Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl kovos su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse 2006-2009 m. /* KOM/2005/0654 galutinis */
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 15.12.2005 KOM (2005) 654 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI dėl kovos su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse 2006–2009 m. KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI dėl kovos su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse 2006–2009 m. Įvadas Šiame komunikate vadovaujamasi Komisijos darbo dokumente „Suderintas ir integruotas kovos su ŽIV (AIDS) Europos Sąjungoje ir jos kaimynystėje metodas“ nustatytais principais ir prioritetais ir numatomos pagrindinės veiklos kryptys iki 2009 m. pabaigos. Priede pateikiamas išsamus dabartinio etapo veiksmų planas. Daugelį šių veiksmų reikia įgyvendinti bendromis jėgomis su partneriais ir glaudžiai dalyvaujant valstybių narių suinteresuotosioms šalims. Šiame dokumente į vieną sujungiamos ES politikos kryptys ir turimos priemonės, tiesiogiai susijusios ir svarbios kovojant su ŽIV/AIDS. Išorės veiksmų atžvilgiu šis komunikatas visiškai atitinka bendras politines nuostatas ir padeda jas įgyvendinti[?]. ŽIV/AIDS strategijos yra glaudžiai susijusios su bendrų Europos vertybių – žmogaus saugumo, žmogaus teisių apsaugos, įskaitant seksualines ir reprodukcines teises, mažumų teisių ir migrantų, pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų pagrindinių teisių – skatinimu. Teminiuose šio dokumento skyriuose (2–6 skyriai) įvardyti tikslai atitinka JTGASS[?], Dublino ir Vilniaus[?] deklaracijose prisiimtus įsipareigojimus. 7 skyriuje nagrinėjamos galimybės gerinti ŽIV/AIDS politikos įgyvendinimą Rusijoje ir šalyse, kuriose vykdoma Europos kaimynystės politika[?]. Paskutiniame 8 skyriuje apibrėžiami visų partnerių ateityje laukiantys įsipareigojimai ir apibūdinamos pažangos stebėsenos galimybės. 1 pav. parodyta ŽIV/AIDS epidemijos būklė Europoje ir Viduržemio jūros regione. Išsamesnės informacijos apie epidemijos raidą galite rasti www.eurohiv.org. [pic] Komisija yra susirūpinusi dėl sumažėjusio dėmesio prevencijai, kuri yra visos kitos veiklos visapusiškai kovojant su ŽIV/AIDS kertinis akmuo. Jei aktyviai neskatinsime pirminių prevencijos priemonių, tokių kaip švietimas, prezervatyvų naudojimas ir žalos mažinimo priemonės (pvz., adatų ir švirkštų keitimas), negalėsime pasiekti jokių kitų nustatytų tikslų (tokių kaip įveikti vaiko užkrėtimo per motiną problemą arba padaryti gydymą visiems prieinamą). Taip pat reikia daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių klausimams, priežiūrai ir konkrečioms pažeidžiamoms grupėms skirtai veiklai[?]. Vertingiausias ES veiklos ŽIV/AIDS srityje elementas yra politinis vadovavimas ir palaikymas. Komisija ir toliau sieks, kad su ŽIV/AIDS susiję klausimai neišnyktų iš politinės darbotvarkės ir bus pavyzdys kovoje su atskirtimi ir diskriminacija; skatins, kad visiems būtų teikiamos prevencijos paslaugos, gydymas antiretrovirusiniais vaistais (ARV), o leidžiamus narkotikus vartojantiems asmenims – žalos mažinimo paslaugos. Be to, ES arba Europos mastu galima koordinuoti veiklą, sudaryti sąlygas bendrai žinių bazei kurti, taikyti bendras sprendimų priėmimo priemones ir skirti papildomų lėšų valstybių veiklai, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoms šioje srityje finansuoti ir taip padidinti kitais lygmenimis atliekamo darbo vertę. Visuomenės dalyvavimas Siekiama, kad pilietinė visuomenė aktyviau dalyvautų visose kovos su epidemija srityse, įskaitant politikos formavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. ********** Nuo Dublino konvencijos Komisija įtraukia pilietinės visuomenės[?] organizacijas į ŽIV/AIDS ekspertų grupės, kuri dabar tapo ŽIV/AIDS pilietinės visuomenės forumu ir pirmą kartą susirinko 2005 m. rugsėjį, veiklą. Tai yra neoficiali darbo grupė, sudaranti sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant tas, kurios atstovauja ŽIV užsikrėtusiems arba AIDS sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems, dalyvauti formuojant ir įgyvendinant politiką bei keistis informacija. Forume dalyvauja 30 organizacijų iš įvairių Europos šalių, atstovaujančių įvairias veiklos kryptis. Veikla Komisija sudarys sąlygas pilietinei visuomenei, ypač ŽIV užsikrėtusiems arba AIDS sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems, aktyviai dalyvauti politikos formavime, įgyvendinime ir stebėsenoje. Komisija ragina regionų ir nacionalines valdžios institucijas sudaryti palankias sąlygas nevyriausybinėms ir bendruomeninėms organizacijoms[?] egzistuoti ir dalyvauti formuojant, įgyvendinant ir kontroliuojant ES ir kitų Europos valstybių politiką. Partnerystė su privačiuoju sektoriumi Jau dabar ŽIV/AIDS turi įtakos daugelio įmonių konkurencingumui. Likusioms įmonėms yra didelė tikimybė būti paveiktoms, nepriklausomai nuo to, ar ŽIV/AIDS yra labai ar mažai paplitęs. 2004 m. Pasaulio ekonomikos forumo[?] atliktos apklausos duomenimis, Vakarų Europoje 10 % vadovų mano, kad ŽIV/AIDS turės įtakos jų verslui, Rytų Europoje – 19 %. Komisija yra Mikrobicidų kūrimo aljanso ( Alliance for Microbicide Development ) bei Pasaulio ŽIV vakcinos programos ( Global HIV Vaccine Enterprise ) partnerė ir pradėjo bendradarbiauti su Pasaulio verslo koalicija ( Global Business Coalition ), vaistų pramonės atstovais ir kitomis remiančiomis įmonėmis, kad nustatytų bendros kovos su ŽIV/AIDS veiklos galimybes. Veikla Komisija ragina Europos įmones įsitraukiant į Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos[?] [?] (UNICE) veiklą ir kitomis priemonėmis labiau kovoti su epidemija ir prisidėti prie šios strategijos įgyvendinimo. Priežiūra Tikslai: - tobulinti ir suderinti priežiūros sistemas, skirtas epidemijai, rizikingam elgesiui ir pažeidžiamumui ŽIV/AIDS atžvilgiu nustatyti ir stebėti; - prisidėti prie duomenų apie sergamumą ir ligotumą bei informacijos apie kitas lytiškai plintančias infekcijas, C hepatitą, B hepatitą ir tuberkuliozę teikimo, ypač didžiausios rizikos ir pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse; - remti ŽIV tyrimų priežiūrą. ********** Šiuo metu ŽIV/AIDS priežiūrą Europoje koordinuoja Europos AIDS epidemiologinės stebėsenos centro (EuroHIV)[?] priežiūros tinklas, kurį bendrai finansuoja Europos Komisija pagal Visuomenės sveikatos programą[?]. Nuo 2008 m. už šį tinklą bus atsakingas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC)[?]. Kadangi viena iš ELPKC užduočių yra integruotas priežiūros tinklų valdymas, jis taip pat sieks vengti ŽIV, tuberkuliozės, kitų lytiškai plintančių ligų (LPL), B hepatito (HBV) ir C hepatito (HCV) priežiūros sistemų dubliavimosi ir skatins jų sinergiją. ŽIV atvejų registravimas tapo pagrindine epidemijos stebėsenos Europoje priemone. Todėl labai svarbu surinkti duomenis iš visų Europos valstybių, o šiuo metu taip nėra. Kad strategijos būtų geresnės ir priemonės būtų taikomos tikslingiau, reikia turėti daugiau informacijos apie su rizikingu elgesiu susijusius veiksnius, pavyzdžiui, prezervatyvų naudojimą ar adatų bei švirkštų keitimą. Šalyse, kuriose yra mažesnis ŽIV ligotumas, reikėtų taip organizuoti priežiūrą, kad būtų pastebimi ankstyvieji ŽIV atsiradimo gyventojų grupėse, kurių rizika užsikrėsti yra didesnė, ženklai. Kad būtų lengviau planuoti būsimą gydymo ir paslaugų poreikį, taip pat reikėtų žinoti naujai užsikrėtusiųjų skaičių per metus [ŽIV sergamumą]. Šiuo metu dauguma naujai užregistruojamų atvejų iš tikrųjų yra jau prieš daugelį metų užsikrėtę asmenys. ŽIV jautrumo ARV vaistams stebėsena turėtų tapti neatsiejama nacionalinių ir Europos ŽIV priežiūros sistemų dalis. Veikla Komisija skatins vykdyti priežiūrą, nes ji yra svarbus bet kokios kovos su ŽIV/AIDS strategijos ir politikos pagrindas. Komisija esamomis struktūromis[?] rems imlumo duomenų rinkimą bei analizę ir šiam tikslui sudarys sąlygas naudotis esamomis ES finansinėmis priemonėmis. Valstybės narės, apsvarstydamos galimybę naudotis ES finansinėmis priemonėmis, turėtų užtikrinti, kad šiam tikslui būtų išteklių [personalo, lėšų, įrangos] ir gebėjimų. Glaudžiai bendradarbiaudama su ELPKC, valstybėmis narėmis, kaimyninėmis šalimis ir kitais partneriais, Komisija: - padės nustatyti užregistruotų ŽIV atvejų geografinį paplitimą; - naujai įvertins AIDS priežiūros tikslus ir į integruotą priežiūros sistemą įtrauks naujų atvejų registravimą; - sukurs atitinkamų prevencijos rodiklių standartą; - nustatys ŽIV sergamumo lygį Europoje; - padės sukurti didelės rizikos grupių atstovų priežiūros programą[?]; - padės įgyvendinti praktinius konfidencialumo problemos sprendimus. Užsikrėtimo ŽIV prevencija Tikslai: - sudaryti sąlygas įgyvendinti visai visuomenei ir tikslinėms grupėms skirtas ŽIV prevencijos priemones; - užtikrinti, kad visi gyventojai galėtų naudotis informacija, švietimu ir paslaugomis, mažinančiais jų pažeidžiamumą ŽIV/AIDS atžvilgiu; - gerinti priklausomybės nuo narkotikų gydymo, prevencijos priemonių, o leidžiamus narkotikus vartojantiems asmenims – ir žalos mažinimo priemonių prieinamumą; - tenkinti migruojančių asmenų poreikius ir reikalavimus be diskriminacijos gauti informaciją, prevencijos priemones, gydymą, globą ir paramą; - remti prevencijos metodų stebėseną ir vertinimą. ********** Kadangi nėra vakcinos ar gydomųjų priemonių, prevencija lieka kovos su ŽIV/AIDS kertiniu akmeniu. Norint pasiekti kitose srityse nustatytų tikslų, būtina plačiai įgyvendinti pirminės prevencijos priemones, teikti žalos mažinimo paslaugas ir savanoriškas konsultacijas, sudaryti sąlygas pasitikrinti, šviesti visuomenę ir skatinti prezervatyvų naudojimą. Daugelyje Europos šalių yra įrodymų, kad ŽIV plitimui galima užkirsti kelią, sustabdyti ir apgręžti tendencijas pasiteisinusiomis, įrodymais paremtomis intervencijos priemonėmis. Sprendžiant iš ŽIV epidemiologinės situacijos ES ir kaimyninėse šalyse, reikia aktyviau teikti prevencijos priemones, skirtas plačiajai visuomenei ir konkrečioms grupėms – jaunimui, moterims, leidžiamus narkotikus vartojantiems asmenims, vyrams, santykiaujantiems su vyrais, komercinio sekso darbuotojams, kaliniams ir migruojantiems asmenims. Numatoma, kad 2002–2010 m. visame pasaulyje apsikrės 45 milijonai žmonių[?], ir yra apskaičiuota, kad taikant visapusiškas ŽIV prevencijos priemones šį skaičių būtų galima sumažinti 63 %. Kasmet ŽIV/AIDS užsikrėtusiųjų skaičius auga greičiau negu prevencijos paslaugų teikimas. Jungtinių Tautų duomenimis[?], šiuo metu pasaulyje yra 13 milijonų asmenų, vartojančių leidžiamus narkotikus (AVLN). Apskaičiuota, kad vien Rusijoje jų yra 1,5 mln.[?], t.y. daugiau negu 11 % viso pasaulio užsikrėtusiųjų. Be to, remiantis naujausiomis ataskaitomis[?], galimybę naudotis žalos mažinimo priemonėmis Rytų Europoje turi 7,6 % AVLN. Prevencija yra glaudžiai susijusi su gydymu, nes kuo prieinamesnis tampa ARV gydymas, tuo daugėja besikreipiančių dėl savanoriškos konsultacijos ir išsitirti, o tai pagerina ŽIV prevenciją. Geresnė prevencija savo ruožtu mažina atskirtį ir diskriminaciją, kurios tebetrukdo sėkmingai veiklai. Kita kliūtis gali būti šiuo metu vykdomų prevencijos programų veiksmingumas ir bendra kokybė, nes jos tebėra menkai vertinamos ir kontroliuojamos. Vienas Vilniaus konferencijos[?] prioritetų ir toliau išlieka spręsti vaiko užkrėtimo per motiną problemą. Komisija šiuo klausimu konsultavosi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir ekspertais ir toliau sieks nustatyti, kuriose srityse reikia imtis ES lygio priemonių. Veikla Komisija skatins įgyvendinti visapusiškas prevencijos programas ir jas išplėsti, kad būtų galima padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Visuomenės sveikatos programoje Komisija skirs prioritetą seksualinės ir reprodukcinės sveikatos sričiai: novatoriškoms saugaus sekso skatinimo strategijoms kurti ir stiprėjančioms rizikingo jaunuolių elgesio tendencijoms mažinti. Komisija parengs ataskaitą apie vaikų užkrėtimo per motiną situaciją Europoje. Ja bus remiamasi planuojant tolimesnius veiksmus. 4.1 Su priklausomybe nuo narkotikų susijusios žalos sveikatai mažinimas 2004 m. gruodį Taryba priėmė ES kovos su narkotikais strategiją 2005–2012 m., o 2005 m. birželį – strategijos įgyvendinimui skirtą ES kovos su narkotikais veiksmų planą 2005–2008 m. ŽIV/AIDS prevencija yra pagrindinis Kovos su narkotikais veiksmų plano elementas. Plane raginama nacionaliniu ir regiono lygmenyse vykdyti integruotas visapusiškas programas. ES kovos su narkotikais politikos įgyvendinimas turėtų būti derinamas su ŽIV/AIDS politika. Šios dvi politikos gali viena kitą papildyti, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų srityje. Kovos su narkotikais veiksmų plane raginama tirti veiksmingos intervencijos būdus siekiant užkirsti kelią ŽIV/AIDS ir atlikti tyrimus siekiant nustatyti apsauginius veiksnius šalyse, kuriose ŽIV/AIDS ligotumas tarp narkotikus vartojančių asmenų yra mažas. Komisija parengs ataskaitą apie pažangą įgyvendinant 2003 m. Tarybos rekomendaciją dėl su priklausomybe nuo narkotikų susijusios žalos sveikatai prevencijos ir mažinimo [?] . Pagal šią ataskaitą bus nuspręsta, kokių priemonių reikia imtis ateityje. Veikla Komisija ragina valstybes nares teikti daugiau ir labiau prieinamų žalos mažinimo paslaugų siekiant išvengti su narkotikų vartojimu susijusių pavojų sveikatai ir mirčių. Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad pakaitinio gydymo pasiūla atitiktų paklausą. 4.2 Švietimas ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų (LPI) prevencija yra įmanoma tik žinias derinant su sveikesniais elgsenos įpročiais. Todėl labai svarbu, kad mokyklose ir kitose švietimo įstaigose vykdomos sveiko gyvenimo įgūdžių ugdymo programos būtų ŽIV/AIDS prevencijos dalis. Mokyklos ir kitos švietimo įstaigos taip pat gali padėti mažinti su ŽIV/AIDS susijusią atskirtį ir diskriminaciją. Veikla Komisija skatins, kad būtų parengtos specialios mokymo programos sveikatos priežiūros darbuotojams ir kitiems specialistams, teikiantiems paslaugas ŽIV užsikrėtusiems arba AIDS sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems ir ypač ŽIV/AIDS atžvilgiu pažeidžiamoms gyventojų grupėms (įskaitant intraveninių narkotikų vartotojus ir migrantus). Komisija skatins mokyklose ir kitose švietimo įstaigose įgyvendinti įgūdžių ugdymo strategiją, kuria siekiama veiksmingai keisti jaunimo elgesio įpročius. Šiuo tikslu vyks informacijos ir geriausios patirties mainai ir bus kuriami mokymo moduliai. Savanoriškas konsultavimas ir tyrimai, gydymas, priežiūra ir parama Tikslai: - mažinti ŽIV užsikrėtusių arba AIDS sergančių žmonių atskirtį ir diskriminaciją Europoje; - skatinti, kad gydymas ir priežiūra, įskaitant saugų gydymą antiretrovirusiniais vaistais, būtų visiems prieinami, veiksmingi, įperkami ir nešališki; - remti ŽIV užsikrėtusių arba AIDS sergančių žmonių socialinę integraciją ir jų integraciją į darbo rinką. ********** Įperkamos ir prieinamos paslaugos bei geri gydymo rezultatai mažina atskirtį ir socialinę atskirtį bei skatina atsakingą seksualinį elgesį, o šis savo ruožtu padeda užkirsti kelią ŽIV plitimui. Kad gydymas ir priežiūra būtų aukštos kokybės, turi būti teikiamos visapusiškos sveikatos paslaugos. Kertinis visų paslaugų akmuo yra savanoriškas konsultavimas ir tyrimas (SKT), nes jie padeda anksti diagnozuoti ŽIV infekciją, o užsikrėtusiajam – laiku gauti reikiamą pagalbą. Tokios paslaugos taip pat turėtų būti teikiamos ŽIV užsikrėtusiems arba AIDS sergantiems žmonėms ir kartu užsikrėtusiems B hepatitu, C hepatitu arba tuberkulioze. Svarbus paslaugų leidžiamų narkotikų vartotojams (LNV) komponentas yra pakaitinė narkotikų terapija, nes padeda juos veiksmingai gydyti ir teikti priežiūrą. ŽIV užsikrėtę arba AIDS sergantys žmonės turėtų aktyviai dalyvauti sprendžiant savo situaciją (pasirengimas gydymui). Teikiamos paslaugos turėtų juos palaikyti, padėti integruotis ir suteikti jėgų spręsti gyvenimo problemas. Socialinės paslaugos turėtų būti kuo labiau integruotos į sveikatos paslaugas ir pritaikytos pažeidžiamoms grupėms. Labai aktyvus antiretrovirusinis gydymas (HAART) labai paveikia ŽIV užsikrėtusių arba AIDS sergančių žmonių gyvenimo kokybę. Kad HAART būtų sėkmingas, reikia didelių pastangų nenutraukti šio gydymo visą likusį gyvenimą, be to, reikia lėšų reakcijai į vaistą, toksiškumui ir sąveikai stebėti. Keliose šalyse paslaugų teikėjų patirties stygius, t.y., kaip pagelbėti tam tikroms pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, leidžiamų narkotikų vartotojams ir migruojantiems asmenims, gali apsunkinti gydymo organizavimą. Kadangi virusas gali išvystyti atsparumą antiretrovirusinėms medžiagoms, labai svarbu stebėti atsparių atmainų vystymąsi. Jei laboratorijos gebėjimai yra nepakankami, gali būti sunku gauti duomenų apie imlumą. Veikla Komisija rems paslaugų teikėjų gebėjimų ugdymą. Prioritetas bus specialių mokymo programų sveikatos priežiūros darbuotojams ir kitiems specialistams, teikiantiems paslaugas ŽIV užsikrėtusiems arba AIDS sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems ir ypač ŽIV/AIDS atžvilgiu pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kūrimas. Komisija padės valstybėms narėms ugdyti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių ŽIV/AIDS srityje, gebėjimus konsultuoti dėl gydymo ir teikti paramą, padedančią labiau pasiruošti gydymui. Komisija skatins tobulinti Europos ŽIV/AIDS priežiūros sistemas, kad į jas būtų įtraukiami duomenys apie naudojimąsi paslaugomis ir gydymo rezultatus. Komisija skatins sukurti priemonių rinkinį valstybėms narėms, kuriame bus numatyti modeliai, kaip Europoje galima teikti visapusiškas ŽIV/AIDS paslaugas. Šiuo priemonių rinkiniu galėtų naudotis ir Europos kaimynystės politikos partnerės[?]. Komisija rems valstybių narių pastangas užtikrinant įperkamų ARV vaistų tiekimą. Be to, Komisija nagrinės, kokių alternatyvų galima imtis, jei susidarytų kritinė visuomenės sveikatos situacija, pavyzdžiui, kiltų didelė ŽIV/AIDS epidemija. ŽIV/AIDS moksliniai tyrimai Tikslai: - skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams ir vakcinų bei mikrobicidų kūrimui; - investuoti į labiau įperkamas ir lengviau naudojamas terapijos ir diagnostikos priemones siekiant padaryti gydymą prieinamą didesniam žmonių skaičiui; - remti į visuomenės sveikatos poreikius orientuotus mokslinius tyrimus; - remti privačiojo sektoriaus (ypač mažųjų ir vidutinių įmonių) dalyvavimą mokslinių tyrimų veikloje; - remti saugaus elgesio modelių mokslinius tyrimus ir vertinimą. ********** Šeštojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programoje (PP6, 2002–2006 m.) moksliniai ŽIV/AIDS tyrimai tapo pagrindiniu Europos Komisijos prioritetu. Kasmet šiai sričiai skiriama apie 50 mln. EUR, iš kurių finansuojama ir prevencija, ir gydymas. Tarp finansuojamų projektų yra dideli konsorciumai, vienijantys mokslininkus, kurie kuria naujus produktus ŽIV/AIDS prevencijai ir gydymui, ir padedantys jiems bendradarbiauti, taip pat labai novatoriški metodai ir siauros specializacijos moksliniai tyrimai, skirti naujoms kovos su virusu idėjoms kurti. PP6 pagrindinis dėmesys skiriamas naujoms valstybėms narėms ir kaimyninėms Rytų Europos šalims, skatinant jas dalyvauti EB finansuojamuose projektuose ir juos vertinti. Vienas tokių pavyzdžių – didelių grupių tyrimų[?], kurių metu gydomi ir toliau stebimi ŽIV užsikrėtę paaugliai, vaikai ir nėščiosios moterys, taip pat atsparumo ŽIV ir vaiko užkrėtimo per motiną tyrimų koordinavimas. Kitas pavyzdys – klinikinių gydymo bandymų kompetencijos tinklas (KT yra nauja PP6 priemonė), kuriame ypač skatinamos dalyvauti naujosios valstybės narės ir kaimyninės Rytų Europos šalys. Tikimasi, kad tinklas veiks 2006–2010 m. ir bus skirtas ŽIV/AIDS klinikiniams bandymams Europoje rengti, standartizuoti ir koordinuoti. Tinklo tikslas turėtų būti nustatyti optimalias priemonių prieš ŽIV infekciją valdymo strategijas ir sukurti veiksmingesnių kovos priemonių Vakarų ir Rytų Europoje gaires. Veikla Komisija pateikė Septintosios pagrindų programos (PP7) pasiūlymą, dėl kurio bus deramasi su ES valstybėmis narėmis. Moksliniai ŽIV/AIDS tyrimai išlieka PP7 prioritetas. Komisija pasiūlė padidinti programos finansavimą ir toliau akcentuos jos svarbą. Pagrindinės sveikatos mokslinių tyrimų kryptys yra tokios: biotechnologijos žmogaus sveikatai, pritaikymo moksliniai tyrimai ir Europos piliečių sveikatos priežiūra. Kaimyninės šalys Šiame dokumente „kaimyninės šalys“ – tai Rusijos Federacija ir partnerės, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika (EKP). EKP apima 16 esamų arba potencialių partnerių: Alžyrą, Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Egiptą, Gruziją, Izraelį, Jordaną, Libaną, Libiją, Moldovą, Maroką, Palestinos Savivaldą, Siriją, Tunisą ir Ukrainą. Šalys kandidatės šioje veikloje dalyvauja naudodamosi stojimo procesu ir priemonėmis. Komisija išnagrinės, kokios yra galimybės ateityje kovos su ŽIV/AIDS veiklą vykdyti Vakarų Balkanuose ir Vidurio Azijoje. Bendrieji kovos su ŽIV/AIDS kaimyninėse šalyse principai yra numatyti Komisijos darbo dokumente. Komisija rems tvirtos ir atsakingos politinės kovos su ŽIV/AIDS vadovybės formavimąsi. Komisija siekdama geriau tenkinti valstybių partnerių poreikius kuo geriau naudosis esamomis priemonėmis ir būsimų mokslinių tyrimų, ypač klinikinių, ir technologijų plėtros rezultatais, . Tačiau kartu laikysis išorinės pagalbos tvarkos ir veiklos įgaliojimų, jai suteiktų strategijos atitinkamos šalies atžvilgiu dokumentuose ir orientacinėse programose. Taip Komisijos vykdomosios tarnybos galės imtis veiksmų, kad: - padėtų vykdyti nacionalinėje strategijoje, darbo programoje ir išlaidų programoje numatytas faktais grindžiamas priemones; - sujungtų jėgas su kitais šios strategijos partneriais, kad tai taptų geros patirties pavyzdžiu kaimyninėms šalims; - EB dalyvaujant būtų optimaliai naudojamasi esamomis priemonėmis, tokiomis kaip Pasaulio fondas ir Europos ir besivystančių šalių klinikinių bandymų partnerystės (EBŠKBP) programa. Be to, Komisija numato kaimynines šalis vis labiau įtraukti į ES kovą su ŽIV/AIDS, kad būtų galima keistis informacija ir geriausia patirtimi. Komisija užtikrins, kad būtų sukurtos tinkamos vidinės priemonės, kurios, atsižvelgiant į praeityje įgytą patirtį, suderintų dvišaliame lygmenyje (EK, valstybių narių ir kitų dvišalių partnerių) ir daugiašaliame lygmenyje (PSO, JTAIDS, Pasaulio fondo) siūlomus kovos su ŽIV/AIDS metodus. 7.1 Rusijos Federacija 2003 m. ES ir Rusija sutarė aktyviau bendradarbiauti sukurdamos keturias „bendras erdves“, kurios yra Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo dalis. 2005 m. gegužę įvykusiame ES ir Rusijos vadovų susitikime buvo susitarta dėl bendrųjų erdvių planų, pagal kuriuos ateityje vyks ES ir Rusijos bendradarbiavimas. Kova su ŽIV/AIDS minima narkotikų prevencijos politikos ir jaunimo švietimo srityse. Abi šios sritys yra esminiai visapusiškos ŽIV/AIDS strategijos elementai. Šiaurės dimensijos[?] politika skatinamas ES, Rusijos, Norvegijos ir Islandijos dialogas bei praktinis bendradarbiavimas. Sveikata yra viena iš penkių nustatytų svarbiausių sričių. Su ja susijęs bendradarbiavimas tęsiamas pagal Šiaurės dimensijos partnerystę visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje[?]. Kova su ŽIV/AIDS buvo šio bendradarbiavimo ir vyriausybių bendradarbiavimo Barenco jūros regione[?] prioritetas. Veikla Už Rusijos piliečių gerovę ir sveikatą pirmiausiai yra atsakinga Rusijos Federacijos vyriausybė. Konkreti bendra veikla planuojama vadovaujantis prioritetais, nustatytais bendrųjų erdvių planuose. Ją planuojant taip pat siekiama išnagrinėti įvairias galimybes, kaip būtų galima keistis geriausia patirtimi ir kurti tam tikrų nustatytų sričių tinklus. Komisija tęs politinį dialogą, kad padėtų formuotis kovos su ŽIV/AIDS vadovybei ir kovoje su ŽIV/AIDS labai svarbiam skirtingų valdžios institucijų bendradarbiavimui. Komisija kviečia Rusijos Federaciją bendradarbiauti rengiant bendrus ES ir Rusijos ekspertų seminarus dėl ŽIV/AIDS ir susijusiais klausimais. Komisija kviečia Rusijos Federacijos atstovus dalyvauti ŽIV/AIDS ekspertų grupės veikloje ir Pilietinės visuomenės forume. Komisija toliau sieks, kad Šiaurės dimensijos politika vyktų sėkmingai ir rems ŠD partnerystės visuomenės sveikatos srityje veiklą. 7.2 Europos kaimynystės politikos partnerės Kiekviena Europos kaimynystės politikos partnerė yra atsakinga už savo kovos su ŽIV/AIDS nacionalinės strategijos formavimą, kūrimą ir įgyvendinimą. 2004 m. Komisija paskelbė šalių ataskaitas apie septynias EKP partneres (Izrealį, Jordaną, Moldovą, Maroką, Palestinos Savivaldą, Tunisą ir Ukrainą). Po to vyko derybos dėl 3–5 metų laikotarpį apimančių EKP veiksmų planų, kurie šiuo metu yra įgyvendinami. 2005 m. buvo paskelbtos ataskaitos apie dar 5 šalis (Armėniją, Azerbaidžaną, Egiptą, Gruziją ir Libaną), o jų EKP veiksmų planai šiuo metu yra kuriami. Visuose šiuose veiksmų planuose numatoma bendradarbiauti visuomenės sveikatos srityje, o Ukrainos bei Moldovos veiksmų planuose minimi ir su ŽIV/AIDS susijusi veikla. Kelioms nuo ŽIV/AIDS labai kenčiančioms šalims reikia esminių išorės priemonių, kad padidintų jų galimybes kovoti su šia epidemija ir techninės pagalbos sveikatos sistemai gerinti, nes nuo jos labai priklauso, ar bus galima tinkamai kovoti su ŽIV/AIDS. Veikla Komisija ragina EKP partneres, ypač tas, kurioms jau parengtas veiksmų planas, dalyvauti įvairiose ES kovos su ŽIV/AIDS priemonėse, pavyzdžiui, ekspertų grupės ir Pilietinės visuomenės forumo veikloje. VEIKSMų PLANAS Europos Komisija siūlo savo partnerėms tęsti veiklą vadovaujantis ankstesniuose skyriuose apibrėžtomis politinėmis nuostatomis ir naudotis veiksmų plane (priedas) įvardytomis konkrečiomis priemonėmis, kurios vėliau bus paskelbtos internete ir atnaujinamos Komisijai konsultuojantis su ŽIV/AIDS ekspertų grupe, Pilietinės visuomenės forumu ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Visuomenės sveikatos tinklavietėje Komisija paskelbs galimų finansinių priemonių, kuriomis bus galima naudotis įgyvendinant šią strategiją, apžvalgą. Drauge su parteriais (pvz., ekspertų grupe, JTAIDS, PSO) Komisija nustatys pagrindinius rodiklius pažangai stebėti. Siekiama stebėti ne tik veiklos rezultatus, bet ir poveikį. Vykdant šią veiklą bus naudojamasi esamomis priemonėmis ir metodais[?] ir turėtų būti prisidedama prie JTGASS įsipareigojimų dėl ŽIV/AIDS deklaracijos ir Dublino bei Vilniaus deklaracijų stebėsenos. Annex : Action Plan (as 29/11//2005) Area for action | Action | Indicative timetable | Outcome | Main players | 1. Leadership and advocacy | Human rights | Establish a working group to conceptualise problems and define where action at EU level is needed | Second half of 2006 | Proposal for a list of priorities for action | Civil society HIV/AIDS Think Tank Commission Neighbouring countries | Organise a Conference on HIV/AIDS and human rights | Spring 2007 | Council Presidency Commission Member States Neighbouring countries Partners | 2. Involvement of civil society | Participation in policy development and implementation | HIV/AIDS Civil Society Forum | Twice a year | Commission HIV/AIDS civil society representatives | Participation in prevention and treatment | Develop and implement a training programme for NGOs with a view to their involvement in ARV treatment and in prevention programmes | Ready by mid-2007 | Training programme on treatment preparedness Training programme on prevention with specific focus on harm reduction measures for IDUs | Commission Member States Non-governmental organisations | Implement the training programme | From 2008 on | Number of NGO representatives trained annually | Commission Member States NGOs | 3. Surveillance | Area for action | Action | Indicative timetable | Outcome | Main players | Coverage of data | Complete the geographic coverage of HIV case reporting within the EU and the WHO European region Complete the geographic coverage of HIV single case reporting within the EU and the WHO European region | 2006 2008 | Complete surveillance data | ECDC/EuroHIV Member States WHO Euro ECDC/EuroHIV Member States WHO Euro | HIV-related information | Reassess the objectives of HIV/AIDS surveillance in order to gain information on severe HIV-related morbidity, access to diagnosis and treatment | 2006 | ECDC/EuroHIV Member States | System development | Develop an integrated database for HIV and AIDS surveillance | 2007-2008 | Integrated database | ECDC/EuroHIV | Developing behavioural data collection | Start with establishing an inventory of behavioural surveys/surveillance already existing in each country | 2006 | Inventory of available methods | ECDC/EuroHIV Member States UNAIDS EMCDDA | Establish a list of important prevention indicators to be collected on an annual basis (e.g. % of IDUs sharing equipment in the past x months, % of MSM having unprotected anal intercourse at last sex) | 2007-2009 | Data on behavioural risk factors | ECDC/EuroHIV Member States UNAIDS EMCDDA | Sentinel surveillance for early warning | Facilitate the setting-up of sentinel surveillance in high-risk groups in countries with a low-level epidemic | 2006 | Number of countries with sentinel surveillance | ECDC/EuroHIV Countries concerned | HIV incidence | Estimate HIV incidence in Europe | 2007 | True HIV incidence in Europe | ECDC/EuroHIV WHO Euro | 3. Surveillance (cont’d) | Area for action | Action | Indicative timetable | Outcome | Main players | HIV prevalence | Provide HIV prevalence estimates for Europe | 2006 | HIV prevalence estimates for individual countries | ECDC/EuroHIV WHO Euro, UNAIDS | Data protection | Work with the Member States to identify possible practical problems with the protection of personal data and with the free movement of such data in the context of HIV/AIDS surveillance | 2006-2007 | Commission ECDC/EuroHIV Member States | Development of resistance | Facilitate Europe-wide surveillance on HIV drug resistance | 2007-2008 | Number of countries implementing national HIV drug resistance surveillance | ECDC/EuroHIV Commission Member States | 4. Prevention of new HIV infections | Area for action | Action | Indicative timetable | Outcome/indicator | Main players | Sexual transmission | 1) Develop innovative strategy to promote safe sex and address the increase in risk-taking behaviour among youth 2) Implement the strategy | 2006– 2009- | 1) Innovative safe sex strategy developed 2) Number of countries implementing the strategy | Commission Member States Civil society organisations International organisations | Mother-to-child transmission | Report on the state of play in Europe | 2006 | Report followed by an action plan | Commission ECDC/EuroHIV | Harm reduction | Monitor implementation of the Council Recommendation of 18 June 2003 | 2007 | Report | Commission Member States | Blood | Monitor the data compiled by Member States under the Commission Directive on traceability and adverse events and reactions (adoption expected in September 2005) related to transmission of HIV (and other diseases) by blood and blood components | Annual reporting to Commission to begin by end of 2007 | Report | Member States Commission | Youth | Include youth as a priority target group for the development of public health intervention | 2006- | Commission Member States Civil society organisations International organisations | Prisoners | Develop HIV prevention strategies for prisons Identify best practices for HIV prevention in prisons in Europe | 2006- | HIV prevention strategies developed for prisons | Commission Member States Civil society organisations International organisations | Population-wide information | EBU “European health information platform” | 2006 | Material for media Information website with updates, ready for use by TV and radio | EBU and its partners Commission Member States | Awareness-raising among general public | 1) Bring visibility to HIV/AIDS in Europe 2) Link Europe into the World AIDS Campaign 3) Promote prevention and Voluntary Counselling and Testing | 2006-2009 May June/July December | One to three EU-led events on HIV/AIDS every year | Commission Member States ECDC/EuroHIV WAC Other partners | Education | 1) Organise a consensus meeting on best practice on HIV/AIDS peer education 2) Develop a training module for HIV/AIDS peer education 3) Implement the training module | 2006 2006-2007 2007-2009 | 1) Consensus report 2) Training module 3) Number of national HIV/AIDS focal points and peer education officials trained | Commission Member States WHO, UNAIDS, other partners | 5.Treatment, care and support | Area for action | Action | Indicative timetable | Outcome | Main players | Access of vulnerable groups to services | 1) Prepare a European inventory on best practices/know-how on drug treatments 2) Prepare guidelines/best practices on access to treatment for vulnerable populations | 1) Inventory of best practices 2) Guidelines on access to treatment | Commission Member States | Support capacity-building among service providers to improve access for vulnerable groups Continue the development of European curricula/training modules | 2006- | Training programme for service providers | Commission Member States | Treatment preparedness | Develop patient-friendly information on treatment | Number of information packages developed | Commission Member States NGOs | Develop a training module on treatment preparedness | 2006- | Training module on adherence | Commission Member States NGOs | Service standards | Provide a toolkit for Member States for developing comprehensive HIV/AIDS services | 2006- | Toolkit for service standards | Affordable ARV | Continue exploring possible solutions | Feasible solution to reduce the cost of ARV | Commission Pharmaceutical industry Member States concerned | Laboratory capacity Training of personnel | Integrate in curricula of university and continuing medical education | Commission, ECDC, Universities, Medical associations, ESCMID, WHO Euro | Networking of laboratories for susceptibility testing | Establish a Europe-wide network of national [reference] laboratories for HIV susceptibility testing | Network of specialist laboratories established | ECDC Member States | Upgrading national laboratories | Assess the needs [training, equipment, etc.] in HIV laboratories at national level | Number of national inventories ready | Member States ECDC | 6. Research | Area for action | Action | Indicative timetable | Outcomes | Main players | Advance treatment | Establish a European network of clinical trials on new therapeutic approaches to HIV/AIDS | 2006-2010 | New strategies for the management of HIV infection | Member States Commission | Facilitate vaccine/microbicide research | Establish a European network for vaccine/microbicide research | 2006-2010 | Standardisation of HIV research tools; new vaccine/microbicide candidates; closer European collaboration with global research initiatives and partnerships | Commission Member States Research centres Industry, SMEs | Cohort studies | Set up a network of European cohort studies on HIV/AIDS | 2006-2009 | New treatment options to overcome resistance to HIV drugs; PMTCT[?] | Commission Clinical research centres | 7. Neighbouring countries | Area for action | Action | Indicative timetable | Outcomes | Main players | Russian Federation | EC participation in the work of the Country Coordinating Mechanism | 2006- | EC Delegation Russian Federation CCM | Expert meetings on HIV/AIDS-related issues | 1) Organise an expert meeting on HIV/AIDS 2) Finnish Presidency meeting | 1) 2006 2) September 2006 | 1) Commission Russian Federation Partners 2) Council Presidency | European Neighbourhood Policy partners | EC participation in the work of the Country Coordinating Mechanism | 2006- | EC Delegation CCM ENP Partners | Invite ENP partners to EU activities | 1) Invite ENP partners to Think Tank meetings on specific topics 2) Invite ENP partners to HIV/AIDS-related meetings/conferences | 2006- | Exchange of information and best practises | Commission Member States NGOs Partners | Surveillance | Ensure that networks increasingly cover Southern Mediterranean countries | 2009 | Surveillance data available | ECDC EpiSouth | Explore the scope for specific HIV/AIDS meetings targeted at ENP partners | Hold exploratory meeting with ENP Partners [in particular those with an ENP Action Plan] Hold a series of follow-up meetings on specific topics, countries or regions | 2007 2008- | Exchange of information and best practises | Commission Member States Partners | [1] Prevention of mother-to-child transmission. [i] Commission communication “A Coherent European Policy Framework for External Action to Confront HIV/AIDS, Malaria and Tuberculosis” (COM(2004)726). Commission communication (COM(2005) 179) “A European Programme for Action (PfA) to Confront HIV/AIDS, Malaria and Tuberculosis through External Action (2007-2011)” [ii] http://www.unaids.org/en/events/un+special+session+on+hiv_aids.asp. [iii] http://europa.eu.int/comm/health/ph_threats/com/aids/keydocs_aids_en.htm. [iv] European Neighbourhood Policy, EU/Russia Partnership and Cooperation Agreement (PCA). [v] In this document the specific vulnerable groups are defined for each of the priority areas, but it should be noted that they may differ, depending on the state of the HIV/AIDS epidemic and economic and cultural setting in the particular area of concern. [vi] The institutional forms of civil society are distinct from those of the state, family and market and civil society commonly embraces a diversity of spaces, stakeholders and institutional forms, of varying degrees of formality, autonomy and power. Civil societies are often populated by organisations such as registered charities, development non-governmental organisations, community groups, women's organisations, faith-based organisations, professional associations, trade unions, self-help groups, social movements, business associations, coalitions and advocacy groups. http://www.lse.ac.uk/. [vii] These are private, non-profit organisations based in and working in local communities. Normally they are created in response to some particular need or situation (high unemployment rate - employment promotion) in the community and work is done by local people. [viii] www.weforum.org/globalhealth/globalsurvey. [ix] http://www.unice.org/Content/Default.asp?. [x] http://www.eurohiv.org OJ L 271, 09/10/2002, p.1 - 12. [xi]OJ L 142, 30/04/2004, P. 1 - 11. http://www.ecdc.eu.int. [xii] European Centre for Disease Prevention and Control, http://www.ecdc.eu.int/ and Research FP5 supported SPREAD –programme, http://www.umcutrecht.nl/afdeling/index.asp?dep=9 [xiii] Surveillance based on selected population samples chosen to represent the relevant experience of particular groups (Last, JM edit A Dictionary of Epidemiology, 4th edition, 2001), such as testing of blood for the purpose of monitoring the prevalence and trends in HIV infection among commercial sex workers in a city during six months. [xiv] Stover, J., Walker, N., Garnett, G. P., et al. Can we reverse the HIV/AIDS pandemic with an expanded response? Lancet 2002; 360(9326):73-77. [xv] Aceijas, C., Hickman, M., Stimson, G., Rhodes, T. Global overview of HIV among injecting drug users, AIDS 2004;18: 2295-2302. [xvi] Global Illicit Drug Trends 2002, UNODC, 2003, Vienna. [xvii] Intensifying HIV prevention. UNAIDS policy position paper. UNAIDS/PCB 05.329, June 2005. [xviii] http://www.aids.lt/iac/ [xix] OJ L 165, 3.7.2003, p 31. [xx] See Chapter 7. [xxi] Research methods that involve observations of the same items [large numbers of people] over a long period of time with comparison of incidence rates in groups that differ in exposure levels. [xxii] http://europa.eu.int/comm/external_relations/north_dim/index.htm. [xxiii] http://www.ndphs.org/index.php?cat=29143. [xxiv] http://www.beac.st/. [xxv] UNAIDS (2005). Monitoring the Declaration of Commitment on HIV/AIDS: guidelines on construction of core indicators, Geneva: UNAIDS. WHO/UNAIDS (2005). National AIDS programmes: A guide to monitoring and evaluating antiretroviral programmes. Geneva: WHO. WHO/UNAIDS (2004). National AIDS programmes: A guide to monitoring and evaluating national HIV/AIDS care and support. Geneva: WHO. WHO/UNAIDS (2004). Guide to monitoring and evaluating national HIV/AIDS prevention programmes for young people. Geneva: WHO. Family Health International (2000). Behavioural Surveillance Surveys: Guidelines for repeated Behavioural Surveys in populations at Risk of HIV. Arlington, USA: Family Health International.