[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 12.12.2006 KOM(2006) 789 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Investiciniai tyrimai ir finansų analitikai {SEK(2006) 1655} KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Investiciniai tyrimai ir finansų analitikai (Tekstas svarbus EEE) 1. ĮVADAS Šio komunikato tikslas – įvertinti naujausių su investiciniais tyrimais ir finansų analitikais susijusių Europos teisės aktų nuostatas, suteikti suinteresuotosioms šalims praktinių rekomendacijų šiais klausimais ir atsakyti į Finansų analitikų diskusijų grupės[1] ataskaitą, padėjusią rengti tų teisės aktų projektus. Šiame komunikate daugiausia svarstomas interesų prieštaravimų klausimas ir apibūdinami su šiuo klausimu konkrečiai susiję pagrindiniai Europos teisės aktai. Paskutiniame skirsnyje nagrinėjami kiti klausimai (analitikų registravimas, nepriklausomi tyrimai, emitentų santykiai su analitikais ir investuotojų švietimas). 2. PAGRINDINė INFORMACIJA 2.1. Investicinių tyrimų vaidmuo Lengvai prieinama įvairių rūšių finansinė informacija garantuoja tinkamą kainodarą, padeda emitentams platinti skolos vertybinius popierius ir pritraukti pirminių rinkų kapitalą bei garantuoja stiprias ir likvidžias antrines finansinių priemonių rinkas. Investicinius tyrimus rengiantys finansų analitikai atlieka svarbų vaidmenį finansų rinkas puoselėjančioje finansinės informacijos „ekosistemoje“. Analitikai sujungia neapdorotą informaciją į suprantamesnes tyrimo dalis. Savo ruožtu tyrimais naudosis investuotojai, priimdami investavimo sprendimus, arba tarpininkai, rengdami investicinius tyrimus, teikdami investavimo konsultacijas arba rengdami pranešimus rinkai. Taigi reguliuojant investicinius tyrimus ir juos rengiančių finansų analitikų veiklą, reikia atsižvelgti į daugybę atliekamų tyrimų ir imtis atitinkamų priemonių. Taip pat ypač svarbu garantuoti, kad bet koks reguliavimas kuo mažiau ribotų investuotojams vertingos informacijos srautą. 2.2. Reguliavimo institucijų atliekama investicinių tyrimų priežiūra Po „naujosios ekonomikos“ burbulo sprogimo 2000 m. ir paskesnio kelių stambių įmonių žlugimo reguliavimo institucijos sugriežtino investicinių tyrimų vertės ir sąžiningumo priežiūrą visame pasaulyje. Europos ekonomikos ir finansų ministrai 2002 m. balandžio mėn. Ovjede vykusiame neoficialiame susitikime aptarė politikos klausimus, konkrečiai susijusius su „Enron“ žlugimu ir, be kitų iniciatyvų, paprašė Komisijos išnagrinėti galimus investicinių tyrimų reguliavimo veiksmus. Vėliau Komisija subūrė Finansų analitikų diskusijų grupę šiam klausimui svarstyti, kurią sudarė privačiojo sektoriaus ekspertai, nepriklausomi konsultantai, reguliavimo institucijų ir profesinių organizacijų atstovai. 2003 m. rugsėjo mėn. paskelbus grupės ataskaitą, buvo surengtos viešos konsultacijos. Šis komunikatas – tai Komisijos atsakas į diskusijų grupės ataskaitą ir viešas konsultacijas. Prieš pateikiant atsakymą, pirmiausia buvo būtina užbaigti tyrimus reglamentuojančius Europos teisės aktus. Šis darbas buvo baigtas 2006 m. rugsėjo mėn., priėmus Finansinių priemonių rinkų direktyvos įgyvendinimo priemones.[2] Be to, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. IOSCO) techninis komitetas taip pat 2003 m. rugsėjo mėn. paskelbė ataskaitą[3] apie analitikų interesų prieštaravimus ir pagrindinių principų aprašą[4] šiuo klausimu. Šie dokumentai išsamiau aptariami toliau. Diskusijų grupės ataskaita ir IOSCO ataskaita bei principų aprašas padėjo pradėti reguliavimo institucijų diskusiją finansų analitikų klausimu. Toje diskusijoje daugiausia dėmesio skiriama prastam interesų prieštaravimų valdymui investicinius tyrimus atliekančiose įmonėse, dėl kurio tyrimai gali būti neobjektyvūs. Tyrimus atliekantys analitikai gali susidurti su daugybe galimų interesų prieštaravimų, kurie gali pakenkti jų objektyvumui. Jie gali būti veikiami įmonės ar tam tikrų užsakovų grupių interesų, kurie gali prieštarauti tų, kuriems skirtas tyrimas, interesams. Tokie interesai, pavyzdžiui, gali būti emitentų interesai išplatinti savo vertybinius popierius ar verslo finansuotojų interesai pritraukti ir išlaikyti su vertybinių popierių leidimu ir platinimu susijusį verslą. Įmonė, kuri prekiauja vertybiniais popieriais pati prisiimdama riziką, bus suinteresuota finansinių priemonių pardavimu. Jeigu įmonė verčiasi tarpininkavimu, pavyzdžiui, tarpininkavimu prekiaujant akcijomis už komisinį mokestį, ji vadovausis komercine paskata gauti kuo daugiau užsakymų. Visi šie interesai gali pakenkti analitiko objektyvumui. 2.2.1. Diskusijų grupės ataskaita Diskusijų grupės ataskaitoje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į interesų prieštaravimų, susijusių su investiciniais tyrimais, prevenciją, valdymą, stebėseną ir atskleidimą. Rekomendacijose daugiausia dėmesio buvo skirta visų pirma: interesų prieštaravimams, atsirandantiems dėl analitikų dalyvavimo platinant vertybinių popierių emisijas ir atliekant kitas įmonių finansų užduotis; gerajai vertybinius popierius leidžiančių įmonių patirčiai; analitikų atlygiui; analitikų ryšiams su vertybiniais popieriais; kvalifikacijos klausimams ir investicinio tyrimo rezultatų platinimui mažmeninėje rinkoje. Diskusijų grupės rekomendacijos išsamiau pateiktos 1 priede[5] . Komisijai pasiūlius pateikti pastabų dėl diskusijų grupės rekomendacijų, diskusijų grupės pasiūlytas principais pagrįstas požiūris ir dauguma konkrečių grupės rekomendacijų, įskaitant rekomendacijas dėl interesų prieštaravimų valdymo, sulaukė didelės paramos. Tam tikros paramos sulaukė pasiūlymas parengti Europos pagrindų sistemą, kurioje būtų nustatyti minimalūs standartai; tačiau kartu buvo pageidaujama, kad Europos standartai būtų kuo labiau suderinti su standartais, priimtais kitose didžiosiose jurisdikcijose[6]. 2.2.2. IOSCO ataskaita ir principų aprašas IOSCO principai nėra teisiškai privalomi valstybėms narėms ar visai Bendrijai[7], tačiau jie yra įtikinami. Šie principai – tai IOSCO vienijamų reguliavimo institucijų bandymas principų lygmeniu siekti sutarimo svarbiais vertybinių popierių reguliavimo klausimais. Investicinių tyrimų srityje, kurioje nemažai tyrimų paslaugų teikėjų veikia pasauliniu mastu, ypač pageidautina, kad reguliavimo institucijos galėtų įgyvendinti nuoseklias taisykles. IOSCO techninio komiteto parengtuose principuose dėmesys sutelkiamas į šiuos aspektus: - interesų prieštaravimų, su kuriais gali susidurti analitikai, nustatymas ir pašalinimas, vengimas, valdymas ar atskleidimas; - analitikų ir jų rengiamų tyrimų sąžiningumas ir - investuotojų švietimas dėl realių ir galimų interesų prieštaravimų, su kuriais gali susidurti analitikai. Principai ir atitinkamos pagrindinės priemonės tiems principams įgyvendinti išdėstyti 2 priede . Nors principai sutelkti į analitikų, susijusių su akcijų pardavimu, veiklą (t. y. analitikų, dirbančių integruotuose investiciniuose bankuose arba finansų maklerio įmonėse), juose konkrečiai paminėta, kad „su pardavimu susiję analitikai jokiu būdu nėra vieninteliai, susiduriantys su tokiais interesų prieštaravimais, ir šiame dokumente parengtos koncepcijos galėtų būti taikomos kitose srityse“[8]; o pridedamoje ataskaitoje minimi konkretūs „interesų prieštaravimai, su kuriais susiduria su pardavimu susiję analitikai rengdami tyrimą ir juos įdarbinusios įmonės“[9]. 3. EUROPOS TEISėS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS INTERESų PRIEšTARAVIMUS RENGIANT INVESTICINIUS TYRIMUS Nuostatos dėl interesų prieštaravimų, susijusių su investiciniais tyrimais, numatytos dviejuose svarbiuose Europos teisės aktuose. Tai – Piktnaudžiavimo rinka direktyva[10] ir Finansinių priemonių rinkų direktyva[11]. Piktnaudžiavimo rinka direktyva ir jos įgyvendinimo priemonės įsigaliojo visose valstybėse narėse. Valstybės narės turi perkelti Finansinių priemonių rinkų direktyvą ir jos įgyvendinimo priemones į savo nacionalinius teisės aktus iki 2007 m. sausio 31 d. ir taikyti įmonėms nuo 2007 m. lapkričio 1 d. 3.1. Piktnaudžiavimo rinka direktyva Piktnaudžiavimo rinka direktyvos 6 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas, kad asmenys, kurie pateikia arba platina informaciją, rekomenduojančią arba siūlančią investavimo strategiją, skirtą informacijos platinimo kanalams arba visuomenei, deramai rūpintųsi, kad būtų užtikrinta, jog tokia informacija būtų teisingai pateikta, ir atskleistų savo interesus arba nurodytų interesų prieštaravimus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, apie kurias ta informacija pateikiama. Piktnaudžiavimo rinka direktyvos 6 straipsnio 5 dalį įgyvendinančioje Direktyvoje 2003/125/EB[12] nustatyta išsami interesų prieštaravimų, susijusių su investavimo rekomendacijomis, atskleidimo tvarka (dėl santraukos žr. 3 priedą ). Pagal Piktnaudžiavimo rinka direktyvą ir jos įgyvendinimo Direktyvas 2003/124/EB[13] ir 2004/72/EB[14] emitentams taip pat nustatyti apribojimai dėl kainai svarbios informacijos atskleidimo pasirinktiems analitikams prieš paskelbiant tokią informaciją likusiai rinkai. Piktnaudžiavimo rinka direktyva ir jos įgyvendinimo priemonės taikomos ne vien tik investicinėms įmonėms, apibrėžtoms Finansinių priemonių rinkų direktyvoje[15]; bet ir kitiems rekomendacijų teikėjams, pavyzdžiui, nepriklausomoms tyrimų įmonėms, kredito įstaigoms. 3.2. Finansinių priemonių rinkų direktyva Finansinių priemonių rinkų direktyvoje, inter alia, nustatytos įgaliotų investicinių įmonių organizacinės ir veiklos sąlygos. Jeigu investicinė įmonė profesionaliai teikia investicines paslaugas trečiosioms šalims, paprastai ji turi būti tam įgaliota pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą ir privalo laikytis visų šios direktyvos reikalavimų. Ši nuostata taip pat taikoma pagalbinėms paslaugoms, pavyzdžiui, „investavimo tyrimams ir finansinei analizei ar kitų formų bendroms rekomendacijoms dėl sandorių ir finansinių priemonių“[16]. Konkrečiai su investiciniais tyrimais susijusios nuostatos pateiktos Finansinių priemonių rinkų direktyvos įgyvendinimo direktyvoje[17]. 3.2.1. Interesų prieštaravimai. Bendroji informacija Finansinių priemonių rinkų direktyvoje aptariant interesų prieštaravimų klausimą, investicinės įmonės dažniausiai įpareigojamos laikytis šių reikalavimų: - imtis atitinkamų priemonių, kad nustatytų atitinkamus interesų prieštaravimus, kurie gali kilti teikiant investicines arba pagalbines paslaugas[18]; - nustatyti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų įmanoma imtis visų pagrįstų veiksmų, siekiant užkirsti kelią žalai, kurią interesų prieštaravimai gali padaryti jų klientų interesams[19]; - jeigu tų organizacinių priemonių nepakanka, kad būtų patikimai užkirstas kelias žalai, kuri gali būti padaryta kliento interesams, prieš imantis veiklos kliento naudai, aiškiai informuoti jį apie bendrą interesų prieštaravimų pobūdį ir (arba) priežastis[20]. Finansinių priemonių rinkų direktyvą įgyvendinančioje direktyvoje nustatyta, kad investicinės įmonės turėtų priimti rašytinę interesų prieštaravimų politiką, kurioje būtų nustatyti metodai, kuriais jos siūlo valdyti interesų prieštaravimus, atsirandančius joms vykdant įvairią investicinę ir pagalbinę veiklą, įskaitant investicinių tyrimų paslaugų teikimą[21]. Kitas esminis reikalavimas – būtinybė užtikrinti reikiamą asmenų, dalyvaujančių įvairių rūšių veikloje, susijusioje su interesų prieštaravimu, kuris gali pakenkti kliento interesams, nepriklausomumo lygį[22]. Direktyvoje taip pat nustatytos kelios organizacinės priemonės, tam tikrais atvejais garantuojančios tinkamo lygio nepriklausomumą, pavyzdžiui, priežiūros atskyrimas arba atlygis už skirtingos rūšies veiklą[23]. 3.2.2. Interesų prieštaravimai. Investiciniai tyrimai Be šių bendrųjų nuostatų, Finansinių priemonių rinkų direktyvos įgyvendinimo direktyvoje nustatytos konkrečios taisyklės[24], susijusios su investicinių tyrimų paslaugų teikimu. Šios taisyklės taikomos investicinėms įmonėms, kurios rengia arba organizuoja investicinį tyrimą, kuris skirtas arba tikriausiai bus vėliau išplatintas įmonės klientams arba viešai savo arba savo grupės nario atsakomybe. Investicinis tyrimas apibrėžiamas[25] kaip Direktyvos 2003/125/EB 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų rekomendacijų subkategorija. Tokios rekomendacijos laikomos investiciniu tyrimu, jeigu jos apibūdinamos arba aprašomos kaip investicinis tyrimas arba kitaip pateikiamos kaip objektyvus ar nepriklausomas išaiškinimas ir jeigu jos nėra investavimo konsultacijos (t. y. asmeninių rekomendacijų, kurios pateikiamos gavėjui tinkama forma arba yra pagrįstos to asmens aplinkybėmis, teikimas)[26]. Taikant šias nuostatas, keliami šie reikalavimai: - investicinė įmonė turi garantuoti, kad bus įgyvendintos visos organizacinės priemonės, nustatytos Finansinių priemonių rinkų direktyvos įgyvendinimo direktyvoje dėl analitikų ir kitų asmenų[27], kurių įsipareigojimai arba verslo interesai gali prieštarauti tyrimo medžiagos gavėjų interesams; taikant tas priemones, būtina veiksmingai atskirti verslo funkcijas, susijusias su skirtingais klientų arba verslo interesais[28]; ir - investicinės įmonės turėtų imtis kitų nurodytų priemonių, kurių tikslas – užtikrinti investicinio tyrimo objektyvumą. Svarbu, kad įmonė užtikrintų, kad atitinkami asmenys[29], turintys duomenų apie atitinkamo investicinio tyrimo laiką arba turinį, kurie nėra viešai prieinami[30], negalėtų sudaryti tam tikrų sandorių finansinėmis priemonėmis, taip pat tam tikrų asmeninių sandorių, prieštaraujančių rengiamoms rekomendacijoms[31]. Taip pat taikomi apribojimai[32] dėl skatinimo priemonių, susijusių su investiciniu tyrimu, priėmimo, palankios tyrimo apžvalgos pažadų ir asmenų, kurie gali peržiūrėti investicinio tyrimo projektą, bei tokios peržiūros tikslų. Rengiamam tyrimui taikomi reikalavimai taip pat taikomi trečiosios šalies parengto investicinio tyrimo esminiam pakeitimui[33]. Tačiau įmonei, kuri tik platina trečiosios šalies parengtą tyrimą, pirmiau minėti reikalavimai netaikomi, jeigu platinanti įmonė iš esmės nekeičia tyrimo ir patikrina, ar tyrimo rengėjui taikomi reikalavimai, ar rengėjas yra parengęs politiką, lygiavertę Finansinių priemonių rinkų direktyvos įgyvendinimo direktyvos[34] reikalavimams. 3.2.3. Prieštaravimų atskleidimas ir santykis su Piktnaudžiavimo rinka direktyvoje nustatyta tvarka Atsižvelgiant į su tyrimais susijusių prieštaravimų atskleidimą, Piktnaudžiavimo rinka direktyvoje nustatyta išsami tvarka papildoma šiais Finansinių priemonių rinkų direktyvos reikalavimais: - informacija atskleidžiama, jeigu organizacinių priemonių nepakanka, siekiant patikimai užkirsti kelią žalai, kuri gali būti padaryta kliento interesams[35]; ir - atskleidžiama investicinės įmonės interesų prieštaravimų politika[36]. Siekiama, kad Finansinių priemonių rinkų direktyva ir Piktnaudžiavimo rinka direktyva būtų kartu taikomos vientisai. „Rekomendacijų“, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/125/EB (jeigu jas parengia investicinė įmonė), skiltyje turėtų būti apsiribojama tik investiciniu tyrimu Finansinių priemonių rinkų direktyvos tikslais arba rinkai skirtais pranešimais tos direktyvos tikslais. Investicinės įmonės rekomendacijos, kurios nėra investicinis tyrimas, turi būti lengvai atpažįstamos kaip rinkai skirti pranešimai[37] ir jose turi būti pateiktas suprantamas ir aiškus pareiškimas (arba – žodinės rekomendacijos atveju – lygiavertė informacija), kad šie pranešimai nebuvo parengti pagal standartus, kuriais skatinamas investicinio tyrimo objektyvumas[38]. 4 priede pateiktoje schemoje paaiškinamas rekomendacijų, pranešimų rinkai, investavimo konsultacijų ir investicinių tyrimų santykis. 4. KITI KLAUSIMAI Pagrindiniai neišspręsti klausimai, kylantys iš diskusijų grupės ataskaitos ir IOSCO principų, yra šie: - privalomos analitikų registravimas , galbūt susijusios su kvalifikacija, galimybė; - nepriklausomų tyrimo įmonių reguliavimo ir konkurencijos padėtis, palyginti su investicinių bankų teikiamomis tyrimų rengimo paslaugomis; - pageidavimas parengti gerosios patirties kodeksus ar verslo valdymo taisykles, reguliuojančias emitentų santykius su analitikais ; ir - svarbus investuotojų švietimo vaidmuo, sprendžiant su investiciniais tyrimais susijusių interesų prieštaravimų problemą. 4.1. Analitikų registravimas Komisija nusprendė šiuo etapu nesiūlyti su kvalifikacija susijusio privalomo analitikų registravimo. Diskusijų grupės nariai neturėjo vieningos nuomonės dėl būtinybės nustatyti analitikams privalomus reikalavimus dėl minimalios kvalifikacijos[39]. Nepakanka įrodymų, kad analitikų neobjektyvumo problemos kyla dėl kvalifikacijos stokos. Priešingai, atrodo, kad šios problemos atsiranda dėl įmonių nesugebėjimo tinkamai valdyti interesų prieštaravimus, atsirandančius joms rengiant investicinį tyrimą. Šie klausimai aptariami Finansinių priemonių rinkų direktyvoje[40]. Be to, privalomas analitikų registravimas nėra viena iš pagrindinių IOSCO priemonių. 4.2. Nepriklausomi tyrimai Komisija nemano, kad nepriklausomų tyrimų įmonių ir investicinių įmonių parengtų tyrimų kokybė būtinai turi skirtis. Tačiau nepriklausomoms įmonėms tenka atlyginti savo išlaidas imant mokesčius iš klientų, tuo tarpu instituciniai investuotojai (ir per juos – jų pagrindiniai klientai) už investicinių bankų parengtus tyrimus neretai sumoka netiesiogiai. Šis procesas dažnai gali būti gana neaiškus, be to, ne visais atvejais aiški atskaitomybė. Šie klausimai iš esmės aptarti Finansinių priemonių rinkų direktyvoje ir jos įgyvendinimo priemonėse. Tai, visų pirma, yra priemonės, susijusios su skatinimo priemonėmis, pagal kurias investicinėms įmonėms (pavyzdžiui, portfelio valdymo įmonės) gali būti leidžiama priimti skatinimo priemones iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, jų finansų maklerių), tik jeigu jų klientai yra išsamiai informuoti apie šias priemones ir tik jeigu šiomis priemonėmis siekiama pagerinti klientui teikiamos atitinkamos investicinės ar pagalbinės paslaugos kokybę ir nepakenkiama įmonės įsipareigojimui nepažeisti kliento interesų[41]. Šios priemonės ypač svarbios „jungtinėms“ ar „rangovų teikiamoms paslaugoms“[42], kurias portfelių valdymo įmonės gauna iš maklerio įmonių ar jų vardu[43]. Tyrimų paslaugos, kurios teikiamos pasitelkiant rangovus ar kaip jungtinės paslaugos, gali būti gaunamos ir teikiamos ir už Finansinių priemonių rinkų direktyvos taikymo srities, jeigu tik tokių paslaugų teikimą galima deramai pagrįsti ir įrodyti, kad jos atitinka teisės aktuose nustatytus griežtus reikalavimus. Tai užtikrina, kad pačių bankų parengti tyrimai ir tyrimai, kuriuos parengia nepriklausomos investicinės įmonės pagal vadinamuosius dalijimosi komisiniais susitarimus, išlieka vienodai konkurencingi[44]. 4.3. Emitentų santykiai su analitikais Komisijos pastebi, kad konsultacijose dėl diskusijų grupės ataskaitos buvo paremtas pasiūlymas parengti tam tikros formos gerosios patirties kodeksą arba verslo valdymo taisykles, reglamentuosiančias emitento santykius su analitikais . Taikant Finansinių priemonių rinkų direktyvoje ir Piktnaudžiavimo rinka direktyvoje nustatytas griežtas prieštaravimų valdymo ir atskleidimo bei tyrimo pateikimo taisykles, emitentai negalės turėti netinkamos įtakos ir taisyti investicinių įmonių rengiamo tyrimo. Be to, pagal šias nuostatas emitentai negalės analitikams atskleisti kainai svarbios informacijos iki ją paskelbiant likusiai rinkos daliai, išskyrus atvejus, kai analitikai priskiriami organizacijai priklausantiems asmenims ir jiems taikomi konfidencialumo įsipareigojimai. Komisija mano, kad profesinių arba prekybos asociacijų gerosios patirties kodeksai gali padėti skatinti profesionalesnius emitentų ir analitikų santykius[45]. Tokiuose kodeksuose sprendžiami tokie klausimai, kaip, pavyzdžiui, emitentų atsimokėjimas analitikams, kurie parengia neigiamas rekomendacijas arba rekomendacijas parduoti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, šiuo metu Komisija neketina siūlyti teisės akto šioje srityje. 4.4. Investuotojų švietimas IOSCO techninis komitetas pareiškė, kad investuotojų švietimas turėtų vaidinti svarbų vaidmenį valdant analitikų interesų prieštaravimus. Komisija sutinka, kad investuotojai turėtų būti informuoti apie interesų prieštaravimų galimybę pakenkti investiciniam tyrimui ir apie informacijos, susijusios su prieštaravimais, atskleidimų reikšmę. Mūsų nuomone, šioje srityje ypač tiktų veiksmai, kurių galėtų imtis valstybės narės, prekybos asociacijos ir, žinoma, pačios investicinės įmonės. Savo ruožtu Komisija, įgyvendindama sveikatos ir vartotojų apsaugos strategiją, įsipareigoja užtikrinti, kad vartotojai būtų geriau informuojami ir apsišvietę[46]. Todėl Komisija planuoja 2007 m. pavasarį surengti konferenciją, kurioje bus pristatyti vartotojų švietimo ir išprusimo finansų srityje gerinimo gerosios patirties pavyzdžiai. Remdamasi šios konferencijos rezultatais, Komisija svarstys, ką toliau ji turėtų (jeigu turėtų) atlikti vartotojų švietimo finansų klausimais srityje. 4.5. Kita diskusijų grupės rekomendacijose ir IOSCO principuose pateikta medžiaga Net jeigu diskusijų grupės rekomendacijos ar IOSCO principai dėl analitikų nepriklausomumo nėra konkrečiai aptariami minėtose teisinėse priemonėse, jie vis vien bus naudingi siekiant padėti: - investicinėms įmonėms parengti savo interesų prieštaravimų politiką pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvos reikalavimus ir joms privalomų atskleidimų tekstą pagal Piktnaudžiavimo rinka direktyvos reikalavimus; - analitikams, emitentams ir investicinėms įmonėms parengti elgsenos kodeksus ir kitas savireguliavimo priemones, kurios užtikrintų tinkamą interesų prieštaravimų ir kitų klausimų, turinčių neigiamos įtakos tyrimų kokybei ir sąžiningumui, valdymą ir atskleidimą. 5. IšVADA Finansinių priemonių rinkų ir Piktnaudžiavimo rinka direktyvų taikymas kartu su jų įgyvendinimo priemonėmis taps svarbiu žingsniu siekiant sukurti Europos lygmens reguliavimo sistemos pagrindus, siekiant vengti, valdyti ir atskleisti interesų prieštaravimus teikiant visas investicines ir pagalbines paslaugas, įskaitant investicinių tyrimų paslaugas. Valstybės narės turi įgyvendinti visas šias priemones pagal nustatytą planą, kad jos būtų visiškai veiksmingos. Prireikus reguliavimo institucijos taip pat turėtų apsvarstyti galimybę parengti gaires, kurios garantuotų suderintą ir pagrįstą teisės aktuose nustatytų priemonių taikymą. Šiuo metu Komisija nemano, kad šioje srityje būtini papildomi konkretūs teisės aktai. Vis dėlto Komisija ir toliau atidžiai stebės šių priemonių taikymą, įskaitant jų poveikį investicinių tyrimų paslaugų rinkai. Ši patirtis bus vertinga persvarstant tolesnį teisės aktuose nustatytų priemonių tinkamumą. Vadovaujantis geresnio reguliavimo principu, jeigu būtų nustatyta, kad galiojančios priemonės yra nepakankamos, Komisija svarstys galimybę pateikti papildomų pasiūlymų (dėl teisės aktų ar kitų). Dėl visų tokių pasiūlymų būtų konsultuojamasi ir būtų įvertintas reguliavimo poveikis. [1] Diskusijų grupė, finansų analitikai: Geroji patirtis integruotoje Europos finansų rinkoje, 2003 m. rugsėjo mėn. Žr. http://europa.eu.int/comm/internal_market/en/finances/mobil/finanalysts/index_en.htm. [2] Žr. 5 skirsnį. [3] IOSCO techninis komitetas, Ataskaita apie analitikų interesų prieštaravimus (2003 m. rugsėjo mėn.), žr. http://www.iosco.org/library/pubdocs/pdf/IOSCOPD152.pdf [4] IOSCO techninis komitetas, Principų sprendžiant analitikų interesų prieštaravimus dėl vertybinių popierių pardavimo aprašas (2003 m. rugsėjo mėn.), žr. http://www.iosco.org/library/pubdocs/pdf/IOSCOPD150.pdf [5] Visi šiame komunikate minimi priedai pateikiami Komisijos darbuotojų parengtame darbo dokumente „Investiciniai tyrimai ir finansų analitikai. Priedai“ ( Investment research and financial analysts – Annexes ) (nuoroda SEC(2006) 1655) (pateikiama tik anglų kalba). [6] Dėl išsamesnės informacijos žr. atsakymų santrauką tinklavietėje http://ec.europa.eu/internal_market/securities/docs/analysts/contributions/contributions-summary_en.pdf. [7] Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad Europa atstovaujama IOSCO tik kai kurių valstybių narių reguliavimo institucijų lygmeniu. [8] Žr. IOSCO principų aprašo 2 dalį. [9] IOSCO ataskaitos V skirsnis, p.14. [10] 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka). OL L 096, 2003 4 12, p. 16. [11] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos Direktyvas 85/611/EEB ir 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB. OL L 145, 2004 4 30, p. 1. Su pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/31/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų tam tikrų galutinių terminų. OL L 114 , 2006 4 27, p. 60. [12] 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyva 2003/125/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB nuostatas dėl teisingo investavimo rekomendacijų pateikimo ir interesų prieštaravimų atskleidimo, OL L 339, 2003 12 24, p. 73. [13] 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyva 2003/124/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl viešai neatskleistos informacijos apibrėžimo ir viešo jos atskleidimo bei manipuliavimo rinka apibrėžimo, OL L 339, 2003 12 24, p. 70. [14] 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyva 2004/72/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB nuostatas dėl priimtos rinkos praktikos, viešai neatskleistos informacijos, susijusios su biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, apibrėžimo, organizacijai priklausančių asmenų sąrašo sudarymo, pranešimų apie vadovų sandorius ir apie įtartinus sandorius, OL L 162, 2004 4 30, p. 70. [15] Kaip apibrėžta Finansinių priemonių rinkų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. [16] Investicinės paslaugos nustatytos Finansinių priemonių rinkų direktyvos 1 priedo A skirsnyje. Pagalbinės paslaugos nustatytos to priedo B skirsnyje. [17] Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai. OL L 241, 2006 9 2, p. 26. [18] 18 straipsnio 1 dalis. [19] 13 straipsnio 3 dalis. [20] 18 straipsnio 2 dalis. [21] Įgyvendinimo direktyvos 22 straipsnis. [22] Įgyvendinimo direktyvos 22 straipsnio 3 dalis. [23] Įgyvendinimo direktyvos 22 straipsnio 3 dalis. [24] Įgyvendinimo direktyvos 25 straipsnis. [25] Įgyvendinimo direktyvos 24 straipsnis. [26] Finansų priemonių rinkų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Finansų priemonių rinkų direktyvos įgyvendinimo direktyvos 52 straipsnis. [27] Įgyvendinimo direktyvos 30 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad tiems kitiems asmenims turėtų būti priskiriami įmonių finansų darbuotojai ir asmenys, parduodantys ir prekiaujantys klientų arba įmonės vardu. [28] Įgyvendinimo direktyvos 22 straipsnio 3 dalis ir 36 konstatuojamoji dalis. [29] Ši sąvoka apibrėžta įgyvendinimo direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje. [30] Įgyvendinimo direktyvos 25 straipsnio 2 dalies a punktas. [31] Įgyvendinimo direktyvos 25 straipsnio 2 dalies b punktas. [32] Įgyvendinimo direktyvos 25 straipsnio 2 dalies c–e punktai. [33] Įgyvendinimo direktyvos 35 konstatuojamoji dalis. [34] Įgyvendinimo direktyvos 25 straipsnio 3 dalis [35] Finansinių priemonių rinkų direktyvos 18 straipsnio 2 dalis. [36] Finansinių priemonių rinkų direktyvos 19 straipsnio 3 dalis ir įgyvendinimo direktyvos 30 straipsnio 1 dalis. [37] Finansinių priemonių rinkų direktyvos 19 straipsnio 2 dalis. [38] Įgyvendinimo direktyvos 24 straipsnio 2 dalis. [39] Diskusijų grupės ataskaitos p. 50 (paminėta 1 išnašoje.) [40] Žr. 3.2 skirsnyje minėtas nuostatas. [41] Įgyvendinimo direktyvos 26 straipsnis. [42] „Jungtinės paslaugos“ – tai paslaugos, kurias investicinės įmonės teikia savo klientams (pvz., instituciniams investuotojams) ir kurios sudaro bendro paslaugų paketo, už kurį mokamas vienas, paprastai komisinis, mokestis, dalį. „Rangovo teikiamos paketo paslaugos“ – tai klientui teikiamos paslaugos, kurios yra paslaugų paketo, už kurį mokamas vienas mokestis, dalis, tačiau kurias teikia ne aptariama investicinė įmonė, o kita šalis pagal susitarimą su ta investicine įmone. [43] Ši nuostata taikoma pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą įgaliotiems teikėjams, kurie teikia individualaus portfelio valdymo paslaugas, ir taip pat KIPVPS valdymo įmonėms pagal KIPVPS direktyvos 5.3 straipsnį (1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, OL L 375, 1985 12 31, p. 3.). [44] T. p. žr. įgyvendinimo direktyvos 37 konstatuojamąją dalį, kurioje nepriklausomiems tyrimų rengėjams rekomenduojama priimti prieštaravimų valdymo ir atskleidimo standartus, panašius į nustatytuosius Finansinių priemonių rinkų direktyvoje . [45] Tokių kodeksų pavyzdžiai – Finansinių pranešimų statutas (kurį kartu parengė Prancūzijos ryšių su investuotojais asociacija (pranc. CLIFF) ir Prancūzijos finansų analitikų asociacija (pranc. SFAF)), pateiktas tinklavietėje http://www.cliff.asso.fr/en-GB/iso_album/charter.pdf. T. p. žr. Investicijų valdymo ir tyrimo asociacijos ir Nacionalinio ryšių su investuotojais instituto parengtas gerosios praktikos gaires, pateiktas tinklavietėje http://www.cfainstitute.org/standards/ethics/aimrniricomment.html. T. p. žr. Atestuotų tarptautinių analitikų asociacijos parengtus etiškos elgsenos principus, pateiktus tinklavietėje http://tinyurl.com/lxsq2. [46] Žr. komunikatą „Sveikesni, saugesni, labiau pasitikintys piliečiai: sveikatos ir vartotojų apsaugos strategija“, COM(2005) 115 galutinis; 2005/0042 (COD), 4.2.4 dalis.