52006DC0122

Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialiniu Reikalų Komitetui ir Regionų Komitetui - Metinė politikos strategija (2007 m.) - Pasitikėjimo stiprinimas veiksmais /* KOM/2006/0122 galutinis */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.3.2006

KOM(2006) 122 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Metinė politikos strategija (2007 m.) Pasitikėjimo stiprinimas veiksmais

TURINYS

Pasitikėjimo stiprinimas veiksmais 3

I dalis. Prioritetiniai 2007 m. veiksmai 6

1. Gerovė 6

2. Solidarumas 8

3. Saugumas ir laisvė 10

4. Europa kaip pasaulinė partnerė 11

5. Europos valdymas ir geresnis reglamentavimas praktikoje 14

II dalis. 2007 m. žmogiškųjų ir finansinių išteklių bendroji struktūra 14

1. Žmogiškieji ištekliai 14

1.1. Su plėtra siejamas pastiprinimas 14

1.2. Indėlis į centrinį fondą 15

1.3. Bendrai turimi žmogiškieji ištekliai keturiems prioritetams 15

2. Finansiniai ištekliai 16

PASITIKėJIMO STIPRINIMAS VEIKSMAIS

Europa ir jos piliečiai gyvena rimtų išbandymų laikotarpiu. Kad juos įveiktų, Europa turi imtis veiksmų. Piliečių pasitikėjimą Europos Sąjungos darbu lemia Sąjungos veikla ir jos pobūdis. Komisijos tikslų pagrindas – veiksmingas politikos įgyvendinimas. Tačiau, kad tai būtų įmanoma, Europos Sąjungos darbas turi būti grindžiamas tikra partneryste siekiant užtikrinti, jog Europos politikos kryptys būtų kuriamos, apibrėžiamos ir įgyvendinamos remiantis tvirtu politiniu sutarimu.

2007 m. į Europos Sąjungą bus priimtos Bulgarija ir Rumunija, jeigu šios šalys tenkins sąlygas, būtinas nuo stojimo dienos įgyvendinti visą acquis . Tęsiantis diskusijoms dėl Europos ateities ir Konstitucinės sutarties, taip pat artėjant Romos sutarties 50-mečiui, dėmesys natūraliai bus skiriamas bendrosioms Europos Sąjungos vertybėms bei tikslams ir klausimui, kaip šiuolaikiška Sąjunga gali atitikti šių dienų europiečių siekius. Naujų programų įgyvendinimas pagal 2007–2013 m. finansines perspektyvas bus apčiuopiamas tokių veiksmų pavyzdys. Tai taip pat turėtų paskatinti diskusijų apie Europos ateitį dalyvius pirmiausia sutelkti dėmesį į tai, kokių veiksmų Europa turėtų imtis atsižvelgiant į D planą (demokratija, diskusijos ir dialogas). Norint susigrąžinti piliečių pasitikėjimą, būtina juos veiksmingai informuoti apie Europos reikalus ir užmegzti tikrą dialogą su jais. Komunikacijos veiksmai įsibėgės 2007 m., kai bus įgyvendintas beveik visas Veiksmų planas, skirtas informavimui apie Europą, o konsultacijos dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos virs veiksmais.

Strateginiai gerovės, solidarumo ir saugumo tikslai, kuriuos Komisija užsibrėžė šios kadencijos pradžioje, gali tapti nuosekliu ES veiksmų politiniu pagrindu. Jie kaip niekada anksčiau svarbūs siekiant įveikti išbandymus ir patenkinti lūkesčius. Šiems tikslams įgyvendinti reikalinga stipri Europa, ir jie nulemia veiksmų kryptį. Bendradarbiaudamos vardan šių tikslų, Europos institucijos gali sukurti tikros pridėtinės vertės ir pateikti Europos žmonėms apčiuopiamų rezultatų.

Metinės politikos strategijos tikslas yra išryškinti pagrindinius prioritetus, iš kurių išsirutulios svarbiausi 2007 m. veiksmai. Prioritetai nustatomi laikantis tęstinumo, palyginti su praėjusiais metais, principo. Numatomi prioritetiniai 2007 m. veiksmai apima daugiau negu dvylikos mėnesių laikotarpį. Kai kuriais iš jų bus pagaliau įgyvendinami 2005 arba 2006 m. priimti sprendimai ar pradėtos konsultacijos. Daugelis šių veiksmų bus užbaigti ar įgyvendinti tik vėliau. Todėl svarbu pamatyti šiuos veiksmus kaip nuoseklaus ir sąveikaus politikos kūrimo proceso dalį, kuriame atskiri veiksmai, kurių imamasi įvairiose srityse Europoje ir už jos ribų, tampa priemonėmis siekiant bendrųjų Europos tikslų.

2007 metais dabartinė Europos Komisija įpusės savo darbą. Kai kurios iš jos pirmųjų politikos iniciatyvų jau bus pradėtos įgyvendinti. Antrosios Komisijos kadencijos pusės pradžia bus pažymėta naujomis veiksmų kryptimis. 2007 metai bus lemtingi penkerių metų strateginių tikslų vykdymo metai. Laiko nėra daug, o 2007 m. turi būti pasiekta konkrečių rezultatų. Kad įvairios daugiametės Europos strategijos būtų patikimos, būtina reali pažanga. Siekiant Europoje sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, pagrindinis tikslas ir toliau turėtų būti ekonomikos augimas. Piliečiams labiausiai rūpi jų darbo vietos, ir šis klausimas turėtų išlikti pagrindiniu Europos prioritetu. Vienas svarbiausių šios Komisijų veiklos uždavinių, žinoma, išliks palaikyti tinkamą išsiplėtusios Europos funkcionavimą ir nuosekliai taikyti Bendrijos politiką bei taisykles visose valstybėse narėse. Šios pagrindinės veiklos kryptys yra pagrindas, kuriuo remiantis gali būti nustatomi nauji politikos prioritetai.

Veiksmų pagrindas

Nuo kadencijos pradžios Komisija kartu su ES partneriais pradėjo svarbias naujas Europos politikos kryptis, taip pat tęsė darbą stengdamasi užbaigti svarbiausias ilgalaikes užduotis. Dabar visa tai tampa naujųjų 2007 m. iniciatyvų pagrindu.

- Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslui aiškumo bei tikslingumo vėl suteikė atnaujinta Lisabonos strategija . Rezultatas – pirmosios 2006 m. nacionalinės reformų programos, kurias galima laikyti šalių indėliu įgyvendinant ekonominę reformą, ir veiksmai ES lygiu pagal Bendrijos Lisabonos programą. Šitai sustiprino Stabilumo ir augimo pakto persvarstymas, pataisyta Socialinė darbotvarkė ir Tvaraus vystymosi strategijos peržiūra. Naująja sanglaudos politika ir naujuoju kaimo plėtros fonu taip pat labai aiškiai siekiama augimo ir darbo vietų kūrimo tikslo.

- 2005 m. spalio mėn. Hemptono teismo rūmuose vykusiame neoficialiame susitikime ES valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė dėl svarbiausių ES veiksmų sričių globalizacijos veikiamame pasaulyje : mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, universitetų, demografinių problemų sprendimo, energetikos, migracijos ir saugumo. Šiose srityse per keletą mėnesių nuo minėto susitikimo buvo pradėtos naujos iniciatyvos, tarp jų Europos technologijų instituto kūrimo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo steigimo ir energijos žaliosios knygos parengimo, tačiau šias sritis būtina integruoti į svarbiausius Europos lygmens veiksmus.

- Užbaigus derybas dėl naujųjų finansinių perspektyvų , šios galės per ateinančius septynerius metus būti Sąjungos veiksmų finansavimo pagrindu; remiantis jomis ištekliai bus sutelkti ties ilgalaikiais politikos prioritetais.

- Hagos programoje buvo pripažinta ypatinga Sąjungos reikšmė laisvės, saugumo bei teisingumo srityje ir pateikta išsami daugiametė Sąjungos programa šioje srityje. Ja iki šiol ir buvo daugiausia vadovaujamasi šiose srityse vykdant Sąjungos veiksmus, kurie bus 2007 m. perorientuoti šių metų birželio mėn. paskelbus pirmąją metinę pažangos suvestinę.

- Be to, Sąjunga užsibrėžė siekti vienas kitą papildančių tikslų didinti gerovę, solidarumą ir saugumą visame pasaulyje, kad užtikrintų, jog atviros rinkos, didesnė konkurencija ir taisyklėmis pagrįsta tarptautinė sistema atvertų naujas galimybes ir paskatintų dinamiškumą Sąjungoje ir už jos ribų. Kaimynystės politika šiuo metu yra įtvirtinta kaip išorės politikos priemonė kartu su plėtros procesu, pradėjus derybas dėl narystės su Kroatija ir Turkija. Europos konsensusas dėl vystymosi yra pirmasis tikras politikos pagrindas, kurį tarpusavyje yra suderinusios visos institucijos.

Į klausimus, kurie Europos Sąjungai bus užduodami būsimosiose Europos diskusijose, įmanoma rasti atsakymus tik vadovaujantis dinamiška Sąjunga, kuri įneštų į Europą realių pokyčių remdamasi šiais politikos pagrindais.

Tikslų įgyvendinimas

2007 m. Komisija siekia paversti šiuos uždavinius tikrove – pasiekti, kad jų įgyvendinimas įgautų reikiamą pagreitį. Ji ketina įgyvendinti anksčiau suderintas politikos kryptis, kurti naujas iniciatyvas, kad nesulėtėtų šių tikslų įgyvendinimo tempas, ir pasirengti antrajai savo kadencijos pusei.

Komisijos veiksmų pagrindas tebebus strateginiai tikslai siekti gerovės, solidarumo ir saugumo tiek pačioje Sąjungoje, tiek visame pasaulyje. Visose šiose srityse Europos Sąjunga gali tiesiogiai prisidėti prie klausimų, kurie šiuo metu yra patys aktualiausi Europos piliečiams, sprendimo. Visaapimantis tikslas – ekonomikos augimas, siekiant kurti daugiau ir geresnių darbo vietų – išlieka tas pats. Jeigu Europa nori išlikti patikima, Lisabonos strategijos poveikis turi būti aiškiai matomas, o pokyčių procesui sušvelninti reikia pasitelkti optimistiškesnę makroekonominę perspektyvą. Europa turi naudotis kiekviena galimybe spartinti reformas ir jas įgyvendinti praktikoje.

2007 m. taip pat bus pateiktos naujos antrosios Komisijos kadencijos pusės kryptys. Komisija kurs ateities planus aktyviai rengdamasi išsamiam Bendrijos biudžeto persvarstymui, po kurio 2008–2009 m. bus paskelbta baltoji knyga.

Šioje metinėje politikos strategijoje pateikiami būsimieji prioritetiniai veiksmai, skirti kiekvienam iš trijų strateginių tikslų ir jų įgyvendinimui; pati strategija taip pat yra dar vienas žingsnis link šių tikslų įgyvendinimo. Vykdant naująsias iniciatyvas, tuo pačiu metu bus konsoliduojamos bei įgyvendinamos anksčiau suderintos ir pradėtos vykdyti politikos kryptys. Kad šioje srityje būtų pasiekta gerų rezultatų, dabartinės Sąjungos politikos kryptys turi būti ir toliau gerai administruojamos ir įgyvendinamos. Paskutiniajame skirsnyje nurodomi ištekliai, reikalingi norint administruoti šias politikos kryptis ir prisitaikyti prie išsiplėtusios Sąjungos poreikių.

Vykdant naująsias iniciatyvas bus visada prisimenamas poreikis išlaikyti aukštus Europos veiksmų kokybės standartus. Europos iniciatyvos turi būti nuoseklios, kryptingos ir tinkamai vertinamos. Kad patvirtintų veiksmų pagrįstumą, Komisija yra įsipareigojusi vykdyti savo pačios iniciatyvų poveikio vertinimus. Visos Europos institucijos už geresnį reglamentavimą yra atsakingos bendrai; visos institucijos atsako už tai, kad priimami sprendimai duotų apčiuopiamų rezultatų.

Metinė politikos strategija teikia galimybę pažvelgti į ateitį. Europos institucijų dialogas, kurį ši strategija paskatins, bus ypač svarbus norint tinkamai pasiruošti būsimajam darbui 2007 metais vadovaujantis bendru požiūriu į tai, kas ir kaip turėtų vykti Europoje. Komisija siūlo šią strategiją remdamasi tokios partnerystės principu ir laukia, kada Europos Parlamentas bei Taryba pareikš savo nuomones apie tai, kam Europa turėtų skirti savo energiją 2007 metais.

I DALIS PRIORITETINIAI 2007 M. VEIKSMAI

1. Gerovė

Pagrindinė Komisijos ilgalaikio ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo strategija šiuo metu yra kaip reikiant įtvirtinta. Atnaujintą Lisabonos strategiją 2005 m. patvirtino Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas. 2006 m. nacionalinėmis reformų programomis bus pasiektas naujas šios strategijos įgyvendinimo etapas ir paaiškės, ties kokiomis sritimis turėtų būti telkiami veiksmai ateityje. Komisija toliau rems valstybių narių veiksmus ir prireikus imsis veiksmų Bendrijos lygiu, siekdama prisidėti prie to, kad 2007 metais būtų galima praktikoje pamatyti pirmuosius apčiuopiamus Lisabonos strategijos rezultatus . Išskiriamos šios keturios prioritetinės sritys:

- žinios, turint aiškius uždavinius patobulinti Europos švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą, kuri paskatins augimą;

- verslas, visų pirma MVĮ, siekiant užtikrinti palankią aplinką ir galimybę gauti finansavimą, padedančius realizuoti Europos verslo potencialą;

- darbo vietos ir gyventojų senėjimas, siekiant panaudoti europiečių gabumus pačiu geriausiu būdu visuose jų gyvenimo etapuose;

- energetika, siekiant skatinti tikrą bendrą požiūrį į saugų energijos tiekimą ir efektyvų naudojimą.

Šie tikslai taps naujųjų 2007 m. iniciatyvų pagrindu. ES politikos kryptys turi būti suderintos su Lisabonos strategija ir padėti siekti jos tikslų. Todėl Komisija tęs valstybės pagalbos veiksmų plano įgyvendinimą. Ji sieks rasti tinkamą pusiausvyrą tarp darbo vietų „lankstumo“ ir užimtumo garantijų, taip pat imsis tolesnių veiksmų po energijos žaliosios knygos, pateikdama išsamesnių pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti Europos energijos rinką. Tuo pačiu metu, siekiant suteikti tvirtą pagrindą ekonomikos augimui, bus ypač svarbūs euro zonos veiklos rezultatai. Kadangi nuo 2007 m. euro zona gali būti plečiama, Komisija aktyviai padės norinčioms į ją patekti valstybėms narėms užtikrinti sklandų ir gerai suplanuotą perėjimą. Be to, Komisija toliau įgyvendins anksčiau įvairiose politikos srityse pradėtus taikyti metodus dėl vienos bendros rinkos kūrimo, ypač svarbiausiose paslaugų bei transporto srityse. Racionalizavus prekių vidaus rinkos reglamentavimo metodą, kartu parengus veiksmingą bei pastovią kontrolės sistemą, visoje Europoje bus užtikrintas tolygus acquis įgyvendinimas. Be to, siekiant Lisabonos strategijos tikslų, labai svarbus uždavinys yra veiksmingas teisėtos migracijos valdymas.

Gerovė: pagrindiniai numatomi 2007 m. veiksmai Lisabonos strategija Metinis pažangos įvertinimas ir sričių, kuriose reikia imtis tolesnių veiksmų, nustatymas. Naujų 2007–2013 m. programų pradžia: 7-oji mokslinių tyrimų pagrindų programa; Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa; „Galileo“; Transeuropiniai tinklai; „Marco Polo“; Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa; „Muitinė 2013“ ir „Fiscalis 2013“. Veiksmai, kuriais siekiama skatinti valstybes nares ir privatų sektorių didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovaciją, pirmiausia remiant naujoviškų prekių ir paslaugų rinkas, padaryti bendrą rinką patrauklią tyrėjams ir gerinti universitetų atliekamus mokslinius tyrimus. Europos kosmoso programos pradžia. Užimtumas Komunikatas dėl lankstumo ir užimtumo garantijų (flexicurity): siekiant pusiausvyros tarp lankstumo ir užimtumo garantijų Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) valdymas Sustiprinta stabilumo bei konvergencijos programų stebėsena ir aktyvesnis dialogas su tomis valstybėmis narėmis, kurios, manoma, atitiks priėmimo į euro zoną reikalavimus. Tolesnis euro zonos funkcionavimo gerinimas remiantis reformuotu Stabilumo ir augimo paktu bei sustiprintu politikos koordinavimu. Energetika ir transportas Pasirengimas įsteigti Europos energijos rinkų stebėjimo tarnybą. Priemonės, padedančios užbaigti kurti elektros energijos ir dujų vidaus rinką. Įvairiarūšio transporto logistikos veiksmų planas, kuriuo siekiama sumažinti transporto grūstis ir transporto išlaidas. Veiksmų plane pagal „NAIADES“ programą numatomos priemonės, skirtos skatinti vidaus vandens kelių transportą ir išnaudoti jo komercinį potencialą. Viena bendra rinka Koncesijų (tolesni veiksmai po Žaliosios knygos dėl viešųjų ir privačių partnerysčių ir dėl Bendrijos viešųjų sutarčių ir koncesijų teisės). Mokėjimo paslaugų pramonės, turint tikslą iki 2010 m. sukurti bendrąją Europos mokėjimų erdvę. Tolesni veiksmai, kuriais siekiama sukurti tikrą finansinių paslaugų vidaus rinką. Kapitalo ir kontrolės proporcingumo (vienas balsas už vieną akciją), siekiant padidinti konvergenciją tarp akcininkų finansinių įnašų ir jų teisės į kontrolę tose bendrovėse, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus. Belaidžių rinkų, įrangos ir paslaugų skatinimo pasitelkiant bendrąjį ES radijo spektro paskirstymo metodą. Gynybos rinkų, nustatant naujas viešųjų pirkimų gynybos srityje taisykles ir supaprastinant su gynyba susijusių produktų perdavimo tvarką, siekiant įveikti rinkos susiskaldymą bei padidinti konkurencingumą šiame sektoriuje. Teisėta migracija Tęsiamas darbas po Teisėtos migracijos politikos plano: teikiami pasiūlymai dėl darbo jėgos migracijos, ypač siekiant palengvinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų priėmimą. |

- 2. Solidarumas

Ekonomikos augimas turi būti derinamas su ekonomine bei socialine sanglauda ir aukšto lygio aplinkos bei žmonių apsauga, neužmirštant ateities kartų ir gerbiant bendrąsias vertybes , nes tai yra tvaraus vystymosi pagrindas. Daugelyje sričių sutariama dėl būsimųjų Sąjungos veiksmų, įskaitant peržiūrėtą Socialinę darbotvarkę ir susitarimą pradėti svarstyti demografinio senėjimo problemą Europos lygiu. 2007 metais bus pradėta vykdyti nauja solidarumo programų karta, kurios pagrindas bus nauja sanglaudos politika ir kaimo plėtra. Vykdant tarpinstitucines derybas dėl vyno, vaisių bei daržovių, bananų ir cukraus rinkų bendro organizavimo reformos ir vėliau šią reformą įgyvendinus bus sukurta galimybė tvariau valdyti šį svarbų turtą. 2007 metais Europa turės įrodyti, kad sanglauda, solidarumas bei aplinkos apsauga joje yra glaudžiai siejami su ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslu . Siekiant šio tikslo bus labai svarbu naujuoju finansiniu laikotarpiu išskirti dalį sanglaudos išlaidų. Ypač daug dėmesio bus skiriama:

- tvaraus valdymo ir gamtinių išteklių apsaugos skatinimui, ypač daug dėmesio skiriant pastangoms stabdyti biologinės įvairovės mažėjimą;

- pasiūlymams dėl ES jūrų politikos , kurie sukurs visaapimantį požiūrį į tvarų jūrinių veiklos sričių vystymąsi ir konkurencingumą;

- energijai , ypač daug reikšmės teikiant atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimui;

- ES įsipareigojimų dėl klimato kaitos vykdymui tobulinant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą;

- 2007 m. bus Europos lygių galimybių metai, taigi reikės imtis konkrečių veiksmų siekiant palengvinti su šeimos problemomis arba su teismo sprendimų vykdymo problemomis susiduriančių piliečių gyvenimą.

Taip pat svarbu toliau užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių teisės aktų, pavyzdžiui, lyčių lygybės, kovos su diskriminacija, laisvo darbuotojų judėjimo ir darbo teisės srityje.

Solidarumas : pagrindiniai numatomi 2007 m. veiksmai Naujų 2007–2013 m. programų pradžia: Europos regioninės plėtros fondas; Sanglaudos fondas; Europos socialinis fondas; Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondas; Kaimo plėtros programos; Europos žuvininkystės fondas; „Progress“; „Life +“; „Veiklus jaunimas“, „Kultūra 2007“; „Media 2007“; „Aktyvių piliečių Europa“; Solidarumas ir migracijos srautų valdymas; Pagrindinės teisės ir teisingumas. Socialinis solidarumas Persvarstyta direktyva dėl įmonių perdavimo. Konsultavimasis su socialiniais partneriais dėl tarptautinių kolektyvinių sutarčių sudarymo derybų. Teisės aktų dėl darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais supaprastinimas. Tolesnis darbas po Žaliosios knygos dėl darbo teisės raidos. Europos informacijos ir ryšių technologijų strategija, pabrėžiant tikslą skatinti socialinę integraciją ir nepriklausomą gyvenseną senėjančioje visuomenėje. Teisingumas ir vidaus reikalai Tolesni veiksmai po žaliųjų knygų dėl paveldėjimų ir testamentų, sutuoktinių turto režimo bei banko sąskaitų arešto. Žalioji knyga ir politikos planas dėl Bendros Europos prieglobsčio suteikimo sistemos antrojo etapo pradžios. Žalioji knyga dėl efektyvaus teismo sprendimų vykdymo užtikrinimo. Minimalūs standartai, susiję su įrodymų rinkimu ir tvarkymu siekiant tarpusavio žinybingumo. Komunikatas dėl kovos su narkotikais politikos ir dėl naujų narkotikų vartojimo bei narkotikų rinkų tendencijų nustatymo, stebėsenos ir reagavimo į jas mechanizmų. Komunikatas dėl darnesnio pagrindinių Duomenų apsaugos direktyvos nuostatų aiškinimo. Tvarus išteklių valdymas bei naudojimas ir aplinkos apsauga ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos persvarstymas ir pasiūlymas dėl anglies dvideginio surinkimo bei geologinio saugojimo. Nauja iniciatyva dėl aplinką tausojančių viešųjų pirkimų, kaip Tvarios gamybos ir vartojimo veiksmų plano dalis. Naujos švarių anglies technologijų plėtros bei demonstravimo struktūros. Naujosios ES Cheminių medžiagų agentūros įsteigimas Helsinkyje ir teisės aktų dėl naujojo cheminių medžiagų reglamentavimo (REACH) įgyvendinimas. Direktyvų dėl buveinių ir paukščių persvarstymas siekiant, kad šios atitiktų naujausias mokslines žinias. Konsultacijų pagal žaliąją knygą dėl būsimos jūrų politikos užbaigimas ir veiksmų plano pristatymas. |

- 3. Saugumas ir laisvė

Norint užtikrinti saugumą bei teisingumą ir šiuolaikinių rizikos rūšių valdymą , ES lygmens veiksmai šiose srityse turi būti efektyvūs. 2005 m. Hagos programoje numatyta, kaip 2005–2009 metais Europoje galima pasiekti laisvės, saugumo ir teisingumo politikos pažangos; Pirmasis vertinimas bus atliktas antrąjį 2006 m. pusmetį.

Svarbiausiu 2007 m. uždaviniu taps migracijos bei pasienio kontrolė kartu panaikinant naujųjų valstybių narių vidaus sienų kontrolę bei tarpusavio kontrolę ir išplečiant Šengeno erdvę , prieš tai įsitikinus, kad tenkinamos visos būtinos sąlygos ir imtasi papildomų priemonių. Be to:

- ypač svarbi bus kova su nusikalstamumu bei smurtu, siekiant iniciatyvomis sumažinti naudojimosi Europa be sienų nusikalstamais tikslais mastą;

- kitomis priemonėmis bus siekiama užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą baudžiamųjų nusikaltimų tyrimą visoje ES.

Piliečių saugą ir apsaugą užtikrins sustiprinta prevencija . Ypač svarbi ES veiksmų sritis bus apsauga nuo ligų bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, taip pat ES gebėjimo greitai reaguoti į didelius teroristinius išpuolius ir kitas nelaimes gerinimas. Taip pat bus siekiama sustiprinti branduolinių objektų kontrolę taikant naują saugos kontrolės metodą ir užtikrinant radiacinę saugą.

Saugumas: pagrindiniai numatomi 2007 m. veiksmai Naujų 2007–2013 m. programų pradžia: Saugumas ir laisvių apsauga; Pagrindinės teisės ir teisingumas; Greitojo reagavimo ir pasirengimo didelio masto ekstremalioms situacijoms priemonė; naujasis Solidarumo fondas; Sveikatos ir vartotojų apsauga. Teisingumas ir vidaus reikalai Šengeno informacinės sistemos (ŠIS II) ir Vizų informacinės sistemos (VIS), naudojančių biometriką, taikymo pradžia ir su tuo susijęs Tarybos sprendimas dėl sienų su naujosiomis valstybėmis narėmis ir tarp jų kontrolės panaikinimo. Iniciatyvos dėl: liudytojų bei asmenų, bendradarbiaujančių su teismo procesu kovoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, apsaugos; šaunamųjų ginklų eksporto ir importo licencijų sistemos. Komunikatai dėl: juridinių asmenų skaidrumo siekiant sumažinti pažeidžiamumą organizuoto nusikalstamumo infiltracijos atžvilgiu; kovos su neteisėta tarpvalstybine prekyba ribotos apyvartos arba draudžiamomis prekėmis; žvalgybine informacija pagrįstos teisėsaugos veiklos skatinimo visoje Sąjungoje. Sveikata ir sauga Aplinkos ir saugumo pasaulinės stebėsenos (GMES) žemės naudojimo stebėsenos, krizių valdymo ir vandenynų stebėsenos tarnybų darbo pradinis etapas. Bendrijos lygiu sukurti saugių, aukštos kokybės ir veiksmingų sveikatos paslaugų sistemą sustiprinant bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir suteikiant aiškumo bei tikrumo Bendrijos teisės taikymui sveikatos paslaugoms bei sveikatos priežiūrai. Sustiprinti ir supaprastinti Europos reagavimo į grėsmes sveikatai struktūras, ypač sukuriant gripo srityje dirbančių pareigūnų aukšto lygio Europos tinklą. Nauja ES gyvūnų sveikatos strategija, kuri apims ligų prevencijos politiką, sustiprins suderinamumą su kitomis ES politikos kryptimis ir efektyviau naudos finansinius išteklius. |

- 4. Europa kaip pasaulinė partnerė

Europos institucijos turi toliau tęsti darbą už ES ribų siekdamos savo strateginių tikslų praktinio skatinimo ir apsaugos. Nė vieno iš šių tikslų Europa negali pasiekti viena . Šių tikslų vykdymui tiesioginį poveikį turi visos svarbiausios Europos išorės politikos kryptys:

- prekybos srityje 2007 metais veikiausiai bus pasiekti pirmieji Dohos derybų raundo rezultatai, turintys konkrečiu būdu išreikšti ES solidarumą su besivystančiu pasauliu ir kartu užtikrinti naujų rinkų atvėrimą Bendrijos prekėms bei paslaugoms;

- 2007 m. į Europos Sąjungą turėtų būti priimtos Bulgarija ir Rumunija , jeigu šios šalys laiku įvykdys sąlygas, būtinas nuo pirmosios stojimo dienos įgyvendinti visą acquis ; Komisija šiuo metu baigia rengti savo vertinimą, kurį turi pateikti iki 2006 m. gegužės, o Europos Taryba šiais metais turėtų priimti galutinį sprendimą;

- Vakarų Balkanų stabilizavimo pažanga, o ypač Kosovo statuso išaiškinimas ir svarbiausių klausimų svarstymo pradžia derybose su Turkija bei Kroatija labai prisidės prie bendro Europos saugumo bei stabilumo ir sutvirtins jos ilgalaikės gerovės pamatus;

- su šalimis partnerėmis Europos kaimynystėje bus toliau stiprinami ryšiai įgyvendinant veiksmų planus ir bendradarbiaujant regioniniu bei tarptautiniu lygiu. Sujungiant reguliavimo sistemas, siekiant sudaryti palankias sąlygas prekybai bei investicijoms, daugiausia dėmesio bus skiriama energijai;

- užbaigus derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) su Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis , prasidės naujas Europos santykių su AKR šalimis partnerėmis etapas, kuriame bus skatinamas regioninės integracijos dinamiškumas ir kuriama galinga plėtros priemonė, apimanti patikimų prekybos taisyklių, didesnių rinkų kūrimo ir prie AKR šalių poreikių pritaikytų paramos priemonių tarpusavio derinimą;

- ES taip pat turės toliau stengtis veiksmingiau bei darniau prisidėti prie konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir taikos kūrimo , skubiai sutelkdama savo išteklius ir specialiąsias žinias. Daugiau dėmesio bus skiriama šalių partnerių vykdomoms reformoms žmogaus teisių bei demokratijos srityje ir atidesniam rinkimų stebėjimui.

Įgyvendinant šiuos tikslus bus ypač svarbu, kad padidintas politikos suderinamumas įgytų konkrečią išraišką, o sustiprinta Bendrijos išorės veiksmais teikiama pagalba būtų veiksminga . Bendra užsienio ir saugumo politika, Bendrijos užsienio politikos kryptys ir vidaus politikos išorės aspektai turi būti geriau derinami tarpusavyje.

Išorinis poveikis: pagrindiniai numatomi 2007 m. veiksmai Naujų 2007–2013 m. programų pradžia: Pasirengimo narystei priemonė; Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė; Vystymąsi remiančio bendradarbiavimo ir ekonominio bendradarbiavimo priemonė; Stabilumo priemonė. Plėtra, kaimynystė ir Rusija Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Kopenhagos kriterijų atitikties stebėsena. Sutartinių santykių su Serbija ir Juodkalnija persvarstymas ir Kosovo statuso išaiškinimas. Finansinės paramos Kipro turkų bendruomenei ir prekybos su ja klausimų peržiūra. Vedamos derybos su Ukraina dėl susitarimo, pakeisiančio dabartinį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Derybų su Rusija pradėjimas dėl susitarimo, pakeisiančio dabartinį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Tolesnis dalyvavimas Artimųjų Rytų taikos procese, taip pat dalyvavimas sprendžiant kitus „įšaldytus“ konfliktus. Kitos pasaulio šalys Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) su šešiais AKR regionais sudarymas, siekiant pradėti juos įgyvendinti nuo 2008 m. sausio 1 d. Paramos cukraus reformos paveiktoms AKR šalims didinimas. Dohos derybų užbaigimas ir susitarimų įgyvendinimo pradžia. Tolesnis EB pajėgumo reaguoti į tarptautines gamtines ar žmogau sukeltas krizes didinimas koordinuojant veiksmus su Taryba. ES pagalbos veiksmingumo stiprinimas bendru su valstybėmis narėmis programavimu. Užtikrinimas, kad ES vidaus politika labiau prisidėtų prie tūkstantmečio plėtros tikslų darbotvarkės dėl vystymosi politikos darnos įgyvendinimo. Derybos dėl naujo ES ir Kinijos pagrindų susitarimo. Praėjus penkeriems metams nuo 2002 m. Pasaulio vadovų susitikimo dėl tvaraus vystymosi, ES pažangos vykdant prisiimtus įsipareigojimus įvertinimas ir svarbiausių būsimų penkerių metų uždavinių įvardijimas. Tarptautinio atsinaujinančių energijos šaltinių fondo įgyvendinimas ir tarptautiniais veiksmais pasiektos pažangos siekiant sustabdyti klimato kaitą subendrinimas. Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis dėl migracijos valdymo gerinimas; bendrųjų standartų dėl trečiųjų šalių piliečių grąžinimo priėmimas ir readmisijos susitarimų išplėtimas. Bendrijos maisto saugos mokymų, kuriuose galėtų dalyvauti besivystančių šalių atstovai, pradžia, Bendrijos standartų skatinimas bei aiškinimas ir tarptautinės prekybos saugiu maistu gerinimas. |

- 5. EUROPOS VALDYMAS IR GERESNIS REGLAMENTAVIMAS PRAKTIKOJE

Vykdydama savo geresnio reglamentavimo įsipareigojimą, Komisija pasiekė realios pažangos. Daugiausia dėmesio ji skyrė savo politikos bei teisės aktų leidybos pasiūlymų gerinimui sistemingai vertinant jų ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai. Komisija užsibrėžė toliau gerinti savo poveikio vertinimo sistemos kokybę, o išorinio vertinimo, kurio metu buvo įvertintas pats Komisijos poveikio vertinimo procesas, rezultatai 2007 metais suteiks šiai diskusijai naujos medžiagos.

Antroji pagrindinė pažangos sritis yra susijusi su supaprastinimu . 2007 metais bus vykdoma daug Komisijos trimetėje tęstinėje programoje numatytų supaprastinimo iniciatyvų. Ši programa apima įvairias sritis nuo aplinkos (pvz., atliekų, pramoninių išmetamųjų teršalų bei ozono sluoksnio sričių) iki pramonės (pvz., statybos, automobilių, kosmetikos bei medicinos prietaisų sektorių) bei darbo teisės atnaujinimo, vartotojų teisių skatinimo ir svarbiausių vidaus rinkos sektorių (finansinių paslaugų reguliavimas ir pašarų (gyvūnų mitybos) bei maisto produktų ženklinimo). Supaprastinimo tikslas siejamas ne tik su Europos vidaus klausimais – jis taip pat tapo naujosios siūlomos 2007–2013 m. išorės finansinių priemonių struktūros pagrindu. Be to, Komisija, gerindama dialogą su valstybėmis narėmis tam, kad Bendrijos teisės aktai būtų įgyvendinami laiku ir veiksmingai bei tinkamai taikomi, įskaitant tas sritis, kuriose veiksmų reikia imtis pirmiausia, toliau gerina savo Bendrijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo darbą. Komisija dalijasi šia atsakomybe dėl geresnės teisėkūros su Taryba ir Parlamentu. Kad geresnio reglamentavimo siekiai duotų rezultatų, reikalingos visų šalių pastangos.

Kad įgytų didesnį Europos piliečių pasitikėjimą, Komisijai taip pat būtina moderni, veiksminga ir atskaitinga administracija, kuri įgyvendintų jos politiką. Atsižvelgdama į tai, ji dės pastangas, kad Europos Audito Rūmai pateiktų besąlyginę teigiamą nuomonę dėl ES biudžeto finansinio valdymo ir kad padidėtų lėšų skirstymo ir sprendimų priėmimo skaidrumas.

II DALIS. 2007 M. žMOGIšKųJų IR FINANSINIų IšTEKLIų BENDROJI STRUKTūRA

1. Žmogiškieji ištekliai

1.1. Su plėtra siejamas pastiprinimas

Remdamasi Komisijos įvertinimu Biudžeto valdymo institucija patvirtino, kad būtina pasamdyti papildomai reikalingų 3 960 darbuotojų nuo 2003 iki 2008 m. siekiant suteikti Komisijai galimybę išplėsti savo veiklą į dešimtį naujųjų valstybių narių ir įvykdyti savo institucinius įsipareigojimus. Per paskutiniuosius ketverius metus buvo prašoma sukurti 2 680 naujų darbo vietų, o 2007 m. numatoma prašyti sukurti dar 640 papildomų darbo vietų. Remdamasi savo praeitų metų lapkričio mėn. pateiktu komunikatu dėl būsimojo Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą poveikio Komisijos žmogiškiesiems ištekliams, kuris buvo įvertintas 850 naujų darbuotojų, dėl kito 2007 metais numatomo plėtros etapo Komisija prašo 250 naujų darbo vietų. Naujų darbuotojų priėmimas – būtinas pagrindas, kuriuo remiantis bus galima tęsti Bendrijos programų valdymą ir kontrolę, o taip pat įgyvendinti Bendrijos acquis išsiplėtusioje Sąjungoje. Naujus išteklius Komisija panaudos naujoms užduotims, atsiradusioms po plėtros, spręsti ir keturiems savo prioritetams tiek, kiek jie siejasi su išsiplėtusia Sąjunga, tęsti.

1.2. Indėlis į centrinį fondą

Be naujų darbo vietų, Komisija turi mobilizuoti papildomus išteklius prioritetinių, nuo plėtros nepriklausomų iniciatyvų įgyvendinimui. Ji siūlo tai padaryti perskirstant darbo vietas departamentuose ir tarp departamentų. Kaip ir ankstesniais metais, siūloma sudaryti centrinį darbo vietų perskirstymo fondą, į kurį būtų įtraukiamas visas personalas ir kuris būtų nustatytas 1 % viso personalo. Neigiamų prioritetų nustatymas ir kiti personalo perskirstymo būdai pagal prioritetinius poreikius bus vertinami kaip esminiai elementai, pateisinantys naujų išteklių prašymus. Visos sutaupomos lėšos, atsirandančios dėl laikino darbuotojų samdymo (pavyzdžiui, planuojamas TEN vykdomosios agentūros įkūrimas), ar dėl didesnio našumo sutaupomos lėšos (pavyzdžiui, vertimo žodžiu sektoriuje įgyvendinus iniciatyvų paklausos valdymą) turi būti nukreipiami į prioritetus. Komisija taip pat skirstys darbo vietas laikinuoju pagrindu laikinoms užduotims, sukurdama lankstesnį ir dinamiškesnį skirstymo procesą ateičiai.

1.3. Bendrai turimi žmogiškieji ištekliai keturiems prioritetams

Toliau esančioje lentelėje pateikiama pagal prioritetus ir šaltinius išdėstyta prognozės santrauka, nurodanti, kiek žmogiškųjų išteklių prireiks naujoms iniciatyvoms pradėti ir vykdomiems veiksmams sustiprinti.

2007 m. MPS prioritetai | Nauji ištekliai, susiję su plėtra | Darbo vietų perskirstymas tarp departamentų | Darbo vietų perskirstymas departamentų viduje | Bendrai turimi ištekliai prioritetams |

1. Gerovė | 98 | 30 | 67 | 195 |

2. Solidarumas | 97 | 29 | 73 | 199 |

3. Saugumas | 66 | 12 | 25 | 103 |

4. Išorinis poveikis | 28 | 124 | 25 | 177 |

Egzistuojančios veiklos išplėtimas išsiplėtusioje Sąjungoje (įskaitant palaipsnį pasirengimui narystei skirtų veiksmų nutraukimą) | 614 | 50 | 151 | 815 |

IŠ VISO | 903 | 245 | 341 | 1489 |

Naujų išteklių, susijusių su plėtra, skyrimas atskiroms politinėms sritims bus baigtas rengiant 2007 metų preliminarų biudžeto projektą, įskaitant etatinių darbo vietų ir laikinai samdomo personalo paskirstymą.

2. Finansiniai ištekliai

MPS sprendime paprastai išsamiai aprašomi nauji finansiniai ištekliai, paskirstyti konkrečioms politikos sričių iniciatyvoms, pateikiami kaip dabartinio finansinio programavimo variacijos. Tačiau kadangi finansinis programavimas priklauso nuo finansinių perspektyvų, 2007 m. metinėje politikos strategijoje išimties tvarka finansiniai ištekliai neaptariami. Nepaisant to, finansinis programavimas bus užbaigtas kartu su preliminariu biudžeto projektu ir vėliau Komisijos priimtas, kai tik bus pasiektas institucijų susitarimas dėl finansinių perspektyvų.