[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 11.6.2007 KOM(2007) 314 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI BEI EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI „2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaita“ {SEK(2007) 777} APLINKYBėS Europos piliečiams rūpi aplinka, kurioje jie gyvena, jų sveikata ir jų gyvenimo kokybė. Šeši iš dešimties Europos piliečių mano, kad yra labai didelė arba nemaža tikimybė, jog aplinkos tarša pakenks jų sveikatai[1] ir kad Europos Sąjungos pastangos yra nepakankamos[2]. Be to, Europos piliečiai nurodė, jog aplinka – tai naujovių varomoji jėga ir kad aplinkos apsaugos politikos kryptys yra pažangos stimulas, o ne kliūtis ekonominės veiklos našumui[3]. Siekdama spręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, 2003 m. birželio mėn. Komisija priėmė Europos aplinkos ir sveikatos strategiją [4]. Šia strategija buvo siekiama palengvinti ES ekologinių veiksnių sukeltą ligų naštą, nustatyti ekologinių veiksnių keliamus naujus pavojus sveikatai ir nuo jų apsisaugoti bei sustiprinti ES politikos formavimo pajėgumus šioje srityje. Priėmus šią strategiją buvo sudarytas 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų planas [5], kuriame pabrėžiamas poreikis sukurti tvirtą informacijos bazę, įskaitant suderintą požiūrį į žmogaus biologinį stebėjimą ir būtinybė stiprinti mokslinius tyrimus aplinkos ir sveikatos srityje siekiant, kad aplinkos poveikio žmogaus sveikatai vertinimas būtų veiksmingesnis. Ši strategija ir šis veiksmų planas sulaukė kitų ES institucijų paramos[6]. 2006 m. birželio mėn. Tarybos priimtoje tvaraus vystimosi strategijoje [7] aiškiai nurodoma, kad Europos ateities vizijoje didelis dėmesys skiriamas aplinkos poveikiui visuomenės sveikatai. Be to, lėšos, kurios imantis atitinkamų veiksmų jau yra ir dar bus sutaupytos sveikatos sektoriuje, padeda siekti Lisabonos darbotvarkės tikslų. Šiuo metu astma yra palietusi 30 mln. viso žemyno[8] gyventojų ir sveikatos priežiūros paslaugos kainuoja apie 17,7 mlrd. EUR kasmet[9]. Be to, iki šiol įgyta aplinkos ir sveikatos integravimo patirtis gali būti vertinama kaip veiksmingo tarpsektorinio sveikatos aspektų įtraukimo į visas politikos kryptis, kurios buvo prioritetinės Suomijos pirmininkavimo metu ir kurias Komisija išplėtojo ES sveikatos strategijoje, darbo pavyzdys. Šiuo Komunikatu siekiama apžvelgti ir pristatyti iki veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio pasiektą pažangą, trumpai apibūdinti veiksmų plane nurodytų susijusių politikos krypčių, kaip antai, chemikalų, oro, vandens ir triukšmo srityse, plėtrą ir nurodyti sritis, kurioms ateityje turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. APLINKOS IR SVEIKATOS INTEGRAVIMAS Suprantama, kad per paskutinius 30 metų dėmesys sveikatos klausimams paskatino sukurti aplinkos apsaugos teisinę sistemą. Panašiu būdu aplinkai padaryta žala paskatino imtis veiksmų visuomenės sveikatai apsaugoti ir padarė poveikį daugeliui visuomenės sveikatos krypčių. Tačiau strategija ir veiksmų planas paskatino naujas iniciatyvas aplinkai ir sveikatai integruoti. Jose taip pat buvo pabrėžiama, kad daugelyje aplinkos apsaugos politikos krypčių yra svarbus žmogaus sveikatos komponentas, tuo parodant veiksmingo įgyvendinimo ir suderinto požiūrio būtinybę. Todėl reikia sustiprinti esamų politikos krypčių veiksmingumui ir naujų politikos krypčių poreikiui įvertinti reikalingą informacijos bazę. 2006 m. atliktoje išsamioje informacijos bazės analizėje[10] aiškiai parodoma, kad daugelis aplinkos ir sveikatos informacinių sistemų jau yra įdiegtos, tačiau turi būti ir toliau dedamos ilgalaikės pastangos siekiant pagerinti šių sistemų integravimą ir suderinamumą, o jei reikia, ir duomenų kokybę bei palyginamumą. Ypač turėtų būti renkami palygintini tipiniai žmogaus biologinio stebėjimo (HBM)[11]duomenys apie dabartinį aplinkos teršalų poveikį žmogui ir galimą tokių teršalų poveikį sveikatai. Šiuo tikslu Komisija skatina valstybes nares intensyviai bendradarbiauti, kad svarbiausios problemos (duomenų aiškinimo, etikos, komunikacijos) būtų išspręstos ir žmogaus biologinio stebėjimo galimybės galėtų būti maksimaliai panaudotos. Komisijai glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis taip pat pavyko Šeštojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendrojoje programoje (PP6) (2002–2006 m.)[12] mokslinių tyrimų lėšas skirti pagrindinėms ligoms ir aplinkos bei sveikatos sąveikai. Taryba ir Parlamentas pritarė tam, kad šioje srityje reikia ir toliau dėti pastangas pagal Septintąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendrąją programą (PP7) (2007–2013 m.)[13], ypač žmogaus biologinio stebėjimo, patalpų oro kokybės ir ilgalaikio aplinkai pavojingų veiksnių ankstyvo poveikio sveikatai srityse. Komisija ir toliau dės pastangas siekdama išnaudoti projektų rezultatus ir jų naudingumą galimiems politikos veiksmams. Šių rezultatų panaudojimas politikos veiksmams – tai ilgalaikis prioritetas, kurio svarba įgyvendinant veiksmų planą didės. Atsakomybę už pažangą šioje srityje turėtų dalintis valstybės narės, Komisija, tarptautinės organizacijos, kaip, pvz., Pasaulinė sveikatos organizacija, ir kitos suinteresuotosios šalys. Todėl Komisija nuo pat šio proceso pradžios įtraukė valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis ir toliau tęs šį darbą. Glaudesnis aplinkos politikos, sveikatos politikos ir atitinkamų mokslinių tyrimų sričių bendradarbiavimas – tai vienas didžiausių pasiekimų per pastaruosius trejus metus, padedantis kurti integruotą aplinkos ir sveikatos politikos sritį, į kurią turėtų įsitraukti įvairios politikos sritys, pvz., transportas, energetika, chemijos pramonė, užimtumas. Komisija ir toliau dės pastangas siekdama šio tikslo, ypač sprendžiant tokius klausimus, kaip, pvz., oro kokybės patalpose ir lauke bei klimato kaitos poveikio sveikatai klausimus, kuriuos sprendžiant integracija yra būtina. Norint pasiekti šį tikslą būtina, kad įgyvendinant Bendrijos tvaraus vystimosi strategiją būtų laikomasi integruoto požiūrio. Pastangos taip pat yra sutelktos į tokias naujas problemas , su kuriomis susiduriama, pvz., nanotechnologijos srityje, kur Komisija siūlo žengti konkrečius žingsnius link „saugios, integruotos ir atsakingos“ nanotechnologijos plėtros, o tai reiškia, kad į su nanotechnologija susijusius aplinkos, sveikatos ir socialinius aspektus bus atsižvelgta kuo ankstesniame etape[14]. Be to, dėmesys buvo kreipiamas į tokius naujus klausimus, kaip antai, antimikrobinį atsparumą, t.y. žmogaus sveikatai poveikį turinčią aplinkos apsaugos problemą[15]. Komisija ruošiasi už rizikos vertinimą atsakingų įstaigų prašyti įvertinti biocidų atsparumo poveikį antibiotikams. Be to, skirtinguose ES finansuojamuose projektuose[16] jau buvo nagrinėjamas klimato kaitos poveikis sveikatai, kuris ir toliau bus tiriamas vadovaujantis PP6 ir PP7. 2008 m. bus pateiktas „Komunikato dėl klimato kaitos pasekmių sveikatai“ pasiūlymas. Keliuose mokslinių tyrimų projektuose Komisija skyrė ypatingą dėmesį tokioms pažeidžiamoms grupėms , kaip, pvz., vaikai, kurie yra ypač jautrūs žalingam aplinkos poveikiui. Komisija pažeidžiamoms grupėms ir toliau skirs ypatingą dėmesį. PAžANGA įGYVENDINANT VEIKSMų PLANą – SVARBIAUSI ASPEKTAI Veiksmų plane buvo nustatyta 13 veiksmų, skirtų: 1) informacijos grandinei tobulinti pateikiant integruotą informaciją apie aplinką ir sveikatą, 2) žinioms pagilinti stiprinant mokslinius tyrimus aplinkos ir sveikatos srityse bei atpažįstant iškylančias problemas, 3) rizikos mažinimo politikai peržiūrėti ir suderinti bei komunikacijai pagerinti. Informacijos grandinės tobulinimas Pagrindinė 2006 m. Komisijos pateiktos ataskaitos [17] apie dabartines informavimo ir priežiūros sistemas aplinkos bei sveikatos srityse išvada yra ta, kad egzistuoja keletas ES masto informavimo ir priežiūros sistemų aplinkos bei sveikatos srityse ir kad yra sukurtos vertinimo strategijos, skirtos įvertinti įvairių žmogaus sveikatą galinčių paveikti aplinkos veiksnių. Daugeliu atveju kuriamos naujos priemonės apsaugai pagerinti. Ataskaitoje pateikiamos konkrečios rekomendacijos stiprinti ryšį ir integraciją tarp esamų sistemų, daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams ir žmogaus biologiniam stebėjimui bei gerinti duomenų rinkimo procedūras. Nuo 2004 m. Komisija artimai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis ir ekspertais ruošdama žmogaus biologiniam stebėjimui skirtą ES bandomąjį projektą[18], kuriuo buvo siekiama patikrinti nuoseklių žmogaus biologinio stebėjimo metodų tinkamumą. Per pirmąjį kvietimą teikti paraiškas pagal PP7[19] lėšos buvo rezervuotos ES žmogaus biologinio stebėjimo tinklui[20] siekiant finansuoti ES bandomąjį projektą. Bandomajame etape dėmesys bus nukreiptas į pajėgumų stiprinimą ir procedūrų suderinimą , į žmogaus biologinio stebėjimo ateities politikos vaidmenį ir į tinkamą komunikaciją individualiu ir Bendrijos lygiu. Etapui, kuris eis po bandomojo etapo, Komisija tiria galimybes žmogaus biologinio stebėjimo veiklą integruoti į nustatytą sistemą, pvz., ES sveikatos patikrinimų tyrimus[21] ir užtikrins, kad žmogaus biologinis stebėjimas būtų susietas su esamomis reguliavimo sistemomis. PP6 programoje JTC pradėjo tirti žmogaus biologiniam stebėjimui skirtos metabolomikos taikymą. Žinių gilinimas Keletas Bendrijos finansuojamų projektų buvo pradėti siekiant integruoti ir sustiprinti ES aplinkos ir sveikatos mokslinius tyrimus . Nuo 2004 m. galutiniai tų projektų rezultatai buvo analizuojami ir apjungiami, buvo organizuojamos konferencijos ir seminarai tiems rezultatams nušviesti. 2 lentelėje pateikiama pagrindinių rezultatų apžvalga. 2007–2010 m. tikslai: išanalizuoti vidurio laikotarpio ir galutinius rezultatus, organizuoti seminarus tikslinių aplinkos ir sveikatos klausimų tema, nušviesti mokslinių tyrimų rezultatus ir apibrėžti mokslinius tyrimus, kurių reikės per būsimus kvietimus teikti paraiškas pagal Bendrijos programas. Komisija pradėjo tikslinius mokslinių tyrimų projektus, skirtus ligoms, sutrikimams ir aplinkos poveikiui tirti. Nuo 2004 m. Bendrijos moksliniai tyrimai buvo nukreipti į astmos ir alergijos priežastis, į neuroimuninių sutrikimų priežastis ir mechanizmus[22], į metalų poveikį sveikatai, į ES tinklų, skirtų retų vėžio formų moksliniams tyrimams, plėtrą ir į genų–aplinkos sąveikos, susijusios su vėžio plitimu padidintos rizikos gyventojų grupėse[23]. 2007–2010 m. tikslai – ištirti su aplinka susijusių ligų priežastis ir ilgalaikį aplinkai pavojingų veiksnių poveikį sveikatai, pasinaudojant esamomis kohortomis arba, esant galimybei, suformuojant naujas kohortas. Gilindami mokslinį pažinimą, leidžiantį geriau suvokti ryšį tarp cheminių produktų poveikio ir įtakos sveikatai, šie projektai padės formuojant ES politikos kryptis, susijusias su cheminių produktų poveikio rizikos vertinimu[24]. Komisija finansavo keletą projektų, kad būtų sukurtos metodologinės sistemos aplinkos ir sveikatos sąveikai analizuoti . Šiais projektais siekiama pagerinti integruotam rizikos veiksnių, įskaitant bendrą įvairių veiksnių poveikį, įvertinimui reikalingus metodus ir modelius, ir jie pagerins sveikatos poveikio įvertinimo ir ekonominės naudos analizės metodus bei priemones. 2004–2006 m. buvo siekiama parengti integruotas rizikos įvertinimo metodologijas ir modelius, kad būtų galima įvertinti visuminį poveikį, pavojingų veiksnių sąveiką ir jų poveikį žmogaus sveikatai, ir buvo siekiama sukurti metodologijas, metodus ir modelius aplinkos–sveikatos sąveikai tirti[25]. Be to, Komisija siekė sukurti apskaitos sistemas, atsižvelgdama į išorės išlaidas, susijusias su įvairiais aplinkai pavojingais veiksniais, su sveikata susijusių išorės išlaidų įvertinimu ir tvarumo ribų apibrėžtimi. Be to, buvo pradėti tyrimai, kuriais buvo siekiama praplėsti ir pagrįsti poveikio aplinkai ir sveikatai įvertinimo, ekonominės naudos analizės ir taršos šaltinių identifikavimo metodus bei priemones[26] ir įvertinti maisto produktų sveikatai daromą teigiamą poveikį, jį palyginant su galimų aplinkos teršalų sveikatai keliamais pavojais[27]. 2007–2010 m. bus siekiama analizuoti politikai aktualius PP5 ir PP6 projektų rezultatus, susijusius su i) integruotomis rizikos įvertinimo metodologijomis ir modeliais, ii) poveikio aplinkai ir sveikatai įvertinimo, ekonominės naudos analizės ir taršos šaltinių identifikavimo metodais ir priemonėmis ir iii) aplinkos teršalų paveiktų maisto produktų rizikos ir naudos analize. Šie finansuojami projektai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų nustatyti potencialūs aplinkai ir sveikatai kylantys pavojai , bus mokslinių tyrimų parama politikos veiksmams klimato kaitos, vandens kokybės ir nanotechnologijų rizikos įvertinimo srityje. 2004–2006 m. buvo siekiama ištirti, kaip reikėtų patobulinti sveikatos sektoriaus planavimą, pasirengiant ekstremalioms oro sąlygoms, kad kylantys pavojai būtų greitai įvertinti, buvo siekiama pradėti tiriamąją veiklą įvertinant visuotinės klimato kaitos veiksnius, susijusius naujų žmogaus ligų atsiradimo ir paplitimo pavojumi, ir svarstyti tokius klausimus: i) klimato kaita ir sveikata, ii) vandens tarša, įskaitant naujus patogenus geriamojo vandens šaltiniuose ir iii) galimas aplinkoje esančių nanodalelių poveikis sveikatai[28]. 2007–2010 m. bus tiriamas klimato kaitos poveikis žmogaus ir gyvūnų sveikatai bei tiriami galimi nanodalelių pavojai žmogaus sveikatai. Rizikos mažinimo politikos peržiūra ir suderinimas bei komunikacijos gerinimas Buvo padaryta pažanga plėtojant su visuomenės sveikata susijusią veiklą ir bendradarbiaujant sveikatą lemiančių aplinkos veiksnių srityje . Aplinka ir sveikata – pagrindiniai Visuomenės sveikatos programos[29] prioritetai, kurie buvo įtraukti į visas metines darbo programas. Keletas su oro kokybe susijusių projektų buvo pradėti siekiant sumažinti aktyvųjį ir pasyvųjį rūkymą (žr. toliau). 2005 m. visiškai parengtas su elektromagnetinio lauko (EML) klausimais susijęs projektas[30] padėjo sukurti su EML klausimais susijusios ES politikos kūrėjų tinklą, mokslo ir politikos veiklos sąveiką ir komunikacijos priemones, kurios pagerino informacijos perdavimą visuomenei. Buvo dedamos pastangos remti specialistų mokymą ir gerinti organizacinius pajėgumus aplinkos ir sveikatos srityje . Švietimas – tai visų pirma valstybių narių atsakomybė ir veiksmų plane jos yra raginamos imtis būtinų priemonių. ES mastu dalis parengiamojo darbo buvo atlikta naudojant Visuomenės sveikatos programą. Tačiau projektų nebuvo pateikta. Su vaikų aplinka, sveikata ir sauga susijusi mokomoji medžiagą buvo parengta tam, kad ja naudotųsi instruktoriai padėdami sveikatos priežiūros srityje dirbantiems specialistams ir personalui[31] pagilinti žinias. Daugumoje PP6 projektų ES mastu buvo išplėtotos mokymo programos, skirtos aplinkos ir sveikatos sričių specialistams ir mokslininkams, o į jas buvo įtraukti tiksliniai kursai arba vasaros mokyklos suinteresuotosioms šalims ir internetu pagrįstos iniciatyvos. Buvo padaryta pažanga koordinuojant prioritetinių ligų rizikos mažinimo priemones . Dauguma rizikos mažinimo priemonių yra susijusios su kvėpavimo takų ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, nervų sistemos vystimosi sutrikimais ir endokrininės sistemos veiklą trikdančiu poveikiu. Didelė pažanga padaryta geriau nustatant rizikos mažinimo priemonių koordinavimo mechanizmus. Tačiau dar turi būti daug nuveikta susiejant prioritetinių ligų tyrimus su atitinkamais politikos procesais ir informacinėmis sistemomis. Siekiant tolesnės pažangos reikėtų daugiau dėmesio skirti šioms potencialioms priemonėms: ES sveikatos portalo skyriui „Mano aplinka“; aktualių klausimų, susijusių su apklausos sveikatos tema ir sveikatos patikrinimų tyrimais, formulavimui, prioritetinių ligų paplitimui, mirtingumui bei su sveikatos apsauga susijusioms išlaidoms tirti skirtų sveikatos informacinių sistemų sujungimui, jas koordinuojant, jei reikia, su Europos statistikos sistema. Oro kokybę patalpose padėjo gerinti kelios priemonės. 2007 m. sausio mėn. Komisija priėmė Žaliąją knygą „Europa be tabako dūmų: politikos alternatyvos ES mastu“[32] ir pradėjo plataus masto konsultacijas apie tai, kaip geriausia spręsti pasyviojo rūkymo problemą ES. Šiuo metu Komisija ruošia tęstinę aplinkos be dūmų iniciatyvą, kuri turi būti patvirtinta 2008 m. ir ataskaitą apie Tarybos rekomendacijų[33] dėl rūkymo prevencijos ir tabako kontrolės įgyvendinimą. 2005 m. gegužės mėn. Komisija pavedė Pavojų sveikatai ir aplinkai moksliniam komitetui (SCHER) pateikti nuomonę apie galimos rizikos įvertinimo strategiją, skirtą remti su oro patalpose klausimu susijusią politiką, nustatyti susirūpinimą keliančias sritis, susijusias su skirtingais teršalais ir ištirti su oro gaiviklių naudojimu susijusius pavojus. 2006 m. sausio mėn. SCHER paskelbė atskirą nuomonę[34]. Kitais komitetui pavestais klausimais Komisija 2007 m. sausio mėn. paskelbė viešosioms konsultacijoms skirtą preliminarią ataskaitą. 2006 m. spalio mėn. buvo įkurta ekspertų darbo grupė, kad įgyvendintų mokslinio komiteto nuomones ir patenkintų politinius valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių[35], kurios prašė Komisijos taikyti platų požiūrį ir imtis konkrečių veiksmų daugelio teršalų ir sričių atžvilgiu, lūkesčius. 2 PP6 projektai skirti oro kokybės patalpose klausimams[36][37]. Keliuose Europos miestuose JTC vykdė matavimo kampanijas, kurių metu buvo siekiama stebėti pasirinktų medžiagų koncentracijas patalpose ir lauke bei jų individualų poveikį[38]. 2006 m. JTC paskelbė atskirojo etapo ataskaitą, kurioje apibūdinamos strategijos, skirtos nustatyti ir kontroliuoti oro taršos patalpose įnašą į bendrą kvėpavimui daromą poveikį[39]. Komisija ir toliau rems oro kokybės patalpose mokslinių tyrimų veiklą. Ateityje įgyvendinant veiklą dėmesys bus skiriamas visuomenei ir specialistams skirtai informacijai, gerosios patirties mainams vietos ir nacionaliniu lygmeniu bei su oro kokybe patalpose susijusios vykdomos politikos koordinavimui. Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinis komitetas (SCENIHR) 2007 m. kovo 21 d. priėmė nuomonę apie „Galimą elektromagnetinių laukų (EML) poveikį žmogaus sveikatai“[40]. Visuomenės sveikatos programa ir PP7 ir toliau rems mokslinių tyrimų spragoms nustatyti skirtus projektus. Komisija taip pat gali remtis EMF-NET[41] – plačiu ES mokslininkų ir ekspertų tinklu – kuris persvarsto ir įvertina naujus mokslinius įrodymus, susijusius su galimu elektromagnetinių laukų poveikiu žmogaus sveikatai. Be to, vadovaujantis vidaus rinką reglamentuojančiais teisės aktais buvo priimti ir atnaujinti produktų standartai siekiant užtikrinti, kad į rinką patenkantys ir naudojami produktai nedarytų visuomenei didesnio poveikio, nei tas, kurį mokslas pripažįsta saugiu. PAžANGOS, PADARYTOS SU SVEIKATA SUSIJUSIOJE APLINKOS APSAUGOS POLITIKOJE IR ATITINKAMOJE MAISTO PRODUKTų POLITIKOJE, SANTRAUKA Kadangi bendras veiksmų plano tikslas – integruoti aplinkos ir sveikatos sritis ir užtikrinti, kad aplinkos apsaugos politikoje būtų deramai atsižvelgta į žmogaus sveikatos aspektus ir atvirkščiai, jo veiksmingas įgyvendinimas priklauso nuo konkrečių aplinkos ir sveikatos politikos krypčių. Atsižvelgiant į tai nuo 2004 m. buvo priimta daug naujų iniciatyvų siekiant mažinti pavojų žmogaus sveikatai ir sukaupti tikslesnės informacijos. Toliau pateikiama šių iniciatyvų santrauka. Europos informacijos apie vandenį sistema (WISE) buvo toliau plėtojama ir patvirtinta Komisijos tarnybų, Europos aplinkos agentūros ir valstybių narių. Išsamiame WISE įgyvendinimo plane yra numatyta toliau plėtoti šią sistemą integruojant duomenis apie geriamąjį vandenį. Buvo suformuotos naujos WISE sistemai skirtos ataskaitų teikimo gairės, kurios iki 2007 m. pabaigos turėtų būti pateiktos galutiniam patvirtinimui. Komisija yra numačiusi iki 2008 m. pabaigos pateikti Geriamojo vandens direktyvos peržiūros pasiūlymą. Komisija priėmė pasiūlymą dėl naujos direktyvos, susijusios su paviršinio vandens apsauga nuo taršos[42], kurioje bus nustatytos 41 cheminės medžiagos, keliančios pavojų gyvūnų ir augalų gyvybei vandens aplinkoje ir žmogaus sveikatai, koncentracijos paviršiniame vandenyje ribos. 2004 m. buvo priimtos paskutinės antrinės oro kokybės direktyvos[43], kuriose buvo nustatytos siektinos aplinkos ore esančio arseno, nikelio, kadmio ir benzo(a)pireno vertės. 2005 m. Komisija priėmė Teminę oro taršos strategiją[44] ir Direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje pasiūlymą[45]. 2007 m. Komisija planuoja pateikti pasiūlymą dėl naujų teršalų išmetimo standartų sunkiosioms transporto priemonėms EURO VI bei peržiūrėti galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja pramonės išmetamuosius teršalus[46]. Daug buvo nuveikta cheminių medžiagų sektoriuje. 2005 m. priėmus strategiją dėl gyvsidabrio [47], Komisija priėmė dar eilę pasiūlymų, kuriais siekiama uždrausti gyvsidabrio naudojimą tam tikroms reikmėms ES[48], uždrausti gyvsidabrio eksportą iš ES[49] nuo 2011 m. ir įvesti saugų nenaudojamo gyvsidabrio laikymą. Šiuo metu SCENIHR vertina dantų plombų amalgamos ir alternatyvių dantų restauracijos medžiagų saugumą pacientams ir naudotojams[50]. Tuo pat metu SCHER ruošia prašymą pateikti nuomonę apie dantų plombų amalgamoje esančio gyvsidabrio pavojus aplinkai ir netiesioginį pavojų sveikatai[51]. Buvo pateiktas pasiūlymas patobulinti augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką procedūrą. Be to, atsižvelgiant į mažėjančią bendrą pesticidų naudojimo ES riziką, Komisija priėmė Tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją[52] ir pagrindų direktyvos pasiūlymą[53], kuriais, inter alia , bus įvestas atitinkamas mokymas profesionaliems naudotojams, apribotas pesticidų naudojimas tam tikrose srityse ir pradėtas atitinkamų rodiklių kūrimas. Reguliavimo institucijos, ruošdamos teisės aktus, atsižvelgs į prioritetinį medžiagų, kurių neseniai nustatytas endokrininės sistemos veiklą trikdantis poveikis bus toliau vertinamas, sąrašą, kuriame tos medžiagos yra klasifikuojamos pagal galimą jų poveikį laukinei gamtai, žmogaus sveikatai ir to poveikio rizikos laipsnį. Cheminių medžiagų srityje buvo žengtas svarbus žingsnis, kai 2006 m. gruodžio mėn. galutinai buvo priimtas REACH reglamentas[54], kuris įsigalios 2007 m. birželio mėn. ir nustatys privalomą informacijos apie cheminių medžiagų toksikologines savybes kaupimą, kurį koordinuos ES cheminių medžiagų agentūra. REACH pripažįsta, kad endokrininės sistemos veiklą trikdančios medžiagos kelia didžiulį susirūpinimą ir todėl joms turėtų būti taikoma leidimų suteikimo tvarka. Reglamento dėl patvariųjų organinių teršalų (POT)[55] ir Bendrijos įgyvendinimo plano dėl POT[56], kuriame išvardijamos ES priemonės, įskaitant priemones, skirtas tolesniems pramoninių ir buitinių dioksino taršos šaltinių tyrimams artimiausiais metais, priėmimas 2004 m. buvo svarbus pasiekimas įgyvendinant strategiją dėl dioksinų ir PCB. ES teisės aktuose yra nustatytos didžiausios leistinos aplinkos ir pramonės teršalų maiste koncentracijos normos ir numatytos mėginių ėmimo ir analizės nuostatos, skirtos atitikimui šioms normoms stebėti, kad būtų užtikrintas vartotojų saugumas. Triukšmo ir su juo susijusio poveikio sveikatai srityje Komisija per pastaruosius trejus metus veiksmingai prisidėjo prie PSO „Night Time Noise Guidelines“ (Naktinio triukšmo gairės) projekto, kurio rezultatai taps Komisijos veiklos pagrindu 2007 m. peržiūrint triukšmo poveikį sveikatai. Nanotechnologijos strategijoje[57] ir 2005–2009 m. veiksmų plane Komisija siūlo žengti konkrečius žingsnius link „saugios, integruotos ir atsakingos“ nanotechnologijos plėtros, o tai reiškia, kad į aplinkos, sveikatos ir socialinius nanotechnologijos aspektus turėtų būti atsižvelgta kiek galima anksčiau. 2006 m. viena iš veiklos sričių buvo galiojančių reglamentavimo sistemų apžvalga siekiant įsitikinti, ar jos adekvačiai taikomos nanotechnologijos gaminiams ir ar užtikrina pakankamą apsaugą nuo jų poveikio. IšVADOS IR TOLESNI žINGSNIAI Nors trejų metų nepakanka, kad būtų įgyvendintas plataus masto veiksmų planas, glaudesnis aplinkos, sveikatos ir mokslinių tyrimų sričių bendradarbiavimas Bendrijos ir valstybių narių lygiu yra didžiulis pasiekimas. Per ateinančius trejus metus Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, tęs veiksmų plane numatytų įvairių veiklos krypčių įgyvendinimą. Todėl Komisija ir toliau stengsis integruoti aplinkos ir sveikatos klausimus į kitas politikos kryptis ir apjungti daugumą proceso dalyvių. Siekdama sustiprinti ES politikos formavimo pajėgumus šioje srityje, Komisija palaipsniui dės vis daugiau pastangų, kad būtų panaudoti mokslinių tyrimų projektų ir kitų informacijos kaupimo pastangų rezultatai ir kad tai virstų konkrečiais politikos veiksmais. 2010 m. Komisija nustatys klausimus, kurie turėtų būti sprendžiami kito ciklo metu. Šią laikotarpio vidurio ataskaitą Komisija pateiks 2007 m. birželio mėn. Vienoje vyksiančiame Tarpvyriausybiniame aplinkos ir sveikatos srities laikotarpio vidurio ataskaitos susitikime. [1] Specialusis Eurobarometras 238 (2006) rizikos klausimais. [2] Eurobarometras 217, (2005). [3] Eurobarometras 215, (2005). [4] COM(2003)338 [5] COM(2004)416 [6] Tarybos išvados dėl strategijos, Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos ir veiksmų plano, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė apie veiksmų planą. Atitinkamai Nyderlandams ir Liuksemburgui pirmininkaujant 2004 m. gruodžio mėn. ir 2005 m. birželio mėn. vykusios konferencijos. [7] http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/06/st10/st10917.en06.pdf [8] GINA, Global Initiative for Asthma (visuotinė iniciatyva dėl astmos). The Global Burden of Asthma Report, 2004 . [9] The European Lung White Book: The First Comprehensive Survey on Respiratory Health in Europe 2003 (Europos plaučių baltoji knyga: pirmasis išsamus kvėpavimo takų sveikatos tyrimas Europoje 2003 m.). [10] (SEC(2006)1461 Naudotojui patogi brošiūra: http://europa.eu.int/comm/environment/health/index_en.htm [11] Matuojantis taršą žmogaus organizmo audiniuose ar skysčiuose. [12] http://cordis.europa.eu/fp6/ [13] http://cordis.europa.eu/fp7/home_en.html [14] Veiksmų planas nanotechnologijos srityje 2005–2009 m. [15] http://www.who.int/foodborne_disease/resistance/en/http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs194/en/http://www.emea.eu.int/pdfs/vet/regaffair/081899en.pdfhttp://www.antibioticos.msc.es/PDF/resist_emea_paper_on_antibiotic_resistance.pdfhttp://www.oie.int/eng/publicat/ouvrages/A_119.htmhttp://europa.eu/scadplus/leg/en/cha/c11561.htm [16] http://ec.europa.eu/health/ph_information/dissemination/unexpected/unexpected_2_en.htm [17] SEC (2006) 1461. [18] www.http://www.eu-humanbiomonitoring.org [19] http://cordis.europa.eu/fp7/home_en.html [20] Environment theme of Cooperation Programme in Environment & Health sub-activity (Bendradarbiavimo programos aplinkos ir sveikatos pagalbinėje veikloje aplinkos teminė sritis). [21] http://ec.europa.eu/health/ph_information/dissemination/reporting/ehss_06_en.htm [22] Visas EB įnašas į šiuos projektus: 28 mln. EUR (6 lentelė). [23] Visas EB įnašas į šiuos projektus: 30 mln. EUR. [24] ˇr. III priedo lenteles. [25] Visas EB įnašas į šiuos projektus: 35 mln. EUR (9 lentelė). [26] Visas EB įnašas į šiuos projektus: 5 mln. EUR (11 lentelė). [27] Visas EB įnašas į šiuos projektus: 11 mln. EUR (10 lentelė). [28] Visas EB įnašas į šiuos projektus: 25 mln. EUR (12 lentelė). [29] http://ec.europa.eu/health/ph_programme/programme_en.htm [30] http://www.jrc.ec.europa.eu/eis-emf/home.cfm [31] Children's health, environmental and safety training (Vaikų sveikatos, aplinkos ir saugos mokymai) - http://ec.europa.eu/health/ph_projects/2003/action3/action3_2003_09_en.htm [32] http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/Tobacco/keydo_tobacco_en.htm [33] 2003/54/EB. http://europa.eu/scadplus/leg/en/cha/c11574.htm [34] http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scher/scher_opinions_en.htm [35] Parlamento rezoliucija, galutinė A6 – 0008/2005. Nyderlandams ir Liuksemburgui pirmininkaujant 2004 m. gruodžio mėn. ir 2005 m. birželio mėn. vykusios konferencijos. [36] http://indoorairenvie.cstb.fr/ [37] http://www.proneteurope.eu [38] European indoor air monitoring and exposure assessment project (Orui patalpose stebėti ir poveikiui įvertinti skirti Europos projektai) – www.jrc.ec.europa/project/airmex/index.htm. [39] STRATEX http://www.jrc.cec.eu.int/pce/modnoiseca_ecareports.htm [40] http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/scenihr_opinions_en.htm. Techniniuose prieduose pateikiamos sutrumpintai išdėstytos išvados. [41] http://www.jrc.cec.eu.int/emf-net/. [42] COM(2006)397. [43] 2004/107/EC. [44] COM(2005)446. [45] COM(2005)447. [46] IPPC 96/61/EB. [47] COM(2005)20. [48] COM(2006)69. [49] COM(2006)636. [50] http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_q_009.pdf [51] http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scher/docs/scher_q_050.pdf [52] COM(2006)372. [53] COM(2006)373. [54] http://ec.europa.eu/environment/chemicals/reach_intro.htm [55] Reglamentas (EB) Nr. 850/2004, iš dalies keičiantis Direktyvą 79/117/EEB, OL L 158, 2004 4 30. [56] SEC (2007) 341. [57] COM(2004)338.