[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 6.11.2006

KOM(2006) 663 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Daugiamečio Bendrijos veiksmų plano dėl saugesnio naudojimosi internetu skatinimo kovojant su neteisėtu ir žalingu turiniu pasauliniuose tinkluose įgyvendinimo galutinis įvertinimas

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Daugiamečio Bendrijos veiksmų plano dėl saugesnio naudojimosi internetu skatinimo kovojant su neteisėtu ir žalingu turiniu pasauliniuose tinkluose įgyvendinimo galutinis įvertinimas (Tekstas svarbus EEE)

1. ĮžANGA

Šiuo komunikatu pateikiamas galutinis Saugesnio naudojimosi internetu 2003–2004 metų veiksmų plano įvertinimas. Vertinimą atliko iš trijų narių sudaryta nepriklausomų ekspertų komisija, kuriai talkino bendrovės, atsakingos už vertinimo struktūros nustatymą ir paramos jam teikimą, įrodymų rinkimą ir ataskaitos parengimą, profesionalių vertintojų grupė[1]. Vertinimas buvo atliekamas 2006 m. vasario – gegužės mėn. laikotarpiu, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis Komisijos tarnybomis[2]. Darbinė vertinimo ataskaitos santrauka[3] yra pridedama prie šio komunikato.

2. PAGRINDINIAI FAKTAI

Saugesnio naudojimosi internetu veiksmų plano (angl. SIAP) (toliau – programa), kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime[4], tikslas – skatinti saugiau naudotis internetu ir Europos lygiu sudaryti interneto pramonės plėtrai palankias sąlygas.

Pirmą kartą priimtoji programa buvo vykdoma ketverius metus nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., ir jai buvo skirtas 25 mln. EUR biudžetas. Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė pratęsti programos vykdymą dar dvejiems metams – nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Iš viso 1999–2004 metų laikotarpiui buvo skirtas 38,3 mln. EUR biudžetas.

Programa buvo vykdoma įgyvendinant trijų krypčių veiksmus:

1. kuriama saugesnė aplinka (sukuriamas Europos specialiųjų telefono linijų tinklas, kuriuo galutiniai vartotojai gali pranešti apie neteisėtą interneto turinį, ir skatinamas savireguliavimas bei elgesio kodeksų taikymas);

2. kuriamos filtravimo ir vertinimo sistemos;

3. skatinami informavimo veiksmai.

Per 2003–2004 m. laikotarpį programos taikymo sritis buvo praplėsta, į ją įtraukus naujas interneto technologijas, įskaitant mobilaus ir plačiajuosčio ryšio paslaugas, interneto žaidimus, keitimąsi bylomis tarp lygiaverčių šalių ir įvairių rūšių tiesioginį bendravimą, tokį kaip pokalbių svetainės ir skubiosios žinutės, visų pirma siekiant geriau apsaugoti vaikus ir mažamečius. Geresnis bendradarbiavimas taip pat buvo skatinamas sukvietus visus šioje srityje dirbančius valstybių narių atstovus ir projektų pagal įvairias veiksmų kryptis, visų pirma specialiųjų telefono linijų ir informuotumo didinimo srityje, dalyvius į forumą saugesnio interneto naudojimo klausimais. Programa taip pat buvo siekiama stiprinti bendradarbiavimą bei dalijimąsi patirtimi ir geriausiais darbo metodais Europos ir tarptautiniu lygmenimis, ypač su naujosiomis valstybėmis narėmis, šalimis kandidatėmis ir narystės siekiančiomis valstybėmis.

Pagrindinė SIAP įgyvendinimo priemonė buvo bendras finansavimas, skiriamas projektams, atrinktiems pagal viešojo kvietimo teikti pasiūlymus rezultatus. 2003–2004 m. laikotarpiu bendras finansavimas buvo skirtas penkiasdešimt dvejiems projektams, kuriuos vykdant dalyvavo 105 organizacijos iš 22 valstybių narių ir Islandijos, Norvegijos bei Bulgarijos. Dvidešimt du projektai yra susiję su specialiųjų telefono linijų įrengimu (koordinavimo centras ir 21 specialioji telefono linija, apimanti 20 valstybių), dvidešimt penki – informuotumo didinimo projektai (2 koordinavimo centrai ir 23 informaciniai centrai, apimantys 21 valstybę), vienas skirtas žiniasklaidos mokymui skirtiems taikomiesiems tyrimams, vienas – kokybės ženklinimo schemai, vienas – savireguliavimo kovos su nepageidaujamu elektroniniu paštu programai ir vienas – interneto žaidimų vertinimui. Pagal pamatinę sutartį buvo atliktas Eurobarometer tyrimas. Be to, paskelbus atvirą kvietimą teikti pasiūlymus, buvo sudaryta paslaugų sutartis dėl filtravimo programinės įrangos ir paslaugų palyginimo ir vertinimo tyrimų. Bendrosios išlaidos pagal 2003 m. ir 2004 m. biudžetus, įskaitant visiems bendro finansavimo projektams, palyginimo ir vertinimo tyrimų paslaugų sutarčiai bei Eurobarometer tyrimams skirtas lėšas, taip pat vertinimo, peržiūrų ir susitikimų išlaidas, siekė maždaug 13,7 mln. EUR.

3. VERTINIMO TIKSLAI

Atliekant vertinimą buvo nagrinėjami šie konkretūs klausimai: programos tikslų, prioritetų ir įgyvendinimo priemonių tinkamumas, programos efektyvumas ir poveikis, jos veiksmingumas ir ekonomiškumas, naudingumas ir tvarumas, priežastinis ryšys tarp naudojamų išteklių ir veiklos bei numatomo poveikio (intervencijos logika), pamokos, kurias būtina išmokti galimoms panašaus pobūdžio intervencijoms ateityje.

4. VERTINIMO IšVADOS

Vertintojai nustatė, kad Saugesnio naudojimosi internetu veiksmų planas buvo sėkmingai įgyvendintas ir kad subsidijos buvo paskirtos bei programa buvo valdoma iš esmės skaidriai, efektyviai ir tinkamai.

Visos suinteresuotosios šalys nurodė, kad SIAP yra svarbi ir veiksminga programa, kuri turėtų būti tęsiama. Europos Sąjunga laikoma pradininke, labai anksti nustačiusia, kad neteisėtas ir žalingas interneto turinys yra labai svarbus ir dėmesio vertas politinis pasaulinio masto klausimas.

Nacionalinių specialiųjų telefono linijų įrengimas buvo pavadintas svarbiausiu programos pasiekimu. Įvertinus esamą INHOPE koordinuojamą specialiųjų telefono linijų tinklą buvo gauti įrodymai, kad dauguma jų teikia naudingas, aktualias ir efektyvias paslaugas, kurių tvarumo išlaikyti be viešojo finansavimo bus neįmanoma. Viena svarbiausių problemų yra ta, kad dauguma galutinių interneto vartotojų žino labai mažai arba iš viso nieko nežino apie specialiąsias telefono linijas. Taip pat turėtų būti tobulinamas bendradarbiavimas tarp specialiųjų telefono linijų ir kitų suinteresuotųjų šalių, ypač su nacionalinėmis vyriausybėmis, informaciniais centrais, taip pat su policija ir teisėsaugos institucijomis.

Kitas svarbus SIAP pasiekimas buvo informacinių centrų kūrimas beveik visose valstybėse narėse. Visos šalys, su kuriomis buvo konsultuotasi, patvirtino, kad nepaprastai svarbu yra didinti informuotumą. Tačiau INSAFE koordinuojamas interneto saugumo informacinis tinklas dar tik pradėtas kurti. Dažnai informuotumo didinimo veiksmai pasiekia tik labai nedaugelį tikslinių grupių, ypač tarp kitų suinteresuotųjų šalių, tokių kaip vietinės ir nacionalinės žiniasklaidos priemonės, tėvų organizacijos, mokyklos ir kitos grupės. Labai dažnai nacionalinių vyriausybių politinėse darbotvarkėse šioms grupėms skiriama nepakankamai dėmesio.

Filtravimo technologijos, visų suinteresuotųjų šalių nuomone, yra esminė sritis, kurios svarba vis didėja. Tačiau tėvai vis dar nepakankamai žino apie tai, kaip elgtis su filtravimo programine įranga galutinio vartotojo lygmeniu. Visos suinteresuotosios šalys sutinka, kad turinio žymėjimo ir vertinimo sistemos ir toliau išlieka labai svarbūs veiksniai užtikrinant, kad internetas taptų saugesnis, ypač mažamečiams. Tačiau šioje srityje pasiekta pažanga nėra patenkinama. Buvo pažymėta, kad sektoriaus savireguliavimo, elgesio kodeksų ir geriausios patirties atžvilgiu, inter alia, video žaidimų ir mobilaus turinio srityje, yra įvykę nemažai optimistiškai nuteikiančių pokyčių.

Nacionalinių teisės aktų suderinimas, ypač dėl neteisėto bei žalingo turinio ir jaunimo apsaugos, buvo pavadintas labai svarbiu klausimu.

Naujų problemų iškyla toliau plintant naujiems interneto pagrindu veikiantiems galutiniams vartotojams skirtiems prietaisams, tokiems kaip naujos kartos mobilieji telefonai, ir naujos rūšies veiklai, tokiai kaip socialinis bendravimas internetu (įskaitant pokalbių svetaines, kur naudojamos žiniatinklinio vaizdo kameros), interneto dienoraščiai („blog“) ir dalijimasis bylomis.

5. REKOMENDACIJOS

Vertinimo ataskaitoje yra pateiktos septynios rekomendacijos, kurios dar skirstomos į kelias smulkesnes rekomendacijas[5]:

Specialiosios telefono linijos

4. Padidinti specialiųjų telefono linijų matomumą:

5. plačiau informuoti galutinius vartotojus ir žiniasklaidą apie specialiąsias telefono linijas.

6. Gerinti specialiųjų telefono linijų operatorių ir kitų suinteresuotųjų šalių, ypač policijos ir interneto paslaugų teikėjų (IPT), bendradarbiavimą:

7. skatinti visoje Europoje derinti specialiųjų telefono linijų veiklą ir policijos darbo metodus;

8. parengti vadovą, kuriame būtų išaiškinta informacijos mainų tvarka ir pateiktos gairės dėl geriausios patirties, šiame darbe dalyvaujantiems asmenims apibrėžiančios veiklos strategijas, etikos reikalavimus bei procedūras;

9. koordinuoti Europos neteisėto turinio juodojo sąrašo sudarymą ir skatinti IPT plačiai jį taikyti.

Sąmoningumo kėlimas

10. Keliant sąmoningumą būtina daugiausia dėmesio skirti konkrečioms tikslinėms grupėms ir plačiau jas aprėpti:

11. reikalauti, kad informacijos centrai įgyvendintų specialiai vaikams, tėvams ir mokytojams parengtas strategijas;

12. skatinti nacionalinių administracijų (pvz., švietimo ministerijų) diskusiją siekiant išsiaiškinti, kaip saugiau naudotis internetu mokyklose (mokytojų mokymas, mokymo planai, jaunimo tarybų kaip mokyklų savireguliavimo organų steigimas);

13. skatinti žiniasklaidą aktyviau dalyvauti sąmoningumo kėlimo kampanijose;

14. sąmoningumo kėlimo veiklai skirti didesnę biudžeto dalį.

15. Vaikus ir jaunuolius įtraukti į problemų nustatymo bei sprendimų ieškojimo procesą:

16. išklausyti vaikų nuomones ir įtraukti juos į atitinkamų sąmoningumo kėlimo žinučių kūrimo bei sprendimų ieškojimo veiklą.

17. Didinti galutinių vartotojų informuotumą apie galimybes filtruoti turinį:

18. skatinti informacijos centrus plačiau informuoti apie filtravimo priemones, ypač tėvus ir mokyklas;

19. vertinti įvairių filtravimo sprendimų efektyvumą.

20. Europos lygiu skatinti sektoriaus savireguliavimo sprendimus:

21. skatinti diegti amžiaus patikrinimo sistemas;

22. skatinti keistis geriausia patirtimi, inter alia , elgesio kodeksais, turinio žymėjimo ir vertinimo sistemomis.

23. Planuoti ateities technologijų pasiekimus ir vartotojų galimybes:

24. analizuoti vienodos linkmės paslaugų ir naujų bendravimo būdų poveikį vaikų saugumui ir vartotojų elgsenai bei skleisti rezultatus.

6. IšVADA

Komisija deramai atkreipia dėmesį į Saugesnio naudojimosi internetu veiksmų plano galutinio įvertinimo išvadas ir įgyvendindama programą bei planuodama kiekvieną tolesnę programą atsižvelgs į pateiktas rekomendacijas. Rekomendacijoje nurodytoje srityje pasiekta pažanga bus toliau stiprinama.

Programa „Saugesnis internetas plius“ rems specialiųjų telefono linijų veiklą, kuria pagal programos nuostatas siekiama sudaryti bendrus nelegalaus turinio sąrašus (į kuriuos pirmiausia įtraukiami vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai). Šie sąrašai, laikantis atitinkamų teisinių nuostatų dėl jų vaidmens, visų pirma apibrėžtų Elektroninės komercijos direktyvoje[6], bus perduoti interneto paslaugų teikėjams.

Atsižvelgdama į savo atsaką į vertintojų ataskaitą, Komisija ragina Europos Parlamentą, Tarybą, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Regionų komitetą:

25. atkreipti dėmesį į tai, kad Saugesnio naudojimosi internetu veiksmų planas buvo sėkmingai įgyvendintas;

26. padėti Komisijai jos darbe didinant Saugesnio interneto programos matomumą ir skatinti viešas diskusijas saugesnio interneto naudojimo klausimais;

27. teikti paramą Komisijai jos darbe konsultuojant visas suinteresuotąsias šalis ir įvertinti galimą tolesnę veiklą, ypač paremti Komisiją jos veikloje konsultuojant visas suinteresuotąsias šalis ir įvertinant galimą tolesnę veiklą, ypač sprendžiant naujųjų technologijų ir naujų skaitmeninio turinio rūšių poveikio saugesniam naudojimuisi internetu klausimus.

Priedas

Darbinė santrauka

Čia pateiktas išvadas, kurios yra Saugesnio naudojimosi internetu veiksmų plano (2003–2004) galutinio įvertinimo dalis, parengė nepriklausoma trijų narių ekspertų komisija. Ekspertų komisijai, kuri prižiūrėjo vertinimo proceso vykdymą bei metodologijos taikymą ir tam vadovavo, talkino IDATE (Europos telekomunikacijų ir audiovizualinių priemonių instituto) vertinimo specialistai, kurie buvo atsakingi už vertinimui naudotų įrodymų nustatymą ir analizę. Tekstas buvo parengtas remiantis atsakymais į internetu platintą klausimyną, apklausa telefonu, tyrimais vietoje bei susitikimo su tiksline grupe rezultatais ir Ekspertų komisijos nuomone.

Išvados

1. Pradėtą įgyvendinti 1999 m. Saugesnio naudojimosi internetu veiksmų planą (SIAP) visos suinteresuotosios šalys laiko aktualia ir efektyvia programa, kuri turėtų būti tęsiama . Europos Sąjunga laikoma pradininke, labai anksti nustačiusia, kad neteisėtas ir žalingas interneto turinys yra labai svarbus ir dėmesio vertas politinis pasaulinio masto klausimas. Šiandien daugelis kitų valstybių, – tiek Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, tiek Šiaurės ir Lotynų Amerikoje – remiasi SIAP struktūra ir koncepcija kaip pavyzdžiu, reaguodamos į žalingo ir neteisėto interneto turinio iššūkius, nepažeisdamos žmogaus teisės į išraiškos laisvę.

2. Pirmojoje programoje buvo numatytos keturios pagrindinės veiklos kryptys:

A. specialiosios telefono linijos (ES finansavimas – 4,6 mln. EUR),

B. sąmoningumo kėlimas (ES finansavimas – 7,4 mln. EUR),

C. filtravimas, ženklinimas ir vertinimas (ES finansavimas – 0,875 mln. EUR),

D. sektoriaus savireguliavimas ir elgesio kodeksų kūrimas (ES finansavimas – 0,493 mln. EUR).

2003–2004 m. laikotarpiu didžioji ES finansavimo dalis buvo skirta specialiosioms telefono linijoms ir sąmoningumo kėlimui. Buvo laikomasi nuostatos, kad už filtravimą, žymėjimą, vertinimą, savireguliavimą ir elgesio kodeksus atsakingas yra pats sektorius. Įgyvendindama SIAP (2003–2004), ES iš viso išleido 13,7 mln. EUR. Maždaug 13,4 mln. EUR buvo skirta daugiau nei 50 projektų, daugiausia susijusių su specialiosiomis telefono linijomis ir sąmoningumo kėlimu. Finansavimas skirtas 22 valstybėms narėms, be to, Norvegijai, Islandijai ir Bulgarijai. Maždaug 0,3 mln. EUR buvo skirta vertinimo, peržiūrų, susitikimų ir Eurobarometer tyrimo išlaidoms padengti. Subsidijos buvo skiriamos ir veiksmų planui buvo vadovaujama iš esmės skaidriai, veiksmingai ir patenkinamai.

3. Vienu didžiausių programos laimėjimų laikomos nacionalinės specialiosios telefono linijos . Įgyvendinant SIAP visoje Europoje – beveik visose valstybėse narėse bei šalyse kandidatėse – buvo sukurta plataus masto specialiųjų telefono linijų sistema, kurios veikimą koordinuoja INHOPE, Tarptautinė interneto specialių telefono linijų asociacija. Specialiosios telefono linijos veikia kaip kontaktiniai centrai, per kuriuos galutiniai vartotojai gali pranešti apie neteisėtą turinį internete. Specialiosios telefono linijos veikia bendradarbiaudamos su, inter alia , policija, teisėsaugos institucijomis ir informacijos centrais, taip pat su IPT, pramonės organizacijomis ir kitomis institucijomis. Jau veikiančių specialiųjų telefono linijų vertinimas parodė, kad dauguma jų teikia naudingas, aktualias ir veiksmingas paslaugas. Tačiau dauguma jų be valstybės finansinės paramos ilgainiui neišsilaikys. Viena pagrindinių problemų yra ta, kad nors specialiosios telefono linijos teikia vertingas paslaugas, dauguma galutinių interneto vartotojų apie jas žino labai mažai arba iš viso nieko nežino. Daugumoje šalių apie tokias linijas žino mažiau nei 10 % visų interneto vartotojų. Reikėtų ir toliau gerinti bendradarbiavimą tarp specialiųjų telefono linijų ir kitų suinteresuotųjų šalių, ypač nacionalinių vyriausybių, informacinių centrų, taip pat policijos bei teisėsaugos institucijų.

4. Kitas programos laimėjimas yra beveik visose ES valstybėse narėse sukurti informacijos centrai . Visos šalys, su kuriomis buvo konsultuojamasi, pripažino, kad sąmoningumą kelti yra būtina. Atsižvelgus į vietinius poreikius, buvo sukurtos įvairiausios naujos technikos, priemonės ir medžiaga. „Saugesnio interneto diena“, kurią organizuoja tinklas, yra vis platesniu mastu pripažįstama kaip labai patogi proga pagerinti visų dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių bendravimą ir pasiekti didesnę visuomenės dalį. Informacinį saugumo internete tinklą koordinuoja INSAFE. Šis tinklas dar tik pradėtas kurti. Daugeliu atvejų jo veikla pasiekia tik labai nedaugelį tikslinių grupių, ypač tarp kitų suinteresuotųjų šalių, tokių kaip vietinė ir nacionalinė žiniasklaida, tėvų organizacijos, mokyklos ir kitos grupės. Dažnai ji nesulaukia reikiamos nacionalinių valdžios institucijų ir žiniasklaidos paramos, nacionalinių vyriausybių politinėse darbotvarkėse ji nėra laikoma pakankamai svarbia. Sąmoningumo kėlimo veiksmai dažnai nėra pakankamai gerai pritaikomi konkrečioms tikslinėms grupėms, tokioms kaip mokytojai, tėvai ir vaikai. Atitinkamas mokytojų pasirengimas atskirose valstybėse yra labai nevienodo lygio ir kokybės, ir dažnai toks pasirengimas nėra laikomas pakankamai svarbiu uždaviniu. Vaikus ir jaunus žmones šviesti šiais klausimais būtina pradėti labai anksti, tačiau „Interneto švietimo“ klausimas nėra pakankamai plačiai įtraukiamas į mokyklų mokomąsias programas. Dažnai ir nepakankamai atsižvelgiama į pačių vaikų patirtį.

5. Filtravimo technologijos visų suinteresuotųjų šalių laikomos esminiu elementu, kurio svarba vis didėja. Filtravimo technologijų srityje sektorius yra padaręs nemažą technologinę pažangą, ir galutiniams vartotojams dabar yra siūlomi įvairiausi sprendimai. Yra tokių filtravimo technologijų, kurias naudodami galutiniai vartotojai, ypač tėvai, gali panaikinti vaikams prieigą prie tinklalapių su žalingu turiniu. Tačiau tėvai vis dar per mažai žino apie tai, kaip naudotis filtravimo programine įranga vartotojo lygmeniu. Visos suinteresuotosios šalys pripažino, kad turinio žymėjimo ir vertinimo sistemos ir toliau lieka nepaprastai svarbi priemonė darant internetą saugesnį, ypač mažamečiams. Tačiau šioje srityje padaryta pažanga negali būti laikoma patenkinama. Sistemos, kurios didžiąja dalimi remiasi pačių savęs vertinimu, vargiai ar gali daug prisidėti prie reikiamų tikslų pasiekimo. Buvo pastebėta nemažai teigiamų pokyčių įgyvendinant sektoriaus savireguliavimą, taikant elgesio kodeksus ir skleidžiant geriausią patirtį, inter alia video žaidimų ir mobiliojo ryšio srityse.

6. Nacionalinių teisės aktų , ypač dėl neteisėto ir žalingo turinio ir jaunų žmonių apsaugos, derinimas buvo taip pat pripažintas svarbiu uždaviniu. Naujos taisyklės yra reikalingos, tačiau iškyla rizika, kad atskiri ir izoliuoti valstybių narių teisiniai veiksmai gali būti mažai efektyvūs ir duoti tik priešingų rezultatų. Tai Europos Sąjungos ribas peržengiantis uždavinys ir visam pasauliui mestas iššūkis.

7. Naujos problemos iškyla toliau plintant naujiems interneto pagrindu veikiantiems galutiniams vartotojams skirtiems prietaisams , tokiems kaip naujos kartos mobilieji telefonai, ir naujos rūšies veiklai, tokiai kaip socialinis bendravimas internetu (įskaitant pokalbių svetaines, kur naudojamos žiniatinklinio vaizdo kameros), internetiniai dienoraščiai („blog“) ir dalijimasis bylomis.[pic][pic][pic]

[1] IDATE, su kuria buvo sudaryta sutartis pagal 2005 m. rudenį Informacinės visuomenės generalinio direktorato skelbtą uždarą konkursą.

[2] INFSO generalinio direktorato C3 ir E6 skyriai

[3] 2003-2004 m. saugesnio naudojimosi internetu veiksmų plano galutinis įvertinimas: Galutinė ataskaita, 2006 m. gegužė, IDATE, http://ec.europa.eu/information_society/activities/sip/programme/evaluations/index_en.htm

[4] 1999 m. sausio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 276/1999/EB, patvirtinantis daugiametį Bendrijos veiksmų planą dėl saugesnio naudojimosi internetu skatinimo kovojant su neteisėtu ir žalingu turiniu pasauliniuose tinkluose (OL L 33, 1999 2 6, p.1) su pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1151/2003/EB (OL L 162, 2003 7 1).

[5] Žr. pridedamą darbinę santrauką ir vertinimo ataskaitos 42 ir tolesnius puslapius.

[6] 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje, OL L 178, 2000 7 17, p. 1.