Briuselis, 17.5.2006

KOM(2006) 202 galutinis

2006/0076 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

nustatantis Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje gerinti („Fiscalis 2013“ programa)

(pateikta Komisijos) {SEK(2006 566}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS |

110 | Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Remdamasi „Fiscalis 2003–2007“ sprendimo 15 straipsnio 4 dalies a punktu, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai privalo pateikti informaciją apie tikslingumą tęsti „Fiscalis“ programą, prie kurios pridedamas, jei reikia, tinkamas pasiūlymas. 2005 m. balandžio 6 d. Komisija priėmė Komunikatą[1], kuriame išreiškė pageidavimą pratęsti Muitinė 2007 ir „Fiscalis 2003–2007“ programas atitinkamai parengiant dvi tolesnes Muitinė 2013 ir „Fiscalis 2013“ programas[2]. |

120 | Bendros aplinkybės Kaip numatyta atnaujintoje Lisabonos strategijoje[3], svarbiausias uždavinys, kurį Europos Sąjunga turi išspręsti ateinančiais metais, – užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Įgyvendinant šią strategiją svarbus vaidmuo teks 2013 m. programai, kuri veiksmingai padės tęsti mokesčių administracijų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad apmokestinimo sistemoms būtų įgyvendinti šie tikslai: bendras Bendrijos mokesčių teisės aktų taikymas; nacionalinių ir Bendrijos finansinių interesų apsauga; sklandus vidaus rinkos veikimas kovojant su mokesčių slėpimu ir vengimu, įskaitant tarptautinį aspektą; vengimas iškraipyti konkurenciją; ir tolesnis naštos, kuri tenka administracijoms ir apmokestinamiesiems asmenims dėl reikalavimų laikymosi, mažinimas. |

130 | Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos „Fiscalis 2013“ programa yra „Fiscalis 2003−2007“ programos tęsinys. |

141 | Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Netaikoma. |

KONSULTAVIMASIS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Konsultavimasis su suinteresuotosiomis šalimis |

211 | Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Visos prisijungusios šalys dalyvavo vidurio laikotarpio vertinimo elektroninėje apklausoje, o analizuojant konkrečius atvejus, apsilankyta penkiose šalyse. Tokių apsilankymų metu buvo surengtos išsamios koordinatorių programos, IT sistemų vartotojų, renginių dalyvių, įvairių lygių mokesčių administracijų atstovų, taip pat apmokestinamųjų asmenų apklausos. Programos renginių dalyvių prašoma reguliariai teikti savo pastabas, į kurias bus atsižvelgta kuriant į 2007 m. programą integruotą stebėsenos sistemą. |

212 | Atsakymų santrauka, ir kaip į juos buvo atsižvelgta Suinteresuotųjų šalių nuomone, „Fiscalis“ programa yra nepaprastai svarbi tenkinant dalyvaujančių šalių poreikius, ir pritaria nuomonei, kad „Fiscalis“ programa padeda užtikrinti geresnį administracijų bei pareigūnų bendradarbiavimą ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą. Dalyvaujančios šalys itin teigiamai įvertino programos užtikrinamą lankstumą, ir pageidautų, kad toks lankstumas būtų išsaugotas ir ateityje. Jos taip pat pabrėžė, kad programa atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį padėdama dalyvaujančioms šalims mokytis vienoms iš kitų, šitaip leisdama šalims išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Vidurio laikotarpio vertinimo išvadose pateikiamos rekomendacijos dėl veiklos, kuri padėtų stiprinti mokymą ir skleisti informaciją. Į šias rekomendacijas buvo atsižvelgta rengiant naują pasiūlymą. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

229 | Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

230 | Poveikio vertinimas Pirmuoju pasirinkimo atveju, sustabdžius „Fiscalis“ programos veikimą, tiesioginis ir neigiamas poveikis būtų padarytas vidaus rinkai apskritai, ir ypač paveiktų mokesčių sistemą. Antruoju pasirinkimo atveju, numačius 2013 m. programą kaip 2007 m. programos tęsinį, neužtikrinus papildomų išteklių naujoms politikos iniciatyvoms remti ir (arba) atsižvelgti į pasikeitusias aplinkybes, esama padėtis laipsniškai blogėtų. Nors artimiausiu metu toks pasirinkimas gali pasirodyti priimtinas, netrukus išryškėtų jo apribojimai ir nepageidaujamos pasekmės, kadangi toks pasirinkimas neužtikrintų mokesčių administracijoms pakankamų išteklių ateityje iškylantiems uždaviniams spręsti. Trečiuoju pasirinkimo atveju numatoma, kad 2013 m. programa sudaroma kaip 2007 m. programos tęsinys, jai skiriant papildomus finansinius išteklius, viena vertus, naujoms politikos iniciatyvoms remti, ir, kita vertus, numatyti kiek galima mažesnį visų biudžeto subpozicijų padidėjimą. Didžioji tokių papildomų išteklių dalis bus panaudota naujoms politikos iniciatyvoms, kurios daugiausia prisidės prie visas funkcijas vykdančios elektroninės mokesčių administracijos kūrimo. Papildomos biudžeto lėšos bus reikalingos visos Europos IT sistemoms modernizuoti, kad šios galėtų apdoroti ateityje didėsiančius informacijos mainų srautus, o nedidelė papildomų išteklių dalis bus panaudota rengiant iniciatyvas, skirtas skatinti keitimąsi žiniomis elektroninio mokymosi ir informacijos sklaidos srityje. |

231 | Komisija įvertino Darbo programoje numatytą poveikį, kurio ataskaita skelbiama SEC (2006) 566. |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

305 | Siūlomų veiksmų santrauka Nustatyti Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje gerinti (Fiscalis 2013). |

310 | Teisinis pagrindas Europos bendrijos steigimo sutartis, ypač jos 95 straipsnis. |

320 | Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išskirtinei Bendrijos kompetencijai. |

Valstybės narės pasiūlymo tikslų negali tinkamai pasiekti dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). |

321 | Kadangi šiame sprendime nustatytų priemonių tikslų dalyvaujančios šalys negali deramai pasiekti, o dėl veiksmų masto ir poveikio Bendrijos lygiu būtų galima juos pasiekti geriau, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nurodytą subsidiarumo principą. |

Bendrijos veiksmai leis geriau pasiekti pasiūlymo tikslus dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). |

24 | Nors pagrindinė atsakomybė siekiant šių tikslų tenka dalyvaujančioms šalims, tačiau tokiai veiklai koordinuoti ir infrastruktūrai bei reikiamoms paskatoms užtikrinti, yra būtini ir Bendrijos veiksmai. |

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau išvardytų priežasčių: |

331 | Pagal EB sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis sprendimas neviršija šiam tikslui pasiekti būtinų priemonių. |

Pasirinkta priemonė |

341 | Siūloma priemonė: kita (Bendrijos programa). |

342 | Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). Netaikoma. |

POVEIKIS BIUDžETUI |

401 | Bendrijos veiklos išlaidos gali būti suskirstytos į dvi pagrindines kategorijas – bendri veiksmai ir IT veiksmai. Bendri veiksmai – tai seminarai, projektų grupės, darbo vizitai, daugiašaliai tikrinimai, mokymas ir bet kokia kita veikla, kuri gali būti vykdoma pagal 1 straipsnio 2 dalies f punktą. IT veiksmai yra susiję su dabartinių transeuropinių sistemų veikimu bei vystymu ir naujų sistemų kūrimu. Visa Bendrijos biudžetui tenkanti išlaidų suma 2008–2013 m. laikotarpiu yra 156,9 mln. EUR. 2013 m. programa – tai šešerių metų programa, kurios trukmė buvo suderinta su 2007–2013 m. finansinių perspektyvų galiojimo trukme. Komisija turi galimybę apsvarstyti, ar kai kurių šios Bendrijos programos užduočių įgyvendinimo negalima būtų pavesti vykdančiajai agentūrai ar paslaugų teikėjui, sudarius su jais techninės ir administracinės pagalbos teikimo sutartis. |

PAPILDOMA INFORMACIJA |

520 | Galiojančių teisės aktų panaikinimas Priėmus šį pasiūlymą, galiojantys teisės aktai bus panaikinti. |

570 | Išsamus pasiūlymo paaiškinimas 6 straipsnis: Ryšių ir informacijos mainų sistemos Transeuropinių ryšių ir informacijos mainų sistemos yra gyvybiškai svarbios stiprinant Bendrijos apmokestinimo sistemas, ypač garantuojant jų veiksmingumą ir našumą. 2013 m. programa bus remiamos veikiančios mokesčių sistemos, kurios šio sprendimo įsigaliojimo metu jau veikia arba yra kuriamos, taip pat bet kurios naujos su mokesčiais susijusios sistemos, kuriamos pagal Bendrijos teisės aktus. EMC sistema į 2013 m. programą bus įtraukta nuo 2009 m. Kaip parodė patirtis, įgyta įgyvendinant ankstesniąsias programas, siekiant sklandaus minėtų transeuropinių IT sistemų valdymo labai svarbu, kad suinteresuotosios šalys glaudžiai koordinuotų savo veiksmus. Taip pat labai svarbu, kad ir Komisija, ir dalyvaujančios šalys rodytų ryžtą (kiekviena jai pavestoje srityje) užtikrinti esamų sistemų veikimą ir naujos transeuropinės programinės įrangos kūrimą. Pasiūlyme aiškiai atskirtos Komisijos ir dalyvaujančių šalių atsakomybės sritys. Komisija gali priimti sprendimą leisti, kad mokesčių arba su jais nesusijusiais tikslais ryšių ir informacijos mainų sistemomis naudotųsi ir kitos viešosios tarnybos, jeigu jos prisideda prie programos biudžeto finansavimo. 7 straipsnis: Daugiašaliai tikrinimai Tarpvalstybinių mokesčių tikrinimų rengimas yra sudėtingas teisinis procesas, kuriame mokesčių auditoriai privalo glaudžiai bendradarbiauti. Pagal „Fiscalis“ programą atliekant daugiašalį tikrinimą mokesčių auditoriams nustatoma šių tikrinimų organizavimo struktūra. Pirmaisiais dvejais 2007 m. programos metais mokesčių auditoriai intensyviai rengė daugiašalius tikrinimus. Šie veiksmai tapo svarbia ir veiksminga priemone kovojant su tarpvalstybiniu sukčiavimu. 2013 m. programa valstybės narės toliau bus skatinamos imtis tokių veiksmų, didinti jų skaičių ir gerinti kokybę. 8 straipsnis: Seminarai ir projektų grupės Dalyvaudami seminaruose, aukštos kvalifikacijos tam tikrų sričių specialistai turi galimybę susitikti ir kartu su Komisija aptarti bendras problemas, patirtį ir galimus sprendimus. Seminarai yra naudingi ne tik plėtojant ir skleidžiant informaciją apie geriausią administravimo praktiką, bet ir skatinant ar plėtojant bendradarbiavimą, arba kaip mokymo priemonė. Valstybės narės dažnai nurodo, kad seminaruose užmegzti dvišaliai pareigūnų ryšiai yra labai naudingi siekiant bendradarbiavimo ir kuriant pasitikėjimą tarp nacionalinių mokesčių administracijų. Kartais į seminarus kviečiami verslo ar apmokestinamųjų asmenų atstovai ir kiti specifinės kompetencijos ekspertai. Dalyviai iš administracijų visada labai teigiamai vertino šių ekspertų dalyvavimą. Pagal 2007 m. programą buvo pradėta taikyti nauja priemonė – projektų grupės, t. y. nedideli posėdžiai specifiniais klausimais. 2007 m. programos vidurio laikotarpio vertinime valstybės narės ir Komisija pareiškė, kad yra labai patenkintos projekto grupių darbu. Visų pirma, minėtos grupės suformavo naudingą pagrindą mokesčių administracijose naudojamų metodų analizei atlikti ir pateikė geros administravimo praktikos pasiūlymus. Projektų grupės kaip nauja priemonė bus įtrauktos į 2013 m. programą. 9 straipsnis: Darbo vizitai Darbo vizitų tikslas yra susipažinti su kitoje administracijoje taikoma praktika arba rasti konkretų strateginio ar praktinio pobūdžio problemos sprendimo būdą. Darbo vizitai gali būti organizuojami ne tik su ES valstybių narių, bet ir su trečiųjų šalių mokesčių institucijomis. 10 straipsnis: Mokymas Vertinant 2007 m. programos vidurio laikotarpį, buvo patvirtintas poreikis toliau rengti bendrus mokymus. Įpusėjus 2007 m. programai buvo surengta keletas ad hoc mokymų. 1 straipsnio 2 dalies f punktas: Kita veikla Įgyvendinant 2007 m. programą, be įprastų veiksmų itin naudinga buvo sudaryti galimybę imtis kitos konkrečiam poreikiui tenkinti skirtos specialios veiklos. Pagal 2007 m. programą taikant šią procedūrą buvo suburtos projektų grupės. Todėl įgyvendinant 2013 m. programą taip pat bus taikoma ši galimybė. 3 straipsnis: Dalyvavimas programoje Dalyvaujančios šalys yra Europos Sąjungos valstybės narės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės bei kai kurios Europos kaimynystės politikos (EKP) šalys, jeigu su jomis buvo sudaryti reikalingi susitarimai. 11 straipsnis: Dalyvavimas veikloje pagal programą Siekiant įgyvendinti programos tikslus, pagal ją organizuojamoje veikloje gali dalyvauti tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių administracijų atstovai, apmokestinamieji asmenys ir jų organizacijos. 12 straipsnis: Keitimasis informacija 2007 m. programos vidurio laikotarpio vertinime buvo patvirtintas poreikis sistemingiau organizuoti keitimąsi informacija ir žiniomis tarp administracijų, taip pat tarp administracijų ir Komisijos, ir konsoliduojant programos metu sukauptas žinias . Todėl 2013 m. programoje ypatingas dėmesys bus skiriamas keitimuisi informacija ir žinių valdymui. . |

1. 2006/0076 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

nustatantis Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje gerinti („Fiscalis 2013“ programa)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [4],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [5],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi:

1) Kaip numatyta atnaujintoje Lisabonos strategijoje, svarbiausias uždavinys, kurį Europos Sąjunga turi išspręsti per ateinančius metus, – užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. 1998 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 888/98/EB, nustatančiu Bendrijos veiksmų programą vidaus rinkos netiesioginio apmokestinimo sistemoms gerinti („Fiscalis programa“)[6], ir 2002 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2235/2002/EB[7], patvirtinančiu Bendrijos programą apmokestinimo sistemų veikimui vidaus rinkoje pagerinti (2003–2007 m. „Fiscalis programa“), buvo reikšmingai prisidėta prie visų šių tikslų siekimo 1998–2002 m. ir 2003–2007 m. laikotarpiu. Todėl manoma, kad veikla pagal šias programas turi būti tęsiama. Ši programa turėtų būti nustatoma šešeriems metams, kad jos įgyvendinimo laikotarpis sutaptų su ( data dar bus įrašyta ) Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto procedūros tobulinimo[8] Daugiametės finansinės sistemos galiojimo laikotarpiu.

2) Veiksmingas, produktyvus ir glaudus bendradarbiavimas tarp esamų ir būsimų valstybių narių bei tarp jų ir Komisijos yra apmokestinimo sistemų veikimo vidaus rinkoje ir kovos su sukčiavimu pagrindinė sudedamoji dalis. Kadangi veikdami mokesčių sukčiai neapsiriboja Bendrijos teritorija, ši programa turėtų numatyti galimybę plėtoti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir teikti joms paramą. Šia programa taip pat siekiama nustatyti bendradarbiauti galinčius trukdyti teisės aktus ir administravimo praktiką bei galimus būdus bendradarbiavimo kliūtims šalinti.

3) Siekiant remti šalių kandidačių stojimo procesą, būtina numatyti praktinius veiksmus, suteiksiančius galimybių šių šalių mokesčių administracijoms nuo stojimo dienos būti pajėgioms vykdyti visas Bendrijos teisės aktuose numatytas užduotis. Todėl programoje turėtų turėti galimybę dalyvauti ir šalys kandidatės. Panašaus požiūrio bus laikomasi ir dėl potencialių šalių kandidačių.

4) Siekiant paremti mokesčių reformos politikoje dalyvaujančias Europos kaimynystės valstybes, būtina numatyti galimybę tokioms valstybėms tam tikromis aplinkybėmis dalyvauti programoje numatytoje veikloje.

5) Pagal 2007 m. programą finansuojamų transeuropinės saugios kompiuterizuotos ryšių ir informacijos mainų sistemų vaidmuo yra gyvybiškai svarbus stiprinant Bendrijos apmokestinimo sistemas, todėl jos turėtų būti ir toliau finansuojamos. Be to, turėtų būti sudaryta galimybė į tokią programą įtraukti ir kitas su mokesčiais susijusias informacijos mainų sistemas, tokias kaip Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema (EMCS), sukurta pagal 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1152/2003/EB dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo[9] ir bet kurią kitą sistemą, reikalingą įgyvendinant 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo [10].

6) Patirtis, įgyta įgyvendinant 2002 ir 2007 metų programas, rodo, kad programos tikslus daug lengviau įgyvendinti tada, kai įvairių nacionalinių administracijų pareigūnams sudaromos galimybės kartu dalyvauti profesinėje veikloje, pavyzdžiui, seminaruose, projektų grupėse, daugiašaliuose tikrinimuose. Todėl ši veikla bus tęsiama. Tuo pat metu bus sudaroma galimybė imtis naujų veiksmų, kad būtų dar veiksmingiau reaguojama į poreikius.

7) Įgyvendinant 2002 ir 2007 metų programas įgyta patirtis rodo, kad koordinuotas bendros mokymo programos kūrimas ir įgyvendinimas labai padeda siekti programos tikslų, ypač aukštesnio bendro Bendrijos teisės išmanymo lygio. Turėtų būti visiškai išnaudotos elektroninės mokymosi aplinkos galimybės.

8) Kad galėtų bendradarbiauti ir dalyvauti programoje, mokesčių pareigūnai turi pakankamai gerai mokėti užsienio kalbas. Valstybės narės privalo pasirūpinti, kad jų pareigūnai būtų mokomi užsienio kalbų.

9) Reikėtų numatyti galimybę organizuoti tam tikrą veiklą, kurioje dalyvautų trečiųjų valstybių administracijos, tarptautinių organizacijų atstovai ir apmokestinami asmenys arba jų organizacijos.

10) 2007 m. programos vidurio laikotarpio vertinime[11] buvo patvirtintas poreikis sistemingiau organizuoti keitimąsi informacija ir žiniomis tarp administracijų, taip pat tarp administracijų ir Komisijos, ir konsoliduoti programos įgyvendinimo metu sukauptas žinias. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas keitimuisi informacija ir žinių valdymui.

11) Nors pagrindinė atsakomybė siekiant 2013 m. programos tikslų tenka dalyvaujančioms šalims, tačiau tokiai veiklai koordinuoti, ir infrastruktūrai bei reikiamoms paskatoms užtikrinti, yra būtini Bendrijos veiksmai. Kadangi šiame sprendime nustatytų priemonių tikslų dalyvaujančios šalys negali deramai pasiekti, o Bendrijos lygiu dėl veiksmų masto ir poveikio būtų galima juos pasiekti geriau, pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Bendrija gali imtis priemonių . Pagal EB sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis sprendimas neviršija šiam tikslui pasiekti būtinų priemonių.

12) Šiuo sprendimu visam programos laikotarpiui nustatomas finansinis pagrindas, kuriuo turi būti remiamasi pagal 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto procedūros tobulinimo[12] 33 punktą.

13) Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingų priemonių turi būti imtasi pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [13].

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

„Fiscalis 2013“ programa

1. Nustatoma daugiametė 2008 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrijos veiksmų programa („Fiscalis 2013“), toliau − programa, skirta gerinti vidaus rinkos mokesčių sistemų veikimą.

2. Pagal programą vykdoma veikla apima:

a) ryšių ir informacijos mainų sistemas;

b) daugiašalius tikrinimus;

c) seminarus ir projektų grupes;

d) darbo vizitus;

e) mokymus;

f) bet kurią kitą veiklą, būtiną programos tikslams pasiekti.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame sprendime vartojami tokie apibrėžimai:

1) „mokesčiai“ – dalyvaujančiose šalyse taikomi toliau išvardyti mokesčiai:

a) pridėtinės vertės mokestis;

b) akcizai alkoholio, tabako ir energijos produktams;

c) pajamų ir kapitalo mokesčiai, kaip nustatyta Tarybos direktyvos 77/799/EEB[14] 1 straipsnio 2 dalyje;

d) draudimo įmokų mokesčiai, apibrėžti Tarybos direktyvos 76/308/EEB[15] 3 straipsnyje.

2) „administracija“ – dalyvaujančių šalių valdžios institucijos, kurios pavesta administruoti apmokestinimo veiklą;

3) „pareigūnas“ – administracijos pareigūnas.

3 straipsnis

Dalyvavimas programoje

1. Dalyvaujančios šalys yra valstybės narės ir 2 dalyje nurodytos šalys.

2. Programoje gali dalyvauti:

a) šalys kandidatės, kurioms yra sudaryta pasirengimo stojimui strategija pagal Bendrijos programų, nustatytų Pagrindinėse sutartyse ir Asociacijos tarybų sprendimuose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas;

b) potencialios šalys kandidatės pagal su tomis šalimis nustatytas nuostatas, sudarius pagrindų susitarimus dėl tokių šalių dalyvavimo Bendrijos programose.

3. Programoje taip pat gali dalyvauti ir kai kurios Europos kaimynystės politikos valstybės partnerės, jei jos yra pakankamai suderinusios savo teisės aktus ir administracinius darbo metodus su Bendrijos teise bei darbo metodais ir laikosi nuostatų, kurios kartu su šiomis šalimis turi būti nustatytos, sudarius pagrindų susitarimus dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose.

4. Dalyvaujančioms šalims atstovauja atitinkamų administracijų pareigūnai.

4 straipsnis

Tikslai

1. Bendrasis programos tikslas – gerinti apmokestinimo sistemų veikimą vidaus rinkoje, didinant bendradarbiavimą tarp dalyvaujančių šalių, jų administracijų, pareigūnų ir kitų įstaigų.

2. Programos tikslai:

a) pridėtinės vertės mokesčio, akcizų, pajamų ir kapitalo apmokestinimo srityje:

i) garantuoti veiksmingus, produktyvius ir daug sričių apimančius informacijos mainus ir administracinį bendradarbiavimą;

ii) pareigūnams suteikti galimybę pasiekti aukštą bendrą Bendrijos teisės išmanymo ir jos įgyvendinimo valstybėse narėse lygį;

iii) plėtojant ir skleidžiant geriausią administravimo praktiką užtikrinti nuolatinį administravimo procedūrų gerinimą, atsižvelgiant į administracijų ir apmokestinamųjų asmenų poreikius.

b) draudimo įmokų mokesčių srityje gerinti valstybių narių bendradarbiavimą, užtikrinant geresnį esamų taisyklių taikymą;

c) patenkinti specialius šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių poreikius mokesčių teisės aktų ir administracinių gebėjimų srityje;

d) gerinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių, ypač Europos kaimynystės politikos šalių partnerių, mokesčių administracijomis.

5 straipsnis

Darbo programa

Komisija kasmet nustato darbo programą 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

II skyrius

Programos veikla

6 straipsnis

Ryšių ir informacijos mainų sistemos

1. Komisija ir dalyvaujančios šalys užtikrina, kad veiktų 2 dalyje apibrėžtos ryšių ir informacijos mainų sistemos.

2. Ryšių ir informacijos mainų sistemos apima tokias sistemas:

a) bendras ryšių tinklas/bendra sistemų sąsaja (CCN/CSI);

b) PVM informacijos mainų sistema (VIES);

c) akcizo mokesčių sistemos;

d) akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema (EMCS);

e) bet kurios naujos su mokesčiais susijusios ryšių ir informacijos mainų sistemos, patvirtintos Bendrijos teisės aktais ir numatytos 5 straipsnyje nurodytoje darbo programoje.

3. Bendrijos ryšių ir informacijos mainų sistemų sudėtinės dalys – tai aparatinė bei programinė įranga ir tinklo jungtys, kurios yra vienodos visose dalyvaujančiose šalyse.

Kad užtikrintų šių sudėtinių dalių veikimą, Komisija Bendrijos vardu sudaro reikiamas sutartis.

4. Ne Bendrijos ryšių ir informacijos mainų sistemų sudėtinės dalys – tai nacionalinės duomenų bazės, sudarančios šių sistemų dalį, tinklų jungtys tarp Bendrijos ir ne Bendrijos sudėtinių dalių ir tokia aparatinė bei programinė įranga, kokią kiekviena dalyvaujanti šalis mano esant tinkamą visiškam šių sistemų veikimui visoje jos administracijoje užtikrinti.

Dalyvaujančios šalys užtikrina ne Bendrijos sudėtinių dalių veikimą ir jų sąveiką su Bendrijos sudėtinėmis dalimis.

5. Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis, Komisija koordinuoja 2 dalyje nurodytų sistemų ir infrastruktūros Bendrijos ir ne Bendrijos sudėtinių dalių diegimo ir funkcionavimo aspektus, kad užtikrintų jų veikimą, tarpusavio ryšį ir nuolatinį tobulinimą. Dalyvaujančios šalys laikosi šiems tikslams pasiekti nustatytų terminų ir etapų.

6. Komisija gali priimti sprendimą leisti, kad mokesčių arba su jais nesusijusiais tikslais ryšių ir informacijos mainų sistemomis naudotųsi ir kitos viešosios tarnybos, jeigu jos prisideda prie programos biudžeto finansavimo.

7 straipsnis

Daugiašaliai tikrinimai

Valstybės narės ir kitos šalys tarpusavyje arba su kitomis valstybėmis narėmis yra sudariusios dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl administracinio bendradarbiavimo ir informacijos mainų, leidžiančius imtis tokios veiklos, organizuoja ir atlieka daugiašalius tikrinimus, koordinuotai kontroliuodamos įvairiose dalyvaujančiose valstybėse įsisteigusių vieno ar daugiau susijusių apmokestinamų asmenų mokesčių prievoles.

Tokiuose daugiašaliuose tikrinimuose dalyvaujančios šalys gali turėti bendrų arba savo papildomų interesų, o tokių daugiašalių tikrinimų rezultatų ataskaitas jos teikia Komisijai.

8 straipsnis

Seminarai ir projektų grupės

Komisija ir dalyvaujančios šalys kartu rengia seminarus ir buria projektų grupes bei užtikrina jų rezultatų sklaidą.

9 straipsnis

Darbo vizitai

1. Dalyvaujančios šalys organizuoja pareigūnų darbo vizitus. Darbo vizitas negali trukti ilgiau nei vieną mėnesį. Kiekvienas darbo vizitas turi būti susijęs su konkrečia profesine veikla, jis gerai parengiamas, o vėliau įvertinamas atitinkamų pareigūnų ir administracijų.

2. Dalyvaujančios šalys imasi būtinų priemonių, kad su darbo vizitu atvykę pareigūnai galėtų veiksmingai įsilieti į priimančiosios administracijos darbą. Šiuo tikslu pareigūnams leidžiama atlikti užduotis, susijusias su pareigomis, kurias jiems priimančioji administracija patiki pagal savo teisės sistemą.

3. Darbo vizito metu pareigūno civilinė atsakomybė, susijusi su jo vykdomomis užduotimis, prilyginama priimančiosios administracijos pareigūnų civilinei atsakomybei. Su darbo vizitu atvykę pareigūnai laikosi tų pačių profesinės paslapties taisyklių kaip nacionaliniai pareigūnai.

10 straipsnis

Mokymo veikla

1. Siekdama skatinti sistemingą nacionalinių mokymo įstaigų ir už mokymą apmokestinimo srityje mokesčių administracijose atsakingų pareigūnų bendradarbiavimą, Komisija, bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis:

a) tobulina esamas mokymo programas ir, jei reikia, sudaro naujas, kad būtų sukurtas bendras pareigūnų mokymo pagrindas, leidžiantis jiems įgyti būtinus bendrus profesinius įgūdžius bei žinias;

b) prireikus tariasi su dalyvaujančiomis šalimis dėl galimybės kiekvienos dalyvaujančios šalies savo pareigūnams organizuojamuose mokymo apmokestinimo klausimais kursuose dalyvauti kitų dalyvaujančių šalių pareigūnams;

c) prireikus kuria būtiną bendro mokymo mokesčių srityje ir mokesčių valdymo infrastruktūrą ir priemones.

2. Dalyvaujančios šalys užtikrina, kad 1 dalies c punkte minimos bendros mokymo programos ir bendra mokymo mokesčių srityje infrastruktūra būtų visiškai integruota į nacionalines mokymo programas.

Be to, dalyvaujančios šalys užtikrina, kad jų pareigūnams būtų suteiktas pradinis ir tolesnis mokymas, būtinas bendriems profesiniams įgūdžiams ir žinioms įgyti pagal bendras mokymo programas, taip pat užsienio kalbų mokymas, kuris yra būtinas tam, kad šie pareigūnai pasiektų dalyvauti programoje reikalingą kalbinių įgūdžių lygį.

11 straipsnis

Dalyvavimas programos veikloje

Pagal programą organizuojamoje veikloje gali dalyvauti tarptautinių organizacijų atstovai, trečiųjų šalių administracijos, apmokestinami asmenys ir jų organizacijos, kai tai yra būtina 4 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

12 straipsnis

Keitimasis informacija

Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis, Komisija imasi iniciatyvos užtikrinti, kad būtų sistemingai keičiamasi įgyvendinant programą sukaupta informacija.

III skyrius

Finansinės nuostatos

13 straipsnis

Finansinis paketas

1. Finansinis paketas, skirtas programos įgyvendinimui finansuoti 2008 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d., yra 156,9 mln. EUR.

2. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, atsižvelgdama į daugiamečių finansinių perspektyvų ribas.

14 straipsnis

Išlaidos

1. Programos įgyvendinimo išlaidas apmoka Bendrija ir dalyvaujančios šalys, laikydamosi 2 – 6 dalyse išdėstytų nuostatų.

2. Bendrija apmoka šias išlaidas:

a) 6 straipsnio 3 dalyje aprašytų ryšių ir informacijos mainų sistemų Bendrijos sudėtinių dalių įsigijimo, kūrimo, diegimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo išlaidas;

b) dalyvaujančių šalių kelionės ir gyvenimo išlaidas, susijusias su daugiašaliais tikrinimais, darbo vizitais, dalyvavimu seminaruose, projektų grupėse;

c) seminarų organizacines išlaidas, taip pat išorės specialistų ir 11 straipsnyje minimų dalyvių kelionės ir gyvenimo išlaidas;

d) mokymo sistemų ir modulių įsigijimo, kūrimo, diegimo ir priežiūros išlaidas, jeigu tos sistemos ir moduliai bendri visoms dalyvaujančioms šalims;

e) bet kurios kitos veiklos, nurodytos 1 straipsnio 2 dalies f punkte.

3. Dalyvaujančios šalys bendradarbiauja su Komisija, kad asignavimai būtų naudojami pagal gero finansų valdymo principus.

Komisija pagal Finansinį reglamentą, taikomą Europos Bendrijų bendrajam biudžetui, nustato išlaidų apmokėjimo taisykles ir apie jas praneša dalyvaujančioms šalims.

4. Komisija visas reikiamas programos biudžetui valdyti priemones priima 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

5. Be to, iš programos finansinio paketo gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su pasirengimo, priežiūros, tikrinimo, audito ir vertinimo veikla, tiesiogiai reikalingos programai valdyti ir jos tikslams įgyvendinti, ypač tyrimų, susitikimų, informavimo kampanijų ir leidybos išlaidos, keičiantis informacija naudojamų kompiuterių tinklų išlaidos, taip pat visos administracinės ir techninės pagalbos, kuria Komisija gali pasinaudoti administruodama programą, išlaidos. Taip pat finansuojamos administracinės paramos delegacijose išlaidos, kurių reikia decentralizuotam programos valdymui.

6. Dalyvaujančios šalys apmoka šias išlaidas:

a) 6 straipsnio 4 dalyje aprašytų ryšių ir informacijos mainų sistemų ne Bendrijos sudėtinių dalių kūrimo, įsigijimo, diegimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo išlaidas;

b) savo pareigūnų pradinio ir tęstinio mokymo, įskaitant kalbos mokymą, išlaidas.

15 straipsnis

Finansų kontrolė

Sprendimams dėl finansavimo ir visiems kitiems su šiuo sprendimu susijusiems susitarimams ar sutartims taikoma finansų kontrolė, ir prireikus juos gali vietoje tikrinti Komisija, pirmiausia Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai. Pagal šį sprendimą teikiamą finansinę paramą iš anksto raštu tvirtina naudos gavėjai. Šis patvirtinimas reiškia, kad naudos gavėjai sutinka, jog Europos Audito Rūmai tikrintų, kaip naudojama finansinė parama.

IV skyrius

Kitos nuostatos

16 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda „Fiscalis“ komitetas (toliau – Komitetas).

2. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jo 7 ir 8 straipsnius.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas laikotarpis – trys mėnesiai

3. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

17 straipsnis

Tolesnė veikla

Dalyvaujančios šalys ir Komisija kartu nuolat prižiūri, kaip įgyvendinama programa.

18 straipsnis

Vidurio laikotarpio ir galutinis vertinimas

1. Atlikti programos vidurio laikotarpio ir galutinį vertinimą pavedama Komisijai, kuri naudojasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis dalyvaujančių šalių ataskaitomis ir bet kokia kita svarbia informacija. Programa vertinama atsižvelgiant į 4 straipsnyje nurodytus tikslus.

Atliekant vidurio laikotarpio vertinimą, apžvelgiami tarpiniai programos įgyvendinimo rezultatai veiksmingumo ir našumo požiūriu, taip pat įvertinama, ar vis dar aktualūs pradiniai programos tikslai, ir įvertinamas pagal programą vykdytos veiklos poveikis. Be to, vertinamas lėšų naudojimas, taip pat tolesnės veiklos ir įgyvendinimo pažanga.

Atliekant galutinį vertinimą pagrindinis dėmesys, be kita ko, skiriamas pagal programą vykdytos veiklos veiksmingumui ir našumui.

2. Dalyvaujančios šalys Komisijai nusiunčia:

a) ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 31 d. – vidurio laikotarpio programos aktualumo ataskaitą;

b) ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 31 d. – galutinę vertinimo ataskaitą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas programos veiksmingumui ir našumui.

3. Remdamasi 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis ir visa kita svarbia informacija, Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai tokias ataskaitas:

a) ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 30 d. – 1 dalyje nurodytą vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitą ir pranešimą dėl tikslingumo tęsti programą, prie kurios pridedamas, jei reikia, atitinkamas pasiūlymas;

b) ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 30 d. – galutinę vertinimo ataskaitą.

Informavimo tikslu šios ataskaitos taip pat nusiunčiamos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

19 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 2235/2002 panaikinamas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Tačiau finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su pagal tą sprendimą vykdomais veiksmais, taikomos to sprendimo nuostatos iki visiško tokių įsipareigojimų įvykdymo.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Adresatai

Šis Sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos programos „Fiscalis 2013“ pasiūlymas.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

1405 Apmokestinimo politika

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

- 140504 programa „Fiscalis 2013“

- 14010404 programa „Fiscalis 2013 – administracinės valdymo išlaidos

- Galutinė programos „Fiscalis 2013“ biudžeto struktūra bus nustatyta vėlesniuose etapuose.

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

- Teisinis pagrindas galioja nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

- Mokėjimai bus tęsiami ir po 2013 m. gruodžio 31 d.

3.3. Biudžeto ypatybės ( prireikus įterpti eilučių ):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

140504 | NPI | DIF[16] | TAIP | NE | TAIP | 1a |

14010404 | NPI | NDIF[17] | TAIP | NE | TAIP | 1a |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | A+c+d+e | 22,529 | 24,029 | 27,979 | 29,729 | 31,329 | 32,879 | 168,474 |

Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 10,159 | 19,346 | 25,086 | 28,142 | 29,942 | 32,059 | 23,740 | 168,474 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Netaikoma

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

x Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

Šis sprendimas yra suderintas su daugiamete finansine struktūra, pridedama prie Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir patikimo finansų valdymo. Jis priskiriamas 1a subpozicijai – Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti.

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

x Pasiūlymas neturi tiesioginio finansinio poveikio įplaukoms, nors geresnis finansų administravimas turėtų padėti veiksmingiau ir mažesnėmis išlaidomis surinkti nuosavus išteklius (PVM).

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus – išsami informacija pateikta 8.2.1. punkte.

Metų poreikiai | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 16 | 16 | 16 | 16 | 16 | 16 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Išsamesnė analizė pateikta programos „Fiscalis 2013“ poveikio vertinimo 4 dalyje.

Programa „Fiscalis“ siekiama spręsti esamas ir būsimas mokesčių srities problemas. Todėl daug dėmesio bus skiriama žinių apie Bendrijos teisę mokesčių srityje gilinimui, sukčiavimo nustatymo stiprinimui ir kovai su sukčiavimu gerinant administracinį bendradarbiavimą bei tobulinant mokestinių patikrinimų organizavimą, mažinant apmokestinamiems asmenims tenkančią administracinę naštą, pritaikant apmokestinimo nuostatas prie besikeičiančios mokesčių reguliavimo aplinkos. Vertindamos programos „Fiscalis 2003–2007“ vidurio laikotarpį, suinteresuotosios šalys nurodė, kad, jų nuomone, programos tikslai yra labai svarbūs jų poreikiams tenkinti.

Dėl savo lankstumo programa „Fiscalis“ tapo svarbiu įrankiu kovoje su mokesčių sukčiavimu, kurio bendras lygis pagal PVM ir akcizo mokesčius siekia 1 % BNP. Programos „Fiscalis “ poveikis prekybai Bendrijoje taip pat yra svarbus, nes PVM informacijos mainų sistema (VIES), pagrindinės transeuropinės kompiuterizuotos mokesčių administracijos infrastruktūros sistema, naudojasi apie 50 mln. apmokestinamųjų asmenų. Bendrovių pateikti duomenys rodo, kad išlaidos atitikčiai užtikrinti yra gerokai didesnės nei 30,9 % mokesčių ir 2,6 % nuo pardavimų MVĮ bei 1,9 % ir 0,02 % didelėms bendrovėms. Programa vaidina tiesioginį vaidmenį mokesčių auditorių darbe, kurie, vykdydami kontrolės funkcijas, remiasi VIES duomenimis. „Fiscalis“ taip pat yra svarbi priemonė, padedanti mokesčių pareigūnams suprasti jų darbo europinį aspektą.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Išsamesnė analizė pateikta programos „Fiscalis 2013“ poveikio vertinimo 6 dalyje.

Jeigu mokesčių srityje nebūtų imamasi jokių kitų Bendrijos priemonių, visas ankstesnėmis „Fiscalis“ programomis sukurtas poveikis būtų prarastas. Vadinasi, nebūtų saugaus tinklo ir informacijos mainų sistemos tarp 25 valstybių narių, o užtikrinti IT sistemų tarpusavio sąveikos ir funkcinio suderinamumo būtų neįmanoma. Nenumačius „Fiscalis“ programos pratęsimo, susilpnėtų administracinis bendradarbiavimas, kadangi mokesčių administracijos mažiau tarpusavyje keistųsi informacija, žiniomis ir patirtimi. Be to, administracijų bendradarbiavimas be Bendrijos programos reikštų didesnes biudžeto ir žmogiškųjų išteklių sąnaudas, toks bendradarbiavimas nebūtų kokybiškas, ir, svarbiausia, mažiau veiksmingai organizuotas, kadangi kiekviena administracija turėtų jį organizuoti nacionaliniu mastu. Pagalba negalėtų pasinaudoti šalys kandidatės, Vakarų Balkanų šalys ir Europos kaimynystės politikos valstybės partnerės. Programos vidurio laikotarpio vertinimas parodė, kad visos šios programos suinteresuotosios šalys supranta, jog Bendrijos programa yra labai svarbi gerinant mokesčių administracijų bendradarbiavimą. Vertinant poveikį taip pat apibūdinama, kokia būtų padėtis, jeigu programa „Fiscalis“ apskritai nebebūtų pratęsta.

Programa „Fiscalis“ sukūrė struktūrą mokesčių pareigūnams organizuotai keistis žiniomis ir patirtimi. Tokių struktūrų dėka programa „Fiscalis“ tapo bendradarbiavimo tarp Europos Sąjungos mokesčių sistemų srityje etalonu. Programa savo pobūdžiu yra labai lanksti, ir todėl suteikia valstybių narių mokesčių administracijoms galimybes priimti specialiai jų poreikiams pritaikytus sprendimus. Šiuo tikslu kiekviena administracija turi programos „Fiscalis“ kontaktinį punktą, kuris padeda Komisijai įgyvendinti „Fiscalis“ programą. Be 2013 m. programos mokesčių administracijoms bus neįmanoma sistemingai keistis informacija ir žiniomis visose mokesčių politikos srityse. Jeigu programa „Fiscalis“ bus sustabdyta, sukurtos struktūros ir kontaktai iširs, kadangi bus nutrauktos pagrindinės juos siejančios grandys. Dėl to mokesčių administracijos turėtų labiau rūpintis savo vidaus reikalais, o ne siekti keistis žiniomis ir mokytis viena iš kitos.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Tikslai ir numatomi rezultatai

Kaip jau minėta anksčiau, bendrasis programos tikslas – gerinti apmokestinimo sistemų veikimą vidaus rinkoje, didinant bendradarbiavimą tarp dalyvaujančių šalių, jų administracijų, pareigūnų ir kitų įstaigų, ir nustatyti bendradarbiauti galinčius trukdyti teisės aktus ir administravimo praktiką, taip pat ieškoti būdų bendradarbiavimo kliūtims šalinti. Šis bendras tikslas yra toliau tikslinamas apibrėžiant konkrečius kiekvieno pagrindinio programos elemento ar veiklos srities tikslus:

a) pridėtinės vertės mokesčio, akcizų ir pajamų ir kapitalo mokesčių srityje:

i) garantuoti veiksmingus, produktyvius ir daug sričių apimančius informacijos mainus ir administracinį bendradarbiavimą;

ii) pareigūnams suteikti galimybę pasiekti aukštą bendrą Bendrijos teisės išmanymo ir jos įgyvendinimo valstybėse narėse lygį;

iii) plėtojant ir skleidžiant geriausią administravimo praktiką užtikrinti nuolatinį administravimo procedūrų gerinimą, atsižvelgiant į administracijų ir apmokestinamųjų asmenų poreikius.

b) draudimo įmokų mokesčių srityje:

gerinti administracijų bendradarbiavimą, užtikrinant geresnį esamų taisyklių taikymą.

(c) šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių atžvilgiu:

patenkinti specialius šių šalių poreikius mokesčių teisės aktų ir administracinių gebėjimų srityje.

(d) trečiųjų šalių, visų pirma Europos kaimynystės politikos šalių partnerių, mokesčių administracijų bendradarbiavimą.

Komisija kasmet nustato darbo programą.

Rodikliai

Rodikliai bus priimti prieš pradedant įgyvendinti 2013 m. programą.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

X Centralizuotas valdymas

Tiesioginis, vykdomasKomisijos

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Rodikliai bus nustatyti taip, kad galima būtų nuolat stebėti pasiektą pažangą.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimas bus parengtas ir pateiktas kartu su pasiūlymu.

6.2.2. Ex-ante vertinimas

Vietoje ex-ante vertinimo numatytas poveikio vertinimas.

6.2.3. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

6.2.4. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Vertinant vidurio laikotarpį, apžvelgiami tarpiniai programos rezultatai veiksmingumo ir našumo požiūriu. Taip pat bus įvertintas pirminių programos tikslų aktualumas, siekiant nustatyti, ar antrame etape būtina numatyti programos pakeitimus ar koregavimus. Tarpinė ataskaita bus parengta remiantis dalyvaujančių šalių pateiktomis ataskaitomis ir kitais turimais duomenimis. Šią ataskaitą rengs Komisija.

Galutinė vertinimo ataskaita bus grindžiama tarpine vertinimo ataskaita, galutinėmis dalyvaujančių šalių ataskaitomis ir kitais turimais duomenimis. Joje bus pateiktas galutinai įvertintas programos veiksmingumas ir našumas, lyginant pasiektus rezultatus su bendrais programos tikslais. Gali būti numatomi ir kiti vertinimo kriterijai, tokie kaip naudingumas ir tvarumas.

1. Programos tarpinį ir galutinį vertinimą atlieka Komisija, kuri remiasi 2 dalyje minimomis dalyvaujančių šalių parengtomis ataskaitomis ir visa kita svarbia informacija. Programa vertinama atsižvelgus į 3 straipsnyje nurodytus tikslus.

- Vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitoje bus pateiktas vidurio laikotarpio rezultatų vertinimas veiksmingumo ir produktyvumo požiūriu, o taip pat bus įvertintas pirminių programos tikslų aktualumas ir programos veiklos poveikis. Taip pat bus vertinamas programos įgyvendinimui skirto finansavimo panaudojimas, tolesnės veiklos ir jos įgyvendinimo pažanga.

- Galutinio vertinimo metu inter alia bus vertinamas programos veiklos veiksmingumas ir našumas.

2. Dalyvaujančios šalys siunčia Komisijai:

a) ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 31 d. – vidurio laikotarpio programos aktualumo ataskaitą;

b) ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 31 d. – galutinę vertinimo ataskaitą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas programos veiksmingumui ir našumui.

3. Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai tokias ataskaitas:

a) ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 30 d. – 1 dalyje nurodytą vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitą ir komunikatą dėl tikslingumo tęsti programą, prie kurio prireikus pridedamas atitinkamas pasiūlymas;

b) ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 30 d. – 1 dalyje nurodytą galutinę vertinimo ataskaitą.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Saugios transeuropinės kompiuterizuotos infrastruktūros kūrimas ir kita pagal programą atliekama veikla yra vykdoma remiantis sutartimis, Komisijos tarnybai nustatyta tvarka atlikus išankstinį mokėjimų patikrinimą, atsižvelgus į sutartinius įsipareigojimus, gero finansų ir bendro valdymo principus. Komisija su naudos gavėjais sudarytose sutartyse numato kovą su sukčiavimu (patikrinimai, ataskaitos).

Bendrieji veiksmai (su žmogiškaisiais ištekliais susijusios priemonės) yra finansuojami iš „Fiscalis 2013“ „Bendrųjų veiksmų“ biudžeto. Pareigūnų išlaidos yra kompensuojamos tokia tvarka:

Kiekvienai valstybei narei yra paskiriamas „Fiscalis“ programos biuras ryšiams, kuriam skiriami avansiniai mokėjimai kompensuoti „Fiscalis“ programos veikloje dalyvaujančių pareigūnų kelionių ir gyvenimo išlaidas pagal programoms nustatytas finansines taisykles. Šis biuras ryšiams taip pat padengia organizacines išlaidas, kurios yra aiškiai nurodytos programos Finansiniame vadove. Dalyvaujančios šalys atsiskaito už tokias išlaidas tvarkydamos Atsiskaitymo už veiklą paketą, saugodamos patvirtinančiuosius dokumentus ne trumpiau nei penkerius metus nuo biudžetinių metų, kuriais tokios išlaidos patiriamos, pabaigos.

Dalyvių iš trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų ar privataus sektoriaus išlaidas tiesiogiai kompensuoja Komisija pagal nustatytą tvarką.

Komisijos finansinės tarnybos atlieka patikrinimus tiesiogiai valstybėse narėse, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi programos valdymui taikomų finansinių taisyklių.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

* Žmogiškuosius išteklius sudaro programos ir pagal programą finansuojamų IT sistemų valdymui paskirti kompetentingo padalinio darbuotojai.

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

(Pateikus daugiau kaip vieną šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių darbo vietų skaičių)

X Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti

( Darbo vietų, pagal MPS/PBP iš anksto skirtų konkretiems metams

( Darbo vietų, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu

( Darbo vietų kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (14 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

- intra muros | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

- extra muros | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | IŠ VISO |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (14 01 01) | 1,620 | 1,620 | 1,620 | 1,620 | 1,620 | 1,620 | 9,720 |

Darbuotojai, finansuojami pagal 14 01 02 straipsnį (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir t. t.) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0,047 | 0,047 | 0,047 | 0,047 | 0,047 | 0,047 | 0,282 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 1,667 | 1,667 | 1,667 | 1,667 | 1,667 | 1,667 | 10,002 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

Jeigu taikoma, daroma nuoroda į 8.2.1. punktą

108 000 EUR per metus vienam pareigūnui ar laikinajam darbuotojui

.

Skaičiavimas– Darbuotojai, finansuojami pagal 14 01 02 straipsnį

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1. punktą

47 000 EUR per metus darbuotojui, finansuojamam pagal 14 01 02 straipsnį

.

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal 14 01 04/05 straipsnį

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1. punktą

167 000 EUR per metus darbuotojui, finansuojamam pagal 14 01 04/05 straipsnį

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) |

14 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

14 01 02 11 03 – Komitetai[26] | 0,012 | 0,012 | 0,012 | 0,012 | 0,012 | 0,012 | 0,072 |

14 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

14 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (14 01 02 11) | 0,262 | 0,262 | 0,262 | 0,262 | 0,262 | 0,262 | 1,572 |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,262 | 0,262 | 0,262 | 0,262 | 0,262 | 0,262 | 1,572 |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

1 000 EUR vienai komandiruotei, 250 komandiruočių per metus

Komitetai: Komitologijos komitetas: Fiscalis komitetas, vienas posėdis per metus, kelionių išlaidos 27 ekspertams

[1] KOM(2005)111, 2005 m. balandžio 6 d. (Poveikio vertinimas–SEC 2005/423)

[2] Tekste žodžiai „Fiscalis“ programa reiškia „Fiscalis“ programą, neatsižvelgiant į tai, kurių ta programa metų – „Fiscalis 2003“, „Fiscalis 2007“ ar „Fiscalis 2013“. Jeigu kalbama apie konkrečią programą, ji atitinkamai vadinama 2002 m. programa, 2007 m. programa arba 2013 m. programa.

[3] 2005 m. liepos 20 d. COM (2005) 330 galutinis ir 2005 m. gegužės 2 d. SEC (2005) 622/3.

[4] OL C , , p. .

[5] OL C , , p. .

[6] OL L 126, 1998 4 28, p. 1.

[7] OL L 341, 2002 12 17, p.1.

[8] Bus įrašytas derybų metu.

[9] OL L 162, 2003 7 1, p. 5.

[10] OL L 157, 2003 5 26, p. 38. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/66/EB OL L 168, 2004 5 1, p. 35.

[11] SEC (2005) 1045, 2005 7 29.

[12] OL C 172, 1999 6 18, p. 1, susitarimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2003/429/EB (OL L 147, 2003 6 14, p. 25).

[13] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[14] OL L 336, 1977 12 27.

[15] OL L 73, 1976 3 19, p. 18.

[16] Diferencijuoti asignavimai.

[17] Nediferencijuoti asignavimai.

[18] Išlaidos, nepriklausančios 14 antraštinės dalies 14 01 skyriui.

[19] Išlaidos, priklausančios 14 antraštinės dalies 14 01 04 skyriui.

[20] Eilutėje nurodomos administracinės išlaidos numatant galimybę perduoti pagal programą numatytos veiklos vykdymą. Biudžeto duomenys bus žinomi tik užbaigus 2006 m. galimybių studiją.

[21] Išlaidos pagal 14 01 skyrių, išskyrus 14 01 04 ir 14 01 05 straipsnius.

[22] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[23] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[24] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą .

[25] Turėtų būti pateikiama nuoroda į konkrečios vykdančiosios (-iųjų) agentūros (-ų) teisės aktais numatytą finansinę pažymą.

[26] Nurodyti komiteto ir grupės, kuriai jis priklauso, rūšį.