[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.1.2007

KOM(2007) 3 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2005 M. PHARE, PASIRENGIMO NARYSTEI IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONIŲ ATASKAITA {SEK(2007) 11}

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2005 M. PHARE, PASIRENGIMO NARYSTEI IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONIų ATASKAITA

Įvadas

Kartu su dviem kitomis Europos Bendrijų finansuojamomis priemonėmis, būtent ISPA (Pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemonė) ir SAPARD (Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa), PHARE programa siekiama padėti šalims kandidatėms ir stojančiosioms šalims pasirengti stojimui į Europos Sąjungą. 2005 m., po to kai į ES įstojo 10 naujų valstybių narių, Bulgarija ir Rumunija toliau gavo paramą pagal tris pasirengimo narystei priemones, o 2004 m. birželio mėn. paskelbus Europos Vadovų Tarybos išvadas, taip pat buvo parengta Kroatijos pasirengimo narystei strategija; todėl buvo pakeisti atitinkami reglamentai ir 2005 m. iš biudžeto skirtos lėšos PHARE ir ISPA programoms ir nuo 2006 m. SAPARD programai. Turkija toliau gavo paramą pagal specialiai jai skirtą pasirengimo narystei paramos priemonę.

PHARE pasirengimo narystei parama siekiama remti šalių kandidačių ir stojančiųjų šalių pastangas stiprinti viešojo administravimo įstaigas ir institucijas, kad jos veiksmingai veiktų Europos Sąjungoje, skatinti teisės aktų suvienodinimą su Europos bendrijos teisės aktais, mažinti pereinamųjų laikotarpių poreikį ir skatinti ekonominę bei socialinę sanglaudą (ESS).

Programavimas buvo pagrįstas 2004 m. pataisytomis PHARE gairėmis, siekiant atsižvelgti į tolesnį Tarpvalstybinio bendradarbiavimo (TB) reglamento derinimą su INTERREG, taikyti išskirtinį požiūrį, kurio būtina laikytis branduolinės saugos srityje, ir siekiant pabrėžti perėjimą prie Išplėstinės decentralizuoto įgyvendinimo sistemos (IDIS). Pasirengimo narystei paramos Turkijai programavimas ir įgyvendinimas didžia dalimi atspindi PHARE paramos procedūras ir turinį. Siekdama pasirengti decentralizuotam programų valdymui, nustatytam pagal struktūrinius fondus, Europos Komisija vis labiau stiprino paramą Bulgarijai ir Rumunijai, siekdama sudaryti sąlygas atsakomybę už PHARE programų valdymą ir įgyvendinimą toliau perduoti nacionalinės valdžios institucijoms.

Šioje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie pereinamojo laikotarpio priemonę naujoms valstybėms narėms, kuri buvo pradėta taikyti sudarant sąlygas tęsti paramą institucijų stiprinimui, siekiant didinti ir konsoliduoti institucinius bei administracinius gebėjimus įgyvendinti acquis communautaire. Programavimas yra paremtas poreikiais, nustatytais Komisijos išsamioje stebėsenos ataskaitoje (2003 m. lapkričio mėn.).

1. APžVELGIAMI METAI

1.1. Pagrindiniai 2005 m. plėtros proceso įvykiai

2005 m. su Bulgarija ir Rumunija pasirašyta Stojimo sutartis, o ES rengiasi tolesnei plėtrai. ES pradėjo stojimo derybas su Turkija ir Kroatija, Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai suteikė šalies kandidatės statusą, sustiprino santykius su kitomis Vakarų Balkanų šalimis.

Bulgarijos ir Rumunijos Stojimo sutartis buvo pasirašyta 2005 m. balandžio 25 d., tais pačiais metais pradėtas Sutarties ratifikavimas. 2005 m. spalio mėn. Komisija parengė išsamias stebėsenos ataskaitas apie Bulgarijos ir Rumunijos pažangą, kuriose nuodugniai apžvelgiamas šalyse per visus metus vykęs pasirengimas narystei.

2005 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė trimis principais grindžiamą Plėtros strategijos dokumentą: esamų įsipareigojimų konsolidavimas, sąžiningo ir griežto sąlygotumo taikymas ir komunikavimo gerinimas. Komisija pasiūlė stojimo strategiją Turkijai bei Kroatijai ir nurodė veiksmus, kurie būtini norint įgyvendinti Vakarų Balkanų perspektyvą Europos Sąjungoje.

Stojimo derybas su Turkija ir Kroatija ES pradėjo 2005 m. spalio 3 d. 2005 m. spalio mėn. kartu su abiejų šalių atstovais pradėtas acquis „tikrinimas“. Komisija toliau stebėjo abiejų šalių stojimo procesą ir 2005 m. lapkričio mėn. pateikė Pažangos ataskaitas ir abiejų šalių peržiūrėtas Stojimo partnerystes. Komisija taip pat įgyvendino Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS) su Kroatija, įsigaliojusį 2005 m. vasario 1 d., ir Asociacijos susitarimą su Turkija.

2005 m. lapkričio mėn. Komisija parengė nuomonę apie Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos narystės prašymą; gruodžio mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, šaliai suteikė šalies kandidatės statusą. Albanijoje vykusios reformos sukūrė sąlygas sudaryti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. 2005 m. spalio mėn. pradėtos derybos dėl SAS su Serbija ir Juodkalnija, o lapkričio mėn. su Bosnija ir Hercegovina. Šių trijų šalių pažangos ataskaitos pateiktos 2005 m. lapkričio mėn. Balandžio mėn. Komisija parengė komunikatą „Kosovo ateitis Europos Sąjungoje“, o lapkričio mėn. paskelbė pažangos ataskaitą.

Taryba nesutarė dėl Komisijos 2004 m. pateiktų pagalbos ir prekybos pasiūlymų remti Turkijos kipriečių bendruomenę. 2005 m. pabaigoje panaikinta 120 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų. Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą tobulinti „reglamentą dėl žaliosios linijos“. Taikant šiuos pakeitimus bus supaprastinta asmenų ir prekių sienos kirtimo per žaliąją liniją procedūra, taip integruojant salą.

1.2. Pagrindinės 2005 m. Europos Vadovų Tarybų išvados

2005 m. birželio 16–17 d. Briuselyje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba pareiškė:

„Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti Salonikų darbotvarkę, kurioje pabrėžiama, kad Vakarų Balkanų šalių ateitis yra Europos Sąjungoje. Primenama, kad kiekvienos šalies pažanga siekiant integracijos į Europos Sąjungą, atsižvelgiant į acquis kaitą, priklauso nuo šalies pastangų laikytis Kopenhagos kriterijų ir nuo stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygotumo. Be to, šiame procese regioninis bendradarbiavimas ir geri santykiai su kaimyninėmis šalimis išlieka pagrindiniais ES politikos elementais.

Europos Vadovų Taryba ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją dėti daugiau pastangų, kadangi Komisija rengiasi pateikti nuomonę apie šalies narystės ES prašymą. Pagirtinos Serbijos ir Juodkalnijos dedamos didelės pastangos, jos turi būti tęsiamos, ir patvirtinama, kad Europos Sąjunga nori kuo greičiau pradėti derybas dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina savo pasiryžimą taip pat elgtis Bosnijos ir Hercegovinos atžvilgiu, kai tik tam bus sudarytos reikiamos sąlygos. Europos Vadovų Taryba primena, kad svarbu rengti laisvus ir demokratiškus rinkimus Albanijoje pagal tarptautinius standartus, įskaitant ir mažumų gyvenamuose regionuose, kad šalis priartėtų prie Europos Sąjungos standartų.

Dešimtųjų Srebrenicos žudynių metinių išvakarėse Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad regiono šalių visapusiškas ir neribotas bendradarbiavimas su Tarptautiniu Baudžiamuoju Tribunolu Buvusiajai Jugoslavijai tebėra pagrindinis reikalavimas tęsti pažangą siekiant narystės ES. Tikimasi, kad šis bendradarbiavimas bus tęsiamas ir stiprinamas iki tol, kol nusikaltimais įtariami asmenys, kuriems pavyksta išvengti tarptautinio teisingumo, stos prieš Tribunolą“.

Europos Vadovų Tarybos priimtoje deklaracijoje dėl Kosovo primenama, kad Europos Sąjunga prisidės prie Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1244 dėl Kosovo įgyvendinimo, ir rezoliucijos šalių prašoma išreikšti geranoriškumą, kad būtų pasiektas abipusiškai priimtinas sprendimas.

2005 m. gruodžio 15–16 d. Briuselyje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba pareiškė:

„Europos Vadovų Taryba teigiamai vertina Komisijos nuomonę dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos narystės ES prašymo. Taryba teigiamai vertina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos padarytą didelę pažangą siekiant tenkinti 1993 m. Kopenhagoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos nustatytus politinius kriterijus ir 1997 m. Tarybos nustatytus Stabilizacijos ir asociacijos proceso reikalavimus.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą analizę, Europos Vadovų Taryba priima sprendimą Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai suteikti šalies kandidatės statusą, atsižvelgiant, visų pirma, į padarytą didelę pažangą užbaigiant rengti su Ohrido pagrindų susitarimu susijusį įstatyminį pagrindą, ir pažangą nuo 2001 m. įgyvendinant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (įskaitant su prekyba susijusias nuostatas).

Europos Vadovų Taryba aiškiai nurodo, kad tolesni veiksmai bus vertinami atsižvelgiant į plėtros strategijos diskusijas, kaip yra numatyta 2005 m. gruodžio 12 d. Tarybos pateiktose išvadose; taip pat atsižvelgiant į Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos laikymąsi Kopenhagos politinių kriterijų; Stabilizacijos ir asociacijos proceso reikalavimų tenkinimą ir veiksmingą Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įgyvendinimą; taip pat atsižvelgiant į tolesnę pažangą sprendžiant kitus klausimus ir laikantis į Komisijos nuomonę įtrauktų kriterijų, taip pat atsižvelgiant į Europos partnerystės prioritetų, grindžiamų nustatytais orientaciniais tikslais, įgyvendinimą. Būtina atsižvelgti ir į Europos Sąjungos gebėjimą priimti naujas valstybes nares. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją būsimose pažangos ataskaitose nurodyti vykstančius pokyčius.“

2. PROGRAMAVIMAS IR PROGRAMų įGYVENDINIMAS: BENDRA APžVALGA

2.1. PHARE ir Turkijai skirta Pasirengimo narystei priemonė

Bendra įsipareigojimų vertė siekė 1178,96 mln. EUR, įskaitant:

Nacionalinės programos | 921 mln. EUR |

tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 80 mln. EUR |

regioninės ir horizontaliosios programos (įskaitant TAIEX) | 84,75 mln. EUR |

branduolinė sauga | 6,31 mln. EUR |

Bulgarijos Kozloduj jėgainės eksploatacijos nutraukimas | 50 mln. EUR |

Papildomos lėšos Bulgarijai ir Rumunijai (potvyniai) | 36,9 mln. EUR |

Nacionalinės programos buvo suskirstytos taip:

Bulgarija | 174,9 mln. EUR |

Rumunija | 396,9 mln. EUR |

Kroatija | 71,5 mln. EUR |

Turkija | 277,7 mln. EUR |

Išsami informacija apie PHARE programą kiekvienoje valstybėje ir pasirengimo narystei finansinę paramą Turkijai pateikiama šios ataskaitos priedo I dalyje: informacija apie valstybes.

2.2. Pereinamojo laikotarpio institucijų stiprinimo priemonė

Dešimt valstybių, kurios gaudavo pasirengimo narystei finansinę paramą pagal PHARE (arba specialias pasirengimo narystei programas Kipro ir Maltos atveju), vietoje jos pirmą kartą 2004 m. gavo paramą pagal specialią pereinamojo laikotarpio priemonę institucijų stiprinimui, skirtą sudaryti sąlygas tuo metu 10 naujų valstybių narių stiprinti ir konsoliduoti institucinius ir administracinius gebėjimus įgyvendinti acquis communautaire , ir tokiu būdu tęsti pagal PHARE pradėtas institucijų stiprinimo priemones.

Pereinamojo laikotarpio priemonė buvo sukurta Stojimo akto 34 straipsniu kaip laikina finansinė priemonė po įstojimo. Programavimas yra paremtas poreikiais, nustatytais Komisijos išsamioje stebėsenos ataskaitoje (2003 m. lapkričio mėn.). Šiame dokumente pateikiamas neišsamus pagrindinių acquis sričių, kuriose vis dar gali būti trūkumų, pavyzdžių sąrašas, tačiau į jį neįtraukiamos bet kokios sritys, atitinkančios struktūrinių fondų finansavimo reikalavimus. Užtikrinant tęstinumą su PHARE lėšomis finansuojama parama institucijų stiprinimui, dalis kiekvienos pereinamojo laikotarpio priemonės metinės sumos buvo skiriama tam tikroms daug pagalbos gavėjų apimančioms programoms.

Bendra įsipareigojimų vertė siekė 128,1 mln. EUR, kurie skirti:

Nacionalinės programos | 116,6 mln. EUR |

Daug šalių apimančios ir horizontaliosios programos | 11,5 mln. EUR |

Nacionalinės programos buvo suskirstytos taip:

Kipras | 6,4 mln. EUR |

Čekija | 11,8 mln. EUR |

Estija | 5,6 mln. EUR |

Vengrija | 10,8 mln. EUR |

Malta | 5,9 mln. EUR |

Latvija | 8,8 mln. EUR |

Lietuva | 9,3 mln. EUR |

Lenkija | 42,9 mln. EUR |

Slovėnija | 5,1 mln. EUR |

Slovakija | 10 mln. EUR |

2.3. Perėjimas prie išplėstinės decentralizuoto įgyvendinimo sistemos (IDIS)

Komisijos tikslas yra sudaryti sąlygas PHARE pagalbą gaunančioms šalims valdyti Bendrijos lėšas pagal išplėstinę decentralizuoto įgyvendinimo sistemą (IDIS), kad iki stojimo būtų sukaupta pakankama praktinė patirtis valdyti visiškai decentralizuotą sistemą, ir tokiu būdu šalys pasirengtų veiksmingai valdyti struktūrinius fondus po įstojimo (pasidalijamojo valdymo aplinkoje).

Pagal IDIS (visiškai decentralizuotai) veikiančias PHARE įgyvendinančias agentūras Komisija tvirtins įsitikinusi, kad jos turi tinkamus išteklius, Bendrijos pagalbos veiksmingai ir laiku atliekamam valdymui reikalingas struktūras ir sistemas.

Visose naujosiose valstybėse narėse IDIS akredituota iki 2005 m. pirmo ketvirčio pabaigos, todėl sudarytos sąlygos Komisijai panaikinti konkursų skelbimo ir vykstančių PHARE programų sutarčių sudarymo ex-ante kontrolę. Komisija nuodugniai stebi padėtį, kad būtų išspręsti visi valdymo ir kontrolės klausimai, iškilę per 2003 ir 2004 m. Komisijos atliktus auditus.

Bulgarijoje ir Rumunijoje PHARE pagalba šiuo metu įgyvendinama iš dalies decentralizuotai, taikant iš dalies decentralizuotą įgyvendinimo sistemą (DIS), o šalies valdžios institucijos kaip susitariančiosios šalys yra atsakingos už visas įgyvendinimo ir mokėjimo funkcijas; EK Delegacija toliau išlaiko sistemingą ex-ante kontrolės reikalavimą kiekvienam konkursui ir sutarčių sudarymui. Tačiau abiejų šalių valdžios institucijos prisiima atsakomybę už griežtų ES lėšų valdymo ir kontroliavimo sistemų užtikrinimą visuose valdžios lygmenyse ir stengiasi daryti tolesnę pažangą rengiantis pereiti prie IDIS.

• Bulgarijoje visapusiškas IDIS akreditavimo prašymas bus pateiktas sėkmingai užbaigus 3 etapą „Atitikties vertinimas“, kuris buvo užbaigtas 2006 m. kovo mėn. Akreditavimas numatytas 2006 m. pabaigoje, nors tikimasi, kad jis įvyks 2007 m. pirmame ketvirtyje.

• Rumunijos valdžios institucijos Komisijai pateikė formalų IDIS prašymą 2005 m. gruodžio pabaigoje (Plėtros GD audito tarnybos patikrinimą vietoje atliko 2006 m. antroje kovo mėn. pusėje). Tikimasi, kad akreditavimas įvyks 2006 m. pabaigoje.

Kroatijoje PHARE bus įgyvendinama pagal decentralizuotą įgyvendinimo sistemą (DIS). 2005 m. gegužės 25 d. Kroatija pateikė Komisijai prašymą akredituoti PHARE pagalbos DIS sistemą. Po to Komisijos Plėtros GD audito tarnybos įvertino nacionalinių ir sektorių programų (projektų) valdymo gebėjimus, finansų kontrolės procedūras ir struktūras, susijusias su Kroatijos valstybės finansais. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija 2006 m. vasario mėn. nusprendė iš dalies decentralizuotą PHARE valdymą patikėti Kroatijos finansų ministerijos paskirtai pavaldžiai įstaigai.

Turkija perėjo prie decentralizuoto įgyvendinimo sistemos (DIS) 2003 m. spalio mėn., perėjimas prie IDIS preliminariai planuojamas 2007 m.

2.4. Bendrijos pasirengimo narystei paramos koordinavimas

- SAPARD[1] (Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa) tikslas – padėti šalims kandidatėms spręsti žemės ūkio sektorių ir kaimo vietovių struktūrinio suderinimo problemas bei įgyvendinti acquis communautaire ir susijusius teisės aktus bendrosios žemės ūkio politikos srityje. Išsamios informacijos apie SAPARD veiklą galima rasti SAPARD metinėje ataskaitoje. ISPA[2] (Pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemonė) pagrindinis tikslas – užtikrinti šalių kandidačių infrastruktūros derinimą su Bendrijos standartais. Ji taip pat naudojama pagrindinei aplinkos ir transporto infrastruktūrai finansuoti.

- Išsamios informacijos apie ISPA veiklą galima rasti ISPA metinėje ataskaitoje. Komisijos trijų pasirengimo narystei priemonių direktorių lygmens derinimo komitetas 2005 m. oficialiai neposėdžiavo, nors buvo surengta keletas susirinkimų, ypač svarstant naujosios pasirengimo narystei priemonės (IPA) ir atitinkamų jos dalių kūrimą[3]. Bendrasis pagalbos dokumentas, kuriuo Komisija informavo PHARE valdymo komitetą apie 2005 m. pasirengimo narystei pagalbos koordinavimą ir planuojamą pagalbą 2006 m., 2005 m. gegužės 19 d. buvo pristatytas valstybėms narėms PHARE valdymo komitete. Šiame dokumente visų pirma pristatomi preliminarūs su šiomis trimis priemonėmis susiję finansiniai metų asignavimai kiekvienai šaliai, informacija apie koordinavimą su EIB ir tarptautinėmis finansų institucijomis bei decentralizuoto valdymo pažangą ir perspektyvas. Atskiroje metinėje ataskaitoje apie pasirengimo stojimui paramos koordinavimą pateikiama išsamesnė informacija apie PHARE, ISPA ir SAPARD programų koordinavimą.

3. BENDRADARBIAVIMAS SU EIB IR TARPTAUTINėMIS FINANSų INSTITUCIJOMIS

Komisija visais programavimo etapais reguliariai konsultuojasi su tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI) ir dvišaliais pagalbos teikėjais, siekdama nustatyti galimas bendros veiklos sritis ir papildomus metodus pasirengimo narystės prioritetams įgyvendinti.

Bendradarbiavimas su EIB ir kitomis TFI, ypač su Europos plėtros ir rekonstrukcijų banku (EPRB), Pasaulio banku bei Europos plėtros banko taryba (EPBT, bendradarbiaujant su Vokietijos Kreditanstalt für Wiederaufbau , KfW) bei bendras projektų finansavimas organizuojamas pagal pakeistą 2003 m. gegužės 20 d. Europos Komisijos ir dalyvaujančių TFI supratimo memorandumą dėl plėtros šalių.

PHARE atžvilgiu TFI galimybės bendrai finansuoti investicinius projektus nacionalinių programų lygmeniu yra ribotos, kadangi gana smarkiai skiriasi PHARE programavimo mechanizmų ir paskolų skyrimo mechanizmų laikotarpiai. Tačiau su TFI artimai bendradarbiaujama, siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta patikima ir tvari struktūra, kuri sudarytų finansavimo paskolomis galimybes, jeigu toks būdas tinkamesnis nei lėšų skyrimas, taip užtikrinant šių dviejų finansavimo būdų papildomumą.

Iki 2005 m. PHARE finansavimą horizontalioms programoms galėjo gauti 10 PHARE šalių. Nuo 2005 m. pradėtos naujos programos taikomos tik 4 šalims: Rumunijai, Bulgarijai, Kroatijai ir Turkijai. Dėl paskesnių horizontalių finansavimo priemonių techninio ir daugiašalio pobūdžio buvo reikalingas aukštos specializacijos finansinių institucijų, turinčių didelę patirtį tarptautinių finansų, MVĮ ir savivaldybių sektoriaus plėtros srityje, dalyvavimas. Pirmenybė buvo teikiama finansinėms institucijoms, turinčioms tarptautinių viešosios teisės institucijų statusą, kurių vertybės, ypač plėtros požiūriu, ir viešosios politikos tikslai panašūs į ES, o ne į privataus sektoriaus finansinių institucijų, siekiančių komercinių investicijų galimybių, tikslus.

Pirmoji priemonių programa buvo pradėta 1999 m. kartu su ERPB. EPBT, įgyvendinanti programą bendradarbiaudama su KfW, ir EIB prie priemonių programų prisijungė kitais metais. Nuo 1999 m. Komisija yra pradėjusi 23 priemonių programas.

- 14 MVĮ finansavimo priemonių, kurioms skirta 323 mln. EUR bendrų ES finansinių paskatų ir 2 039,25 mln. TFI paskolų. 2006 m. vasario mėn. pabaigoje 267 mln. EUR ES finansinių paskatų jau buvo paskirstyta projektams.

- 9 savivaldybių finansavimo priemonės, kurioms iš viso skirta 100 mln. EUR ES finansinių paskatų ir 500 mln. EUR TFI paskolų. 2006 m. vasario mėn. pabaigoje 37,5 mln. EUR ES finansinių paskatų jau buvo paskirstyta projektams.

MVĮ finansavimo priemonė yra įvairiems gavėjams skirta programa, kuria siekiama sustiprinti finansinių tarpininkų (pvz., bankų, lizingo bendrovių) pajėgumus paramą gaunančiose šalyse (naujosiose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse), siekiant išplėsti ir sustiprinti jų finansavimą MVĮ.

Savivaldybių finansavimo priemonės mechanizmas yra panašus į MVĮ finansavimo priemonės mechanizmą. Iš TFI išteklių teikiamos paskolos ir rizikos diversifikavimo priemonės derinamos su neatlygintinomis finansinėmis paskatomis vietiniams finansų tarpininkams. Taip pat numatyta, kad PHARE lėšomis bus finansuojama ribota techninės pagalbos savivaldybėms suma, siekiant sustiprinti savivaldybės kredito rinkos paklausą.

Nicoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos prašymu ir atsižvelgiant į 2001 m. liepos 25 d. Komisijos komunikatą dėl pasienio regionų, EIB ir Komisija sukūrė priemonę pasienio regionams. Projektas skirtas nedidelės savivaldos infrastruktūros įgyvendinimui pasienio regionuose, siekiant skatinti integraciją į dabartinius ES regionus: jį sudaro 2 savivaldos infrastruktūros programos, kurioms iš viso skirta 50 mln. EUR ES finansinių paskatų ir 250 mln. EUR EIB paskolų. Ši programa vykdoma kartu su EIB tik pasienio regionuose ir jos įgyvendinimas dar nėra baigtas.

4. STEBėSENA IR VERTINIMAS

Stebėsenos ir vertinimo funkcijos paskirtis – vertinant programos įgyvendinimo rezultatus ir įgautą patirtį pirmiausia stebėti ir vertinti paramą gaunančioms valstybėms skiriamą finansinę paramą siekiant pasirengimo narystei tikslų. Antra, numatoma atskaitomybė lėšų vertės atžvilgiu ir pasirengimo narystei lėšų panaudojimas. Trečias tikslas – gerinti šalių pagalbos gavėjų vietos stebėsenos ir vertinimo pajėgumus, kurie padeda stiprinti valstybių pajėgumus valdyti ir kontroliuoti pasirengimo narystei pagalbą.

4.1. Ex ante vertinimas

2005 m. buvo parengtos Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) ex-ante vertinimo pratybos. Pratybos prasidės 2006 m., o į jų rezultatus bus atsižvelgiama rengiant IPA daugiamečius orientacinius planavimo dokumentus.

4.2. Stebėsena ir tarpinis vertinimas

2005 m. pagal Plėtros GD vertinimo skyriaus valdomas tarpinio vertinimo schemas Rumunijoje, Bulgarijoje ir Turkijoje buvo parengtos 34 atskiros šalies, sektoriaus, ad-hoc arba teminės vertinimo ataskaitos, apimančios PHARE ir kitas pasirengimo narystei finansines priemones. Taip pat imtasi veiksmų pradėti tarpinio vertinimo schemą Kroatijoje. 2005 m. Tarpinio vertinimo ataskaitose apie finansinę pagalbą buvo nurodyta, kad pasirengimo narystei pagalbos rezultatai Bulgarijoje, Rumunijoje ir Turkijoje buvo įvairūs. Dideliam programų skaičiui skirtas patenkinamas įvertinimas.

Kai kuriuose sektoriuose rezultatai ir poveikis yra įvairūs. Ryški išimtis yra Teisingumo ir vidaus reikalų sritis, kurioje tiesioginiai pagalbos rezultatai buvo teigiami, tačiau apskritai visuomenei nepadarytas akivaizdus poveikis. Teigiamų rezultatų pasiekta vidaus rinkos ir žemės ūkio srityje. Tačiau apskritai pagalbos gavėjų pasirengimo valdyti struktūrinius fondus rezultatai ir poveikis yra gana riboti.

PHARE pagalbos romų mažumoms vertinimo rezultatai rodo, kad PHARE pagalba buvo veiksminga remiant romų integravimo projektus, kurie padėjo užmegzti pilietinį dialogą ir davė pradinių rezultatų, ypač institucijų kūrimo srityje. Poriniai projektai toliau išlieka pagrindine pasirengimo narystei proceso priemone.

4.3. Ex post vertinimas

2005 m. pradėtos PHARE programų, sudaromų iš nacionalinių, tarptautinių ir daug pagalbos gavėjų apimančių programų, išorės ex-post vertinimo pratybos. Pratybas tikimasi užbaigti iki 2006 m. pabaigos.

5. KITI VEIKSMAI

Komisijos tarnybos ėmėsi kitų veiksmų, kad pagerintų 2005 m. programų kokybę ir paremtų vietos stebėsenos bei vertinimo pajėgumų vystymą. Konkretūs veiksmai aprašyti priedo II dalies 3 punkte.

[1] Žemės ūkio GD tinklalapyje rasite daugiau informacijos apie SAPARD.

[2] Regioninės politikos GD tinklalapyje rasite daugiau informacijos apie ISPA.

[3] Iš 6 pasiūlytų išorės santykių priemonių, kurios turi būti taikomos 2007–2013 m. laikotarpiu, viena yra naujoji pasirengimo narystei priemonė, IPA. IPA priemone, jungiančia išorės pagalbos ir vidaus politikos priemones, ketinama padėti šalims kandidatėms (Turkijai, Kroatijai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai) bei potencialioms šalims kandidatėms (Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Juodkalnijai ir Serbijai bei Kosovui, remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1244) įstoti į Europos Sąjungą. IPA bus priemonė, padedanti siekti narystės, tenkinant visus stojimo proceso keliamus reikalavimus, ypač prioritetų, priežiūros ir vertinimo atžvilgiu. IPA pakeis dabartines pasirengimo narystei priemones, t. y.: PHARE, kurios taikymo sritis – parama įgyvendinant acquis communautaire , skatinant institucijų kūrimą ir susijusias investicijas, investavimą į ekonominę ir socialinę sanglaudą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; ISPA, kuri yra Sanglaudos fondo pirmtakas ir apima aplinkosaugos ir transporto infrastruktūros sritis; SAPARD, kaimo plėtros planų pirmtakę, apimančią bendrosios žemės ūkio politikos acquis ir kaimo plėtrą, Turkijos pasirengimo narystei priemonę, taikomą tokiose pačiose srityse kaip ir PHARE; ir CARDS, kuri apima Vakarų Balkanų šalis.