[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 10.1.2007 COM(2006) 835 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Apie 1999 m. lapkričio 22 d. Tarybos sprendimo 1999/784/EB, iš dalies pakeisto EP ir Tarybos sprendimu 2239/2004/EB dėl Bendrijos dalyvavimo Europos audiovizualinėje observatorijoje, įgyvendinimą [SEC(2006) 1806] TURINYS Įžanga.... ...3 I Įvadas 4 II. Bendrijos dalyvavimas 4 III. Tarybos sprendimo įgyvendinimas 5 3.1. Dalyvavimo įforminimas 5 3.2. Bendrijos finansiniai įnašai 6 IV. IV. Observatorijos veikla 7 4.1. Rinka ir finansų sritis 7 4.2. Teisės sritis 7 4.3 Europos reguliavimo institucijų platforma (ERIP) 8 V. Observatorijos darbo rezultatų sklaida 8 5.1. Rinka ir finansų sritis 8 5.2. Teisės sritis 8 5.3. Internetas 9 5.4. Kitos sklaidos formos ir konferencijos 10 VI. Išvados 10 Įžanga 1. Šioje ataskaitoje apžvelgiamas Tarybos sprendimo 1999/784/EB[1], pakeisto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2239/2004/EB[2] dėl Bendrijos dalyvavimo Europos audiovizualinėje observatorijoje, įgyvendinimas. Tai galutinė ataskaita, numatyta Tarybos sprendimo 4 straipsnyje. Joje aprašomi dvišaliai Komisijos ir observatorijos santykiai bei iliustruojama pagrindinė observatorijos veikla nuo 1999 m. 2. II dalyje primenami Bendrijos dalyvavimo observatorijos veikloje motyvai. 3. Ataskaitos III skyriuje apibendrinami pagrindiniai teisės aktai dėl Bendrijos narystės ir pateikiama glausta finansinė ataskaita. 4. IV skyriuje apžvelgiama visa observatorijos veikla nuo 1999 m. pabaigos iki 2006 m. vidurio. Pagrindinės aptariamos sritys – rinkos, finansų ir teisės klausimai. 5. V skyriuje įvertinamas observatorijos sukauptos ir išanalizuotos informacijos platinimas pagrindinėms profesionalų kategorijoms. 6. VI skyriuje pateikiamas bendras Bendrijos dalyvavimo siekiant 1999 m. nustatytų tikslų ir įgyvendinant dvišalius Komisijos ir observatorijos santykius vertinimas. I Įvadas Ataskaitoje kalbama apie Tarybos sprendimo 1999/784/EB dėl Bendrijos dalyvavimo Europos audiovizualinėje observatorijoje įgyvendinimą. Apžvelgiami dvišaliai Komisijos ir observatorijos santykiai ir pagrindinės observatorijos veiklos kryptys tenkinant pramonės ir valstybinių valdžios institucijų prašymus teikti informaciją. Ataskaita aprėpia laikotarpį nuo Tarybos sprendimo priėmimo 1999 m. pabaigoje iki 2006 m. lapkričio mėn. II. Bendrijos dalyvavimas 1992 m. gruodžio mėn. Europos Taryba įsteigė observatoriją pradiniam trejų metų laikotarpiui[3], o 1997 m. kovo mėn. patvirtino, kad observatorijos veikla pratęsiama neribotam laikotarpiui[4]. Bendrijos dalyvavimo observatorijos veikloje teisinis pagrindas – Sutarties 157 straipsnio 3 dalis (ex 130 straipsnis). Joje kalbama apie Bendrijos veiklą, skirtą padėti pramonės sektoriams prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių, skatinti įmonių, visų pirma MVĮ, vystymąsi bei bendradarbiavimą ir stengtis geriau panaudoti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei inovacijų politiką. Įgyvendinant šiuos tikslus, Bendrijos sprendimas visokeriopai dalyvauti observatorijos veikloje buvo labai svarbus aprūpinant Europos garso ir vaizdo pramonę labai reikalinga ir išsamia informacija rinkodaros, finansų, teisės taisyklių ir praktikos srityse. Observatorija pasirodė esanti labai veiksminga institucija, galinti greitai reaguoti į informacijos prašymus, net į mažų ir vidutinių įmonių prašymus, ir viešai skleisti tokius duomenis. Be to, observatorijos darbas yra labai vertingas ES pramonei, nes jis apima daugelį šalių, įskaitant šalis kandidates, taip pat EEE ir daugumą kitų Europos valstybių. 2006 m. viduryje Observatorija turėjo 37 nares: 36 šalis[5] ir Bendriją. Ne tik pramonei, bet ir nacionalinio bei Bendrijos lygmens politikos formuotojams labai svarbu, kad observatorija galėtų teikit plačią informaciją ir atliktų tyrimus pagal individualius užsakymus. Observatorija – ne vienintelis statistinės informacijos apie garso ir vaizdo sektorių šaltinis. Nuo 1999 m.[6] ES lygmens statistinę informaciją rengia Eurostatas. Observatorijos ir Eurostato ekspertai rengė reguliarius susitikimus stengdamiesi išvengti darbo dubliavimo abiem institucijoms priklausančiose srityse, ypač rinkos statistikos. III. Tarybos sprendimo įgyvendinimas Tarybos sprendimo 1 straipsnyje numatyta, kad Bendrija yra Europos audiovizualinės observatorijos, Europos Tarybos dalinio susitarimo, narė. Sprendimo 2 straipsnyje nustatyta, kad Bendrijai santykiuose su observatorija atstovauja Komisija. 5 straipsnyje iš pradžių buvo numatyta, kad observatorijos veikloje Bendrija dalyvaus iki 2004 m. pabaigos, bet ši nuostata buvo pakeista Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2239/2004/EB, ir Bendrijos dalyvavimas buvo pratęstas iki 2006 m. pabaigos. 3.1. Dalyvavimo įforminimas Siekdama įgyvendinti Tarybos sprendimą, 2000 m. pradžioje Komisija pradėjo derybas su Europos Taryba ir observatorija. Jose buvo aptariami Bendrijos dalyvavimo observatorijos veikloje ypatumai. Reikėjo išspręsti du klausimus. Pirma, skirtingai nuo visų kitų narių Bendrija nėra Audiovisual Eureka narė. Antra, reikėjo išspręsti tam tikrus su naryste susijusius Komisijos keliamus finansinius reikalavimus, svarbiausia, ką daryti su nepanaudotomis lėšomis ir neįvykdytais įpareigojimais, jei Bendrija pasitrauktų iš observatorijos veiklos. Atsižvelgdama į Komisijos reikalavimus, 2000 m. rugsėjo mėn. Europos Taryba iš dalies pakeitė observatorijos statutą ir finansinį reglamentą.[7] Europos Tarybai priėmus rezoliuciją, Komisija įgaliojo[8] p. Viviane Reding kaip Komisijos narę, atsakingą už garso ir vaizdo politiką, susitarimu įforminti Bendrijos dalyvavimą Europos audiovizualinės observatorijos veikloje pasikeičiant laiškais su Europos Tarybos Generaliniu Sekretoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos sprendimas 1999/784/EB galiojo tik iki 2004 m. gruodžio 31 d., susitarime pasikeičiant laiškais 2000 m. lapkričio mėn. buvo numatytas straipsnis dėl sprendimo peržiūrėjimo ir jo galiojimo pratęsimo po 2004 m. Todėl Komisija vėl oficialiai įgaliojo[9] p. Reding įforminti Bendrijos dalyvavimą Europos audiovizualinės observatorijos veikloje dar dvejus metus, t. y. 2005 m. ir 2006 m. Susitarimas buvo sudarytas dar kartą pasikeičiant laiškais su Europos Taryba 2005 m. liepos ir rugsėjo mėn. Susitarime vėl buvo numatytas straipsnis dėl peržiūrėjimo pasibaigus Sprendimo 2239/2004/EB galiojimo laikui, t. y. po 2006 m. gruodžio 31 d. Prie abiejų susitarimų pasikeičiant laiškais buvo pridėtas Susitarimo memorandumas (SM). Jame nustatytos tam tikros specialios Komisijos metinių finansinių įsipareigojimų sąlygos. Komisija ir observatorija atnaujino ir patvirtino du vėlesnius metinius šio dokumento variantus. 3.2. Bendrijos finansiniai įnašai Finansinėje pažymoje, pridėtoje prie pasiūlymo priimti Sprendimą 1999/784/EB, buvo numatyta bendra 1 325 000 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma šešerių metų laikotarpiu, didžiausią metinę 235 000 EUR sumą skiriant 2004 m. Sprendimo 2239/2004/EB finansinėje pažymoje 2004 m. skirta didžiausia suma buvo dar padidinta 2005 m. ir 2006 m. Dėl užsitęsusių derybų Bendrijos narystė galėjo būti įforminta tik 2000 m. lapkričio mėn., praėjus maždaug metams po Tarybos sprendimo priėmimo. Todėl, kad šiuo laikotarpiu nenutrūktų bendradarbiavimas su observatorija, 2000 m. sausio 31 d. Komisija sudarė su ja susitarimą dėl bendros dotacijų sumos, kuri prilygo teoriniam statutiniam įnašui ir neviršijo sumos, nurodytos 1999 m. finansinėje pažymoje, pridėtoje prie Tarybos sprendimo pasiūlymo. Šio susitarimo dėl dotacijos nuostatos atitiko Komisijos finansinio reglamento dėl dotacijų nuostatas. Tokia schema skiriasi nuo Susitarimo memorandumo tuo, kad pagal susitarimo memorandumą metinio finansinio įnašo suma nėra tiesiogiai siejama su tais metais patirtomis faktinėmis sąnaudomis, bet yra pastovi, o perviršiniai mokėjimai išskaičiuojami iš kitų metų įnašo. Pritaikius susitarimo dėl dotacijos finansinį mechanizmą, įmokėto įnašo suma buvo 8528 EUR mažesnė už numatytą didžiausią sumą. Observatorija pareikalavo, kad Komisija sumokėtų visą sumą. Komisija visą laiką protestavo prieš tokį reikalavimą tvirtindama, kad ji yra įvykdžiusi visus savo finansinius įsipareigojimus pagal susitarimą dėl dotacijos. Ekspertų kolegijai atlikus analizę, 2002 m. lapkričio mėn. observatorijos vykdomoji taryba vieningai nusprendė atsisakyti šios Komisijai pareikštos pretenzijos. Kadangi be narių įnašų observatorija gaudavo papildomų pajamų, 1999–2006 m. laikotarpiu ir nominalios, ir procentinės įsipareigojimų ir mokėjimų sumos buvo visą laiką mažesnės už sumas, numatytas Komisijos pasiūlymuose priimti 1999 m. ir 2004 m. sprendimus. Vertės: € |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 |2005 |2006 | |Didžiausi įsipareigojimai |200 000 |215 000 |220 000 |225 000 |230 000 |235 000 |235 000 |235 000 | |Faktiniai įsipareigojimai |198 184 |200 000 |219 945 |219 822 |220 080 |221 154 |232 150 |234 999 | |Faktiniai mokėjimai |189 656 |200 000 |219 945 |219 822 |220 079 |221 154 |232 150 |234 999 | |Didžiausia dalyvavimo dalis |12,25 % |12,25 % |12,25 % |12,25 % |12,25 % |12,25 % |12,25 % |12,25 % | |Faktinė dalyvavimo dalis |9,68 % |10,04 % |10,89 % |9,66 % |9,81% |9,68 % |8,96 % |9,52 % | | IV. IV. OBSERVATORIJOS VEIKLA Observatorijos statute teigiama: „ Europos audiovizualinės observatorijos tikslas –gerinti informacijos perdavimą garso ir vaizdo pramonei, padėti sudaryti aiškesnį rinkos vaizdą ir skatinti didesnį skaidrumą. Savo veikloje observatorija ypatingą dėmesį skiria informacijos patikimumui, suderinamumui ir palyginamumui užtikrinti“ . Siekdama įvykdyti jai skirtas užduotis, observatorija savo veiklą organizuoja dviem pagrindinėmis kryptimis: skelbia metinę garso ir vaizdo rinkų statistiką ir leidžia periodinius teisės biuletenius. Be to, įvairiomis progomis yra išleista vienkartinių ad hoc studijų ir leidinių. 4.1. Rinka ir finansų sritis Observatorijos pagrindinė veikla yra kaupti ir analizuoti statistinę ir ekonominę informaciją apie įvairius garso ir vaizdo rinkos segmentus, garso ir vaizdo veikloje dalyvaujančių įmonių finansinę būklę, filmams ir garso bei vaizdo kūriniams skiriamas valstybines subsidijas. Ypatingas dėmesys kreipiamas į naujų technologijų keliamus iššūkius ir būtinybę didinti visų Europos garso ir vaizdo rinkų skaidrumą. Leidiniuose Metraštis , FOCUS ir keletoje ad hoc ataskaitų teikiama plati informacija, kurios tikslas – remti daugelio operatorių, įvairių profesinių grupių ir viešųjų administracijų darbą. Be to, pradėta teikti išsamesnė informacija internetiniu ryšiu visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms: parduotų bilietų į filmus statistikos duomenų bazė LUMIERE , viešojo finansavimo galimybių duomenų bazė KORDA , katalogas PERSKY , kuriame pateikiami nuorodų į tūkstančius televizijos kanalų ir informacijos apie televizijos nacionalines rinkas šaltinių sisteminiai sąrašai. Vykdydama šias užduotis, observatorija dirbo su įvairiais specialiais duomenų teikėjų tinklais, kaip antai nacionalinės kino agentūros, profesionalios organizacijos, nacionaliniai statistikos institutai, komerciniai žurnalai ir rinkos tyrimų įmonės. 4.2. Teisės sritis Šioje srityje observatorija sprendžiamų klausimų ratas aprėpė žiniasklaidos ir elektroninių ryšių skaitmenizavimą, suartėjimą ir globalizaciją ir bei tai, kokią įtaką šie reiškiniai turės žmogaus teisėms ir ekonominėms laisvėms, kultūros tikslams ir paveldui, autorių teisėms, baudžiamajai teisei, reklamai, vartotojų apsaugai, teisei laisvai gauti informaciją, valstybės paramai ir ES paramos programoms, mokesčių schemoms, skaidrumui, švietimui ir t. t. Kad visai garso ir vaizdo pramonei, įstatymų leidėjams ir valstybių narių administracinėms institucijoms observatorija galėtų teikti išsamią naujausią informaciją ir jos analizę, ji sukūrė nacionalinių korespondentų ir akademinių institucijų tinklą. Be to, palaikė reguliarius ryšius su įstatymų leidėjais, reguliavimo institucijomis ir kitomis tarpvalstybinėmis organizacijomis. Ypač rūpinosi sukurti išorės tinklą, kuris užtikrintų tinkamą vertimo meistriškumą (įskaitant korektorių parengimą). Skirtingų kultūrų ir daugybės kalbų sričiai itin svarbi yra audiovizualinė teisė. 4.3 Europos reguliavimo institucijų platforma (ERIP) Nuo 2006 m. pradžios observatorijoje veikia ERIP sekretoriatas. 2005 m. birželio mėn. observatorijos vykdomajai tarybai pritarus, 2005 m. lapkričio 30 d. su šia institucija pasirašytas specialus susitarimas. ERIP sekretoriato išlaidos įrašomos į observatorijos biudžetą, bet jas visiškai finansuoja ERIP. V. Observatorijos darbo rezultatų sklaida Observatorijos produktai ir paslaugos skirti trims pagrindinėms grupėms: - pagrindinei pramonei (kino, transliavimo, vaizdo/DVD ir daugialypių terpių), taip pat gretutiniams segmentams (pvz., telekomunikacijai), - pagrindinės pramonės paslaugų sektoriui (konsultantams, teisininkams, finansų tarnyboms, specialioms spaudos agentūroms ir t. t.), - nacionalinės, Europos ir tarptautinės politikos formuotojams, valdžios institucijoms ir apskritai viešųjų paslaugų sektoriui (ministerijoms, transliavimo valdymo institucijoms, viešojo finansavimo įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir t. t.). Observatorijos statutas reikalauja, kad už savo paslaugas ji imtų mokestį, bet, kita vertus, observatorija kaip viešųjų paslaugų institucija savo nariams ir tikslinėms grupėms privalo teikti visapusiškas nemokamas paslaugas. 5.1. Rinka ir finansų sritis Metraštis yra pagrindinis observatorijos statistikos leidinys, leidžiamas kartą per metus nuo 1994 m. 2002–2005 m. laikotarpiu Metraščio buvo leidžiami 5 tomai (1. Radijo ir televizijos pramonės ekonomika Europoje; 2. Buitinė garso ir vaizdo įranga – perdavimas – televizijos auditorija; 3. Kino ir namų vaizdo juostos; 4. Daugialypė terpė ir naujos technologijos; 5. Televizijos kanalai – programų gamyba ir platinimas). 2006 m. išėjo 3 tomai (1. Televizijos panorama 36 Europos šalyse; 2. Televizijos plėtra Europoje; 3. Kino ir vaizdo juostos). Galima įsigyti abonementą elektroniniam Metraščiui . Šiuo atveju abonentai gali gauti informaciją dar prieš išspausdinant Metraštį , be to, informacija papildomai teikiama Excel formatu. „ FOCUS – Pasaulio kino rinkos tendencijos “ išleidžiama kasmet gegužės mėn. Kanų kino festivalio proga. Leidinyje pateikiama naujausia įvykių ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio dalyse analizė. FOCUS plačiai pripažįstamas kaip patikima ir skaitytojui patogi informacijos priemonė. Be to, observatorija leidžia ad hoc pranešimus specialiomis temomis. Jie pasirodo arba kaip spaudiniai, arba juos galima rasti internete. Kai kuriuos tokius pranešimus rašo observatorijos ekspertai ir analitikai, kitus observatorija užsako išorės ekspertams. 5.2. Teisės sritis Nuo 1999 m. observatorija kaupia, apdoroja ir per įvairius leidinius, pažymėtus „Iris“ pavadinimu, platina vis daugiau teisinės informacijos. Pirmą kartą pasirodęs 1995 m., IRIS newsletter išeina 10 kartų per metus. Jį taip pat galima rasti internete. Per tuos metus biuletenyje paskelbta daugiau kaip 3600 straipsnių ir politinių dokumentų įvairiais teisės, teismų ir administracinių sprendimų klausimais. Biuletenis nušviečia 56 įvairių pasaulio šalių ir visų didžiųjų viršvalstybinių organizacijų veiklą. Nuo 2001 m. pradėtas leisti IRIS plus . Tai teminis priedas, leidžiamas kartu su kas antru IRIS newsletter numeriu. Jame aptariami aktualūs tarptautinės reikšmės klausimai ir lyginama, kaip jie sprendžiami pagal įvairių šalių įstatymus. Klausimų diapazonas IRIS plus priede – nuo autorių teisių, valstybės filmų finansavimo, suartėjimo, klasikinės transliacijos iki naujų daugialypių terpių ir žmogaus teisių. IRIS Specials – stambūs leidiniai nuo 50 iki 150 puslapių, juose pateikiama išsami informacija apie taikomas teisines sistemas (Europos ir nacionalinius teisės aktus), taip pat reguliavimo modelių pavyzdžiai. Ne kartą palyginimui IRIS Specials paskelbė informaciją apie Jungtinių Amerikos Valstijų reguliavimo struktūrą. IRIS Specials pradėtas leisti nuo 1999 m., jis tapo Europos garso ir vaizdo žiniasklaidos teisės vadovu. Nuo to laiko išėjo dar aštuoni numeriai. IRIS Specials , išėjusiame 2006 m. pabaigoje, paskelbtas išsamus darbas „Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų be sienų reguliavimo įgyvendinimas“. 5.3. Internetas Observatorija tvarko dvi ekonomikos ir finansų duomenų bazes ir jos tinklavietėje laisvai prieinamą internetinį katalogą. Nuo 1996 m. LUMIERE duomenų bazėje galima rasti išsamią informaciją apie kasmet parduotus bilietus į visus į komercinę apyvartą išleistus filmus bet kurioje iš 27 jos aprėpiamų Europos šalių. LUMIERE duomenų bazėje yra daugiau kaip 15 000 filmų. Tai galinga (rinkos dalių, žanrų ir t. t.) statistinės analizės priemonė ir veiksmingas informacijos šaltinis profesionalams. KORDA duomenų bazėje sukaupta išsami informacija apie maždaug 600 paramos schemų, kurias taiko daugiau kaip 200 viešojo finansavimo institucijų Europoje. Paieškos mechanizmas leidžia interneto naudotojui surasti konkrečią paramos programą pagal šalis, žanrus ir gamybos stadiją. PERSKY kataloge pateiktos sisteminės sąsajos su visų 36 observatorijos valstybių narių TV kanalų tinklavietėmis ir su transliavimo reguliavimo institucijomis, informacijos šaltiniais bei nacionalinėmis ataskaitomis. Nuo 2003 m. observatorija leidžia nemokamai naudotis teisine duomenų baze IRIS Merlin , kurioje yra arti 4000 straipsnių ir daugiau kaip 4200 nuorodų į dokumentus (įstatymus, nutarimus, teismų bylas ir t. t.). IRIS Merlin , turinčią specialią paieškos ir filtrų funkciją, sudaro ne tik IRIS Newsletter straipsniai, bet ir specialiai šiai duomenų bazei parašyti straipsniai (pvz., susitarimų dėl bendros gamybos straipsnių rinkinys, paskelbtas 2005 m.). Observatorijos žiniatinklio portale yra nemaža teisinių straipsnių, pavyzdžiui, ataskaitų apie atskiras šalis (pvz., apie Rusiją, Turkiją ir Šveicariją) ir kitomis specialiomis temomis, taip pat lentelių, kuriose apžvelgiamas Europos konvencijų ir kitų tarptautinių sutarčių pasirašymas ir ratifikavimas, bei atskirų valstybių didžiausią reikšmę visuomenei turinčių renginių sąrašų. 5.4. Kitos sklaidos formos ir konferencijos Per pastaruosius septynerius metus observatorija kartu su kitomis organizacijomis suorganizavo vienuolika seminarų teisės klausimais. Paskutinysis seminaras, įvykęs 2006 m. lapkričio mėn., buvo skirtas temai „Plačiajuosčių vaizdo filmų ateitis“. Kiekvienas seminaras buvo aprašomas specialiame IRIS leidinyje. Be to, observatorija reguliariai prisideda prie kitų institucijų, ES valstybių narių ir Kanų filmų rinkos organizuojamų konferencijų, seminarų ir panašių renginių. 2003 m. observatorija sukūrė kontaktinių duomenų bazę Oriel , kuri padeda susisiekti su įvairiais tinklais, tarptautine spauda ir esamais ar būsimais klientais. VI. Išvados Neabejojant galima patvirtinti teigiamą Bendrijos ir observatorijos santykių vertinimą, pateiktą 2002 m. Komisijos tarpinėje ataskaitoje[10] apie Bendrijos dalyvavimą observatorijos veikloje. Tokių leidinių ir duomenų bazių kaip Metraštis , IRIS ir LUMIERE sėkmė užtikrino observatorijai pagrindinio ekonominės ir teisinės informacijos šaltinio šlovę tarp įvairių garso ir vaizdo pramonės rinkos segmentų dalyvių ir valdžios institucijų tiek nacionaliniu, tiek Bendrijos lygmeniu. Be reguliariai leidžiamų spaudinių ir internetiniu ryšiu prieinamų duomenų bazių observatorija sugebėjo išleisti tikslias analizes, kurias pramonei arba dalyvaujančioms viešosioms institucijoms, turint galvoje nario mokesčio dydį, būtų sunku išleisti už tokią prieinamą kainą. Viena šios institucijos privalumų – observatorijos sugebėjimas sukurti ir prižiūrėti veiksmingus mokslo partnerių tinklus, iš kurių jau daugelį metų observatorija nuolatos gauna labai įvairios informacijos savo ekonominėms ir teisinėms analizėms. Savo ruožtu observatorija garso ir vaizdo sektoriui ir visų pirma mažiems ir vidutiniams operatoriams teikia išsamias priemones, leidžiančias susidaryti aiškesnį rinkos ir teisinės bei reguliavimo bazės vaizdą. Kad ir toliau būtų galima remti observatorijos veiklą, Komisija pasiūlė pratęsti Bendrijos dalyvavimą observatorijos veikloje iki 2013 metų pagal naują 2007 m. Media programą[11]. [1] OL L 307, 1999 12 2, p. 61. [2] OL L 390, 2004 12 31, p.1 [3] Ministrų komiteto Rezoliucija (92) 70, priimta 1992 m. gruodžio 15 d. [4] Ministrų komiteto Rezoliucija (97) 4, priimta 1997 m. kovo 20 d. [5] Tarp Observatorijos narių yra 25 Bendrijos valstybės narės, Albanija, Bulgarija, Kroatija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Rumunija, Rusijos Federacija, Šveicarija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija. [6] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai apie garso ir vaizdo sektoriaus statistiką. COM(2004) 504 galutinis, 2004 7 16. [7] Ministrų komiteto Rezoliucija (2000) 7, priimta 2000 m. rugsėjo 21 d. [8] Sprendimas C(2000) 3308, 2000 11 15, nepaskelbtas [9] Sprendimas C(2005) 1989, 2005 7 5, nepaskelbtas [10] COM(2002) 619 galutinis [11] COM(2004) 470 galutinis