[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 14.7.2006 KOM(2006) 409 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI Įnašas rengiant ES poziciją dėl Jungtinių Tautų aukščiausio lygio dialogo tarptautinės migracijos ir vystymosi tema KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI Įnašas rengiant ES poziciją dėl Jungtinių Tautų aukščiausio lygio dialogo tarptautinės migracijos ir vystymosi tema 1. ĮVADAS Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tarptautinei migracijai, jos valdymui ir įtakai ekonominei ir socialinei raidai tiek migrantų kilmės, tiek jų gyvenamosios vietos šalyse, ypač atsižvelgiant, pirma, į demografinius pokyčius, senėjančią visuomenę ir žinių trūkumą pramoniniame pasaulyje, bei į didelį gyventojų skaičiaus augimą, palyginti su dažnai nepakankamu darbo vietų kūrimo potencialu, nedidelėmis karjeros perspektyvomis ir nuolat didelį nedarbą besivystančiose šalyse. Be to, migracijos pasekmės patiems migrantams, jų teisėms ir gerovei taip pat tapo svarbiu tarptautinės bendruomenės rūpesčiu. Tai buvo atspindėta JT lygmeniu: tarptautinė migracija ir jos sąsajos su vystymusi buvo viena iš svarbiausių temų, aptartų 1994 m. Kairo tarptautinėje gyventojų ir vystymosi konferencijoje, o po šios konferencijos šis klausimas buvo įvairiais atvejais sprendžiamas JT sistemoje, ypač Ekonominėje ir socialinėje taryboje. Tarptautinė migracija yra viena iš daugelio didėjančios globalizacijos tendencijos išraiška. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga nusprendė palaipsniui kurti ES imigracijos ir prieglobsčio politiką, kadangi siekiant spręsti bendras problemas reikia imtis bendrų veiksmų. 1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, imigracijos politikai taikomos EB sprendimų priėmimo taisyklės. Tuo remiantis Tamperės programa, kurią 1999 m. priėmė Europos Vadovų Taryba[1], pažymi bendros ES imigracijos ir prieglobsčio politikos kūrimo pradžią. Po penkerių metų – 2004 m. lapkričio mėn. – Hagos programa[2] buvo įvertinti ligšioliniai pasiekimai ir trūkumai sukuriant ambicingą darbo programą ateinantiems penkeriems metams. Hagos programa šiuo metu sėkmingai įgyvendinama. Europos bendrija atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėse diskusijose apie tarptautinę migraciją, pirmiausia dėl to, kad ES imigracijos politika apima svarbų išorės aspektą. Šiuo metu Bendrijai atstovaujanti Europos Komisija pradėjo visapusišką dialogą su migracija susijusiais klausimais, kuriame dalyvauja daug trečiųjų šalių ir regioninių organizacijų, apimantį migracijos ir vystymosi sąsajų, kovos su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis bei prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių apsaugos stiprinimo klausimus. Artimiausiu metu bus pradėta daugiau tokių dialogų. Be to, Bendrija teikia finansinę paramą įvairioms ES nepriklausančioms šalims, siekdama joms padėti padidinti tarptautinės migracijos valdymo gebėjimus, ypač pagal AENEAS finansavimo pagrindų programą[3], ir vykdo veiklą, bendradarbiaudama su susijusiomis šalimis, siekdama įtraukti migracijos klausimus į jos geografines vystymosi ir bendradarbiavimo programas, taip pat spręsdama pagrindines emigracijos priežastis, ypač pagal žmogaus ir socialinės raidos išorės programą[4]. Šios ir panašios iniciatyvos sėkmingai įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kadangi apčiuopiamų rezultatų galima pasiekti tik dirbant kartu ir sutelkiant išteklius. ES privalo užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės migrantų ir pabėgėlių teisės ir kad migrantai priimančiose visuomenėse galėtų pasinaudoti teigiamais abipusio priėmimo ir integracijos proceso rezultatais. Ji remia visišką JT konvencijų kovos su visų rūšių netolerancija, kultūrinės raiškos įvairovės skatinimo visuomenėje srityje ir apskritai visų JT iniciatyvų, kuriomis siekiama puoselėti abipusės pagarbos mokymu ir civilizacijų tarpusavio supratimu grindžiamą žmogaus teisių kultūrą, įgyvendinimą. Komisija Bendrijos vardu teigiamai vertina Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimą 2006 m. rugsėjo 14–15 d. vyksiančios 61-osios sesijos metu surengti aukščiausio lygio dialogą migracijos ir vystymosi tema. Atsižvelgdama į vis didėjančią tarptautinės migracijos svarbą, ji laiko, kad šios iniciatyvos imamasi ypač laiku. Šiuo dokumentu Komisija norėtų pasidalinti patirtimi šiais klausimais ir pateikti tam tikrus pasiūlymus aukščiausio lygio dialogo atžvilgiu[5]. 2. SVARBūS KLAUSIMAI, KURIų ATžVILGIU REIKIA IMTIS VEIKSMų ES, remdamasi Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriato parengtais dokumentais[6] ir iki šiol vykusiomis parengiamosiomis diskusijomis, norėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus klausimus. Dauguma šių klausimų taip pat buvo aptarti Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos pranešime (PTMK)[7]. Šiame pranešime pateikiama naudingų rekomendacijų, kurios yra naudingos aukščiausio lygio dialogo diskusijoms, pavyzdžiui, darbo jėgos migracijai, migracijos ir vystymosi sąsajoms, integracijai ir klausimui, kokių veiksmų imtis nelegalios migracijos keliamų sunkumų atžvilgiu. Prieglobsčio klausimai, aiškiai nenurodyti aukščiausio lygio dialogo darbotvarkėje, neaptariami šiame dokumente. Tačiau ES laiko šiuos klausimus labai svarbiais ir kuria visapusišką politiką, skirtą spręsti dėl jų kylančius sunkumus. 2.1. Partnerystė siekiant bendros atsakomybės ES mano, kad migracijos valdymas yra bendra kilmės, tranzito ir paskirties šalių atsakomybė. Tai yra labai svarbu, kadangi vis sunkiau atskirti šias tris šalių grupes. Esant bendrai atsakomybei valstybės turi tvirčiau bendradarbiauti, kad būtų geriau valdoma migracija, atsižvelgdamos į visų susijusių šalių interesus ir rūpesčius. Komisija mano, kad tokie mechanizmai yra lanksti, neprivaloma sistema nustatyti bendrų problemų, susijusių su kova su prekyba žmonėmis arba migrantų lėšų pervedimo gerinimu ir „protų prieaugio” bei „protų cirkuliacijos“ skatinimu, sprendimo būdus. ES, sudarydama platesnio bendradarbiavimo susitarimus, sukūrė dialogą su migracija susijusių klausimų tema su įvairiomis pasaulio šalimis ir regionais. Europos kaimynystės politika, apimanti Rytų Europos ir pietų bei rytų Viduržemio jūros regiono šalis, yra tinkamas pavyzdys, taip pat vyksta dialogo procesas su Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros partneriais[8]. Toks dialogas, kaip įprasta, apima daug klausimų, įskaitant, pavyzdžiui, migracijos ir vystymosi sąsajas, integraciją ir elgesį su migrantais jų paskirties šalyse, ekonominę migraciją, kovą su nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių padėtį, pabėgėlių padėties įtaką vystymuisi ir apskritai bendras pastangas siekiant geriau valdyti ekonominę migraciją. Taip pat jis gali turėti įtakos pradedant teikti ES paramą, rengiant temines konkrečioms šalims skirtas programas, siekiant padėti šalims partnerėms didinti gebėjimus geriau valdyti migracijos srautus ir maksimaliai išnaudoti teigiamas migracijos ir vystymosi sąsajas. Gebėjimų didinimas sustiprina šį politinį dialogą. Trečiosios šalys turi nustatyti bendrus tikslus ir įvairių nacionalinių administracijų ir visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant pilietinę visuomenę, darbo tvarką, kad būtų sprendžiamos su migracija susijusios problemos. Šiame procese joms gali būti suteikta pagalba, dėl ko gali būti parengtos nacionalinės migracijos strategijos ir veiksmų planai numatant tikslų grafiką ir susijusį biudžeto planavimą. Dabartinis Bendrijos prioritetas yra darbas su Afrikos valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose pateikiamas prioritetinių veiksmų, kurie turi būti įgyvendinti 2006 m., sąrašas siekiant sustiprinti ES ir Afrikos dialogą ir bendradarbiavimą daugeliu migracijos klausimų[9]. Viena konkreti iniciatyva šiuo atžvilgiu yra sutelkti kilmės, tranzito ir paskirties šalis, pirmiausia patenkančias į „migracijos kelią“, kad būtų sprendžiamos su migracija susijusios problemos. 2.2. Ekonominės migracijos valdymas abipusiu kilmės ir paskirties šalių interesu Ekonominės migracijos valdymas glaudžiai susijęs su diskusijomis apie pasinaudojimą migracijos ir vystymosi sąveikomis. Gerai valdoma ekonominė migracija suteikia naudos atskiriems migrantams ir paskirties šalims. Ji taip pat gali turėti teigiamos įtakos kilmės šalies vystymuisi – trumpuoju laikotarpiu pervedant perlaidas; vidutinės trukmės arba ilgalaikiu laikotarpiu įvertinant migrantų priimančioje šalyje įgytas žinias, patirtį ir socialinį kapitalą. To galima pasiekti įvairiomis priemonėmis, įskaitant savanorišką grįžtamąją migraciją. Tačiau galutinis grįžimas ne visada yra patraukli galimybė migrantams, tokiu būdu ir dabartiniam interesui, susijusiam su apykaitine migracija siekiant skatinti „protų apykaitą“. Tokia migracija gali vykti įvairiais būdais, kaip antai laikina arba sezoninė migracija ir virtualios migracijos programos, kokias valdo organizacijos, įskaitant Tarptautinę migracijos organizaciją (TMO) ir Jungtinių Tautų vystymo programą (JTVP), ir kurioje Bendrija ir kai kurios valstybės narės aktyviai dalyvauja. Komisija Komunikate dėl migracijos ir vystymosi[10] ir Teisėtos migracijos politikos plane[11] nustatė kryptis palengvinti savanorišką grįžtamąją migraciją ir skatinti apykaitinę migraciją. Pastarajame dokumente, numatančiame Komisijos darbo planą ateinantiems metams su legalių migrantų priėmimu susijusiose srityse, taip pat numatytos kitos kryptys, kurios gali būti reikšmingos kilmės šalims, kaip antai prieinamesnė informacija apie teisėto darbo ES galimybes ir sąlygas bei galimybė sudaryti sąlygas teikti pagalbą institucijoms, kurios apmokytų būsimus migrantus kilmės šalyse, kad jie galėtų atitikti darbo jėgos poreikius ES valstybėse narėse. Be to, aiškios ir tiksliai apibrėžtos darbuotojų migrantų priėmimo tvarkos nustatymas turėtų teigiamos įtakos geriau valdant migracijos srautus atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių interesus. Tačiau tam tikrais atvejais dėl ekonominės migracijos į išsivysčiusias šalis gali kilti problemų kilmės šalims, atsirandant žmogiškųjų išteklių trūkumui tam tikrų sektorių ir profesijų atžvilgiu. Komisija ėmėsi numatyti galimus sprendimo būdus, pirmiausia sistemą sugriežtinti įdarbinimo tvarką ir skatinti etišką įdarbinimo praktiką, stebėsenos sistemą ir paramos teikimą ES valstybių narių ir besivystančių šalių institucijų partnerystei. Atskiru komunikatu[12] ji pateikė konkretesnius pasiūlymus sveikatos apsaugos sektoriaus atžvilgiu. Be to, „protų nutekėjimo“ klausimo sprendimas ir įgūdžių praradimo poveikio mažinimas bus vienos iš pagrindinių dialogo su migracija susijusiais klausimais temų, kurį Bendrija pradeda su Afrikos Sąjunga ir atskiromis Afrikos šalimis remdamasi Kotonu susitarimo 13 straipsniu. Be to, ekonominė migracija taip pat yra pietų–pietų realybė, kadangi ji dažnai pasitaiko besivystančiose šalyse, ypač remiantis regioninės integracijos iniciatyvomis, kurias ES aktyviai remia. Nors tokia migracija gali būti labai naudinga, ji taip pat sudaro administracinių gebėjimų problemų besivystančiose šalyse, kurių atžvilgiu reikia teikti tinkamą pagalbą. Tiesiogiai susiję veiksmai apima bendras pastangas stiprinant socialinį globalizacijos aspektą, visiškai atsižvelgiant ir mažinant prekybos politikos ir rinkos liberalizavimo poveikį užimtumui ir visuomenei ir skatinant deramą darbą kaip pasaulinį tikslą[13]. 2.3. Trečiųjų šalių piliečių integracija Veiksminga integracijos politika yra esminis dalykas užtikrinant, kad migracija būtų naudinga tiek priimančioms šalims, tiek patiems migrantams. Kadangi vis daugiau šalių pasaulyje tampa priimančiomis šalimis, Komisija mano, kad reikėtų skatinti keitimąsi patirtimi apie politikos sritis, susijusias su integracija. Bendrija ir jos valstybės narės yra nustačiusios visapusiškus migrantų integracijos politikos metodus. Taryba nustatė bendruosius principus[14], kuriuos išplėtojo Komisija[15]. Komisija taip pat išleido Integracijos vadovą politikos formuotojams ir specialistams[16]; šio leidinio naują redakciją ketinama išleisti 2006 m. pabaigoje. Be to, kai kurie neseniai įsigalioję Bendrijos teisės aktai turės teigiamos įtakos migrantų integracijai, įskaitant direktyvas dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso[17] ir dėl šeimos susijungimo[18]. Be to, tiesiogiai susiję Bendrijos teisės aktai dėl diskriminacijos[19]. Taisyklės, susijusios su rasine ir etnine diskriminacija, pirmiausia apima daugelį sričių, kuriose su migrantais gali būti elgiamasi nesąžiningai, įskaitant galimybę gauti darbą, darbo sąlygas, užmokesčio normą ir su darbu susijusias teises ir privilegijas, galimybę šviestis ir mokytis, naudotis prekėmis ir paslaugomis, gauti socialinio draudimo išmokas ir naudotis sveikatos priežiūra. Integracijos politika, o pirmiausia trečiųjų šalių piliečių teisės ir jiems taikomas režimas, jau šiuo metu yra reguliarių Bendrijos ir įvairių trečiųjų šalių diskusijų tema atsižvelgiant į platesnį dialogą su migracija susijusiais klausimais. Tačiau Bendrija pasirengusi pasidalinti patirtimi ir praktika šioje srityje su kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir tarptautiniuose forumuose. 2.4. Kova su nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis užtikrinant visišką pagarbą pagrindinėms teisėms Pagrindinė Bendrijos imigracijos politikos savybė yra legalios ir nelegalios migracijos atskyrimas. Kova su nelegalia migracija visais jos aspektais yra būtinas valdomos migracijos programos elementas. Nuo 2001 m. buvo kuriamas visapusiškas metodas, apimantis visus „migracijos grandinės“ etapus, įskaitant bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, pasienio kontrolę, priemones, kurių imamasi neteisėtai atvykus ir readmisijos bei grąžinimo politiką. Toks metodas nustatytas keliuose komunikatuose ir veiksmų planuose dėl nelegalios imigracijos, integruoto sienų valdymo ir grąžinimo politikos. Siekiant, kad nelegalios imigracijos politika būtų veiksminga, reikia imtis mišrios strategijos, apimančios priemones, skirtas tolesniam valstybių narių teisės aktų derinimui ir tvirtesniam operatyviam bendradarbiavimui, taip pat atitinkamas politikos sritis ir paskatas, skirtas ekonominio augimo skatinimui ir darbo vietų kūrimui kilmės šalyse. Tuo pat metu atkreipiamas dėmesys į išorės veiksnius bendradarbiaujant su kilmės ir tranzito šalimis. Visos Komisijos pasiūlytos priemonės šioje srityje buvo išsamiai išnagrinėtos siekiant užtikrinti, kad jos būtų visiškai suderintos su pagrindinėmis teisėmis, kaip Bendrijos ir tarptautinės teisės pagrindiniais principais, įskaitant pabėgėlių apsaugos ir žmogaus teisių reikalavimus, kylančius iš Europos žmogaus teisių konvencijos. Ypatingas dėmesys skiriamas nuostatoms, susijusioms su procesinėmis apsaugos priemonėmis, šeimos vienybe ir apsaugos priemonėmis dėl sulaikymo ir prievartos priemonių. Komisija rengiasi pateikti naują komunikatą dėl nelegalios imigracijos, kuriame bus apibendrinta ES politika šioje srityje. Siekiant veiksmingai kovoti su prekyba žmonėmis reikia nustatyti integruotą metodą atsižvelgiant į jos visuotinį pobūdį[20] ir pagrįstą pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms. Kuriant ES kovos su prekyba žmonėmis politiką, pagrindinis dėmesys skiriamas su ja susijusiems asmenims, jų poreikiams ir teisėms. Tuo pat metu prekybos žmonėmis prevencija ir kova su ja yra svarbiausias Bendrijos priemonių, siekiant patobulinti išorės sienų kontrolę ir priežiūrą bei aktyviau kovoti su nelegalia imigracija, elementas. Be to, remiantis Bendrijos teisės aktais, valstybės narės, siekiant pagerinti prekybos žmonėmis aukų padėtį, skatinamos suteikti trečiųjų šalių piliečiams, tapusiems prekybos žmonėmis aukomis ir ketinantiems duoti parodymus prekiautojų atžvilgiu, specialius leidimus gyventi ir papildomas konkrečias teises baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpiu[21]. Galiausiai šiuo atžvilgiu Komisija norėtų priminti sprendimo dėl JT protokolų dėl prekybos žmonėmis ir nelegalaus migrantų gabenimo sudarymo kaip įmanoma greičiau pasiūlymą. ES siekia suintensyvinti keitimąsi su kitomis suinteresuotosiomis šalimis gerąja patirtimi kovojant su prekyba žmonėmis ir imantis veiksmų, susijusių su aukomis. 2.5. Siekis, kad migracija prisidėtų prie vystymosi Vis labiau pripažįstamos migrantų galimybės teigiamai prisidėti prie kilmės šalių vystymosi. Komisija mano, kad šie klausimai, kurie pastaruoju metu buvo aptarti įvairiuose tarptautiniuose forumuose, turėtų būti pagrindiniai aukščiausio lygio dialogo diskusijose. Tokie klausimai kaip migrantų perlaidos ir jų galimas prisidėjimas prie kilmės šalių vystymosi, vaidmuo, kurį gali atlikti išeivija ir jų nariai prisidėdami prie ekonominio, socialinio ir žmogaus vystymosi šiose šalyse arba apykaitinės migracijos skatinimas yra tos sritys, kuriose kilmės ir paskirties šalims bendradarbiaujant galima gauti daugiausia naudos. Pavyzdžiui, kilmės ir paskirties šalims dirbant kartu gali būti labiausiai sumažintos lėšų pervedimo išlaidos. Taip pat ir išeivijos susitelkimas būtų veiksmingiausias, jei abi pusės dėtų pastangas. Komisija 2005 m. rugsėjo 1 d. priimtame komunikate[22] apibendrino kryptis, kuriomis ketina vadovautis šioje srityje. Kai kurias šiame dokumente numatytas kryptis ES gali nustatyti vienašališkai (pavyzdžiui, priemonės, skirtos padidinti konkurenciją ir skaidrumą pervedimo paslaugų rinkoje, arba priemonės gyventojų teisių srityje), tačiau dauguma gali būti įgyvendintos tik bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis kilmės šalimis. Tačiau šiuo komunikatu Komisija siūlo dirbti su besivystančio pasaulio šalimis partnerėmis siekiant padėti joms pasinaudoti potencialia nauda, kurią migrantai gali suteikti savo kilmės šalims. Ji pasirengusi įtraukti šį tikslą į bendradarbiavimo vystymosi labui programas su tomis šalimis, kai to reikia ir susitarus. Jau pagal AENEAS programą buvo skirtas finansavimas, pavyzdžiui, remiant išeivijos bendruomenių iniciatyvas, skirtas prisidėti prie ekonominio ir socialinio vystymosi jų gimtosiose bendruomenėse ir palengvinti naudojimąsi pervedimais investicijoms gamybai ir vystymo iniciatyvoms. Siekiant iš tikrųjų pasinaudoti šiomis sąsajomis ir sąveikomis, svarbu užtikrinti, kad trumpalaikių priemonių būtų imamasi laikantis ilgalaikio metodo tinkamai integruojant migracijos politiką ir vystymosi politiką. Šiuo atžvilgiu migracijos klausimai vis labiau įtraukiami į šalies ir regionų strateginius dokumentus, sudarančius pagrindą, kuriuo remiantis planuojama Bendrijos parama besivystančioms šalims partnerėms. Tai turėjo teigiamos įtakos siekiant geriau suprasti migracijos ir vystymosi aspektą ir sudarė sąlygas kelioms besivystančioms šalims atkreipti dėmesį į tokius klausimus kaip „protų nutekėjimas“ arba išeivijos sutelkimas, kuriems turėtų būti teikiama Bendrijos paramos pirmenybė. Be to, galimybė siunčiančiosiose šalyse gauti deramą darbą, pajamas ir darbo sąlygas, taip pat konflikto arba netvaraus poveikio aplinkai nebuvimas gali padėti užtikrinti, kad asmuo, nusprendęs migruoti, tai daro savo noru. ES vystymosi politikoje[23] atsižvelgiama į šiuos ir kitus migracijai turinčius įtakos veiksnius, ES, bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis, prisidedant prie skurdo mažinimo, konfliktų prevencijos, ekonominio vystymosi, prekybos skatinimo, žmogaus teisių ir gero valdymo skatinimo, aplinkos apsaugos ir teikiant pagalbą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. ES teikiama pagalba, kurią ji įsipareigojo ir toliau didinti tiek kokybės, tiek veiksmingumo požiūriu, sudaro daugiau kaip pusę visos pasaulio mastu teikiamos pagalbos. Komisija mano, kad pagrindines migracijos priežastis, taip pat būdą, kuriuo kiti pagalbos vystymuisi teikėjai galėtų labiau prisidėti imantis veiksmų jų atžvilgiu, reikėtų aptarti JT sistemoje, taip pat teigiamas migracijos ir vystymosi politikos sričių sąsajas ir sąveikas. Iš tikrųjų Komisija mano, kad migracijos ir vystymosi sąsajos suteikia dideles galimybes prisidedant prie vystymosi tikslų, žinoma, nepakeičiant ar nesudarant alternatyvos oficialiajai pagalbai vystymuisi. 3. PO AUKščIAUSIO LYGIO DIALOGO: TOLESNI VEIKSMAI Komisija atkreipia dėmesį į Generalinio Sekretoriaus pasiūlymą kaip aukščiausio lygio dialogo tęsinį sukurti nuolatinį keitimosi patirtimi forumą[24]. Komisija mano, kad šis forumas būtų neformalus, savanoriškas ir neprivalomas procesas, kurį remtų Jungtinės Tautos, o valdytų valstybės ir kiti susiję dalyviai, ir kuriame būtų galima keistis požiūriais ir patirtimi įvairiais su migracija susijusiais klausimais, turinčiais tiesioginės įtakos vystymuisi ir sudarančiais galimybę pasiekti teigiamus rezultatus visiems „migracijos grandinės“ dalyviams, o ypač kilmės šalims. Komisija mano, kad įvairūs pranešime apžvelgti klausimai susiję su tarptautinės migracijos valdymo gerinimu. Tačiau ji taip pat mano, kad pasiūlytas forumas suteiktų daugiau pridėtinės vertės, jei jo veikla pirmiausia būtų sutelkta ties tais klausimais, kurie sudaro galimybę pasiekti konkrečią kilmės šalių vystymosi pažangą, pagrįstą tikra dalyvaujančių valstybių ir organizacijų patirtimi, pavyzdžiui: - politikos kryptys ir veiksmai, skatinantys migrantus prisidėti prie kilmės šalių vystymosi, įskaitant perlaidomis; - politikos kryptys ir veiksmai, gerinantys ekonominės migracijos valdymą, įskaitant pietų–pietų migraciją, abipusiu kilmės ir paskirties šalių interesu; - politikos kryptys ir veiksmai, ribojantys „protų nutekėjimą“ ir skatinantys apykaitinę, laikiną, sezoninę ir virtualią migraciją; - politikos kryptys ir veiksmai siekiant kovoti su nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis; - taip pat iniciatyvos, skirtos padėti didinti gebėjimus šiose įvairiose srityse. Be to, Komisija mano, kad svarbu susitelkti sustiprinant pastangas, kurios jau yra dedamos, siekiant pagerinti įvairių JT agentūrų ir kitų tarptautinių organizacijų, veikiančių migracijos valdymo srityje, veiklos koordinavimą. Šiuo atžvilgiu Komisija teigiamai vertina Generalinio Sekretoriaus iniciatyva įsteigtą Pasaulinę migracijos grupę. Ji tikisi, kad bus supaprastinta institucinė sistema, taip pat sustiprinto, reguliaraus ir skaidraus pagrindinių tarptautinių organizacijų veiklos koordinavimo su migracija susijusiais klausimais procesas ir norėtų gauti daugiau informacijos apie šios grupės vaidmenį ir veiklą. 4. IšVADA Tarptautinė migracija tapo svarbiu tarptautinės bendrijos politikos darbotvarkės klausimu ir tikėtina, kad artimiausioje ateityje taip bus ir toliau. Komisija tikisi, kad sukūrus politinį dialogą ir keičiantis gerąja patirtimi tarptautiniu lygmeniu aukščiausio lygio dialogu bus pradėtas procesas siekiant pasaulinio sutarimo, kokiu būdu pagerinti migracijos ir vystymosi sąsajas. Šiuo atžvilgiu ji pasirengusi aktyviai dalyvauti aukščiausio lygio dialogo veikloje ir prisidėti prie diskusijų dėl paskesnių veiksmų, kurių reikėtų imtis. [1] Pirmininkavimo išvados, Europos Vadovų Taryba, Tamperė, 1999 m. spalio 15–16 d. [2] Pirmininkavimo išvados, Europos Vadovų Taryba, Briuselis, 2004 m. lapkričio 4–5 d. [3] 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 491/2004, nustatantis finansinės ir techninės pagalbos programą trečiosioms šalims migracijos ir prieglobsčio srityse (AENEAS). [4] Investavimas į žmones: Komunikatas dėl Žmogaus ir socialinės raidos teminės programos ir 2007–2013 m. finansinių perspektyvų, 2006 m. sausio 25 d. COM (2006) 18 galutinis. [5] Šiame komunikate apskritai nėra aptariama ES politika, susijusi su migracija ES teritorijoje, kurios EB nelaiko tarptautine migracija. [6] Ypač „Tarptautinė migracija ir vystymasis“, Generalinio Sekretoriaus pranešimas, dokumentas A/60/871, Generalinė Asamblėja, Jungtinės Tautos, 2006 m. gegužės 18 d. [7] „Migracija suvienytame pasaulyje: naujos veiksmų kryptys“, Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos pranešimas, 2005 m. spalio mėn. [8] Taip pat vyksta lygiagretus dialogas su pačia AKR (Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno) grupe. [9] „Bendras požiūris į migraciją: prioritetiniai veiksmai Afrikos ir Viduržemio jūros šalių atžvilgiu“, pirmininkavimo išvados, Europos Vadovų Taryba, Briuselis, 2005 m. gruodžio 15–16 d. [10] „Migracija ir vystymasis: keletas konkrečių orientyrų“, 2005 m. rugsėjo 1 d. COM (2005) 390 galutinis. [11] „Teisėtos migracijos politikos planas“, 2005 m. gruodžio 21 d. COM (2005) 669 galutinis. [12] „ES veiklos strategija dėl besivystančiose šalyse kilusios žmogiškųjų išteklių krizės sveikatos srityje“, 2005 m. gruod˛io 12 d. COM (2005) 642 galutinis. [13] „Socialinis globalizacijos aspektas – ES politikos indėlis siekiant tolygiai paskirstyti naudą“ – Komisijos komunikatas, priimtas 2004 m. gegužės 18 d., COM (2004) 383; Komunikatas „Deramo darbo visiems skatinimas: ES indėlis įgyvendinant deramo darbo darbotvarkę pasaulyje“ (COM (2006) 249) ir jo priedas (SEC (2006) 643), abu priimti 2006 m. gegužės 24 d. [14] 2004 m. lapkričio 19 d. TVR Tarybos priimti Bendrieji pagrindiniai integracijos principai. [15] „Bendra integracijos darbotvarkė: trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“, 2005 m. rugsėjo 1 d. COM (2005) 389 galutinis. [16] Europos Komisija, 2004 m. lapkričio mėn. http://europa.eu.int/comm/justice_home/doc_centre/immigration/integration/doc_immigration_integration_en.htm [17] 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB. [18] 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB. [19] 2000 m. bir˛elio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus. [20] „Kova su prekyba žmonėmis: integruota strategija ir pasiūlymai dėl veiksmų plano“, 2005 m. spalio 18 d. COM (2005) 514 galutinis. [21] 2004 m. baland˛io 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB. [22] „Migracija ir vystymasis: keletas konkrečių orientyrų“ (COM (2005) 390 galutinis). Komunikato prieduose pateikiama daug gerosios patirties, išplėtotos ES valstybėse narėse ir kitur, pavyzdžių. [23] Bendras Europos sutarimas dėl vystymosi, 2005 m. lapkričio mėn. [24] „Tarptautinė migracija ir vystymasis“, Generalinio Sekretoriaus pranešimas.