[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 30.11.2006

KOM(2006)746 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

BENDROJI ATASKAITA APIE PASIRENGIMO NARYSTEI PARAMĄ (PHARE – ISPA – SAPARD) 2005 M. {SEK(2006)1546}

1. SANTRAUKA

Tai – šeštoji ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai apie 2005 m. veiklą, finansuojamą trimis pasirengimo narystei priemonėmis: Phare , ISPA ir SAPARD. Ataskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas šių priemonių derinimui pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1266/99 dėl pagalbos šalims kandidatėms derinimo pagal pasirengimo narystei strategiją[1] (toliau – Derinimo reglamentas) 13 straipsnį. Po 2002 m. Kopenhagoje vykusių sėkmingų stojimo derybų didesnis dėmesys pradėtas skirti administracinių gebėjimų, reikalingų sėkmingam acquis įgyvendinimui, formavimui ir šalių kandidačių dalyvavimui dabartinėse ar būsimose Europos bendrijos programose rengiantis narystei ir po įstojimo.

Phare programa skirta prioritetinėms priemonėms, susijusioms su acquis communautaire perėmimu. Ji teikiama administraciniams gebėjimams stiprinti arba su tuo susijusioms investicijoms remti. Šios programos dalis apima ir ekonominę bei socialinę sanglaudą.

ISPA – Pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemone – finansuojama dauguma aplinkosaugos ir transporto infrastruktūrų projektų.

SAPARD – Specialiąja žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programa – finansuojama žemės ūkio ir kaimo plėtra.

Finansiniai duomenys apie pasirengimo narystei priemones pateikiami 5 skyriuje „Finansinė apžvalga“.

Šių trijų priemonių derinimas užtikrinamas atskiriant jų atsakomybės sritis. Direktoratų lygmeniu sudarytas komitetas užtikrina susijusių Komisijos tarnybų veiklos koordinavimą. 2006 m. gegužės mėn. Phare valdymo komitetui, padedančiam Komisijai derinti pasirengimo narystei priemones, buvo pateiktas „Bendrasis paramos dokumentas“, apimantis visas priemones. Šalies lygmeniu Komisija skatino šalis kandidates sustiprinti šalių ministerijų bendradarbiavimą, kuris yra pagrindinė sėkmingo struktūrinių fondų valdymo sąlyga.

2. PASIRENGIMO NARYSTEI PRIEMONIų MECHANIZMų BENDRAS APRAšYMAS

2.1. Įsipareigojimai ir lėšų pervedimas

Prieš pervedant ES lėšas, reikia: 1) pagrindų susitarimo; 2) Komisijos sprendimo dėl įsipareigojimų įtraukimo į biudžetą ir 3) metinio dvišalio finansavimo susitarimo arba memorandumo, kuriuo nustatomas Bendrijos finansinis įsipareigojimas pagalbą gaunančiai šaliai pagal atitinkamą priemonę, t. y. turi būti nustatytos abiejų šalių teisės ir pareigos. Tačiau sprendimo priėmimo ir lėšų skyrimo procedūros kiekvienos priemonės atveju skiriasi. Išsamesnę informaciją apie lėšų skyrimo pagal kiekvieną priemonę tvarką galima rasti 1.1 priede.

2.2. Įgyvendinimo schemos šalyse kandidatėse

Pasirengimo narystei priemonių lėšos yra pervedamos į kiekvienoje šalyje įsteigtą Finansų ministerijos pavaldumo nacionalinį fondą, už kurį atsako įgaliojimus suteikiantis nacionalinis pareigūnas. Phare ir ISPA praktinį įgyvendinimą atlieka įgyvendinančiosios institucijos (pvz., Centrinė finansų ir sutarčių agentūra (CFSA)), kurios gauna lėšas iš nacionalinio fondo[2]. SAPARD įgyvendinimą atlieka SAPARD agentūra, gaunanti lėšas iš nacionalinio fondo.

2.3. Decentralizuotas įgyvendinimas pagal Derinimo reglamento 12 straipsnį[3]

Decentralizacija yra procesas, kurio metu ES lėšų valdymas pavedamas šalių kandidačių administracijoms.

2005 m. šis Phare ir ISPA decentralizavimo procesas buvo valdomas decentralizuoto įgyvendinimo sistema (DĮS), kuri nebuvo taikoma tik Kroatijoje. DĮS reikalaujama, kad ISPA ir Phare finansuojamų priemonių arba projektų valdymo procedūroms būtų taikoma ex ante kontrolė, t. y. sprendimus dėl viešųjų pirkimų ir sutarčių sudarymo priima susitariančioji institucija ir perduoda juos šalies gavėjos EK delegacijai patvirtinti. Tokiu būdu EK delegacijos atsako už viešųjų pirkimų dokumentų patvirtinimą prieš skelbiant konkursą arba pasirašant sutartis.

Kroatija 2005 m. antrąjį ketvirtį pateikė prašymą Komisijai dėl savo DĮS sistemos akreditavimo Phare ir ISPA programoms. Po to Komisijos (Plėtros ir Regionų generalinių direktoratų) audito tarnybos įvertino nacionalinių ir sektorių programų (projektų) valdymo gebėjimus, valstybės finansų kontrolės procedūras ir struktūras, susijusias su Kroatijos valstybės finansais. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija 2006 m. vasario mėn. nusprendė iš dalies centralizuotą Phare [4] ir ISPA valdymą patikėti paskirtai Kroatijos finansų ministerijos pavaldumo įstaigai.

Tuo tarpu SAPARD yra įgyvendinama visiškai decentralizuotai (IDĮS – išplėstinė decentralizuoto įgyvendinimo sistema). IDĮS sistema įgyvendinamas visiškas ES paramos decentralizavimas; pagal šį procesą ES pasirengimo narystei lėšų administravimas perduodamas šalių kandidačių administracijoms, o Komisija vykdo ne sisteminę individualių sandorių ex ante kontrolę, bet tik ex post kontrolę, nors galutinė atsakomybė už bendrojo biudžeto vykdymą tenka Komisijai.

Kad galėtų perimti DĮS ir IDĮS valdymo atsakomybę, kiekviena šalis turi sukurti atitinkamas valdymo ir kontrolės sistemas, kurias šalies lygmeniu turi patvirtinti nacionalinis įgaliojimus suteikiantis pareigūnas. Įvykdžius šias sąlygas, Komisija atlieka atitikties patikrinimą prieš priimdama sprendimą dėl finansų valdymo perdavimo.

Nors Bulgarijoje ir Rumunijoje 2005 m. Phare ir ISPA toliau įgyvendinamos taikant DĮS, šiose šalyse buvo akcentuojama tolesnė perėjimo prie IDĮS pagal Derinimo reglamentą pažanga, užsibrėžiant tikslą gauti IDĮS akreditaciją 2006 m. vasarą. Norint IDĮS sistemą taikyti Phare ir ISPA programoms, reikia įvykdyti 4 etapus, aprašytus Komisijos darbo dokumente „Pasirengimas išplėstinei decentralizacijai“ ir dokumente „IDĮS taikymo ISPA ir Phare programoms planas“. Plane numatomi proceso etapai, kuriuos reikia įvykdyti tam, kad būtų gautas sprendimas dėl IDĮS taikymo. Už 1–3 etapų, apimančių spragų įvertinimą, jų atitaisymą ir valdymo bei kontrolės sistemų atitikties įvertinimą, įgyvendinimą atsakingos šalys kandidatės. Už 4 etapą – sprendimo parengimą – atsako Komisija. Sprendimas priimamas po nuodugnios valdymo ir kontrolės sistemų peržiūros, įskaitant audito atlikimą vietoje, kuri aprašoma nacionalinio įgaliojimus suteikiančio pareigūno Komisijai pateiktame IDĮS prašyme.

Daugiau informacijos apie IDĮS rasite 1.2 priede.

3. PRIEžIūRA IR VERTINIMAS

3.1. PHARE

Phare programos įgyvendinimui taikoma struktūrinė priežiūra ir vertinimas. Kiekvienos šalies jungtiniam priežiūros komitetui (JPK) padeda du kartus per metus susirenkantys sektorių priežiūros pakomitečiai (SPPK).

Naujosiose valstybėse narėse JPK sistema valdoma pakeistais JPK įgaliojimais, kurie įsigaliojo 2004 m. gegužės mėn., siekiant dar labiau sustiprinti JPK priežiūros funkciją ir atitinkamus atskaitomybės Komisijai įsipareigojimus. Todėl visos naujosios valstybės narės 2005 m. JPK pateikė Phare paramos įgyvendinimo statuso ataskaitas, kuriose buvo apibendrintos priežiūros ir tarpinio vertinimo ataskaitų išvados ir finansinė atskaitomybė. Bulgarijoje ir Rumunijoje nuo 2001 m. gerai veikia JPK ir sektorių priežiūros pakomitečių (SPP) sistema. Kroatijoje JPK ir SPP sistema buvo išbandyta 2005 m., o posėdžiuose apsvarstyti decentralizuoti CARDS projektai.

Priežiūros ir tarpinio vertinimo sistema numatomas laipsniškas priežiūros ir tarpinio vertinimo atsakomybės perdavimas šalims kandidatėms kartu su DĮS ir IDĮS akreditacija. 2005 m. visos naujosios valstybės narės sukūrė savo decentralizuotos priežiūros ir tarpinio vertinimo funkcijas. Nors atsakomybė už priežiūrą Bulgarijoje ir Rumunijoje buvo decentralizuota 2001 m., tarpinio vertinimo funkcija išliko centralizuota. Rengdamosi decentralizuoti tarpinio vertinimo funkciją, abi šalys 2005 m. pradėjo rengti savo veiksmų planų projektus dėl priežiūros ir tarpinio vertinimo decentralizavimo. Kroatija pradėjo rengtis priežiūros decentralizavimui.

2005 m. Plėtros GD, vykdydamas centralizuoto tarpinio vertinimo funkciją, parengė 27 atskirų šalių, sektorių, ad-hoc arba temines ataskaitas apie Phare paramą Bulgarijai ir Rumunijai. Pagrindinės šių ataskaitų išvados yra šios:

- tikslai yra pernelyg ambicingi / abstraktūs / neaiškūs ir turi būti performuluoti, kad taptų veiksmingi;

- nepakankami daugiamečių programų (projektų) pajėgumai ir parengimo lygis;

- daugiamečių programų veiksmingumą mažina nuolatinis įgyvendinimo vėlavimas;

- dėl ribotų institucinių įsisavinimo pajėgumų ir lėtos viešosios administracijos reformos pažangos kyla grėsmė tvarumui;

- Phare poveikis rengiant struktūrinių fondų gavėjus iki šiol buvo nedidelis;

- apskritai partnerystės projektai buvo patenkinami.

3.2. ISPA

Visi ISPA projektai prižiūrimi ir vertinami pagal ISPA reglamento ir finansavimo susitarimo nuostatas. Komisijos tarnybos, ypač priežiūros komitetai, sistemingai ir periodiškai, du kartus per metus, tikrina įgyvendinimo eigą.

Ex post vertinimo reikalavimai yra nustatyti finansavimo memorandumo, kurį Komisija ir ISPA pagalbos valstybė gavėja nustato kiekvienam projektui, priedo XIII skyriuje. Šiame skyriuje nurodyta, kad baigus projektą Komisija ir paramą gavusios šalys įvertina projekto poveikį ir jo įgyvendinimo metodą. Kadangi iki 2005 m. pabaigos nebuvo pabaigtas joks projektas, tais metais ex post vertinimas nebuvo atliekamas.

3.3. SAPARD

Įgyvendinant SAPARD programą, ji prižiūrima ir vertinama pagal „Daugiamečių finansavimo susitarimų“ nuostatas. 2004 m. visi priežiūros komitetai susirinko bent vieną kartą. Komisija ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su paramą gaunančiomis šalimis, pritaikydama ir vykdydama priežiūros ir vertinimo sistemas. 14 priežiūros komiteto susirinkimų, surengtų 2005 m., suteikė vertingą galimybę aptarti ir nuspręsti dėl: i) programų įgyvendinimo priežiūros, ii) programų pabaigimui reikalingų pakeitimų patvirtinimo ir programų įsisavinimo pajėgumų pagerinimo (BG, RO), taip pat dėl iii) metinių ataskaitų apie SAPARD programų įgyvendinimo pažangą tvirtinimo, prieš ataskaitas oficialiai perduodant Komisijai.

4. KOORDINAVIMAS

4.1. Bendrosios pastabos

Kaip reikalaujama Derinimo reglamente, Komisija užtikrina nuodugnų trijų pasirengimo narystei priemonių derinimą. Reglamente tiksliai nusakomos kiekvienos priemonės paramos taikymo sritys, taip sumažinant galimybę tose pačiose srityse taikyti skirtingas priemones.

Stojimo partnerystėmis nustatyta bendra paramos sistema pagal tris pasirengimo narystei priemones. Phare buvo papildyta nacionaliniais plėtros planais, o ISPA – nacionalinėmis aplinkosaugos ir transporto strategijomis. SAPARD projektai atrenkami pagal 2000–2006 m. kaimo plėtros programas, rengiamas remiantis šalių kandidačių planais ir patvirtintas Komisijos kiekvienai šaliai 2000 m.

Phare vadybos komitetui tenka svarbus vaidmuo bendrojo derinimo procese. Pagal Derinimo reglamento 9 straipsnį komitetas turėtų padėti Komisijai vykdyti bendrą minėtų trijų pasirengimo narystei priemonių derinimą, o Komisija turėtų pranešti komitetui apie preliminarius finansinius asignavimus kiekvienai šaliai ir pagal kiekvieną pasirengimo narystei priemonę, apie derinimo veiksmus, kurių buvo imtasi kartu su EIB, kitomis Bendrijos priemonėmis ir tarptautinėmis finansų institucijomis.

4.2. Komisijos darbo koordinavimas

Už Phare programos ir priemonių derinimą atsakingas Plėtros GD, kuriam talkina Phare vadybos komitetas. Už ISPA atsakingas Regioninės politikos GD, o už SAPARD – Žemės ūkio GD.

Programavimas koordinuojamas išsamiomis tarnybų tarpusavio konsultacijomis. Be to, įvairiose susijusiose Komisijos tarnybose įsteigtas pasirengimo narystei priemonių koordinacinis direktorių lygmens komitetas. Jame ypatingas dėmesys skiriamas Phare ir ISPA programų IDĮS parengimui.

Komisijos trijų pasirengimo narystei priemonių direktorių lygmens derinimo komitetas 2005 m. oficialiai neposėdžiavo, nors buvo surengta nemažai susirinkimų, ypač svarstant naujosios pasirengimo narystei priemonės (IPA) ir atitinkamų jos dalių[5] kūrimą.

Bendrasis paramos dokumentas, kuriuo Komisija informavo Phare valdymo komitetą apie 2005 m. pasirengimo narystei pagalbos koordinavimą ir planuojamą pagalbą 2006 m., 2005 m. gegužės 19 d. buvo pristatytas valstybėms narėms Phare valdymo komitete. Šiame dokumente visų pirma pristatomi preliminarūs su šiomis trimis priemonėmis susiję finansiniai metų asignavimai kiekvienai šaliai, informacija apie koordinavimą su EIB ir tarptautinėmis finansų institucijomis bei decentralizuoto valdymo pažangą ir perspektyvas. Atskiroje metinėje pasirengimo narystei paramos koordinavimo ataskaitoje pateikiama išsamesnė informacija apie Phare , ISPA ir SAPARD programų derinimą.

Atsižvelgdama į Derinimo reglamento nuostatas, Komisija išaiškino Phare ir SAPARD sąsajas, siekdama išvengti jų taikymo sričių persidengimo. Projektų priežiūrą koordinuoja Jungtinis priežiūros komitetas (JPK). Jei įmanoma, JPK padeda ISPA priežiūros komitetai ir atitinkami Phare pakomitečiai.

4.3. Koordinavimas šalyse kandidatėse

Komisija primygtinai ragina šalis kandidates sustiprinti tarpžinybinį koordinavimą, kuris yra pagrindinė sėkmingo ilgalaikio struktūrinių fondų valdymo sąlyga, o šiuo metu yra svarbus įgyvendinant Phare ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) programas. Nors padaryta pastebima pažanga, tarpžinybinį koordinavimą dar reikia gerinti. Kadangi decentralizuotas valdymas taikomas arba iš pat pradžių (SAPARD programai), arba pradedamas taikyti laipsniškai ( Phare ir ISPA programoms), reikia atitinkamai didinti šalių kandidačių atsakomybę už tinkamą veiklos, kuriai skiriama pasirengimo narystei pagalba, ir persidengimo vengimo koordinavimą.

Todėl sėkmingam ir sklandžiam koordinavimui Komisija reikalauja šalių kandidačių imtis reikiamų priemonių. Šalims kandidatėms ir Komisijos delegacijoms perduotame kontroliniame sąraše, kuriuo Komisijos delegacijos gali patikrinti, ar įgyvendinančioji institucija geba racionaliai ir veiksmingai valdyti Phare ESS programą, nurodyta, kad turi būti atliktas vertinimas, parodantis, kad sukurti tinkami koordinavimo mechanizmai ir veikia reikalingi mechanizmai, užtikrinantys, kad kitos Bendrijos priemonės, t. y. Phar e tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos, SAPARD ir ISPA, nepersidengia.

4.4. Koordinavimas su EIB ir Tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI)

Komisija visais programavimo etapais reguliariai konsultuojasi su tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI) ir dvišalės pagalbos teikėjais, siekdama nustatyti galimas bendros veiklos sritis ir papildomus metodus pasirengimo narystei prioritetams įgyvendinti.

Bendradarbiavimas su EIB ir kitais TFI, ypač su Europos plėtros ir rekonstrukcijų banku (EPRB), Pasaulio banku bei Europos plėtros banko taryba (EPBT, bendradarbiaujant su Vokietijos Kreditanstalt für Wiederaufbau , KfW) bei bendras projektų finansavimas organizuojamas pagal pakeistą 2003 m. gegužės 20 d. Europos Komisijos ir dalyvaujančių TFI supratimo memorandumą dėl plėtros šalių.

Phare atžvilgiu TFI galimybės bendrai finansuoti investicinius projektus nacionalinių programų lygmeniu yra ribotos, kadangi gana smarkiai skiriasi Phare programavimo mechanizmų ir paskolų skyrimo mechanizmų laikotarpiai. Tačiau su TFI artimai bendradarbiaujama, siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta patikima ir tvari struktūra, kuri sudarytų finansavimo paskolomis galimybes, jeigu toks būdas tinkamesnis nei lėšų skyrimas, taip užtikrinant šių dviejų finansavimo būdų papildomumą.

Iki 2005 m. Phare finansavimą horizontalioms programoms galėjo gauti 10 Phare šalių. Nuo 2005 m. pradėtos naujos programos taikomos tik 4 šalims: Rumunijai, Bulgarijai, Kroatijai ir Turkijai. Dėl paskesnių horizontalių finansavimo priemonių techninio ir daugiašalio pobūdžio buvo reikalingas aukštos specializacijos finansinių institucijų, turinčių didelę patirtį tarptautinių finansų, MVĮ ir savivaldybių sektoriaus plėtros srityje, dalyvavimas. Pirmenybė buvo teikiama finansinėms institucijoms, turinčioms tarptautinių viešosios teisės institucijų statusą, kurių vertybės, ypač plėtros atžvilgiu, ir viešosios politikos tikslai panašūs į ES, o ne privataus sektoriaus finansinėms institucijoms, siekiančioms komercinių investicijų galimybių.

Pirmoji priemonių programa buvo pradėta 1999 m. kartu su ERPB. EPBT, įgyvendinanti programą bendradarbiaudama su KfW, ir EIB prie priemonių programų prisijungė kitais metais. Nuo 1999 m. Komisija yra pradėjusi 23 priemonių programas.

- 14 MVĮ finansavimo priemonių, kurioms skirta 323 mln. EUR bendrų ES finansinių paskatų ir 2 039,25 mln. TFI paskolų. 2006 m. vasario mėn. pabaigoje 267 mln. EUR ES finansinių paskatų jau buvo paskirstyta projektams.

- 9 savivaldybių finansavimo priemonės, kurioms iš viso skirta 100 mln. EUR ES finansinių paskatų ir 500 mln. EUR TFI paskolų. 2006 m. vasario mėn. pabaigoje 37,5 mln. EUR ES finansinių paskatų jau buvo paskirstyta projektams.

MVĮ finansavimo priemonė yra įvairiems gavėjams skirta programa, kuria siekiama sustiprinti finansinių tarpininkų (pvz., bankų, lizingo bendrovių) pajėgumus paramą gaunančiose šalyse (naujosiose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse), siekiant išplėsti ir sustiprinti jų finansavimą MVĮ.

Savivaldybių finansavimo priemonės mechanizmas yra panašus į MVĮ finansavimo priemonės mechanizmą. Iš TFI išteklių teikiamos paskolos ir rizikos diversifikavimo priemonės derinamos su neatlygintinomis finansinėmis paskatomis vietiniams finansų tarpininkams. Taip pat numatyta, kad Phare lėšomis bus finansuojamas ribota techninės pagalbos savivaldybėms suma, siekiant sustiprinti savivaldybės kredito rinkos paklausą.

Nicoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos prašymu ir atsižvelgiant į 2001 m. liepos 25 d. Komisijos komunikatą dėl pasienio regionų, EIB ir Komisija sukūrė priemonę pasienio regionams. Projektas skirtas nedidelės savivaldos infrastruktūros įgyvendinimui pasienio regionuose, siekiant skatinti integraciją į dabartinius ES regionus: jį sudaro 2 savivaldos infrastruktūros programos, kurioms iš viso skirta 50 mln. EUR ES finansinių paskatų ir 250 mln. EUR EIB paskolų. Ši programa vykdoma kartu su EIB tik pasienio regionuose ir jos įgyvendinimas dar nėra baigtas.

5. FINANSINĖ APŽVALGA

2005 m. lėšų paskirstymas PHARE, ISPA ir SAPARD programoms (mln. eurų)

PHARE[6] | SAPARD | ISPA | IŠ VISO |

Bulgarijos ir Rumunijos planas (įskaitant Kozloduy) | 751.0 | 250.3 | 500.7 | 1502.0 |

Kozloduy jėgainės eksploatavimo nutraukimas | 50.0 | 50.0 |

Kroatija | 80.0 | Nėra duomenų | 25.0 | 105.0 |

Iš viso | 881.0 | 250.3 | 525.7 | 1653.4 |

[1] Paskelbtas OL L 161, 1999 6 21, p. 68.

[2] Išskyrus tuos atvejus, kai nacionalinis fondas yra įgyvendinančiosios agentūros mokėjimo institucija.

[3] Derinimo reglamento 12 straipsnyje numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi „Komisija gali nereikalauti ex ante pritarimo, kai šalys kandidatės pasirenka projektus, skelbia konkursus ir sudaro sutartis“.

[4] Taip pat daugelio kitų CARDS projektų valdymas buvo decentralizuotas ir perduotas CFSA.

[5] Iš 6 pasiūlytų išorės santykių priemonių, kurios turi būti taikomos 2007–2013 m. laikotarpiu, viena yra naujoji pasirengimo narystei priemonė, IPA. IPA priemone, jungiančia išorės pagalbos ir vidaus politikos priemones, ketinama padėti šalims kandidatėms (Turkijai, Kroatijai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai) bei potencialioms šalims kandidatėms įstoti į Europos Sąjungą. IPA bus priemonė, padedanti siekti narystės, išpildant visus stojimo proceso keliamus reikalavimus, ypač prioritetų, priežiūros ir vertinimo atžvilgiu. IPA pakeis dabartines pasirengimo narystei priemones, t. y.: Phare, kurios taikymo sritis – parama įgyvendinant acquis communautaire , skatinant institucijų kūrimą ir susijusias investicijas, investavimą į ekonominę ir socialinę sanglaudą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; ISPA, kuri yra Sanglaudos fondo pirmtakas ir apima aplinkosaugos ir transporto infrastruktūros sritis; SAPARD, kaimo plėtros planų pirmtakę, apimančią bendrosios žemės ūkio politikos aquis ir kaimo plėtrą; Turkijos pasirengimo narystei priemonę, taikomą tokiose pačiose srityse kaip ir Phare ir CARDS, taikomą Vakarų Balkanų šalims.

[6] Šios sumos – tai bendros finansavimo sumos pagal kiekvieną pasirengimo narystei priemonę, apimančios nacionalines programas, tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, branduolinių jėgainių uždarymo programą KIDS ir remiančios išlaidas bei indėlius į daugiašales programas, tarp jų ir TAIEX. Jos atspindi pradines lėšas ir neapima papildomų lėšų, per metus skirtų Rumunijai ir Bulgarijai dėl potvynių. Šios papildomos sumos sudarė 12,3 mln. EUR Bulgarijai ir 24,6 mln. EUR Rumunijai.