[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 25.10.2005 KOM(2005) 534 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS Išsami stebėsenos ataskaita dėl Bulgarijos ir Rumunijos pasirengimo narystei ES {SEC(2005) 1352}{SEC(2005) 1353}{SEC(2005) 1354} Įvadas Stojimo derybos su Bulgarija ir Rumunija buvo užbaigtos 2004 m. gruodžio mėn., o 2005 m. balandžio mėn. buvo pasirašyta Stojimo sutartis siekiant 2007 m. sausio mėn. abi valstybes pasveikinti kaip ES nares. Ši sutartis šiuo metu ratifikuojama. Bulgarijos ir Rumunijos įstojimas užbaigs penktąjį ES plėtros etapą, prasidėjusį 2004 m. gegužės mėn. į ES įstojus dešimčiai naujų valstybių narių, daugiausia iš Vidurio Europos. Taip šios šalys, neseniai buvusios dirbtinai atskirtos nuo Europos, sugrįš į Europos šeimą, ir visoje Europoje bus toliau skatinama taika, demokratija ir gerovė, o tai bus naudinga visoms išsiplėtusios Europos valstybėms narėms. Komisija 2004 m. spalio mėn. paskelbtame strategijos dokumente ir ataskaitose nurodė abiejų šalių pažangą, padarytą rengiantis stojimui į ES. Komisija taip pat įvardijo sritis, kuriose reikalinga tolesnė pažanga siekiant atitikti visus narystės reikalavimus ir sudaryti geresnes sąlygas sėkmingai narystei. Komisija nusprendė atidžiau stebėti šių šalių pasirengimo veiksmus. 2004 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Rumunija ir Bulgarija bus pajėgios prisiimti visus narystės įsipareigojimus numatytu įstojimo laiku, jei jos ir toliau dės pastangas bei užbaigs reikalingas reformas visose acquis srityse, ypatingą dėmesį skirdamos teisingumo ir vidaus reikalų sričiai, o Rumunija taip pat konkurencijos ir aplinkosaugos politikai. ES ir toliau atidžiai stebės pasirengimo veiksmus. Europos Vadovų Taryba priminė, kad apsaugos sąlygos apims priemones, numatytas problemoms, kurios galėtų atsirasti prieš stojimą arba per trejus metus po įstojimo, ypač pirmiau nurodytose srityse, spręsti. Pateikdama šią ataskaitą Komisija įgyvendina 2004 m. strategijos dokumente prisiimtą įsipareigojimą ir atsiliepia į 2004 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išreikštą prašymą tebeteikti metines ataskaitas dėl Bulgarijos ir Rumunijos pažangą, padarytą siekiant narystės ES, ir, prireikus, rekomendacijas. Komisija taip pat nori padėti Bulgarijai ir Rumunijai toliau vykdyti pasirengimo veiksmus, siekdama užtikrinti, kad šios šalys sėkmingai įstotų į ES. Remiantis atskiromis šalių ataskaitomis, kurių išvados pateikiamos priede, šioje ataskaitoje įvertinamas šalių pasirengimą narystei, nustatomos likusios spragos ir apibrėžiami veiksmai, kurių reikėtų imtis siekiant pašalinti šias spragas. Aptariama padėtis 2005 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Išsamios stebėsenos ataskaitos Metodas Bulgarijos ir Rumunijos pažangą siekiant narystės Komisija nuolat stebėjo kelerius metus. Šių metų ataskaitoje įvertinamas Bulgarijos ir Rumunijos pasirengimo stojimui 2007 m. lygis, remiantis politiniais ir ekonominiais narystės kriterijais ir reikalavimu priimti bei įgyvendinti ES teisės sistemą, žinomą kaip acquis communautaire , kaip 1993 m. nustatė Kopenhagos Europos Vadovų Taryba. Atsižvelgiant į politinius ir ekonominius narystės reikalavimus, ataskaitose įvertinamas pažangos lygis tose srityse, kuriose, kaip pabrėžta praėjusiųjų metų ataskaitos išvadose, reikalinga tolesnė pažanga. Jose nurodomi klausimai, į kuriuos reikia toliau atsižvelgti, ir pateikiamas bendras įvertinimas, ar šalys atitinka minėtus kriterijus. Atsižvelgiant į acquis priėmimą ir įgyvendinimą, šių metų orientaciniu stebėsenos pagrindu laikoma Stojimo sutartis, kurioje nurodomos būsimųjų valstybių narių teisės ir prievolės bei konkretūs įsipareigojimai priimti ir įgyvendinti visą acquis . Pagrindinis įsipareigojimas ir pagrindinė sutarties prievolė – nuo pirmosios narystės dienos taikyti visas ES taisykles ir teisės aktus, išskyrus tose srityse, kuriose derybų metu buvo susitarta dėl pereinamojo laikotarpio priemonių. Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, acquis derybų tikslais buvo padalytas į 29 skyrius. Be to, atskirai analizuojamos specifinės acquis sritys (iš viso apie 140), kuriose, kaip nustatyta, galėtų kilti problemų. Paprastai atsižvelgiama tik į iš tiesų priimtus teisės aktus ir įgyvendintas priemones. Pranešama apie klausimus, į kuriuos reikia toliau atsižvelgti, ir pasirengimo veiksmus, kuriuos vėluojama atlikti. Kiekvieno skyriaus išvadose sritys suskirstomos į tris kategorijas. Pirmoji kategorija apima tas sritis, kuriose šalis yra pasirengusi arba kuriose šiuo metu vykdomi pasirengimo veiksmai ir esančios problemos turėtų būti išspręstos iki šalies įstojimo į ES, jeigu pasirengimo veiksmai būtų toliau vykdomi dabartiniu tempu. Antroji kategorija apima likusias sritis, kuriose reikia papildomų pastangų ir greitesnės pažangos, siekiant, kad esamos problemos būtų išspręstos iki šalies įstojimo į ES. Trečiajai kategorijai priklauso sritys, kurios kelia rimtą susirūpinimą . Į tokias sritis įeina svarbūs klausimai, kuriuos sprendžiant reikia skubiai imtis ryžtingų veiksmų, siekiant, kad šalis būtų pasirengusi narystei iki įstojimo datos. Ataskaitos yra paremtos Bulgarijos ir Rumunijos vyriausybių, taip pat tarptautinių (finansinių) institucijų ir kelių nacionalinių bei tarptautinių NVO pateikta informacija. Komisija palygino šią informaciją su savo išvadomis, Komisijos delegacijų pastebėjimais, pažintinių vizitų, peržiūrų (angl. peer-review ) ir diskusijų su Bulgarijos ir Rumunijos pareigūnais metu sukaupta informacija. Išvadų santrauka Politiniai kriterijai Praėjusiaisiais metais Komisija nusprendė, kad abi šalys atitinka politinius kriterijus. Šis įvertinimas tebegalioja. 2004 m. Komisija kiekvienai šaliai pasiūlė keletą sričių, kuriose dar būtų galima atlikti patobulinimų. Iš 2005 m. ataskaitų matyti, kad pažanga buvo įvykdyta kai kuriose iš šių sričių, pavyzdžiui, abiejose šalyse buvo pasiekta pažanga žodžio laisvės srityje, Bulgarijoje – kovos su smulkiąja korupcija, Rumunijoje – teisingumo sistemos reformos, mažumų integracijos, vaikų apsaugos ir nuosavybės grąžinimo srityje. Vis dėlto daugelyje sričių dar reikia atlikti papildomų patobulinimų. Abiejose šalyse reikia atlikti viešojo administravimo reformą, pagerinti teisingumo sistemos veikimą, sustiprinti didelio masto korupcijos baudžiamąjį persekiojimą, kovą su prekyba žmonėmis, užkirsti kelią netinkamam elgesiui su kaliniais, patobulinti psichinės sveikatos priežiūros sistemą ir geriau integruoti romų mažumą. Siekiant veiksmingai įgyvendinti acquis, labai svarbu, kad egzistuotų veiksmingos viešojo administravimo institucijos ir teisingumo sistemos. Abi šalys turi aktyviai tęsti pradėtus veiksmus šiose srityse. Joms vis dar reikia sustiprinti viešojo administravimo institucijas visuose lygmenyse, įskaitant regioninį ir vietos, t. y. pagerinti atskaitomybę, patikimumą, koordinavimą tarp institucijų ir institucijose, atlikti patobulinimus personalo ir finansinių išteklių srityje. Siekiant užtikrinti veiksmingą acquis įgyvendinimą, turėtų būti tęsiamos reformos, kuriomis siekiama modernizuoti abiejų šalių teisingumo sistemas. Reformos ypač reikalingos ikiteisminio proceso ir Bulgarijos teisingumo sistemos atskaitomybės gerinimo srityje. Rumunijoje teisingumo reforma vykdoma gana pažangiai, tačiau toliau ji turėtų būti įgyvendinama griežtai laikantis veiksmų plane nustatytų terminų. Abiejose šalyse susirūpinimą vis dar kelia korupcija, dėl kurios nukenčia pasitikėjimas viešojo administravimo ir teisminėmis institucijomis, ir kuri trukdo tinkamai įgyvendinti acquis . Todėl kovai su korupcija turėtų būti skiriamas didelis dėmesys. Šalies valdžios institucijos turėtų negailėti jėgų stengdamosi užtikrinti, kad būtų laikomasi antikorupcijos teisės aktų, tirdamos didelio masto korupcijos atvejus bei patraukdamos už juos baudžiamojon atsakomybėn, ir imtis prevencinių priemonių. Komisija ypatingą dėmesį ateinančiais metais skirs tam, kad dėl sukčiavimo ir korupcijos ES lėšos nepatektų į neteisėtas rankas. Ekonominiai kriterijai Praėjusiais metais Komisija nusprendė, kad abi šalys atitinka veikiančios rinkos ekonomikos kriterijų. Komisija nustatė, kad Bulgarija, tęsdama pradėtas reformas, o Rumunija, aktyviai įgyvendindama struktūrinių reformų programą, turėtų būti pajėgios atlaikyti konkurencijos spaudimą bei rinkos jėgas Sąjungoje ir taip atitikti dar vieną kriterijų. Šis įvertinimas tebegalioja. Ekonominė raida abiejose šalyse kaip ir anksčiau buvo gana teigiama. Realus BVP augimas 2004 m. buvo didelis (5,6 % Bulgarijoje ir 8,3 % Rumunijoje), ir ši tendencija išliko maždaug nepakitusi pirmajame 2005 m. pusmetyje. Infliacija Bulgarijoje buvo gana maža, o Rumunijoje ji tebemažėjo. Taip pat pradėjo augti užimtumas, dėl ko abiejose šalyse šiek tiek sumažėjo nedarbo lygis. Dėl išaugusio paskolų teikimo abiejų šalių viduje padidėjo finansinis tarpininkavimas. Abiejose šalyse buvo tęsiamos, nors ir nevienodu tempu skirtingose srityse, struktūrinės reformos, kurios sustiprino šių šalių ekonomikos vidutinės trukmės konkurencingumą. 2004 m. Komisija kiekvienai šaliai pasiūlė keletą sričių, kuriose ypač reikėtų atlikti papildomų patobulinimų. Iš 2005 m. ataskaitų matyti, kad keliose iš šių sričių, pavyzdžiui, Bulgarijoje – valstybinių įmonių privatizavimo arba telekomunikacijų liberalizavimo, Rumunijoje – pagrindinių sektorių restruktūrizavimo ir finansinės disciplinos gerinimo srityje, buvo padaryta svarbi pažanga. Vis dėlto keliose srityse pažanga buvo ne tokia akivaizdi. Bulgarijoje dar labiau padidėjo einamosios sąskaitos deficitas, beveik nevyko darbo rinkos reforma. Rumunijoje dėl ekspansinės politikos derinio padidėjo makroekonominis disbalansas. Privatizacija buvo tęsiama, tačiau lėtesniu tempu negu numatyta vyriausybės programoje. Todėl šiems klausimams turėtų būti tebeskiriamas dėmesys. Teisinis ir administracinis pasirengimas Komisija, atsižvelgdama į abiejų šalių padarytą pažangą, rezultatus, pasiektus įgyvendinant jų prisiimtus įsipareigojimus, ir vykdomus parengiamuosius darbus, praėjusiaisiais metais pareiškė mananti, kad abi šalys atitiks acquis kriterijus ir iki 2007 m. sausio mėn. bus pasirengusios narystei. Ši ataskaita rodo, kad abi šalys nuo to laiko padarė tolesnę pažangą priimdamos ir įgyvendindamos acquis. Tačiau kai kuriose srityse buvo padaryta nepakankama pažanga. Apskritai svarbu ne tik priimti acquis, bet ir realiai jį įgyvendinti . Abi šalys turi dėti didesnes pastangas, kad galėtų užbaigti pasirengimo narystei darbus ir ypač plėtoti pakankamus administracinius ir teisminius pajėgumus, siekdamos įgyvendinti acquis ir užtikrinti jo vykdymą. Pažanga, pasiekta priimant ir įgyvendinant acquis Abi šalys , vykdydamos pasirengimo narystei darbus, padarė nemenką pažangą daugelyje acquis sričių. Palyginti nedaug problemų vis dar egzistuoja acquis skyriuose, susijusiuose su kapitalo judėjimu, bendrovių teise, transportu, energija, statistiniais duomenimis, ekonomine ir pinigų sąjunga, pramonės politika, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, mokslu ir moksliniais tyrimais, švietimu ir mokymu, išorės santykiais, bendra užsienio ir vidaus politika bei ES biudžeto nuostatomis. Be to, Bulgarijoje tinkamai laikomasi konkurencijos taisyklių ir su kultūra bei audiovizualine politika susijusio acquis . Rumunijoje vilčių teikia padėtis daugelyje su laisvu asmenų judėjimu, telekomunikacijomis ir vartotojų apsauga susijusių sričių. Jei Bulgarija ir Rumunija visuose šiuose skyriuose išlaikys dabartinį pažangos tempą, jos turėtų būti pajėgios sklandžiai integruotis į ES. Klausimai, kuriuos sprendžiant reikia daugiau pastangų Iki 2005 m. rugsėjo 30 d., t. y. 15 mėnesių iki numatytos įstojimo datos, Bulgarija ir Rumunija padarė didelę pažangą derindamos teisės aktus su acquis. Tačiau šiuo metu Komisija taip pat nustatė keletą sričių, kuriose reikia daugiau pastangų. Abiejose šalyse reikia skirti didesnį dėmesį kovai su pinigų plovimu. Žemės ūkio srityje Bulgarija ir Rumunija turi pagreitinti parengiamuosius darbus tam, kad galėtų integruotis į bendros rinkos struktūras ir sukurti išorės prekybos mechanizmus. Abi šalys daugiau dėmesio turi skirti tam, kad būtų užbaigti parengiamieji darbai žuvininkystės srityje. Nei viena šalis dar neužbaigė horizontaliųjų aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo, todėl jos turi dėti daugiau pastangų šioje srityje. Socialinės politikos srityje abi šalys turi aktyviau veikti darbo teisės ir socialinio dialogo srityje, gerinti visuomenės sveikatą, socialinę integraciją, sąlygas priežiūros institucijose bei kovoti su diskriminacija. Tiek Bulgarija, tiek Rumunija turi dėti daugiau pastangų ruošdamosi įgyvendinti struktūrinius ir sanglaudos fondus , įskaitant išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos (EDIS) akreditavimą laiku atsižvelgiant į pasirengimo narystei fondus. Teisės aktų sistema dar neužbaigta, ir reikia toliau rengti projektus, kartu nustatant tinkamus bendro finansavimo mechanizmus. Teisingumo ir vidaus reikalų srityje Bulgarija ir Rumunija turi pagreitinti parengiamuosius darbus, susijusius su ES vizų ir kovos su narkotikais politikos taikymu, taip pat valstybių narių teismų bendradarbiavimo mechanizmais. Didelių trūkumų yra finansinės kontrolės srityje; dėl jų šalys gali būti nepajėgios tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti ES finansuojamas programas. Be to, Bulgarija vis dar turi dėti ypatingas pastangas viešųjų pirkimų, finansinių paslaugų, būtiniausių mokymo reikalavimų, įvairių profesijų abipusio pripažinimo taisyklių ir laisvės teikti nefinansines paslaugas srityse, taip pat diegdama produktų specifikacijų abipusio pripažinimo principą, nors apskritai vidaus rinkos acquis srityje buvo padaryta daug. Reikėtų imtis aktyvesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdyta nacionalinė plieno pramonės restruktūrizavimo programa, ypač įsipareigojimas neteikti plieno sektoriui restruktūrizavimo pagalbos po 2005 m. Įgyvendindama kitų sektorių politiką Bulgarija turi aktyviau veikti oro ir jūrų transporto srityje bei liberalizuodama energijos ir telekomunikacijų rinką. Socialinės politikos srityje daugiau pastangų reikia vykdant antidiskriminacinę politiką. Apmokestinimo srityje Bulgarija turi sparčiau derinti nacionalinius teisės aktus su tiesioginio ir netiesioginio apmokestinimo taisyklėmis bei skubiai įdiegti įgyvendinimo struktūras. Bulgarijoje vis dar yra trūkumų aplinkosaugos srityje: integruotos taršos prevencijos ir kontrolės, su atliekų tvarkymu susijusių teisės aktų įgyvendinimo, branduolinės saugos ir su visais vartotojų apsaugos acquis aspektais susijusiose srityse. Bulgarija turi paspartinti su prieglobsčiu susijusio acquis įgyvendinimą. Muitinės srityje reikalingos tolesnės pastangos siekiant užtikrinti kompiuterizavimą ir sąveiką su ES muitinės IT sistemomis. Rumunijoje taip pat buvo padaryta didelė pažanga, derinant su acquis nacionalinius teisės aktus daugelyje su vidaus rinka susijusių sričių, tačiau papildomos pastangos reikalingos su pramonės produktais susijusių reikalavimų, įmonių įsisteigimo laisvės ir asmens duomenų apsaugos srityje. Nors valstybės pagalbos kontrolės srityje padaryta svarbi pažanga, vis dar reikia papildomų priemonių siekiant geresnių rezultatų vykdymo užtikrinimo srityje. Rumunija turi dėti didesnes pastangas audiovizualiniame sektoriuje ir įgyvendindama muitų sąjungos acquis. Rumunijoje turi būti padidinta kova su organizuotu nusikalstamumu . Šiuo metu visose šiose srityse dar galima imtis atitaisomųjų veiksmų, taip pat tikimasi, kad jie bus įgyvendinti, tačiau abi šalys yra įspėtos, kad norėdamos iki įstojimo išspręsti šias problemas, jos turi dėti didesnes pastangas. Jei nebus imtasi tinkamų veiksmų, kurių tikimasi, yra realus pavojus, kad iki įstojimo datos nebus suspėta į nacionalinę teisę perkelti acquis ir jį pritaikyti. Pavyzdžiui, yra rimtas pavojus, kad Bulgarija ir Rumunija neturės vykdymo užtikrinimo pajėgumų įgyvendinti su asmens duomenų apsauga susijusių taisyklių, nebent pažanga būtų paspartinta. Be to, Rumunija turi sumažinti motorinių transporto priemonių, neturinčių civilinės atsakomybės draudimo, skaičių, kad galėtų iki įstojimo datos prisijungti prie Daugiašalio garantijos susitarimo „žaliosios kortelės“ sistemos ir ją įgyvendinti. Jei šios problemos nebus išspręstos laiku, Sąjunga imsis pataisomųjų veiksmų, kaip apibrėžta toliau esančiame 3.2 punkte. Didelį susirūpinimą keliančios sritys Komisija nustatė keletą su pasirengimu narystei susijusių spragų, kurios kelia rimtą susirūpinimą ir dėl kurių, jei nebus imtasi skubių ir ryžtingų veiksmų, susijusi šalis nebus pajėgi iki įstojimo 2007 m. įgyvendinti acquis arba pasinaudoti ES lėšomis. Abiejose šalyse vyrauja didelio masto piratavimas ir padirbinėjimas. Todėl reikia sustiprinti vykdymo užtikrinimą, ypač sienų priežiūrą ir veiksmingą teisminį persekiojimą už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus . Atsižvelgiant į bendrą žemė ūkio politiką, Bulgarija ir Rumunija turi sustiprinti pastangas kurdamos reikalingas institucijas ir administracinius pajėgumus, skirtus taikyti tiesioginės paramos ūkininkams schemas, įgyvendinti su rinka susijusias išlaidas ir išmokėti kaimo plėtrai skirtas lėšas. Rimtą susirūpinimą kelia tai, kad mokėjimo agentūros bei integruotos administravimo ir kontrolės sistemos iki įstojimo datos nepradės visiškai veikti. Jei padėtis nebus ištaisyta, gali atsitikti taip, kad naujųjų valstybių narių ūkininkai negalės gauti išmokų pagal bendrą žemės ūkio politiką. Būtina, kad abi šalys skubiai priimtų ir įgyvendintų reikalingus veterinarijos teisės aktus. Dėl problemų šioje srityje abiejų šalių gyvūnų sektorius negali būti integruotas į vidaus rinką, nes kitaip nukentėtų ES veterinarijos sistema ir maisto grandinės sauga. Iki šiol ypač nepakankama pažanga padaryta gyvūnų identifikavimo ir registravimo organizavimo bei importo iš trečiųjų šalių tikrinimo srityje, atsižvelgiant į bendrąją veterinarinės kontrolės sistemą. Abiejose šalyse rimtą susirūpinimą kelia su užkrečiamosiomis spongiforminėmis encefalopatijomis , pavyzdžiui, galvijų spongiformine encefalopatija, susijusio acquis įgyvendinimas. Gyvūnų ligų kontrolė Bulgarijoje ir Rumunijoje yra nepakankama, nes rimtos ligos pasirodo esą endeminės. Turi būti imtasi priemonių, siekiant nuo ligų apsaugoti likusią ES dalį. Kadangi abiejose šalyse žemės ūkio produktų įmonės modernizuojamos lėtai, tiek Bulgarija, tiek Rumunija negalės įvykdyti visų stojimo derybų metu prisiimtų įsipareigojimų. Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, bus imtasi konkrečių priemonių prieš taisyklių nesilaikančius gamintojus, pavyzdžiui, bus taikomi apribojimai jų gamybai ir prekybai jų pagamintais produktais. Bulgarija ir Rumunija neturi nei pakankamos sienų infrastruktūros, nei pakankamo skaičiaus gerai parengtų darbuotojų, kad būtų galima užtikrinti, jog laikomasi visų su ES išorės sienomis susijusių reikalavimų ir procedūrų. Reikia įdiegti konkrečias ribojančias priemones, kurios užtikrintų, kad nekils grėsmė ES vidaus saugumui. Korupcija Bulgarijoje ir Rumunijoje ir toliau yra rimta problema. Jei jos mastas nepasikeis, korupcija kels grėsmę vidaus rinkai, tinkamam ES politikos ir ES finansuojamų programų veikimui. Reikalingi skubūs ir ryžtingi veiksmai, kad Bulgarija ir Rumunija galėtų įrodyti, jog jos yra pajėgios veiksmingai kovoti su korupcija ir visam laikui sumažinti korupcijos mastą. Vienareikšmis teisinės valstybės įgyvendinimas yra išankstinė sąlyga, kurią turi atitikti kiekviena narystės ES siekianti šalis. Tiek Bulgarija, tiek Rumunija susiduria su dideliais sunkumais institucinės struktūros administracinių pajėgumų srityje bei užtikrindamos tinkamą finansų valdymą ir kontrolę , įgyvendindamos ES finansuojamas struktūrinių fondų programas bei sanglaudos fondo priemones. Jei reikalingos institucijos būtų neįsteigtos arba jei administraciniai pajėgumai tebebūtų menki, Bulgarija ir Rumunija būtų nepajėgios įsisavinti visų joms paskirtų lėšų. Be to, rimtą susirūpinimą tebekelia Bulgarijoje su motorinių transporto priemonių draudimu susijusių taisyklių įgyvendinimas, nes labai daug transporto priemonių vis dar neturi civilinės atsakomybės draudimo. Jei Bulgarija neprisijungs prie Daugiašalio garantijos susitarimo „žaliosios kortelės“ sistemos ir jos neįgyvendins, gali prireikti po įstojimo išlaikyti sienų priežiūrą, kad būtų galima vykdyti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Žemės ūkio srityje Bulgarija nepadarė pakankamos pažangos kurdama pieno rinkos organizavimo srityje; tai trukdys ES rinkos intervencijai šiame sektoriuje, jei padėtis nebus ištaisyta laiku. Veterinarinės kontrolės srityje Bulgarija neturi pakankamai gyvūnų atliekų tvarkymo pajėgumų. Be to, Bulgarija neperkėlė į nacionalinę teisę acquis dėl prekybos gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais ir padarė menką pažangą ūkio lygiu įgyvendindama su gyvūnų gerove susijusias taisykles transportavimo ir skerdimo metu. Teisingumo ir vidaus reikalų srityje, be pirmiau minėtų problemų, Bulgarijai nepavyko susidoroti su organizuotu nusikalstamumu . Teisinė valstybė turi būti gerbiama ir šioje srityje. Be to, Rumunija nesuderino nacionalinių teisės aktų su ES viešojo pirkimo taisyklėmis ; šių taisyklių įgyvendinimo ir laikymosi užtikrinimo srityje yra daug rimtų trūkumų. Jei padėtis būtų neištaisyta, kitų valstybių narių ūkio subjektai nukentėtų nuo nevienodų sąlygų, ir tai turėtų įtakos Rumunijos pajėgumui tinkamai įgyvendinti ES finansuojamas programas. Jei padėtis nepasikeistų, gali būti neįmanoma išmokėti ES fondų, ypač struktūrinių ir sanglaudos, lėšų. Rumunija smarkiai vėluoja kompiuterizavimo ir sąveikos su ES mokesčių IT sistemomis užtikrinimo srityje. Jei skubiai nebus dedamos ilgalaikės pastangos, siekiant užtikrinti sklandų ES mokesčių sistemos veikimą reikės imtis tinkamų pataisomojo pobūdžio priemonių. Aplinkosaugos srityje Rumunija neturi pakankamų administracinių pajėgumų, kad galėtų pramonės subjektams baigti išduoti leidimus, suderintus su ES taisyklėmis dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės , bei užtikrinti, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Taip būtų daromas neigiamas poveikis aplinkai tarpvalstybiniu lygiu ir sukurtos nevienodos veikimo sąlygos pramonės subjektams. Jei padėtis nepasikeistų, gali prireikti imtis susidariusiai padėčiai ištaisyti reikalingų priemonių. Acquis vertimas Abi šalys taip pat turi užtikrinti, kad acquis būtų išverstas į bulgarų ir rumunų kalbas. Bulgarija jau išvertė daugiau kaip 95 % acquis, kuris sudaro apie 90 000 puslapių. Tačiau 60 % vertimų dar turi peržiūrėti nacionalinės valdžios institucijos prieš juos pateikiant ES institucijoms. Rumunija išvertė beveik 60 % acquis, bet daugiau nei 50 % vertimų dar turi būti peržiūrėta. Vertimo ir peržiūrėjimo pajėgumai abiejose šalyse nepasiekė reikalingo našumo lygio (apie 6000 puslapių per mėnesį) daugiausia dėl sunkumų, susijusių su darbuotojų samdymu ir išlaikymu darbo vietose. Bulgarijos ir Rumunijos vyriausybės buvo paragintos skirti šiam klausimui reikalingą dėmesį. Tolesni veiksmai Veiksmai, kurių turi imtis Bulgarija ir Rumunija Abiejų šalių valdžios institucijos yra atsakingos už tai, kad būtų imtasi visų reikalingų koregavimo veiksmų, siekiant pašalinti šioje ataskaitoje nustatytus trūkumus ir užtikrinti, kad šalys būtų visiškai pasiruošusios narystei 2007 m. Visa energija ir visi pajėgumai dabar turėtų būti sutelkti šiam tikslui pasiekti. Dėl to visuose vyriausybės lygmenyse turės būti tiksliai planuojama veikla, nustatomi prioritetai, priimamos priemonės ir užtikrinama, kad būtų tinkamai paskirstyti reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Abi šalys, siekdamos tinkamai įgyvendinti reikalingus teisės aktus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, turės skirti dėmesį tam, kad būtų sustiprinti jų administraciniai ir teisminiai pajėgumai. Reikės imtis ryžtingų veiksmų kovojant su korupcija ir vykdant teisingumo sistemos bei viešosios administracijos reformas, siekiant užtikrinti, kad teisinė valstybė gerai veiktų. Stebėsena ir apsaugos priemonės Atsižvelgdama į trūkumus, kuriuos vis dar reikia pašalinti, Komisija, remdamasi šios ataskaitos išvadomis, tęs aktyvią su šalių pasirengimu narystei susijusią stebėsenos veiklą. Stebėsena bus siekiama padėti Bulgarijai ir Rumunijai užbaigti pasirengimo narystei darbus ir nuolat tinkamai informuoti Tarybą bei Parlamentą apie abiejų šalių padarytą pažangą. Stebėsenos išvadomis bus taip pat remiamasi sprendžiant dėl priemonių, kurių gali prireikti, siekiant užkirsti kelią galimoms problemoms, kurios gali turėti įtakos ES veikimui, jei šalys būtų nepakankamai pasirengusios, arba išspręsti šias problemas. Komisija tęs įvairią stebėsenos veiklą iki įstojimo datos. Ji ketina pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, įspėjamaisiais laiškais, peržiūromis, Komisijos tarnybų atliktais priežiūros vizitais ir asociacijos susitarimų struktūromis. Po šios ataskaitos priėmimo Komisija nedelsdama nusiųs Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijoms pagrįstus įspėjamuosius laiškus politiniu lygiu, kuriuose bus nurodyti pagrindiniai nustatyti trūkumai ir raginama imtis reikalingų pataisomojo pobūdžio veiksmų. Tuomet Komisija pradės vykdyti peržiūras , kuriose dėmesys bus skiriamas ataskaitoje nustatytiems problematiškiausiems klausimams. Šiomis peržiūromis, kurias atliks valstybių narių ir Komisijos ekspertai, bus siekiama padėti abiems šalims ir vietoje įvertinti realią pažangą, padarytą įvairiose susijusiose srityse. Komisija tikisi užbaigti šias peržiūras iki 2006 m. pavasario. 2006 m. kovo (balandžio) mėnesį Komisija su kiekviena šalimi organizuos aukšto lygio susitikimus , kuriuose bus aptariami neišspręsti klausimai. Remiantis šių susitikimų rezultatais ir visa iki tol surinkta informacija bus parengta stebėsenos ataskaita , kurią Komisija ketina pateikti Tarybai ir Parlamentui 2006 m. balandžio (gegužės) mėnesį. Remdamasi šia ataskaita, Komisija galės rekomenduoti, kad Taryba atidėtų vienos arba abiejų šalių stojimo datą iki 2008 m. sausio 1 d., jei susidarys Stojimo sutartyje narystės atidėjimui nustatytos sąlygos. Pagal Sutartį Taryba gali nuspręsti atidėti vienos arba abiejų šalių stojimo datą vieneriems metams, jeigu yra rimtas pavojus, kad kuri nors iš šių šalių nesugebės daugelyje svarbių sričių būti pasirengusi iki 2007 m. sausio mėn. atitikti su naryste susijusius reikalavimus, arba jei Rumunija neatitiktų konkrečių reikalavimų konkurencijos politikos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityje[1]. Komisija tikisi, kad Bulgarija ir Rumunija iki to laiko imsis visų reikalingų korekcinių veiksmų, kad tokia rekomendacija būtų nereikalinga. Jei Komisija rekomenduotų atidėti stojimą, Taryba turėtų nuspręsti atidėti kurios nors šalies arba abiejų šalių stojimo datą iki 2008 m. sausio 1 d. Po to Komisija nedelsdama pasiūlytų Tarybai atlikti reikalingas Stojimo sutarties pataisas , ypač atsižvelgiant į institucines ir biudžeto nuostatas. Biudžeto pataisos turėtų būti suderintos su sprendimų dėl ES 2007 m. biudžeto priėmimo procesu. Neatsižvelgiant į tai, ar stojimą bus nuspręsta atidėti, ar ne, 2006 m. rudenį Komisija Tarybai ir Parlamentui pateiks antrąsias išsamias stebėsenos ataskaitas apie Bulgarijos ir Rumunijos pasirengimą narystei. Jei būtų nuspręsta dėl stojimo 2007 m., šios ataskaitos būtų naudojamos kaip pagrindas sprendžiant dėl bet kokių priemonių padėčiai ištaisyti, kurių gali imtis Komisija vykdydama savo, kaip sutarčių sergėtojos, užduotį. Šios priemonės apima apsaugos priemones, pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir finansinio valdymo priemones. Prireikus, Komisija nedelsdama imsis šių priemonių. Jei po įstojimo nebūtų sugebėta įgyvendinti tam tikrų acquis dalių, nuo to nukentėtų ne tik susijusios šalies piliečiai ir įmonės, bet taip pat ir kitos valstybės narės. Todėl Komisijai gali prireikti tam tikrais atvejais imtis priemonių, kurios užkirstų kelią neigiamiems padariniams tarpvalstybiniu mastu arba ištaisytų padėtį. Tokių veiksmų pagrindas nustatytas konkrečiose Stojimo sutarties nuostatose. Šį pagrindą sudaro trys apsaugos sąlygos , kurios suteikia galimybę Komisijai imtis priemonių per trejų metų laikotarpį po įstojimo1: - bendroji ekonominė apsaugos sąlyga, kuria siekiama išspręsti rimtus nuolat iškylančius sunkumus dabartinių ar naujųjų valstybių narių viename arba keliuose ekonomikos sektoriuose; - vidaus rinkos apsaugos sąlyga, kuria siekiama užkirsti kelią rimtiems Bulgarijos arba Rumunijos su vidaus rinkos veikimu susijusiems pažeidimams arba juos įveikti. Šie pažeidimai yra susiję su keturiomis laisvėmis, taip pat su konkurencija, energetika, transportu, aplinkosauga, telekomunikacijomis, žemės ūkiu bei vartotojų ir sveikatos apsauga (pvz., maisto sauga) ir jų padariniai yra tarpvalstybiniai. Apsaugos sąlygose numatoma, kad naujajai valstybei arba jos piliečiams ir įmonėms gali būti laikinai neleista naudotis narystės teikiamais privalumais tam tikrose srityse, siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir užtikrinti, kad nebūtų padaryta žala kitiems; - teisingumo ir vidaus reikalų apsaugos sąlyga, kuria siekiama įveikti trūkumus bendradarbiaujant baudžiamosiose ir civilinėse bylose, ypač laikinai sustabdyti susijusias teises ir prievoles pagal ES acquis. Siekiant pašalinti trūkumus Bulgarijoje ir Rumunijoje, be šių trijų apsaugos sąlygų, po įstojimo bus taikomos acquis numatytos specifinės apsaugos sąlygos (pvz., užkirsti kelią nesaugaus maisto pardavimui) ir kitos procedūros (ypač pažeidimų nagrinėjimo procedūros ir su konkurencija susiję sprendimai). Esant trūkumams (pavyzdžiui, kai Komisija negali išmokėti ES lėšų ) taip pat gali būti automatiškai taikomos nuobaudos. Komisija, būdama atsakinga už biudžeto vykdymą, neišmokės lėšų iš ES biudžeto, jei, pavyzdžiui, naujoji valstybė narė nepateiks reikalingų garantijų, kad ES lėšos bus panaudotos tinkamai pagal bendrosios žemės ūkio politikos ir struktūrinių fondų reikalavimus. Nors apsaugos ir valdymo priemonės, kurių imamasi, turi būti suderintos su problemos dydžiu ir parengtos taip, kad sukeltų kuo mažiau trukdymų, daugeliu atvejų dėl jų naujosios valstybės narės ir jų piliečiai neišvengiamai negalės laikinai naudotis visais narystės teikiamais privalumais. Todėl visos šalys yra suinteresuotos visais būdais stengtis išvengti tokios padėties, greitai ir veiksmingai panaikinti likusias spragas. ES paramos priemonės ES abiems valstybėms teikia didelę finansinę paramą, siekdama joms padėti pasirengti narystei. 2006 m. Rumunijai bus skiriama apie 1,155 mlrd. EUR, o Bulgarijai – 545 mln. EUR. Komisija ketina remti abiejų šalių pastangas ir ypatingą paramą teikti priemonėms, skirtoms likusioms spragoms panaikinti. Atsižvelgiant į problemos pobūdį, ES parama gali būti teikiama abipusės pagalbos forma, rengiant mokymo seminarus, patariamuosius vizitus, porinius projektus (angl. twinning (light) projects ) arba panašiomis priemonėmis, kurias galima greitai mobilizuoti ir panaudoti numatytose srityse. Siekiant abiejose šalyse panaikinti spragas taip pat gali būti naudojamos esamos ES programos (pvz., Muitinė 2007, Fiscalis ir kitos). Tokios ypatingos paramos priemonės gali padėti pagerinti arba pagreitinti nacionalinių teisės aktų derinimą su acquis ir įgyvendinti acquis. Komisija aktyviai vykdys šią užduotį. Vis dėlto daug kas priklausys nuo abiejų šalių pajėgumo įsisavinti ir gerai panaudoti ES lėšas. Tolesnės pastangos gerinti valdymo ir kontrolės pajėgumus reikalingos ypač siekiant užtikrinti perėjimą prie išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos (EDIS) 2006 m. Išvados Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija pateikia šias išvadas ir rekomendacijas: - Komisija patvirtina savo ankstesnįjį vertinimą, kuriame teigiama, kad Bulgarija ir Rumunija atitinka politinius narystės kriterijus. Vis dėlto reikalingos tolesnės pastangos: ypač reikia stiprinti teisinę valstybę, gerinti viešąjį administravimą, teisingumo sistemą ir veiksmingai kovoti su korupcija. Atsižvelgiant į ekonominius kriterijus, Bulgarija ir Rumunija atitinka reikalavimą būti veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Jei Bulgarija dabartiniu tempu tęstų pradėtas reformas, o Rumunija ryžtingai įgyvendintų struktūrinės reformos programą, abi šalys turėtų būti pajėgios atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje. - Tiek Bulgarija, tiek Rumunija toliau darė pažangą priimdamos bei įgyvendindamos ES teisės aktus ir pasiekė aukštą derinimo lygį 15 mėnesių prieš numatytą įstojimą 2007 m. sausio 1 d. Šiuo metu Komisija taip pat nustatė keletą sričių, kuriose reikia daugiau pastangų. Abiejų šalių valdžios institucijos turėtų ryžtingai vykdyti parengiamuosius darbus, kad jų piliečiai ir ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasinaudoti visais narystės teikiamais privalumais. Jos turi ypač stengtis plėtoti pakankamus administracinius ir teisminius pajėgumus, kad galėtų įgyvendinti acquis ir užtikrinti jo laikymąsi. Komisija toliau atidžiai stebės pažangą iki įstojimo datos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas faktiniam teisės aktų įgyvendinimui ir jų laikymosi užtikrinimui. - Abiejų šalių pasirengimo darbuose yra tam tikrų trūkumų, kurie kelia didelį susirūpinimą. Jei Bulgarija ir Rumunija nesiims skubių veiksmų, jos, ko gero, nebus pajėgios iki 2007 m. sausio 1 d. įvykdyti įsipareigojimų šiose konkrečiose srityse. Tai, ar Bulgarija ir Rumunija galės įstoti į ES laiku, priklausys nuo jų pačių. Dabar labiau nei bet kada anksčiau svarbu, kad jos imtųsi ryžtingų veiksmų spręsdamos šiuos klausimus. - Pagrindinės likusios problemos bus nurodytos įspėjamuosiuose laiškuose. Remiantis ekspertų peržiūromis ir konkrečiomis konsultacijomis bus vertinami Bulgarijos ir Rumunijos įgyvendinti veiksmai; prireikus, Sąjunga skubiai mobilizuos tikslingą paramą. Remiantis šių veiksmų rezultatais bus parengta stebėsenos ataskaita, kurią Komisija ketina pateikti Tarybai ir Parlamentui 2006 m. balandžio (gegužės) mėnesį. Tuo metu, jeigu bus rimtas pavojus, kad kuri nors iš šių šalių nesugebės daugelyje svarbių sričių būti pasirengusi iki 2007 m. sausio mėn. atitikti su naryste susijusius reikalavimus, Komisija galės rekomenduoti, kad Taryba atidėtų Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo datą iki 2008 m. sausio 1 d. Komisija tikisi, kad Bulgarija ir Rumunija iki to laiko imsis visų reikalingų korekcinių veiksmų, kad tokia rekomendacija būtų nereikalinga. 5. PRIEDAS: IšSAMIOS STEBėSENOS ATASKAITOS DėL BULGARIJOS IR RUMUNIJOS IšVADOS Bulgarija Bulgarija, kaip ir ankstesniaisiais metais, toliau atitinka politinius narystės kriterijus . Apskritai ji pasiekė patenkinamą ES reikalavimų atitikimo lygį. Vis dėlto ji turi imtis tolesnių veiksmų daugelyje svarbių sričių, kuriose, kaip buvo pažymėta 2004 m. ataskaitoje, reikalingos papildomos pastangos. Atsižvelgiant į viešojo administravimo reformą, Bulgarija vis dar turi užbaigti kurti teisės aktų sistemą, užtikrinančią, kad būtų laikomasi teisėtumo, atskaitomybės, patikimumo ir numatomumo principų vykdant viešojo administravimo veiklą. Taip pat reikalingos papildomos pastangos stiprinant vietos ir regionų administracijas atsižvelgiant į decentralizaciją. Reikia praktiškai įgyvendinti 2004 m. balandžio mėn. vyriausybės priimtą baltąją knygą dėl administracijos modernizavimo. Buvo imtasi svarbių teisinių veiksmų teismų sistemos srityje. Vis dėlto su ikiteisminiu procesu susijusi pažanga yra ribota, o teisingumo sistemoje ir toliau nėra pakankamos atskaitomybės. Teisingumo vykdymo procedūros yra sudėtingos ir lėtos. Pagrindinė kliūtis veiksmingai kovoti su korupcija – menki tyrimų ir didelio masto korupcijos baudžiamojo persekiojimo rezultatai. Nepaisant to, kad jaučiamas tam tikras pastangų kovoti su korupcija, ypač smulkiąja, poveikis, korupcija vis dar kelia susirūpinimą. Žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje daugiau pastangų reikia tam, kad būtų veiksmingai kovojama su prekyba žmonėmis ir gerinamos sąlygos daugelyje valstybinių institucijų, skirtų vaikams ir neįgaliesiems asmenims. Tolesnė pažanga reikalinga įgyvendinant deinstitualizavimo procesą ir gerinant psichinės sveikatos priežiūros sistemos valdymą. Nuolatinės pastangos reikalingos siekiant veiksmingai integruoti romų mažumą. Reikėtų, kaip numatyta, įgyvendinti pagrindų programą dėl lygiavertės romų integracijos į Bulgarijos visuomenę. Atsižvelgiant į ekonominius stojimo kriterijus , Bulgarija ir toliau yra veikiančios rinkos ekonomikos šalis. Bulgarija, dabartiniu tempu tęsdama pradėtas reformas, turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje. Nepaisant tebeaugančio išorės deficito, Bulgarija daugmaž išlaikė makroekonomikos stabilumą. Ji toliau įgyvendino struktūrinės reformos programą, nors ir su nevienodu ryžtingumu skirtingose srityse. Pažanga buvo padaryta daugelyje sričių, kuriose praėjusiųjų metų ataskaitoje buvo siūloma atlikti patobulinimus, tačiau kai kurios problemos vis dar lieka neišspręstos. Sumažėjęs 2004 m. prekybos ir einamosios sąskaitos deficitas vėl smarkiai išaugo 2005 m. pirmajame pusmetyje. Buvo imtasi papildomų priemonių stengiantis sustabdyti banko kreditų augimą, tačiau ir toliau labai svarbu vykdyti riziką ribojančią fiskalinę politiką ir atlyginimus didinti saikingai, siekiant suvaldyti galimą su užsienio balansu susijusią riziką, o padėtis turi būti atidžiai stebima. Reikalingos tolesnės reformos, kad būtų pagerinta verslo aplinka ir ypač administracinės bei teismų sistemos veikimas. Pradėtas, bet vis dar nebaigtas verslo registravimo racionalizavimas. Privatizavimo programa, kurią vykdant jau padaryta didelė pažanga, toliau turi būti įgyvendinama tuo pačiu tempu. Menkai pasistūmėta didinant darbo rinkos lankstumą, kuris, kaip ir išsami švietimo sistemos reforma, yra labai svarbus siekiant įveikti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimą ir padidinti Bulgarijos ekonomikos gebėjimą prisitaikyti. Bulgarija daugelyje politikos sričių pasiekė aukštą nacionalinių teisės aktų derinimo su acquis lygį . Reikėtų tęsti pastangas sustiprinti bendrus administracinius pajėgumus, siekiant tinkamai įgyvendinti priimtus teisės aktus. Tikimasi, kad Bulgarija bus pajėgi iki numatytos stojimo datos pagal reikalavimus įgyvendinti acquis šiose srityse: horizontaliosios ir procedūrinės priemonės bei naujojo ir senojo požiūrio sektorių teisės aktai su laisvu prekių judėjimu susijusiame skyriuje; laisvas darbuotojų judėjimas, socialinės apsaugos sistemų koordinavimas ir piliečių teisės, atsižvelgiant į laisvą asmenų judėjimą ; kapitalo judėjimas ir mokėjimo sistemos laisvo kapitalo judėjimo srityje ; bendrovių teisė, apskaita ir reglamentas, pakeičiantis Briuselio ir Romos konvencijas, bendrovių teisės skyriuje; konkurencijos politika . Atsižvelgiant į žemės ūkio skyrių, tikimasi, kad Bulgarija iki numatytos įstojimo datos sugebės įgyvendinti acquis kokybės politikos, ekologinio ūkininkavimo, ūkio apskaitos duomenų tinklo, valstybės pagalbos, kaimo plėtros, zootechnikos, gyvūnų mitybos srityje ir fitosanitarijos sektoriuje, o atsižvelgiant į žuvininkystės skyrių, tarptautinių žuvininkystės susitarimų ir valstybės pagalbos srityje. Be to, tikimasi, kad iki numatytos įstojimo datos Bulgarija bus pajėgi įgyvendinti acquis šiose srityse: transeuropiniai tinklai, vidaus vandenų keliai, kelių transportas ir geležinkelių transportas transporto politikos srityje; PVM mokesčių srityje; skyrius apie ekonominę ir pinigų sąjungą bei statistinius duomenis ; vienodas požiūris į moteris ir vyrus, sveikata ir sauga darbe, socialinė apsauga ir užimtumo politika socialinės politikos ir užimtumo srityje; tiekimo priemonių saugumas, energijos vartojimo veiksmingumas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, branduolinė energija energetikos srityje; pramonės strategija pramonės politikos srityje; skyriai apie mažąsias ir vidutines įmones, mokslą ir mokslinius tyrimus, švietimą ir mokymą, kultūros ir audiovizualinę politiką ; teritorinė organizacija regioninės politikos srityje; gamtos apsauga ir oro kokybė aplinkosaugos srityje; migracijos sritys, kova su terorizmu, muitinių bendradarbiavimas, žmogaus teises ginančios teisinės priemonės teisingumo ir vidaus reikalų skyriuje; muitų sąjungos teisės aktai, išorės santykiai bei bendra užsienio ir saugumo politika ; viešosios vidaus finansų kontrolės ir išorės audito sritys finansų kontrolės srityje; finansinės ir biudžeto nuostatos . Antra, Bulgarija turi dėti didesnes pastangas tam tikrose srityse, kad galėtų užbaigti pasirengimo stojimui darbus. Minėtos sritys yra šios: nesuderintos sritys ir viešieji pirkimai skyriuje, susijusiame su laisvu prekių judėjimu; abipusis profesinės kvalifikacijos pripažinimas laisvo asmenų judėjimo srityje; įsisteigimo teisė, bankininkystės sritys, investicinių paslaugų ir vertybinių popierių rinkos, informacinės visuomenės taisyklės ir asmens duomenų apsauga skyriuje, susijusiame su laisve teikti paslaugas ; pinigų plovimas laisvo kapitalo judėjimo srityje; didžioji dalis bendros rinkos organizavimo sistemos ir išorės prekybos mechanizmai žemės ūkio srityje, taip pat bendrosios priemonės veterinarijos srityje; laivyno valdymas, tikrinimai ir kontrolė, struktūriniai veiksmai ir rinkos politika žuvininkystės politikos srityje. Kitos sritys: oro ir jūrų transportas transporto politikos srityje; akcizai, tiesioginis apmokestinimas, administracinis bendradarbiavimas ir abipusė pagalba mokesčių srityje; darbo teisės sritys, socialinis dialogas, visuomenės sveikata, Europos socialinis fondas (išskyrus veiklos programą, kuria siekiama stiprinti institucinius pajėgumus bei viešojo administravimo veiksmingumą; ši programa kelia rimtą susirūpinimą), antidiskriminacija ir socialinė integracija skyriuje apie socialinę politiką ir užimtumą ; konkurencingumas ir energetikos vidaus rinka energetikos srityje; privatizavimas ir restruktūrizavimo priemonės pramonės politikos srityje, ypač plieno pramonės; ryšių ir informacijos technologijos ; teisės aktų sistema, programavimo sritys, stebėsena ir vertinimas regioninės politikos srityje; horizontalieji teisės aktai, su vandens kokybe susijusios sritys, pramonės tarša, rizikos valdymas, cheminės medžiagos ir genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), branduolinė sauga, radiacinė apsauga, atliekų tvarkymas aplinkosaugos srityje; su vartotojų ir sveikatos apsauga susijęs skyrius ; vizų politika, prieglobsčio sritis, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose ir civilinėse bylose, kova su narkotikais ir pinigų plovimu, duomenų apsauga teisingumo ir vidaus reikalų srityje; administraciniai ir veikimo pajėgumai taikyti muitų sąjungos taisykles; išlaidų, susijusių su struktūriniais veiksmais, kontrolė ir ES finansinių interesų apsauga finansinės kontrolės skyriuje. Trečia, Bulgarija turi imtis skubių ir ryžtingų veiksmų, siekdama iki numatytos įstojimo datos išspręsti rimtą susirūpinimą keliančias problemas. Tai apima šias sritis: intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių apsauga bendrovių teisės srityje bei motorinių transporto priemonių draudimas paslaugų skyriuje; mokėjimo agentūra, integruota administravimo ir kontrolės sistema, bendros pieno rinkos organizavimas, užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos ir gyvūninės kilmės šalutiniai produktai (ypač antrosios perdirbimo įmonės sukūrimas ir pašarų naudojimo uždraudimas), veterinarinė kontrolės sistema (gyvūnų identifikavimas ir registravimas, pasienio kontrolės postų sukūrimas) ir gyvūnų ligų kontrolė, prekyba gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, su visuomenės sveikata susijusios veterinarinės priemonės, gyvūnų gerovė žemės ūkio skyriuje; institucinės struktūros, finansinis valdymas ir kontrolė regioninės politikos srityje, įskaitant pirmiau minėtas veiklos programas, finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų. Be to, skubių veiksmų reikia teisingumo ir vidaus reikalų srityje, ypač atsižvelgiant į pasirengimą taikyti Šengeno acquis ir valdyti būsimas ES išorės sienas, taip pat policijos bendradarbiavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu ir korupcija srityse, siekiant, kad Bulgarija būtų pasirengusi narystei iki numatytos datos. Rumunija Bulgarija, kaip ir ankstesniaisiais metais, toliau atitinka politinius narystės kriterijus. Apskritai ji pasiekė patenkinamą ES reikalavimų atitikimo lygį. Be to, Rumunija ėmėsi svarbių veiksmų stengdamasi išspręsti su politiniu kriterijumi susijusius klausimus, kurie 2004 m. ataskaitos išvadose buvo apibrėžti kaip sritys, kuriose reikalingi tolesni patobulinimai, pavyzdžiui, teismų nepriklausomumo reforma, didesnės žiniasklaidos laisvės užtikrinimas, nauji teisės aktai dėl nuosavybės grąžinimo, bendras mažumų padėties gerinimas ir vaikų apsauga. Tačiau vis dar reikia dėti papildomas pastangas tęsiant viešojo administravimo reformą, ypač didinant valstybės tarnautojų profesionalumą ir užtikrinant tinkamą administracijų darbuotojų skaičių bei tinkamus finansinius išteklius, kad jos galėtų taikyti ES taisykles ir užtikrinti jų laikymąsi. Rumunija padarė gana didelę pažangą vykdydama teisingumo sistemos reformą, tačiau ji turi būti veiksmingai įgyvendinama pagal priimtoje strategijoje ir veiksmų plane nustatytą tvarkaraštį. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kovai su korupcija. Pagrindinės pastangos turi būti sutelktos stengiantis veiksmingai užtikrinti antikorupcijos teisės aktų laikymąsi ir kuriant prevencines priemones, taip pat kovai su didelio masto ir teisėsaugos institucijų korupcija. Žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje turi būti toliau stengiamasi kovoti su netinkamu elgesiu su kaliniais, stiprinami už kovą su prekyba žmonėmis atsakingos nacionalinės tarnybos administraciniai pajėgumai, toliau dedamos pastangos gerinant neįgaliųjų ir psichinių ligonių padėtį, didinant informuotumą apie naujus su vaikų teisėmis susijusius teisės aktus, užtikrinant veiksmingą romų mažumos integraciją, ypač atsižvelgiant į galimybę jiems įsigyti būstą, naudotis socialinėmis paslaugomis ir patekti į darbo rinką. Atsižvelgiant į ekonominius kriterijus , Rumunija ir toliau atitinka veikiančios rinkos ekonomikos kriterijų. Ryžtingai įgyvendindama struktūrinės reformos programą, Rumunija turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje. Nepaisant to, kad politikos kryptys buvo derinamos ne taip atsargiai, dėl ko iškilo susirūpinimas dėl neseniai stabilizavimo srityje įgyvendintų pasiekimų ilgalaikiškumo, Rumunija daugmaž išlaikė makroekonomikos stabilumą. Ji toliau įgyvendino struktūrinės reformos programą, nors ir su nevienodu ryžtingumu skirtingose srityse. Tam tikra pažanga – nors ir nevienoda – padaryta daugelyje tų sričių, kuriose, kaip buvo pabrėžta praėjusiųjų metų ataskaitoje, turėjo būti atlikti tolesni patobulinimai. Vis dėlto sulėtėjo infliacijos mažinimo procesas, padidėjo išorės disbalansas, o augimas buvo vis labiau nesubalansuotas dėl didelio namų ūkio vartojimo ir lėtėjančio eksporto augimo. Tokia padėtis susidarė dėl prociklinio mokesčių reformos poveikio ir neapdairios valstybinio sektoriaus atlyginimų politikos, o tai yra nesuderinama su praėjusiųjų metų raginimu atsargiai derinti politikos kryptis. Pirmenybė turėtų būti teikiama tam, kad fiskalinė politika būtų vėl vykdoma laikantis rizikos ribojimo principų, ypač įgyvendinant papildomas priemones, kuriomis siekiama ilgainiui sustiprinti pajamų bazę, ir vykdant apdairią valstybinio sektoriaus atlyginimų politiką, atsižvelgiant į aiškią vidutinės trukmės išlaidų strategiją, kuria siekiama stiprinti ekonomikos augimo potencialą ir pasirengti ES plėtrai. Siekiant sukurti teigiamą verslo aplinką ir ekonomiką išlaisvinti nuo neteisingo išteklių paskirstymo, reikia tęsti privatizavimo programą, aktyviai uždarinėti neperspektyvias įmones, toliau stengtis geriau užtikrinti finansinės disciplinos laikymąsi ir iš esmės pagerinti teisminių institucijų veikimą. Rumunija daugelyje politikos sričių pasiekė aukštą nacionalinių teisės aktų derinimo su acquis lygį . Reikėtų tęsti pastangas sustiprinti bendrus administracinius pajėgumus, siekiant tinkamai įgyvendinti priimtus teisės aktus. Tikimasi, kad Rumunija bus pajėgi iki numatytos stojimo datos pagal reikalavimus įgyvendinti acquis šiose srityse: laisvo prekių judėjimo skyriuje nesuderintos srities acquis ir naujojo požiūrio sektorių teisės aktai; laisvo asmenų judėjimo srityje abipusis profesinės kvalifikacijos pripažinimas, laisvas darbuotojų judėjimas, socialinės apsaugos sistemų koordinavimas; laisvės teikti paslaugas srityje bankų sektorius, investicinių paslaugų ir vertybinių popierių rinkos, informacinės visuomenės taisyklės; laisvo kapitalo judėjimo srityje kapitalo judėjimas, mokėjimai ir mokėjimų sistemos; bendrovių teisės skyriuje bendrovių teisė, apskaita ir reglamentas, pakeičiantis Briuselio ir Romos konvencijas; konkurencijos politikos skyriuje antimonopolinės politikos sritis; ribotas klausimų skaičius žemės ūkio srityje; žuvininkystės skyriuje su tarptautiniais žuvininkystės susitarimais ir valstybės pagalba susijęs acquis ; transporto sektoriuje; mokesčių srityje su PVM susijusių teisės aktų derinimas, akcizo mokesčiai ir tiesioginis apmokestinimas; ekonominė ir pinigų sąjunga , statistiniai duomenys; socialinės politikos ir užimtumo srityje vienodas požiūris į moteris ir vyrus, sveikata ir sauga darbe, užimtumo politika, socialinė apsauga ir antidiskriminacinė politika; energetika, pramonės politikos srityje pramonės strategija; mažosios ir vidutinės įmonės; mokslas ir moksliniai tyrimai; švietimas ir mokymas; ryšių ir informacijos technologijos; kultūra kultūros ir audiovizualinės politikos srityje; regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje teritorinės organizacijos ir programavimas; aplinkosaugos skyriuje oro kokybė, gamtos apsauga, cheminės medžiagos ir genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), triukšmas, branduolinė sauga; vartotojų ir sveikatos apsauga ; teisingumo ir vidaus reikalų srityje migracijos sritys, prieglobstis, kova su terorizmu, muitinių bendradarbiavimas, žmogaus teises ginančios teisinės priemonės; muitų sąjungos teisės aktai; išorės santykiai; bendra užsienio ir vidaus politika bei finansinės ir biudžeto nuostatos. Antra, Rumunija turi dėti didesnes pastangas tam tikrose srityse, kad galėtų užbaigti pasirengimo stojimui darbus. Šios sritys: horizontaliosios ir procedūrinės priemonės bei senojo požiūrio sektorių teisės aktai su laisvu prekių judėjimu susijusiame skyriuje; žmogaus teisės laisvo asmenų judėjimo srityje; laisvės teikti paslaugas srityje įsisteigimo teisė, laisvė teikti nefinansines paslaugas, (motorinių transporto priemonių) draudimas, asmens duomenų apsauga; kova su pinigų plovimu laisvo kapitalo judėjimo srityje; konkurencijos politika , ypač valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimas. Žemės ūkio srityje kokybės politika, išorės prekybos mechanizmai ir bendras rinkų organizavimas; gyvūnų gerovė, prekyba gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, zootechnika ir gyvūnų mityba; išteklių ir laivyno valdymas, tikrinimai ir kontrolė, struktūriniai veiksmai ir rinkos politika žuvininkystės politikos srityje. Taip pat darbo teisė, socialinis dialogas, visuomenės sveikata, Europos socialinis fondas (nors rimtą susirūpinimą kelia institucinės struktūros, reikalingos įgyvendinimui – žr. toliau: regioninė politika ir struktūrinės priemonės ), socialinė integracija socialinės politikos ir užimtumo srityje ; privatizavimas ir restruktūrizavimas pramonės politikos srityje; audiovizualinės politikos teisės aktų derinimo užbaigimas kultūros ir audiovizualinės politikos srityje; teisės aktų sistema, stebėsena ir vertinimas regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje; horizontalieji teisės aktai, atliekų tvarkymas, vandens kokybė aplinkosaugos srityje; vizų politika, duomenų apsauga, policijos bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose ir civilinėse bylose, kova su narkotikais ir pinigų plovimu teisingumo ir vidaus reikalų srityje; administraciniai ir veikimo pajėgumai taikyti muitų sąjungos taisykles; finansų kontrolė . Trečia, Rumunija turi imtis skubių ir ryžtingų veiksmų, siekdama iki numatytos įstojimo datos išspręsti rimtą susirūpinimą keliančias problemas. Susijusios sritys: viešieji pirkimai su laisvu prekių judėjimu susijusiame skyriuje , taip pat intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių apsauga bendrovių teisės srityje. Daug klausimų dar reikia išspręsti žemės ūkio srityje, ypač atsižvelgiant į Rumunijos parengiamuosius darbus, susijusius su mokėjimo agentūros įsteigimu bei integruotos administravimo ir kontrolės sistemos įgyvendinimu. Yra ir kitų spręstinų klausimų: veterinariniai klausimai, priemonės, susijusios su užkrečiamosiomis spongiforminėmis encefalopatijomis ir gyvūninės kilmės šalutiniais produktais (ypač kritusių gyvūnų rinkimo sistema, perdirbimo įmonių nebuvimas, pašarų naudojimo uždraudimas), taip pat veterinarinė kontrolės sistema (gyvūnų identifikavimas ir registravimas, pasienio kontrolės postų sukūrimas), gyvūnų ligų kontrolės priemonės ir su visuomenės sveikata susijusios veterinarinės priemonės. Be to, rimtą susirūpinimą kelia ir šie klausimai: administraciniai pajėgumai apmokestinimo srityje, ypač lėta pažanga užtikrinant IT sistemų sąveiką. Didelį susirūpinimą kelia regioninės politikos ir struktūrinių priemonių sritis, kurioje reikia skubiai stiprinti institucines struktūras, finansų valdymą ir kontrolės mechanizmus, taip pat pramonės tarša ir bendri administraciniai pajėgumai aplinkosaugos srityje. Be to, skubių veiksmų reikia teisingumo ir vidaus reikalų srityje, ypač atsižvelgiant į pasirengimą taikyti Šengeno acquis ir valdyti būsimas ES išorės sienas, taip pat kovos su sukčiavimu ir korupcija srityse, siekiant, kad Rumunija būtų pasirengusi narystei iki numatytos datos. [1] Išsami informacija apie atidėjimo sąlygą pateikiama Protokolo 36–39 straipsniuose ir Stojimo akte (OL L 157, 2005 6 21).