[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 25.10.2006

KOM(2006)620 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl pasirengimo Tamperėje vyksiančiai Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijai (2006 m. lapkričio 27–28 d.) Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė: laikas veikti

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl pasirengimo Tamperėje vyksiančiai Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijai (2006 m. lapkričio 27–28 d.) Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė: laikas veikti

1. Daugiau nei dešimtį metų Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė yra Europos ir Viduržemio jūros pietinės pakrantės partnerių[1] santykių pagrindas. 2005 m. Barselonos viršūnių susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė dėl Penkerių metų darbo programos, kuri buvo sudaryta siekiant, be kita ko: skatinti politinį dialogą ir reformas; kovoti su regionine ir pasauline grėsme saugumui ir stabilumui; remti tvarų socialinį ir ekonominį vystymąsi; pagreitinti perėjimą prie laisvos prekybos erdvės; stengtis sumažinti Viduržemio jūros taršos lygį; didinti bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityje ir spręsti migracijos problemą išsamiais ir integruotais metodais.

2. Artimuosiuose Rytuose susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms, Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystei, kaip integruojančiai regioninio bendradarbiavimo struktūrai, tenka dar svarbesnis vaidmuo. 2006 m. vasarą Palestinos teritorijose, Libane ir Šiaurės Izraelyje patirtas smurtas ir kančios patvirtino taikos proceso atgaivinimo svarbą . Europos indėlis įgyvendinant JT ST rezoliuciją Nr. 1701 yra reikšmingas, kaip ir greitas ES atsakas į humanitarinius ir aplinkosaugos poreikius, atsiradusius konflikto metu ir jam pasibaigus. Taip pat svarbus ES įsipareigojimas padėti Libano vyriausybei įgyvendinti reikalingas politines, saugumo, ekonomines ir socialines reformas, jis sudaro pagrindą ES atstatymo ir atkūrimo paramai. Taryba išreiškė tvirtą norą, kad visos susijusios šalys regione imtųsi konstruktyvaus vaidmens, padėdamos įgyvendinti JT ST rezoliuciją Nr. 1701.

3. Įvykiai Palestinos teritorijose patvirtino ES paramos teikiant būtiniausias paslaugas Palestinos gyventojams svarbą ir poreikį toliau dirbti judėjimo ir patekimo į rinką srityje. ES sutelkė daugiau išteklių nei bet kada anksčiau, kad galėtų patenkinti būtiniausius palestiniečių poreikius, taikant ir Laikinąjį tarptautinį mechanizmą. Šis mechanizmas leido per kelis pastaruosius mėnesius reikšmingą išteklių dalį pristatyti tiesiogiai palestiniečiams ir yra toliau plečiamas. Neseni sukrečiantys įvykiai taip pat pabrėžė būtinybę pereiti nuo skurdo ir neapykantos prie taikos ir pasitikėjimo. ES tebėra įsitikinusi, kad problemų Artimuosiuose Rytuose negalima išspręsti jokiomis karinėmis arba vienpusėmis priemonėmis. Ilgalaikę taiką ir saugumą regione galima užtikrinti tik visapusišku dviejų šalių derybomis pasiektu problemos sureguliavimu, išsprendžiant Izraelio ir Palestinos konflikto esmę.

4. Prasideda naujas labai reikšmingas Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės etapas, kurio metu pastangos turėtų būti sutelktos Barselonos viršūnių susitikime sutartiems tikslams pasiekti, stengiantis patenkinti aukštus vyriausybių ir pilietinės visuomenės lūkesčius. Barselonos proceso prioritetas – vystyti Europos ir Viduržemio jūros pietinės pakrantės valstybių visapusės partnerystės regioninę dimensiją, pagrįstą į rezultatą orientuota Europos kaimynystės politika. Kokybiškai papildydama Europos kaimynystės politiką, Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė išlieka vieninteliu regiono forumu, kuriame galimas visų Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerių politinis ir saugumo dialogas, kuriame galima diskutuoti regioninės integracijos, kaip stabilumo ir augimo veiksnio, klausimais ir dėl jų susitarti ir kuriame galima nagrinėti strateginių klausimų, pavyzdžiui, tvarios energijos, aplinkos politikos, transporto, skurdo mažinimo, moterų vaidmens visuomenėje stiprinimo ir migracijos, regioninį aspektą.

5. Šio komunikato tikslas yra trilypis:

a) peržiūrėti nuo 2005 m. Barselonos viršūnių susitikimo nuveiktą darbą ;

b) pasirengti kitai Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijai Tamperėje, pasiūlant Penkerių metų darbo programos prioritetus 2007 m. ir Kovos su terorizmu elgesio kodekso įgyvendinimo prioritetus, ir

c) toliau tobulinti partnerystės darbo metodus, siekiant pagerinti Barselonos proceso veikimą, atsižvelgiant į kai kurių ES valstybių narių ir Viduržemio jūros regiono partnerių pasiūlymus.

a) Nuo Barselonos viršūnių susitikimo nuveiktas darbas

1. 35 Barselonos proceso partneriai ir Europos Komisija iš karto po Barselonos viršūnių susitikimo pradėjo Penkerių metų darbo programos įgyvendinimo darbą. Todėl 2006-ieji – pirmieji programos įgyvendinimo metai – yra labai svarbūs.

2. Pirmininkaujant Austrijai, pirmąjį metų pusmetį , kovo 24 d. partneriai Marakeše surengė ministrų prekybos konferenciją, kurioje apžvelgė Palermo veiksmų plano įgyvendinimą, patvirtino toliau liberalizuosiantys prekybos, ypač Pietų valstybių tarpusavio prekybos, rinką ir, svarbiausia, pradėjo derybas dėl paslaugų ir įsisteigimo teisės. Vėliau šiais metais ekonomikos ir finansų ministrų konferencijoje Tunise (birželio 25–26 d.) buvo diskutuojama, kaip pagerinti valstybės finansų valdymą, o konferencijos plačios darbotvarkės svarbiausią dalį sudarė ekonomikos ir finansų klausimai. 2006 m. gegužės 22–23 d. Vienoje pirmininkaujanti valstybė kartu su Komisija suorganizavo svarbų susitikimą ksenofobijos, rasizmo ir žiniasklaidos klausimais, kuriame Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ( Euromed ) žiniasklaidos specialistai aptarė būdus, kaip spręsti rasizmo, ksenofobijos ir neapykantos kurstymo problemas bei kaip skatinti pagarbą visoms religijoms ir kultūroms. Ši konferencija parodė, kokį svarbų vaidmenį partnerystė gali vaidinti mažinant kultūrų takoskyrą Viduržemio jūros regione. Be to, birželio 6–7 d. Briuselyje buvo surengtas kasmetinis pereinamosios ekonomikos seminaras („Vidaus rinkos pasidalijimas su partneriais“), o birželio 14–16 d. Rabate įvyko 1-osios Euromed konferencijos moterų vaidmens visuomenėje tema parengiamasis susitikimas. 2006 m. balandžio mėn. 1-uoju Euromed informacinės visuomenės forumu buvo pradėtas dialogas apie informacinę visuomenę , kuriam buvo pritarta 2005 m. ministrų susitikime Dundalke.

3. Antrąjį pusmetį pirmininkaujant Suomijai, rengdamiesi Tamperės konferencijai, partneriai tęs darbą lyčių lygybės ir moterų vaidmens visuomenėje srityse. Pirmasis Euromed ministrų susitikimas šiais klausimais įvyks Stambule 2006 m. lapkričio mėn. Po Barselonos viršūnių susitikimo, kuriame buvo pradėta Viduržemio jūros taršos mažinimo iniciatyva („Horizontas 2020“) ir tolesnės diskusijos su valstybėmis partnerėmis bei kitomis regiono suinteresuotomis šalimis (pilietine visuomene, įmonėmis, Viduržemio jūros regionais ir miestais), Komisija parengė komunikatą, kuriame pateikti pasiūlymai dėl priemonių grafiko. Tikimasi, kad 2006 m. lapkričio 20 d. Kaire numatytame Euromed aplinkos ministrų susitikime bus baigtas ir patvirtintas šis grafikas, kuriame bus numatyti iniciatyvos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo etapai. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių pramonės ministrai taip pat susitiks Rode, kad aptartų ekonominio bendradarbiavimo pagal Europos kaimynystės politiką prioritetines sritis ir sustiprintų bendradarbiavimą konkurencingumo, patekimo į rinką, inovacijų ir investicijų srityse. Partneriai taip pat tęs Euromed migracijos ministrų susitikimo parengiamuosius darbus, surengdami vyresniųjų pareigūnų ekspertų susitikimą. Briuselyje generalinių direktorių lygmeniu buvo pakartotinai sušauktas Euromed energetikos forumas (2006 m. rugsėjo 21 d.), siekiant apžvelgti bendradarbiavimo energetikos srityje pažangą ir pradėti kurti ateities (2007–2010 m. ir vėliau) Europos ir Viduržemio jūros regiono energetikos strategiją.

4. Europos Komisija savo ruožtu rengia nacionalinės ir regioninės strategijos dokumentus ir orientacines programas , kurios sudarys Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių nacionalinio ir regioninio finansinio bendradarbiavimo nuo 2007 m. pagrindą, remiantis naująja Europos kaimynystės ir partnerystės priemone (EKPP). Oficialiai patvirtinus regioninę strategiją ir orientacinę programą, nuo 2007 m. jų pagrindinė tema bus Penkerių metų darbo programoje, dėl kurios buvo sutarta Barselonos viršūnių susitikime, iškeltų prioritetų finansavimas.

5. Europos Komisija didelę reikšmę teikia pilietinės visuomenės vaidmeniui Barselonos procese. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijoje Tamperėje nevyriausybinio sektoriaus atstovai turės galimybę pristatyti Marakešo pilietinio forumo (lapkričio 3–5 d.), kuris taps pirmuoju valstybėje partnerėje surengtu forumu, rezultatus. Pagal šią sistemą ministrai turėtų paremti iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį ir pozicijas partnerystėje, įskaitant visų lygių konsultacinių mechanizmų sukūrimą. Tam, be kita ko, artimoje ateityje galėtų būti sukurtos nacionalinės nevyriausybinės platformos, kaip priemonės Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystei stiprinti.

B) Dešimt veiklos gairių antraisiais Penkerių metų programos įgyvendinimo metais

I. Politinis ir saugumo dialogas

1. Nuo pat pradžios 1995 m. Barselonos procesas padėjo skatinti bendradarbiavimą politiniais ir saugumo klausimais , naudojant kelias svarbias jau tuo metu turėtas partnerystės kūrimo priemones. Be to, Euromed partneriai nuolatos pabrėždavo poreikį formuoti dialogo ir bendradarbiavimo kultūrą, taip padedant siekti taikos ir stabilumo regione tikslo. Kita vertus, vyrauja bendra nuomonė, kad nuo 1995 m. grėsmė Euromed partnerių saugumui gerokai pakito. Tokia grėsmė šiandien yra sunkiau prognozuojama, įvairesnė ir apima tokias problemas, kaip terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, regioniniai konfliktai ir organizuotas nusikalstamumas. Nelegali prekyba mažo kalibro ginklais ir lengvąja ginkluote yra vienas iš pagrindinių valstybių destabilizavimo veiksnių ir yra neatskiriama visų pirmiau minėtų pavojų dalis. Todėl tai yra vienas pagrindinių saugumo klausimų, su kuriais susiduria Euromed partneriai.

2. Plačiai pripažįstama, kad Barselonos procesas gali sustiprinti taiką ir saugumą regione , ypač skatinant diegti universalius standartus, įgyvendinti ir laikytis visų susijusių daugiašalių nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo susitarimų. Šiomis aplinkybėmis, pritariant pirmininkaujančiai valstybei bei Tarybai, Komisija ragina visus partnerius imtis veiksmų surengti regioninį seminarą dėl priešpėstinių minų ir ad hoc Euromed susitikimą dėl masinio naikinimo ginklų ir jų pristatymo priemonių . Be to, Komisija siūlo 2007 m. surengti Euromed saugumo seminarą , kuris padėtų suformuoti bendrą nuomonę pagrindiniais regiono saugumo klausimais.

3. Barselonos procesas sudaro svarbų pagrindą politiniam dialogui gilinti, suteikdamas Euromed partneriams galimybę siekti taikos, saugumo ir stabilumo Euromed regione, pagrįstų tvaria plėtra, teisinės valstybės principu, demokratija ir žmogaus teisėmis. Barselonos viršūnių susitikime Euromed partneriai susitarė artimiau bendradarbiauti „tarptautiniu mastu priimtų rinkimų organizavimo standartų“ srityje. Atsižvelgdama į tai, Komisija siūlo 2007 m. surengti regioninį Euromed seminarą bendradarbiavimo, gerosios praktikos ir patirties mainų rinkimų srityje klausimais .

4. Komisija stipriai remia Europos ir Viduržemio jūros regiono parlamentinę asamblėją (EVJRPA), tvirtai tikėdama, kad Barselonos procesas yra politiniais tikslais pagrįstas procesas, kuriame teisėkūros institucijos – visų demokratinių sistemų kertiniai akmenys – gali ir nori imtis aktyvaus vaidmens. Komisija lieka besąlygiškai įsipareigojusi toliau stiprinti mainus su Barselonos proceso parlamentiniu organu, siekiant įgyvendinti Barselonos viršūnių susitikime užsibrėžtus aukštus tikslus. Šiuo atžvilgiu partneriai taip pat turėtų apsvarstyti nacionalinių parlamentų techninio bendradarbiavimo galimybės sukūrimą.

II. Kovos su terorizmu elgesio kodekso įgyvendinimas

1. Euromed kovos su terorizmu elgesio kodekso priėmimas yra svarbus politinis pasiekimas, kuriuo perteikiamas bendras supratimas, kad regioninė Euromed sistema gali vaidinti svarbų vaidmenį dalijantis patirtimi ir kuriant atitinkamą intensyvesnio bendradarbiavimo pagrindą. Buvo pasiekta pažangos stiprinant bendradarbiavimą tarp policijos, teismų ir kitų institucijų, ypač įgyvendinant regioninę Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) programą. Tai bus toliau plėtojama vykdant antrąjį programos etapą. Partneriai dabar turėtų įsigilinti, kokių praktinių žingsnių jie turi imtis bendrai sutartam elgesio kodeksui įgyvendinti .

2. Siekdama padėti įgyvendinti Euromed kovos su terorizmu elgesio kodeksą ir vadovaudamasi paskutiniuoju Euromed sistemos ad hoc susitikimu (2006 m. gegužės 15 d.), Komisija siūlo 2007 m. surengti Europos ir Viduržemio jūros regiono seminarą apie žiniasklaidos vaidmenį kovojant su kurstymu veiksmingos ir profesionalios komunikacijos priemonėmis . Komisija siūlo planuojamame seminare pasinaudoti informacija iš esamų dialogo ir bendradarbiavimo šioje srityje struktūrų, kaip antai iniciatyva „ Euromed ir žiniasklaida“. Tikslas – sudaryti forumą politikos formuotojams ir žiniasklaidos specialistams, kuriame šie pasidalytų konkrečia patirtimi apie žiniasklaidos vaidmenį šioje srityje.

3. Be to, vadovaudamasi Kaimynystės veiksmų planų nuostatomis dėl žmogaus teisių ir Kovos su terorizmu elgesio kodeksu, Komisija taip pat planuoja 2007 m. surengti Europos ir Viduržemio jūros regiono seminarą pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimo pagal tarptautinę teisę, kovojant su terorizmu, klausimais . Seminaras suburs vyriausybių atstovus, teisėjus ir teisininkus bei pilietinės visuomenės atstovus, siekiant parengti įvairias rekomendacijas.

III. Euromed laisvosios prekybos ir investicijų zona

1. Be Barselonos viršūnių susitikime 2005 m. lapkričio mėn. sutartų gairių Euromed partnerystės sistemoje buvo pradėtos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama iki 2010 m. įgyvendinti Euromed laisvosios prekybos zonos tikslus. Kaip patvirtinta dar šiemet Marakeše surengtoje Europos ir Viduržemio jūros regiono konferencijoje, 2007 m. darbotvarkėje didelis dėmesys bus skiriamas šių iniciatyvų įgyvendinimui, būtent deryboms dėl prekybos paslaugomis ir įsisteigimo teisės liberalizavimo , deryboms dėl didesnio žemės ūkio liberalizavimo, ginčų sprendimo mechanizmo sukūrimo ir teisės aktų suderinimo. Tolesnėse derybose dėl prekybos liberalizavimo bus remiamasi Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zonos ilgalaikio poveikio įvertinimu, kurį tikimasi gauti 2006 m. pabaigoje. Pažangai šiose srityse įvertinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių prekybos ministrai gali susirinkti į ministrų susitikimą 2007 m. antrąjį pusmetį .

2. Su septyniais Viduržemio jūros regiono partneriais (Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Maroku, Palestinos savivalda ir Tunisu) pradėtos derybos dėl paslaugų ir įsisteigimo . Derybos vyksta regioniniu lygmeniu, stengiantis nustatyti bendruosius liberalizavimo principus, kurie būtų taikomi visiems Viduržemio jūros regiono partneriams. Po jų deramu laiku vyks dvišalės derybos su kiekvienu Viduržemio jūros regiono partneriu dėl konkrečių įsipareigojimų.

3. Perdirbtų žemės ūkio ir žuvininkystės produktų atžvilgiu buvo pradėtos derybos su keliais Viduržemio jūros regiono partneriais dėl laipsniško prekybos liberalizavimo remiantis Rabato darbotvarke (2005 m.), siekiant sudaryti susitarimus ir pradėti juos įgyvendinti galbūt jau nuo 2007 m. Komisija pabrėžia, kaip svarbu sėkmingai įgyvendinti prekybos žemės ūkio produktais netarifinių aspektų lydimąsias priemones bei kitas priemones (pvz., kaimo plėtrą), kurios yra sėkmingo ir veiksmingo įgyvendinimo, teikiančio naudos visoms šalims, sąlyga. Be to, Komisija ragina laiku imtis atitinkamų veiksmų, numatytų Kaimynystės veiksmų planuose.

4. Siekiant išspręsti ginčus prekybos srityje, derybos buvo pradėtos bendrai kartu su visais Viduržemio jūros regiono partneriais, siekiant susitarti dėl ginčų sprendimo mechanizmo, nustatančio konkrečias tvarkos taisykles šiam tikslui siekti.

5. 2007–2008 m. Europos ir Viduržemio jūros regiono pramoninio bendradarbiavimo darbo programa, kurią pramonės ministrai patvirtino Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių konferencijoje Rode 2006 m. rugsėjo mėn., apima penkias kryptis: įmonių konkurencingumas, inovacijos, prekybos pramonės produktais skatinimas, dialogas dėl tekstilės ir aprangos pramonės ateities ir investicijos.

6. 2007–2008 m. laikotarpiui pateiktais pasiūlymais stiprinti įmonių konkurencingumą siekiama Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse toliau didinti paramą Viduržemio jūros regiono įmonių chartijai visuose atitinkamuose sektoriuose nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, ypač stengiantis į chartijos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesą įtraukti privatųjį sektorių, įskaitant verslo organizacijas. Be to, Viduržemio jūros regiono partneriai galės dalyvauti įvairiose ES rengiamose programose ir veikloje, skatinančiose inovacijas.

7. Sektoriuose, kurių teisės aktai suderinti ES lygmeniu, Viduržemio jūros regiono valstybės partnerės bus toliau skatinamos derinti savo teisės aktus, standartus ir atitikties įvertinimo procedūras su ES sistema, siekiant pašalinti prekybai daromas technines kliūtis, atsirandančias dėl skirtingų techninių taisyklių ir standartų. Viduržemio jūros regiono valstybėms partnerėms bus suteikta pagalba reformų ir teisės aktų suderinimo pagreitinimui ir reikalingos kokybės infrastruktūros ir teisės aktų sukūrimui arba patobulinimui, šiuo tikslu, kai tik bus įvykdytos sąlygos, sudarant susitarimus dėl pramonės prekių atitikties vertinimo ir priėmimo bendrų interesų sektoriuose.

8. Penkerių metų programoje numatoma sukurti ad hoc darbo grupę, kuri išnagrinėtų būdus ir priemones, kaip padidinti investicijų srautus Viduržemio jūros regione . Pasitardama su atitinkamomis Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių institucijomis, Komisija 2007 m. pirmąjį pusmetį ketina sušaukti pirmąjį ad hoc darbo grupės susitikimą . Ad hoc darbo grupės tikslas būtų nustatyti struktūrines ir teisines kliūtis investicijoms į regiono valstybes, pasiūlyti priemones šioms kliūtims šalinti, įskaitant gerosios regiono patirties sistemingą taikymą, ir pabrėžti investicijų skatinimo veiklos svarbą. Kadangi Viduržemio jūros regiono partneriai didelę reikšmę teikia investicijoms, kaip bendradarbiavimo sektoriui, Komisija ketina į 2007–2009 m. regioninę orientacinę programą įtraukti bendradarbiavimo investicijų srityje programą.

9. Pagal 2003 m. lapkričio mėn. ECOFIN tarybos sprendimą, kuriuo rekomenduojama iki 2006 m. pabaigos peržiūrėti FEMIP priemonę, ir remiantis 2-ąja Euromed ECOFIN ir FEMIP ministrų konferencija, surengta 2006 m. birželio 25–26 d. Tunise, Komisija ir EIB pateiks bendrą apžvalgos ataskaitą ECOFIN tarybai, kuri 2006 m. lapkričio mėn. priims sprendimą dėl FEMIP ateities . Kitą Euromed ECOFIN ir FEMIP ministrų konferenciją planuojama surengti 2007 m. gegužės mėn. Kipre .

IV. Energetika ir transportas

1. Energetikos ir transporto klausimai, kurių „lemiamas vaidmuo“ Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės ekonomikos srityje jau buvo pripažintas 1995 m. Barselonos konferencijoje, Euromed partneriams tampa vis aktualesni. Tai patvirtinta ir Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės 2006 m. birželio 15 ir 16 d. išvadose, kuriose ES skatinama „plėtoti ir įgyvendinti energetikos išorės politiką“, ypač „išplečiant ES vidaus energijos rinką į kaimynines šalis“.

2. Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo energetikos srityje prioritetų patvirtinimas 2003 m. Atėnų ir Romos energetikos ministrų konferencijose ir jų įgyvendinimas 2003–2006 m. buvo svarbus žingsnis kuriant tarpusavyje visiškai sujungtą ir integruotą Europos ir Viduržemio jūros regiono energetikos rinką. Europos ir Viduržemio jūros regiono energetikos forume Briuselyje 2006 m. rugsėjo mėn . buvo susitarta dėl ateinančio laikotarpio gairių, būtent: išnagrinėti galimybę išplėsti paregioninę elektros energijos iniciatyvą Magrebo valstybėse apimant gamtines dujas ir išplėsti paregioninę dujų iniciatyvą Mašreko valstybėse apimant elektros energiją, jeigu tai leis sąlygos; integruoti Europos ir Viduržemio jūros regiono bei į pietus nuo Sacharos esančių regionų energetikos rinkas ir užbaigti reikalingus energetikos infrastruktūros projektus. Be to, forume buvo atkreiptas dėmesys į 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose akcentuojama ES energetikos politikos išorės aspektų svarba, įskaitant jų įtaką prioritetinio elektros ir dujų tinklų sujungimo plano kūrimui. Forume taip pat buvo aptarta energetikos sektoriaus tvari plėtra ir būtinybė diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir veiksmingiau naudoti energiją. Kita Europos ir Viduržemio jūros regiono energetikos konferencija bus surengta 2007 m ., kurioje bus siekiama sutarti dėl bendradarbiavimo energetikos srityje prioritetų ateinančiam laikotarpiui.

3. Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo transporto srityje prioritetų patvirtinimas 2006 m. Marakešo transporto ministrų konferencijoje ir jų įgyvendinimas 2007–2012 m. yra reikšmingas žingsnis kuriant integruotą daugiarūšio Europos ir Viduržemio jūros regiono transporto tinklą ir įgyvendinant pagrindinius strateginius Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo transporto sektoriuje siekius, ypač jūrų ir oro transporto modernizavimą ir pertvarkymą, daugiarūšio transporto sistemos stiprinimą, taip pat GNSS programos taikymo skatinimą regione. Šie prioritetai yra pagrįsti Viduržemio jūros regiono transporto mėlynąja knyga – bendru dokumentu, kuris buvo parengtas per Europos ir Viduržemio jūros regiono transporto forumą. Šiame dokumente apibrėžiamos pagrindinės Europos ir Viduržemio jūros regiono integruotos transporto sistemos vystymo gairės ateinančiam laikotarpiui ir rekomendacijos aukšto lygmens grupės galutinei ataskaitai apie prioritetinių transeuropinių transporto ašių pratęsimą į kaimynines šalis ir ypač jų reikšmę Viduržemio jūros regionui. Komisija aktyviai ėmėsi spręsti šiuos uždavinius, per pastaruosius dvylika mėnesių pradėdama projektus civilinės aviacijos reformos srityje ir Viduržemio jūros vandens kelių kūrimo srityje. Be to, Europos ir Viduržemio jūros regiono transporto forumas taip pat prisidėjo prie Penkerių metų programos tikslo kovoti su tarša Viduržemio jūroje, pradedant trejų metų projektą SAFEMED, skirtą mažinti jūrų taršą regione. Tikimasi, kad, siekiant įgyvendinti Mėlynojoje knygoje ir aukšto lygmens grupės galutinėje ataskaitoje nurodytas rekomendacijas, artimiausiais mėnesiais Europos ir Viduržemio jūros regiono transporto forume bus patvirtintas Regioninis transporto veiksmų planas ateinantiems penkeriems metams .

V. Aplinka

1. Siekiant sumažinti Viduržemio jūros taršą, 2007 m. bus pradėtas iniciatyvos „Horizontas 2020“ įgyvendinimas, nustatant prioritetinius taršos mažinimo projektus ir pradedant prioritetinių pajėgumų kūrimo priemones valstybėse partnerėse. Darbas bus vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis partnerėmis, pagalbos teikėjais, kaip antai EIB ir Pasaulio banku, ir aplinkos apsauga suinteresuotomis šalimis bei tinklais, kaip antai UNEP/MAP ir Viduržemio jūros regiono tvarios plėtros komitetu. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas prioritetinių poreikių nustatymui atliekant aplinkos tyrimą. Bus įkurta vadovavimo grupė, vadovausianti iniciatyvos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui , remiantis rodikliais ir „rezultatų suvestine“, kurią bendrai parengs Europos aplinkos agentūra, Viduržemio jūros veiksmų planas ir Europos Komisija, aktyviai dalyvaujant regiono valstybėms.

2. Bus stiprinamas Bendrijos ir Viduržemio jūros regiono partnerių, ypač atitinkamų regioninių institucijų (Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos ir Tarptautinės komisijos dėl Atlanto tuno apsaugos) bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti tvarų Viduržemio jūros žuvų išteklių valdymą ir vadovaujantis Venecijoje surengtos ministrų konferencijos dėl tvaraus žvejybos vystymo Viduržemio jūroje deklaracija (2003 m. lapkričio mėn.). Be to, partneriai kviečiami dalyvauti konsultacijose dėl Europos Komisijos žaliosios knygos „Kuriant būsimą Europos Sąjungos jūrų politiką: Europos vandenynų ir jūrų vizija“ ir prisidėti prie besitęsiančio diskusijų proceso apie naujus būdus, kaip sustiprinti bendradarbiavimą jūrų ekonomikos, valdymo ir išteklių valdymo srityse, ypač Viduržemio jūros regione.

VI. Švietimas ir socialinis vystymas

1. Švietimas ir profesinis mokymas ir rengimas užėmė aukštą vietą Barselonos viršūnių susitikimo darbotvarkėje. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė gerokai padidinti švietimo finansavimą, siekiant paskatinti kuo daugiau žmonių studijuoti, ir išplėsti bei pagreitinti neraštingumo naikinimą, ypač moterų ir merginų tarpe, bei padidinti universitetų potencialą, be kita ko, skatinant jų tarpusavio bendradarbiavimą ir nustatant universitetinio išsilavinimo standartą. Kai kurie iš šių tikslų sėkmingai įgyvendinami Komisijos Tempus ir Erasmus Mundus programomis, taip pat dvišalėmis švietimo programomis. Ateinančiu laikotarpiu dvišalis bendradarbiavimas ir Bendrijos programos bus tęsiamos. Be to, regioniniu lygmeniu 2007 m. Komisija įves stipendijų sistemą universitetų studentams iš šalių, kurių atžvilgiu taikoma Europos kaimynystės politika, ir pasiūlys 2007 m. surengti Europos ir Viduržemio jūros regiono aukštojo mokslo ir tyrimų konferenciją bendradarbiavimui aukštojo mokslo srityje ir universitetinio mokymo standartams aptarti. Be to, Komisija ir toliau rems Viduržemio jūros regiono valstybių pastangas profesinio mokymo ir rengimo srityje regioniniu (MEDA švietimo ir profesinio rengimo projektas) ir dvišaliu lygmeniu.

2. Pagal Penkerių metų darbo programos prioritetus, susijusius su tvariu socialiniu ir ekonominiu vystymusi bei reformomis , Komisija ketina taikyti sistemingesnį požiūrį į bendradarbiavimą šioje srityje, kuri turi didelę reikšmę stiprinant socialinę sanglaudą ir ekonominį vystymąsi. Euromed sistema gali turėti poveikį skatindama keitimąsi patirtimi ir sukurdama tinkamą glaudesnio bendradarbiavimo erdvę. Šiuo metu partneriai turėtų apsvarstyti, kokių praktinių veiksmų reikia imtis tam, kad būtų įgyvendinti su socialiniu vystymusi susiję prioritetai, apibrėžti Kaimynystės veiksmų planuose. Komisija siūlo 2007 m. surengti Euromed darbo seminarą įdarbinimo politikos bei praktinių priemonių įsidarbinimo galimybėms kurti klausimais. Tokiomis aplinkybėmis aiškiai apibrėžtais mainais būtų siekiama kartu su suinteresuotomis šalimis ir socialiniais partneriais apžvelgti gerąją patirtį ir užtikrinti reikalingą paramą priemonėms gerinti. Siūlomas darbo seminaras padėtų pasirengti Euromed ministrų konferencijai įdarbinimo tema, kurią ketinama surengti 2008 m .

3. Įgyvendindama Penkerių metų darbo programą, Komisija ketina taikyti sistemingesnį požiūrį į bendradarbiavimą sveikatos srityje , kuris yra vienas iš pagrindinių sektorių, kuriame galima sustiprinti socialinę sanglaudą ir ekonominį vystymąsi. Komisija siūlo 2007 m. surengti Euromed darbo seminarą užkrečiamų ligų priežiūros ir kontrolės klausimais. Toks bendradarbiavimas pasitarnautų abipusiams interesams mažinti grėsmę sveikatai, o tai būtų naudinga visiems regiono gyventojams. Šiuo atžvilgiu aiškiai apibrėžtas keitimasis išorės bendradarbiavimo patirtimi ir gerąja praktika padėtų apibendrinti bendradarbiavimo programose ir valstybės veikloje išmoktas pamokas, sukurti bendrą siekių, tikslų ir terminų supratimą ir teikti deramą pagalbą reformos priemonėms. Siūlomas darbo seminaras padėtų pasirengti Euromed ministrų konferencijai sveikatos tema, kurią ketinama surengti 2008 m. ir kurioje be kitų klausimų būtų aptariamos sveikatos sistemos ir praktinės priemonės bei veiksmai sveikatos priežiūros kokybei, tęstinumui ir teisingumui suderinti.

VII. Moterų vaidmens visuomenėje stiprinimas

Pirmojoje Euromed ministrų konferencijoje moterų vaidmens visuomenėje stiprinimo tema, kuri bus surengta Stambule 2006 m. lapkričio 14–15 d. , ketinama priimti Penkerių metų veiksmų planą (2007–2011 m.), kuriuo skatinamas visapusiškas moterų dalyvavimas Europos ir Viduržemio jūros regiono ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime. Visi Euromed partneriai turėtų įsipareigoti skirti finansinių išteklių šio veiksmų plano įgyvendinimui paremti (naudojant nacionalinį finansavimą, EKPP, abipusius valstybių narių įnašus, Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programą ir kitas panašias finansines priemones). Artimiausius penkerius metus Komisija dės pastangas, kad pasiektų veiksmų plane iškeltus tikslus, ir 2007 m. parengs naują regioninę programą ( Euromed regioninės programos „Moterų galimybių ekonominiame gyvenime didinimas“ tęsinį), kurioje bus pateikti konkretūs iniciatyvų ir projektų pasiūlymai trimis pagrindinėmis temomis: moterų teisės ir politinis aktyvumas, socialinė bei ekonominė integracija ir lyčių stereotipų keitimas švietimo ir žiniasklaidos pagalba. Stambulo konferencijoje bus suburta nepriklausoma aukšto lygmens grupė, turėsianti nustatyti rodiklius, kurie būtų naudojami stebint ir vertinant bendrą veiksmų plano įgyvendinimą. 2007 m. aukšto lygmens grupė parengs pirmąją ataskaitą , kuri bus pristatyta Euromed komitetui, o jos rekomendacijos bus pateiktos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijai. 2009 m. bus surengtas Euromed ministrų konferenciją papildantis renginys, kuriame ketinama aptarti su veiksmų plano įgyvendinimu susijusius klausimus .

VIII. Informacinė visuomenė

1-ojoje Europos ir Viduržemio jūros regiono informacinės visuomenės konferencijoje Dundalke (Airija) 2005 m. balandžio mėn. buvo pradėtas Euromed dialogas dėl informacinės visuomenės plėtros, įskaitant elektroninių ryšių reguliavimą. Komisija siūlo 2007 m. surengti 2-ąją Europos ir Viduržemio jūros regiono informacinės visuomenės konferenciją , pageidautina Viduržemio jūros regiono šalyje, kurioje būtų įvertinta reguliavimo priemonių suderinimo ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimo, telekomunikacijų rinkų atvėrimo bei patirties mainų e. švietimo ir e. vyriausybės srityse pažanga. Ši antroji Euromed informacinės visuomenės konferencija suteiks galimybę įvertinti nacionaliniuose kaimynystės politikos veiksmų planuose nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangą. Šiuo atžvilgiu ministrai gali pageidauti apžvelgti, kokių veiksmų buvo imtasi liberalizuojant telekomunikacijų rinkas, kuriant suderintas reguliavimo sistemas ir stiprinant informacinę visuomenę, šiais tikslais, be kita ko, didinant interneto skvarbą.

IX. Kultūrinis dialogas

1. Kultūrų dialogo prasme Barselonos procesas turėtų pasitarnauti kuriant naujų veiksmų paketą, kuris veiktų kaip traukos polius ir užkirstų kelią pastangoms padidinti atotrūkį tarp mūsų kultūrų ir visuomenių. Šiuo atžvilgiu Euromed paveldo programa ir Anos Lind fondas (ALF) toliau padės siekti šio tikslo. 35 ALF tinklai (šiuo metu apimantys daugiau kaip 1000 organizacijų) turėtų suvaidinti svarbų vaidmenį pradedant daugybę iniciatyvų, skatinančių didesnį tarpusavio supratimą Europos ir Viduržemio jūros regione. Ministrai Tamperėje galėtų susipažinti su idėjomis ir pasiūlymais, išsakytais tinklų vadovų susitikime prieš Tamperės konferenciją. Taip pat reiktų pakviesti ALF prisidėti rengiant programą „2008-ieji – ES kultūrų dialogo metai“. 2007 m. galima būtų surengti Euromed kultūros ministrų susitikimą, kuriame būtų aptarta Barselonos proceso tarpkultūrinė darbotvarkė, apsvarstyti pirmųjų trejų ALF veiklos metų rezultatai ir pasiūlytas ryšys su kitomis iniciatyvomis, kaip antai UNESCO konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo priėmimo arba Civilizacijų aljanso tęsinys.

2. Po Euromed komiteto diskusijų karikatūrų klausimu buvo bendrai paremti Komisijos pasiūlymai („Dekalogas“ DS 29/06), kaip geriau panaudoti įvairias Euromed priemones kultūrų dialogui skatinti, būtent, labiau įtraukiant žiniasklaidą ir nuomonių lyderius bei bendraujant su pilietine visuomene . Ministrai turėtų paremti šiuos pasiūlymus ir suteikti įgaliojimus Euromed komitetui tęsti „Dekalogo“ įgyvendinimą.

X. Migracija

1. Migracija, socialinė integracija, teisingumas ir saugumas tapo svarbiausiais Barselonos proceso politiniais klausimais. Barselonos procese prisiimti politiniai įsipareigojimai turi būti paversti konkrečiomis priemonėmis ir veiksmais šiems reiškiniams spręsti išsamiu ir integruotu metodu . Regioninio pagrindų dokumento priėmimas Valensijoje 2002 m. ir tolesnis „MEDA-JAI“ programos įgyvendinimas reiškė svarbų žingsnį pirmyn, kuris taip pat paskatino bendradarbiavimą dvišaliu lygmeniu. EKP veiksmų planų stebėsena „Teisingumo ir saugumo“ pakomitečiuose bei „Migracijos ir socialinių reikalų“ darbo grupėse sudaro tvirtą pagrindą Asociacijos susitarimų ir EKP veiksmų planų įgyvendinimui.

2. Ypatingą dėmesį skiriant migracijai regioniniu lygiu, Euromed sistema, ypač taikant jos teisines ir finansines priemones, sudaro sąlygas strateginiam metodui , sukurtam optimizuoti migracijos naudą visiems partneriams. Pagal Barselonos viršūnių susitikime priimtos Penkerių metų darbo programos IV skirsnį, tęsdama sėkmingą vyresniųjų pareigūnų ekspertų susitikimą, kuris įvyko 2006 m. birželio 20 d., Komisija siūlo operatyviu bendradarbiavimu stiprinti regioninį dialogą migracijos tema.

3. Pasikonsultavusi su Euromed partneriais, Komisija siūlo parengti išsamią ir tikslingą darbo programą, kurioje bus pateikti konkretūs iniciatyvų ir projektų pasiūlymai trimis pagrindinėmis temomis: legali migracija, migracija ir vystymasis, nelegali migracija. Šiuo atveju taip pat reikėtų atsižvelgti į kitų tarptautinių iniciatyvų, pvz., Rabato Europos ir Afrikos ministrų susitikimo migracijos tema, indėlį. Siekiant plėsti bendrą supratimą apie dabartinę veiklą migracijos srityje, bus apžvelgti migracijos ir vystymosi, legalios ir nelegalios migracijos srityse įgyvendinami abipusiai ir Bendrijos lėšomis finansuojami projektai, remiantis visų partnerių pateikta informacija. Kai ši darbo programa bus parengta, ji taps pagrindu 2007 m. įvyksiančiam Euromed ministrų susitikimui migracijos tema , kuriuo siekiama susitarti dėl tolesnių priemonių paketo bendradarbiavimui visais su migracija susijusiais klausimais skatinti.

C) Darbo metodai

1. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė buvo naudinga sukuriant ilgalaikius Europos ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių politinius ir tarpinstitucinius ryšius dviem vienas kitą papildančiais aspektais: a) daugiašaliu aspektu, rengiant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijas bei Europos ir Viduržemio jūros regiono įvairiausių sričių konferencijas bei b) dvišaliu aspektu, sudarant Asociacijos susitarimus, kuriuos papildo EKP ir jos nacionaliniai veiksmų planai. Tačiau plačiai pripažįstama, kad būtina gerinti Barselonos proceso regioninius ir daugiašalius aspektus, siekiant tinkamai prisitaikyti prie sudėtingų besiformuojančių politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių 35 partnerių ir Europos Komisijos ryšių. Būtina pagerinti informavimą apie partnerystę, padidinti visų suinteresuotų šalių ir dalyvių bendrą atsakomybę, o partnerystė turi būti operatyvesnė, veiksmingesnė ir labiau orientuota į rezultatus .

2. Komisija rems partnerių pastangas gerinti proceso bendros atsakomybės regimumą ir užtikrinti veiksmingą ir efektyvų Barselonos viršūnių susitikime patvirtintų įsipareigojimų ateinantiems penkeriems metams įgyvendinimą. Komisija ragina gerinti atitinkamų ministerijų bendradarbiavimą , labiau įtraukti pilietinę visuomenę , įskaitant privačiojo sektoriaus atstovus, ir daugiau pastangų skirti partnerystės darbo metodų gerinimui , nes tai yra reikšmingas žingsnis darant regioninę sistemą veiksmingesnę ir operatyvesnę. Taip siekiama užtikrinti, kad būtų geriau pasirengta Euromed užsienio reikalų konferencijoms ir kad būtų aiškiau apibrėžta jų struktūra. Norint tinkamai pasirengti užsienio reikalų konferencijoms, dar gerokai prieš ministrų konferenciją turi būti patvirtintas pirmininkaujančios valstybės prioritetinis dokumentas ir Komisijos komunikatas, turi būti aktyviai konsultuojamasi ir būtina skirti deramą dėmesį visų partnerių išreikštiems prioritetams. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ministrai taip pat gali pageidauti susitikti kiekvienais metais, antrąjį metų pusmetį, kad susitartų dėl Penkerių metų darbo programos įgyvendinimo ateinančių metų prioritetų. Šie veiklos patobulinimai, kartu su išsamesniais pasiūlymais, kuriuos turi pateikti ad hoc tyrimų komitetas, nuties kelią tolesniam partnerystės institucinės struktūros gerinimui, kai tai leis politinės aplinkybės.

[1] Alžyras, Egiptas, Jordanija, Izraelis, Libanas, Marokas, Palestinos savivalda, Sirija, Tunisas ir Turkija.