[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.8.2006

KOM(2006) 459 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Septintasis komisijos dėl Direktyvos 89/552/EEB „Televizija be sienų“, su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/36/EB, 4 ir 5 straipsnių taikymo 2003–2004 m. {SEC(2006) 1073}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Septintasis komisijos dėl Direktyvos 89/552/EEB „Televizija be sienų“, su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/36/EB, 4 ir 5 straipsnių taikymo 2003–2004 m. (Tekstas svarbus EEE)

1. ĮVADAS

Šis komunikatas yra parengtas pagal 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos 89/552/EEB[1] dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, su pakeitimais, padarytais 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB[2] („Televizijos be sienų“ direktyva), 4 straipsnio 3 dalį. Tai yra Komisijos ataskaita dėl direktyvos[3] 4 ir 5 straipsnių taikymo 2003–2004 m. (septintoji ataskaita), kurios pirmojoje dalyje pateikiamos Komisijos išvados dėl valstybių narių statistinių duomenų apie 4 ir 5 straipsniuose minimą laiko dalį kiekvienoje televizijos programoje, priklausančioje tos valstybės narės jurisdikcijai. Direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pateikdama savo išvadas, Komisija gali ypač atsižvelgti į pažangą, padarytą palyginus su praėjusiais metais, pirmą kartą transliuojamų kūrinių dalį programose, skirtingą naujų televizijos transliuotojų padėtį bei specifinę padėtį šalių, turinčių prastai išvystytą audiovizualinių priemonių gamybą ar ribotą kalbinę erdvę[4]. Šio dokumento antrojoje dalyje yra pateikiamos pagrindinės išvados, padarytos remiantis valstybių narių ataskaitomis.

Šios du kartus per metus pateikiamos ataskaitos tikslas yra, pirma, kitų valstybių narių, Europos Parlamento ir Tarybos dėmesiui pateikti valstybių narių statistinius duomenis ir, antra, patikrinti, ar Europos ir nepriklausomai gamybai skatinti skirtos priemonės valstybėse narėse yra tinkamai taikomos. Dešimt 2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojusių valstybių narių yra pirmą kartą įtrauktos į šią 2004 m. gegužės 1– gruodžio 31 d. laikotarpio po įstojimo ataskaitą. Komisija ypač stengėsi užtikrinti, kad šios valstybės narės galėtų dalyvauti šiame sudėtingame darbe ir pasiektų – laikydamosi laipsniško tobulinimo principo –„Televizijos be sienų“ direktyvos tikslus, ypač dėl 4 ir 5 straipsniuose nurodytų laiko dalių.

Papildomos pagrindžiamosios informacijos galima rasti Komisijos tarnybų darbo dokumente[5].

2. KOMISIJOS IŠVADOS DĖL 4 IR 5 STRAIPSNIŲ TAIKYMO

2.1. Bendrosios pastabos

2.1.1. 4 ir 5 straipsniai ir dinamiškas Europos garso ir vaizdo sektorius

Pirmoji bendra pastaba daroma dėl nuolatinio televizijos kanalų daugėjimo Europoje. Valstybių narių ataskaitų vertinimas rodo, kad bendras pranešamų kanalų, kuriems taikomi 4 ir 5 straipsniai[6], skaičius padidėjo nuo 584 2003 m. iki 767 2004 m. Ankstesniu lyginamuoju laikotarpiu minėtų pranešamų kanalų padaugėjo nuo 472 2001 m. iki 503 2002 m. Tai reiškia, kad per ketverius metus (2001–2004 m.) jų padaugėjo 61 %, o tai daugiausia lėmė naujausias 2004 m. įvykęs Europos Sąjungos išsiplėtimas. Tačiau net ir 15 ES valstybių narių jų skaičius nuo 2001 iki 2004 m. pastebimai padidėjo (39 %), įskaitant 12 % augimą 2003–2004 m.[7] Kanalų skaičiaus požiūriu tai atspindi nuolatinį programų transliavimo valandų daugėjimą ir ilgalaikį Europos garso ir vaizdo tiekimo pramonės dinamiškumą[8].

2.1.2. Valstybių narių vykdomo įgyvendinimo ir stebėsenos būdai

Antroji bendra pastaba yra dėl to, kaip valstybės narės įgyvendina 4 ir 5 straipsniuose numatytas pareigas ir kaip vykdo direktyvoje nustatytą pareigą pateikti duomenis.

Tarp valstybių narių dažnai yra nemažų tikrinimų pobūdžio ir intensyvumo skirtumų, t. y. kasdienė programų stebėsena, statistinės ataskaitos, tyrimai, pavyzdžių atranka arba keliais atvejais – tik apytikriai vertinimai. Stebėseną vykdė nepriklausoma reguliavimo institucija, kompetentinga vyriausybės žinyba arba privati mokslinių tyrimų įmonė. Kai kuriose valstybėse narėse valdžios institucijos pasitiki tuo, kokias laiko dalis praneša transliuotojai.

Dauguma valstybių narių Komisijai pateikė visą ir išsamią informaciją. Tai akivaizdus pagerėjimas, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, kai kurios valstybės narės į savo ataskaitas neįtraukė svarbių duomenų apie daugelį kanalų. Tik kelioms valstybėms narėms vis dar reikia pagerinti duomenis, ypač 5 straipsnyje nurodytų laiko dalių[9]. Viena valstybė narė, vykdydama pareigą pateikti duomenis pagal 5 straipsnį, vis dar „neįtraukė“ daugelio palydovinių kanalų[10]. Komisija atkreiptų dėmesį, kad pareiga pateikti duomenis pagal direktyvos 4 straipsnio 3 dalį taikoma kiekvienam atitinkamos valstybės narės jurisdikcijai priklausiančiam televizijos kanalui, nepaisant transliavimo būdo arba auditorijos dalies[11]. Kiekvienos valstybės narės pareiga – pateikti išsamų visų kanalų, kuriems taikomi direktyvos 4 ir 5 straipsniai, sąrašą ir išsamius duomenis apie juos. Valstybės narės nėra įgaliotos numatyti bendrųjų „atleidimų“ nuo pareigų pagal direktyvą, išskyrus direktyvoje nurodytus atvejus ir atvejus, kai yra nurodomos konkrečios priežastys.

Paminėtini ir direktyvos taikymo bei aiškinimo kiekvienoje valstybėje narėje skirtumai. Pavyzdžiui, dėl reikalavimo skirti ne mažiau kaip 10 % transliavimui skirto laiko (mažiausia dalis) 5 straipsnyje yra numatytos dalys, pagrįstos transliuotojų transliavimui skirtu laiku arba jų programų biudžetu, o kurį variantą pasirinkti, tai perkeldama direktyvą sprendžia valstybė narė[12]. Kitas pavyzdys: tam tikros valstybės narės pradėjo taikyti programų, kurios atitinka 4 ir 5 straipsnių reikalavimus, teigiamą apibrėžtį, dėl to pasidarė sunkiau pasiekti reikalaujamas laiko dalis. Kitos nacionalinėje teisėje tiesiogiai įgyvendino neigiamą 4 ir 5 straipsniuose numatyto tokioms transliacijoms skirto laiko apibrėžtį, į kurią neįtrauktos žinių, sporto, žaidimų, reklamos ir teleparduotuvės programos. Dėl šio ir kitų skirtumų sunkiau gauti duomenis, kuriuos būtų galima palyginti ir kurie būtų patikimi, siekiant parodyti, kaip Europos televizijos kanalai taiko 4 ir 5 straipsnius. Nepaisant šių kintamųjų, toliau pateikiami rezultatai padeda nustatyti pagrindines šios srities tendencijas ir padaryti išvadas dėl priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, įgyvendinimo veiksmingumo[13].

2.1.3. Analizės ir vertinimo priemonės

Pagal direktyvos 4 straipsnio 3 dalį Komisijos pareiga yra užtikrinti 4 ir 5 straipsnių taikymą vadovaujantis Sutarties nuostatomis. Siekiant padėti valstybėms narėms vykdyti stebėsenos pareigas, buvo parengtos 4 ir 5 straipsnių įgyvendinimo stebėsenos gairės[14]. Šios gairės yra skirtos padėti valstybėms narėms vykdyti pareigą pateikti duomenis pagal 4 straipsnio 3 dalį – siekiant išvengti skirtingo aiškinimo, jose yra apibrėžtos tam tikros sąvokos ir paaiškintos pagrindinės sąvokos.

Be to, siekiant parūpinti objektyvią analizės sistemą, kad būtų galima geriau įvertinti valstybių narių pateiktus statistinius duomenis[15], buvo apibrėžti keli nauji rodikliai[16]. Kadangi valstybės narės gali nustatyti išsamesnes arba griežtesnes taisykles tose srityse, kurioms taikoma direktyva[17], šie rodikliai padeda įvertinti pažangą, padarytą 4 ir 5 straipsnius taikant Bendrijos ir nacionaliniu lygiu.

Tokios yra bendros šiame dokumente pateikiamų Komisijos išvadų prielaidos. Išvadose yra nustatytos bendros priemonių, skirtų Europos televizijos programų gamybai ir platinimui skatinti, taikymo Bendrijos lygiu [18] tendencijos.

2.2. 4 straipsnio taikymas

Šioje dalyje nagrinėjama, kaip Europos lygiu Europos kūriniams yra skiriama didesnė laiko dalis, kaip nurodyta „Televizijos be sienų“ direktyvos 4 straipsnyje[19].

ES vidutinis visų kanalų, kuriems taikomas atitinkamas reikalavimas[20], visose valstybėse narėse Europos kūrinių transliavimui skirtas laikas buvo 65,18 % 2003 m. ir 63,32 % 2004 m., t. y. lyginamuoju laikotarpiu jis sumažėjo 1,86 % . Remiantis ankstesnių ataskaitinių laikotarpių rezultatais, 15 ES valstybių narių vidutinė Europos kūrinių dalis 2001 m. buvo 66,95 % ir 2002 m. – 66,10 %. Tai reiškia, kad ji per ketverius metus iš eilės (2001–2004 m.) sumažėjo 3,63 punktais. Per šešerius metus (1999–2004 m.) Europos kūriniams rodyti skiriama laiko dalis iš viso padidėjo 2,64 procentinių punktų. Todėl bendra vidutinio laikotarpio tendencija – ši dalis didėja . Pirmiau pateikti rezultatai turi būti vertinami atsižvelgiant į du svarbius veiksnius: pirma, duomenys iki 2003 m. imtinai yra 15 ES valstybių narių, o į 2004 m. duomenis jau yra įtrauktos dešimt 2004 m. gegužės 1 d. į ES įstojusių valstybių narių. Jų bendras vidutinis Europos kūrinių transliavimo rodiklis laikotarpiu po įstojimo (2004 m. gegužės 1– gruodžio 31 d.) yra 61,77 %. Atsižvelgiant į tai, kad stojančiųjų valstybių narių transliuotojai ir reguliavimo institucijos neturėjo Europos kūrinių rėmimo priemonių įgyvendinimo bei taikymo ir duomenų apie jų taikymą pateikimo patirties, 3 % už 15 ES valstybių narių vidurkį mažesnis rezultatas gali būti laikomas sėkme; jis atspindi tinkamą 4 straipsnio taikymą visoje ES . Antra, paminėtina, kad ankstesnių ataskaitinių laikotarpių vidutinės Europos kūrinių dalys buvo grindžiamos vien labiausiai žiūrimų kanalų duomenimis. Į 2003–2004 m. ataskaitinį laikotarpį Komisija įtraukė duomenis apie visus atitinkamus – ir pirminius, ir antrinius – kanalus, neatsižvelgdama į jų svarbą auditorijos dalies požiūriu[21].

Valstybių narių lygiu vidutinis transliavimui skirtas laikas 2003 m. buvo nuo 52,75 % (Airija) iki 86,2 % (Danija), o 2004 m. – nuo 49,12 % (Čekija) iki 86,33 % (Danija). Vidutinio Europos kūrinių transliavimui skirto laiko didėjimo lyginamuoju laikotarpiu (2003–2004 m.) tendencija septyniose valstybėse narėse buvo teigiama, o aštuoniose – neigiama.

Imant visus kanalus, kurie skyrė 4 straipsnyje numatytą arba didesnę laiko dalį, vidutinis visų valstybių narių visų kanalų reikalavimų vykdymo rodiklis 2003 m. buvo 68,20 %, o 2004 m. – 72,80 % , t. y. lyginamuoju laikotarpiu jis padidėjo 4,60 % . Palyginti su ankstesniu lyginamuoju laikotarpiu (2001 m. – 69,93 % ir 2002 m. – 74,53 %), per ketverius metus (2001–2004 m.) jis padidėjo 2,87 % . Tai yra puikus rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad per tą patį laikotarpį padaugėjo kanalų, ypač specializuotųjų. Valstybių narių vidutinis visų kanalų, kuriems taikomas atitinkamas reikalavimas, reikalavimų vykdymo rodiklis 2003 m. buvo nuo 50 % (Belgija ir Airija) iki 100 % (Suomija), o 2004 m. – nuo 45 % (JK) iki 100 % (Estija, Latvija, Malta ir Slovakija). Lyginamuoju laikotarpiu reikalavimų vykdymo rodiklis padidėjo dešimtyje valstybių narių, dviejose nepakito, o trijose sumažėjo.

Pirmiau pateikti rezultatai rodo, kad „Televizijos be sienų“ direktyvos tikslai Europos kūrinių rodymo laiko požiūriu Bendrijos lygiu yra vykdomi patenkinamai . Šie skaičiai – vilčių teikiantis 4 straipsnio veiksmingo taikymo visoje Europos Sąjungoje ženklas, ypač atsižvelgiant į dešimties 2004 m. į ES įstojusių valstybių narių įtraukimą.

2.3. 5 straipsnio taikymas

Šioje dalyje nagrinėjama, kaip Europos lygiu skiriamos laiko dalys, nurodytos „Televizijos be sienų“ direktyvos 5 straipsnyje[22].

Vidutinė ES Europos nepriklausomų[23] kūrėjų kūriniams (nepriklausomai gamybai), transliuojamiems visų valstybių narių visais kanalais, kuriems taikomas atitinkamas reikalavimas, skirta dalis 2003 m. buvo 31,39 %, o 2004 m. – 31,50 %, t. y. lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 0,11 % . Palyginti su ankstesniais lyginamaisiais laikotarpiais (1999 m. – 37,51 %, 2000 m. – 40,47 %, 2001 m. – 37,75 % ir 2002 m. – 34,03 %), per ketverius metus (2001–2004 m.) ji labai (6,25 %) sumažėjo ir nė kiek ne mažiau (6,01 %) – per šešerius metus iš eilės (1999–2004 m.) . Taigi būtų galima sakyti, kad bendra vidutinio laikotarpio tendencija buvo dalies mažėjimas . Pastebima, kad beveik nebuvo jokio skirtumo tarp dalies, skirtos 15 ES valstybių narių kanalų, ir dalies, skirtos dešimties 2004 m. į ES įstojusių valstybių narių kanalų, kurių pasiektas vidutinis veiklos rodiklis buvo 31,55 % – netgi aukštesnis negu 15 ES valstybių narių kanalų (31,47 %).

Valstybių narių lygiu 2003 m. vidutinės dalys buvo nuo 15,81 % (Danija[24]) iki 44,95 % (Austrija), o 2004 m. – nuo 16,24 % (Slovėnija) iki 46,38 % (Austrija). Lyginamuoju laikotarpiu vidutinė nepriklausomų kūrėjų kūrinių dalis aštuoniose valstybėse narėse padidėjo, o septyniose – sumažėjo. Todėl daugelyje valstybių narių buvo pastebima didėjimo tendencija.

Vidutinis ES visų valstybių narių kanalų reikalavimų vykdymo rodiklis 2003 m. buvo 78,40 %, o 2004 m. – 81,92 %, t. y. padidėjo 3,52 % . Palyginti su ankstesniais lyginamaisiais laikotarpiais (1999 m. – 85,02 %, 2000 m. – 84,81 %, 2001 m. – 90,67 % ir 2002 m. – 89,13 %), per ketverius metus (2001–2004 m.) reikalavimų vykdymo rodiklis sumažėjo 8,75 % , o per šešerius metus (1999–2004 m.) – 3,10 %, t. y. minimalaus reikalavimo nepriklausomų kūrėjų kūrinių transliavimui laikymosi rodiklis vidutiniu laikotarpiu šiek tiek sumažėjo. Vidutinis kiekvienos valstybės narės kanalų reikalavimų vykdymo rodiklis 2003 m. svyravo nuo 44 % (Italija[25]) iki 100 % (Graikija, Airija ir Suomija), o 2004 m. – nuo 27 % (Italija[26]) iki 100 % devyniose valstybėse narėse (Kipras, Estija, Graikija, Airija, Latvija, Lietuva, Malta, Slovakija ir Suomija). Vidutinis reikalavimų vykdymo rodiklis septyniose valstybėse narėse padidėjo, keturiose nepakito (dviejose buvo lygus 100 %), o keturiose – sumažėjo. Apskritai tai rodo teigiamus pokyčius.

Vidutinė ES dabartiniams nepriklausomų kūrėjų Europos kūriniams (dabartiniai kūriniai[27]) skiriama laiko dalis 2003 m. buvo 71,66 %, o 2004 m. – 69,09 % , t. y. lyginamuoju laikotarpiu ji sumažėjo 2,57 punktais. Tai yra visų Europos kūrinių (dabartinių ar ne dabartinių), sukurtų nepriklausomų kūrėjų, dalis. Palyginti su ankstesniais lyginamaisiais laikotarpiais (1999 m. – 53,80 %, 2000 m. – 55,71 %, 2001 m. – 61,78 % ir 2002 m. – 61,96 %), per ketverius metus ji padidėjo 7,31 punktais (2001–2004 m.), o per šešerius metus padidėjo dar daugiau – 15,29 punktų, t. y. nuo 1999 iki 2004 m. padidėjo beveik 30 %. Todėl vidutiniu laikotarpiu plėtojant dabartinių kūrinių transliavimą padaryta gana didelė pažanga .

Valstybių narių lygiu vidutinė laiko dalis 2003 m. buvo nuo 31,87 % (Graikija) iki 97,50 % (Airija), o 2004 m. – nuo 22,2 % (Kipras) iki 100 % (Slovakija). Viena valstybė narė duomenų apie dabartinius kūrinius nepateikė. Septyniose valstybėse narėse vidutinio dabartiniams kūriniams skirto laiko pokytis buvo teigiamas, vienoje jis nepakito, ir dar septyniose sumažėjo. Be to, šiuo ataskaitiniu laikotarpiu dabartiniams kūriniams skiriama laiko dalis, per ketverius metus šiek tiek (1,55 %) sumažėjusi, ir toliau buvo lygi daugiau negu 20 % viso tokioms transliacijoms skirto laiko[28].

3. IŠVADOS

Pateikti duomenys rodo, kad einamuoju lyginamuoju laikotarpiu pirmą kartą Europos kūriniams rodyti skirtas laikas Bendrijos lygiu šiek tiek sumažėjo (4 straipsnis) . Tačiau vidutinio laikotarpio (1999–2004 m.) tendencija yra teigiama. Vertinant pažangą pagal 4 straipsnį turi būti atsižvelgta į du veiksnius. Pirma, į 2004 m. duomenis yra įtraukta dešimt 2004 m. į ES įstojusių valstybių narių. Antra, buvo pakeistas skaičiavimo metodas, ir dabar antriniai kanalai, kurių auditorijos dalis yra mažesnė negu 3 %, taip pat yra įtraukiami nustatant vidutines Europos kūriniams skirtas laiko dalis. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, dalis sumažėjo palyginti nedaug. Be to, vidutinis ES reikalavimų vykdymo rodiklis šiuo lyginamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau negu 4 %. Šie rezultatai rodo, kad, nepaisant tendencijos, kad trumpuoju laikotarpiu laiko dalis šiek tiek mažėjo, ES lygiu Europos kūrinių rodymo laiko dalis nusistovėjo ir sudaro gerokai daugiau negu 60 % viso tokioms transliacijoms skirto laiko. Tai yra teikiantis vilčių pokytis, ypač dešimčiai valstybių narių, kurios pirmą kartą dalyvavo vykdant stebėseną. Taigi apskritai direktyvos 4 straipsnis Europos lygiu buvo taikomas patenkinamai .

Dėl 5 straipsnio taikymo, nedidelis laiko dalies padidėjimas šiuo lyginamuoju laikotarpiu (+ 0,11 %) gali būti vertinamas kaip teigiamas pokytis, atsižvelgiant į tai, kad į 2004 m. duomenis yra įtraukta dešimt 2004 m. į ES įstojusių valstybių narių. Tačiau vidutinio laikotarpio požiūriu šią trumpojo laikotarpio dalies didėjimo tendenciją atsveria didelis – daugiau negu 6 procentinių punktų(arba daugiau negu 16 %) – sumažėjimas, palyginti su 1999 ar 2001 m. vidurkiais. Tačiau šią vidutinio laikotarpio dalies mažėjimo tendenciją iš dalies atsveria trys veiksniai: pirma, vidutinis ES reikalavimų vykdymo rodiklis šiuo ataskaitiniu laikotarpiu padidėjo, o tai reiškia, kad 2004 m. 5 straipsnyje nustatytos mažiausios dalies ES laikėsi gerokai daugiau kanalų negu 2003 m. Tai rodo ir palyginti nedidelis duomenų nepateikimo atvejų skaičius, gerokai sumažėjęs, palyginti su ankstesniais lyginamaisiais laikotarpiais. Antra, nepriklausomų kūrėjų sukurtų dabartinių Europos kūrinių transliavimo lygmuo buvo palyginti didelis [29] . Dėl nepriklausomų kūrėjų kūrinių per šešerius metus dabartinių kūrinių dalis padidėjo 30 %[30]. Trečia, prisimitina, kad dalys išliko gerokai didesnės už direktyvos nustatytą 10 % minimumą . Todėl apskritai 5 straipsnis buvo taikomas patenkinamai.

Baigiant pažymėtina, kad pirmiau pateiktų rezultatų vertinimas ir išsami valstybių narių ataskaitų analizė[31] rodo, jog einamuoju lyginamuoju laikotarpiu (2003–2004 m.), kaip ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, „Televizijos be sienų“ direktyvos 4 ir 5 straipsnių tikslai ir Europos, ir valstybių narių lygiu, įskaitant dešimt 2004 m. į ES įstojusių valstybių narių, buvo pasiekti patenkinamai .

[pic]

[1] OL L 298, 1989 10 17.

[2] OL L 202, 1997 7 30.

[3] „Televizijos be sienų“ direktyva arba direktyva.

[4] Neišsamūs kriterijai.

[5] SEC(2006) 1073 – toliau – Darbo dokumentas.

[6] Plg. su Darbo dokumento (toliau – Dokumentas) 1 pamatinio dokumento 1 rodikliu

[7] Šį pokytį patvirtina Europos audiovizualinės observatorijos (EAO) paskelbti duomenys. 2004 m. sausio mėn. bendras kanalų skaičius 15 ES valstybių narių buvo apie 881, ankstesniais metais jų buvo 780, plg. su EAO 2005, 2004, 2003 m. metraščiais, Kinas, televizija, vaizdo filmai ir daugialypė terpė, 5 tomas, T.21.1 lentelės. Į skaičius įtrauktos visuomeninės tarnybos ir privatūs nacionaliniai kanalai, turintys analoginio antžeminio transliavimo licenciją, kabeliniai ir (arba) palydoviniai ir (arba) DDT kanalai. Į juos neįtraukti ES valstybėms narėms skirti ne Europos kanalai, trečiosioms šalims skirti kanalai, regioniniai, vietos arba teritoriniai kanalai ir nacionalinių kanalų regioniniai arba vietos intarpai.

[8] Plg. su Darbo dokumento 2 dokumento 1 diagrama.

[9] Čekija nepranešė, kokią dalį nepriklausomų kūrėjų kūriniai ir dabartiniai kūriniai sudaro daugiau negu 50 % kanalų, kuriems taikomas 5 straipsnis. Prancūzija ir Švedija nepranešė duomenų pagal 5 straipsnį apie daugiau negu 20 % jų jurisdikcijai priklausančių kanalų, kuriems taikomas minėtas straipsnis. Latvija duomenų apie dabartinius kūrinius išvis nepateikė, o Danija pateikė duomenis tik apie mažiau negu 2/3 kanalų, kuriems taikomas minėtas straipsnis.

[10] Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, Italijos statistiniuose duomenyse sistemingai „praleidžiami“ visi palydoviniai ir kabeliniai kanalai, sudarantys apie 50 % visų Italijos jurisdikcijai priklausančių kanalų, kuriems taikomas šis reikalavimas. Komisija šiuos „neįtrauktus“ kanalus laiko kanalais, apie kuriuos „duomenys nepateikti“, todėl toks duomenų neįtraukimas pablogino Italijos reikalavimų pagal 5 straipsnį vykdymo rodiklį (plg. su 1 dokumento 5 rodikliu). 2005 m. Italija ėmėsi naujų priemonių, siekdama teisinę padėtį suderinti su savo pareigomis pagal 5 straipsnį. Komisija toliau atidžiai stebės, kaip Italijoje teisiškai ir faktiškai 5 straipsnis taikomas atitikties Bendrijos teisei požiūriu. Taip pat paminėtina, kad Italija nesilaiko duomenų apie dabartinius kūrinius pateikimo standartų – jie buvo nurodyti kaip visų Europos kūrinių dalis procentais, o ne kaip Europos nepriklausomų kūrėjų kūrinių dalis procentais, dėl to sunkiau atlikti Europos šalių dabartinių kūrinių palyginimą arba nustatyti jų vidurkį ES. Ši duomenų pateikimo praktika turėtų būti suderinta su 5 straipsniu.

[11] 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „ataskaitoje būtų pateikti statistiniai duomenys apie [4] ir 5 straipsniuose minimą laiko dalį kiekvienoje televizijos programoje, priklausančioje tos valstybės narės jurisdikcijai, taip pat kad kiekvienu atveju būtų nurodytos priežastys, dėl kurių nepavyko skirti tos būtinos laiko dalies, bei priemonės, kurių buvo imtasi arba kurios yra numatytos siekiant tai padaryti“.

[12] Iš tiesų tik Prancūzija pasinaudojo šia galimybe: trijų palydovinių arba kabelinių kanalų duomenų skaičiavimas yra grindžiamas programų biudžetu, o šešių antžeminių kanalų – kanalų pajamomis.

[13] Šiame kontekste nepriklausomas „Priemonių, numatytų „Televizijos be sienų“ direktyvos 25 straipsnio a dalyje, skirtų televizijos programų platinimui ir gamybai skatinti, poveikio vertinimo tyrimas“, kurį 2005 m. gegužės mėn. baigė David Graham ir partneriai, padėjo įvertinti 4 ir 5 straipsnių ir įgyvendinimo priemonių ekonominį bei kultūrinį poveikį 15 ES valstybių narių, plg. su http://europa.eu.int/comm/avpolicy/stat/studi_en.htm.

[14] Rekomenduojamos 1999 m. birželio 11 d. gairės, plg. su http://europa.eu.int/comm/avpolicy/regul/twf/art45/controle45_en.pdf.

[15] Plg. su Darbo dokumento 1 dokumentu.

[16] Pavyzdžiui, reikalavimų vykdymo rodiklis (3 ir 4 rodikliai) pablogėjo, nes apie kai kuriuos kanalus nebuvo pateikta duomenų.

[17] Plg. su 3 straipsnio 1 dalimi: iš esmės dauguma valstybių narių pasinaudojo šia galimybe (pvz., studijų kūrinių neįtraukimas Italijoje, teigiama tokioms transliacijoms skirtų programų apibrėžtis Vokietijoje). Šešios valstybės narės (E, F, I, NL, SF, UK) kai kuriems arba visiems transliuotojams taiko didesnės laiko dalies reikalavimus negu numatyta direktyvoje (pvz., Prancūzijoje Europos kūrinių transliavimui reikalaujama 60 % dalies, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose nepriklausomų kūrėjų kūriniams skiriami 25 % ir t. t.).

[18] Išsamiau jų taikymas kiekvienoje valstybėje narėje aprašomas Darbo dokumento 4 dokumente .

[19] 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės, jei įmanoma ir taikydamos atitinkamas priemones, užtikrina, kad vykdydami 6 straipsnio reikalavimus transliuotojai Europos kūriniams paliktų didesnę savo programų transliavimui skirto laiko dalį, išskyrus laiką žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei“.

[20] Plg. su pirmesniu 2.1.1 punktu (1 rodiklis, 1 dokumentas, Darbo dokumentas).

[21] Kadangi ankstesnis požiūris į kanalų, kurių auditorijos dalis yra mažesnė negu 3 % („ de minimis kriterijus“), neįtraukimą į svarstymą pagal 4 straipsnį galėjo būti naudingas siekiant labiau „nulemiančių“ rezultatų, pagrindas tokiam požiūriui „Televizijos be sienų“ direktyvoje nėra numatytas. Be to, Darbo dokumento 7 priede nurodoma, kad skirtumas tarp vidutinio ES Europos kūrinių, kuriuos transliuoja pirminiai kanalai ( 2003 m. 64,45 % ir 63.87 % 2004 m. ) ir kuriuos transliuoja visi kanalai, transliavimui skirto laiko iš tiesų yra labai mažas. Todėl šioje ataskaitoje, kuri kartu pirmą kartą atspindi padėtį 25 ES valstybėse narėse, yra laikomasi kitokios metodologijos ir pateikiamos vidutinės visų kanalų, kuriems taikomas 4 straipsnis, Europos kūriniams skiriamos laiko dalys. Darbo dokumento 7 priede nurodomi kanalai, kurių auditorijos dalis yra didesnė negu 3 %, ir atitinkamos jų Europos kūrinių transliavimui skirto laiko dalys.

[22] 5 straipsnyje nurodyta, kad „tais atvejais, kai galima, ir panaudodamos tinkamas priemones valstybės narės garantuoja, kad transliuotojai ne mažiau kaip 10 proc. savo programų laiko skirtų Europos kūriniams, sukurtiems nuo transliuotojų nepriklausančių kūrėjų, išskyrus žinioms, sporto renginiams, žaidimams, reklamai, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei skirtą laiką arba valstybės narės nuožiūra ne mažiau kaip 10 proc. savo programų biudžeto“.

[23] Kaip apibrėžta 1997 m. birželio 30 d. Direktyvos 97/36/EB 31 konstatuojamojoje dalyje, kurioje numatyta (remiantis neišsamiais kriterijais), kad „[…] valstybės narės, apibrėždamos sąvoką „nepriklausomas kūrėjas“, turėtų atsižvelgti į tokius kriterijus: kam priklauso gamybos kompanija, kiek programų skiriama vienam transliuotojui, kam priklausė antrinės teisės“.

[24] Pažymėtina, kad ir 2003, ir 2004 m. vidutinės Danijos kanalų Europos kūriniams transliuoti skirto laiko dalys buvo didžiausios (plg. su pirmesniu 2.2 punktu), tačiau tuo pat metu labai mažos nepriklausomų kūrėjų kūriniams skirtos dalys rodo, kad Danijoje pačių kanalų kūriniams transliuoti skiriama laiko dalis yra labai didelė.

[25] Kaip pirmiau minėta, Komisija 39 iš 57 2003 m. „neįtrauktų“ palydovinių kanalų laiko kanalais, apie kuriuos „duomenys nepateikti“, o tai blogina reikalavimų vykdymo rodiklį (5 rodiklis).

[26] Komisija 43 iš 60 2004 m. „neįtrauktų“ palydovinių kanalų laiko kanalais, apie kuriuos „duomenys nepateikti“.

[27] T. y. kūriniai, transliuojami penkerius metus nuo jų pagaminimo.

[28] Plg. su Darbo dokumento 2 dokumento 2 diagramoje pateikta apžvalga.

[29] Dabartiniams Europos kūriniams šešerius metus nuolat buvo skiriama daugiau negu viena penktoji viso tokioms transliacijoms skirto laiko, tai atitinka maždaug du trečdalius viso nepriklausomų kūrėjų kūriniams skiriamo laiko. 2003 m. šis santykis buvo net viršytas, ir dabartiniams kūriniams skirtas laikas sudarė daugiau negu 71 % visų nepriklausomų kūrėjų kūriniams skiriamo laiko.

[30] Tačiau absoliučiais skaičiais (palyginti su visu tokioms transliacijoms skirtu laiku) šį teigiamą pokytį atsveria tuo pat metu sumažėjusi nepriklausomų kūrėjų kūrinių dalis.

[31] Plg. su Darbo dokumento 3 dokumentu.