąsias erdves ir informuoti visuomenę; - brangios apsisaugojimo ir perkėlimo priemonės , pvz., didinti pylimų aukštį, iš žemai esančių pakrančių vietovių ir salpų perkelti uostus, pramonės įmones ir ištisus miestus bei kaimus į kitas vietas, vietoj nebegalinčių veikti hidroelektrinių statyti naujas. Valstybinis sektorius turi imtis veiksmų , pvz. planuojant erdves ir žemės naudojimą atsižvelgti į staigių potvynių riziką, pakoreguoti dabartinius statybos reikalavimus, kad ilgalaikė infrastruktūra būtų atspari būsimoms klimato grėsmėms, atnaujinti nelaimių valdymo strategijas ir išankstinio įspėjimo apie potvynius ir miško gaisrus sistemas. Prisitaikymas prie klimato kaitos taip pat atvers naujas ekonomines galimybes, įskaitant naujas darbo vietas ir naujų produktų bei paslaugų rinkas: - naujas klimatui atsparių statybos metodų, medžiagų ir produktų rinkas; - pajūrio turizmas šalyse prie Viduržemio jūros, kur poilsiauti vasarą gali pasidaryti per karšta, greičiausiai taps populiaresnis pavasario ir rudens sezonais, tačiau dėl palankių klimato sąlygų vasarą Atlanto ir Šiaurės jūros pakrantės gali tapti nauja populiaria paplūdimyje mėgstančių poilsiauti turistų traukos vieta; - Skandinavijoje vietinius žemės ūkio valdymo metodus pritaikyti prie ilgesnių augimo sezonų. - draudimo sektorius galėtų sukurti naujus draudimo produktus, skirtus rizikai ir pažeidžiamumui mažinti prieš ištinkant nelaimėms. Draudimo įmokos prognozuojant klimato pokyčius gali paskatinti imtis privačių prisitaikymo priemonių. Valstybių narių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmuo Prisitaikymas prie klimato kaitos yra sudėtingas, nes skirtingus regionus ji paveikia ne vienodu stiprumu: tai priklauso nuo jų pažeidžiamumo, socialinio ir ekonominio išsivystymo lygio, gamtos ir žmonių gebėjimo prisitaikyti, sveikatos apsaugos paslaugų ir nelaimių stebėjimo mechanizmų. Todėl prisitaikymo prie klimato kaitos valdymas formuojamas įvairiais lygmenimis, apimant visus proceso dalyvius – nuo atskirų piliečių ir valstybės institucijų iki ES lygmens. Priemonių turėtų būti imamasi pačiu tinkamiausiu lygmeniu ir jos turėtų viena kitą papildyti bendradarbiaujant partnerystės principu. ES valstybės ir jų regionai yra pasidaliję kompetenciją labai įvairiai, todėl toliau pateikiamus pavyzdžius reikėtų pritaikyti prie šalies situacijos. Bet kokiu atveju įgyvendinant daugelį iš šių pavyzdžių reikės, kad dalyvautų nacionalinės, regioninės, vietos valdžios institucijos ir kitos institucijos, tokios kaip upių baseinų administracijos, bei reikės glaudžiai koordinuoti jų veiklą. - Nacionalinis lygmuo Gerinti nelaimių ir krizių valdymą Stambios didelio masto nelaimės, tokios kaip gaisrai, nuošliaužos, sausros, karščio bangos, potvyniai ar ligų protrūkiai dažnės ir intensyvės. Todėl nelaimių prevencija, pasirengimas joms, reagavimo ir gelbėjimo darbai turėtų tapti dar svarbesniu valstybių narių prioritetu. Greito reagavimo į klimato kaitą pajėgumus reikėtų papildyti nelaimių prevencijos ir įspėjimo apie jas strategija nacionaliniu ir ES lygmeniu. Galima būtų dar gerinti rizikos valdymo priemones ir kurti naujas priemones, pavyzdžiui, sudaryti pažeidžiamų vietų žemėlapius pagal poveikio rūšį, kurti metodus ir modelius, vertinti ir prognozuoti pavojus, vertinti poveikį sveikatos, aplinkos, ekonomikos ir socialiniu požiūriu, rizikos valdymo technologijas papildyti stebėjimu iš palydovų ir ant žemės. Galima dalytis gerąja patirtimi, įskaitant nenumatytų situacijų planavimą. Prisitaikymo strategijų kūrimas Vis dar turima nedaug patirties ir ekspertų žinių, kaip kurti veiksmingas prisitaikymo strategijas ir įgyvendinimo politiką. Todėl informacijos apie prisitaikymo priemones mainai labai padėtų valstybėms narėms, regionams, savivaldybėms ir bendrijoms sutaupyti mokymosi išlaidų. Dėl pokyčių labiau nukentės vargingesnės visuomenės dalys. Todėl reikia skirti dėmesio socialiniams prisitaikymo aspektams, įskaitant grėsmę prarasti darbą ir poveikį gyvenimo ir būsto sąlygoms. Pavyzdžiui, vaikai ir pagyvenę žmonės yra jautresni karščio bangoms. - Regionų lygmuo Prisitaikymas prie klimato kaitos yra didelis Europos, visų pirma regionų, valdžios institucijų uždavinys. Kadangi teritorijų planavimas apima įvairius sektorius, jis yra tinkama priemonė ekonomiškai efektyvioms prisitaikymo priemonėms apibrėžti. Minimalūs teritorijų planavimo, žemės naudojimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo reikalavimai, nustatyti atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos, gali atlikti svarbų vaidmenį didinant visuomenės, sprendimus priimančių asmenų ir profesionalų informuotumą bei paskatinant visų lygmenų proceso dalyvius būti aktyvesniems. Galima apsvarstyti specialiai skirtų techninių gairių dokumentų parengimą ir konkrečių pavyzdžių bei gerosios patirties mainus. ES galėtų skirti regionams gerosios patirties mainų įgyvendinimo paramą. - Vietos lygmuo Daugelis sprendimų, turinčių tiesioginės arba netiesioginės įtakos prisitaikymui prie klimato kaitos, priimami vietos lygmeniu. Šiame lygmenyje taip pat gaunamos išsamios žinios apie vietinės gamtos būklę ir vietinių gyventojų padėtį. Todėl vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį. Ar keisis visuomenių ir bendruomenių elgesys, labai priklauso nuo jų informuotumo apie problemą. Piliečiai ir kiti proceso dalyviai gali ne visuomet žinoti apie būsimų įvykių mastą ir rimtumą bei apie poveikį jų veiklai. Pavyzdžiui, bendrai su ūkininkais galima išsamiai išnagrinėti žemės valdymo ir žemės naudojimo būdus, siekiant išvengti erozijos ir apsaugoti namus bei gyvenvietes nuo purvo srautų. Kai kurios Pietų Europos savivaldybės kartu su ūkininkais sukūrė vandens taupymo iniciatyvas; jų esmė – elektroninių vandens valdymo ir paskirstymo sistemų naudojimas pasėliams laistyti. Regionuose, kuriuose daugėja lietaus ir ilgėja lietingi laikotarpiai, būtų galima apsvarstyti galimybę įdiegti atskiras nutekamųjų vandenų ir lietaus vandens surinkimo sistemas, taip siekiant išspręsti nutekamųjų vandenų pertekliaus surinkimo problemą. Kodėl reikia ES lygio priemonių? Prisitaikymo klausimo sprendimas integruotai ir koordinuotai ES lygmeniu turi akivaizdžių privalumų. Europos fizinės, biologinės ir žmogiškosios sistemos yra labai įvairios; klimato kaita šiuos skirtumus dar labiau paaštrins. Nors akivaizdu, kad prisitaikymo problemos neišspręsime pagal „vieno kurpalio“ principą, ji paveiks visus, nepaisydama administracinių vienetų ribų. Daugeliu atvejų taikytis prie klimato kaitos reikia kartu su kaimynais, pavyzdžiui, apimant visą upės baseiną arba biogeografinį regioną. Nors priemonių reikės imtis ir jas įgyvendinti nacionaliniu arba vietos lygmeniu – tai yra ten, kur yra veiklos pajėgumai – svarbu koordinuoti pastangas neišleidžiant daug lėšų. Taip pat reikės sutelkti visų lygmenų proceso dalyvius. Be to, kai kurie sektoriai (pvz., žemės ūkio, vandens, biologinės įvairovės, žuvininkystės, energijos tinklų) yra labai integruoti ES mastu dėl bendrosios rinkos ir bendros politikos, todėl yra logiška integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus tiesiogiai į ES politiką. Taip pat būtų galima apsvarstyti, kaip į prisitaikymą atsižvelgti sudarant ES išlaidų programas (pvz., mokslinių tyrimų, sanglaudos, transeuropinių tinklų, kaimo plėtros, žemės ūkio, žuvininkystės, socialinio fondo, išorės veiksmų ir Europos plėtros fondo). Prisitaikymo srityje ES valstybės narės turi būti solidarios, kad būtų užtikrinta, jog skurdesni ir nepalankesnėse sąlygose esantys regionai bei regionai, kurie labiausiai nukentės nuo klimato kaitos, galėtų imtis reikiamų priemonių. Prisitaikymo prie klimato kaitos politika formuojama beveik visose valstybėse narėse. Labai svarbu, kad būtų dalijamasi patirtimi apie išankstines prisitaikymo priemones ir tyrimų rezultatais. Tikėtina, kad prisitaikymo srityje pravers patirtis, įgyta reaguojant į ekstremalius klimato įvykius ir įgyvendinant konkrečius klimato kaitos rizikos valdymo planus, kuriais siekta užbėgti įvykiams už akių. Europa turi žmogiškųjų išteklių, techninių įgūdžių ir lėšų, tad gali rodyti pavyzdį šioje srityje. Prisitaikymas didele dalimi priklauso nuo politikos suderinamumo, išankstinio planavimo ir nuoseklios bei koordinuotos veiklos. ES turėtų parodyti pavyzdį, kaip atsižvelgti į prisitaikymą visose ES politikos srityse. Taigi ES gali tapti sektinu pavyzdžiu kitoms pasaulio šalims ir suintensyvinti bendradarbiavimą su savo partneriais pasaulyje prisitaikant prie šios visuotinės grėsmės. Šioje žaliojoje knygoje sutelkiamas dėmesys į pirmuosius ir labiausiai neatidėliotinus prioritetinius Bendrijos veiksmus, esančius jos kompetencijoje. Taigi galima svarstyti tokias keturias veiklos kryptis: - Tose srityse, apie kurias turima pakankamai žinių, reikėtų parengti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, siekiant nustatyti, koks išteklių paskirstymas būtų optimalus ir kaip veiksmingiau juos naudoti; tokiomis strategijomis būtų vadovaujamasi vykdant veiklą ES lygmeniu, t. y. įgyvendinant ES sektorių ir kitų sričių politiką, tam naudojant Bendrijos fondus. - ES turi suprasti, kaip klimato kaita ir prisitaikymas prie jos veikia kitas pasaulio šalis, ir sudaryti naują sąjungą su savo partneriais visame pasaulyje, ypač su besivystančiomis šalimis. Prisitaikymo veiksmai turėtų būti koordinuojami su kaimyninėmis šalimis ir reikėtų toliau stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis. - Tose srityse, kuriose dar yra žinių spragų, reikėtų mažinti netikrumą ir plėsti žinių bazę vykdant Bendrijos mokslinius tyrimus, keičiantis informacija ir imantis parengiamųjų veiksmų. Taip pat reikėtų labiau integruoti mokslinių tyrimų rezultatus į politiką ir naudotis jais praktikoje. - Europos prisitaikymo prie klimato kaitos patariamoji grupė, veikianti pagal Europos klimato kaitos programą, turėtų toliau analizuoti ir aptarti koordinuotas strategijas ir veiksmus. Toliau pagal kiekvieną iš šių keturių pagrindinių punktų yra apibūdinti ir apsvarstyti pateikti prioritetiniai ES veiksmai. [pic] 5. ES VEIKSMų SUTELKIMAS: LANKSTUS VEIKLOS ORIENTAVIMAS KETURIOMIS PRIORITETINėMIS KRYPTIMIS 5.1. Pirmasis prioritetas – išankstiniai ES veiksmai Išankstinių veiksmų reikėtų imtis tokiose politikos srityse: - Įgyvendinant ir keičiant galiojančius bei ateityje priimsimus teisės aktus ir politiką, į juos įtraukti prisitaikymo priemones - Į Bendrijos finansavimo programas įtraukti prisitaikymo priemones - Kurti naujas politines priemones 5.1.1. Į galiojančių ir ateityje priimsimų teisės aktų ir politikos įgyvendinimą įtraukti prisitaikymo priemones Prisitaikymas prie klimato kaitos paveiks daugelį ES politikos sričių. Toliau bendrais bruožais išdėstoma, kaip formuojant šią politiką atsižvelgta arba galima atsižvelgti į klimato kaitą. Kadangi daugelyje politikos sričių vadovaujamasi pagrindų teisės aktais, sėkmingas ES prisitaikymas prie klimato kaitos priklauso nuo intensyvesnio valstybių narių bendradarbiavimo ir ES bei valstybių narių bendradarbiavimo įgyvendinant šiuos teisės aktus. Žemės ūkis ir kaimo plėtra Per ateinančius metus Europos žemės ūkiui teks nemažai sunkumų, kaip antai didelė tarptautinė konkurencija, tolesnė prekybos politikos liberalizacija, gyventojų skaičiaus mažėjimas. Prie šių sunkumų dar prisidės klimato kaita, tad su jais susidoroti bus dar sunkiau ir brangiau. Prognozuojama, kad klimato kaita paveiks pasėlių derlių, gyvulininkystės valdymą ir gamybos vietas; ji gali kelti rimtą grėsmę ūkių pajamoms ir dėl jos tam tikrose Europos vietose žemės plotai gali būti apleisti. Tam tikrose Europos vietose gali kilti maisto gamybos sunkumų, nes dėl karščio antplūdžių, sausros ir kenkėjų gali padažnėti blogi derliai. Derliui tampant vis nepastovesniam, grėsmė maisto pasiūlai pasaulyje vis didės. Atsižvelgiant į tai reikėtų įvertinti, kaip pasaulio maisto pasiūlą paveiks didesnis biomasės naudojimas energijos gamybai. Taigi kintant klimato sąlygoms ES žemės ūkis ir miško ūkis taps dar svarbesnis aplinkosaugos ir ekosistemų paslaugų teikėjas. Čia labai svarbus žemės ūkio ir miškų ūkio valdymo vaidmuo, pavyzdžiui, sausuose rajonuose veiksmingai naudojant vandenį, saugant, kad į vandenvages nenutekėtų pernelyg daug biogeninių elementų, gerinant potvynių valdymą, prižiūrint ir atkuriant daug funkcijų atliekančius kraštovaizdžius, tokius kaip gamtai labai vertingos pievos, kuriose yra daugelio rūšių buveinės ir kurios teikia prieglobstį daugeliui migruojančių rūšių. Tokios priemonės kaip prie klimato sąlygų pritaikytas miškų valdymas, priemonės, kuriomis siekiama, kad dirvožemyje liktų kuo daugiau organinės anglies (pvz., žemės nedirbimas arba minimalus jos dirbimas) ir nuolatinių pievų apsauga taip pat turėtų padėti prisitaikyti prie galimų klimato kaitos pavojų. Bendrijos parama žemės ūkiui, miškų ūkiui ir kaimo plėtrai yra svarbi maisto gamybai, kaimo kraštovaizdžio apsaugai ir aplinkosaugos paslaugų teikimui. Neseniai įgyvendintos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos – tai pirmas žingsnis kuriant darnaus ES žemės ūkio vystymosi teisinę sistemą. Tolesni BŽŪP pakeitimai ir 2008 m. numatytas BŽŪP padėties įvertinimas galėtų suteikti galimybę išnagrinėti, kaip geriau integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus į paramos žemės ūkiui programas. Pavyzdžiui, reikėtų apsvarstyti, kokiu mastu BŽŪP gali padėti skatinti gerus ūkininkavimo metodus, pritaikytus prie naujų klimato sąlygų ir aktyviai padedančius apsaugoti ir išsaugoti aplinką. Pramonė ir paslaugos ES pramonės ir paslaugų sektoriams iškils dvejopas uždavinys – prisitaikyti prie klimato kaitos ir išnaudoti galimybes pateikti į rinką prie klimato kaitos padedančius prisitaikyti produktus ir paslaugas. Klimato kaita paveiks statybos ir turizmo pramonę ir paslaugas, taip pat gali išprovokuoti restruktūrizavimą ir padaryti žalos pramonės infrastruktūrai. Įmonėms gali tekti prisitaikyti prie kintančių sąlygų, pavyzdžiui, prisitaikymo prie klimato kaitos poreikius įtraukti į verslo planus. Kartu reikėtų ieškoti būdų, kaip klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemonės galėtų viena kitą paremti. Pavyzdžiui, investicijomis į termoizoliaciją ne tik sumažinamas patalpų šildymo poreikis žiemą, bet ir padedama apsisaugoti nuo karščio bei mažinamas oro kondicionavimo poreikis karštomis vasaromis. Persvarstydama pramonės politiką vidutinės trukmės laikotarpiu Komisija išnagrinės, kaip ji galėtų papildyti prisitaikymo prie klimato kaitos pastangas. Po to 2008 m. pradžioje bus parengtas veiksmų planas. Energetika Kintant klimato sąlygoms atsiveria naujos galimybės, pavyzdžiui, naudoti saulės arba fotoelektros energiją. Kita vertus, ilgesnės ir sausesnės vasaros gali paveikti kitus energijos šaltinius, pavyzdžiui, branduolinės energijos ir vandens energijos, ir padidinti elektros poreikį dėl oro kondicionavimo. Tai patvirtina, kaip svarbu įvairinti energijos šaltinius, plėtoti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, daugiau dėmesio skirti pasiūlos ir paklausos valdymui ir turėti elektros tinklus, kurie būtų pritaikyti prie didesnių elektros paklausos ir gamybos svyravimų. Komisija rengia Strateginį energetikos technologijų veiksmų planą, kuriuo bus siekiama paspartinti naujų energetikos technologijų, pritaikytų tiek prie klimato kaitos mažinimo, tiek prie prisitaikymo prie jos, kūrimą. Pagrindinė problema yra pastatai. Jie yra puikūs pavyzdžiai, rodantys, kad reikia nedelsiant taikytis prie klimato kaitos: norint, kad juose būtų galima gyventi karštesnio klimato sąlygomis, ir norint sumažinti energijos poreikį, o tai savo ruožtu padės mažinti klimato kaitą. Artimiausiu metu Komisija pradės susijusių teisės aktų, visų pirma Pastatų energinio naudingumo direktyvos, peržiūrą. Transportas Esamos transporto infrastruktūros pritaikymui prie klimato kaitos kartu užtikrinant nenutrūkstamą ir saugų jos veikimą, reikės didelių papildomų investicijų. Nauja transporto infrastruktūra ir susijusios priemonės turėtų būti pritaikomos prie klimato sąlygų jau ankstyvuosiuose jų projektavimo etapuose. Pavyzdžiui, vidaus vandenų laivų konstrukcija jau pakito dėl hidraulinio režimo ir vandens lygio nepastovumo laivybai naudojamose upėse. Siekiant tinkamo planavimo, taip pat ir parenkant erdviniu požiūriu tinkamas teritorijas, reikėtų atsižvelgti į būsimas klimato sąlygas. Pritaikant tokią infrastruktūra uostų vadovybėms ir vandens infrastruktūros valdytojams galėtų būti naudingos gairės, paaiškinančios kaip interpretuoti galiojančią Bendrijos teisinę sistemą. Sveikata Klimato kaita akivaizdžiai neigiamai veikia gyventojų sveikatą sukeldama karščio bangas, stichines nelaimes, oro taršą ir infekcines užkrato pernešėjų platinamas ligas. Be to, klimato kaita gali paveikti per vandenį ir maistą perduodamas bei zoonozines žmonių ligas. Jos poveikis gali būti dar stipresnis prisidėjus kitiems stresą sukeliantiems veiksniams, pvz., ozono ir smulkiųjų dalelių poveikiui karščio bangos metu. Ilgalaikis aplinkos ore esančių smulkiųjų dalelių poveikis paaštrina daugelį sveikatos problemų, pvz., lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, todėl žmonės tampa dar jautresni ir kitiems neigiamiems su klimatu susijusiems veiksniams. Įvairiais pagal ES finansavimo programas parengtais projektais buvo skiriamas dėmesys karščio bangų poveikiui žmonių sveikatai, atsakomosioms visuomenės sveikatos priemonėms, ūmioms sveikatos problemoms, kurias sukelia kitos oro sąlygos, ir prisitaikymo strategijoms sveikatos apsaugos srityje. Europos aplinkos ir sveikatos apsaugos veiksmų plano (2004–2010 m.) laikotarpio vidurio apžvalgoje taip pat pateikiamos atitinkamų veiksmų rekomendacijos. Didelė tikimybė, kad klimato kaitai paveikus gyvenimo sąlygas ir galbūt išaugus perduodamų užkrečiamųjų ligų skaičiui, nukentės gyvūnų sveikata. Klimato kaita gali turėti tiesioginės arba netiesioginės įtakos užkrato pernešamoms gyvūnų ligoms. Prisitaikymas yra pagrindinė atsakomoji strategija siekiant, kad galimas klimato kaitos poveikis sveikatai būtų kuo labiau sumažintas ir toks išliktų. Europos Komisija pripažįsta, kad tokie reiškiniai vis dažnėja ir kelia daugiau pavojaus. Todėl 2008 m. ji ketina priimti konkrečiai šiai problemai skirtą komunikatą, kuriuo bus nustatyti kovos su klimato kaitos poveikiu žmonių ir gyvūnų sveikatai pagrindai. Komunikate numatoma skirti dėmesio įvairiems mirštamumo ir sergamumo dėl klimato kaitos aspektams, įskaitant tam tikrų žmonių ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų pernešimo pokyčius; ore esančių alergenų sklaidos pokyčius dėl atmosferos sąlygų kaitos ir ultravioletinių spindulių keliamą grėsmę, kylančią todėl, kad klimato kaita sulėtino stratosferoje esančio ozono sluoksnio atsinaujinimo procesą. Reikės atrinkti vartotojų apsaugą, visuomenės sveikatą ir maistą bei pašarus reglamentuojančius teisės aktus ir įtraukti į juos tam tikras nuostatas, kad šiose srityse būtų geriau pasiruošta klimato kaitai. Komisija gali paprašyti ES mokslinių komitetų ir agentūrų informacijos apie konkrečius su klimato kaita susijusius pavojus sveikatai. Vanduo Vandens pagrindų direktyva nustatyti nuoseklūs integruoto vandens išteklių valdymo pagrindai. Tačiau klimato kaitos problemos joje tiesiogiai nesprendžiamos. Bus nelengvas uždavinys ją įgyvendinant (pirmasis planavimo ciklas prasideda 2009 m.), įtraukti ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Visų pirma visuose sektoriuose, įskaitant namų ūkius, transportą, energetiką, žemės ūkį ir turizmą, turi būti taikomos ekonominės priemonės ir „teršėjas moka“ principas. Tai labai paskatins naudoti mažiau vandens ir naudoti jį veiksmingiau. Komisija rengia komunikatą apie vandens stygių ir sausras, o tai yra glaudžiai susiję su klimato kaita ir prisitaikymu. Tam tikri Pietų Europos regionai, kuriuose jau dabar trūksta gėlo vandens išteklių, kentės dėl vandens nepritekliaus. Visoje ES teritorijoje gali padažnėti sausros ir pablogės vandens kokybė. Todėl visoje ES be galo svarbu tausiai valdyti paklausą. Jei vandens kaina yra neadekvati, nenuosekliai planuojamas žemės naudojimas ir blogai paskirstomas vanduo, automatiškai jo išeikvojama daugiau. Jau dabar pagrindiniai ES strategijos elementai yra veiksminga kainų nustatymo politika, prioritetas vandens taupymui ir veiksmingas jo naudojimas visuose sektoriuose. Siūlomuose potvynių vertinimo ir valdymo teisės aktuose taip pat bus susitelkiama į prevenciją, apsaugą ir pasiruošimą. Juos įgyvendinant reikėtų įvertinti galimų ekstremalių įvykių ateityje mastą, siekiant sumažinti jų grėsmę. Todėl pirmenybę reikėtų teikti lengvoms, nestruktūrinėms priemonėms, t. y. maksimaliai išnaudoti natūralius procesus siekiant sumažinti potvynių grėsmę, pvz., naudoti pelkes, kuo labiau padidinti prie ištakų esančias vandens sulaikymo galimybes, tausiai naudoti žemę ir planuoti teritorijas taip, kad sumažėtų potvynių poveikis ir padidėtų atsparumas jiems. Vis dėlto kovojant su gausiais potvyniais tebebus svarbios tvirtosios struktūrinės apsaugos priemonės. Jūros ir žuvininkystė Rengdama ES jūrų politiką Komisija nagrinės ir su klimato kaita susijusius klausimus. Jūrų strategijoje ir susijusiuose teisės aktuose, kurie bus aplinkosaugai skirta jūrų politikos dalis, klimato kaitos ir prisitaikymo prie jos priemonės bus integruojamos į įgyvendinimo programas ir planus. Vienas iš svarbių bendrosios žuvininkystės politikos tikslų yra užtikrinti žuvų išteklių tvarumą. Dėl klimato kaitos gali pasikeisti įvairių rūšių – nuo planktono iki didžiausių plėšrūnų – paplitimas ir gausa, todėl labai pakistų ekosistemų funkcijos ir išteklių geografinė įvairovė. Didesni vandens temperatūros pokyčiai taip pat gali paveikti vandens gyvūnų veisimą. Į šiuo metu įgyvendinamas programas turi būti įtraukiamos visos būtinos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Ekosistemos ir biologinė įvairovė Klimato kaitos poveikis ekosistemoms, t. y. gamtos turtams, biologinei įvairovei ir sausumos, gėlo vandens ir jūrų ekosistemų funkcijoms, turės reikšmingų pasekmių šalių ūkiams ir visuomenėms. Taip yra todėl, kad klimato kaitos poveikis žmogui jaučiamas per gamtos sistemas. Sveikos ekosistemos bus atsparesnės klimato kaitai, taigi galės ir toliau atlikti savo funkcijas, nuo kurių priklauso mūsų klestėjimas ir gerovė. Tai svarbiausias bet kokios prisitaikymo prie klimato kaitos politikos uždavinys. Taigi privalu mažinti „tradicinių“ poveikio šaltinių, dėl kurių ekosistemos tampa fragmentiškos, blogėja jų būklė, išeikvojami jų ištekliai (vadinamasis „ekosistemų atsparumas klimato kaitai“). Klimato kaita labai paveiks fizinius ir biologinius ekosistemų komponentus: vandenį, dirvožemį, orą ir biologinę įvairovę. Visose šiose srityse jau yra priimti arba rengiami ES teisės aktai ir politika. Kad būtų galima užbėgti įvykiams už akių ir sustiprinti ekosistemų atsparumą klimato kaitai, šie teisės aktai turės būti įgyvendinti numatytu laiku. Vis dėlto siekiant, kad ekosistemos išliktų geros būklės ir toliau atliktų savo funkcijas, laukia didžiulis darbas, nes kintantis klimatas gali niekais paversti praeities ir dabarties pastangas. Politiką gali tekti ir toliau koreguoti pagal kintančias sąlygas. Veiksmingai įgyvendinus 2006 m. komunikatą dėl biologinės įvairovės ir juo susijusį ES veiksmų planą iki ir po 2010 m. būtų nuveiktas svarbus darbas išsaugant ir atkuriant biologinę įvairovę ir ekosistemas. Visų pirma reikėtų užtikrinti „Natura 2000“ tinklo vientisumą, darną ir vidaus ryšius; išsaugoti ir atkurti kaimo gamtos ir jūrų biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas; regionų ir teritorijų planavimą derinti su biologine įvairove; mažinti nepageidaujamą invazinių svetimų rūšių poveikį. Tausus naudojimas reiškia, kad plėtra ir išteklių naudojimas neturi sumažinti gamtos turtų ir pabloginti ekosistemų funkcijų. Todėl svarbu imtis kompensacinių priemonių, siekiant užtikrinti, kad vykdant plėtros projektus būtų išsaugomas gamtos turtas. Į išlaidų ir naudos analizę bei poveikio vertinimą reikėtų laipsniškai ir sistemingai įtraukti blogėjančios ekosistemų būklės aplinkosauginę kainą. Kiti gamtos ištekliai Į 2003–2006 m. „Forest Focus“ programas yra įtraukti tyrimai, prognozuojantys miškų augimo, anglies atsargų ir medžių rūšių migracijos pokyčius. Būtina remti Bendrijos miškų ir dirvožemio monitoringo programas, nes jų rezultatais turėtų būti naudojamasi rengiant atsakomąsias priemones. Miškams skirtame veiksmų plane numatyti prisitaikymo prie klimato kaitos tyrimai ir mokymai, poveikio vertinimas, patirties mainai, ir taip pat, analogiškai kaip ir dirvožemio valdymo atveju, siekiant mažinti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos poveikio, skatinama valdant miškus didelį dėmesį skirti anglies problemai. Dirvožemio strategija ir su ja susijusiais teisės aktais siekiama apsaugoti dirvožemio funkcijas visoje ES. Reikės nustatyti vietas, kuriose mažėja organinių medžiagų, kad vykdant programas, skirtas netausioms tendencijoms pakeisti, būtų galima atsižvelgti į klimato kaitą. Grynasis organinių medžiagų mažėjimas šylant klimatui yra didelė problema, nes dirvožemyje yra didžiausios anglies atsargos. Tausaus gamtos išteklių naudojimo temine strategija siekiama sumažinti neigiamą poveikį, kuris kyla augančiai ekonomikai eikvojant išteklius, ir padidinti išteklių našumą, atsižvelgiant į gyvavimo ciklą. Dėl klimato kaitos gamtos išteklių mažėja ir išteklių naudojimo sukeliamas neigiamas poveikis aplinkai dar pablogėja. Būsimame Tausaus vartojimo ir gamybos veiksmų plane bus svarstoma, kaip geriau suderinti dabartines politikos kryptis ir naudoti mažiau energijos ir išteklių. Įvairias sritis apimantys klausimai Atsparumo klimato kaitai aspektą reikia įtraukti į Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvą ir į Strateginio aplinkos vertinimo (SAV) direktyvą. Atliekant poveikio aplinkai vertinimus, strateginius aplinkosaugos vertinimus ir politikos poveikio vertinimus, būtina įvertinti poveikį ekosistemoms, pasinaudojant priemonėmis, skirtomis gamtos turtams ir ekosistemų funkcijoms padarytai žalai įtraukti į ūkio subjektų veiklos išlaidas. Valstybių narių ir ES civilinės saugos mechanizmai turėtų būti labiau orientuoti į prevenciją, išankstinį įspėjimą ir pasirengimą. Rekomendacijoje dėl integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) raginama strategiškai planuoti ir tvarkyti pakrantes. Klimato kaita kelia vis didesnę grėsmę pakrančių zonoms, todėl į jas reikėtų visų pirma atsižvelgti kuriant klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones. Nuosekliai ir integruotai planuojant ir tvarkant pakrantes turėtų atsiverti sinergijos galimybės ir nebelikti nesuderinamumo tarp pakrančių zonų ekonominės plėtros ir būtinybės prisitaikyti prie klimato kaitos. Reikėtų teikti patarimus dėl pakrančių planavimo ir tvarkymo, o rengiant metodus ir strategijas reikėtų vadovautis geriausiais principais ir geriausia patirtimi. 5.1.2. Į Bendrijos finansavimo programas įtraukti prisitaikymo priemones Rengdamos programas Bendrijos paramai gauti valstybės narės turėtų į jas įtraukti ir prisitaikymo veiklos kryptis. Tai visų pirma pasakytina apie infrastruktūrų projektus. Stambūs infrastruktūros objektai (tiltai, uostai, greitkeliai) tarnauja 80–100 metų, todėl investuojant šiandien būtina atsižvelgti į visas prognozes iki amžiaus pabaigos. Pastatai ir kita infrastruktūra, skirta tarnauti 20–50 metų, taip pat turės būti atspari būsimoms klimato sąlygoms. Dabartinėmis sąlygomis optimalios investicijos nebūtinai bus ekonomiškai perspektyvios būsimomis klimato sąlygomis arba atsižvelgus į jų poveikį ekosistemų būklei. Todėl vidutinės trukmės ir ilgalaikės investicijos turi būti suderintos su klimato kaita. Pavyzdžiui, į naujausias Nyderlandų turimas žinias apie tai, kaip klimato kaita paveiks upių srautus ir jūros lygį, jau dabar atsižvelgiama projektuojant infrastruktūrą. JAV architektai, projektuodami tiltus pakrančių zonose, jau įskaičiuoja jūros lygio pakilimą vienu metru. Ketvirtojoje sanglaudos ataskaitoje[4] pabrėžta klimato kaitos svarba ES sanglaudos politikai. Komisija išnagrinės, kaip būtų galima įtraukti atsparumo klimato kaitai aspektus ir įgyvendinti atitinkamus veiksmus pagal programas, finansuojamas iš Sanglaudos fondo, Regioninės plėtros fondo (pvz., kaip regioninių naujovių diegimo strategijų dalis), pagal pasirengimo narystei priemones, transeuropinių tinklų programas ir infrastruktūrai skirtas Kaimo plėtros fondo priemones. Europos socialiniame fonde numatytos įvairios svarbios priemonės, skirtos: visuomenės informuotumui apie klimato kaitą didinti, statybų pajėgumams, mokymams, gyventojų persikraustymui. Tokių programų pavyzdžiai yra: architektų mokymo apie pastatų atsparinimą klimato kaitai programa, naujos jaunimo užimtumo galimybės mažo anglies kiekio ekonomikoje, prevencinė vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatos apsauga nuo karščio bangų. Valstybės narės turėtų jau dabar pasinaudoti dabartinėmis veiklos programomis ir įtraukti tokias priemones. Žuvininkystės sektoriaus struktūriniuose fonduose nustatyti žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus politikos prioritetai ir pagalbos sąlygos. Jo paskirtis – teikiant struktūrinę pagalbą padėti pasiekti bendrosios žuvininkystės politikos tikslus. Taip šis fondas padeda didinti veiklos struktūrų konkurencingumą ir remia ekonomiškai perspektyvių įmonių vystymąsi. Reikėtų vis daugiau atsižvelgti į klimato kaitos poveikį. Iš LIFE+ lėšų turėtų būti finansuojami bandomieji projektai, kuriais skatinama bendra valstybių prisitaikymo prie klimato kaitos veikla. Tokiais projektais, pavyzdžiui, pristatomos ekonomiškai efektyvios prisitaikymo prie klimato kaitos technologijos, nauji metodai, prie klimato kaitos pritaikytas teritorijų planavimas, keičiamasi gerąja patirtimi. Be to, LIFE+ programa turėtų būti remiamas ilgalaikis bendravimas ir šviečiama visuomenė apie klimato poveikį bei prisitaikymą prie jo. Ši žalioji knyga suteikia galimybę įvertinti, ar esamose finansavimo programose pakankamai atsižvelgiama į klimato kaitą ir ypač į prisitaikymo poreikius. 5.1.3. Kurti naujas politines priemones Keliose Bendrijos politikos srityse bus jaučiamas tiesioginis arba netiesioginis klimato kaitos poveikis, kuriam ES dar turi tinkamai pasiruošti. Komisija turėtų apsvarstyti tinkamas paskatas imtis ekonomiškai efektyvių prisitaikymo priemonių šiose politikos srityse. 2009 m. turėtų būti atliktas sistemingas patikrinimas, kaip klimato kaita paveiks visas Bendrijos politikos sritis ir kaip tai atsispindės teisės aktuose, o po to turėtų būti nuspręsta, kokių konkrečių veiksmų reikia imtis. Pavyzdžiui, reikia priimti tikslines priemones, susijusias su statybos reikalavimais bei metodais ir su klimatui atspariais pasėliais. Prisitaikymas prie klimato kaitos taip pat atveria galimybes kurti naujoves ir naujas technologijas bei eksportuoti ES sukurtas technologijas. Šiuos klausimus reikėtų nagrinėti bendradarbiaujant su privačiuoju sektorium. Klimato kaita ir tokios jos pasekmės, pvz., žala nuosavybei, verslo veiklos sutrikdymas ir miškų gaisrai kelia rimtą finansinę grėsmę privatiems asmenims, bendrovėms ir finansiniam sektoriui. Finansinių paslaugų ir draudimo rinkose turės būti atrasti nauji būdai, kaip veiksmingai reaguoti į vis dažniau kylančią grėsmę dėl klimato sąlygų. Rinkoje jau pasirodo naujų finansinių produktų, tokių kaip oro sąlygų išvestinės priemonės ir katastrofų obligacijos; juos reikėtų ir toliau tobulinti. Reikėtų siekti tolesnės Europos draudimo rinkų integracijos pagal ES finansinių paslaugų politiką ir Mokumo II direktyvą, nes taip sukuriama daugiau draudimo produktų pasiūlos ir paklausos galimybių. Be to, reikia įvertinti būsimą šiuo metu veikiančių valstybinių ir privačių gamtos nelaimių fondų, įskaitant ES Solidarumo fondą, rizikos struktūrą. Teritorijų planavimas galėtų pasitarnauti kaip integruotas pagrindas, kuriuo remiantis būtų susiejamas pažeidžiamumo bei rizikos vertinimas ir prisitaikymo gebėjimai ir priemonės; tai padėtų pasirinkti politines galimybes ir ekonomiškai efektyvias strategijas. Reikėtų apsvarstyti naujoviškų finansavimo susitarimų sudarymo galimybę, kurie būtų skirti koordinuotų prisitaikymo strategijų, ypač skirtų pažeidžiamiausiems Europos regionams ir visuomenės dalims, įgyvendinimui remti. ES vaidina svarbų vaidmenį kuriant ir koordinuojant vertinimo sistemas arba informacijos mainų tinklus. [pic] 5.2. Antrasis prioritetas – integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones į ES išorės veiksmus Augantis rūpestis klimato kaitos poveikiu ir dėl to kylantis prisitaikymo poreikis paveiks ES santykius su trečiosiomis šalimis. Su besivystančiomis, kaimyninėmis ir pramoninėmis šalimis reikia pradėti dialogą ir sudaryti partnerystes, skirtas prisitaikymo klausimams spręsti. Nors dėl skirtingos šalių partnerių ekonominės, politinės, socialinės ir su aplinka susijusios situacijos joms reikia specialių strategijų, daugelis prisitaikymo priemonių tinka visoms šalims, taigi šioje srityje yra puikios galimybės bendradarbiauti. ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) vaidmuo yra svarbus ES siekiant išvengti konfliktų (o jiems iškilus – juos spręsti), pavyzdžiui, nesutarimų dėl sienų, įtampų dėl naudojimosi gamtos ištekliais ir dėl gamtos nelaimių, kurios yra dar rimtesnės dėl klimato kaitos, taip pat dėl galimų tolesnių pasekmių – priverstinės migracijos ir be pastogės likusių vietos gyventojų. Formuojant ES migracijos politiką, ypač migracijos valdymo srityje, taip pat reikėtų atsižvelgti į klimato kaitą. Besivystančios šalys Klimato kaita labai komplikuoja skurdo mažinimo pastangas besivystančiose šalyse ir gali niekais paversti daugelį šių šalių vystymosi pasiekimų. Neturtingos besivystančių šalių bendruomenės yra labai priklausomos nuo tiesioginės prieigos prie vietos gamtos išteklių. Jų galimybės pasirinkti pragyvenimo šaltinį yra ribotos, o gebėjimai prisitaikyti prie nepastovių klimato sąlygų ir atsilaikyti prieš gamtos nelaimes – nedideli. Labiausiai nukentės mažiausiai išsivysčiusios Afrikos, tam tikrų Lotynų Amerikos ir Azijos dalių šalys bei mažosios salų valstybės. Dėl klimato kaitos didžiulės gyventojų grupės gali likti be pastogės; kai kurie tokie regionai yra Europos pašonėje. Kadangi išsivysčiusios šalys yra atsakingos už didžiąją dalį per laiką atmosferoje susikaupusių antropogeninių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jos turės padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos. Prisitaikymas bus vienas svarbiausių aspektų norint pasiekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų po 2015 m., ypač į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse. Europos Sąjunga turi toliau ieškoti būdų, kaip integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos klausimą į esamą išorės politiką ir finansavimo priemones, o kur reikia – formuoti naują politiką. ES turėtų dalytis savo patirtimi, susijusia su prisitaikymo priemonėmis, su besivystančių šalių vyriausybėmis ir padėti joms susikurti tokias pačias įvairiapuses strategijas. Prisitaikymo aspektą reikėtų įtraukti į skurdo mažinimo strategijas (pvz., į Skurdo mažinimo strategijos dokumentą), taip pat į jį atsižvelgti planuojant plėtrą ir sudarant biudžetą. Jau esančiomis ES partnerystėmis, pvz., su Kinija, Indija, Brazilija, galima pasinaudoti kaip pagrindu toliau plečiant ES bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis klimato kaitos srityje. Besivystančios šalys, priklausomai nuo specifinių šalies poreikių, prisitaikymo politiką ir programas gali kurti įvairiomis formomis, pvz., įvairinti žemės ūkį ar gyvenimo šaltinius, geriau planuoti žemės naudojimą ir atželdinti miškus, geriau apsaugoti pakrantes, pasitelkiant tokias priemones kaip šlapžemės ir darbas su pakrančių ekosistemomis, stiprinti nelaimių prevencijos mechanizmus. Veiksmingų priemonių pagrindas turi būti tradicinio neigiamo poveikio ekosistemoms mažinimas ir gebėjimo atsigauti nuo klimato kaitos poveikio didinimas, kartu turi būti užtikrinamos ilgalaikės investicijos („atsparumas klimato kaitai“). Europos Sąjunga, siekdama skatinti taikyti prisitaikymo priemones besivystančiose šalyse, turėtų imtis veiksmų tiek Europos, tiek tarptautiniu mastu. - Dalyvaudama JTBKKK veikloje, ES toliau ragins spręsti prisitaikymo prie klimato kaitos klausimą, ragins prisitaikymo aspektą įtraukti į nacionalinius vystymosi planus (pvz., įgyvendinant Nacionalines prisitaikymo veiksmų programas (angl. NAPA) ir neseniai Nairobyje priimtą prisitaikymui skirtą darbo programą penkeriems metams. ES reikės imtis vadovaujančio vaidmens siekiant užtikrinti, kad NAPA ir panašioms strategijoms įgyvendinti būtų skiriama pakankamai finansinių ir techninių išteklių; šie ištekliai gali būti skiriami ir iš Kioto protokolu įkurto Prisitaikymo prie klimato kaitos fondo, Pasaulio aplinkos fondo ir dvišalių kanalų. - 2004 m. priimtame ES klimato kaitos ir plėtros veiksmų plane jau numatytos besivystančių šalių prisitaikymo prie klimato kaitos rėmimo strategijos, kurios gali būti finansuojamos pagal Aplinkos ir gamtos išteklių teminę programą ir iš nacionalinių bei regioninių geografinių fondų lėšų. Į geografinius fondus reikės įtraukti daugiau prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių. Kita proga tai padaryti bus nacionalinių ir regioninių strategijų laikotarpio vidurio peržiūra 2010 m. Šiuo metu atliekamas veiksmų plano laikotarpio vidurio įvertinimas suteikia galimybę peržiūrėti planą atsižvelgiant į spartėjančią klimato kaitą. - Komisija ieško būdų, kaip paskatinti aktyvesnį ES ir besivystančių šalių dialogą ir bendradarbiavimą klimato kaitos srityje, sukuriant Pasaulinį klimato kaitos aljansą. 2007–2010 m. laikotarpiui Komisija paskyrė 50 mln. eurų tokiam dialogui plėtoti ir besivystančioms šalims paremti taikant tikslines klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones. Konkretūs veiksmai galėtų būti – po Nacionalinių prisitaikymo veiksmų programų imtis konkrečių bandomųjų projektų, ypač susijusių su prisitaikymo veiklos integracija į pagrindines sektorių politikos sritis. Be to, rengiama ES nelaimių rizikos mažinimo strategija susies prisitaikymo priemones ir reagavimo nelaimės atveju priemones. Kaimyninės šalys Į prisitaikymo prie klimato kaitos veiklą ES turėtų įtraukti Rusiją, tolimąją Europos Šiaurę, Grenlandiją, Juodosios jūros ir Viduržemio jūros baseino šalis, Arkties ir Alpių regionus. Visų pirma tai pasakytina apie tokius klausimus, kurie aktualūs dviems ar kelioms valstybėms, pavyzdžiui, jūros regiono problemos, upės baseino valdymas, ekosistemų veikimas, tyrimai, biologinė įvairovė ir gamta, nelaimių valdymas, žmonių sveikata, pereinamojo laikotarpio ekonomika, prekyba ir energijos tiekimas. Reikėtų paskatinti kaimynines šalis ir joms padėti analizuoti poveikį, riziką, jautrias sritis ir galimas atsakomąsias priemones bei įtraukti prisitaikymo aspektą į jų vystymosi planus. Bendra veikla su kaimyninėmis šalimis turėtų būti plėtojama stiprinant jau esamą bendradarbiavimą, dialogus ir procesus, visų pirma remiantis Europos kaimynystės politika (EKP), pagal kurią jau yra sudaryti dvišaliai planai ir vyksta reguliarus struktūrinis dialogas, taip pat ir klausimais, susijusiais su klimato kaita. Pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) būtų galima remti EKP šalių ir Rusijos prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms galima padėti taikant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP). Pramoninės šalys Panašių problemų turintys pramoniniai regionai, pavyzdžiui, Japonija, Pietryčių Australija, Pietvakarių JAV, turėtų dalytis poveikio analizėmis ir gerąja prisitaikymo prie klimato kaitos patirtimi. Reikėtų toliau plėtoti bendradarbiavimo su šiomis šalimis strategijas. Didinti prekybą tausiomis prekėmis ir paslaugomis Komisija siekia, kad būtų sukurta pasaulinė aplinką tausojančių technologijų rinka, kurioje būtų skatinama prekyba tausiomis prekėmis ir paslaugomis bei technologijų perkėlimas, ypač tarp pramoninių ir besivystančių šalių. Vienas svarbių būdų, kaip to pasiekti – daugiašalėse ir dvišalėse prekybos derybose iškelti prekybos ekologiškomis technologijomis, prekėmis ir paslaugomis bei investicijų į jas klausimą ir spręsti jį bendradarbiaujant ir kuriant paskatas. [pic] 5.3. Trečiasis prioritetas: mažinti netikrumą plečiant žinių bazę integruotų klimato kaitos mokslinių tyrimų rezultatais Formuojant klimato politiką svarbu remtis patikimais mokslinių tyrimų rezultatais. Nors mokslininkai jau daug geriau supranta Žemės ir jos klimato sistemą, tačiau dar nėra patikimų, tikslių ir išsamių prognozių, koks bus klimato kaitos poveikis regionų ir vietos lygmenimis, bei kokios bus prisitaikymo priemonių sąnaudos ir jų nauda artimoje perspektyvoje (2020–2030 m.). Reikėtų skatinti taikyti integruotą, įvairius sektorius apimančią bei holistinę strategiją ir į ūkio subjektų veiklos išlaidas įtraukti dėl aplinkai padaromos žalos – fizinės ir biologinės sistemų degradacijos – patirtas išlaidas. Vykdant mokslinius tyrimus reikėtų atsižvelgti į visus susijusius veiksnius, kurių negalima nagrinėti atskirai po vieną. 7-joje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje (2007–2013 m.) klimato kaitai skiriama daug dėmesio: tiek gebėjimui geriau prognozuoti, tiek modeliavimui, tiek prisitaikymo strategijoms. Stambiausi projektai aprašomi 4 priede. Klimato kaitos mokslinių tyrimų darbotvarkėje, inter alia , bus svarstomi šie aspektai: - Kurti visapusišką ir integruotą įvairių poveikio aspektų, pažeidžiamiausių sričių ir ekonomiškai efektyvių prisitaikymo priemonių vertinimo metodiką. Kurti rodiklius, pagal kuriuos būtų galima pamatuoti, kiek yra sėkmingos prisitaikymo priemonės. Tobulinti visoje Europoje atliekamo klimato kaitos rizikos, poveikio ir prisitaikymo priemonių išlaidų bei naudos, palyginti su „nieko nedarymo“ scenarijum, vertinimą. Palyginti ES mastu ir atskiriems sektoriams taikomas prisitaikymo priemones, įskaitant socialinių ir ekonominių išlaidų bei naudos analizę. Patobulinti kelių valstybių teritorijas apimančiuose Europos regionuose taikomų prisitaikymo priemonių integruotą vertinimą ir kurti bei taikyti priemones, ir taip parodyti prisitaikymo ekonominę ir socialinę naudą bei naudą aplinkai. - Gerinti bazinį supratimą apie poveikį Europai (įskaitant Šiaurės Atlantą, Arktį, Viduržemio ir Juodąją jūras) ir tobulinti to poveikio prognozes. Kurti mažesnio masto klimato modelius ir geriau prognozuoti poveikį regionų ir vietos lygmeniu, įskaitant galimą poveikį vandens sektoriui, energetikos sektoriui (mažesnis elektrinių aušinimo pajėgumas, poveikis hidroelektrinėms, didesnis pastatų vėsinimo poreikis), transporto infrastruktūrai, pramonės ir verslo įmonėms, žemės naudojimo planavimui, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. - Geriau suprasti numatomą klimato kaitos poveikį ir ozono sluoksnio suplonėjimo poveikį ekosistemoms ir ieškoti būdų, kaip padidinti ekosistemų atsparumą. Tai turėtų apimti klimato poveikio dirvožemyje ir apskritai biosferoje esančioms anglies atsargoms įvertinimą, poveikio vandens ekosistemoms įvertinimą, prie aplinkos pritaikyto ūkininkavimo valdymo metodų įtakos įvertinimą bei buveinių, rūšių ir gamtos išteklių, kuriems grėsmė yra didžiausia, įvertinimą. - Reikia išsamių ir detalių duomenų rinkinių ir modelių, kurie tiktų naudoti visoje Europoje. Reikėtų gerinti duomenų centrų, informacijos sistemų ir tinklų koordinavimą. - Gerinti prieigą prie turimų duomenų ir prisitaikymui aktualius duomenis integruoti į INSPIRE (Erdvinės informacijos infrastruktūrą Europoje), SEIS (bendrą ES aplinkosaugos informacinę sistemą) ir GMES (Pasaulinę aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą), įskaitant, inter alia , iš esmės pagerintą ilgalaikį gamtos išteklių, biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų kokybinių ir kiekybinių aspektų in situ stebėseną. - Reikia skatinti naudojimąsi esamomis Bendrijos remiamomis sistemomis, pvz., Europos įspėjimų apie potvynius sistema, Europos informacijos apie miškų gaisrus sistema, civilinės saugos Stebėsenos ir informacijos centru (MIC), ES pasėlių derliaus prognozavimo sistema, ir išnaudoti visas jų teikiamas galimybes, pvz., susiejant jas su tinkama Europos meteorologinių duomenų infrastruktūra ir specialiai skirtomis stebėsenos programomis. Gerinti Europos duomenų centrų teikiamą politikos formavimui aktualią informaciją, susijusią su oro kokybe, gamtos ištekliais, žmonių sveikata, gaminiais ir atliekomis, atsižvelgiant į visą jų būvio ciklą. - Europos aplinkos agentūra ir Jungtinis tyrimų centras turėtų kas 4–5 metus teikti atnaujintą susistemintą ataskaitą apie klimato poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamas sritis; ataskaita turėtų būti paremta, inter alia , mokslinių tyrimų, atliekamų pagal ES mokslinių tyrimų pagrindų programas, ir nacionalinių mokslinių tyrimų rezultatais. - Bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi remti verslo, paslaugų ir pramonės sektorių prisitaikymo mokslinius tyrimus. Vykdyti mokslinius tyrimus, skirtus prisitaikymo technologijoms ir produktams sukurti, taip skatinant naujoves įvairiuose sektoriuose (pvz., žemės ūkio, miškų ūkio, vandens, energetikos, statybos, žuvininkystės ir akvakultūros). - Visos Europos mastu atlikti tyrimus, kokie yra pakrančių regionų dabarties ir ateities planai stiprinti pakrančių apsaugą, kokia šių planų aplinkosauginė ir ekonominė kaina, kokį poveikį jie gali turėti Bendrijos biudžetui ir pakrančių regionų ekonomikai. Į šiuos tyrimus taip pat reikėtų įtraukti uostuose ir vandens keliuose teiksimų bazinių transporto paslaugų sąnaudų įvertinimą. - Gerinti žinias apie viso pasaulio išteklių, įskaitant atsinaujinančių energijos šaltinių išteklius, srautus ir prieinamumą. Atlikti nepriklausomą mokslinį gamtos išteklių naudojimo poveikio aplinkai ir išteklių našumui įvertinimą. Reikėtų optimaliai pasinaudoti Tausaus gamtinių išteklių naudojimo tarptautinės komisijos ir TKKG ataskaitomis. - Skatinti ES ir ne ES šalių (visų pirma besivystančių šalių, kaimyninių šalių ir svarbiausių partnerių) mokslininkų bendradarbiavimą, partnerystes ir jungimąsi į tinklus bei dalytis mokslinių tyrimų rezultatais, klimato modeliais ir kitomis metodinėmis priemonėmis. Tai visų pirma turėtų būti daroma dalyvaujant JTBKKK penkiametėje prisitaikymui prie klimato kaitos skirtoje programoje. - Teikti paramą specialistams informuojant juos apie turimas mokslines žinias ir prisitaikymo priemones, pasirinkimo galimybes ir tų galimybių išlaidų ir naudos analizę. Skatinti kurti europinius tinklus, kuriuose būtų dalijamasi žiniomis, patirtimi ir informacija apie prisitaikymo priemones Europoje bei tos žinios, patirtis ir informacija būtų apjungiamos. Padėti perduoti mokslininkų turimas žinias specialistams. Šiuo metu turimos ir ateityje sukursimos šiuolaikinės informacinės ir ryšių technologijos (IRT) bus pagrindinė šių prisitaikymo procesų paramos priemonė, leidžianti greitai sukurti reikiamas ir lanksčias atsakomąsias priemones, atitinkančias prisitaikymo poreikius. Tai gali būti, pavyzdžiui, aplinkos pokyčių stebėjimo, rizikos numatymo ir vertinimo, ekstremalių situacijų valdymo priemonės. [pic] 5.4. Ketvirtasis prioritetas – rengiant koordinuotas ir visapusiškas prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas įtraukti Europos visuomenę, verslo ir valstybinį sektorius Taikantis prie klimato kaitos, tam tikruose itin nuo oro sąlygų priklausiančiuose ekonomikos sektoriuose (pvz., žemės ūkio, miškų ūkio, atsinaujinančių šaltinių energijos, vandens, žuvininkystės, turizmo) arba tuose sektoriuose, kuriuos ypač veikia klimato kaita (pvz., uostai, pramonės infrastruktūra ir pakrančių, salpų bei kalnų gyvenvietės) gali reikėti didelio masto restruktūrizavimo. Todėl turi vykti struktūrinis dialogas su suinteresuotosiomis šalimis ir gyventojais siekiant sistemingai išnagrinėti šiuos uždavinius. Jie galėtų keistis nuomonėmis, patarti vieni kitiems dėl visapusiškų ir koordinuotų strategijų, įskaitant galimas restruktūrizavimo ir su juo susijusias priemones. Įgyvendindama Europos klimato kaitos programą (EKKP) Komisija apsvarstys galimybę įsteigti Europos patariamąją grupę prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais, kuri veiktų kaip Komisijos ekspertų grupė ir kurią sudarytų politikai, žymiausi mokslininkai ir piliečių organizacijų atstovai. Ši grupė 12 mėnesių, pradedant nuo 2007 m. lapkričio mėn., teiktų savo nuomonę apie įvairių specifinės paskirties darbo grupių darbą. Šis konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis procesas galėtų apimti tokias sritis: vandens, biologinės įvairovės, žemės ūkio ir miškų ūkio, jūrų išteklių, pramonės, visuomenės sveikatos, transporto, energetikos, mokslinių tyrimų, technologijų ir naujovių, finansinių paslaugų ir draudimo, sanglaudos politikos ir regioninių fondų, išorės veiksmų ir bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis, žemės naudojimo priemonių taikymo ir teritorijų planavimo. Komisija galėtų teikti sekretoriato paslaugas ir vadovauti įvairioms darbo grupėms. Europos patariamoji grupė pirmąją ataskaitą galėtų pateikti 2008 m. viduryje, o Komisija ja galėtų remtis rengdama komunikatą apie prisitaikymą prie klimato kaitos, kuris turės būti pateiktas iki 2008 m. pabaigos. [pic] 6. TOLESNI žINGSNIAI Neigiamas klimato kaitos poveikis bus vis labiau jaučiamas visose Europos dalyse. Visuose lygmenyse ir visose Bendrijos politikos srityse reikia suaktyvinti ir gerai koordinuoti prisitaikymo pastangas. Visuomenė kviečiama pateikti savo atsakymus į klausimus, iškeltus po kiekvieno pagrindinio šios žaliosios knygos skyriaus. Europos institucijos ir visi suinteresuoti subjektai – organizacijos ar privatūs asmenys – kviečiami dalyvauti viešose Europos diskusijose, kurios bus pradėtos priėmus šią žaliąją knygą: - Žalioji knyga bus paskelbta viešai ją priėmus Briuselyje. - Vieša konsultacija internete vyks iki 2007 m. lapkričio 30 d. - Siekdama tiesiogiai apsikeisti nuomonėmis, Komisija keliose valstybėse narėse surengs seminarus šioje žaliojoje knygoje iškeltais klausimais. Viešos konsultacijos rezultatai padės Komisijai formuoti tolesnį darbą, visų pirma padės jai rengti numatytą komunikatą apie prisitaikymą prie klimato kaitos ir toliau plėtoti kitas Bendrijos politikos sritis bei išorės politikos veiksmus. [1] 1 ir 2 paveikslų duomenys yra paremti TKKG Specialiojoje ataskaitoje apie šiltnamio dujų išmetimo scenarijus pateiktu A2 scenarijum. Prognozuojamas klimato poveikis apskaičiuotas 2071–2100 m. palyginti su 1961–1990 m. laikotarpiu. Žemėlapiai sudaryti remiantis DMI/PRUDENCE duomenimis (http://prudence.dmi.dk), apdoroti JTC, atliekant JTC finansuojamą PESETA tyrimą (http://peseta.jrc.es) [2] ttp://www.hm-treasury.gov.uk/independent_reviews/stern_review_economics_climate_change/stern_review_report.cfm [3] IPCC (Tarptautinės klimato kaitos grupės) SRES A2 scenarijus; išlaidos 2100 m. skaičiuojant 1995 m . kainomis. ES JTC „Peseta“ tyrimo rezultatai. [4] http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/official/reports/cohesion4/index_en.htm